Ukraina švenčia Nepriklausomybės dieną. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos kariuomenės vertinimu, Rusijos keliama grėsmė šiuo metu yra tokia didelė, kokios nebuvo nuo 2014 metų, praneša agentūra „Reuters“.

Rusijos vyriausybė nuo rugpjūčio pasienyje telkė savo pajėgas, antradienį interviu „Reuters“ sakė Ukrainos generalinio štabo vadas Viktoras Muženka. „Mes susiduriame su agresoriumi, nepripažįstančiu jokių teisinių, moralinių ar kitų ribų“, – pabrėžė jis. Kerčės sąsiaurio blokadą aukštas kariškis pavadino „agresijos aktu“.

Santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos smarkiai pablogėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir dėl paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

Konfliktas Donbase pareikalavo daugiau kaip 10 000 žmonių gyvybių. Vyriausybė Maskvoje neigia siunčianti į regioną ginkluotę ir karius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:21

Rusija kelia daug didesnę grėsmę Jungtinės Karalystės nacionaliniam saugumui nei „Islamo valstybė“ (IS), Didžioji Britanija negali toliau ignoruoti Rusijos grėsmės, generolo Marko Carletono-Smitho interviu „Daily Telegraph“ cituoja naujienų tarnyba BBC.

JK kaltina Rusiją pasikėsinus į Solsberyje gyvenusį buvusį Rusijos šnipą, bendradarbiavusį su Didžiosios Britanijos žvalgyba, Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Kitas JK gyventojas Dawnas Sturgessas vėliau apsinuodijo ta pačia „Novičiok“ medžiaga ir žuvo.

Spalį Didžioji Britanija apkaltino Rusijos žvalgybą GRU rengiant kibernetines atakas prieš JAV demokratų partiją ir kelias televizijos stotis JK. Rusija neigia prisidėjusi prie Skripalių apnuodijimo, o kaltinimus rengus kibernetines atakas vadina „lakia fantazija“.

Pirmajame interviu po jo paskyrimo JK kariuomenės vadu generolas M. Carletonas-Smithas tikino, kad Rusija, neabejotinai, kelia didesnę grėsmę nei islamistinės grupuotės kaip „al-Qaeda“ ar IS.

„Rusija pradėjo sistemiškai naudotis Vakarų silpnybėmis, ypač kibernetinės, kosmoso ar povandeninės karybos srityse. Mes negalime toliau ignoruoti Rusijos grėsmės“, – kalbėjo M. Carletonas-Smithas.

M. Carletonas-Smithas tarnavo specialiosiose oro pajėgose (SAS), buvo jų vadas. Jis vadovavo šalies vykdytai Osamos bin Ladeno paieškai po rugsėjo 11-osios teroro aktų ir itin aršiai kovojo su islamo fundamentalistais Irake ir Sirijoje. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu islamistų grėsmė yra sumažėjusi.

Rusija kaltinimus dėl atakų prieš Didžiąją Britaniją neigia, kaltindama britų institucijas rusofobija, tarptautinės bendruomenės klaidinimu ir „bjauria antirusiška isterija“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

www.iskauskas.lt

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Macrono pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR), nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Albanija ir Kosovu, siautėjo nusikalstamos grupuotės, kurias, kaip buvo įtariama, inspiravo Serbija.

Kelių šimtų Europos policininkų kontingentas nesusidorojo su padėtimi šiose buvusiose Jugoslavijos respublikose, be to, strigo koordinacija su NATO misija, tad gimė idėja kurti savas ginkluotąsias pajėgas. 2015 m. kovą, kaip rašė politologas Vadimas Volovojus, Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris „tiesiog susprogdino eterį savo pasiūlymu sukurti ES kariuomenę“.

„Vieninga Europos armija parodytų pasauliui, kad tarp ES šalių daugiau nebus karo. Tokia armija taip pat padėtų mums suformuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir leistų Europai prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje. Su savo armija Europa galėtų užtikrinčiau reaguoti į grėsmes taikai ES narėse arba kaimyninėse valstybėse. Bendra Europos armija pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad mes rimtai pasiruošę ginti savo europines vertybes“, – tada pareiškė EK vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.

