Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
Maskva/Kijevas, gruodžio 1 d. (dpa-ELTA). Autoritarinis Baltarusijos valdytojas Aliaksandras Lukašenka po ilgų dvejonių pirmą kartą pripažino aneksuotą Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalį kaip Rusijos. „Krymas (…) de facto yra Rusijos Krymas“, – sakė A. Lukašenka Rusijos valstybinei agentūrai „Ria Novosti“, interviu ištraukas paskelbusiai trečiadienį.
„Po referendumo Krymas teisėtai tapo Rusijos“, – sakė 67 metų A. Lukašenka, turėdamas omenyje prieštaringai vertinamą 2014 metų referendumą, po kurio Rusija aneksavo Krymą nepaisydama tarptautinės bendruomenės protesto.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad norint pripažinti „nieko nereikia daryti ir priimti jokių įstatymų“.
Kita vertus, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad svarbiausia yra A. Lukašenkos veiksmai – ir įspėjo Minską dėl oficialaus pripažinimo.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
„Turime kalbėti tiesiai – be tiesioginių derybų su Rusija mums karo užbaigti nepavyks“, – per metinį kreipimąsi į šalies įstatymų leidėjus teigė V. Zelenskis.
Jis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Užsienio reikalų ministerija Kijeve pareiškė, kad Rusija prie Ukrainos sienų, Kryme ir separatistų po pastarojo pusiasalio aneksijos 2014 m. okupuotuose dviejuose Ukrainos regionuose yra sutelkusi 115 tūkst. karių. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
„Būkime atviri, karas Donbase tęsiasi jau aštuonerius metus. Praėjo aštuoneri metai nuo to, kai Rusija aneksavo Krymą, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. – Turime kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią kariuomenę.“
Savo kreipimesi V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus likti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.
Kijevas kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis jau kurį laiką kaltina Rusiją remiant separatistus, tačiau Maskva tai neigia. Karinis konfliktas iki šiol jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Leidykla „Briedis“ pristato skandalingai pagarsėjusią Catherine Belton knygą „Putino žmonės. Kaip KGB susigrąžino Rusiją, o tada susirėmė su Vakarais“.
Prieš pusantrų metų originalo kalba pasirodęs kūrinys kaipmat sulaukė ne tik skaitytojų, bet ir nemalonaus knygoje aprašytų veikėjų dėmesio. Knygos autorei ir leidyklai „HarperCollins“ iškeltos bylos dėl šmeižto ir duomenų apsaugos. Londono teismuose ieškinius vieną po kito pateikė tokie Rusijos milijardieriai kaip Romanas Abramovičius, Michailas Fridmanas, Piotras Avenas, Šalva Čigirinskis ir Kremliaus kontroliuojama naftos bendrovė „Rosneft“. Susitarę su leidėju, kad ginčytinos knygos vietos bus pakoreguotos, M.Fridmanas ir P.Avenas savo ieškinius vėliau atsiėmė, o teismai su kitais ieškovais tebevyksta. Galutinio verdikto dar laukiama, tačiau leidykla pasiryžusi ginti savo kompetentingą autorę ir žodžio laisvę.
Buvusi „Financial Times“ korespondentė Maskvoje ir tiriamosios žurnalistikos atstovė C. Belton bestseleriu tapusiame kūrinyje atskleidžia tai, kas iki šiol buvo nepasakyta apie Vladimiro Putino iškilimą ir jį supančius rinktinius asmenis iš KGB. Itin gerai į Kremliaus funkcionavimą įsigilinusi autorė aprašo svarbiausius slaptus žaidėjus ir parodo, kaip nerūpestingus Jelcino epochos magnatus Putinas pakeitė sau lojalių oligarchų karta ir kaip šie pasisavino šalies ekonomiką bei teisinę sistemą, o tada jų akiratyje atsidūrė Vakarai.
Knyga „Putino žmonės“ yra šiurpą keliantis KGB atgimimo demaskavimas. Tai istorija, prasidėjusi Sovietų Sąjungos žlugimo prieblandoje, kai slaptųjų agentų tinklai turėjo galimybę iš Sovietų Sąjungos į Vakarus perpumpuoti milijardus dolerių. Remdamasi ne vienerius metus trukusiais tyrimais, C. Belton pasakoja apie negailestingą privačių kompanijų užgrobimą, taip pat apie pelningiausių, aukščiausių postų dalijimą artimiausiems Putino žmonėms. Šių žmonių metodai siekiant valdžios buvo tokie nuožmūs, kad Kremliui iškilo naujų problemų. Galiausiai Putinas nusprendė imtis konstitucinių pataisų, kurios leistų jam valdyti Rusiją iki gyvos galvos.
Prezidentas, keičiantis įstatymus, kad išliktų valdžioje, kišimasis į Jungtinių Valstijų rinkimus, ekstremistinės politikos Europoje finansavimas, karas Ukrainoje – tai tik dalis Putino režimo „nuopelnų“. Putino kagėbistai save laikė naujaisiais imperialistiniais šalies valdovais, teisėtais jos išteklių šeimininkais. Jie manė, kad šalies turtus reikia išdalyti Kremliaus favoritams, kurie dirbs valstybės naudai ir, žinoma, mokės duokles savo šeimininkams. Kartu buvo siekiama sunaikinti nepriklausomą žiniasklaidą. Versdami magnatus atsisakyti savo žiniasklaidos priemonių, Putino žmonės teisėsaugos sistemą naudojo kaip atviro šantažo priemonę.
