Ukranos slaptoji tarnyba SBU
Ukraina Rusijos Federacijos (RF) generalinio konsulato Lvove diplomatą paskelbė nepageidaujamu šalyje, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
 
„Už veiklą, nesuderinamą su konsulato pareigūno statusu, Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė diplomatą-šnipą persona non grata. Jis jau paliko Ukrainos teritoriją“, – sakoma SBU pranešime.
 
Pasak SBU, Rusijos diplomatas užverbavo ukrainietį, kuris rinkos informaciją apie politikus, visuomenininkus, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, specialiąsias ir teisėsaugos tarnybas bei užsienio kariuomenių instruktorius Ukrainos vakaruose.
 
Rusijos ambasada Ukrainoje nekomentavo situacijos, tačiau pareiškė, neva diplomatas išsiųstas jau seniai.
 
„Tai jau sena istorija, nekomentuosime jos“, – teigė RF ambasados atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 07:39

Šnipinėjimo menas. Slaptai.lt nuotr.

Slovakijos užsienio reikalų ministerija nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš šalies. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė žinybos spaudos sekretorius Borisas Handelis.

„URM nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš Slovakijos fakto, – pabrėžė jis. – Nebus komentarų ir dėl (šio incidento) detalių“.

Apie Rusijos diplomato išsiuntimą trečiadienį žurnalistams pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis. Anot jo, Rusijos diplomatas buvo išsiųstas lapkričio 22 d. „remiantis informacija, gauta iš karinės žvalgybos“, jis „buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, kadangi vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO“.

„Slovakija atliko (išsiuntimo) procedūrą jos neviešindama. Žinoma, apie tai informuotos visos NATO valstybės. Buvo tikimybė, kad visuomenė vis tiek sužinos šią informaciją. Todėl aš nusprendžiau, kad reikia oficialiai informuoti jus (žurnalistus) apie tai“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Rusijos ambasada Bratislavoje atsisakė komentuoti Slovakijos premjero pareiškimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:30

Ženeva. Youtube.com nuotr.

Boris Busslinger / Le Temps

Štai jau keletą savaičių daugėja incidentų tarp Šveicarijos ir Rusijos. Interviu Šveicarijos laikraščiui Le Temps Ženevos universiteto Globalinių tyrimų instituto gynybos ir saugumo srities ekspertas Aleksandras Votraveris iššifravo šią situaciją.

„Niekas neginčija fakto, kad Šveicarijoje daug šnipų. Tarptautinė Ženeva, jos MGB (mokslinė-gamybinė bendrovė) ir JTO – tai magnetas agentams, ir tai nieko nestebina. Tarp diplomatijos ir žvalgybos nėra pertvarų, ir vaizduoti, kad Šveicarijoje ar tarptautinėje Ženevoje nėra šnipų, – tai iliuzija. Ir vis dėlto yra esminis skirtumas: problema – ne priklausymas žvalgybos tarnybai, o nelegali šnipinėjimo veikla“, – sakė A. Votraveris.

„Visos vyriausybės nori kontaktų su užsienio žvalgybos tarnybomis. Jeigu Rusijos žvalgyba tiria Šveicarijoje kokį nors kriminalinį tinklą, kurį sudaro, pavyzdžiui, iš Rytų Europos šalių kilę piliečiai, tai nėra jokios problemos. Reguliariai ir intensyviai bendradarbiaujama kovojant prieš terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ar radikalizaciją, bet kokią neteisėtą prekybą, pinigų plovimą ir net piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis. Tačiau kai Rusijos žvalgyba šnipinėja Špico laboratorijoje (kuri dalyvavo tiriant Skripalių bylą), tai čia jau kyla problemų“, – aiškina ekspertas.

„Anot konfidencialaus pranešimo Šveicarijos Federacinei tarybai, vos ne kas ketvirtas Rusijos diplomatas iš tikrųjų yra šnipas. Tai tiesa?“ – paklausė žurnalistas.

