LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio pažėrė staigmenų – paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
Traukiasi iš pareigų Seime: rinkimų sąrašą siūlys vesti S. Skverneliui
Sprendimą pasitraukti iš einamų pareigų, tvirtino R. Karbauskis, lėmė noras parodyti dėmesį rinkėjams.
„Sprendimas, apie kurį informavau šiandien, – tai, kad per artimiausią tarybos posėdį bus sprendimas, kas mane galės pakeisti frakcijos vadovo poste, ir atitinkamai ieškosime sprendimo, kas galėtų pakeisti Kultūros komiteto pirmininko pozicijoje tam, kad aš turėčiau pakankamai laiko lankytis ir renginiuose, ir važinėti po savivaldybes“, – po LVŽS posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis, patikinęs, kad partijos pirmininku lieka.
Tuo metu kalbėdamas apie premjero S. Skvernelio perspektyvas su LVŽS, R. Karbauskis teigė, kad būtų logiškiausia, jei S. Skvernelis vestų „valstiečių“ sąrašą rinkimuose.
„Jeigu Saulius Skvernelis dalyvaus Seimo rinkimuose, jei leis sveikata, tokiu atveju jis dalyvaus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše ir, tikriausiai, pagal logiką, toje vienmandatėje, kur jis išrinktas Seimo nariu“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Paklaustas, ar S. Skvernelis sąraše būtų įrašytas pirmu numeriu, R. Karbauskis tai patvirtino.
„Tikriausiai taip“, – atsakė jis, pabrėžęs, kad S. Skvernelis yra patvirtinęs, jog dalyvaus Seimo rinkimuose, jeigu leis sveikata.
„Mes, kaip komanda, esame ta jėga, kuri padedame vieni kitiems ir palaikome vieni kitus. Tai šitoje situacijoje tas, kuris turi didžiausią reitingą, veda sąrašą“, – pridūrė R. Karbauskis.
Vienmandatėse apygardose LVŽS pasiryžusi nekonkuruoti su koalicijos partneriais
Kalbėdamas apie „valstiečių“ planus Seimo rinkimuose, LVŽS lyderis teigė, kad partija yra pasiryžusi nekonkuruoti su dabartiniais koalicijos partneriais vienmandatėse apygardose.
Pasiteiravus, kurioje vienmandatėje žada kandidatuoti pats, R. Karbauskis atsakė, kad dabar į tą klausimą atsakyti negali ir kad tai „nutars partija“. Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Šnekant apie bendradarbiavimą su kitomis partijomis, reikia pasakyti, kad mes šnekame apie koalicinius susitarimus – turiu omenyje dėl vienmandačių apygardų, ne dėl bendrų sąrašų. Tose apygardose, kur mūsų koalicijos partneriai turi stiprius kandidatus, mes nekeltume kandidatų ir nebandytume konkuruoti tarpusavyje, nes tai daug naudos koalicijai nepadarytų“, – sakė R. Karbauskis.
Paklausus, ar yra kitų partijų, su kuriomis „valstiečiai“ galėtų dalintis apygardas, R. Karbauskis teigė, kad neįsivaizduoja kitų partijų, išskyrus tas, su kuriomis šiuo metu yra koalicijoje.
„Aš nelabai įsivaizduoju, su kuriomis kitomis (partijomis. – ELTA), nesančiomis koalicijoje (…). Nemanau, kad su konservatoriais būtų galima kažkuo dalintis“, – teigė jis.
R. Karbauskio teigimu, vienmandatėse apygardose LVŽS taip pat gali pasiūlyti kandidatų, kurie šiuo metu nėra Seimo nariai, tačiau yra žinomi visuomenėje.
„Pirmiausia šnekame apie tuos Seimo narius, kurie dabar vienmandatininkai, kurie, šnekamės, bus patvirtinti vienmandatėse apygardose. Yra keletas žmonių, kurie pakankamai gerai žinomi visuomenei, – yra LVŽS nariai, bet nėra Seime, tai yra galimi kandidatai kai kuriose vienmandatėse apygardose“, – teigė R. Karbauskis.
„Aš tikiuosi, kad rezultatai vienmandatėse bus geri. Mes turime labai daug vienmandatininkų, ir jie tikrai sąžiningai tarnavo žmonėms. Rimos Baškienės pavyzdys gali būti, kada partijos reitingai būna ir labai maži, o žmogus laimi vienmandatėje, nes sąžiningai atlieka savo pareigas“, – tikino LVŽS lyderis.
Jis neslėpė optimizmo, kad vienmandatėse apygardose geriausiai pasirodys būtent „valstiečiai“. „Visų kitų partijų Achilo kulnas bus vienmandatės, išskyrus mūsų“, – sakė jis.
R. Karbauskis džiaugėsi, kad, leidus premjero S. Skvernelio sveikatai, drauge dalyvaus rinkimuose, nes tai, įsitikinęs LVŽS lyderis, – „valstiečių“ raktas į sėkmę.
„Vienmandatėse mes tikrai turėsime labai stiprią poziciją. Jeigu šnekėtume apie sąrašą, tai vėlgi ta žinia, kad Saulius Skvernelis kartu dalyvaus rinkimuose. Nepasiteisino tos viltys ir tie gandai, kad išsiskirs mūsų keliai – „valstiečių“ ir Sauliaus Skvernelio. Politologų vertinimu, tai reiškia, kad mūsų rezultatai bus geresni. Jeigu mes išliekame ta pati komanda, jie (rezultatai. – ELTA) bus geri ir daugiamandatėje apygardoje“, – ambicijų neslėpė R. Karbauskis.
Sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda mokslinėje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvoje“ Vytauto Ddžiojo universitete perskaitė pranešimą, kurį išplatino Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.
Pasak jo, atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą, pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams: ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi nėra vietos ir valstybei. Patikslinčiau Jo Ekselenciją, ne Laukinių Vakarų, o Laukinės Privatizacijos pasekmių siautėjimui.
Mes, sakė Prezidentas, pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką ir gavome savotišką paradoksą – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai aiškiai parodo mūsų valdžios fiasko.
Tam, kad sukurtume valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems – dirbantiesiems, vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems, sėkmę patiriantiems ir turintiems sunkumų, – mums reikia perskirstymo per biudžetą, kuris nuosekliai didėtų metai iš metų. Su tokiu perskirstymu, koks yra dabar, kalbos apie gerovės valstybę tampa tiesiog pigia demagogija, – įsitikinęs Respublikos Prezidentas.
Pridursiu dar, kad bandymas įstatymu pajungti sau LRT, siūlymai nuginkluoti savanorius nepaprastosios padėties atveju, keistas užsispyrimas išsaugoti Susisiekimo ministrą, labai svarbų būtent tos nepaprastosios padėties atveju, bandymas pažeminti Seimo rinkiminę kartelę iki 3 procentų, atveriant kelią į Seimą neaiškių partijų atstovams ir t.t. – ar tai ne simptomai šliaužiančio “demokratinio” perversmo, kad dar tvirčiau “viešpatautų geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, neliktų vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi neliktų vietos ir valstybei”?
Nesutinku su juo. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats paminėtoje konferencijoje pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus pirmiausiai turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eiliniai rinkėjai.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis įsitikinęs, kad kartelės mažinimas ne tik fragmentuoja Seimą, tačiau ir sukuria vadinamuosius auksinius balsus. Pasak šalies vadovo patarėjo, partijos turėtų rūpintis ne asmenine nauda paremtu rinkimų kartelės mažinimu, o aktyviai politikos valdyme nedalyvaujančių žmonių pritraukimu.
„Sumažinimas kartelės iki 3 procentų akivaizdu, kad fragmentuoja patį Seimą ir sukuria tuos kabutėse vadinamus auksinius balsus. Nereikia tikrai ieškoti istorijos praeityje ar užsienio pavyzdžiuose. Dabartinė situacija su susisiekimo ministru tikrai yra tokia situacija, kai koalicijos mažasis partneris, kuris, galima sakyti, yra tame „auksinių balsų“ vaidmenyje, užima tokią poziciją ir kažkuria prasme netgi politiškai šantažuoja tiek valdančiąją daugumą, tiek patį premjerą. Akivaizdu, kad tai veda į politinę destrukciją“, – DelfiTV pirmadienį sakė P. Mačiulis.
Pasak P. Mačiulio, partijos turėtų rūpintis ne rinkimų kartelės mažinimu, o aktyviai politikos valdyme nedalyvaujančių žmonių pritraukimu.
„Norėtųsi, kad politinės partijos rūpintųsi ne vadinamųjų vartų praplatinimu, o tuo, kaip patraukti rinkėjus ir tuos žmones, kurie nedalyvauja balsuodami, nedalyvauja aktyviai valstybės valdyme. Kaip patraukti juos idėjomis, pasiūlymais, vertybėmis. Bet akivaizdu, kad tos tikrosios politinės konkurencijos nevyksta, ir visi galvoja tik kaip žūtbūt, mažinant slenksčius, patekti į Seimą ir toliau“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak P. Mačiulio, po politikų teiginiais, kad kovojama yra už didesnę demokratiją, iš tiesų slepiasi daug asmeninių interesų.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Milijardierius Michaelas Bloombergas, kandidatas į JAV prezidentus, savo rinkimų kampanijai pasitelkė kalinių darbą – šie skambindavo žmonėms, praneša AFP.
Tyrimų portalas „The Intercept“ antradienį pranešė, kad buvusio Niujorko mero rinkimų štabas per trečiuosius asmenis nusamdė Naujajame Džersyje įsikūrusią bendrovę „ProCom“, teikiančią skambučių centrų paslaugas.
M. Bloombergas sako, kad ši informacija yra „iš esmės tiksli“, bet bendradarbiavimas su minėta įmone buvo nutrauktas.
„ProCom“ skambučių centrai yra tiek Naujajame Džersyje, tiek Oklahomoje. Du iš jų veikia kalėjimuose.
Teigiama, kad žmonėms skambindavo ir informaciją apie M. Bloombergo rinkimų kampaniją suteikdavo bent vieno Oklahomos valstijos mažiausio saugumo moterų kalėjimo kalinės.
Kandidatas į prezidentus aiškino, kad jo rinkimų štabas apie situaciją sužinojo tik iš žurnalisto. Anot M. Bloombergo, išsiaiškinus, kuris subrangovas už tai atsakingas, bendradarbiavimas su bendrove ir ją pasamdžiusiais asmenimis buvo nutrauktas.