Kadaise padėjęs Putinui ateiti į valdžią, o dabar Kremliaus sukurtos mašinos persekiojamas Sergejus Pugačiovas knygoje teigia, kad daugybė Putino priimtų sprendimų remiasi patriotizmu: „Kai jis sako, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo tragedija, jis tuo tikrai tiki. <…> Tiesiog tokios yra jo vertybės. Tai, ką jis daro, daro nuoširdžiai. Ir klysta jis nuoširdžiai.“ Savo asmeninę situaciją bendraujant su Rusijos prezidentu S. Pugačiovas apibūdino taip: „Tu tarsi esi automobilyje užrakintomis durimis ir matai, jog vairuotojas yra pusiau išprotėjęs. Bet durys užrakintos, o automobilis jau lekia visu greičiu. Ir tau reikia nuspręsti, kas pavojingiau: pasilikti automobilyje ar šokti iš jo. Tas momentas, kai galėjai ramiai išlipti iš automobilio, jau praėjo.“
Apimtimi ir faktų gausa pribloškiantis kūrinys yra intriguojantis ir bauginantis pasakojimas apie tai, kaip buvo sužlugdytos su naująja Rusija siejamos viltys, ir Putino sukurtos sistemos padarinius, kuriuos vis labiau jaučia visas pasaulis.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 12 d. (ELTA). Rusijos vyriausybė atmetė būgštavimus, kad Rusija gali pulti Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.
„Rusija niekam nekelia grėsmės, – penktadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Ne kartą sakėme, kad mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimas mūsų teritorijoje neturėtų būti priežastis nerimauti“. Priešingi žiniasklaidos pranešimai esą bereikalingai pakurstė įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad jai kelia nerimą Rusijos karinis aktyvumas netoli Ukrainos sienos. Anksčiau savo susirūpinimą dėl to išsakė ir Vašingtonas.
Anot D. Peskovo, priešingai, tai Rusija stebi provokacinį kitos pusės elgesį. Didėja NATO aktyvumas Juodojoje jūroje ir daugėja Vakarų žvalgybinių lėktuvų skrydžių – tam Rusija esą negali likti abejinga. „Jei reikės, imsimės priemonių savo saugumui garantuoti, jei mūsų priešininkai imsis veiksmų palei mūsų sieną“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir remia prorusiškus separatistus, kurie kontroliuoja Rytų Ukrainą. Paliaubos Rytų Ukrainoje vis sulaužomos.
Vokietija ir Prancūzija neseniai pareiškė, kad Rusija nesutinka dalyvauti naujuose pokalbiuose dėl konflikto ministrų lygiu. ES diplomatai nerimauja, kad politinių pokalbių nebuvimas vėl gali lemti karinę eskalaciją.
NATO būstinė Briuselyje
Maskva, spalio 18 d. (dpa-ELTA). Reaguodama į atimtą Rusijos diplomatų akreditaciją, Rusija nuo lapkričio pradžios nutraukia savo nuolatinės misijos prie NATO darbą, pranešė Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje vadovas Sergejus Lavrovas.
Taip pat nutraukiamas NATO informacinio biuro Maskvoje darbas, pirmadienį S. Lavrovą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
NATO spalio 6 d. atėmė aštuonių Rusijos diplomatų akreditaciją, teigdama, kad jie buvo „nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai“.
NATO tuo metu taip pat nurodė, kad bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos atsisakymas pripažinti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus Kryme sukėlė Maskvos pyktį.
„Mes nepriimame tokių pareiškimų“, – antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. Anot jo, Krymo klausimu abiejų šalių pozicijos yra „visiškai priešingos“.
„Tikimės, kad Turkija pakeis savo poziciją“, – pridūrė D. Peskovas. Rusija 2014 m. aneksavo Krymo pusiasalį ir šio žingsnio nepripažino daugelis kitų šalių.
Turkija anksčiau pasmerkė rinkimų organizavimą Kryme. Rezultatai, anot šalies Užsienio reikalų ministerijos, neturi „jokio teisėtumo“. „Turkija toliau palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepripažįsta neteisėtos Krymo aneksijos“, – pridūrė ministerija.
Ukraina prieš tai taip pat priešinosi rinkimų apylinkių atidarymui Kryme. Parlamento rinkimai pasibaigė sekmadienį ir vyko tris dienas. Turkija palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.
Rusija ir Turkija bendradarbiauja, siekdamos rasti sprendimą konfliktui Sirijoje. Abi šalys taip pat nori glaudžiau koordinuoti veiksmus Afganistano klausimu.
Turkijai Rusija taip pat yra svarbi dujų tiekėja.
Anot D. Peskovo, nuomonių skirtumai neturi įtakos dvišaliams santykiams. „Turkija neabejotinai yra mūsų partnerė“, – teigė jis.
Parlamento rinkimai Rusijoje. EPA-ELTA nuotr.
Šis sekmadienis yra paskutinė Rusijos parlamento rinkimų tridienio diena, o pergalę beveik užtikrintai švęs valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija.
Teisę rinkti naująją valstybės Dūmą, kurią sudaro 450 narių, turi maždaug 110 milijonų šalies gyventojų.
Rinkimų nugalėtoja iš anksto laikomą „Vieningąją Rusiją“ prezidentas Vladimiras Putinas remia jau du dešimtmečius.
Šįsyk parlamento rinkimai vyksta net tris dienas. Valdžia taip nusprendė esą siekdama pažaboti COVID-19 plitimą, o opozicijos atstovai tvirtina, kad taip tik dar labiau išaugs sukčiavimo rinkimuose galimybės. Per pirmąsias dvi balsavimo dienas pasirodė pranešimų apie daugybę įvairių pažeidimų, sukčiavimo atvejų ir prievarta išgautų balsų.
Be to, šįkart rusai balsus gali atiduoti ir internetu – taip padarė ir pats V. Putinas. Planuojama, kad internetiniai balsai bus suskaičiuoti visai netrukus po rinkimų apylinkių užsidarymo.
