G. Landsbergis: Rusija dar kartą parodė, kad remia terorizmą


Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po nuotolinio susitikimo su Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijos vadovais akcentavo, kad Rusija savo veiksmais Čekijoje dar kartą parodė remianti terorizmą.
 
„Vienas iš pirmų klausimų, kurį aptarėme, buvo situacija Čekijoje. Vakar sužinojome, kad Čekija iš savo valstybės išsiuntė 18 diplomatų arba šnipų, dirbusių su diplomatine priedanga Prahoje, Rusijos ambasadoje, nes dalis jų galėjo dalyvauti 2014 metais įvykdytame teroristiniame akte. Tiek aš, tiek ir daugelis kitų kolegų išreiškėme visišką paramą Čekijai. Iš esmės tai, ką jie pranešė, įrodo tai, ką mes esame sakę anksčiau, kad Rusija dar kartą parodo esanti valstybė, kuri remia terorizmą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
 
Ministras teigė taryboje pasiūlęs, kad į situaciją Čekijoje būtų solidariai pažiūrėta, kad būtų apsvarstyta, kaip būtų galima sumažinti ES valstybėse su diplomatine priedanga dirbančių Rusijos šnipų skaičių.
 
G. Landsbergis teigė, kad taryboje buvo aptarta ir situacija Rytų Ukrainoje. Ministras atkreipia dėmesį, kad Rusija ir toliau nerodo jokių indikacijų, kad norėtų deeskaluoti situaciją“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Buvo aiškiai įvardinta ir pasakyta, kas yra atsakingas už padėtį už Ukrainos sienos. Tai yra Rusijos atsakomybė, jie pasirinko žvanginti ginklais, jie sutelkė kariuomenę. Ukrainos laikysena ir pozicija yra tikrai labai rami, telkianti ir tikrai verta pagarbos“, – teigė G. Landsbergis.
 
Ministras taip pat akcentavo, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų taryba aptarė ir Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sveikatos būklę.
 
„Mano kreipimasis į Europos kolegas yra, kad susirūpinimas labai svarbu ir aiški žinutė Rusijai yra taip pat svarbu, tačiau mes turime labai aiškiai pareikalauti, kad jam būtų leista susitikti su daktaru, kurio jis prašo. Ir kad jo sveikata būtų įvertinta objektyviai“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Jeigu tai nebūtų padaryta, tuomet ES galėtų pasiūlyti, kad A. Navalnas galėtų pasirinkti sostinę ES, į kurią galėtų atvykti ir būtų išgydytas ir vėliau nuspręsti, ką daryti toliau“, – pridūrė ministras.
 
G. Landsbergis taip pat akcentavo, kad dabartiniai Rusijos veiksmai nėra ataka prieš Ukrainą ar kažkokią konkrečią valstybę. Ministro teigimu, tai yra Rusijos ataka prieš visas Vakarų valstybes.
 
„Aš savo kolegoms pasakiau, kad tai, ką mes matome Ukrainoje, Maskvoje, Čekijoje ir kituose miestuose, nėra ataka prieš vieną ar kitą valstybę. Tai nėra ataka prieš Ukrainą, tai yra ataka prieš mus visus, tai yra ataka prieš Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime, prieš mūsų vertybes, įsitikinimus“, – sakė ministras.
 
„Labai svarbu, ką toliau darys Rusija, bet ne mažiau svarbu yra ir tai, ką darysime mes, nes dėl to priklausys ir mūsų pergalė arba pralaimėjimas“, – akcentavo jis.
 
Užsienio reikalų ministras tikina, kad šiuo metu aiškiai pastebimą Rusijos agresyvėjimą galima sieti su artėjančiais Dūmos rinkimais ir nukritusiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingais.
 
„Mes stebime labai agresyvėjančią Rusiją. Manau, kad prie to prisideda ir artėjantys Dūmos rinkimai rudenį, ir nukritęs Putino populiarumas. Akivaizdu, kad jam reikia mobilizuoti savo rinkėjus, atvesti juos prie balsadėžių, kad neištiktų Lukašenkos likimas“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Dėl to jam reikia visomis išgalėmis bandyti konsoliduoti, ir jis tai daro ir užsienio instrumentais, grasindamas Ukrainai, ir vidaus įrankiais grasindamas opozicijai: sodindamas ją į kalėjimus, nuodydamas, iš esmės bandydamas nužudyti Navalną“, – pridūrė jis.
 
Vis tik G. Landsbergis džiaugiasi, kad šią situaciją pradeda suvokti ir kitos ES valstybės. Pasak ministro, šiuo metu ES valstybių „naivumo šydas yra nukritęs“.
 
G. Landsbergis atkreipė dėmesį tarybos posėdyje iškėlęs ir sankcijų Rusijai klausimą. Ministras pabrėžia, kad Rusijai peržengus raudonąsias linijas jau būtų vėlu svarstyti sankcijas Kremliui.
 
„Aš iškėliau pasiūlymą, kad sankcijos, ypač Ukrainos atveju, turi būti svarstomos ne tik tuomet, kai jau raudonos linijos yra peržengtos, kitaip tariant, jeigu ataka prieš Ukrainą jau yra prasidėjusi fiziškai, bus per vėlu jau susėsti ir galvoti, ką mes galime padaryti“, – sakė ministras.
 
„Europa gali jau šiandieną nusiųsti labai aiškų signalą, kad mes esame pasiruošę kalbėti apie sektorines sankcijas, jeigu tos raudonos linijos būtų kirstos. Ir mes turime labai aiškiai kalbėti ne tik apie asmenines sankcijas vienam ar kitam žmogui“, – akcentavo jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 17:31
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.