„Nepalaikome tokios praktikos ir stengiamės užtikrinti, kad mūsų rangovai ateityje geriau atsirinktų subrangovus“, – sakė M. Bloombergas.
M. Bloombergas apie ketinimą tapti Demokratų partijos kandidatu į prezidentus pareiškė lapkritį, vėliau nei tą padarė Joe Bidenas ir Bernie Sandersas. 2020 m. rinkimuose jis tikisi mesti iššūkį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, M. Bloombergo turtas vertinamas 54 mlrd. JAV dolerių.
Savo lėšomis jis finansuoja reklamą internete ir televizijoje. Jo rinkimų kampanija praleidžia svarbias valstijas, kuriose daug darbo įdėjo kiti, ne tokie turtingi, kandidatai.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad ateinantys metai Lietuvos politikoje bus žiaurūs, nes rinkimai, pasak jo, šį kartą prasidėjo kaip niekada anksti. Vyriausybės vadovo teigimu, valdančiųjų oponentai, pasitelkę agresyvią strategiją, kelia įtampą ar net siekia manipuliuoti prezidentu, su kuriuo, tikino premjeras, Vyriausybė turi ir sieks toliau išlaikyti gerus santykius.
Visgi premjeras, kalbėdamas apie išsiskyrusias valdančiųjų bei Prezidentūros pozicijas dėl, pirmiausia, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, neatmeta, kad jau 2020 m. pradžioje gali pradėti klostytis įvairūs scenarijai. S. Skvernelio teigimu, į prezidento išreikštą skepsį dėl J. Narkevičiaus bus atsakyta, bet, akcentuoja jis, reikia įsisavinti, kad Lietuva nėra prezidentinė respublika. „Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti”, – Eltai duotame interviu akcentavo premjeras.
S. Skvernelis pripažįsta, kad prezidento Gitano Nausėdos nuogąstavimai ne tik dėl J. Narkevičiaus savarankiškumo, bet ir dėl valdančiųjų siekio nuleisti rinkimų kartelę yra rimti bei girdimi. Kalbant apie prezidento vetuotą įstatymą dėl rinkimų kartelės, akcentuoja premjeras, ypač svarus yra prezidento argumentas, kad negalima keisti žaidimo taisyklių iki rinkimų likus mažiau nei metams. Tačiau, tęsia premjeras, nepaisant to, kaip ir J. Narkevičiaus atveju, pagrindinį toną atsakant į klausimą, ar prezidento pozicija bus išgirsta, turės užduoti valdančioji koaliciją. Taigi, priduria ministras pirmininkas, argumentų galima surasti ir tam, kad siekis prieš rinkimus keisti rinkimų taisykles nėra jau toks ir blogas. „Jeigu nori surasti argumentų, visada surasi”, – akcentuoja jis.
Galiausiai premjeras parašė pažymį daug kritikos sulaukusiam motorinių transporto priemonių registracijos mokesčiui. Nors, pasak S. Skvernelio, dešimtuko šis mokestis ir nevertas, klimato aktyvistės Gretos Thunbergpriekaištas „kaip jūs drįstate” valdantiesiems taip pat neturėtų būti taikomas. „Mes išdrįsome”, – sako S. Skvernelis, komentuodamas daug kritikos sulaukusį mokestį.
Eltai duotame interviu premjeras taip pat įvertino buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir „valstiečių” lyderio akistatą, užsiminė apie pasirinktą kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus bei, pasak jo, jau parengto nacionalinio susitarimo dėl švietimo esmines gaires.
Biudžetas Seime sulaukė daugumos pritarimo. Liko neaišku tik tai, ar projektas sugebės praeiti prezidento filtrus. Kartu lieka neatsakytas klausimas dėl dar vieno sukelto lūkesčio – kas bus su dviem ministerijų kėdėmis: Jaroslavo Narkevičiaus, o kartu ir sparnus į Briuselį pakėlusio Virginijaus Sinkevičiaus. Minėjote, kad tiek į vieną, tiek į kitą klausimą po biudžeto bus atsakyta. Į kurį klausimą atsakymą pateiksite pirmiausia?
Aš manau, kad atsakymai bus (kartu – ELTA) į abu klausimus. Aš esu priėmęs sprendimą dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, jį pristatysiu koalicinei tarybai. Matyt, po to jis bus viešai paskelbtas. Lygiai tas pats yra ir dėl susisiekimo ministro. Mes tikrai apsvarstysime klausimą, nes tai nėra mano vienasmenis sprendimas – visi suprantame, kokios pasekmės galimos. Tad ir tai bus pristatyta. Sprendimą aš esu susiformavęs, bet jį turi girdėti ir tos partijos, kurios sudaro koaliciją. Visgi, manau, kad sausio 14-ąją bus atsakyta ir padėti taškai dėl abiejų ministerijų.
Sausio 14 d. galima tikėtis išgirsti sprendimus tiek dėl vienos, tiek dėl kitos kėdės?
Esu pilnas optimizmo, kad taip ir bus.
Grįžtant prie V. Sinkevičiaus klausimo. Kandidatūra, kuri bus siūloma, ar ji atspindės pradėtą brėžti liniją, kad ministras turi turėti politinį užnugarį?
Šiuo metu yra kelios opcijos, kurios dabar gali būti svarstomos. Viena iš opcijų yra, įgyvendinant Vyriausybės programą, sujungti ministerijas. Kita – dėl ministro pasirinkimo. Turime suvokti labai aiškiai, kad nuo sausio 14 d. iki rinkimų kampanijos ir rinkimų pradžios liks nedaug laiko. Tad kažkam naujam mokytis ir daryti karjerą šioje vietoje neliks laiko… Supraskime, kad čia turi ateiti žmogus, kuris jau puikiai žino ir išmano. Todėl neturėtų būti taip, kad (naujasis ministras – ELTA) pirmą dieną tik susipažintų su ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarke, su tuo, kas yra ministerija ir viešasis sektorius bei valdymas. Tad tikrai tokio sprendimo nebus. Bus žmogus, kuris galėtų šiandien pat, tą pačią akimirką pradėti dirbti.
Tad mažai tikėtina, kad šis žmogus bus jūsų pirmtakas šioje Vyriausybėje?
Mažai tikėtina.
Bet jūs jau esate apsisprendęs dėl kandidatūros?
Aš apsisprendžiau, ką teiksiu, tačiau nevardinsiu kandidatų, kurie gali būti. Juo labiau, kad su pačiu ponu Butkevičiumi pokalbio nebuvo. Žinau, kokie signalai per viešąją erdvę yra, – jeigu siūlytų, aš kalbėčiau, svarstyčiau… Bet kol kas niekam iš personalijų jokių pasiūlymų nėra pateikta.
Užsiminėte apie ministerijų susijungimą. Tai gali būti realizuota dar šioje Vyriausybėje?
Žinoma, šioje kadencijoje tai gali būti realizuota.
Jūs manote, kad esama situacija reikalauja ministerijų sujungimo. Nuomonės šioje vietoje išsiskiria. Yra sakančių, kad valstybei svarbūs energetikos klausimai dar nėra išspręsti.
Žinoma, negalima kalbėti, kad energetikos klausimus nuleisime kažkur žemiau ar į kitą vietą. Energetikos klausimai yra labai aktualūs ir svarbūs. Tačiau čia jau ne vien ministerijos klausimas. Energetikos ministras, manau, yra vienas stipriausių ministrų, vienas iš stipriausių šioje Vyriausybėje, visomis prasmėmis ir tą temą jis puikiai toliau neš.
Tad sausio 14 d. gali būti pateiktas pasiūlymas ir dėl ministerijų sujungimo?
Aš manau, kad išplėstinėje koalicinėje taryboje (bus pasiūlyta – ELTA) priimti sprendimus. Vėlgi, tai nėra vien mano sprendimai. Vyriausybė nedirba vakuume, yra bendri sprendimai. Juo labiau, kad ši Vyriausybė po liepos mėnesio buvo suformuota remiantis kitais, nei iki tol buvo, principais. Jeigu iki tol buvo ne politikų Vyriausybė, tai dabar yra delegavimai, yra tam tikri susitarimai, kokia politinė jėga prisiima atsakomybę. Dėl to aš turiu kalbėtis, tartis, ieškoti kompromisų su tomis jėgomis, kurios sudaro koaliciją.
Tos politinės jėgos – frakcija „Lietuvos gerovei” – reiškia kokias nors aspiracijas?
Tikrai nereiškia, reikia suprasti, kad tai yra tik frakcija. Mes laukiame (frakcijos „Lietuvos gerovei” – ELTA) sprendimų, kurie turėtų transformuotis į politinę partiją. Tačiau kol kas matome, kad ir suvažiavimas, kuris turėjo įvykti, jis neįvyko. Man visgi norisi išgirsti, kokia tos frakcijos ateitis, ar ji virs į politinę partiją, ar bus kažkokie kitokie sprendimai. Šie klausimai yra svarbūs.
Grįžkime prie ministro J. Narkevičiaus. Nors jūs ir sakote, kad tai nėra kertinis klausimas – biudžeto klausimas, pasak jūsų, buvo kur kas svarbesnis. Bet visgi, negalite nuneigti, kad ši situacija įsilieja į platų politinį kontekstą. Prezidentas sukritikavo J. Narkevičių, pareiškė nepasitikėjimą ir ministro nebekritikuoti jis tiesiog nebegali. Opozicija ir oponentai taip pat negali kitaip elgtis – tik kritikuoti. Braižomi įvairūs scenarijai: sakoma, kad prezidentas per mažai kritiškas, per mažai reiklus. Savo ruožtu keliami ir klausimai, kodėl jūs delsiate priimti sprendimą, gal kažką slepiate, gal norite nukreipti dėmesį…
Tokių sąmokslo teorijų yra tikrai pilna, tačiau aš nei delsiu, nei laukiu… Aš norėjau, kad būtų kuo greičiau. Galvojome, kad dar pavyks tarpušvenčiu surinkti išplėstinę tarybą, bet baigėsi Seimo sesija ir šiandien yra kiti prioritetai. Biudžetas buvo svarbiausias ir aš džiaugiuosi, kad mums pavyko jį su milžinišku Seimo narių palaikymu priimti. Tai yra labai geras biudžetas. Gal kai kurios procedūros ir siūlymai, žvelgiant iš šalies, ir atrodė kontraversiškai, kai kurie buvo chaotiški, bet, galiausiai padarytas Vyriausybės ir Seimo kompromisas. Tad vilkinimo čia nėra. Tiesiog reikalinga normali politinė diskusija.