Nors „Vieningoji Rusija“ siekia išsaugoti šiuo metu turimą absoliučią daugumą, Komunistų partija irgi tikisi atsiriekti tam tikrą balsų dalį dėl augančio gyventojų nepasitenkinimo Kremliaus politika.
Opozicijos atstovai iš šių parlamentų rinkimų buvo praktiškai pašalinti.
A.Lukašenka ir V.Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitarė dėl glaudesnių abiejų šalių ekonominių santykių. Po pokalbių Kremliuje V. Putinas pareiškė, kad Rusiją ir Baltarusiją ateityje vienys vieninga „makroekonominė politika“. Konkrečiai parengtos 28 programos dėl glaudžių ekonominių santykių.
Šie susitarimai yra 1999-aisias pasirašytos sutarties dėl „sąjunginės valstybės“ įgyvendinimo dalis. Joje, be kita ko, numatytas bendro parlamento įsteigimas, bendra valiuta ir bendri valstybės simboliai. Tačiau apie tokią politinę integraciją, pasak V. Putino, dabar nebuvo kalbama.
„Apie tai mes nekalbėjome“, – patikino jis. Pradžioje esą reikalingas „ekonominis pagrindas“, ir tik tada galimas politinis suartėjimas. Praeityje pirmiausiai Maskva pasisakė už politinę integraciją, o A. Lukašenka ją atmetė. Rusija „nepraris“ jo šalies, ir dabar pareiškė Baltarusijos diktatorius.
A. Lukašenka beveik 30 metų autoritariškai valdo šalį. Dėl vis labiau negailestingų tarnybų veiksmų prieš opoziciją šalis yra praktiškai izoliuota užsienio ir dėl to labiau nei bet kada priklausoma nuo didžiosios kaimynės Rusijos.
A. Lukašenkos santykiai su daugiau kaip 20 metų valdžioje esančiu V. Putinu ne visad buvo harmoningi. Abu jie aiškiai siekia bendro fronto savo konfrontacijoje su Vakarais. Tačiau vis kildavo politinių ir ekonominių ginčų, ypač dėl energijos kainų.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje Deimantas Bertauskas ir Algirdas Paleckis buvo kaltinami, veikdami organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju, kitais Rusijos piliečiais, šnipinėję Rusijos žvalgybai, A. Paleckį pripažino kaltu.
„Teismas A. Paleckį pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jam paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.
Kaltinamąjį D. Bertauską teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą jam nutraukė. D. Bertauskui anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismas nustatė, kad kaltinamieji Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas, veikdami bendrininkų grupe su užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu – per ikiteisminį tyrimą nenustatytu šios šalies Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoju, kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje medžiagoje, vykdydami FST užduotį, šios žvalgybos organizacijos pavedimu nuo 2017 metų vasario 16 d. iki 2018 metų spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją – šnipinėjo svetimos valstybės naudai.
Organizuota grupė buvo suburta iš Rusijos FST per ikiteisminį tyrimą nenustatytų atstovų, kitų šios šalies piliečių, D. Bertausko ir A. Paleckio, šioje grupėje buvo paskirstyti vaidmenys ir numatytos užduotys. Vykdydami gautas užduotis D. Bertauskas ir A. Paleckis rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, susijusius su kitų baudžiamųjų bylų tyrimu.
Kaltinamieji D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos Federacijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, tarp kurių – sutartinės frazės, specialiai sukurta elektroninio pašto dėžutė. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per betarpius susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje. Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą.
Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis. Kaltinamieji gavo ir ranka rašytą, ir spausdintą Lietuvos Respublikos prokurorų, teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus. D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, kt. Tai reikėjo padaryti greitai ir pateikti Rusijos žvalgybai per kitą susitikimą. Vykdant šią užduotį buvo nuspręsta į pagalbą pasitelkti per ikiteisminį tyrimą nenustatytą kitą asmenį, kuriam A. Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Likus savaitei iki NATO viršūnių konferencijos, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją susitikti. „Noriu dar kartą pakviesti Rusiją kiek įmanoma greičiau dalyvauti NATO ir Rusijos Tarybos susitikime, – sakė J. Stoltenbergas vokiečių laikraščiui „Die Welt“. – Mes turime daug ką aptarti, kas svarbu NATO ir Rusijai“. NATO esą jau prieš daugiau nei metus kvietė Rusiją susitikti, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. „Kamuolys dabar Rusijos pusėje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
NATO ir Rusijos Taryba buvo įsteigta 2002 metais, kad Maskva būtų glaudžiai įtraukta į transatlantinio Aljanso darbą ir būtų sukurtas pasitikėjimas tarp buvusių priešininkių. NATO ir Rusijos Taryba ambasadorių lygiu turėjo posėdžiauti kartą per mėnesį. Tačiau dėl Ukrainos konflikto dialogas nuo 2014 birželio iki 2016 metų balandžio visiškai nevyko. Po to būta nereguliarių susitikimų.
Pastangos atnaujinti pokalbius NATO ir Rusijos Taryboje pastaruoju metu keliskart žlugo. Viena priežasčių yra tai, kai Rusija šiame formate nenori kalbėti apie Ukrainos konfliktą. Tačiau pirmiausiai rytinės NATO valstybės nenori su tuo sutikti. J. Stoltenbergas laikraščiui sakė, kad NATO ir Rusijos Taryba neposėdžiavo jau 19 mėnesių.
NATO vadovas įvardijo ir konkrečias temas, kuriomis būtų kalbama. „Tarp jų, pavyzdžiui, yra abipusis keitimasis informacija apie karines pratybas, kad būtų išvengta nesusipratimų ir galimos eskalacijos“ – sakė jis. Kita tema yra „pakankamas skaidrumas“ apie viena kitos karinę veiklą, kad būtų užkirstas kelias netyčiniams incidentams ore ir jūroje.
