Emanuelis Zingeris ir Borisas Nemcovas (dešinėje). Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį vykusiame posėdyje vienbalsiai pritarė Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro Emanuelio Zingerio pateiktai Rezoliucijai dėl nedalyvavimo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rudens sesijoje.
 
Dokumente pažymima, kad po ETPA vadovės Yelyzavetos Yasko prašymo Seimo delegacijai solidariai nedalyvauti šių metų ETPA rudens sesijoje dėl Rusijos atsisakymo vykdyti Europos Tarybos rezoliucijas dėl agresijos prieš Ukrainą, „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo ir žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje, taip pat atsisakymo bendradarbiauti nagrinėjant opozicionieriaus Boriso Nemcovo politinės žmogžudystės Kremliaus prieigose aplinkybes, TS-LKD konstatuoja, kad ETPA pirmąsyk per visą savo egzistavimo laikotarpį pasiekė moralinę krizę, todėl Taryba remia Seimo nario E. Zingerio atsisakymą dalyvauti ETPA sesijoje 2019 m. rugsėjo 29-spalio 4 dienomis.
 
„Šiandien, rugsėjo 28 d., sukanka 80 metų, kai buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos draugystės ir sienų sutartis dėl naujos tarpusavio sienos, nulėmusios Lietuvos pavergimą bei Baltijos šalių ir Lenkijos okupaciją ir masinį terorą prieš šių šalių piliečius, geriau žinomos kaip Molotovo-Ribentropo pakto protokolas. Šiame kontekste gavę Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vadovės ir Ukrainos atstovės Y. Yasko solidarumo prašymą negalime į jį numoti ranka. Todėl Taryboje vieningai priėmėme sprendimą nedalyvauti Asamblėjos rudens sesijoje, turint omenyje Rusijos tarptautinių įsipareigojimų ignoravimą ir tolimesnį karinės agresijos demonstravimą“, – teigė E. Zingeris.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Rezoliucijoje taip pat primenama, kad Rusija neįgyvendino 1996 m. įsipareigojimo ETPA išmokėti kompensacijas buvusių okupuotų Baltijos šalių Sibiro tremtiniams ir politiniams Gulago kaliniams, o pastaruosius kelerius metus sustabdė mūsų jaunimo ekspedicijas į Sibirą lankyti tremtinių kapus bei iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.
 
Kartu su Seimo nariu E. Zingerius sprendimą nevykti į ETPA rudens sesiją priėmė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Simonas Gentvilas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:21

Antradienį į pirmąjį rudens Seimo sesijos posėdį susirinkę parlamentarai naują politinį sezoną  pradės nuo darbų programos aptarimo.  Jos projektą pristatys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis.
 
Rudens sesijos darbų programos projekte siūlomi svarstyti 507 teisės aktai, kuriuos teikia prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai.
 
Sesijos metu numatoma surengti 45 posėdžius.
 
Politikų darbotvarkėje numatytos penkios veiklos kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.
 
Vienas iš politinės darbotvarkės prioritetų yra 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas.
 
Tarp prioritetų yra taip pat – socialinės atskirties mažinimas, kova su korupcija. Planuojama įtvirtinti turto civilinio konfiskavimo institutą, tobulinti lobistinės veiklos reguliavimą, skaidrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklą, įtvirtinti tarėjų institutą.
 
Rugsėjo 10 d. prasidėjusi Seimo rudens sesija truks iki gruodžio 23 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.10; 08:00

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas pirmadienį pradeda rudens sesiją, kurioje spręsis virtinė svarbių ekonominių klausimų: šalies biudžeto tvirtinimas, socialinės atskirties mažinimas bei projektų, susijusių su Baltijos šalių elektros tinklo sinchronizacija su žemynine Europa, projekto įgyvendinimu.

Rudens sesijoje taip pat numatoma siekti mažinti socialinę atskirtį, įgyvendinant kompleksines – paramos būsto įsigijimui ir nuomai bei vaikų pinigų didinimo – priemones.

Darbų programos prioritetu išlieka ir šalies transporto bei energetikos sektorių efektyvinimas, korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas.

