Į protestą Maskvoje susirinko 40 000 opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos sostinėje Maskvoje į protestą už laisvus ir sąžiningus rinkimus susirinko 40 000 žmonių, skelbia nevyriausybinė organizacija „The White Counter“.
Organizacija apie dalyvių skaičių sankcionuotame mitinge pranešė socialiniame tinkle feisbuke. Tuo metu policija teigia, kad protesto dalyvių skaičius siekia 20 000.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, likus kelioms valandoms iki protesto policija sulaikė opozicijos aktyvistę Liubovę Sobol. Policija, neva, gavo informacijos, kad ji ir kiti aktyvistai ketino surengti „provokaciją“ per šio šeštadienio protestą.
Lietingą popietę tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą, nešini vėliavomis ir plakatais bei skanduodami „laisvė politiniams kaliniams“ ir „Rusija bus laisva“.
„Esu pasipiktinusi šiuo neteisingumu visur. Jie neleidžia kandidatams, kurie surinko visus būtinus parašus, dalyvauti rinkimuose. Jie areštuoja žmones, kurie taikiai protestuoja“, – sakė 60 metų protestuotoja.
Miesto institucijos išdavė leidimą šio šeštadienio protestui, bet skyrę jam konkrečią vietą. Per ankstesnius nesankcionuotus protestus policininkai sulaikė tūkstančius demonstrantų.
Protestus paskatino tai, kad rinkimų institucijos nesutiko į Maskvos miesto tarybos rinkimus registruoti kelių opozicijos ir nepriklausomų kandidatų.
Valdžios atstovai aiškina, kad kandidatai buvo pašalinti, nes padirbo renkamus žmonių parašus, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Protestuotojai teigia, kad taip pasielgta dėl politinių priežasčių.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sekmadienį buvo išvežtas iš kalėjimo į ligoninę po to, kai patyrė „sunkią alerginę reakciją“ – jam patino veidas ir paraudo oda, sakė jo atstovė spaudai.
Aktyvistas atlieka 30-ties dienų kalėjimo bausmę už sukviestą masinį protestą po to, kai valdžia užkirto kelią garsiems opozicijos kandidatams dalyvauti Maskvos miesto savivaldos rinkimuose.
„Alerginės reakcijos šaltinis nenustatytas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Navalno atstovė spaudai, pažymėdama, kad A. Navalnas anksčiau niekada nebuvo patyręs alerginės reakcijos.
„Šiuo metu jis yra palatoje, prižiūrimas policijos pareigūnų. Jam teikiama reikiama medicininė pagalba“, – pridūrė ji.
A. Navalnas tikėjosi varžytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per praėjusius prezidento rinkimus, tačiau jam tai buvo uždrausta dėl teistumo sukčiavimu, kuris, jo ir rėmėjų teigimu, buvo politiškai motyvuotas.
43-ejų metų vyras už protestus jau yra keletą kartų kalėjęs.
Prieš dvejus metus A. Navalnui teko vykti į Ispaniją, kur jam atlikta operacija po to, kai dėl išpuolio gatvėje jis beveik apako viena akimi.
Sekmadienį A. Navalnas buvo paguldytas į ligoninę praėjus vienai dienai po to, kai demonstracijoje, kurią suorganizavo šis opozicijos lyderis, buvo suimta beveik 1400 žmonių.
Buvęs A. Navalno rinkimų kampanijos vadovas Leonidas Volkovas sakė, kad panašią reakciją jis patyrė praėjusį mėnesį atlikdamas bausmę toje pačioje kameroje už protesto įstatymų pažeidimą.
Sekmadienį paskelbtoje tviterio žinutėje jis atmetė kalbas apie „sąmokslą“ ir paragino kalėjime „rimtai tikrinti“ higienos normas.
Rusija niekada nesikišo į kitų šalių vidaus reikalus ir neturi jokių ketinimų to daryti, interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Interviu laikraščiui prieš ketvirtadienį numatytus susitikimus su popiežiumi Pranciškumi ir Italijos vadovais V. Putinas atmetė kaltinimus, kad Rusija kišosi į JAV ir Europos Parlamento (EP) rinkimus.
„Pats absurdiškiausias dalykas buvo kaltinimai, kad Rusija kišosi į JAV rinkimus“, – sakė Rusijos prezidentas ir pridūrė, kad tyrimo, kuriam vadovavo specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, metu „nepavyko surinkti konkrečių įrodymų tiesiog todėl, kad nieko neįvyko.“
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, irgi pasišaipė iš kaltinimų, kai Japonijoje vykusio G20 viršūnių susitikimo metu susitiko su V. Putinu.
JAV vadovas pašaipiai pagrūmojo pirštu V. Putinui ir, kvailai šypsodamasis, pasakė: „Nesikiškite į rinkimus“.
R. Muellerio tyrimo išvadose teigiama, kad Rusijos agentai kišosi į rinkimus, jog padėtų D. Trumpui laimėti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, bet nurodoma, kad nepavyko rasti pakankamai įrodymų, kad prezidentas D. Trumpas per rinkimų kampaniją 2016 metais būtų susimokęs su Rusija.
Rusijos prezidentas taip pat atmetė kaltinimus, kad Rusija kišosi į šiemet gegužę vykusius EP rinkimus, pavadindamas tokius pareiškimus „gandais“, skirtais „demonizuoti Rusiją paprastų Europos piliečių akyse“.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: mes nesikišome ir neketiname kištis į bet kurios ES valstybės narės ar bet kurios kitos šalies vidaus reikalus“, – teigė Rusijos vadovas.
Dauguma amerikiečių mano, kad Donaldas Trumpas laimės 2020 metais įvyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis nepriklausomos tyrimų tarnybos SSRS surengtos apklausos rezultatais.
Tyrimo duomenimis, 54 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas nugalės 2020 metų rinkimuose. 41 proc. respondentų mano priešingai, o 5 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
CNN primena, jog praėjusių metų gruodį 51 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad D. Trumpas pralaimės prezidento rinkimus.
Apklausoje dalyvavo 1006 amerikiečiai, ji buvo surengta gegužės 28-31 dienomis telefonu anglų ir ispanų kalbomis. 34 proc. apklaustųjų prisistatė esą Demokratų partijos šalininkai, 27 proc. – respublikonų, 39 proc. pareiškė esą nepriklausomi. Galima paklaida – 3,8 proc.