„NATO ir Rusijos santykiai pasiekė žemiausią lygį, tokio jo nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Dialogas yra geriausias būdas kalbėtis apie įtampas“. Tam NATO ir Rusijos Taryba esą yra tinkamas formatas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atmetė galimybę griežtinti sankcijas Rusijai, taip reaguojant į Kremliaus elgesį su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris šiuo metu yra įkalintas.
Televizijai ARD H. Maasas teigė abejojantis, ar sankcijos iš tiesų pagerintų Kremliaus kritiko padėtį.
„Manau, kad būtų kaip tik atvirkščiai“, – sakė H. Maasas.
ES ne kartą ragino Rusiją paleisti A. Navalną ir dukart įvedė sankcijas Rusijai – po opozicionieriaus apnuodijimo ir po jo sulaikymo, šiam sugrįžus į Rusiją.
Ministro teigimu, ES sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje galios tol, kol nebus išspręsti šie klausimai.
„Vis dėlto, mes nenorime jungtis prie šio konfrontacinio klegesio. Norime dialogo ir būti gera Rusijos kaimyne“, – pareiškė H. Maasas.
Jis pridūrė, kad prasti Vokietijos ir Rusijos bei ES ir Rusijos santykiai yra priežastis skatinti dialogą.
Santykiai esą neturėtų likti tokie, kokie yra, „o norint tai pakeisti, būtina kalbėtis vieniems su kitais“, teigė H. Maasas.
Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti Italijos diplomatą, atsakydama į kovo mėnesį Italijos priimtą „nedraugišką“ sprendimą išsiųsti du Rusijos diplomatus dėl įtarimų šnipinėjant.
Užsienio reikalų ministerija paskelbė iškvietusi Italijos ambasadorių. Jis esą buvo informuotas apie tai, kad karinės laivybos atašė Maskvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Rusijoje ir iš šalies turi išvykti per 24 val.
Italijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apgailestavo dėl Rusijos žingsnio ir teigė: „Manome, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes tai yra kerštas už teisėtą priemonę, kurios Italijos valdžios institucijos ėmėsi, siekdamos apginti savo saugumo interesus.“
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po nuotolinio susitikimo su Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijos vadovais akcentavo, kad Rusija savo veiksmais Čekijoje dar kartą parodė remianti terorizmą.
„Vienas iš pirmų klausimų, kurį aptarėme, buvo situacija Čekijoje. Vakar sužinojome, kad Čekija iš savo valstybės išsiuntė 18 diplomatų arba šnipų, dirbusių su diplomatine priedanga Prahoje, Rusijos ambasadoje, nes dalis jų galėjo dalyvauti 2014 metais įvykdytame teroristiniame akte. Tiek aš, tiek ir daugelis kitų kolegų išreiškėme visišką paramą Čekijai. Iš esmės tai, ką jie pranešė, įrodo tai, ką mes esame sakę anksčiau, kad Rusija dar kartą parodo esanti valstybė, kuri remia terorizmą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
Ministras teigė taryboje pasiūlęs, kad į situaciją Čekijoje būtų solidariai pažiūrėta, kad būtų apsvarstyta, kaip būtų galima sumažinti ES valstybėse su diplomatine priedanga dirbančių Rusijos šnipų skaičių.
G. Landsbergis teigė, kad taryboje buvo aptarta ir situacija Rytų Ukrainoje. Ministras atkreipia dėmesį, kad Rusija ir toliau nerodo jokių indikacijų, kad norėtų deeskaluoti situaciją“, – sakė G. Landsbergis.
„Buvo aiškiai įvardinta ir pasakyta, kas yra atsakingas už padėtį už Ukrainos sienos. Tai yra Rusijos atsakomybė, jie pasirinko žvanginti ginklais, jie sutelkė kariuomenę. Ukrainos laikysena ir pozicija yra tikrai labai rami, telkianti ir tikrai verta pagarbos“, – teigė G. Landsbergis.
Ministras taip pat akcentavo, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų taryba aptarė ir Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sveikatos būklę.
„Mano kreipimasis į Europos kolegas yra, kad susirūpinimas labai svarbu ir aiški žinutė Rusijai yra taip pat svarbu, tačiau mes turime labai aiškiai pareikalauti, kad jam būtų leista susitikti su daktaru, kurio jis prašo. Ir kad jo sveikata būtų įvertinta objektyviai“, – sakė G. Landsbergis.
„Jeigu tai nebūtų padaryta, tuomet ES galėtų pasiūlyti, kad A. Navalnas galėtų pasirinkti sostinę ES, į kurią galėtų atvykti ir būtų išgydytas ir vėliau nuspręsti, ką daryti toliau“, – pridūrė ministras.
G. Landsbergis taip pat akcentavo, kad dabartiniai Rusijos veiksmai nėra ataka prieš Ukrainą ar kažkokią konkrečią valstybę. Ministro teigimu, tai yra Rusijos ataka prieš visas Vakarų valstybes.
„Aš savo kolegoms pasakiau, kad tai, ką mes matome Ukrainoje, Maskvoje, Čekijoje ir kituose miestuose, nėra ataka prieš vieną ar kitą valstybę. Tai nėra ataka prieš Ukrainą, tai yra ataka prieš mus visus, tai yra ataka prieš Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime, prieš mūsų vertybes, įsitikinimus“, – sakė ministras.
„Labai svarbu, ką toliau darys Rusija, bet ne mažiau svarbu yra ir tai, ką darysime mes, nes dėl to priklausys ir mūsų pergalė arba pralaimėjimas“, – akcentavo jis.
Užsienio reikalų ministras tikina, kad šiuo metu aiškiai pastebimą Rusijos agresyvėjimą galima sieti su artėjančiais Dūmos rinkimais ir nukritusiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingais.