Bet ar nemanote, kad atsakymo perkėlimas į sausio 14-ą dieną yra kartu ir žinutė, šiuo atžvilgiu, prezidentui ar visuomenei – štai kaip valdantieji vertiną prezidentą ir jo išsakytą poziciją.
Tikrai ne, tai (tokios kalbos – ELTA) vėlgi yra bandymas manipuliuoti prezidentu, spausti prezidentą. Prezidento nuomonę aš girdžiu, argumentai yra išsakyti, aš tuos argumentus pakartosiu koalicijos išplėstinėje taryboje. Bet supraskime, ministras yra tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui. Tad jei opozicija mano, kad šis ministras negali toliau dirbti – tai tegu organizuoja interpeliaciją, kodėl ji nedaroma. Ar būtų ką pateikti interpeliacijai? Aš matau tik vieną dalyką – opozicinės partijos, užsiiminėdamos tokia viešųjų ryšių akcija, negali suformuluoti klausimų ir pretenzijų ministrui.
Panašu, kad opozicija turėtų ką suformuluoti, jie tai ir formuluoja viešai…
Formuluoja gandais ir prielaidomis, dažniausiai neteisinga informacija. Tai jei tu turi faktus apie teisinę ir moralinę pusę – tai pateik ministrui konkrečius klausimus, duok jam tribūną Seime, atlikime procedūrą ir, jei Seimas, kuriam ir Vyriausybė atskaitinga (noriu priminti, kad Vyriausybė atsiskaito Seimui) tai suteikime tribūną, gal tada Seimo nariai pakeis nuomones.
Bet jūs metate kortą ant to, kad valdantieji turi iniciatyvą Seime ir sunku tikėti, kad jie patys sutiktų J. Narkevičių paleisti…
Vėl grįžtame į pirminį klausimą – tai valdantieji ir apsispręs, ir išsakys savo poziciją.
Bet yra pagaliau prezidento pozicija ir tai, apie ką aš jau užsiminiau anksčiau, kuria tam tikrą įtampos reginį tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Kai kas pasakytų, kad tai toli gražu net ne reginys, o reali įtampa. Juk prezidentas aiškiai sako, kad nemato šio ministro poste, kad jį kažkas valdo, kad jo pavardės nežino, kad jis negali dirbti. Ar įmanoma dirbti tokioje akistatoje?
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Iš tikrųjų… yra sudaroma konflikto regimybė. Bet konflikto nėra. Aš girdžiu, kad yra išsakyti prezidento argumentai, yra dar vienas pasakymas, kad jis nėra savarankiškas. Tai iki sausio 14–osios mes turėsime atsakymą ir dėl tų nuogąstavimų. Nuogąstavimas, ar ministras savarankiškas, yra pakankamai rimtas. Tam mes turime specialią patikros sistemą, kuri ir atsakys į šį klausimą. Tad sausio 14 d. aš turėsiu atsakymą ir į tai. Galiausiai prisiminkime vieną dalyką – Lietuva nėra prezidentinė respublika ir tai yra esminis dalykas. Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti.
Bet paprojektuokime vieną scenarijų. Jeigu visgi valdyboje, o link to panašu ir einama, nebus pareikštas nepasitikėjimas J. Narkevičiui, ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, esate pasiruošęs, kad J. Narkevičiaus klausimas, kuris kol kas ir yra tik jo lygmens klausimas, įsilies (bent jau iš Prezidentūros pozicijos žiūrint) į visos Vyriausybės ir Sauliaus Skvernelio, kaip premjero, problemą?
Visi scenarijai įmanomi, bet vėlgi nesinorėtų, kad tokie klausimai iškiltų arba pradėtų stabdyti Vyriausybės veiklą ir darbą. Šiai Vyriausybei liko beveik metai dirbti ir norėtųsi, kad tas darbas būtų produktyvus. Negalime sustoti dėl vienų ar kitų problemų, pasakant, kad dabar spręsime kažkokius personalinius klausimus ir Vyriausybė nebedirbs.
Apibendrinant šį klausimą ir prisimenant vieną pareiškimą, kad štai Vyriausybė ir Prezidentūra sujungia savo vizijas – „Gerovės valstybė” ir „Tėvynės labui”… Ši tariama sinergija tarp šių dviejų devizų nesumažės po visko?
Kol kas mes nežinome kokie bus galutiniai sprendimai. Galime tik spėlioti scenarijus. Bet aš matau šiandien dienai pakankamai didelę sinergiją. Tas pats biudžeto priėmimas… Manau, kad Vyriausybėje ir Prezidentūroje turėjome labai panašų ir artimą matymą. Pasitarėme su prezidentu dėl raudonų linijų, kurių negalima peržengti, tą išgirdo ir Seimas, ir mes turime tvarų, subalansuotą biudžetą, atliepiantį visų visuomenės sluoksnių interesus.
Kalbant apie politinę atmosferą, ketvirtadienį prezidentas viename interviu užsiminė kalbėdamas apie kartelės žeminimą, kad štai valdančiųjų tarpe kai kurie koaliciniai partneriai aukščiau laiko savo asmeninius interesus, o ne valstybės. Jūs kaip vienas iš valdančiųjų lyderių, matote tokios pozicijos apraišką realybėje, ar koalicijoje yra naudojamasi „auksiniais balsais”?
Nemanau, kad yra kažkokie auksinai balsai. Yra tiesiog politinė diskusija…. Bandymas sumažinti kartelę… to argumentai turi daug svarių pliusų, kad visgi politinis atstovavimas visuomenės turi būti kuo platesnis. Pagal dabartinę rinkimų sistemą nemaža dalis balsų nueina į šiukšlių dėžę. Tai tos kartelės sumažinimas reikštų, kad iš tikrųjų būtų galimybė atstovauti ir tiems žmonėms, kurie turi kitokią nuomonę negu tradicinės ar sisteminės partijos.
Kita pusė – girdime labai aiškiai prezidento argumentus, kad fragmentacija bus didesnė. Prisiminkite tos pačios opozicinės konservatorių frakcijos kalbas po 2016 m. rinkimų, kai „valstiečiai” laimėjo didele dauguma… monolitas, gelžbetoninis blokas, viskas eis buldozeriu. Tai dabar jie prieštarauja, nes sudaryti koaliciją būtų sunkiau. Gal ir būtų daugiau partijų, bet būtų daugiau atstovavimo.
Žinoma, prezidento argumentas, kad kartelės mažinimas galėtų būti taikomas net ne ateinantiems rinkimams, bet 2024 metams, yra svarus. Dėl to pasakyti, kad nei viena pusė nėra teisi ar abi pusės yra teisios būtų neteisinga. Yra pliusų ir minusų viename siūlyme, lygiai taip pat yra pliusai ir minusai kitame siūlyme. Manau, kad prezidentas vetavo, jis išreiškė savo svarius argumentus, Seimas dabar apsispręs – išgirsti ar atmesti… Deja vetavimas yra be pasiūlymo…
Galima suprasti kodėl jis buvo be pasiūlymo, nes vienas esminių argumentų ir yra tai, kad negalima likus mažiau nei metams iki rinkimų keisti įstatymo.
Bet jei (prezidento – ELTA) atmetimas būtų su siūlymu, kad įsigaliotų, kaip buvo prezidentas išreiškęs nuomonę, 2024 m., kad galėtų būti 4 ir 6 proc. Gal Seimui būtų irgi lengviau apsispręsti. Tada priimti prezidento veto ir baigti istoriją. Dabar, kaip suprantu, bus bandymas prezidento veto atmesti.
O jūs kaip spręsite šį klausimą?
Man bus pakankamai sunku, bet reikės balsuoti. Kaip minėjau, yra ir vienoje pusėje daug argumentų, ir kitoje pusėje daug argumentų. Matyt priimsime bendrus sprendimus kai balsuosime koalicinėje taryboje.
Bet kaip jums argumentas, kad iki rinkimų nevalia keisti žaidimo taisyklių, nemanote, kad tai ir yra esminga?
Jis yra labai svarus…
Ar jis jums atsako į viską?
Jis tikrai yra labai svarus, tikrai labai svarus ir jį girdėti reikia.
Ar galėsite tą svarų argumentą apeiti, kai spręsite balsuodamas? Atrastumėte argumentų kodėl reikia nuleisti kartelę anksčiau nei nuo 2024 m.?
Jeigu nori surasti argumentų, visada surasi.
Bet ar jūs surasite, kaip Saulius Skvernelis, kaip Vyriausybės vadovas?
Aš atrasčiau argumentų, kad būtų galima startuoti ir 2020 m.
Pavyzdžiui, kokie tai galėtų būti argumentai?
Kol kas nėra reikalo spėlioti. Aš tuos argumentus įvardinau – pagrindinis argumentas, kad kuo platesnė žmonių valia būtų atstovaujama, kad nebūtų žeminami rinkėjai, sakant, jog jie neišmano, nesuvokia ir gali bet ką į Seimą įleisti.
Grįžkime prie biudžeto. Motorinių transporto priemonių registracijos mokestis sukėlė bene daugiausiai diskusijų. Įstatymas gavo ir keisčiausio sprendimo vardą. Pažiūrėkime į šį įstatymą kontekste, kuriame jis ir turėtų būti, – taršos mažinimas. Įvertinkite dešimtbalėje sistemoje įstatymą, kaip priemonę, kovojant su tarša.
Jeigu mes kalbėtume apie tai, kas buvo kelis dešimtmečius Lietuvoje tai kiekviena valdžia šį įstatymą stūmė kuo toliau… nes tai nėra populiaru. Dabar stumti nėra kur. Yra labai aiškūs Lietuvos įsipareigojimai, yra aiški naujosios Europos Komisijos darbotvarkė dėl žaliosios ekonomikos ir mūsų įsipareigojimas mažinti CO2 kiekį. Tad kalbant apie pirmo žingsnio žengimą, aš sakau, kad tai yra 10 balų. Kalbant apie turinį, 10 balų neparašyčiau tikrai. Visgi, jei nebūtume žengę šio žingsnio, tai mes nebūtume pajudėję iš mirties taško (…).