NATO tam neprieštaravo. Tuo pat metu šviesą išvydo Europos politikos studijų centro paruošta ataskaita „Daugiau vienybės Europos gynyboje“, kurios rengimo vadovu buvo ne kas kitas, o pats Javieras Solana – buvęs NATO generalinis sekretorius bei ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šiame dokumente, be kita ko, rašoma, kad Europa turi turėti „politinę ir karinę galimybę autonomiškai vykdyti intervencines operacijas už ES ribų“, o plėtoti europinę gynybinę integraciją gali „vienodai mąstančių šalių grupė“.

Įdomu, kad pirmoji šiai idėjai pritarė Vokietija, ilgai po kapituliacijos 1945 m. neturėjusi teisės savo ribotas ginkluotąsias pajėgas naudoti už valstybės sienų. Paskui tam pritarė Prancūzija. Buvo manoma, kad B. Obama pritars šiam pasiūlymui, nes, kaip rašė „US News“, ES kariuomenė galės apginti ne NATO narius Europoje, o, be to, europiečiai pagaliau pradės patys mokėti už savo saugumą.

Tada idėją palaikė Suomija, net ES nepriklausanti Turkija, kuri pažadėjo Europos kariuomenei duoti 60 tūkstančius karių (bėda tik ta, kaip rašo V. Volovojus, kad vokiečiai ir prancūzai priešinasi turkų narystei ES). Palankiai pasiūlymą įvertino Austrija ir Švedija.

Rusijai aneksavus Krymą, kilus karui Ukrainoje, išsiplėtus migrantų antplūdžiui į Europos šalis, „Union Europa Forces“ (UEF) idėja įgavo pagreitį. Europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimo sumanymas buvo aptartas 2016 m. rugpjūtį vykusiame Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių uždarame susitikime italų lėktuvnešyje „Garibaldi“ prie Ventotene salos. Britams traukiantis iš ES, italai, kuriems ypač aktuali pabėgėlių problema, finansai ir šlyjanti ekonomika, tampa geri idėjos bendraautoriai.

Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.

Vienu pirmųjų rimtesnių idėjos realizavimo momentų tapo Europos parlamento 2017 metų vasarį priimta rezoliucija Europos Sąjungoje įsteigti vieningą kariuomenę. Motyvas aiškus: vieningos Europos ginkluotosios pajėgos gali kainuoti ES šalims pigiau, nei gynybos išlaidų didinimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip to nuosekliai reikalauja naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Dar 2010 m. „Respublikos“ diskusijų platformoje svarstėme, kuo Lietuvai būtų naudingas naujas ES jėgos mechanizmas. Jau kuris laikas Briuseliui nepakanka priemonių, kuriomis galima būtų kontroliuoti tai, kas dedasi ES valstybėse narėse. Mat ekonominiai ir politiniai svertai ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi.

“Šiuo metu mechanizmai, kuriais Briuselis gali priversti atskiras ES valstybes nares imtis susitvarkyti savo darže, nėra labai patikimi. O netvarka atskirose valstybėse kenkia visai Sąjungai, – kalbėjo šių eilučių autorius. – Be abejo, kariuomenė sustiprintų ES įtaką. Tikėtina, kad ji galėtų atlikti savotišką įbauginimo funkciją, tarkime, prieš nepaklusnias ar nenorinčias susitvarkyti Bendrijos nares”.

Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Bet kaip ir NATO, Europos armija negalėtų kištis į jos narių vidaus reikalus. „Tai tik dar labiau padidintų piliečių nepasitenkinimą savo šalies valdžia ir ES”, – tada pritarė V. Volovojus. „Veikiausiai tai labiau būtų savotiškos policijos funkcijos, panašios į tas, kurias ES šiuo metu atlieka Kosove. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, karių rengimas, vietinių pareigūnų mokymas. Tokiu atveju ES kariuomenė skirtųsi nuo Aljanso funkcijų”, – anuomet svarstė diskusijos dalyviai.

Iš tiesų, idėja rizikinga, dėl jos apsispręsti bus nelengva. Juo labiau, kad ES atotrūkis nuo JAV pastaruoju metu didėja. D. Trampas daug pastangų deda vengdamas Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių, o JAV karinė galia, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, nagrinėjantis 90 puslapių Kongreso komisijos parengtą pranešimą „Dėl nacionalinės gynybos strategijos“, tolydžio mažėja. Komisija rekomenduoja 3-5 proc. virš infliacijos tempų kasmet didinti JAV karinį biudžetą, kad, be kita ko, augtų NATO karinis dalyvavimas aljanso Rytų flange ir Baltijos šalyse.   