„Mes stebime labai agresyvėjančią Rusiją. Manau, kad prie to prisideda ir artėjantys Dūmos rinkimai rudenį, ir nukritęs Putino populiarumas. Akivaizdu, kad jam reikia mobilizuoti savo rinkėjus, atvesti juos prie balsadėžių, kad neištiktų Lukašenkos likimas“, – sakė G. Landsbergis.
„Dėl to jam reikia visomis išgalėmis bandyti konsoliduoti, ir jis tai daro ir užsienio instrumentais, grasindamas Ukrainai, ir vidaus įrankiais grasindamas opozicijai: sodindamas ją į kalėjimus, nuodydamas, iš esmės bandydamas nužudyti Navalną“, – pridūrė jis.
Vis tik G. Landsbergis džiaugiasi, kad šią situaciją pradeda suvokti ir kitos ES valstybės. Pasak ministro, šiuo metu ES valstybių „naivumo šydas yra nukritęs“.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį tarybos posėdyje iškėlęs ir sankcijų Rusijai klausimą. Ministras pabrėžia, kad Rusijai peržengus raudonąsias linijas jau būtų vėlu svarstyti sankcijas Kremliui.
„Aš iškėliau pasiūlymą, kad sankcijos, ypač Ukrainos atveju, turi būti svarstomos ne tik tuomet, kai jau raudonos linijos yra peržengtos, kitaip tariant, jeigu ataka prieš Ukrainą jau yra prasidėjusi fiziškai, bus per vėlu jau susėsti ir galvoti, ką mes galime padaryti“, – sakė ministras.
„Europa gali jau šiandieną nusiųsti labai aiškų signalą, kad mes esame pasiruošę kalbėti apie sektorines sankcijas, jeigu tos raudonos linijos būtų kirstos. Ir mes turime labai aiškiai kalbėti ne tik apie asmenines sankcijas vienam ar kitam žmogui“, – akcentavo jis.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Rusija penktadienį pranešė iš šalies išsiųsianti penkis Lenkijos diplomatus, atsakydama į Varšuvos sprendimą išsiųsti tris Rusijos diplomatus.
Lenkija ketvirtadienį paskelbė, kad, solidarizuodamasi su JAV, iš šalies išsiųs tris Rusijos diplomatus.
„Pastebėjome, kokiu greičiu Varšuva sužaidė JAV administracijos žaidimą, pareikalaudama trijų Rusijos diplomatų išvykimo, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija. – Mainais už tai iš Rusijos bus išsiųsti penki Lenkijos diplomatai.“
JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas interviu sekmadienį perspėjo apie „pasekmes“, jei Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainos atžvilgiu.
„Turiu jums pasakyti, kad man kelia susirūpinimą Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų“, – interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė A. Blinkenas.
„Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo labai aiškiai. Jei Rusija elgsis neatsakingai arba agresyviai, tai kainuos, bus pasekmių“, – pridūrė sekretorius.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės jos sienų, taip pat aneksuotame Kryme. Kremlius neneigė kariuomenės judėjimo fakto, bet tvirtino, kad Maskva neketina niekam kelti grėsmės.
NATO būstinė Briuselyje
Dėl Rusijos dalinių judėjimo netoli Ukrainos sienos ir vis labiau pažeidinėjamo paliaubų susitarimo Donbaso konflikto zonoje NATO įspėja Maskvą dėl tolesnės padėties eskalacijos, rašo agentūra „Reuters“.
„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį“, – Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė NATO atstovas.
Anot jo, destabilizuojančios Rusijos priemonės kenkia pastangoms mažinti įtampą, kaip tai numatyta 2020 metų viduryje tarpininkaujant ESBO pasiektame paliaubų susitarime.
Sąjungininkai jau balandžio 1 dieną 30 NATO ambasadorių lygiu susitiko aptarti dabartinės saugumo padėties prie Juodosios jūros, kalbėjo atstovas. Sąjungininkai, anot jo, yra sunerimę dėl plataus masto Rusijos karinio aktyvumo šalia Ukrainos. Taip pat nerimaujama dėl to, kad Rusija pažeidė 2020 metų liepos paliaubų susitarimą ir dėl to praėjusią savaitę žuvo keturi Ukrainos kareiviai.
Nepatvirtintais pranešimais, Rusijos vyriausybė į pasienio regioną ir 2014 metais aneksuotą Krymą, be kita ko, permeta tankus. Vyriausybė Maskvoje kalba apie savigynos žingsnius. Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl išaugo.
Jungtinės Valstijos „labai atidžiai stebi“ Rusijos kariuomenės aktyvumą Arkties regione, teigia Pentagonas.
„Akivaizdu, kad mes tai labai atidžiai stebime. Niekas nenori matyti Arkties militarizuotos“, – tvirtino Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby.
Pasak J. Kirby, JAV turi nacionalinio saugumo interesų Arktyje, o pats regionas yra svarbus tiek nacionaliniam saugumui, tiek ir kaip „potencialus strateginis koridorius“ tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Europos ir JAV.
Be to, Arktis yra svarbi visoms su šiuo regionu besiribojančioms šalims ne tik dėl karinių priežasčių. Manoma, kad Arktyje glūdi didžiulės naftos ir gamtinių dujų atsargos, o dėl vertingų mineralinių išteklių klodų yra ne kartą kilę konfliktai.
„Rusija atnaujina sovietinius aerodromus ir radarus, stato naujus uostus ir paieškos bei gelbėjimo centrus, o taip pat plečia savo branduolinių ir įprastų ledlaužių flotilę“, – CNN citavo kitą Pentagono atstovą Thomą Campbellą.
Th. Campbellas taip pat teigė, kad Maskva plečia savo oro ir pakrantės gynybos sistemas svarbiose Arkties regiono dalyse.