Bet ar nemanote, kad būtent toks pirmasis žingsnis siunčia visuomenei žinutę, kad valdžia, turinti įsipareigojimus bendruomenei, tarptautinei bendruomenei, dėl taršos mažinimo realybėje tiesiog nuvinguriuoja.
Aš manau, kad mes turime įsipareigojimus ne tarptautinei bendruomenei, bet sau. Jei kalbėtume apie taršą, tai Lietuvoje pagrindinis CO2 emisijos šaltinis yra transportas, ne pramonė, bet transportas. Tad mes turime saugoti savo sveikatą, gyvybę. Tai nėra nuvingiavimas, tai yra kompromisas. Kad maksimalus (įstatymo įgyvendinimas – ELTA) neturi jokio palaikymo Seime mes matėme, nes tai yra rinkiminiai metai, tai yra blogiausia. Bet yra pagrindas kalbėti apie šio mokesčio tobulinimą.
Per pasaulį garsiai nuskambėjo klimato aktyvistės Gretos Thunberg citata „kaip jūs drįstate”. Nemanote, kad ši citata tiktų, kai žalumą deklaruojantys valdantieji renkasi ne realiai veikiantį įstatymą mažinant taršą, bet parlamento rinkimus?
Manau, kad dar nė vienos valančiosios daugumo nebuvo, kuri apskritai tokius sprendimu priiminėtų rinkiminiais metais. Net nesugebėdavo priimti nors iki rinkimų buvo labai toli. Todėl atsakymas į „kaip jūs drįstate” būtų „mes išdrįsome”. Mes išdrįsome ir dar kartą parodėme, kad ne rinkimai yra pagrindinis dalykas.
Jei jau kalbame apie automobilius, pereikime prie kelių. Pastaruoju metu ypač asfaltuoti keliai tapo politiniu reiškiniu. Dėl asfaltuojamos Upės gatvės jus kala oponentai ir opozicija, dėl neišasfaltuotų kelių – skalpuojamas Rokas Masiulis. Ponas Karbauskis apskritai kaltina R. Masiulį padarius nusikaltimą, apvogus Lietuvą. Tai jau rimtas pareiškimas, gal net teisėsaugos dėmesio reikalaujantis… Kaip čia yra, kad ministras, dar neseniai girtas už profesionalumą tampa nacionaliniu priešu?
Mes turime matyti problemą, ar mes ją turime ar ne. Šiandien tai yra iš tikrųjų problema. Kalbant apie kelių sektorių, tai ne tik žvyrkelių asfaltavimas – tai kelių remontas, tiesimas, nauji projektai. Matėme, kad to progreso, kurio tikėjomės, jo nebuvo tokio, koks turėtų būti. Tą labai aiškiai signalizuoja Kelių tiesimo įmonių asociacija. Mes matėme laikotarpį, kada net pagrindinė transporto arterija Vilnius–Klaipėda nebuvo remontuojama. Didžiausias iššūkis yra dėl lėšų panaudojimo (…).
O kaip jūs vertinate buvusio susisiekimo ministro darbą?
Aš tikrai nenoriu vertinti, ministras nedalyvauja politikoje…
Bet jis dalyvavo, įvertinkite tą etapą, kada jis buvo ministru.
Aš tikrai šiandien neužsiimsiu vertinimais. Aš matau šiandien skaičius, kurie yra teikiami. Yra ir kiti argumentai pateikiami. Matome, kad tie lūkesčiai, kurie buvo susiję su šiuo sektoriumi, jie nėra patenkinti nei iš užsakovo – visuomenės, nei iš tų partnerių, kurie dirbdavo keliuose.
Šioje vietoje, jei jau buvo kalbama apie trūkumus, apie galimą kokybės standartų nesilaikymą… šiandien atsakymo nėra. Buvo daug auditų atliktų, o kur rezultatas? (…). Kas yra nubausti, nuteisti ar kokia nors žala valstybei atlyginta? Mes to nematome. Tai tą bendrą vaizdą turėtume matyti. Mūsų tikslas yra, kad kiekvienas į kelią įdėtas euras būtų efektyviai panaudotas, duotų didesnę grąžą. Žinote, pasakyti, kad visos kelių tiesimo įmonės yra vagys ir jų tikslas yra tik vienas – apvogti valstybę… Tai nėra išeitis.
Šiuo atveju vagystę R. Karbauskis inkriminuoja Rokui Masiuliui.
Buvo visko, bet aš nenoriu vertinti. Manau, kad ir ministras darė, stengėsi, kad būtų kuo efektyviau. Bet ar tai pavyko ar ne, mes dabar matome faktūrą, skaičius, kilometrus ir kiekvienas darykime išvadą. Jeigu Rokas Masiulis dalyvaus politikoje – tai jam ir bus tie klausimai. Bet dabar žmogus iš politikos yra pasitraukęs ir šiandien jį traukti į politines batalijas bent jau aš nematau prasmės. Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) fotografija
Ramūnas Karbauskis pasikarščiavo taip pareikšdamas?
Aš tikrai nenoriu komentuoti kitų politikų. Jie turi teisę daryti išvadas. Pats Ramūnas Karbauskis yra partijos pirmininkas. Jis tų priekaištų sulaukia tiesiogiai iš Seimo narių, mūsų rinktų, ypatingai iš vienmandatininkų, kurie ir bado į neįgyvendintą Vyriausybės programą. Mes negalime pasakyti, kad problemos nėra, bet šiandien aš nenoriu nieko kaltinti ir daryti išvadų žmonių atžvilgiu, kurie politikoje nedalyvauja.
Rokas Masiulis atėjo kaip profesionalas į Vyriausybę. Apskritai žvelgiant į pastarąjį pusmetį, nesigailite, kad įvyko tas perėjimas nuo profesionalų prie politikų ministrų?
Jei jau pašaržuojant, išeina taip, kad mūsų ta neprofesionalų Vyriausybė būtų koalicija su konservatoriais. Buvęs aplinkos ministras, labai aiškiai matome, kad jis angažuojasi ir dalyvaus rinkimuose matyt su konservatoriais, dirba su jais. Tad stagnacija, kuri buvo šiame sektoriuje (žemės ūkio – ELTA), matyt tai pat su tuo susijusi. Tuo labiau, kad tai buvo žmonės, kurie turi kitokius politinius įsitikinimus. Jie atėjo kaip profesionalai į Vyriausybę dirbti ir nesistengė įgyvendinti Vyriausybės programos. Bet aš Roką Masiulį pats asmeniškai pasikviečiau į Vyriausybę. Tai yra faktas, reikia paneigti sąmokslų teorijas, kad kažkas jį pasiūlė. (…) Didžiausias minusas, kad mes matome žmones be politinio užnugario ir vėliau išeina taip, kad jie atstovauja kitą politinę jėgą, kas yra nenormalu (…)
O nemanote, kad to politinio užnugario siekimas įgauna net per didelę inerciją? Kalbu platesne prasme. Tarkime ponas Juozas Bernatonis siūlomas į Konstitucinio Teismo teisėjus, ponia Vida Ačienė į Seimo kancleres. Visa tai valdančiųjų stovykloje. Kaip jūs į tai žiūrite?
Jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucinio Teismo kiekvieno teisėjo skyrimą nuo Konstitucinio Teismo atsiradimo, tai buvo įvairiausių siūlymų, buvo įvairios kandidatūros, kurios nebuvo angažuotos vien tik teisės srityje. Tad čia nėra nieko išskirtinio. O dėl Seimo kanclerio… kol kas neįmanoma, kad Seimo narys juo taptų.
Pakalbėkime apie švietimą. Prezidentas užsiminė, kad nebesitiki esminių pokyčių švietimo srityje. Kaip juda reikalai su nacionaliniu susitarimu dėl švietimo?
Aš tikiuosi pokyčiu. Ir jei kas nors galvoja, kad šia Vyriausybė likusius metus tik pabandys palaukti iki rinkimų – tai tikrai ne. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra parengtas, nenorėjau aš (susitarimo projekto – ELTA) įteikti partijų pirmininkams ir kelti diskusijas kol nebuvo biudžeto. Tai būtų iš karto sukėlę spekuliacijas, susijusias su problemomis švietimo sistemoje, su finansinėmis problemomis. Bet sausio mėnesio darbotvarkėje šis klausimas yra ir tai bus daroma, ir bus galima parodyti politinėms jėgoms, partijoms lyderystę, nes be plataus susitarimo šioje srityje nieko nebus. Sistema yra labai imli finansams. Jeigu mes nepadarysime strateginės reformos – tai nieko nebus (…).
O pačiame nacionalinio susitarimo projekte, nes įsivaizduoju, kad jis ir bus teikiamas, kokius Vyriausybė išskirtus probleminius aspektus brėšite. Juk negali susitarimas būti apie viską?
Esminis dalykas yra tai, kad moksleivis taptų centrine figūra ir mes darome reforminius sprendimus, susijusius su mūsų sistemos efektyvinimu. Kad turėtume ir efektyvų tinklą, kad, svarbiausia, mokinys gautų tas kompetencijas ir žinias, leisiančias sakyti, jog nebereikia korepetitoriaus.
Kokie sprendimai galėtų lydėti šią fiksuotą problemą?
Kol kas, manau, nebėkime į priekį. Manau, kad tie sprendimai nėra susiję su finansiniais dalykais. Taip, finansai yra labai svarbu, bet nemaža dalis visų finansinių rezervų glūdi pačios sistemos viduje. Jei priimsime sprendimus dėl esminių pertvarkų, tikrai atsiras galimybė finansuoti.
Kaip, premjere, pasitiksite šventes?
Manau, kad kaip ir kiekvienas. Optimizmo yra pakankamai, manau, kad galiu tik pasakyti, ranką prie širdies padėjęs, kad šie metai, nors asmeniškai ir buvo labai sunkūs, aš padariau viską, su kolegomis, su Vyriausybe, kad valstybėje būtų tvarumas, kad būtų progresas, o kalbant apie reformas, kad būtų atliepta kuo daugiau žmonių lūkesčių.
Buvo politikų prašymų per adventą būti kuklesniais, nekritikuoti. Jūsų nuomone, kokie bus 2020 m.? Tokie pat karšti kaip ir šių metų pabaiga?