Bet štai D. Trumpas kalba kitaip. Jis sukritikavo E. Macrono pasiūlymą kurti vieningas Europos ginkluotąsias pajėgas – „realią Europos armiją“, kad „apsisaugotume nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“. Amerikos vadovui ypač nepatiko mintis, kad Europai kada nors gali tekti gintis ir nuo Amerikos. D. Trumpas savo „Twiterio“ paskyroje idėją pavadino „labai įžeidžiama“. Gi Prancūzijos lyderis tai pavadino „tviterio tauškalais“.

Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kol kas neaišku, kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ išplatino pranešimą, esą D. Grybauskaitė paragino E. Macroną „priešintis ordoms iš Rytų“. Žinoma, sunku įtarti, kad Lietuva, pritardama UEF idėjai, sutinka būti įtraukta, kaip V. Radžvilas rašo, į Merkel-Putino paktą, panašų į Miuncheno sąmokslą, kad ji dėl to grįžtų į Rusijos įtakos sferą. Jos pasirinkimas, kaip ir prieškarių, labai ribotas…

Užtat stebina tai, kad V. Putinas nedvejodamas pritarė Europos armijos kūrimui. A. Merkel paaiškino, kad UEF „parodytų pasauliui, jog karas Europoje neįmanomas“. Kitaip tariant, bet kokioms Rusijos pastangoms įžiebti ir išplėsti konfliktą Senajame žemyne būtų užkirstas kelias. Maskvos išskaičiavimas čia aiškus: JAV ir ES supriešinimas po „Brexit“ lūžio ir pabėgėlių invazijos, naudingas V. Putinui, siekiančiam suskaldyti ir taip traškančią Bendrijos vienybę bei pakirsti NATO slinktį link vakarinių Rusijos sienų. Kitaip sakant, Vakarų galios sumažėjimas pačių Vakarų rankomis…

Kur du pešasi – trečias laimi. Lietuva bet kuriuo atveju ketina stoti pralaimėjusių pusėn. Ar iš tiesų kartojasi 1938-ųjų situacija?

2018.11.15; 13:25

NATO ruošiasi didžiausioms nuo Šaltojo karo pabaigos karinėms pratyboms, kuriose treniruosis reaguoti į ataką prieš Aljansą. 

Norvegijoje vyksiančios pratybos suvokiamos kaip NATO pajėgumų išbandymas. Jose dalyvaus apie 50 tūkst. karių, 150 lėktuvų, 60 laivų, 10 tūkst. tankų ir JAV lėktuvnešis „Harry S Truman“. 

Į Norvegiją atvyks kariai iš visų 29 NATO sąjungininkių ir šalių partnerių – Švedijos ir Suomijos. 

NATO pažymėjo, kad pratybos „Trident Juncture“ nėra nukreiptos prieš jokią šalį ir bus vykdomos pagal išgalvotus scenarijus. 

„Gyvename daug pavojingesniame ir mažiau nuspėjamame pasaulyje, susidurdami su naujomis grėsmėmis ir naujais iššūkiais“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. 

Tuo tarpu rytinės NATO sąjungininkės, pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys, jaučia itin didelę Rusijos grėsmę. 

Pratybos truks nuo spalio 31 d. iki lapkričio 7 d.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Prezidentė ir Nyderlandų karalius aplankė priešakinių NATO pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Nyderlandų karaliumi Willemu-Alexanderiu aplankė priešakinių NATO pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius.

Lietuvos vadovė padėkojo Nyderlandų karaliui už tvirtą jo šalies paramą ir solidarumą užtikrinant Lietuvos bei viso regiono saugumą. Aukštos kovinės parengties batalionai regione su kariais iš 20 Aljanso valstybių yra patikimiausias atgrasymas, siunčiantis aiškią žinią, kad NATO yra stiprus, vieningas ir pasirengęs duoti tvirtą atkirtį bet kokiai grėsmei.

Per 200 Nyderlandų karių kartu su vokiečių kariais sudaro tarptautinės NATO kovinės grupės branduolį. Šiuo metu Lietuvoje tarnybą atlieka daugiau 1200 karių iš 6 valstybių.

Keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti įgyvendinant NATO Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus kaip atsaką į augančią Rusijos konvencinę grėsmę.

Olandijos kariai ne kartą treniravosi, kaip ginti mūsų valstybę bendrose tarptautinėse pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitais sąjungininkais, keletą kartų perėmė Baltijos oro policijos misiją.

Lietuva su Nyderlandais taip pat aktyviai bendradarbiauja karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo srityse. Mūsų valstybė prisijungė prie Olandijos iniciatyva sukurtos PESCO darbo grupės, kuri siekia panaikinti teisines bei infrastruktūros kliūtis operatyviam karinių pajėgų ir technikos judėjimui Europoje.

Lietuvai tai ypač aktualu, nes krizės atveju užtikrins greitą karinio pastiprinimo atvykimą.

Olandija prisijungė prie Lietuvos vadovaujamos PESCO darbo grupės, kurios tikslas – sukurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 13:40

Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad „Iskander“ raketų kompleksų dislokavimas Kaliningrade yra suvereni Rusijos teisė ir niekam pavojaus nekelia, tačiau politikai ir ekspertai mano, kad pirmadienį paviešintas Rusijos žingsnis stipriai keičia saugumo situaciją Baltijos jūros ir, konkrečiai, Baltijos šalių regione.

Ekspertai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad dislokuotos raketos yra platesnės Rusijos strategijos Vakarų atžvilgiu bei Maskvos siekio susigrąžinti prarastą globalią įtaką dalis.

Todėl pavojų kelia ne tiek branduolinį ginklą gabenti galinčios raketos, kiek reakcijos, kurias po Kremliaus žingsnio atliks Vakarai.

Anot buvusio Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko, dislokuodama „Iskander“ raketas Kaliningrade, Rusija siekia derybinių svertų kalbantis su Vakarais ir JAV. Todėl Lietuvai labai svarbu, kad Vakarai, reaguodami į šį Rusijos žingsnį, išliktų vieningi. Tačiau tai, pabrėžė V. Ušackas, nebus paprasta.

Kaliningrado simbolis – tankas.

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, komentuodamas Kaliningrado srityje dislokuotas „Iskander“ raketas teigia, kad Rusija siekia parodyti savo politinę valią bei ryžtą.

„Iš esmės, kaip ekspertas, tai vertinu kaip siekį pozicionuoti „didžiąsias derybas“ su JAV, dėl įtakos zonų ir dėl ginkluotės sutarčių, ypač INF (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty), kuri jau 30 metų galioja ir buvo pasirašyta dar Reigano ir Gorbačiovo ir kuri yra viena iš pasaulinio saugumo ašių“, – kalbėjo V. Ušackas.

Kartu, jis pažymėjo, dislokuotos „Iskander“ raketos reiškia ir tai, kad Rusija tokiu būdu siekia atkovoti savo pasaulinės galios statusą. Anot jo, kai susikaups eilė klausimų, nuo karo Donbase iki Šiaurės Korėjos ir Sirijos, tikimasi derybų su JAV ir kitomis didžiosiomis Vakarų valstybėmis.

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kita vertus, pabrėžė buvęs ES ambasadorius, tai rodo ir Rusijos revanšizmo politikos gaires. „Prezidentas Vladimiras Putinas ar dėl įsitikinimo, ar dėl patogumo yra pozicionavęs viešąją nuomonę tarsi Rusija yra puolama Amerikos hegemonizmo bei Vakarų Europos. Tokiu būdu V. Putinas save pastato į gynybinę poziciją, siekdamas iškovoti pagarbą Rusijai ir tai, kad JAV pripažintų Rusiją kaip pasaulinę galią, ką Rusija ir buvo praradusi po Sovietų Sąjungos subyrėjimo“, – detalizavo V. Ušackas.

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas Kaliningrade dislokuotas raketas taip pat vertino platesnės Rusijos strateginės elgsenos kontekste.

„Šį Rusijos žingsnį būčiau linkęs vertinti kaip tam tikrą atsaką į neseniai paskelbtą JAV Branduolinio panaudojimo ginklo strategiją, kurioje JAV, reaguodamos į Rusijos vykdomą branduolinę programą, vėl grįžo prie mažųjų branduolinių ginklų galimo naudojimo, esant poreikiui. Tuo tarpu Rusija į tai sureagavo ir, tikriausiai, bando pakelti temperatūrą iki tam tikro lygio, kad vėl būtų sukurta būtinybė kalbėtis su Vakarų didžiosiomis valstybėmis. Čia yra didelis žaidimas, kuriame Baltijos jūros regionui tenka didelis vaidmuo ir kartu nesaugumas“, – pasakojo LKA docentas.

