Savi žmonės – susitarsim


Print

Kai man sako – tokia rinkėjų valia, – aš savęs klausiu: kokių rinkėjų?

Tų, kurie už dešros riekelę, už kelias dešimtis litų pardavė savo balsą? Tų, kurie kalėjimuose balsavo taip, kaip jiems buvo liepta, ir tokiu būdu nusipirko teisę vieną kitą kartą būti nemušami, nežeminami, neprievartaujami?

Ar būtent tiems žmonėms rūpi valstybės politika, ar būtent jie turi geresnį supratimą apie partijas, jų programas, ketinimus padidinti minimalią algą?

Teisės profesorius Egidijus Kūris pagrįstai stebisi: ir niekas, nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija į tas užuominas nemušti už atiduotą rinkėjo balsą nereagavo. Baisu, kas dedasi mūsų valstybėje, bet čia kita tema.

O gal tokia valia senelių namų gyventojų, ligoninių pacientų? Ar mes žinome, kaip ten vyko rinkimai? Kas ten sufleravo seniems, ligotiems, nei politika, nei visuomeniniu gyvenimu nesidomintiems, nepajėgiantiems domėtis žmonėms? Kaip man balsuoti? – sena motina klausia dukters. Aišku, ji balsuos taip, kaip dukra pasakys, bet bus viskas teisėta ir nereikės nė lito išleisti.

O ką daryti? – paklausite. Tokios demokratijos taisyklės. Nieko čia, žinoma, nepadarysi, bet nereikia bent sakyti, kad “tokia rinkėjų valia”. Tokia yra didžiulių pinigų, mestų rinkiminei kampanijai, pirmiausia žiniasklaidai, valia. Turbūt naiviai galvoju, tačiau kodėl negalima beveik nemėtyti pinigų rinkimams? Ar neužtektų partijoms leisti reklamuotis tik, pavyzdžiui, Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT) už dyką, t.y. už mokesčių mokėtojų pinigus? Ir viskas. Be jokių išsidirbinėjimų, kalbant tik apie programas, tik apie nuveiktus ir būsimus darbus.

Gaila tų labai nenaudingai iš tų pačių mokesčių mokėtojų vienaip arba kitaip atimtų milijonų. Labai gaila. Bet juk Amerika už mus protingesė, o daug daugiau išlaidauja! Taip, jūs teisus. Akivaizdu, kad Vakarų civilizacija artėja prie beprotybės, bet sustoti nepajėgia.  

“Tokia rinkėjų valia”. Šituos žodžius kaip papūgos kartoja visų mus valdyti ketinančių partijų atstovai. Kokiems velniams juos į televizijas kviečia laidų vedėjai!? Bloga darosi nuo Mazuronio demagogijos, Olekos “varlytės”, Gapšio “šitoj vietoj”, pasiskolinto iš politinio priešo Andriaus Kubiliaus. Valandų valandas jie mala ir mala tą patį, nieko nepasakydami apie tikruosius savo ketinimus. Jeigu ką protingo pasako, tai tik politologai, šiaip žmonės “iš gatvės”.

Vakar, pavyzdžiui, daug karčios tiesos pažėrė politologas Vytautas Bruveris ir teisės profesorius Egidijus Kūris. Po pastarojo pasisakymo Uspaskichui gal bus ne taip paprasta nieko nekeisti, pakeitus tik partijos pavadinimą, ir taip išsigelbėti. E.Kūris sako, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, ne taip paprasta jam būtų sukurti naują partiją. Bet čia ne Vokietija, čia Lietuva, čia lietūs lyja…

Dar vienas momentas man labai patiko: “Varlytė” net paraudo, kai ir V.Bruveris, ir E.Kūris Algirdo Butkevičiaus žodžiais prikišamai parodė, kad naktimis anaiptol ne programos derinamos, o dalijamasi pinigais, bijoma, kad vienam kuriam neatitektų du didžiuliai maišai. “Varlytė” jautėsi nesmagai. Nikaip atrodė ir Kėdainių kniazius. Jaučia, kad vienas kartas gal nemeluos. 

Man patinka, kad Prezidentė prieš rinkimus ir po rinkimų nediplomatiškai žeria tiesą į akis, aiškiai parodo, kas yra kas. Jeigu Valdas Adamkus bent šiek tiek būtų buvęs į ją panašus, šiandien gerokai kitaip viskas atrodytų. Ir Lietuvos lenkai šiandien neprašytų keturių ministerijų.