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) konstatuoja, kad dažniausiai prieš Suomiją šnipinėja Rusija ir Kinija, tačiau kadangi pandemija apribojo informacijos rinkimą žmogiškaisiais kanalais, ši veikla persikėlė į elektroninę erdvę. SUPO teigia, kad praėjusiais metais valstybių inicijuotas kibernetinis šnipinėjimas buvo nukreiptas prieš šalies užsienio politikos ir saugumo institucijas, viešojo administravimo įstaigas bei privačias įmones.
Iš viso suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba savo kasmetiniame leidinyje palietė keletą temų: minėtąjį šnipinėjimą, islamiškąjį radikalizmą ir kraštutinės dešinės organizacijų ekstremizmą bei kritinės infrastruktūros apsaugą.
Pandemijos metai vadinami kibernetinio šnipinėjimo metais
SUPO savo veikloje apima tiek žvalgybą, tiek kontržvalgybą bei renka informaciją apie terorizmo keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui. Ji pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Suomijoje taip pat veikia karinė žvalgyba, kuri yra sudėtinė ginkluotųjų pajėgų dalis.
Metiniame leidinyje, kuriame atsiskaitoma visuomenei, SUPO praėjusius metus vadina kibernetinio šnipinėjimo metais, nes pandemija apribojo žmogiškuosius kontaktus. Pasak suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos, aktyviausiai prieš Suomiją šnipinėja Rusija ir Kinija, o užsienio valstybių remiamas kibernetinis šnipinėjimas daugiausia buvo nukreiptas prieš Suomijos užsienio ir saugumo politikos institucijos, viešojo administravimo įstaigas bei privačias įmones.
SUPO konstatuoja, kad kibernetinis šnipinėjimas prieš užsienio politikos ir saugumo institucijas buvo „išskirtinai intensyvus“, o prieš privačias įmones – panašus kaip ir anksčiau.
Radikalus islamizmas ir dešinysis ekstremizmas papildo vienas kitą
Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba didelė dėmesį skiria kovai su terorizmu, todėl atskirai aptarė, kaip vystosi radikalusis islamizmas bei kraštutinis dešinysis ekstremizmas.
Pasak SUPO, po „Islamo valstybės“ žlugimo radikalaus islamizmo keliamas pavojus vis tiek išlieka svarbus, nes šios ideologijos sekėjų kiekis nesumažėjo. Ypač didelį susirūpinimą kelia sugrįžėliai iš konflikto zonų Sirijoje ar Irake, kurie Europoje formuoja sąveikos tinklus. SUPO pastebi, jog daugelis radikalių islamistų šiuo metu yra itin skatinami veikti Europoje – skleidžiant islamistų propagandą bei Vakarų gyvenimo būdui priešiškas nuostatas siekiama radikalų islamizmą paversti tarsi įprasta idėjų sistema bei suburti kuo didesnę rėmėjų bendruomenę.
Tačiau suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba mano, jog sugrįžėliai iš konflikto zonų nėra vienintelė problema. Pasak tarnybos, dėmesį reikia atkreipti ir į musulmonų šeimose įsitvirtinančią radikalizacijos tradiciją. „Suomijoje yra šeimų, kuriose radikalizacija paveikė jau trečią kartą“, – sakoma metiniame SUPO leidinyje.
Vis tik SUPO išryškina abi medalio puses – nors radikalusis islamizmas išlieka itin didele Europos šalių problema, bet taikiai gyvenančios musulmonų bendruomenės tampa kraštutinių dešiniųjų teroristų taikiniais. Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba sako, jog radikalusis islamizmas ir kraštutinis dešinysis ekstremizmas maitina vienas kitą. SUPO Suomijoje identifikuoja ir stebi asmenis, kurie remia kraštutinės dešinės teroristines idėjas ar simpatizuoja tokio tipo judėjimams. Anot tarnybos, kraštutinių dešiniųjų keliamas pavojus šalies nacionaliniam saugumui pastaruoju metu yra išaugęs.
Kalbant apskritai apie radikalųjį islamizmą ir kraštutinį dešinįjį ekstremizmą, didžiausią grėsmę potencialiai kelia galimos vienišų vilkų arba smulkių grupių atakos. Suomijoje yra apie 390 asmenų, kurie kelia rizikų: kai kurie jų yra praėję mokymus, kaip elgtis su ginklais, buvo įsitraukę į ginkluotus konfliktus arba išreiškė norą dalyvauti ginkluotoje operacijoje.
Be to, SUPO stebi ir pavojų nacionaliniam saugumui, kurį gali kelti kraštutinės kairės judėjimai, pavyzdžiui, Kurdų darbininkų partija (PKK), kuri Europos Sąjungoje yra paskelbta teroristine organizacija. PKK veikia daugiausia Turkijoje ar kituose kurdų gyvenamuose regionuose. Suomijoje ir kitur Europoje PKK siekia suburti rėmėjus savo operacijoms kurdiškuose regionuose. Iš Suomijos keletas savanorių yra prisijungę prie kurdiškų organizacijų ir dalyvavę ginkluotame konflikte Sirijoje.
Bendrą terorizmo grėsmę Suomijoje SUPO vertina kaip antrojo lygio iš keturių arba „padidintą“. Taip pat ji buvo vertinama ir pernai.
Kaip saugo kritinę infrastruktūrą?
Dar viena Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos atsakomybės sritis – kritinės infrastruktūros apsauga. Tarnyba pažymi, kad įsigaliojus teisės aktų pakeitimams Suomijoje tapo įmanoma rinkti informaciją apie potencialias grėsmes, nors nėra duomenų apie padarytą kriminalinį pažeidimą ar nusižengimą.