Vertindamas galimas Vakarų reakcijas į Rusijos žingsnius Baltijos jūros regione, V. Ušackas teigė, kad Europos ir JAV vienybė Rusijos politikos atžvilgiu yra svarbiausia, bet to pasiekti nebus labai lengva.

„Patys Vakarai nėra vienalyčiai. Egzistuoja skirtumai dėl to, kaip JAV ir ES įsivaizduojami santykiai su Rusija, ypač kai kalbama apie ginklavimosi varžybas. Tai rodo ir Šaltojo karo patirtis. Mano asmenine nuomone, svarbu, kad būtų vieninga Amerikos ir Europos pozicija dėl to, kaip atsakyti į Rusijos grėsmę. O tai pasiekti nebus lengva. Ypač kai vyksta koalicijos formavimo procesas Vokietijoje. Socdeminė pozicija Vokietijoje ryškėja, ir tas noras bei nuotaikos susitaikyti su Rusija gali dar labiau populiarėti su artėjančiais rinkimais Italijoje“, – kalbėjo V. Ušackas ir pabrėžė, kad būtina aktyviau išnaudoti diplomatinius kanalus, dirbant ne tik su Amerika ar Vokietija, bet ir su Pietų Europos šalimis.

Tačiau ambasadorius ragino Lietuvai nepulti į paranoją ir negąsdinti savęs dėl galimo Baltijos valstybių užpuolimo.

„Iš savo 30 metų patirties diplomatinėje tarnyboje dirbant su Rusija, Amerika ir Europa aš galiu tik vieną pasakyti ir nuraminti, kad tai yra pozicionavimas didžiosioms deryboms“, – sakė V. Ušackas.

Taip pat V. Ušackas teigė manantis, kad Kremliaus vadovai puikiai supranta „raudonąsias linijas“, kurios, pasak jo, ir yra NATO teritorija. „NATO ir ES istorija rodo, kad nuo šių organizacijų įsikūrimo pradžios nė viena joms priklausant valstybė nebuvo užpulta“, – pridėjo politikas.

Kalbėdamas apie tai, kokią politiką Rusijos atžvilgiu reikėtų tęsti ateityje, V. Ušackas minėjo dvikryptę strategiją.

„Viena vertus, turėtų būti padidintas NATO karių buvimas ir oro apsauga Baltijos šalyse. Antra vertus, diplomatijoje turime siekti santykių deeskalavimo. Diplomatai, siekdami išvengti karinėje srityje nesusipratimų ar galimų atsitikimų, turi palaikyti tam tikrus kontaktus. Kitaip tariant, dviguba politika turėtų, viena vertus, sustiprinti mūsų saugumą ir, kita vertus, užtikrinti, kad ta įtampa nevirstų į atsitiktinumus su labai žiauriomis pasekmėmis“, – detalizavo V. Ušackas.

Tuo tarpu Lietuva, pasak V. Ušacko, taip pat turi išlaikyti vieningą poziciją Rusijos klausimu.

„Prezidentė ir Premjeras turi dainuoti iš tų pačių natų. Tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas. Netgi jei Premjero iniciatyvos, rodo apklausos, atitinka Lietuvos piliečių lūkesčius, mes negalime turėti atskiros politikos Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Šios valdžios privalo kalbėti vienu balsu“, – apibendrino politikas.

G. Česnako nuomone, analizuojant „Iskander“ raketų dislokavimo pasekmes ir besikeičiančią saugumo situaciją Baltijos jūros regione, konkrečiai Baltijos valstybėse, iš esmės galima kalbėti apie du galimus scenarijus.

Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Pirmiausia, Baltijos jūros regionas ir Baltijos šalys gali būti toliau JAV ir kitų NATO partnerių stiprinamos. Kitaip tariant, siekiant atgrasyti Rusiją, toliau suteikiama pagalba Baltijos šalims ir stiprinamos oro, priešraketinės gynybos sistemos. Iš esmės JAV priimta Branduolinė strategija jau dabar tarnauja Baltijos šalių interesams.