Prezidentė parodo, kokiomis priemonėmis ir kokios jėgos prasibrovė į valdžią – štai ir viskas. Abejoju, kad ji siektų pakartotinių rinkimų, kad  “įvarė save į kampą”. Tikriausiai apie Darbo partiją ir jos vadą žino žymiai daugiau negerų dalykų nei mes, eiliniai jo nemėgėjai. Gal priartėta prie ribos, kurios jokiu būdu negalima peržengti? Aš taip aiškinčiau prezidentės nediplomatišką nuomonę apie tas tris partijas.

Man labai įtartinas socialdemokratų ketinimas žūtbūt paversti niekais atominės elektrinės projektavimo darbus. Iki šiol abejojau, kas geriau – statyti ar nestatyti, – dabar Butkevičiaus pasisakymai šia tema man perša nuomonę, kad  nestatydami, ko gero, padėsime pastatyti Rusijai. Nejaugi už dyką?

Atrodo, pamažu integruojamės į Valdemaro Tomaševskio valdomą Vilniaus kraštą. Jo paties pasiūlymu. Dar vieni kiti rinkimai – ir Lenkų rinkimų akcija formuos Lietuvos Seime valdančiąją koaliciją. Tendencija akivaizdi: Uspaskichas, Tomaševskis – parlamentarai, o Romanovas – prezidentas.

Dar nežinia, ar jau dabar lenkai negaus taip trokštamos Švietimo ministerijos, nors Butkevičius viešai jiems to nežada. Bet jis akivaizdžiai blaškosi, vieniems kalba vienaip, kitiems – kitaip. Šį kartą lenkams užteks  ir Uspaskicho kilniaširdiškai perleistos Kultūros, gal kokios kitos nepinigingos ministerijos. Juk savi žmonės – susitarsime

Mūsų internacionalistai niekaip nereaguoja į LRT Televizijos Naujienų tarnybos (Joana Lapėnienė) parengtą reportažą “Kas lenką Valdemarą Tomaševskį sieja su Rusijos institucijomis?” Matyt, jie gerai žino, kad niekas nesieja. Grynas prasimanymas, kad “Lietuvos Lenkų rinkimų akcija Seimo rinkimuose priglaudė dvi Maskvai draugiškas partijas, uostamiesčio draugijos “Otečestvo”, Slavų gailestingumo fondo ir net Pirmojo Baltijos kanalo atstovę”.

Pasak V.Tomaševskio, netiesa, kad jo partija į Seimą veda prorusiškas jėgas, mainais už Kremliaus finansinę paramą. Netiesa, kad jis bendradarbiauja su Rusijos užsienio reikalų ministerija: “Aišku, kad mes nebendradarbiaujame su užsienio institucijomis. Tik vykdant Seimo nario pareigas kartais būnam priėmimuose”, – atsakė V.Tomaševskis.

Ir iš kur televizija ištraukė, kad jis ne tik dalyvauja Rusijos ambasados renginiuose, bet ir rėžia kalbas? Ar iš tiesų Vilniaus lenkų namuose Rusijos ambasada surengė parodą, skirtą iki šiol Rusijos okupuotai Gruzijos daliai – Osetijai? Juk V.Tomaševskis – Lenkijos patriotas, o ši šalis, man regis, smerkia Gruzijos okupaciją, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos, NATO šalys.

Į tokius ir panašius reportažus apie Lenkų rinkimų akciją mūsų internacionalistai nereaguoja ir vis kalba, kad ši politinė jėgelė, pamažu tampanti politine jėga, galėtų prisijungti prie trijų draugų, jeigu neprašytų keturių ministerijų, jeigu apsiribotų, pavyzdžiui, tik Kultūros ministerija.

O Prezidentė, atrodo, reaguoja, jeigu lapkričio 11 dieną nevyksta į Varšuvą, nes neturi laiko. Nevyksta net rizikuodama netekti keturių lenkiškų nepatikimų naikintuvų. Ir man tokia šios moters drąsa labiau patinka už Butkevičiaus…

Už ką? Nerandu žodžio. Gal vėliau surasiu, kai pagyvensim pamatysim, kaip socialdemokratai gelbsti Lietuvos lenkų moksleivius nuo konservatorių ir liberalų pastangų juos išmokyti lietuviškai rašyti ir kalbėti. Lenkijos lietuviukai puikiai kalba, rašo ir skaito lenkiškai, bet lietuviai juk labai gabūs žmonės – šitą songailoms reikėtų žinoti ir iš lenkų nereikalauti neįmanomo.

Nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

2012.11.09   


Prisijunkite prie diskusijos