2019 metų gegužės 12 dieną Lietuvoje vyko prezidento rinkimai. Kandidatų visa paletė. Pasižiūrėjus į jų siūlomą programą ir pasiklausius požiūrių į įvairias aktualias valstybės programas virš šio lygumų, ežerų ir miškų krašto nušvito įvairiausių spalvų vaivorykštė. Tiek vilties ir apgaulės, tiek savo privačių interesų ir rūpesčio visuomene, tiek sąžinės ir užslėptų gudrybių, naivumo ir racionalaus proto proraiškų, peršamų iliuzijų ir apgalvotų gražių perspektyvų… Ko toje vaivorykštėje nespindėjo…
Labai gražiai skamba žodžių junginys „demokrationiai rinkimai“. Demokratiniai – suprask – visi mes turime teisę pasisakyti tuo ar kitu klausimu. Koks piliečio pasididžiavimas, kad ir jis lemia, kas Lietuvą turi valdyti. Tik ar tikrai taip yra? Ne, neneigsiu to, nes sunku būtų man tą tiesą nuginčyti. Demokratija – tai didžiausias visuomenės laimėjimas. Ir jo Lietuvoje yra. Bet…
Įsivaizduokime, kad esame miško labirinte. Visi norime iš jo išeiti į svajonių kraštą, ir geriausia būtų išeiti trumpiausiu keliu. Visi tikime, kad tų kelių yra ne vienas ir ne du. O kuris teisingas – nieks nežinome. Aišku tik tai, kad geriausia pasirinkti tą vedlį, kuris užkopęs yra į aukštesnį bokštą, nes jo akiratis platesnis. Ir čia prasideda visokios gražbylystės, kuriuo kandidatu galima labiausiai pasitikėti. O ten, kur esame pasimetę, visuomet atsiras ir mulkintojų, ir apgavikų, ir savų interesų meškeriotojų. Kaip kurį kandidatą patikrinti?
Antai Klaipėdoje po įstaigas ėjo agitatoriai, ragindami balsuoti už Saulių Skvernelį. Girdi – žmogus rimtas, protingas, sąžiningas, turi politinės patirties, buvęs policijos viršininkas ir vidaus reikalų ministras… Ko daugiau reiktų? „Tai mūsų žmogus“, teigdavo pabaigoje agitatoriai. Jis ilgą laiką ir reitinguose slankiojo tarp pirmos ir antros vietos. „Todėl už jį balsuodami net ir balso nesudergsime“, aiškinko jiei. Ar tai ne patikimas argumentas?
S.Skvernelis ir R.Karbauskis. ELTA nuotr.
Tačiau žmonės stebėjo šio asmens charakterį ir bandė įminti jo interesus. Juo ilgiau šis asmuo įsivyravo premjero poste, juo drąsiau ėmė šiauštis ir kivirčytis su prezidente. Nenoriu teigti, jog prezidentė nėra neklystanti. Bet, jeigu taip iš tikrųjų ir būtų, geros valios žmogus stengųsi tuos santykius visais įmanomais būdais tvarkyti neskaudžiai, ir bandytų kitai šaliai priimtinu būdu konfliktus spręsti. Deja, šiuo atveju premjeras vis labiau ėmė pasitikėti savimi, ir jam rūpėjo ne tiek problemą išspręsti, kiek sau kapitalo susikrauti. O tas kapitalas buvo jam labai reikalingas, kadangi apsisprendęs buvo rinkimuose kelti savo kandidatūrą į prezidentą. Ir čia suveikė žmogiškoji silpnybė, kurią vis tik dauguma rinkėjų pastebėjo ir pajėgė sveikai įvertinti.
Dar viena jo nelaimė – Mazuronis susidomėjo, kodėl premjeras turto deklaracijoje taip pigiai įvertino savo namą, stovintį ekspozicinėje Neries pakrantės vietoje. Premjeras atšovė, kad tiek finansų komisijia jo namą įvertino, tai kodėl jis pats turįs didinti jo vertę. Mazuronis panoro už tokią sumą tą namą pats nupirkti, ir premjerui neliko nieko kito, kaip sutikti parduoti. Taip norėjo prieš rinkėjus išlaikyti savo gerą veidą. Deja, žmona, geriausia premjero „patarėja“, nesutiko, nes jai tas namas labai patinkąs. Viskas būtų žmogiška, bet tada reiktų tyliai savo namuose sėdėti, kad visuomenei nesimestų į akis gyvenime nuslėptos suktybės. Žiūrovai, ką besakysi, dalis gal prasnaudė šį gudravimą, bet dalis pastebėjo. Ir nežiūrint kažkieno interesų vardu varomos agitacijos rinkimų metu kabinose pasielgė savaip. Dar tie agitatoriai gąsdino – „jei Skverneliu nepasitikėsime, atsistatydins Karbauskis su visa savo valstiečių partija, o tada ateis baubas – Landsbergiukas.
Valentinas Mazuronis. Slaptai.lt nuotr.
Visi norime, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi ir kad žmonėms nereiktų iš čia bastytis po užsienius. Juk vietos ir oro čia yra daugiau, negu užkimštuose Europos miestuose. Tik ar visų tokie idealai? Tiems, kas patenka į valdžią, jiems daug svarbiau gauti ministro postą, negu išlaikyti žmones, kad iš čia nebėgtų. Bet gi ir jie visi nori, kad Lietuvoje būtų geriau. Bent jau jiems. Čia ir prasideda interesų skirtumai.
Kai prisistato kandidatai į prezidentą, visi kalba, kaip sielojasi Lietuva, kaip ja rūpinasi ir kaip be jos negali gyventi. Kiek tai atitinka tikrovę, rodo Mazuronio pavyzdys. Kaip jis prieš ankstesnius rinkimus, startuodamas kandidatu į prezidentą, rietė, kaip Lietuvą reikia šiltinti, o kai rinkimų neišlošė, išvažiavo į Briuselį, ir nė karto neužsiminė, kad Lietuva liko be šiltinimo globėjo. Jis ir šį kartą nesigėdindamas vėl kėlė kandidatūrą į prezidentą. Naivus ir jis nėra. Žinojo, kad prezidentu netaps. Bet laimi populiarumą, kuris bus reikalingas rinkimuose į europarlamentą, kur algos diplomatinės, o darbo kontrolės jokios ir jokių atsiskaitymų. Ar mes, rinkėjai, tokius gudragalvių triukus suvokiame?
Kad rinkimuose prezidentu netaps Tamoševskis, jis ir pats gerai žino. Bet ir vėl apsukriai naudojasi susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Ką apie jį kalba jo elektoratas? Dauguma jų žino, kad tai prasta asmenybė. Ir atvirai sako – jeigu būtų kitas kandidatas, šito niekaip nerinktų. Bet kad jiems nėra kito pasirinkimo. Lietuvio rinkti dorovė neleidžia. Tai irgi svetimų įpompuota „dorovės samprata“. Jeigu gyvename vienoje valstybėje, visiems mums bus geriau gyventi, jeigu būsime solidarūs ne savo istorinei (rusų, karaimų, ukrainiečių, žydų… atveju) ar pseudoistorinei bendruomenei, o valstybei, kurioje gyvename ir nesirengiame iš jos niekur bėgti.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Svetimų valstybių interesas yra mus visus skaldyti. Bet už tą skaldymąsi nieks mums rekompensatos nesuteiks, o visi dėl to kentėsime. Negi tai sunku suprasti? Visi norime, kad mūsų namuose būtų geriau, bet dar ir užsienio interesai mus smukdo. O galutiniu atveju ir taip turėsime balsuoti už lietuvį.
