Rumunijos prezidentas

Trumposios naujienos

Karalius Karolis III Rumunijoje pradėjo pirmąjį po karūnavimo vizitą užsienyje. EPA-ELTA nuotr.

Bukareštas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį  Didžiosios Britanijos karalius Karolis III su karine pagarba buvo priimtas Rumunijos prezidento rūmuose Bukarešte, jis be žmonos pradėjo vizitą šioje Rytų Europos šalyje.
 
Skambant Didžiosios Britanijos ir Rumunijos himnams šalies prezidentas Klausas Iohannis, praėjusį mėnesį dalyvavęs Karolio karūnavimo ceremonijoje Londone, pasveikino naujai karūnuotą karalių. Priėmime, surengtame po sutikimo ant raudonojo kilimo, dalyvavo apie 300 žmonių, tarp jų keli vyriausybės pareigūnai ir pilietinės visuomenės nariai.
 
Karolio kelionė į Rumuniją yra pirmoji jo išvyka į užsienį po karūnavimo gegužės 6 dieną.
 
„Karalius pradėjo savo pirmąjį po karūnavimo vizitą užsienyje, jis išvyko į Rumuniją privačios viešnagės šalies Transilvanijos regione“, – pranešė Bakingamo rūmai ir pridūrė, kad Karolio viešnagės Rumunijoje trukmė nežinoma.
 
Per priėmimą Karolis sakė, kad Rumunijoje „visada jaučiasi kaip namie“, galbūt jis turėjo galvoje savo giminystės ryšius su liūdnai pagarsėjusiu kunigaikščiu Vladu, vadinamu Drakula, per savo prosenelę karalienę Mariją.
 
Karolis sakė „pamilęs Rumuniją, jos kultūrą ir meną, paveldą ir istoriją, platų kraštovaizdį ir neįkainojamą biologinę įvairovę“. Protarpiais karalius kreipėsi į susirinkusiuosius rumunų kalba. Karališkasis aplinkosaugininkas gyrė Rumuniją, išsaugojusią „daug floros ir faunos rūšių, išnykusių arba galinčių išnykti kitur Europoje ir pasaulyje“.
 
Rumunijos prezidentūra pranešė, kad oficialioje Karolio programoje numatyti susitikimai su Rumunijos valdžios pareigūnais, pilietinės visuomenės atstovais ir diplomatiniu korpusu.
 
Manoma, kad iš Bukarešto Karolis keliaus į kaimiškąją Transilvaniją, regione jam priklauso nemažai nekilnojamojo turto ir jis ne kartą ten lankėsi. Viename kaime 2006 m. jis nusipirko namą, dabar jame įkurtas botanikos muziejus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.03; 08:00
Trumposios naujienos

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis ir Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, birželio 1 d. (ELTA). Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis nemato savo šalies karinio įsikišimo galimybės, jei Rusija užpultų Moldovą.
 
Jis tai pareiškė ketvirtadienį Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose, praneša Moldovos portalas „Newsmaker“.
 
Valstybės vadovas šią poziciją aiškino tuo, kad Rumunija yra NATO narė, o Moldova – neutrali šalis.
 
Tačiau jis pridūrė, kad Rumunija gali padėti Moldovai didinti gynybinį potencialą, mokydama ir aprūpindama jos nacionalinę armiją.
 
„Kariniu požiūriu aš nematau mums galimybės įsikišti į konfliktą. Bet mes galime padėti mokyti kariškius, paremti įranga ir ginkluote. Yra daug būdų, kaip galime įsikišti, ir tai darome, kad padėtume Moldovai“, – pažymėjo Rumunijos prezidentas.
 
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikimo Moldovoje kuluaruose pareiškė, kad visos šalys, turinčios bendrą sieną su Rusijos Federacija, turi prisijungti prie ES ir NATO dėl nuolatinės Rusijos grėsmės.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.02; 06:34
Aktualijos

Rumunijos Prezidento Klauso Lohanniso vizitas Prezidentūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą oficialaus vizito atvykusiu Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.
 
Susitikime šalių vadovai aptarė bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, NATO rytinio flango stiprinimą, sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai ir Moldovai, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
 
Prezidentas pažymėjo, kad Rumunijos oro pajėgos nuo 2007 metų dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o ateinančiais metais Rumunijos pilotai vėl grįš į Lietuvą saugoti mūsų oro erdvės. 
 
Be kita ko, susitikime nebuvo pamiršta ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje tema. Šalies vadovas teigė, jog devynis mėnesius besitęsiantis karas rodo, kad jei Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena Europos šalis nebus iki galo saugi.
 
Pasak prezidento, būtina stiprinti mūsų gynybinius pajėgumus, didinti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai.
 
„Tai yra tas kelias, kuris veda link Ukrainos pergalės, o kartu – ir prie šio beprasmio karo pabaigos. Turime dirbti kartu, kad NATO rytinis flangas – nuo šiaurės iki pietų – būtų maksimaliai sustiprintas ore, sausumoje, jūroje. Kitų metų liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime turime patvirtinti atnaujintus gynybos planus mūsų regionui“, – teigė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas su Rumunijos prezidentu aptarė sankcijų Rusijai griežtinimą. G. Nausėda akcentavo, kad 9-asis sankcijų paketas turi būti užbaigtas kuo greičiau. Lietuvos vadovo teigimu, būtina plėsti sankcionuojamų režimo pareigūnų sąrašą, įtraukti likusius bankus, Rusijos branduolinės pramonės įmones, sankcijas griežtinti ir Baltarusijai.
 