Seimo rudens sesijoje Vyriausybė siūlys keisti Žemės gelmių įstatymą, taip pat įvesti vadinamuosius alkoblokus asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs arba vengė blaivumo patikrinimo ir panašiai.

Siūloma įvesti ir Loterijų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų stiprinama loterijų žaidėjų apsauga ir užtikrinama skaidri loterijų veikla reglamentuojant loterijų reklamą.

Tarp siūlymų – ir leidimas žemės ūkio ministrui skirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą. Šiuo metu tai daro Vyriausybė.

Tuo metu Ūkio ministerija siūlys apibrėžti startuolio sąvoką, keisti Investicijų įstatymą, kad stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams tektų mažesnė administracinė našta.

Energetikos ministerijos prioritetiniai projektai yra susiję su atsinaujinančios energetikos plėtra, sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, savarankiškai elektros energiją pasigaminančių vartotojų skatinimu, energetikos reguliavimo ir priežiūros sistemos pertvarka.

Sesijos metu taip pat numatoma surengti dvi diskusijas strateginėmis temomis: dėl ES ateities ir Lietuvos pozicijos bei socialinės atskirties mažinimo. Bus vykdoma ir parlamentinė kontrolė, kviečiant Vyriausybės narius ir Seimo atskaitingų institucijų atstovus posėdžiuose pateikti informaciją apie jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą.

Rudens sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuriame apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 07:17

Naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Jau rugsėjo 10-ąją po ilgų, tačiau neoficialių, atostogų Seimas grįš į plenarinių posėdžių salę. Šįkart parlamentarams nepasisekė: rugsėjo 10-oji bus sekmadienis.

Tačiau net Konstitucijoje įtvirtinta, kad būtent šią dieną prasideda rudens sesija. Kadangi daugiau nei prieš du dešimtmečius visa Tauta pritarė Konstitucijai, net ir ne itin patogius sau jos straipsnius parlamentarai vengia keisti. Pernelyg būtų rizikuojama reitingais.

Seimas yra susikūręs statutą, pagal kurį gyvena ir kuris nėra įstatymas, todėl jo viso ar atskirų dalių net šalies vadovas negali vetuoti. O jame iki šiol išlikę daugybė parlamentarams patogių nuostatų. Pagrindinė – kad „tarp eilinių Seimo sesijų PAPRASTAI daroma komiteto darbo vieno mėnesio pertrauka“.

Sunku atkapstyti, kas pasiūlė į nuostatą įrašyti žodelytį „paprastai“, tačiau jis Seimo nariams labai palengvino gyvenimą. Didžiąją vasaros dalį plenariniai posėdžiai nevyksta, tačiau reikėtų rinktis į komitetų posėdžius, kurie nevyktų tik vieną mėnesį.

Tačiau tas žodelis „paprastai“ atvėrė galimybę ir nesirinkti, kuo komitetai mielai pasinaudojo ir šią vasarą. Aktyviau rinkosi tik vienas kitas.

Šios kadencijos Seimas darbą pradėjo akcentuodamas, kad bus baigta su parlamentarų privilegijomis. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad teuždrausta mokesčių mokėtojų pinigais mokėti už automobilių nuomą. O minėta nuostata dėl komitetų darbo buvo „pražiūrėta“.

Pagalvokime, kas būtų, jei ir kituose teisės aktuose būtų tokių neapibrėžtų nuostatų, kurias galima įvairiai interpretuoti. Pavyzdžiui, įstatyme būtų numatyta, kad „paprastai“ pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Tokiu atveju įmonės net ir nuo milijoninių pelnų galėtų mokėti 10,5, o gal net ir nulį procentų. Vargu ar atsirastų daug savanorių solidžiau papildyti šalies biudžetą.

Arba, pavyzdžiui, gal į Baudžiamąjį kodeksą įrašykime, kad už kyšininkavimą „paprastai“ yra baudžiama? Atspėkime, ar tokiu atveju už kyšio ėmimą sėstų bent vienas įtakingesnis valdininkas ar politikas (tiesa, ir šiuo metu tai retas dalykas). Geriausiu atveju būtų nubaustos smulkios žuvelės.