Pagal antrąjį galimą scenarijų Baltijos valstybės gali ilgainiui tapti tam tikru Vakarų, JAV ir Rusijos susitarimo objektu, kuriame nei JAV, nei NATO partneriai, nei Rusija nedidins karinio buvimo ir nebeeskaluos įvykių. Tai būtų lyg ir tam tikras susitarimas, siekiant nuraminti abi puses. Tačiau, jeigu tokie susitarimai prasideda, lieka neaišku, kur jie gali baigtis. Tad šis scenarijus yra pakankamai pavojingas“, – kalbėjo G. Česnakas.

Eksperto nuomone, panašu, kad JAV labiau nusiteikusi pirmajam scenarijui ir siekia užtikrinti sąjungininkams gynybos įsipareigojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.07; 04:00

Penktadienį Helsinkyje vyko Lietuvos ir Suomijos užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių konsultacijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorė Asta Skaisgirytė susitiko su Suomijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktoriumi Jukka Salovaara.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, susitikimo metu aptarti aktualūs užsienio ir saugumo politikos klausimai, dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo darbotvarkė.

Politikos direktorė A. Skaisgirytė teigė, kad „Lietuva pasirengusi toliau stiprinti dvišalius santykius su Suomija bei gilinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą“. Konsultacijų metu didelis dėmesys skirtas saugumui Baltijos jūros regione užtikrinimui, tolimesniam santykių su JAV stiprinimui, energetinių iššūkių sprendimui. Politikos direktoriai aptarė kovos su hibridinėmis grėsmėmis, strateginės komunikacijos, Rytų Partnerystės klausimus. Susitikimo metu sutarta, kad šalys toliau rems vieningą ES politiką Rusijos atžvilgiu, akcentuotas poreikis tęsti sankcijas.

A. Skaisgirytė taip pat aplankė Helsinkyje įsikūrusį Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą. Susitikime su direktoriumi tarptautiniams ryšiams J. Mustonenu aptarti Centro tikslai, veikla, ateities planai. Sutarta, kad artimiausiu metu Lietuva atsiųs ekspertą nuolatiniam darbui šiame Centre kaip indėlį jo veikloje.

2018.01.28; 00:02

Frédéric Fau / Le Figaro

Švedijos karalystė tris savaites plačiais mastais imituoja tikrus mūšius, kartu norėdama patraukti ir civilių švedų dėmesį, rašo Le Figaro žurnalistas Frederikas Fo.

Mūšiai, įsisiautėję Stokholmo centre Herdet parke, apstulbino daug žiūrovų. Švedijos armija parodė publikai tikras kautynes, sakoma straipsnyje. „Pas jus, Prancūzijoje, rengia karinius paradus, kareiviai patruliuoja gatvėse, pas mus to nėra, – primena majoras Andersonas. – Mūsų piliečiai nepratę gyventi šalia kariškių, tuo labiau, kai jie kaunasi. Tai didelė premjera. Manau, kad svarbu pademonstruoti jiems mūsų meistriškumą“.

Oficialiai pratybos „Aurora–17“ turi imituoti, kaip „fiktyvi, iš Rytų atėjusi šalis užpuola Švediją“. Tačiau, Švedijos Gynybinių tyrimo instituto eksperto Nikloso Granholmo nuomone, toks kariuomenės išdėstymas faktiškai reiškia, kad Rusijos grėsmių akivaizdoje karinė strategija visiškai keičiasi. Kas toji „fiktyvi šalis“, kurią diplomatija draudžia įvardyti, niekam nėra paslaptis. „Optimizmas, lydėjęs šaltojo karo pabaigą dešimtajame dešimtmetyje, jau nedera, – aiškina jis. – Atmosfera pradėjo keistis 2008-aisiais, po Rusijos karo su Gruzija, bet mazgą suraizgė Krymo aneksija 2014-aisias ir Maskvos įsikišimas į Ukrainos konfliktą“.