Lietuvos ir Rumunijos prezidentai aptarė padėtį Moldovoje, kuri ypač jaučia Rusijos karo Ukrainoje padarinius, kenčia nuo Rusijos energetinio šantažo, todėl tiek ES, tiek dvišalė parama Moldovai šiuo metu yra svarbi. Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius ir yra pasirengusi padėti.
 
Šalies vadovas suteikė Rumunijos prezidentui Lietuvos valstybės apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai – Didįjį kryžių. Apdovanojimas suteiktas už asmeninį Rumunijos vadovo indėlį į Lietuvos ir Rumunijos tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtojimą bei regioninio saugumo didinimą.
 
Rytoj Lietuvos ir Rumunijos prezidentai vyks į Kauną, kur kartu su Latvijos ir Lenkijos prezidentais aptars regiono saugumo klausimus ir dalyvaus tarptautiniame simpoziume „Europos idėja“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.25; 02:00
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos ir Rumunija nepritaria Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimui, šalys taip pat prieštarauja ir kitiems Rusijos bei jos partnerių projektams energetikos srityje, teigiama bendrame JAV ir Rumunijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Klauso Iohannio pranešime.
 
„Jungtinės Valstijos ir Rumunija pripažįsta, kad energetinis saugumas yra dalis nacionalinio saugumo. Pabrėžiame, kad prieštaraujame „Nord Stream 2“ ir kitiems projektams, kurie mūsų sąjungininkus ir partnerius daro priklausomais nuo rusiškų energijos išteklių“, – sakoma D. Trumpo ir K. Iohannio pranešime, kurį išplatino Baltieji rūmai.
 
Pasak prezidentų, Europos energetinę nepriklausomybę gali sustiprinti būtent Rumunijoje esančios gamtinių dujų atsargos.
 
„Rumunijos gamtinių dujų atsargos gali užtikrinti mūsų šalių gerovę ir Europos energetinę nepriklausomybę. JAV ir Rumunija aptars, kaip galima būtų pagerinti investicinį klimatą Rumunijoje, kad tai atneštų naudos abiem šalims. Taip pat raginame mūsų pramonės bendroves glaudžiai bendradarbiauti, siekiant Rumunijos branduolinės energetikos tikslų“, – teigė D. Trumpas ir K. Iohannis.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 14:54
 
 
Trumposios naujienos

Rumunijos nacionalinė kovos su diskriminacija taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį šalies prezidentui Klausui Iohanniui skiriama 2 tūkstančių lėjų (444 eurų) bauda už žodžio „nusikaltėliai“ vartojimą, praneša naujienų agentūra „Agerpres“.

„Prezidento K. Iohanio pavartotas žodis „nusikaltėliai“ pažeidė žmonių, kuriems dar nepaskelbtas nuosprendis, teises. Prezidentui paskirta administracinė 2000 lėjų bauda“, – sakoma pranešime.

Prezidento administracija pranešė nepaliksianti šio sprendimo be dėmesio. „Rumunijos valstybės vadovas mano, kad šis sprendimas yra politinis, todėl jis apskųs jį atitinkamoje instancijoje“, – sakoma administracijos pareiškime.

Rumunijos prezidentas K. Iohanis yra dešiniojo centro jėgų atstovas, o vyriausybėje dominuoja socialdemokratai. Pastaraisiais metais prokurorai dėl korupcijos pasiuntė už grotų daug aukštų valdininkų ir verslininkų. Prezidentas ir opozicija atvirai vadina socialdemokratus „korupcijos partija“, o jos lyderius – „nusikaltėliais“. Savo ruožtu Socialdemokratų partijos atstovai teigia, kad prokuratūra vykdo prezidento politinį užsakymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:35

Trumposios naujienos

Rudasis lokys nelaisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rumunijos parlamentui antradienį priėmus įstatymą, šalies cirkuose bus uždrausta rengti pasirodymus su laukinius gyvūnais: tigrais, liūtais, lokiais ir kitais. Šiuo sprendimu itin džiaugiasi gyvūnų teisių grupės, informuoja naujienų agentūra AFP.

Remiantis įstatymu, cirko pasirodymuose nebus leidžiama naudoti bet „kokio nelaisvėje gimusio ar laukinėje gamtoje sugauto gyvūno“, nepaisant to, kaip stipriai jie yra prijaukinti.

Cirkams bus skiriami 18 mėnesių įvykdyti nurodymus ir nugabenti gyvūnus į rezervatus arba zoologijos sodus.

„Rumunijoje dėl žmonių pramogos daugiau nekentės joks tigras, liūtas, lokys ar dramblys. Mūsų visuomenė vystosi“, – teigė WWF Rumunijoje direktorius.

Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Klausas Johanis (Klaus Iohannis). 

Laukinės gamtos atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei cirkų savininkai nesilaikys naujų taisyklių, jiems grės baudžiamieji kaltinimai ir vienerių metų kalėjimo bausmė. Tačiau cirkams tam tikrais atvejais bus leidžiama pasirodymuose naudoti kai kuriuos kitus gyvūnus, pavyzdžiui, delfinus ir egzotiškus paukščius.

Toks sprendimas parlamente priimtas po to, kai sausio mėnesį per gaisrą sostinėje Bukarešte esančiame pastate, kuriame buvo laikomi Rumunijos „Globus Circus“ gyvūnai, žuvo 11 gyvūnų, tarp jų – du tigrai.

Be to, po incidento buvo pradėta vieša kampanija, siekusi, kad cirkuose būtų uždrausta naudoti dresuotus gyvūnus, buvo surinkta daugiau kaip 60 tūkst. parašų. Tai taip pat privertė institucijas imtis veiksmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 04:30