Aš manau, kad taip, nes kalbant apie rinkiminę kampaniją, kuri šį kartą prasidėjo dar anksčiau negu 2016 m., ir iš esmės vienos politinės partijos agresyvią su morale ir elementariu žmogiškumu nieko bendro neturinčią rinkiminę kampaniją… tai ateinantys metai bus žiaurūs. Tie, kurie šį blogą foną įneša ir vėliau kalba, kad yra chaosas, o ramybės nėra… Tai nuo savęs reikia pradėti.
„Facebook“ uždraudė žinutes ir reklamas, kurios trukdo JAV gyventojams dalyvauti kitąmet vyksiančiame surašyme, kuris pirmą kartą vyks ir internetu.
Naujos „Facebook“ ir „Instagram“ taisyklės įsigalios nuo sausio, teigiama bendrovės pranešime.
„Turime prisidėti prie tikslaus gyventojų surašymo, kuris yra esminis skirstant federalines lėšas, skiriant rinkikus ir pačios demokratijos funkcionavimui“, – pranešime tvirtino „Facebook“ viešosios politikos direktoriaus pavaduotojas Kevinas Martinas ir pilietinio produktų įtraukimo direktorius Samidhas Chakrabarti.
Naujosios kišimosi į gyventojų surašymą taisyklės draudžia apgavystes dėl to, kaip ir kada gyventojai gali dalyvauti surašyme. Taip pat bus baudžiama už melagingą informaciją apie gyventojų surašymo svarbą.
Draudžiamos bus ir reklamos, kuriose dalyvavimas JAV gyventojų surašyme pateikiamas kaip nereikšmingas dalykas, ar kuriomis žmonės skatinami nedalyvauti.
„Kitąmet visi JAV namų ūkiai pirma kartą galės dalyvauti gyventojų surašyme internetu, – sakė K. Martinas ir S. Chakrabarti. – Todėl turime būti budrūs ir užtikrinti surašymo apsaugą nuo kišimosi feisbuke ir instagrame bei skatinti tikslų kiekvieno šalies gyventojo surašymą.“
Anksčiau susidūręs su kritika dėl aplaidumo vertinant klaidinančius politikų pasisakymus socialiniuose tinkluose, „Facebook“ pabrėžė neleisiantis, kad politikai skelbtų melagingą informaciją apie gyventojų surašymą, o tai draudžiančios taisyklės bus panašios į draudimą kištis į rinkimus.
„Turinys, kuris pažeidžia mūsų kišimosi į gyventojų surašymą taisykles, negalės likti mūsų tinkle, net jei jį paskelbtų politikas“, – teigiama „Facebook“ pranešime.
„Facebook“ tokio žingsnio ėmėsi tuo metu, kai visos interneto platformos kovoja su dezinformacijos lavina, tuo pačiu bandydamos būti atviros politinėms diskusijai ir užtikrinti žodžio laisvę.
„Google“ lapkritį įvedė taisykles reklamdaviams, kurie riboja galimybes pasiekti tam tikras rinkėjų grupes. Bendrovė taip pat patikslino savo taisyklės, pabrėždama, kad „Google“ neleidžiami netikri pareiškimai, net jei jie nėra politinio turinio.
Savo ruožtu „Twitter“ uždraudė didžiąją dalį politinės reklamos ir taip išvengė būtinybės tikrinti politikų siunčiamų žinių teisingumą. Vis dėlto analitikai įspėja, kad šis draudimas gali padėti dabar pareigas einantiems ir turtingiems politikams.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas leido paviešinti parlamentinio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JK politiką išvadas, pirmadienį pranešė premjero atstovas, tačiau dėl paskelbimo datos dar nenutarta.
Konservatorių lyderis yra „tikras dėl to, kad paviešintas turinys nepakenks tų institucijų, kurios saugo mūsų nacionalinį saugumą, funkcijoms“, reporteriams sakė atstovas.
50 puslapių apimties ataskaitą dėl Rusijos veiklos JK, taip pat ir dėl galimo kišimosi į 2016 m. balsavimą dėl „Brexito“ kiek anksčiau šiemet parengė šalies parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas.
Tačiau prieš praėjusią savaitę vykusius parlamento rinkimus komitetas buvo paleistas, ir ataskaita negali būti skelbiama iki naujo komiteto suformavimo – tai gali užtrukti kelias savaites, nes naujieji nariai dar turi būti patvirtinti balsavimu parlamente.
Komitetas tyrimą dėl Rusijos veiklos pradėjo 2017 m. lapkritį, o galutinę ataskaitą JK žvalgybos agentūros patvirtino kiek anksčiau šiemet, informavo buvęs komiteto pirmininkas Dominicas Grieve’as.
Metiniame pranešime komitetas paskelbė, kad tyrimas pradėtas nerimaujant dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir Rusijos remiamų subjektų skelbiamos dezinformacijos padarinių.
Taip pat atsižvelgta į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą JK mieste Solsberyje. Londonas bei Vakarų sąjungininkės dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.
Leiboristų partijos politikai yra sakę, kad ataskaitoje galbūt galėtų būti įrodymų dėl B. Johnsono konservatorių partijos ir Rusijos milijardierių ryšių.
D. Grieve’as anksčiau kaltino premjerą sąmoningai atidedant ataskaitos viešinimą iki rinkimų, tačiau Dauningo gatvės atstovai tai griežtai neigė.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Lenkijos ekspremjeras Donaldas Tuskas neatmeta galimybės 2025 metais iškelti savo kandidatūrą Lenkijos prezidento rinkimuose. Jis tai pareiškė pirmadienį laikraštyje „Super Express“ paskelbtame interviu.
Anksčiau manyta, kad D. Tuskas, baigęs darbą Europos Taryboje, stos į kovą dėl prezidento posto jau 2020 metų pavasarį, kai šalyje vyks valstybės vadovo rinkimai. Bet paskutinę akimirką jis atsisakė kelti savo kandidatūrą, tačiau pažadėjo aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.
Atsakydamas į leidinio klausimą apie galimą savo dalyvavimą 2025 metų rinkimuose, D. Tuskas pareiškė neatmetąs jokių galimybių. „Taip, aš tai svarstau“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl atsisakė dalyvauti artimiausiuose rinkimuose, D. Tuskas pareiškė norėjęs „aplošti“ valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją. „Jie investavo trejus ketverius metus, kad mane diskredituotų, tad geriausias būdas aplošti juos pačiame starte – jų pastangų pavertimas niekais“, – paaiškino politikas.
Eiliniai Lenkijos prezidento rinkimai įvyks 2020 metų pavasarį. Antros kadencijos sieks dabartinis valstybės vadovas Andrzejus Duda, atstovaujantis Teisės ir teisingumo partijai. Didžiausia opozicinė partija – Piliečių platforma, kuriai anksčiau vadovavo D. Tuskas, savo kandidate iškėlė Malgorzatą Kidawą-Blonską.
Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr. Politologai nesutaria, kaip parlamento darbą paveiks Seimo rinkimų kartelės sumažinimas iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų – koalicijoms. Vieni laikosi pozicijos, kad barjero mažinimas atneš į parlamentą chaosą ir fragmentaciją, kiti mano, kad žemesnė rinkimų kartelė leis atstovauti didesnę dalį rinkėjų ir paskatins pliuralizmą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja parlamento sprendimą mažinti Seimo rinkimų kartelę, nes jis yra įsitikinęs, kad tai pakenks institucijos stabilumui.
„Pritariu požiūriui, kad bet koks kartelės mažinimas prideda daugiau chaoso ir mažiau stabilumo. Lietuvos partinės sistemos vis gilėjanti problema yra fragmentacija ir susiskaldymas, o barjero žeminimas tik gilina šią problemą. Net su dabartiniu barjeru matome, kad į Seimą papuola daug marginalių, destruktyvių politikų, tai nuleidus kartelę bus dar blogiau“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Politologas teigia nepritariantis ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonei, kad rinkimų kartelės mažinimas iki 4 proc. būtų tinkamesnis sprendimas.
„Prezidentas kažkodėl mano, kad 4 proc. yra gerai, o 3 proc. – jau blogai. Mano galva, bet koks procentų mažinimas blogina padėtį ir manyčiau, kad prezidentas turėtų vetuoti 3 proc., bet jeigu Seimo nariai grįžtų prie 4 proc. varianto, prezidentas turėtų vetuoti ir jį“, – savo nuomone dalinosi V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Atstovavimas pats savaime nėra vertybė. (…) Kokybiško atstovavimo esmė, kad būtų atstovaujama žmonėms, kurie yra pasiruošę suprasti, kaip valdoma visuomenė“, – kalbėjo politologas, akcentuodamas, kad rinkimų kartelės funkcija yra parodyti, jog politikas geba atstovauti reikšmingesniam skaičiui žmonių.
Pasak jo, kartelės mažinimo iniciatoriai rėmėsi nusistovėjusių demokratijų pavyzdžiais, kur kartelė labai minimali arba jos visai nėra – tai esą nesąžininga. Politologas teigia, kad nusistovėjusios demokratijos valstybėse partinė sistema yra stipri, todėl joms marginalių partijų problema ne tokia aktuali.
„Argumentavimas Skandinavija ir kitomis nusistovėjusios demokratijos valstybėmis yra nesąžiningas. Jiems tie barjerai nereikalingi paprasčiausiai dėl to, kad partinė sistema yra stipri“, – akcentavo V. Valentinavičius.
Anot MRU docento, valdančiųjų manipuliavimas procentais turi aiškų tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose padėti į parlamentą patekti savo draugams.
„Negalima šiuo atveju lyginti Švedijos partinės sistemos ir Lietuvos. Tai yra labai skirtingi dalykai ir švedų pavyzdys visiškai nepateisina demagogiško manipuliavimo procentais, apie kurį kalba valdantieji. Valdančiųjų motyvas yra labai paprastas, kažkaip „už ausų“ įtempti į Seimą savo draugus: Gediminą Kirkilą, Juozą Bernatonį, kurie normaliomis sąlygomis į kitą Seimą nebeturėtų pakliūti“, – kalbėjo politologas.
Visgi V. Valentinavičius neatmeta ir galimybės, kad krentant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rezultatams „valstiečiai“, mažindami Seimo rinkimų kartelę, užsitikrina ir sau vietas parlamente.