Nors valstybių teisės aktai būna įvairūs, bet paprastai žvalgybinis ir teisinis procesai skiriasi: žvalgybiniame procese renkama informacija apie potencialias grėsmes nacionaliniam saugumui, o teisiniame – siekiama surinkti įrodymus ir nubausti už konkrečią neteisėtą veiką. Naujas reguliavimas leido SUPO žvalgybiniais tikslais tikrinti registrus, gauti informaciją iš bankų, o įžvelgus rizikas – pradėti žvalgybinį tyrimą.
Apsaugant kritinę infrastruktūrą SUPO bendrauja su vietos valdžia bei privačiomis įmonėmis, kurios dažniausiai yra tokios infrastruktūros savininkės ir valdytojos. Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba teigia, jog verslo įsigijimai ir investicijos yra dažniausias būdas, kaip autoritarinės valstybės susikuria įtakos kanalus kitose šalyse. Tokios tendencijos pastebėtos ir Suomijoje, todėl SUPO teigia proaktyviai teikianti informaciją apie grėsmes kritinei infrastruktūrai.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklasNorvegijos vėliava Išorės žvalgyba užsiimanti Norvegijos žvalgybos tarnyba (NIS) ir vidaus saugumą užtikrinanti Norvegijos saugumo policija (PST) paviešino savo metines ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama agresyviai Rusijos ir Kinijos politikai bei augančiai individualaus terorizmo ir ekstremizmo grėsmei.
Iš ataskaitų matyti, kad didžiausią užsienio šalių žvalgybos tarnybų susidomėjimą kelia Norvegijos politika ir infrastruktūra Arkties regione.
Kaip žinia, dėl klimato kaitos Arkties regionas po truputį tampa valstybių tarpusavio konkurencijos arena.
Rusija – grėsmė ne žodžiais, o darbais
Nors vertindamos Rusijos veiksmus Norvegijos tarnybos vartoja pabrėžtinai santūrią retoriką, Rusijos keliamą grėsmę aiškiai atskleidžia pateikiami faktai. Išorės žvalgyba užsiimanti NIS pabrėžia Rusijos tarnybų aktyvumą kibernetinėje erdvėje, kur pirmiausia siekiama pavogti didelius kiekius informacijos. Pasak išorės žvalgybos, būtina atsižvelgti ir į Rusijos pajėgumus daryti įtaką kitų valstybių viešajai erdvei ir, ypač, paveikti rinkimų rezultatus. NIS vertinimu, 2021 metų Norvegijos parlamento rinkimai irgi gali tapti Rusijos įtakos taikiniu.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
NIS taip pat pastebi, kad net ir silpnėjant Rusijos ekonomikai, ypač dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos kariuomenė ir toliau modernizuojama. Rusija kuria ir gamina naujus ginklus, o jos kariuomenė tapo gerokai lankstesnė ir labiau prisitaikiusi patenkinti globalios politikos poreikius, tai yra įsiterpti į konfliktus įvairiuose pasaulio taškuose.
Tai svarbu Rusijai siekiant išlaikyti įtaką Baltarusijoje, Ukrainoje, Pietų Kaukaze ir plėsti ją Artimuosiuose Rytuose, kur Maskva susiduria su Turkijos ir kitų didžiųjų valstybių konkurencija. NIS požiūriu, Rusija piktinasi Vakarų sankcijomis, o NATO politiką vertina kaip egzistencinę grėsmę, Norvegiją suvokdama visų pirma kaip NATO narę.
Norvegų saugumo policijos ataskaitoje Rusija vertinama kaip agresyvios priešiškos žvalgybos vykdytoja. Rusijos žvalgybos tarnybos efektyviai šnipinėja kibernetinėje erdvėje, derindamos šią veiklą su klasikiniais žvalgybos metodais. Diplomatinę priedangą naudojantys Rusijos žvalgai kelia didžiausią verbavimo grėsmę, o jų taikiniais ir užverbuotais agentais tampa ne tik valdininkai ir verslininkai, bet ir perspektyvūs studentai ar svarbias technologijas kuriantys mokslininkai.
Kaip svarbų Rusijos keliamos grėsmės pavyzdį abi tarnybos pasitelkė 2020 metų kibernetinę ataką prieš Norvegijos parlamentą, kurią įvykdė su Rusijos karine žvalgyba siejama grupuotė Fancy Bear. Atakos metu pavogta svarbi elektroninio susirašinėjimo informacija, kuri, kaip mano Norvegijos tarnybos, gali būti panaudota tolimesnėms žvalgybos ir verbavimo operacijoms.
Kinija – mokinys pralenksiantis mokytoją
Kitas aiškiai išsiskiriantis kibernetinio šnipinėjimo centras yra Kinija, kuri ypač aktyviai naudoja žvalgybos tarnybas perimti naujausioms technologijoms iš kitų valstybių. Kinijos keliamą grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje Norvegijos tarnybos mato kaip pranoksiančią tą, kurią kelia Rusija.
Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
NIS vertinimu, Kinija jau dabar yra pasiruošusi labiau konfliktiškiems santykiams su kitomis valstybėmis. Kinijos kariuomenė nuolat stiprinama ir yra gerai ginkluota. Nors kariams trūksta kovinės patirties, Kinija stengiasi kompensuoti šį trūkumą dalyvaudama bendrose su kitomis valstybėmis pratybose ir misijose. NIS tvirtinimu, Kinija taip pat siekia kuo mažiau priklausyti nuo užsienio rinkų ir pati užtikrinti visus savo poreikius strateginiuose sektoriuose. Būtent dėl to Kinija intensyviai vykdo technologinį šnipinėjimą, siekia perimti kitų valstybių technologines paslaptis ir patirtį, tikslingai investuoja ir superka užsienio technologijų kompanijas.