Dar apie vieną kadidatą norisi užsiminti – apie Arvydą Juozaitį. Rinkimų debatuose net keli kandidatai teigė, kad pavydi padėties Lenkijoje, vienas net Tamoševskiui pavydėjo, kad tas geriausiai pažįsta tą šalį, kur taip viskas gerai tvarkoma, bet pasimokyti iš to nė vienas taip ir nepareiškė noro. Tai žinokime – jeigu Lenkijoje su tokiomis rinkimų programomis būtų startavę tie patys kandidatai, jau pirmame rate juos būtų laimėjęs Arvydas Juozaitis. Lietuvoje jis liko penktas, bet jo surinkti taškai rodo, kaip tokio tipo patriotai čia nėra vertimami ir tiesiog nereikalingi.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Klausimas – ar jo programa prasta, ar visuomenė, nepriaugusi prie europietiškų santykių. Bet kas norime savikritiškai apie save kalbėti? Geriau supeikime jo programą.
Televizijos žurnalistams net nesisekė slėpti, kaip jie proteguoja savo nusižiūrėtiems kandidatams, ir kaip bando sumenkinti tuos, su kuriais nemato grobio dalybų. Net ir Jakilaitis paskutinį vakarą nervinosi, nors visai be reikalo, kad kandidatai priekaištavo televizijos neobjektyvumą. O juk padėtį valdyti yra renkami tautos atstovai. Žurnalistai dirba visuomenei, ir nėra jos atstovai, o veikiau turėtų būti jos tarnai. Deja, dar sovietiniu metodu bando įtakoti rinkimus, o juk tai turėtų atlikti visuomenė. Žurnalistų užduotis pateikti objektyvią informaciją, kad patys žmonės galėtų spręsti, kokį modelį pasirinkti. To reikalauja demokratiniai santykiai. Deja, korupcija jau nuo čia prasideda. Mūsų žiniasklaida nėra objektyvi, nes žiūri savo naudos, ne piliečių. Ir kiek jie berėktų – gaudykime vagį, tai patys tuo tarpu rankas kiša į mūsų kišenes.
Grįžkime į straipsnio pradžią. Demokratija – yra didžiausias žmonijos socialinis laimėjimas. Bet ja naudotis reikia mokėti. Turime pirmiausia išugdyti visuomenę. Kadangi ji nepribrendusi, tai gal tą demokratiją velniop? Neskubėkime taip teigti. Tik gyvenime per ilgesnį laiką praktikuodami ir vaikščiodami klystkeliais greičiau išmoksime ir patys subręsime kaip visuomenė. Bet kol neišmoksime analizuoti savo klaidų, tol ilgiau mumis suktagalviai manipuliuos.
Gerai, kad visi turime teisę balsuoti, kaip ir visi turime teisę asmeninį gyvenimą tvarkyti savo nuožiūra. Tik dažnai pajuntame, kad nelabai mums aišku, už ką konkrečiai atiduoti savo balsą. Pakalbėkime su mums patikimu žmogumi, kuris gal labiau išmano, gal labiau politiškai išprusęs, ir jei juo pasikliauname, neretai mūsų balsas mums bus objektyvesnis, negu mūsų ambicijos padiktuotas. Juk tiek kartų ir kitose gyvenimko sferose tariamės, ir negi dėl to nukenčia mūsų prestižas?
Ingrida Šimonytė. reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antrame rate daugiausia šansų rinkimus laimėti turinti Ingrida Šimonytė. Ką sako apie mūsų visuomenę jos iškėlimas į pirmaujančią vietą? Lietuvoje moterys nėra diskriminuojamos. Atsirado smalsianosių, kurie domėjosi, kodėl ji netekėjusi, lyg tai turėtų būti kandidatės yda ar jos kaltė. Bet gerai, kad ši moteris labai santūriai rinkėjams paaiškino, ir problema baigėsi. Ingrida visose rinkimų debatose atsakinėjo labai ramiai ir logiškai. Tai didelė viltis, kad rinkėjai šitai pastebės. Kyla klausimas ne dėl kandidatės išmintingumo, o ar ji, būdama savo terpėje, išlaikys savarankiškumą, ar jos netampys kitos politinės jėgos, kitaip sakant, ar ir ji neapvils rinkėjų, kurie ja pasitikėti nori. Protinga esanti turėtų nebijoti atvirai pasikalbėti su esama prezidente Dalia, kuri turi sukaupusi didžiulę politinę patirtį, ne dėl to, kad kopijuotų ją, bet patirtis visuomet yra vertybė, o ir iš Juozaičio yra ką pasimokyti. Beje, Ingridos misija būtų subrandinti visuomenę solidarią ir susiklaususią. Ne Juozaitis kaltas, kad tauta dar nepriaugo iki jo programos. O tą programą dar turėtų kas nors atgaivinti. Be tų idėjų negyvena nė viena Europos valstybė. Sunkiai be jų versis ir Lietuva. Atmetėme kažkada Stasį Lozoraitį, šiuo metu atmetėme Juozaičio idėjas. Lietuvoje yra vietos visoms bendruomenėms. Bet visi mes turime siekti, kad Lietuvoje būtų visuomenė, siekianti, kad čia, o ne kažkur, būtų gera gyventi.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priminsiu ir dar vieną faktą – jau kalbinį. Pristatinėjant kandidatus vis apačioje slinko užrašai: kandidatas į prezidentus… Jei buvo kalbama apie vyriškius, jau ir čia buvo klaida. Juk tie kandidatai buvo ne į prezidentus, nes ne kelis juos Lietuva rinko. Taigi buvo jie kandidatai į prezidentą. O kai kalbėta apie Ingridą, pasigesdavome užrašo – kandidatė į prezidentę. Jeigu ji būtų išrinkta, ir jos, kaip iki šiolei Dalios, nieks nevadins prezidentu. Ne mažiau iškilmingai skamba ir pareigybė „prezidentė“.
Policija gavo 46 pranešimus (18 iš jų – išankstinio balsavimo metu), ikiteisminių tyrimų nepradėta, surašyti du Administracinio nusižengimo kodekso (ANK) protokolai pagal 484 str. – dėl alkoholių gėrimų gėrimo viešoje vietoje arba girto pasirodymo viešose vietose.
Vienas protokolas surašytas dėl įvykio Pakruojo rajone, Sosdvario kaimo rinkimų apylinkėje, kur neblaivus vyras pranešė apie sprogmenį, kuris po valandos esą turi sprogti. Buvo apžiūrėta rinkimų apylinkė, planas „Skydas“ nebuvo įvestas, nes asmuo policijai žinomas. Tai jau septintas šio asmens melagingas pranešimas šiemet apie galimą sprogmenį. Asmuo (gimęs 1972 m.) sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą.
