kirgizija

Įvykiai Ošo ir Džalalabado mietuose parodė, kad Kirgizija, kaip ir dauguma buvusių sovietinės Centrinės Azijos valstybių savo istorijos pamokų neparuošė. Žinoma, didžiausią rolę suvaidino autoritariniai ar postautoritariniai režimai, sunkios sovietinės sistemos palikimas, kurio Centrinės Azijos valstybės niekaip nepajėgia nugalėti.

Visą situaciją galima nupasakoti ištrauka iš genialaus kirgizų rašytojo Čingizo Aitmatovo biografijos. Jo tėvą, svarbų Kirgizijos SSR partijos veikėją, NKVD represavo 1938 metais.

O jį patį su motina, garsia kirgizų teatro aktore, deportavo į Kazachstano stepes. Panašus likimas ištiko ir kitus kirgizus. Į represuotų kirgizų žemes buvo atkeliamos kitos tautos. Sovietiniu periodu Kirgizija buvo labiausiai rusifikuota Centrinės Azijos respublika po Kazachstano.

Continue reading „Kirgiziškos pamokos”

kirgizija_

Kirgizijoje balandžio 6 dieną prasidėję masiniai neramumai peraugo į masinius ginkluotus susirėmimus tarp milicijos, kariuomenės bei protestuojančių piliečių. Tūkstančiai kirgizų reikalavo prezidento Kurmunbeko Bakijevo atsistydinimo. Prasidėjo kruvini susirėmimai, jau balandzio 6-ąją šalies teisėsaugos pareigūnai nušovė 15-a protestuotojų. Tai sukėlė masinį žmonių pasipiktinimą, spontaniškai peraugusį į gatvės mūšius. Susirėmimai su valdžia  kilo visuose pagrindiniuose šalies miestuose. Teigiama, kad žuvo apie 100 žmonių, virš 1000 žmonių sužeista. Kol kas oficialiai pranešama apie 83 žuvusius asmenis, tačiau keliolika žmonių dingo be žinios, tame tarpe – ir 5 teisėsaugos pareigunai. Manoma, kad daugelis jų – žuvę.

Continue reading „Kirgiziška revoliucija”