PST ataskaita patvirtina, kad verslų supirkinėjimą Kinija aktyviai vykdo ir Norvegijoje. Pasak PST, net ir privačios Kinijos kompanijos yra priklausomos nuo valdžios. Todėl jos gali sudaryti verslo požiūriu nenaudingas sutartis, kad įgytų informacijos arba įtakos. Rinkos logika besivadovaujantiems Norvegijos verslininkams sunku tokių pasiūlymų atsisakyti. Auganti priklausomybė nuo Kinijos technologijų srityje, PST vertinimu, yra rimta grėsmė, kaip ir neteisėtas mokslinių tyrimų rezultatų pasisavinimas bei kinų pabėgėlių ir disidentų šnipinėjimas Norvegijoje.
Arkties politika ir Norvegijos kritinė infrastruktūra – svarbiausi šnipinėjimo objektai
Ir Kinija, ir Rusija ypač aktyviai domisi Norvegijos politika Arkties regione. NIS vertinimu, Rusijai ypač svarbus karinis dominavimas Arkties regione, todėl ji nuolat augina Šiaurės laivyno pajėgumus ir plečia karinę infrastruktūrą. Be to, regionas yra svarbus ir kaip naujų ginklų bandymo poligonas, todėl pavojingi ginklai dažnai bandomi visai netoli Norvegijos sienų.
Arktika
Pasak NIS, įtampa su Rusija dėl Arkties gali dar paaštrėti 2021 metais, kai Rusija, kuri pati kaltina Arkties militarizavimu Vakarų valstybes, tarp jų ir Norvegiją, pirmininkaus Arkties tarybai. NIS teigimu, į Arkties regioną vis aktyviau skverbiasi ir Kinija, kuri 2018 metais patvirtino savo pirmąją Arkties strategiją, nors kol kas jos realią įtaką varžo konkurencija su jau įsitvirtinusiomis Arkties valstybėmis.
PST ataskaita patvirtina, kad Arkties politika yra vienas iš svarbiausių užsienio valstybių šnipinėjimo objektų Norvegijoje. Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos aktyviai renka informaciją tiek apie Norvegijos politinius procesus, susijusius su Arktimi, tiek apie šiaurėje plėtojamą Norvegijos karinę ir civilinę infrastruktūrą. PST vertinimu, Norvegijos kritinės infrastruktūros identifikavimas ir jos žemėlapio sudarymas yra užsienio žvalgybos tarnybų prioritetas visoje šalyje. Šiam darbui užsienio žvalgybos tarnybos pasitelkia ir Norvegijos piliečius, kurie gali laisvai keliauti po savo valstybės teritoriją kaip turistai.
Grėsmę kelia individualios teroristinės atakos
Greta kitų valstybių keliamų rizikų, Norvegijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pabrėžia ir terorizmo bei ekstremizmo grėsmę. NIS atkreipė dėmesį, kad nepaisant radikalių islamistų išpuolių sumažėjimo vadinamajai „Islamo valstybei“ pralaimėjus karą Irake ir Sirijoje, 2020 metais išpuolių skaičius vėl šiek tiek išaugo. Didžiausią grėsmę, pasak NIS, kelia individualios teroristinės atakos, kurių rengėjai pasiduoda islamistų propagandai internete.
Terorizmas
Prie tokių pačių išvadų priėjo ir PST, pabrėžianti, kad net ir 10-20 metų senumo islamistinė propaganda daro poveikį tam tikrai auditorijai ir gali išprovokuoti naujus teroro aktus. PST vertinimu, didžiausią pavojų kelia 1-2 rengėjų suorganizuojami, paprastomis priemonėmis greitai parengiami ir iš karto įvykdomi išpuoliai.
Abiejų tarnybų vertinimu, tokio pat pobūdžio grėsmę kelia ir dešiniojo ekstremizmo augimas. Šios pakraipos organizacijos taip pat geba panaudoti savo tikslams šiuolaikines technologijas ir kurti tarptautinius tinklus, per kuriuos platinama propaganda, dalijamasi patirtimi ir organizuojami mokymai. Dešiniosios pakraipos ekstremistai vis labiau radikalizuojasi, tarp jų dažnėja raginimai griebtis prievartos. Todėl ši ekstremistinė srovė taip pat gali išprovokuoti spontaniškas individualias teroro atakas.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija išlieka „opiausia tiesiogine grėsme“ Jungtinei Karalystei, teigiama naujoje ataskaitoje, kurioje apibrėžiama Londono saugumo politika po „Brexito“.
„Integruotos apžvalgos“ ataskaitoje, kurioje pateikiama didžiausia JK užsienio ir gynybos politikos apžvalga nuo Šaltojo karo pabaigos, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pažadėjo, jog šalis išliks NATO dalimi ir bendradarbiaus su „sąjungininkėmis ir partnerėmis“ sprendžiant saugumo iššūkius „fiziniame pasaulyje“ ir internetinėje erdvėje.
Dokumente nurodoma, kad „JK gerbia Rusijos žmones, kultūrą ir istoriją“, tačiau priduriama, jog „iki tol, kol pagerės santykiai su jos vyriausybe, mes aktyviai atgrasysime ir ginsimės nuo viso Rusijos keliamų grėsmių spektro.“
„Mes ir toliau viršysime NATO keliamą 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą, ir toliau siūlysime savo branduolinius ir kibernetinius pajėgumus sąjungininkių gynybai“, – teigiama ataskaitoje.
JK ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais atšalo dėl keleto incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą 2018 m. kovą JK teritorijoje.
Abiem jiems ataka nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ vos nesibaigė mirtimi.
JK taip pat kaltina Rusiją kišusis į 2015 m. JK visuotinius rinkimus, prieš juos kai kuriems parlamento nariams patyrus kibernetinę ataką.