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema

„Gal net daugiau, nei kas ketvirtas. Bet esmė ne čia, – atsakė leidinio pašnekovas. – Žvalgyboje yra trys sferos, kurios smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Informacijos įgijimas, analizė ir sklaida. Pirmoji sfera – tai susiformavęs žvalgybos agentų įvaizdis – tų „džeimsų bondų“, kurie gauna informaciją, naudodamiesi techninėmis priemonėmis arba įsilaužimais. Tačiau šitą veiklą nuo kitų žvalgybos specialybių skiria neperžengiama siena, ji labiau sąlyginė nei informacijos analizė, kur meistriškumo paslaptys ir metodai pasireiškia įvairiose mokslinėse-gamybinėse bendrovėse, kompanijose ir bankuose. Gana skylėta siena skiria diplomatines ir tarptautines organizacijas – tie patys žaidėjai reguliariai pereina iš vienos pusės į kitą“, – komentuoja Votraveris.

„Šveicarijos ambasadoriaus Rusijoje pono Rosje iškvietimas – tai Kremliaus atsakas po Užsienio reikalų departamento vadovo Ignacijaus Kasiso (Ignazio Cassis) pasisakymo, kad situacija „neleistina“. Rusija turi teisę reikalauti kokių nors paaiškinimų. Nors santykiai tarp mūsų šalių ne visada buvo geriausi. Rusija suinteresuota išsaugoti Šveicariją savo pusėje. Mūsų šalis išties vaidina svarbų vaidmenį daugelyje dosjė, tiesiogiai susijusiuose su Maskva, tokiuose kaip Irano branduolinis sandėris, Ukrainos krizė ar cheminiai ginklai Sirijoje“, – pažymi ekspertas.

„Vienas iš Vladimiro Putino tikslų – bipoliarinės arba multipoliarinės sistemos atkūrimas – numato suteikti neutraliai ir neprisijungusiai Šveicarijai svarbų tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Be to, du taikos procesai Sirijoje, Ženevos ir kitas, vykdomi lyderiaujant Rusijai, šiuo momentu konkuruoja tarpusavyje. Tokiu būdu abi šalys turi pakankamai pagrindo dialogui viena su kita“, – taip mano Votraveris.

Informacijos šaltinis: Le Temps

2018.09.24; 06:38

Rusijos ambasada Estijoje ir jos generalinis konsulatas Narvoje kol kas negavo Estijos atstovų pranešimo apie RF piliečio, įtariamo bendradarbiavimu su Federaline saugumo tarnyba (FST), sulaikymą. Tai antradienį žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojas.

„Ambasada ar generalinis konsulatas Narvoje Estijos atstovų pranešimo (šiuo klausimu) negavo“, – sakė Rusijos diplomatas.

Anot jo, „paprastai“ Rusijos ambasada Estijoje gauna šios šalies valdžios informaciją apie Rusijos piliečių sulaikymą per tris dienas.

Anksčiau antradienį Estijos Valstybinės prokuratūros ir Saugumo policijos (KaPo) atstovai pranešė, kad šalies pareigūnai Narvos pasienio poste sulaikė Rusijos pilietį, mėginusį palikti šalį.

Prokuratūros duomenimis, jis yra Rusijos FST agentas ir galėjo rengti kibernetinius nusikaltimus prieš Estijos valstybines įstaigas.

Rusijos pilietis buvo sulaikytas praėjusį savaitgalį. Pirmadienį Harju apskrities teismas leido jį suimti.

Rusas įtariamas nesmurtiniais veiksmais prieš Estijos Respublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Jam taip pat pateikti įtarimai rengus kibernetinius nusikaltimus. Pasak Valstybinės prokuratūros atstovų, Rusijos piliečio veiksmų taikinys buvo Estijos valstybinės įstaigos.

Kaip pažymėjo tyrimui vadovaujanti prokurorė Ina Ombler (Inna Ombler), didesnės žalos dėl jo veiksmų pavyko išvengti.

Kitų detalių Estijos pareigūnai kol kas neatskleidžia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.08; 00:01

Šarlota Ingland / Independent

Staigios šešių rusų diplomatų netektys per pastaruosius kelerius mėnesius leidžia įtarti, kad tai – neatsitiktinės mirtys.