14.54 val. gautas pranešimas, kad Švenčionių rajono Naujo Strūnaičio kaime neblaivus vyras (gimęs 1956 m.), kuriam nustatytas 2,89 prom. girtumas, atvykęs į apylinkės komisiją elgėsi neadekvačiai, reiškė pretenzijas, sugadino jam išduotus biuletenius.
Dar vienas įvykis registruotas sostinės 1 policijos komisariate dėl to, kad vyras, atėjęs balsuoti, sužinojo, kad jo vardu jau buvo balsuota ir pasirašyta dalyvio sąraše. Aplinkybės tiriamos.
Penktadienį, gegužės 10-ąją, Lietuvos Respublikos piliečiai paskutinės balsavimo iš anksto savivaldybėse dienos metu balsavo Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų.
Paskutinę Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumų balsavimo iš anksto dieną balsavo 9,45 proc. visų rinkėjų
Gegužės 11-osios duomenimis, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) informacinėje sistemoje gegužės 10 d. balsavusiais iš anksto buvo pažymėta 228 998 rinkėjai, tai sudaro 9,45 proc. visų rinkėjų sąrašuose įrašytų rinkėjų. Iš jų 165 567 balsavo savivaldybėse, 13 403 – specialiuosiuose punktuose ir 50 028 – namuose. Šeštadienį rinkėjai taip pat dar balsuoja namuose visoje Lietuvoje.
Šeštadienį rinkimus namuose stebi apie šimtą visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ savanorių. Savanoriai tarp grubesnių fiksuojamų pažeidimų išskiria slaptumo neužtikrinimą.
Daugiausiai rinkėjų balsavo iš anksto Neringos (33,35 proc.), Birštono (20,46 proc.) ir Ignalinos rajono (18,15 proc.) savivaldybėse.
VRK primena, kad paskutiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose 152 792 (6,02 proc.) rinkėjų balsavo iš anksto.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimai, esą nelaimėję Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų trauksis į opoziciją, yra desperacijos ir baimės požymiai. Jis taip pat klaida vadina pasisakymus, kad neva yra faktinis šalies vadovas, – sako, su prezidente Dalia Grybauskaite pasikalba retai, o su kandidate į prezidentus Ingrida Šimonyte bekalbėjęs vos kartą.
„Kodėl juos taip gąsdina perspektyva, kad jie negali nelaimėti rinkimų? Kodėl? Kokia čia tragedija? Mes ne vieną kartą tą pergyvenome, demokratija turi savus dėsnius. Vieni mokosi iš kitų klaidų, užleidžia vairą kitiems, laikinai, o tie, kurie svajoja, kad valdys amžinai, – klysta. Bet iš tos svajonės kyla ir tokios paniškos baimės, – kas bus, jeigu aš nebūsiu valdžioje? Siaubas. O kodėl siaubas? Ir dabar žmonių reakcija labai paprasta, sako: na ir kas? Tegu pasitraukia ir tegu mokosi, gal vėl sugrįš protingesni“, – Eltai teigė V. Landsbergis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas taip pat sako, kad „valstiečių“ lyderio teiginiai išduoda baimę būti opozicijoje.
„Pusiau blefuoja, pusiau išsiduoda, kad labai bijo. Neįsivaizduoja savęs opozicijoje. Štai kur yra klaida ir politiką kaustanti baimė – kaip galima nebūti valdžioje? Komunistai sirgo tuo pačiu. Ir kai Sąjūdis parėmė valdžią, tai buvo ir tokių, kurie skelbia, kad tai yra didžioji tragedija. Ir Arvydas Juozaitis sakė, kad tai yra istorinė klaida, ir Vladimiras Putinas sako, kad Sovietų sąjungos išnykimas yra didžioji nelaimė. Kieno nelaimė? Pasaulis gyvena toliau“, – komentavo V. Landsbergis.
Jis taip pat paneigė jo atžvilgiu išsakytus teiginius, esą jis yra faktinis šalies vadovas. V. Landsbergio teigimu, tai yra netiesa, galbūt tyčinė propaganda, siekianti nuteikti žmones. Tiesa, jis prisipažino, kad bendrauja tiek su D. Grybauskaite, tiek su I. Šimonyte.
„Tokie teiginiai yra klaida. Labai retai (kalbasi su D. Grybauskaite. – ELTA). Ir nematau, kad mano kokios mintys turėtų didelės įtakos. (…) Vieną kartą esu su I. Šimonyte kalbėjęs, su Gitanu Nausėda – nė vieno karto. Taip, kad čia yra plepalas“, – sakė V. Landsbergis.
Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė Eltai paantrino profesoriaus teiginius, – nepaisant to, kad sutinka V. Landsbergį įvairiuose renginiuose, sakosi nebeprisimenanti, „kada paskutinįsyk kalbėjo apie politines aktualijas“.
Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad Rolandui Paksui susitikimas su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka nepadės laimėti vietos Europos Parlamente (EP). Pasak politologo, R. Paksas yra praeities politikas, kuris nebeturi nei politinės partijos palaikymo, nei apskritai rimtų politinių idėjų, pritraukiančių Lietuvos rinkėją.
„R. Paksui bus sunku kažką apčiuopiamo laimėti EP rinkimuose. Jo bei Tvarkos ir teisingumo partijos keliai išsiskyrė. Vienintelis dalykas, kurį R. Paksas gali daryti – tai išnaudoti savo žinomumo likučius ir taip pakliūti į naujienų antraštes tokiais skandalingais susitikimais su V. Putinu ar A. Lukašenka. Kitaip tariant, R. Paksui lieka tik fokusų rodymas, nes rimtų politinių idėjų jis seniai neturi, išskyrus viena, kaip nors atkeršyti apkaltos tariamiems kaltininkams“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Iš tokių R. Pakso susitikimų, politologas daro išvadą, kad europarlamentaras bando pritraukti sovietiniams laikams nostalgišką rinkėją.
„Kažkokios ypatingos žalos Lietuvai šių susitikimų, aš nemanau. Kadangi R. Paksas jau labai mažai reiškiasi Lietuvos politikoje. Jis sąmoningai orientuojasi į tarybinių laikų nostalgijos kamuojamus rinkėjus ir bando kurstyti tą nostalgiją susitikimais su V. Putinu bei A. Lukašenka. Kažkiek tokių rinkėjų yra, bet aš nemanau, kad tai būtų reikšmingas skaičius R. Paksui“, – teigia politologas.
ELTA primena, ketvirtadienį R. Paksas susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, kuris tikino, kad Baltarusija nori taikių ir draugiškų santykių su Lietuva. Tuo metu pats R. Paksas teigė, neva Lietuvai nepavyksta draugiškai sugyventi su kaimyninėmis valstybėmis, o tai esą reikia keisti.