„Manau, kad sąmoningai ar ne, valstiečiai ir sau taisosi lengvesnį kelią į Seimą, nes pagal paskutines apklausas, kai krenta valstiečių reitingas, atėjus rinkimams jiems bus problema įveikti 5 proc. barjerą. Vadinasi, Karbauskis rūpinasi ne tik G. Kirkilu ir J. Bernatoniu, bet ir savimi“, – svarstė V. Valentinavičius.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako nematantis grėsmės, kuri kiltų nuleidus rinkimų kartelę. Anot A. Krupavičiaus, vienas iš požymių, padedantis nuspręsti, ar rinkimų barjeras yra tinkamas, yra procentas, kiek visuomenės balsų nedalyvauja mandatų paskirstyme. VDU profesoriaus pateiktais duomenimis: esant 5 ir 7 proc. rinkimų į Seimą kartelei, mandatų dalinime nedalyvauja 19 proc. rinkėjų, esant 4 ir 6 proc. kartelei – 15,26 proc. asmenų, o egzistuojant 3 ir 5 proc. barjerui sprendimo teisę praranda vos 9,94 proc. rinkimų dalyvių.
VDU profesorius mano, kad Karbauskio teiginys, jog po rinkimų kartelės sumažinimo bus daugiau demokratijos, turi pagrindo.
„Karbauskio argumentai, kad bus daugiau demokratijos, jog kiekvienas balsas bus svarbesnis negu yra dabar, turi tam tikrą pagrindą. Bet yra kita medalio pusė, kad partijų skaičius, kurios bus atstovaujamos parlamente, truputį išaugs. 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė reiškia, kad prie dabar vidutiniškai esančių 6 partijų (parlamente. – ELTA) prisidėtų maždaug dvi partijos“, – Eltai teigė politologas.
Visgi, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje parlamentinių partijų skaičius yra nuosaikus, todėl tikėtis didesnių pokyčių Seimo darbe – neverta.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Danijoje šiuo metu parlamente yra 14 partijų, Olandijoje – 13, Suomijoje – 9, Švedijoje – 8. Lietuva pagal partijų skaičių parlamente tikrai nesiskiria. Mes turime gana nuosaikų partijų skaičių ir jeigu išvestume vidurkį, kiek partijų patenka (į Seimą. – ELTA) per proporcinę rinkimų dalį, matytume, kad jų yra vidutiniškai 6“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Anot politologo, vienintelis galimas neigiamas poveikis dėl rinkimų kartelės sumažinimo yra Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus išaugimas. Tai, pasak jo, gali lemti šiek tiek didesnę fragmentaciją, kuri, akcentuoja jis, veikiausiai būtų laikina.
„Artimiausiems rinkimams 3-5 proc. kartelė turėtų vieną neigiamą poveikį, kad didelei daliai mažų partijų atrodytų, jog ta kartelė yra lengvai peržengiama. 2020 metų rinkimuose labai tikėtina, kad partijų skaičius, kurios dalyvauja rinkimuose, išaugs ir tuomet turėsime šiek tiek didesnę fragmentaciją negu įprastai. Bet po 2020 metų rinkimų viskas sugrįš į savo ribas ir matysime tas pačias ilgalaikes tendencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU profesorius.
Apibendrindamas A. Krupavičius teigė, kad dramatizuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo tikrai neverta, priešingai, Seime nuo šiol bus didesnis pliuralizmas.
„Dramos tikrai nėra, dėl kartelės sumažinimo jokia katastrofa Lietuvos nelaukia. Priešingai, tam tikras didesnis pliuralizmas tikrai bus“, – prognozavo politologas.
Po praėjusią savaitę padarytos pertraukos į Seimą grįžta Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sumažinti patekimo į parlamentą kartelę.
Praėjusią savaitę Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Naglio Puteikio, taip pat šios frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymui iki 3 proc. ir 5 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente.
Tačiau įstatymo pataisų priėmimo procedūra toliau nepajudėjo, nes, konservatoriams paprašius, paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis buvo siūloma nustatyti, kad politinių partijų kandidatai patektų į Seimą, jei partija rinkimuose perkoptų 4 proc. ribą, o jungtinių kandidatų sąrašas – pasiekęs 6 proc. ribą.
Seimui pritarus žemesnei kartelei, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestavo, kad racionalus pasiūlymas suvienodinti savivaldos ir nacionalinių rinkimų barjerus politinėms partijoms ir jungtiniams kandidatų sąrašams „valdančiųjų pastangomis paverstas absurdu, turėsiančiu sunkiai prognozuojamų pasekmių“.
Seimas ketvirtadienį sugrįš prie Seimo rinkimų įstatymo pataisų priėmimo. Tik tada paaiškės galutinis tautos atstovų sprendimas.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Sekmadienį Rumunijos prezidento rinkimų antrasis ratas neatnešė staigmenų – įtikinamą pergalę iškovojo dabartinis valstybės vadovas Klausas Iohannis.
Rumunijos vertinimų ir strategijos instituto (IRES) surengtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, per lemiamą balsavimą 60 metų etninis vokietis Klausas Iohannis (Nacionalliberalų partija – NLP) surinko 66,5 proc. balsų, o jo varžovė, Socialdemokratų partijos (SDP) lyderė Viorica Dancila – 33,5 proc. Balsuoti atėjo 49,84 proc. užregistruotų rinkėjų.
Tad K. Iohannis perrinktas Rumunijos prezidentu dar vienai penkerių metų kadencijai. Pasak stebėtojų, galima teigti, kad šalies proeuropietiškos politinės jėgos nugalėjo nacionalines populistines.
K. Iohannis per visą kampaniją elgėsi kaip nugalėtojas ir atrodė kaip stiprus kandidatas, kas tikriausiai padarė įspūdį daliai rinkėjų. Vis dėlto jam buvo priekaištaujama dėl pasyvumo, pasipūtimo, ankstesnių rinkimų pažadų nevykdymo. Net Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rinkimų pirmajam ratui skirtą straipsnį apie jį pavadino „Didvyris, kuris patyrė nesėkmę, bet vis dėlto nugalės“.
V. Dancila Rumunijos politinėje scenoje pasirodė 2018 metais kaip ministrė pirmininkė ir iškart sulaukė kaltinimų nekompetentingumu ir patyčių dėl to, kad rumuniškai kalba su klaidomis, nemoka užsienio kalbų ir neskoningai rengiasi. Pastangos sukurti „žmogiškos“ politikės, suprantančios rumunų reikmes, pasiaukojamos motinos ir žmonos įvaizdį veikiau paliko silpnumo įspūdį.
Rumunijoje reiškiama nuomonė, kad K. Iohannio ambicijos kur kas didesnės nei antrasis prezidento mandatas. Pasak apžvalgininkų, valstybės vadovas siekia įeiti į istoriją kaip Rumunijos išvaduotojas nuo komunizmo. Per paskutinį susitikimą su rinkėjais jis pareiškė, jog „SDP viešpatavo Rumunijos politinėje scenoje su nedidelėmis išimtimis 30 metų nuo to laiko, kai mes atsikratėme komunizmo, bet nuo visų komunistų mes neatsikratėme“.
„Lapkričio 24-ąją mes su šampanu aikštėse švęsime K. Iohannio pergalę antrajame rate ne prieš V. Dancilą, o prieš raudonąjį marą, – rašė apžvalgininkas Ionas Cristoiu. – Komunizmas Rumunijoje žlugo praėjus 30 metų po komunizmo žlugimo Rytų Europoje“.
Neabejojama, kad per antrąją K. Iohannio kadenciją Rumunijos ryšiai su ES ir NATO pasidarys dar glaudesni ir kad šalis dar energingiau ragins stiprinti rytinį Aljanso sparną.
Rinkimai Donbase gali įvykti tik tada, kai Ukraina kontroliuos visą jo teritoriją. Tai trečiadienį lankydamasis Luhansko Stanicos gyvenvietėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Galimybė surengti rinkimus jau Ukrainos teritorijoje, o ne okupuotoje teritorijoje – štai pagrindinis klausimas“, – sakė jis, komentuodamas savo lūkesčius, susijusius su planuojamu vadinamojo Normandijos formato susitikimu.
Ukrainos prezidentas taip pat informavo, kad šiame viršūnių susitikime jis ketina apsvarstyti Donbaso sienos su Rusija kontrolės perdavimo Kijevui klausimą.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Nesinori nieko ginti ar stoti kieno nors pusėje. Tiesiog taip jau nutiko, kad dar tėvai įdiegė šiais laikais ne itin populiarų teisybės jausmą. Visą gyvenimą žinojau, kad meluoti ir vogti yra blogai ir gėdinga, tačiau dabar jau nebesuprantu, kas vyksta.
Nesu didelis N. Venckienės, o juo labiau A. Paleckio šalininkas, bet akivaizdžiai matau neadekvatų teisėsaugos institucijų elgesį. Vienus be aiškaus kaltinimo arba išvis be reikalo laiko įkalinę (prokurorai patys paskelbė, kad A.Venckienės byla baigta), o štai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamo V.Uspaskicho (apie tai A.Paulauskas dar 2006 m. viešai pareiškė per televiziją ir to nepaneigė) niekas neliečia. Jokia problema ir 24 milijonai litų nelegalių lėšų, panaudotų Lietuvos politinei sistemai užgrobti – praktiškai už tai išteisintam V.Uspaskichui ir vėl leidžiama dalyvauti politikoje.
Arba – E.Masiulio atvejis, kurį, pagavę už rankos su didžiuliu kyšiu, laiko laisvėje – kaip laisvėje vaikšto ir teismų korupcijos skandalo veikėjai. Bet apie juos bent jau informavo žiniasklaida. O štai apie „tulpių“ pašto heroję, buvusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę, abi kadencijas melavusią dėl savo biografijos, žurnalistai lyg prisisėmę vandens į burną tyli. Išeitų, kad čia viskas gerai. Tačiau kas galėtų paneigti, kad ši ponia oligarchų prašė ne tik gražiai ją rodyti per televiziją, bet ir kokių nors kitų paslaugų? Juk jei prašai vieno, tai labai įmanoma, kad gali paprašyti ir kito. Ar kas į tai gilinosi ir bandė išsiaiškinti tiesą? Bent aš negirdėjau.
