Romų holokaustas

Aktualijos

Šiemet jau antrą kartą oficialiai minėsime skaudžią istorinę datą – Romų genocido atminimo dieną. 2015 m. balandžio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją ,,Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą, ir paskelbė rugpjūčio 2-ąją Romų holokausto aukų atminimo diena.
 
Pernai Seimas šią dieną įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą.
 
Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vykęs romų genocidas padarė didelę žalą Lietuvoje gyvenusiems romams ir paliko skaudžius pėdsakus jų atmintyje. 1942 m., nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją.
 
Iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis romų, dauguma jų grįžo atgal į Lietuvą. Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje.
 
Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone, Kauno IX forte, Paneriuose ir kitur. Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau kaip 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Ne visi atvejai buvo žymimi dokumentuose, todėl spėjama, kad šis skaičius gali būti ir didesnis. Dalis iš Lietuvos išvežtų romų buvo įkalinti Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurioje 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių.
 
Europoje gyvena apie 10–12 mln. romų. Jie sudaro didžiausią etninę mažumą Europoje ir yra Europos kultūros ir vertybių dalis.
 
Istorikų teigimu, romai yra diskriminuojama etninė grupė, amžiams bėgant praradusi galimybę išsaugoti savo kultūrą.
 
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko teigimu, šios dienos minėjimas labai svarbus Lietuvos romų bendruomenės nariams, nes tai tampa svarbia romų identiteto kūrimo dalimi. Tai vienas iš veiksmingų būdų atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į skaudžius istorijos faktus ir pagerbti šio nusikaltimo aukas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.02; 12:00
Trumposios naujienos

Rugpjūčio 2-ąją paminėta Tarptautinė romų Holokausto aukų atminimo diena primena apie šimtų tūkstančių romų tautybės žmonių nužudymą Antrojo pasaulinio karo metu, skelbia „Euronews“.

Nors nėra jokių oficialių duomenų, apytikriai skaičiuojama, kad naciai ir jų sąjungininkai Antrojo pasaulinio karo metu nužudė nuo 220 tūkst. iki 500 tūkst. romų ir sintų.

Beveik 20 tūkst. jų buvo nužudyti Aušvice. Didžioji dalis romų Holokausto aukų buvo nušautos arba mirė dėl prastų sąlygų kalinimo stovyklose.

„Daugeliui europiečių romai yra pamirštos Holokausto aukos. Atsimindami istorinį jų persekiojimą, prisimename apie būtinybę kovoti su problemomis, su kuriomis jie susiduria ir šiuo metu ir į kurias pernelyg dažnai neatsižvelgiama“, – teigiama bendrame Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso ir Komisijos narės Veros Jourovos pranešime.

„Praėjus septyniems dešimtmečiams, sintai ir romai kasdien vis dar susiduria su neapykanta, smurtu, diskriminacija ir rasizmu“, – rašoma pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 06:00

Trumposios naujienos

Rugpjūčio 2-ąją, minint Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, viešoji įstaiga Romų visuomenės centras, Lenkijos institutas Vilniuje ir Vilniaus Rotušė kvietė kartu prisiminti žiaurius nusikaltimus, įvykdytus prieš romų tautą ir vieną tragiškiausių laikotarpių žmonijos istorijoje – romų holokaustą, vadinamą Porrajmos arba Samudaripen.

12 val. Panerių memoriale, pagerbiant nužudytus romus, buvo padėta gėlių, o 15 val. Vilniaus miesto rotušėje buvo atidaryta paroda, skirta Lenkijos romų istorijai ir kultūrai bei fotografo iš Švedijos Prashant Rana fotoretrospektyva „Nomads of the Future“ („Ateities klajokliai“).

Parodoje, parengtoje bendradarbiaujant su Tarnowo apskrities muziejumi, pasakojama apie romų mažumos gyvenimą Lenkijoje. Ekspozicijoje atskleidžiamas romų kultūros įvairialypiškumas. Be Lenkijos žemėse įsikūrusių romų gyvenimo, tradicijų ir papročių, ekspozicijoje čia taip pat buvo pristatomi globalūs romų gyvenimo pokyčiai ir reiškiniai.

Vienas iš parodos stendų parengtas pagal nepaprastą Natalios Gancarz knygą vaikams „Mietekas kare“, kurioje pasakojamas romų berniuko likimas nacių mirties stovykloje Aušvice-Birkenau (Auschwitz-Birkenau), vadinamojoje čigonų šeimyninėje stovykloje (Zigeunerfamilienlager), nacių likviduotoje naktį iš 1944 m. rugpjūčio 2 į 3 d. Tą naktį dujų kamerose nužudyta beveik 3 tūkstančiai paskutinių stovyklos kalinių: vaikų, moterų ir vyrų. Iš viso į Aušvicą buvo deportuota maždaug 23 tūkstančiai romų iš 14 šalių. Iš jų per 20 tūkstančių buvo ten nužudyti.

Skaičiuojama, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo nuo 220 tūkst. iki 500 tūkst. romų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.03; 05:30

tumaviciute_21amzius
Aktualijos

Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Henry Friedländeris, Raulis Hilbergas,  Normanas Finkelsteinas  teigia, kad Europos  čigonų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui.

Iš Vokietijos koncentracijos stovyklų labiausiai žinomas Osvencimo/Aušvico „čigonų lageris“. 1944 m.  naktį iš rugpjūčio 2-osios į  rugpjūčio 3-iąją Osvencime buvo nužudyta paskutiniai 2900 čigonų – vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, moterys ir vaikai. 2009 m. birželio 29 d. Europos Tarybos  nutarimu rugpjūčio 2-oji  paskelbta Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena.

Continue reading „Kodėl Lietuva neprisimena romų holokausto?” →

romu-mergaites
Politinės intrigos

2011 metais pirmą kartą Vokietijos istorijoje minint nacionalsocializmo aukas kalbėjo ir čigonų holokaustą išgyvenęs asmuo – Zoni Weisz. Čia pateikiame Irenos Tumavičiūtės parengtą tekstą apie romų holokaustą.

1945 m. sausio 27 d. Raudonoji armija išvadavo Osvencimą/Aišvicą. Ši diena yra nacionalsocializmo aukų atminimo diena. Nuo 1996 m. tą dieną Bundestago plenarinių posėdžių salėje vyksta aukų atminimui skirtas renginys. 2011 m. sausio 27 d. pirmą kartą Bundestage kalbėjo romų atstovas Zoni Weisz, holokaustą išgyvenęs ir Nyderlandų Romų atsovas (vokiškai: Sinti und Roma).

Visi Zoni Weisz giminės – tėvai, broliukai, sesutės, tetos, dėdės ir tolimesni giminės tapo čigonų holokauso aukomis – žuvo koncentracijos stovyklose. 

Continue reading „“Pamirštasis holokaustas”” →