R. Paksas taip pat tikino, esą Astravo AE statybos tema Lietuvoje yra smarkiai politizuota, o Lietuva turėtų sėsti prie derybų stalo ir su Baltarusija kurti tarptautinę ekspertų grupę, stebėsiančią Baltarusijos AE veikimą.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr. „Pasiūliau prezidentui (A. Lukašenkai) sukurti tarptautinę ekspertų grupę nuolatiniam atominės jėgainės stebėjimui. Suprantu, kad elektrinė bus pastatyta, kad ji veiks. Dabar mums reikia susėsti drauge. Ne paslaptis, kad tam tikros politinės jėgos Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, išnaudoja AE statybą politiniams tikslams pasiekti. Nemanau, kad baltarusiai sau statosi nesaugią jėgainę. Asmeniškai aš esu atominės energetikos šalininkas“, – po susitikimo žurnalistams kalbėjo R. Paksas.
Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais.
Europos Sąjungos žvalgybos agentūros stebi Rusijos pastangas daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams, kurie prasideda gegužės 23 dieną, savo dabartinės situacijos pranešimuose teigia naujienų agentūra dpa.
Pastangos įtraukia socialinės žiniasklaidos tinklų naudojimą ir tokių valstybės remiamų stočių, kaip RT, panaudojimą Rusijai draugiškų ir Europos Sąjungai kritiškų partijų rėmimui, teigė žvalgybos agentūros.
Tai itin nukreipta į jaunus žmones. Kai kuriais atvejais tikslas yra tiesiog sukelti abejonių dėl Europos Parlamento svarbos ir sumažinti rinkimų, kurie numatyti gegužės 23-26 dienomis, aktyvumą.
Aukšto lygio žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad dabartinės Rusijos pastangos yra mažiau matomos negu per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus 2016 metais ar Prancūzijos rinkimus 2017 metų gegužę. Jungtinėse Valstijose Rusija vogė garsių demokratų elektroninius laiškus, kad pakenktų Hillary Clinton kandidatūrai. Prancūzijoje Rusijos fondai buvo panaudoti kraštutinės dešinės populistų kandidatės Marine Le Pen paramai.
Rusijos vyriausybė kategoriškai atmetė kaltinimus. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, šalis nesiekia paveikti Europos Parlamento rinkimų ir neturi kitų su rinkimais susijusių intencijų.
Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.
„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.
„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.
Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.
Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.
„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak parlamentaro, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.
,,Nežinau, koks stebuklas turi įvykti, kad laimėtų P. Porošenka. Man atrodo, P. Porošenka gali tikėtis 20 proc. prieš 80 proc., ne daugiau. Niekas nesitikėjo, kad V. Zelenskio elektoratas mobilizuosis ir bus toks aktyvus. V. Zelenskį atėjo palaikyti ir jaunimas, o P. Porošenka laimėjo tik Vakarų Ukrainoje 26 prie 21. Kijevas, kur visi tikėjo, kad P. Porošenka laimės, deja, nedaug, bet pralošė, net nekalbant apie centrinę Ukrainos dalį, kur V. Zelenskis gavo virš 40 proc., o rytinėje – apie 30 proc.“, – rinkimų rezultatus Eltai komentavo L. Kasčiūnas.
Pasak Seimo nario, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. L. Kasčiūnas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarų pusę, todėl baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.
,,V. Zelenskis, be abejo, yra „juodoji dėžė“, bet kalbėti, kad jis yra prorusiškas, kad jį gali kažkas kontroliuoti iš Rusijos pusės, nereikėtų. Tikrai neįsivaizduoju nė vieno Ukrainos prezidento, kuris save norėtų sieti su (Vladimiru) Putinu. Nė vienas iš jų nenori sukti geopolitikos vairo į kitą pusę“, – sakė L. Kasčiūnas.
Apibendrindamas rinkimų dieną, L. Kasčiūnas džiaugėsi, kad korupcijos požymių Ukrainoje mažėja. Pasak jo, rinkimų diena Kijeve praėjo skaidriai, be didesnių incidentų.
,,Pati rinkimų diena buvo tikrai skaidri ir demokratiška. Nematėme jokių pavėžėjimų, organizuotų grupių ar kažkokių biuletenių išsinešimų. Stebėtojų buvo daug iš įvairių politinių partijų. Pavyzdžiui, atėjo žmona su vyru ir nusprendė kalbėtis einant į kabiną, iš karto juos atskyrė. Viskas giežtai. Slaptumas garantuojamas kartais geriau nei Lietuvoje. Pati rinkimų diena, mano akimis, tikrai skaidri, ir mes parašėme gerą įvertinimą“, – sakė jis.
Kita vertus, parlamentaras pažymi, kad vis dėlto televizijoje buvo galima matyti, koks kanalas kokį kandidatą remia ir kiek eterio skiria.
Suskaičiavus 85 proc. balsalapių, sekmadienį įvykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja komikas ir jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Volodymyras Zelenskis, turintis 30,33 proc. balsų. Antrojoje vietoje – dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenka, surinkęs 16,01 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose siekė 63,52 proc. Iš 29,6 mln. žmonių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus, balsalapiai buvo išduoti maždaug 18,8 mln. ukrainiečių. Pasyviausiai buvo balsuojama Užkarpatės srityje, o aktyviausiai – Lvovo ir Voluinės srityse.
Antrasis Ukrainos prezidento rinkimų ratas bus surengtas balandžio 21 d.
Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda lyderiu tapo ne tik visuomenės apklausų reitinguose, bet ir prezidentiniame totalizatoriuje. „Top sport“ organizuojamose lažybose G. Nausėda pirmauja tiek pagal bendrą už jo pergalę pastatytą pinigų sumą, tiek apskritai pagal už jį statančių žmonių skaičių. G. Nausėdos pergalė prezidento rinkimuose šiuo metu tarp visų kandidatų vertinama kaip labiausiai tikėtina – tikimybė vertinama santykiu 2:1.
Iš karto po G. Nausėdos – konservatorių keliama buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Už jos pergalę lažintis siūloma santykiu 3,1:1.
Visgi I. Šimonytė lenkia G. Nausėdą pagal vidutiniškai vienam statymui išleidžiamą sumą. Už G. Nausėdą statomos sumos vidurkis – 20 eurų, už I. Šimonytę – 40 eur.
Trečiojoje totalizatoriaus vietoje – premjeras Saulius Skvernelis. Jo galimybė laimėti vertinama santykiu 3,2:1, o vidutiniškai išleidžiama suma, lažinantis, kad jis taps šalies vadovu, – 25 eurai.
Pasak „Top sport“ direktoriaus Dainiaus Gulbino, už premjerą statomų sumų augimui įtakos turėjo tiek S. Skvernelio deklaruotas apsisprendimas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, tiek Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sprendimas trauktis iš prezidentinių varžybų.
Ketvirtoje totalizatoriaus vietoje įsitvirtinęs filosofas Arvydas Juozaitis. Jo tikimybė laimėti vertinama santykiu 1:26. Jis ketvirtas ir pagal už jį statančių žmonių skaičių, ir pagal lažyboms išleidžiamas sumas.