Švedija įtikinėja, kad jau pajuto Rusijos ekspansinės politikos padarinius. Rusijos karinis suaktyvėjimas Baltijos jūroje ir Švedijos teritoriniuose vandenyse, kaip tai atsitiko 2014 metų rudenį, kai povandeninis laivas, kurio kilmė taip ir nebuvo nustatyta, įplaukė į Stokholmo archipelagą. Vietinė spauda reguliariai spausdina nerimą keliančius straipsnius apie Rusijos branduolinių ginklų arsenalų kaupimą, o tuo tarpu Vladimiras Putinas grasina, kad nepaliks be atsako galimą Švedijos stojimą į NATO, rašo Fo.

Dar vienas tų pratybų tikslas – įtikinti švedus, kad atėjo metas vėl investuoti į savo armiją ir kad šalies gynyba yra visos visuomenės prioritetas.

„Pasibaigus šaltajam karui, Švedijos karalystė visiškai sumenkino bet kokias karines pastangas, – nurodo straipsnio autorius. – 2015 metais buvo priimtas sprendimas padidinti gynybos biudžetą – pirmą kartą per 20 metų, pasibaigus anai epochai. Karinė prievolė, atšaukta 2010 metais, neseniai vėl įvesta. Rugpjūčio 16-ąją ministras pirmininkas Stefanas Liovenas net paskelbė apie papildomus biudžetinius – 8 mlrd. kronų (840 mln. eurų) – asignavimus 2018 – 2020 metais, sakydamas, kad tai „reikšmingas signalas mus supančiam pasauliui“.

Informacijos šaltinis: „Le Figaro“ leidinys

2017.10.08; 03:30

Reaguodama į augančią Rusijos grėsmę, pirmadienį Švedija pradeda didžiausias per 23 metus karines pratybas. Jose dalyvaus didelis JAV karių kontingentas ir pajėgos iš Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Norvegijos, informuoja „EU observer“.

Tris savaites vyksiančiose pratybose „Aurora 17“ bus imituojami puolimai prieš sostinę Stokholmą ir ypatingos reikšmės Gotlando salą. Pratybose taip pat bus imituojamas karas su užsienio priešu.

Pratybose Švedijoje dalyvaus daugiau kaip 19 tūkst. Švedijos karių, 1 435 JAV kariai, 270 karių iš Suomijos, 120 karių iš Prancūzijos ir nuo 40 iki 60 karių iš Danijos, Norvegijos, Lietuvos ir Estijos.

„Aurora 17“ pavadintomis pratybomis siekiama sustiprinti šalies gynybą ir sukurti patikimas bei aiškias bauginimo priemones, siekiant priversti kaimynes atidžiai apsvarstyti užpuolimo rizikas.

Švedijos karinės pratybos sutaps su Rusijos ir Baltarusijos kariniais žaidimais „Zapad 2017“. Rugsėjo 14-20 dienomis Baltarusijoje, Baltijos jūroje, vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje vyksiančiose pratybose, Rusijos teigimu, dalyvaus 12 700 kareivių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.12; 00:03

Lietuvoje oficialaus vizito ketvirtadienį ir penktadienį lankysis Vokietijos Federalinis Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Tai pirmasis naujojo Prezidento vizitas Lietuvoje jam šį pavasarį pradėjus eiti pareigas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos vadovas ketvirtadienį aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Didelis dėmesys bus skiriamas saugumo situacijai regione ir visame pasaulyje. Bus kalbama apie priemones Rusijos keliamai grėsmei atgrasyti, tolesnes saugumo užtikrinimo priemones NATO rytiniame flange.

Prezidentės teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, su kuria mus sieja tiek visapusiškas bendradarbiavimas beveik visose svarbiausiose srityse, tiek tvirti istoriniai ryšiai bei ilgalaikės kultūrinės tradicijos.

Vokietija taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Per pusmetį batalionas pasiekė pilną kovinę parengtį ir tapo neatsiejama nacionalinės gynybos dalimi, o jo karių socialinė veikla yra matoma visuomenėje.

Abi valstybes sieja dvišalė partnerystė, kuria siekiama stiprinti informacinį saugumą, kovą su propaganda ir strateginę komunikaciją. Šioje srityje tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja nacionaliniai abiejų šalių transliuotojai – LRT ir „Deutche Welle“, rengiamos žurnalistų stažuotės, studentų ir moksleivių mainai.