Tikslumas teisės aktuose yra būtinas, kad būtų išvengta nesusipratimų, kad būtų užkirstas kelias interpretacijoms, kuriomis gudročiai galėtų išvengti mokesčių, bausmių ir t.t. Ir kad parlamentarai, kurie sau niekaip nenori pasitvirtinti oficialių atostogų, negalėtų kaip niekur nieko atostogauti. Ir dar gauti už tai pinigus.

Taip, jei parlamentarų atostogos būtų įteisintos, jie, kaip ir visi dirbantieji, gautų atostoginius. Tačiau atostogų laikotarpiu negautų lėšų, skirtų parlamentinėms išlaidoms. O dabar gauna net ir tokiu atveju, jei akivaizdžiai jokios parlamentinės veiklos nevykdo ir net nesigėdija tuo pasigirti, kraudami nuotraukas iš egzotiškų kraštų į socialinius tinklus.

Spalio pabaigoje Seimo Etikos ir procedūrų komisija paviešins suvestines, kaip kiekvienas parlamentaras liepos-rugsėjo mėnesiais leido lėšas, skirtas parlamentinėms išlaidoms. Labai sunku patikėti, kad tos išlaidos bus keliskart mažesnės, nors turėtų. Veikiausiai įvairiausias išlaidas deklaruos ir tie, kurie puikavosi, kad vasarą leido po palmėmis, kurios Lietuvoje šiaip jau neauga.

Dėl tų išlaidų būtų galima nepriekaištauti, jei parlamentarai bent jau būtų rinkęsi į komitetų posėdžius. Tačiau nesirinko. Lyg jau sugalvoti vaistai nuo visų Lietuvos problemų, lyg Vyriausybė ir kitos institucijos dirba be priekaištų ir jau nebereikia parlamentinės kontrolės.

Komentaro autorėNaujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė.

2017.09.09; 05:00

Seimas, planavęs dirbti iki liepos 13 d., antradienį užbaigė du kartus pratęstą pavasario sesiją.

„Posėdis ir sesija baigti“, – po himno giedojimo pareiškė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo nariai antradienį „įveikė“ urėdijų reformą, priėmė ir kitus planuotus teisės aktus. Politikams nebuvo paslaptis, kad pagrindinis sesijos pratęsimo tikslas buvo urėdijų reforma.

Parlamentas, kovo 10 d pradėjęs pavasario sesiją, surengė 62 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė daugiau kaip 420 teisės aktų.

Tarp itin svarbių sesijos darbų – priimti nuo liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso pakeitimai, patvirtintas valstybinių universitetų optimizavimo planas, priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Taip pat priimtos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.

Sesijoje buvo išklausytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.

Pasibaigus sesijai parlamentarų darbotvarkėje turėtų atsirasti laiko ir vasaros malonumams.

Kol kas oficialiai parlamentarų atostogos neįteisintos. Seimo narių darbą, poilsį ir socialines garantijas ateityje reglamentuos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas pratęstoje Seimo sesijoje. Jo priėmimas planuojamas rudens sesijoje.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:42

degutiene

Lietuvos parlamentarai pradėjo Seimo rudens Sesiją. Kreipdamasi į kadenciją baigiančius parlamentarus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė linkėjo jiems susikaupimo ir susitelkimo. Pasak parlamento vadovės, ši sesija išskirtinė todėl, kad trumpa, mat Seimas dirbs tik pusantro mėnesio. Manoma, kad naujasis Seimas į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio 14 – 15 dienomis.

Seimo pirmininkė I.Degutienė perskaitė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Prezidentės sveikinime sakoma, kad liko vos keli mėnesiai įvykdyti rinkėjams duotus pažadus. Politiniame ringe tai, Prezidentės teigimu, sudėtingiausias ir didžiausio susitelkimo reikalaujantis etapas. Prezidentė pabrėžė, jog finansinės drausmės įtvirtinimas konstituciniu įstatymu užtikrintų, kad būtent šis principas, o ne politiniai vėjai, lems kitų metų biudžetą.

Continue reading „Paskutiniosios šio Seimo sesijos ypatumai“