Likusių pretendentų į prezidento postą tikimybė laimėti vertinama labai atsargiai. Liberalų keliamo Petro Auštrevičiaus ir buvusio „valstiečio“ Mindaugo Puidoko tikimybė laimėti vertinama santykiu 1:101, Seimo nario Naglio Puteikio ir eurokomisaro Vytenio Andriukaičio 1:151, europarlamentarų Valentino Mazuronio, Valdemaro Tomaševskio ir Seimo nario Petro Gražulio 1„201.
Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbta naujausia „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad šiandien daugiausiai palaikymo sulaukia G. Nausėda (27,3 proc.), už jo rikiuojasi I. Šimonytė (20 proc.) ir premjeras S. Skvernelis (16 proc.). A. Juozaitį palaiko 4,5 proc., V. Andriukaitį – 2,8 proc. N. Puteikį – 2,1 proc. P. Auštrevičių – 1,9 proc. šalies gyventojų.
Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimą, kad korupcija kaltinamas Eligijus Masiulis pinigus iš Raimondo Kurlianskio paėmė ne sau, o partijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prilygina gatvėje sutiktos močiutės pakalbėjimui.
Pasak E. Gentvilo, tai, ką sako A. Zuokas, akivaizdžiai prieštarauja prokuroro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktiems duomenims.
„Jokių duomenų nėra apie (E. Masiulio. – ELTA) planavimą pinigus duoti (liberalų. – ELTA) partijai ar panaudoti rinkimams. Partijos būstinėje buvo atliktos kratos, jokių duomenų nerasta, kaltinamasis aktas, kurį pasirašė prokuroras (Justas. – ELTA) Laucius visiškai nekalba apie partijos organų, institucijų veikimą arba kokius nors planus naudoti Masiulio pinigus rinkimams“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jis tvirtino, kad kaltinamajame rašte aiškiai parašyta, jog pinigai buvo surasti E. Masiulio namuose.
„Kaltinamojo akto 273 puslapyje yra parašyta, kaip Masiulio žmona iš miegamojo atnešė kelias pakuotes pinigų“, – Eltai aiškino liberalas.
„Masiulis susirinko pinigus ir partija apie tai nežinojo“, – apibendrino jis. Kartu E. Gentvilas pabrėžė, kad, pasak jo, nepagrįstą A. Zuoko retoriką veikia artėjantys rinkimai, todėl, ragino liberalas, didelio dėmesio į tai, ką kalba buvęs sostinės meras, nereiktų kreipti.
Trečiadienį buvęs Vilniaus meras A. Zuokas, duodamas parodymus vadinamojoje „MG Baltic“ byloje tvirtino manantis, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė pinigus ne sau, o partijai.
,,Palaikau tą nuomonę, kad E. Masiulis pinigus ėmė ne sau, o partijai. (…) E. Masiulį laikau sąžiningesniu žmogumi“, – Vilniaus apygardos teisme sakė A. Zuokas.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas nagrinėją rezonansą sukėlusią vadinamąją ,,MG Baltic“ bylą. Joje E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dalyvaus pavasarį vyksiančiuose Kauno mero rinkimuose ir sieks antrosios kadencijos. V. Matijošaitis taip pat ves „Vieningo Kauno“ sąrašą, dalyvausiantį rinkimuose į Kauno miesto tarybą.
„Prieš kelerius metus Kaunas buvo apleistas, nedrąsus ir praradęs pasitikėjimą savimi miestas. Kad galėtų pakilti iš pelenų, Kaunui visų pirma reikėjo išsikuopti. Šiandien tai yra miestas, į kurį visi žiūri su pagarba. Tai yra miestas, kurio žmonės žodžius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididžiavimu. Šiandien Kauno dabartimi ir ateitimi tiki tiek jo žmonės, tiek ir verslas. O tai virsta investicijomis, naujomis gamyklomis, verslo centrais ir naujomis darbo vietomis“, – teigė V. Matijošaitis.
Rinkimuose į Kauno miesto tarybą dalyvausiančio „Vieningo Kauno“ sąrašo viršuje kartu su V. Matijošaičiu yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas, architektas prof. Jonas Audėjaitis, medicinos mokslų daktarė, docentė, viena garsiausių šalies šokių trenerių Jūratė Elena Norvaišienė, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys ir gausus būrys akademikų, visuomenininkų, verslo, sporto, kultūros ir kitų sričių profesionalų.
„Tiek dirbant versle, tiek ir bet kur kitur svarbiausia yra turėti gerą komandą. „Vieningo Kauno“ sąraše yra surinkta labai stipri komanda, kurią vienija meilė savo miestui ir noras padėti jam toliau augti. Tai yra žmonės, turintys darbus ir didelę gyvenimišką patirtį. Šia komanda visiškai pasitikiu – su ja galėčiau eiti kad ir į karą“, – pabrėžė V. Matijošaitis.
V. Matijošaitis paneigė pasigirdusias kalbas apie iš anksto dėliojamas būsimas koalicijas Kauno miesto taryboje: „Vieningas Kaunas“ nėra politinė partija ir mes neužsiimame partijų mėgstamais išankstiniais dėliojimais. Esame subūrę savo komandą, galvojame tik apie Kauną ir nieką daugiau.“
Tiesioginiai mero ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 metų kovo 3 d.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia lapkričio 11 dieną vadinamųjų „Donecko ir Luhansko respublikų“ vykdomus neteisėtus ir prieštaraujančius tarptautinės teisės normoms „balsavimus“ dalyje Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos.
„Tokie vadinamieji „rinkimai“ šiurkščiai pažeidžia Minsko susitarimus, Ukrainos įstatymus ir nesudaro sąlygų piliečiams minėtuose Ukrainos regionuose laisvai pareikšti savo politinę valią. Ypač kelia nerimą, kad šiuos „rinkimus“ lydi tolesnė Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainos teritoriją, nesiliaujantys paliaubų pažeidimai ir situacijos Azovo jūroje eskalavimas ir militarizavimas. Tokie neteisėti veiksmai šiurkščiai pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą, laužo tarptautinius susitarimus ir turės rimtų pasekmių tolesniems tarptautinės bendrijos santykiams su Rusija“, – sakoma URM pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
„Dar kartą pabrėžiame, kad vienintelis teisėtas pagrindas savivaldos rinkimams Ukrainos teritorijoje rengti yra Ukrainos Konstitucija ir įstatymai. Smerkiame besitęsiančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą, šiuo metu vykdomą situacijos Azovo jūroje eskalavimą ir militarizavimą“, – sakoma pareiškime.