Valstybė buvo valdoma slaptomis pažymomis, o žurnalistai prisijaukinami ordinais – nežinia už kokius nuopelnus Lietuvai. Todėl dabar ir puolamas naujasis Prezidentas G. Nausėda, nors jis dar net nespėjo nei gera, nei bloga nuveikti. O kaip ta pati žiniasklaida saugo nuo bet kokio skaidrumo akivaizdžiai neskaidrų Gabrieliaus ir Austėjos Landsbergių verslą – kaip jie tarpsta vaikų ir valstybės sąskaita. Sakykite, koks gi tai privatus verslas, jeigu jis iš valstybės kasmet gauna apie 70 milijonų eurų – už nieką? Štai kur mokytojų atlyginimai! Juk tai vagystė vidury baltos dienos.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Suprantama, tai smulkmena palyginus su tuo, kiek pavagiama per viešuosius pirkimus. Skaičiuoja STT, skaičiuoja FNTT, skaičiuoja VMI – jau ne vienas vadas pasikeitė, bet kaip buvo kalbama, kad nugvelbiamas mažiausiai milijardas eurų, taip kalbama ir toliau. Ir šis skaičius nė kiek nemažėja. O prie šio milijardo pridėkime dar beveik 2 milijardus eurų, kuriuos ištaškė su tos pačios D.Grybauskaitės palaiminimu nežinia už ką jos labai mylima buvusi finansų ministrė I.Šimonytė, kuri per krizę skolinosi beveik už 9,5 proc. palūkanų, nors buvo galima skolintis už 1,5, ir gausime minimum 3 000 000 000eurų. Štai nemokamos bakalauro studijos, didesnės pensijos, pašalpos neįgaliesiems, didesni mokytojų, gydytojų, kultūros ir socialinės sferos darbuotojų atlyginimai. Kai eisite į mitingus ar rengsite politizuotus streikus, tai bent jau paminėkite tikruosius kaltininkus – kas prašvilpė ar nušvilpė jūsų atlyginimus.
Bet viską pasako tai, kad už šiuos nusikaltimus prieš valstybę niekas nesusilaukė atpildo. Niekas net nebuvo sugėdintas, perspėtas, kad nevalia šitaip elgtis su mūsų visų pinigais, kad tai – amoralu ir juo labiau nėra nuopelnas, kuriuo reikia didžiuotis. Deja, mūsų politikoje gėdos jausmo seniai nebeliko, meluoti ir vogti tapo kone gyvenimo norma. Ko verta vien tai, kas vyksta dabar, prieš tvirtinant ateinančių metų biudžetą! Šalia biudžeto iš visų pakampių lenda kreivi šleivi, ne tik kad neišdiskutuoti, bet ir visiškai neparuošti mokestiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurie realaus prieaugio biudžetui neduos.
Sutinku, kad reikia apmokestinti turtuolius, ypač pabėgusius iš Lietuvos ir mokesčius Tėvynei nemokančius. Tačiau tai reikia paruošti ir solidžiai pateikti, kad visuomenė suprastų, apie ką kalbama. Įvesime bankų mokestį, surinksime, pavyzdžiui, du šimtus milijonų, dar tiek pat – iš didelių prekybos tinklų bei naftos produktais prekiaujančiųjų. Ir tada šie pinigai leis padidinti atlyginimus tiek ir tiek – kad visiems būtų aišku. O svarbiausia, ką padarysime kartu su nauju Prezidentu – tai išvalysime teisėsaugą, paskirsime švarius, skaidrius teisėjus. Būtent jie sutramdys kyšininkus ir padės iš nelegalaus verslo atimti papildomą milijardą. Nes, realiai pasodinus vieną kitą, kiti išsigąs ir pradės mokėti valstybei. Štai tada tauta tokiais patikės ir tokius ir rinks, nors lengva, neabejoju, nebus. Čia turėtų pasikeisti ir mūsų žiniasklaidos požiūris – kad ji nuolat neliaupsintų tų, kurie vagia, ar, kaip anksčiau sakydavo – „kombinuoja“. Deja, šiandien apstu pavyzdžių, kaip iš neaiškios veiklos turtus susikrovę asmenys nuolat garbinami žiniasklaidoje ir pateikiami visuomenei kaip sektini pavyzdžiai. O jei sektini, tai, atėjus rinkimams, žmonės už juos ir balsuoja.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Man teko dirbti su skandinavais dėl verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.
Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę (manau, jog jis ir rinkimus dėl šito prapylė, kad jais tikėjo). Ir kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E. Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati.
Vienu žodžiu, šioje valstybėje niekam nieko nauja, kas galėtų įvesti bent kiek tvarkos, nereikia. Jiems gerai ir taip, kaip yra, nes juos domina tik pareigos ir galimybė iš to pasipelnyti.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad šią idėją labai nuoširdžiai remia Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas (nors jį kažkodėl oligarchų žiniasklaida puola). Jis net įkalbinėjo premjerą, bet nesėkmingai. Tai tik nedidelis pavyzdys, kaip abejingai tvarkomi valstybės reikalai. O kaip juos gali gerai tvarkyti žmonės, kurie net nesugeba sumažinti 60 000 biurokratų armijos? Juk jos sumažinimas priklauso nuo asmeninio premjero supratimo ir jo konkretaus darbo.
Šiame poste neužtenka vien vadovauti, reikia dar kai ką daryti pačiam. Deja, net iš naujų partijų vadų, kurie jau matuojasi premjero kėdę, nesigirdi nors kiek įdomesnės, laikmetį atitinkančios idėjos. Idėjos, kuri ištemptų Lietuvą iš korupcijos, neteisingumo, skurdo ir neteisybės liūno.
Žinokite, tokių idėjų ir gan konkrečių, esama. Tik klausimas, ar jų reikia Lietuvai.
Teksto autorius yra Dr. Algimantas Matulevičius, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys
Baltarusijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, o kritikai jau dabar abejoja jų skaidrumu, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos bandymų užmegzti ryšius su Vakarais, praneša naujienų agentūra AFP.
A. Lukašenka, kuris vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi, Baltarusijai vadovauja nuo 1994 m. Jam būnant valdžioje vyko keletas rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai įvertino kaip nesąžiningus.
Sekmadienį bus renkami 110 Atstovų rūmų, žemesniųjų parlamento rūmų, nariai. Opozicija teigia, kad parlamentas tiesiog palaimina prezidento sprendimus.
A. Lukašenkos kritikai balsuodami turės mažą pasirinkimą, nes pagrindiniams opozicijos lyderiams ir vieninteliams dviem dabartiniams opozicijos parlamentarams buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Žmogaus teisių grupės „Vyasna“ vadovas Alesis Bialiackis sako, kad „rinkimai tapo tiesiog ritualu, kaip Tarybų Sąjungoje“.
Opozicijos partijos Baltarusijos liaudies frontas (BNF) pirmininko pavaduotojas Aleksejus Janukevičius AFP sakė, kad valdžia pasirinko pažįstamą falsifikavimų scenarijų.
Nepaisant to, A. Lukašenka bando tiesti ranką Vakarams, kurie kritikuoja jo požiūrį į žmogaus teises ir demokratiją.
A. Lukašenka, buvęs kolūkio vadovas, lapkritį lankėsi Europoje ir susitiko su Austrijos lyderiais Vienoje.
65 metų Baltarusijos vadovas teigė, kad jis mato Europos Sąjungą kaip svarbią politinę ir verslo partnerę.
Rugpjūtį jis Minske susitiko su Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėju Johnu Boltonu ir pareiškė, kad santykiuose su Vašingtonu „buvo atverstas naujas puslapis“. A.Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Prieš kitąmet įvyksiančius prezidento rinkimus A. Lukašenka žvelgia į Vakarus, kad būtų panaikinta dalis sankcijų, įvestų po to, kai 2011 m. buvo susidorota su protestuotojais.
Jis taip pat ieško, kas galėtų atsverti Rusijos įtaką, kuri nori užsitikrinti, kad Baltarusija išliks jos įtakos zonoje.
ES atstovė spaudai Maja Kocijančič teigia, kad ES atidžiai stebės sekmadienį vyksiančius rinkimus.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) išleido ataskaitą, kurioje nesitiki „iš tikrųjų konkurencingų“ rinkimų ir ne itin pasitiki pačiu balsavimo procesu. Rinkimus stebės 400 ESBO atstovų. Nuo 1995 m. organizacija nepripažino jokių rinkimų Baltarusijoje kaip laisvų ir teisingų.
Sekmadienį vykusiuose Portugalijos parlamento rinkimuose triumfavo premjero Antonio Costos Socialistų partija (PS). Suskaičiavus balsavimo biuletenius visose apylinkėse, PS gavo 36,65 proc. balsų. Tai yra puspenkto procentinio punkto daugiau nei per rinkimus prieš ketverius metus.
„PS Portugalijoje sustiprino savo poziciją“, – sakė A. Costa pergalės kalboje ankstų pirmadienio rytą viename Lisabonos viešbučių. Šimtai jo šalininkų skandavo „Pergalė, pergalė, pergalė“. Rinkėjai pasisakė už tai, kad būtų tęsiamas aljansas su kitomis kairiosiomis partijomis, pabrėžė premjeras.
Stipriausia opozicinė jėga, dešinioji Socialdemokratų partija (PSD), iki šiol parlamente turėjusi stipriausią frakciją, turėjo tenkintis 27,9 proc. balsų ir dabar vietoje 89 mandatų turės 77.
Nuo tada, kad A. Costa 2015 metų rudenį atėjo į valdžią, Portugalija išgyveno stiprų ekonomikos atsigavimą. Rinkėjai tai įvertino: socialistų parlamentarų skaičius padidėjo nuo iki šiol 86 iki mažiausiai 106. Tačiau tikėtos absoliučios 116 vietų iš 230 daugumos partija negavo. Vadinasi, A. Costai ateinančius ketverius metus reikės kitų partijų paramos.
Ligšiolinę kadenciją 58 metų teisininką rėmė marksistinis Kairysis blokas (BE) ir žaliasis komunistinis aljansas CDU, nors formali koalicija su jais nebuvo sudaryta. Prieš balsavimą A. Costa patikino, kad „nebuvo kontaktų su kitomis partijomis“ dėl būsimos vyriausybės sudarymo.