Žvalgybų istorijomis besidomintys žurnalistai jau narplioja konspirologines teorijas, esą diplomatai galėjo būti nunuodyti. Nunuodyti dėl to, kad per daug žinojo apie Kremliaus valdovo Vladimiro Putino „darbelius“. Sakykim, dėl civilių lėktuvo numušimo virš Ukrainos ar dėl Krymo okupacijos.

Viena iš žurnalisčių, kuri ėmėsi šios sudėtingos temos, – Didžiosios Britanijos ledinio „The Independent“ žurnalistė Šarlota Ingland. Ji rašo, kad tiek žurnalistai, tiek konspirologai ieško detalių, kurios patvirtintų arba paneigtų nunuodijimo galimybę.

Beje, Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas praėjusią savaitę tapo šeštuoju Rusijos diplomatu, mirusiu per keletą paskutiniųjų mėnesių – nuo 2016-ųjų lapkričio mėnesio.

Būtų naivu manyti, kad tokia mirčių gausa nesukels įvairiiausių įtarimų. Taip ir atsitiko.

Vitalijui Čiurkinui tebuvo 64 metai. Jį skubiai išvežė į ligoninę iš darbo kabineto prie Jungtinių Tautų atstovybės 2017-ųjų vasario 20-ąją. Žinoma tik tiek, kad V.Čiurkinas pajuto negalavimus važiuodamas į darbą. Pirmiausia viešumoje pasirodė pranešimų, kad diplomatą ištiko širdies smūgis. Bet po skrodimo medicinos ekspertai pareiškė, kad reikalingi papildomi tyrimai, jei norima žinoti tikslią mirties priežastį. Vienas iš medicinos specialistų, pasak The Independent, leido suprasti, jog būtini toksikologiniai tyrimai.

Amerikos medicininio projekto AXIOS specialistai pabrėžia, kad tikroji V.Čiurkino mirties priežastis nenustatyta, bet ji labai panaši į tas mirtis, kurios neseniai ištiko kitus Rusijos diplomatus. Pavyzdžiui, Rusijos ambasadorių Indijoje 67-erių metų amžiaus Aleksandrą Kadakiną, kuris mirė šių metų sausio 27-ąją.

Panašūs simptomai lydėjo ir Rusijos konsulo Graikijoje Andrėjaus Malanino (55-erių metų amžiaus) mirtį. Šis diplomatas mirė 2017-ųjų sausio 9-ąją.

Panašiai mirė ir Rusijos diplomatas Niujorke Sergejus Krivovas (63 metų amžiaus). Mirtis ištiko 2016-ųjų lapkričio 8-ąją – JAV prezidento rinkimų dieną. Be kita ko, S.Krivovo tikslios pareigos nėra žinomos. Tikriausiai pagrindinė jo užduotis buvo rūpintis, kaip apsaugoti Rusijos konsulatą nuo Amerikos žvalgybų pasiklausymų. Šios trys mirtys kol kas oficialiai vertintos tik kaip „širdies negalavimai“ arba „įsisenėjusi liga“.

Dar du Rusijos diplomatai, primena Š.Ingland, mirė dėl kur kas akivaizdesnių priežasčių. Rusijos diplomatas Andrėjus Karlovas buvo nušautas Turkijoje atidarant fotografijų parodą 2016-ųjų gruodžio 19-ąją. Tą pačią dieną Rusijos diplomatas Piotras Polščikovas buvo nušautas savo namuose Maskvoje.

O kad kiltų dar daugiau įtarimų, tenka priminti, kad buvęs aukšto rango KGB karininkas Olegas Jerovinkinas buvo rastas nušautas ant užpakalinės savo automobilio sėdynės. O.Jerovinkinas – įdomi asmenybė. Jį įtarė padėjus britų žvalgui sudaryti išsamų dosje apie Donaldą Trampą kaip prorusišką Amerikos prezidentą. O.Jerovinkinas kadaise ėjo ir „Rosneft“ kompanijos vadovo Igorio Sečino padėjėjo pareigas, kai turėjo vicepremjero pareigas.

Informacijos šaltinis – „The Independet“.

2017.03.01; 12:56