Lietuva ragina Rusiją laikytis Minske prisiimtų įsipareigojimų išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, nutraukti bet kokios paramos teikimą nelegalioms ginkluotoms grupuotėms Donbase ir atkurti valstybės sienos su Ukraina kontrolę. Taip pat pabrėžiama, kad būtina tęsti sankcijas Rusijos Federacijai tol, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Kaip ELTA jau skelbė, sekmadienį separatistų kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytuose prasidėjo rinkimai: Kremliaus remiami sukilėliai, nepaisydami Vakarų perspėjimų Maskvai dėl trukdymo taikos deryboms, renka naujus lyderius.
Vašingtonas ir Briuselis teigia, kad šie rinkimai Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ Rytų Ukrainoje dar labiau apsunkins pastangas nutraukti konfliktą, per kurį nuo 2014 m. jau žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini šeštadienį pareiškė, kad Sąjunga rinkimus laiko neteisėtais ir jų neketina pripažinti.
„Šie rinkimai yra parodija. Raginame Rusiją juos sustabdyti ir atsisakyti tokių planų“, – praėjusią savaitę sakė JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, pridūręs, kad rinkimai pažeidžia per tarpininkus Vakaruose pasiektus Minsko taikos susitarimus.
Kremlius savo ruožtu kaltinimus atmeta, teigdamas, kad balsavimas „neturi nieko bendro“ su susitarimais.
Pasak Maskvos, rinkimus surengti būtina, nes separatistai šiuo metu neturi lyderio. Šių metų rugpjūtį Donecko mieste buvęs apsišaukėliškos Donecko „respublikos“ lyderis Aleksandras Zacharčenka žuvo per sprogimą.
Artėjant 2019 m. vyksiantiems savivaldos rinkimams politines ambicijas reiškia dar viena kuriama jėga, kuri savo stiprybe laiko tai, kad neturi nei atpažįstamo vieno lyderio, nei konkrečios priklausomybės politinės kairės-dešinės žemėlapyje.
Trečiadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje savo viziją ir politines ambicijas savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose deklaravo judėjimas „Junkis“. Pasak judėjimo steigėjų, iniciatyva jau artimiausiomis dienomis bus oficialiai įregistruota ir kaip visuomeninis komitetas, ir kaip asociacija.
Vieno iš judėjimo lyderių visuomenininko ir žurnalisto Sauliaus Povilaičio teigimu, nors rinkimai nėra pagrindinis buriamo judėjimo tikslas, „Junkis“ tikrai taikysis į Vilniaus miesto savivaldos politines pozicijas. Tačiau kartu neatmetė galimybės, kad bus bandoma dalyvauti ir kovoje dėl postų kituose miestuose. Politikas pabrėžė, kad savivaldos rinkimuose „Junkis“ aktyviai veiklą derins su kitais panašaus pobūdžio judėjimais. Jis neatmetė galimybės, kad „Junkis“ galėtų išreikšti palaikymą kitoms savivaldoje valdžios siekiančioms jėgoms, kurios, pasak jo, atitiks judėjimo vertybes.
Tačiau, akcentavo S. Povilaitis, strateginis „Junkis“ tikslas yra 2020-aisiais vyksiantys Seimo rinkimai. Todėl, pabrėžė jis, 2019 m. savivaldos rinkimai ir Europos Parlamento rinkimai bus puiki proga sustiprinti judėjimo pasiruošimą dalyvauti kovoje dėl kėdžių parlamente.
Judėjimo iniciatoriai sako, kad šiuo metu prie judėjimo prisijungė apie 100, o iniciatyvos brandulį sudaro apie 30 piliečių. Kartu, pažymėjo jis, „Junkis“ veiklą palaiko ir ne viena visuomeninė organizacija. Tačiau, pabrėžia vienas judėjimo lyderių S. Povilaitis, dalyvių ratas ilgainiui plėsis.
Jis deklaravo ambiciją pritraukti kitus visuomeninius judėjimus, politines jėgas bei „Junkis“ veikloje panorusius dalyvauti politikus. Tarp jų, teigė iniciatoriai, yra Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Algirdas Butkevičius, buvęs Seimo narys Artūras Paulauskas.
„Mes diskutuojame, Butkevičius yra vienas iš tų, su kuriais mes šnekamės. Kalbamės ir su kitais politikais, kalbamės ir su Artūru Paulausku, jis parodė daugiau noro su judėjimu susipažinti. Bendraujame ir su buvusiais bei esamais merais. Tad politikų (judėjime. – ELTA) bus tikrai, o kiek jie bus reikalingi – spręs pats judėjimas“, – kalbėjo S. Povilaitis.
Jis aiškino, kad kol kas „Junkis“ neturi vieno lyderio ar gerai atpažįstamo veido. Pasak jo, tikslingai tokio žmogaus ir nėra ieškoma. Visuomenininko teigimu, lyderis gali iškilti tik natūraliai.
„Jis turi natūraliai atsirasti ir gimti iš pačių. Nes formaliai vadovai bus, tačiau lyderis turėtų būti tas, kuris vestų, o ne gramzdintų“, – kalbėjo jis. Paklaustas, ar tokiu lyderiu galėtų tapti A. Butkevičius, „Junkis“ iniciatorius sudvejojo. Pasak jo, nepaisant to, kad A. Butkevičius yra simpatiškas politikas, pernelyg didelės jo asociacijos su konkrečia politine partija.
Pasak S. Povilaičio, judėjimą burti verčia ne viena priežastis. S. Povilaitis teigė, kad valdžia pernelyg stipriai įsikerojo visuomeniniame sektoriuje, o visuomenė pamiršo vertybes, kurias suformavo Baltijos kelias.
Judėjimo pozicija ideologiniame žemėlapyje nėra aiški. „Junkis“ iniciatoriai teigia, kad tikslingai siekiama atsiriboti nuo politinės kairės, dešinės ar centro pozicijų ir orientuotis tiesiog į Lietuvai aktualias vertybes bei „racionalumo ideologiją“.
„Kas dirba geriau – kairė ar dešinė ranka? Geriausias rezultatas – dirbant abiem rankomis. Stipriai ir užtikrintai. Gerai viską apsvarsčius ir susitarus“, – rašoma „Junkis“ idėjinėse gairėse. Todėl kviesdami jungtis prie judėjimo, akcentuoja iniciatoriai, politinė priklausomybė yra visiškai nesvarbi.
Nors teigiama, kad jungtis prie judėjimo yra kviečiami visi, visgi S. Povilaitis pabrėžė, kad tikrai nebendradarbiautų su antikonstituciškai veikiančiomis politinėmis jėgomis ar politikais, tarnaujančiais priešiškoms valstybėms. S. Povilaitis tarp tokių konkrečiai įvardino tik Algirdą Paleckį ir jo vadovaujamą „Frontą“.
Judėjimą kurti pasišovę visuomenininkai akcentuoja Lietuvos politikos lauke nesiliaujančias politines batalijas.