BE surinko 9,67 proc. balsų, o CDU aljansas – 6,46 proc. A. Costa pasveikino ligšiolinių partnerių konsolidaciją ir pareiškė, kad ateinančius ketverius metus „stabilumas garantuotas“.
Suteikdami Portugalijai 78 mlrd. eurų paramą, ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2011-aisiais išgelbėjo šalį nuo bankroto. Konservatoriai išvedė Portugaliją iš krizės, tačiau 2015-aisiais buvo nubausti dėl savo griežtos taupymo politikos.
Vėlesniais metais A. Costa sušvelnino taupymo kursą ir, be kita ko, padidino socialines išmokas. Ir dėl turizmo bumo ekonomikos augimas čia smarkiai viršijo ES vidurkį. Tačiau tuo pat metu socialistai laikėsi taupymo nurodymų iš Briuselio.
Paaiškėjo sekmadienį vykusių naujų Seimo rinkimų antrojo turo rezultatai.
Likus metams iki eilinių Seimo rinkimų, remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, parlamentas pasipildys dviem konservatoriais ir dar vienu socialdemokratu. Sekmadienį VRK suskaičiavus rinkimų apylinkių balsus paaiškėjo, kad kol kas neišvysime parlamente sėdinčios buvusios žurnalistės Rūtos Janutienės bei socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko ir Lietuvos centro partijos kelto Kristupo Krivicko. Šiuos kandidatus nurungė konservatorės Rasa Petrauskienė ir Paulė Kuzmickienė bei socialdemokratas Liudas Jonaitis.
Sostinėje esančioje Žirmūnų apygardoje sėkmės nesulaukė G. Paluckas. Jis, preliminariais VRK duomenimis, pralaimėjo konservatorei P. Kuzmickienei. Pastaroji sekmadienį vykusiose rinkimuose sulaukė 52,03 proc. palaikymo, o socialdemokratas G. Paluckas 46,98 proc. rinkėjų paramos.
Preliminariais VRK duomenimis, į Seimą neturėtų patekti „valstiečių“ ir Lietuvos centro partijos remta R. Janutienė. Ji Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, suskaičiavus 59 apylinkių iš esamų 60 balsus, nusileido socialdemokratų keltam L. Jonaičiui. VRK duomenimis, R. Janutienė sulaukė 44,19 proc. piliečių palaikymo, o už L. Jonaitį balsavo 54,18 proc. rinkėjų palaikymo.
Gargždų rinkimų apygardoje gyventojai nepanoro Seimo kėdėje matyti K. Krivicko. Suskaičiavus visų rinkimų apylinių balsus, didžiausio palaikymo sulaukė konservatorė R. Petrauskienė. Pastarąją rinkimuose palaikė 50,53 proc. Gargždų apygardos rinkėjų, tuo tarpu K. Krivicką 47,31 proc.
Sekmadienį baigėsi balsavimas naujiems rinkimams į Seimą vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose.
Vykusiame antrojo turo balsavime savo valią pareiškė 18,82 proc. rinkėjų.
Rusijos gyventojai sekmadienį balsuoja vietos ir regioninės valdžios rinkimuose. Kremliui tai – nemenkas išbandymas, kai prezidento Vladimiro Putino ir jį remiančios valdančiosios partijos populiarumas ir toliau krenta, rašo Laisvasis Europos radijas/Laisvės radijas (RFE/RL).
Politikos ekspertai ir aktyvistai atidžiai stebi sostinėje vykstančius rinkimus į Maskvos tarybą – rinkimų organiztoriai vasarą nusprendė iš kandidatų sąrašo išbraukti nepriklausomus opozicijos kandidatus, o tai sukėlė didelio masto miestą drebinusius protestus.
Rinkimai sekmadienį vyksta ne tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, bet ir 83 šalies miestuose bei regionuose, taip pat ir Kryme – Rusijos 2014 metais aneksuotoje Ukrainos dalyje.
Sankt Peterburge žurnalistams pranešta, kad pasitaikė nepriklausomų rinkimų stebėtojų užpuolimų. Viena su Aleksejumi Navalnu susijusi stebėtoja teigė, kad netoli namų ji susidūrė su nepažįstamais vyrais, kurie pareikalavo nesikišti į balsų skaičiavimo procesą. Aktyvistę jie esą apipylė žaliu skysčiu.
Dabartinis miesto meras Aleksandras Beglovas siekia laimėti pirmąją visą kadenciją – pernai Sankt Peterburgo mero pareigas jis užėmė paskirtas V. Putino. Tačiau keliama daug klausimų dėl A. Beglovo kompetencijų ir sugebėjimo vadovauti liberalių pažiūrų miesto gyventojams.
Vidurdienį nebuvo jokių ženklų, pranešančių apie didesnius rinkimų trukdžius, nors kai kuriose vietose būta pavienių pranešimų apie su rinkimais susijusias problemas. Pietų Sibiro Tuvos regione žurnalistų ir stebėtojų grupę gabenusį autobusą užpuolė kaukėti vyrai ant arklių.
Autobusas buvo apšaudytas, bet incidento metu sužeistųjų nebuvo.
Šeštadienio vakarą Maskvos policija sulaikė rinkimus prižiūrinčios organizacijos „Golos“ aktyvistą. Grigorijus Melkonianas, vienas iš organizacijos steigėjų, rugsėjo 8 dieną feisbuko paskyroje rašė, kad Vladimiras Jegorovas buvo sulaikytas, jam mesti kaltinimai chuliganizmu.
Protestus ir sulaikymus Rusijoje stebinti grupė „OVD-Info“ taip pat patvirtino V. Jegorovo sulaikymo atvejį.
Viena žinomiausių rinkimų stebėsenos organizacijų „Golos“ dažnai susiduria su Rusijos vyriausybės spaudimu. 2013 metais organizacija buvo pavadinta „užsienio šalims dirbančia agente“ – toks apibūdinimas tada įtvirtintas įstatyme, kuriuo siekta riboti nevyriausybinių organizacijų galimybes gauti tarptautinį finansavimą.
Prieš rinkimus V. Putinas išstūmė keletą regionų gubernatorių, norėdamas išvengti praėjusių metų rinkimų rezultatų pasikartojimo. Pernai valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ remiamiems kandidatams keturiuose regionuose nepavyko iškovoti pergalės pirmame rinkimų ture.
Maskvoje nemažai valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos narių nutarė rinkimuose dalyvauti kaip „nepriklausomi“ kandidatai, kad paslėptų ryšį su šia partija.
Dėl skurdo, augančio Vakarams taikant sankcijas, ir kontroversiškos pensijų reformos rinkėjai nėra linkę palaikyti valdančiosios partijos atstovų.
Prezidento V. Putino reikalai taip pat nėra geresni – remiantis Rusijos valstybinės apklausos duomenimis, gegužę piliečių pasitikėjimas V. Putinu krito iki žemiausio per 13 metų laikotarpį lygio.
Aiškėja sekmadienį vykusių naujų Seimo rinkimų rezultatai.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, antrajame rinkimų ture Žirmūnų apygardoje dėl Seimo kėdės varžysis socialdemokratų lyderis Ginatautas Paluckas ir konservatorė Paulė Kuzmickienė, Gargždų rinkimų apygardoje – Lietuvos centro partijos iškeltas kandidatas Kristupas Krivickas ir konservatorė Rasa Petrauskienė.
Tuo tarpu Žiemgalos rinkimų apygardoje kovą dėl Seimo nario mandato tęs Lietuvos centro partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kelta kandidatė Rūta Janutienė ir Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis Liudas Jonaitis.
Preliminariais VRK duomenimis, R. Janutienė sulaukė 35,58 proc. piliečių palaikymo, o už L. Jonaitį balsavo 31,40 proc. rinkėjų.
Sostinėje esančioje Žirmūnų apygardoje, 34,31 proc. palaikymo sulaukė konservatorė P. Kuzmickienė, o socialdemokratas G. Paluckas, suskaičiavus visų apylinkių balsus, sulaukė 26,22 proc. rinkėjų paramos.
Gargždų rinkimų apygardoje suskaičiavus visų 29 apylinkių balsus, didžiausio palaikymo sulaukė konservatorė Rasa Petrauskienė (16,67 proc.), už jos rikiuojasi 35 balsais mažiau surinkęs Lietuvos centro partijos iškeltas Kristupas Krivickas (16,16 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų)
Antrasis rinkimų turas vyks rugsėjo 22 d.
Bendras pirmojo rinkimų turo aktyvumas – 19,95 proc. Iš viso rinkimuose balso teisę turėjo per 110 tūkst. rinkėjų.
Parlamentaro mandato vykusiose rinkimuose iš viso siekė 27 kandidatai: Žirmūnų apygardoje varžėsi 11, Gargždų apygardoje – 10, o Žiemgalos apygardoje – 6 politikai.
Nauji rinkimai į Seimą Žirmūnų vienmandatėje apygardoje vyko po to, kai į Europos Parlamentą buvo išrinkta šioje apygardoje į Seimą patekusi Aušra Maldeikienė, o Žiemgalos ir Gargždų apygardose – po to, kai šiose apygardose išrinkti Seimo nariai Vitalijus Galius ir Bronius Markauskas po savivaldos rinkimų tapo merais.
Airija, Bulgarija, Čekija, Estija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rumunija, Suomija, Švedija ir Ukraina nepripažįsta rugpjūčio 25 dienos Sakartvelo (Gruzijos) Abchazijos regione de facto Suchumio valdžios surengtų vadinamųjų „prezidento rinkimų“ teisėtumo ir rezultatų.
Mes taip pat nepripažįstame birželio 9 dienos Sakartvelo Cchinvalio regione (Pietų Osetijoje) vykusių vadinamųjų „parlamento rinkimų“ teisėtumo ir rezultatų.
„Pakartotinai reiškiame tvirtą paramą Sakartvelo teritoriniam vientisumui ir suverenitetui tarptautinės bendruomenės pripažįstamų sienų ribose.
Dar kartą raginame Rusiją įgyvendinti visus savo įsipareigojimus pagal 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą – atitraukti karines pajėgas į iki konflikto buvusias pozicijas, atšaukti Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų pripažinimą nepriklausomomis valstybėmis ir užtikrinti prieigą humanitarinės pagalbos teikimui šiuose regionuose“, – rašoma pareiškime.