„Šiandien nebėra partijos, kurios nariai nebūtų susipykę ar susiskaldę. Socialdemokratai išsiskyrė, darbiečiai bei liberalai konfliktuoja tiek tarpusavyje, tiek su kitais. Konservatoriai ir tvarkiečiai – barasi ir kaltina vieni kitus. Politinė sistema išdraskyta, pasitikėjimas – dugne. Tačiau pasiekus dugną, yra nuo ko atsispirt“, – skelbia judėjimo iniciatoriai.
Judėjimo deklaruotose idėjinėse gairėse sakoma, kad bus siekiama atversti naują Lietuvos istorijos puslapį, kuriame nebus skandalų ir rietenų.
„Gana barnių. Junkimės, jei norime tvarkos mūsų valstybėje“, – aiškina judėjimo lyderiai.
Tarp judėjimo iniciatorių taip pat yra Vilniaus universiteto profesorius Dalius Serafinas, Vaikų retų ligų asociacijos prezidentas Danas Čeilitka, Mykolo Romerio universiteto docentas Andrius Stasiukynas, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos narys Vidmantas Striška, visuomenininkė kūrybininkė Gintarė Stokonytė.
Po vidurio kadencijos rinkimų JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidurs su sunkumais Atstovų Rūmuose. Kur demokratai gali būti jam pavojingi? Spiegel.de pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.
Demokratai dabar Atstovų rūmuose galės blokuoti D. Trumpo įstatymų projektus. Jų palaiminimo reikės tokioms iniciatyvoms, kaip naujas biudžeto įstatymas, imigracijos ribojimai, tolesnė sienos su Meksika statyba. Demokratai taip pat galės inicijuoti savo įstatymus.
Dar prieš rinkimus partija, be to, paskelbė, jog ketina pradėti per šimtą tyrimų ir viešų klausymų. Jie gali išsireikalauti ir vidinių dokumentų. Kaltinimų prezidentui ir jo patikėtiniams pakanka. Tai Rusijos afera, piktnaudžiavimas valdžia, korupcija, nusižengimas etikai, sukčiavimas renkant aukas, mokesčių slėpimas, seksualinis priekabiavimas.
Ką tiksliai tai reiškia?
Demokratai mėgins priversti D. Trumpą pateikti savo mokesčių deklaracijas – jis yra vienintelis prezidentas, iki šiol to neparadęs. Iš jų D. Trumpo kritikai tikisi duomenų apie galimus jo finansinius ryšius su Rusija ir įvairiais prieštaringais veikėjais. Spėjama, kad D. Trumpas duomenų atskleidimui priešinsis. Tada sprendimą turėtų priimti Aukščiausiasis teismas. Tiesa, šis, patvirtinus teisėją Brettą Kavanaugh’ą, yra aiškiai vyraujamas respublikonų.
Žvalgybos komitetas gali atnaujinti Rusijos tyrimus Kongrese, kuriuos respublikonai baigė anksčiau laiko. Tai visų pirma taptų aktualų tuomet, jei D. Trumpas atleistų specialųjį tyrėją Robertą Muellerį ar kitaip gudrautų. Demokratai daug klausimų Rusijos tema turi ir Teisėsaugos komitete.
Ar demokratai sieks kiek įmanoma apsunkinti D. Trumpo gyvenimą?
Bet kokiu atveju, atrodo, kad prezidentas to tikrai bijo. Prieš rinkimus jis įspėjo, kad demokratai pergalės atveju neturėtų eikvoti savo laiko tyrimams prieš jo asmenį. „Jie turėtų susitelkti į tai, kam žmonės juos išrinko“, – teigė D. Trumpas.
Ypač įstatymų leidybos srityse federaliniu lygiu D. Trumpo laukia sunkumai. Kad naujas įstatymas įsigaliotų, jam turės pritarti ir nuo dabar demokratų vyraujami Atstovų Rūmai, ir respublikonų dominuojamas Senatas. Jei demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, to rezultatas bus visiška blokada.
Vis dėlto Nancy Pelosi, įtakingiausia demokratė Atstovų Rūmuose, po rinkimų kalbėjo taikingai. „Čia kalba ne tik apie demokratus ir respublikonus. Demokratai nori Kongreso, kuris dirba žmonėms. Apie tai kalba“, – pabrėžė demokratų frakcijos lyderė.
Ar demokratai gali išmesti D. Trumpą iš posto?
Jie gali tai pamėginti. Turėdami daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai turi galimybę pradėti apkaltos procesą. Remiantis JAV konstitucija, prezidentu gali būti pateikti kaltinimai dėl „išdavystės, kyšininkavimo ar kitų didelių nusikaltimų ir nusižengimų“. To tikisi daugelis D. Trumpo priešininkų.
Vis dėl to tai nėra taip paprasta: nes tokiam procesui turėtų pritarti ir Senatas – dviejų trečdalių dauguma. Senatas ir toliau lieka vyraujamas respublikonų. Vadinasi, daugelis jų turėtų balsuoti prieš D. Trumpą. Tačiau kartelė yra tokia aukšta, kad aukšti demokratai pataria apskritai neinicijuoti apkaltos prezidentui.
Likus pusmečiui iki Europos Parlamento rinkimų, Prancūzijoje dešiniosios populistės Marine de Pen partija aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono judėjimą „Respublika, pirmyn“. Remiantis sekmadienį paskelbtais „Ifop“ instituto apklausos rezultatais, pritarimas M. Le Pen Nacionaliniam sambūriui (buvęs Nacionalinis frontas) šoktelėjo iki 21 proc. – nuo 17 proc. rugpjūčio gale, informuoja agentūra „Reuters“.
E. Macrono judėjimas tuo tarpu prarado 1 proc., pritarimas jam smuko iki 19 proc. Iš viso dešinės pakraipos partijos, anot apklausos, drauge turi 30 proc. rinkėjų pasitikėjimą.
Europos Parlamentas bus renkamas 2019 metų gegužę.
E. Macrono populiarumas pastaruoju metu smarkiai sumenko. Remiantis praėjusią savaitę paskelbtais „YouGov“ instituto apklausos rezultatais, prezidentu buvo patenkinti tik 21 proc. respondentų. Tai yra žemiausias rodiklis nuo E. Macrono išrinkimo 2017-aisiais.
Pasibaigus dabartiniam Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parlamento narės mandatui, naujuose rinkimuose ji nedalyvaus. Be to, kanclerė neketina pretenduoti ir į postus Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, pirmadienį naujienų agentūrą dpa informavo šaltiniai kanclerės partijoje.
Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai per susitikimą su savo partijos -Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – nariais A. Merkel paskelbė nesieksianti būti dar kartą perrinkta partijos vadove.
Per posėdį, kurio metu aptarti CSU praradimai per pastaruosius vietos valdžios rinkimus, A. Merkel pridūrė norinti eiti kanclerės pareigas iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais.
Nuo 2000-ųjų konservatyvių pažiūrų partijai vadovaujanti politikė anksčiau teigdavo, kad pirmininkavimas CSU ir vadovavimas šalies vyriausybei – neatsiejami.