Lietuvą su Vokietija sieja intensyvūs ekonominiai ryšiai. Vokietija yra antra pagal dydį prekybos partnerė ir trečia didžiausia investuotoja Lietuvoje. Pagal atvykstančius užsienio turistus ši valstybė užima pirmą vietą – į Lietuvą per metus atvyksta apie 175 tūkstančius vokiečių, kurie domisi Neringa, ekologiniu ir kaimo turizmu, sveikatos paslaugomis.

Antrąją vizito dieną – penktadienį – Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje aplankys Lietuvoje tarnaujančius vokiečių ir kitų NATO valstybių karius. Šiuo metu priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje tarnybą atlieka 450 Vokietijos karių, kurie atvyko su savo karine technika ir ginkluote.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.24; 06:00

Viešėdamas Varšuvoje JAV prezidentas pareiškė, kad Amerika myli Lenkiją. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savo kalboje prie Varšuvos sukilimo paminklo pabrėžė Lenkijos ir JAV santykių reikšmę. „Amerika myli Lenkiją, Amerika myli lenkų tautą“, – sakė jis. Jam esą yra didelė garbė būti čia. D. Trampas padėkojo už didžiulį Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) draugiškumą, praneša agentūros dpa ir AFP.

Lenkija yra Europos siela, kalbėjo prezidentas. Šalis esą ne kartą atlaikė puolimus. Amerikiečiams Lenkija visad buvo susijusi su viltimi. „Lenkijos istorija yra istorija tautos, kuri niekuomet neprarado vilties“, – sakė D. Trampas. Stipri Lenkija, anot jo, yra palaima Europai, palaima pasauliui. D. Trampas užsiminė ir apie buvusį lenkų popiežių Joną Paulių II ir jo vaidmenį komunistinio valdymo metais.

JAV vadovas toliau kalbėjo apie naujas grėsmes laisvajam pasauliui. Europą drebina vienas išpuolis po kito. Terorizmas yra didelis pavojus. „Mes jį sustabdysime, – pabrėžė D. Trampas. – Mes nuožmiai kovojame su radikaliuoju islamizmu. Ir mes nugalėsime“. Jis tęsė: „Mes turime drauge kovoti su šiuo priešu, mes turime sutriuškinti jų tinklus ir pažaboti paramą jiems. Mūsų siena terorizmui liks uždaryta“.

Kalbėdamas apie Rusiją, D. Trampas sakė, kad šalis privalo nutraukti savo „destabilizuojančią veiklą“. Čia jis veikiausiai visų pirma turėjo omenyje Ukrainos konfliktą ir Rusijos vaidmenį Sirijoje. D. Trampas penktadienį Hamburge pirmą kartą tiesiogiai kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prieš tai surengtoje spaudos konferencijoje su A. Duda D. Trampas pareiškė tikįs, kad Rusija programišių atakomis kišosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją. „Tačiau tai galėjo būti ir kitos šalys“, – pridūrė jis. D. Trampas apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) laiku nesiėmus veiksmų.

Savo kalboje Varšuvoje D. Trampas užsiminė ir apie NATO valstybių išlaidas gynybai. Amerikiečiai supranta, kad svarbu yra stiprus tarptautinis aljansas. Todėl jis norįs, kad NATO šalys didintų savo gynybos biudžetus. JAV reikalauja, kad NATO valstybės aljansui skirtų 2 proc. savo BVP. „Europa turi daryti daugiau ir investuoti į saugumą“, – akcentavo JAV vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:16

„Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, po šią savaitę įvykusio vizito į JAV, kur ministras susitiko su įtakingais JAV senatoriais.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vizito Amerikoje metu

Pasak jo, vieningą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dol. didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija „Atlanto ryžtas” (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje.

Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio, Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu bei senatore Cynthia Jeanne Shaheen, kurie vieningai patikino, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Ministras pabrėžė, jog JAV suvokia didėjančią Rusijos grėsmę ir yra pasirengusi būtinybę stiprinti gynybą Europoje: „Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad Rusijos grėsmė yra visai šalia, ir turime dirbti išvien, kad užtikrintume reikiamas atgrasymo priemones bei stiprintume rytinę NATO sieną“. 

KAM vadovo Raimundo Karoblio vizitas į JAV buvo sėkmingas

Tuo tarpu senatorius M. Rubio sakė, jog finansinė parama Europos saugumo užtikrinimui didės: „Finansinių resursų didinimas Europos saugumui yra aiškus JAV įsipareigojimas sąjungininkams tiek dėl V straipsnio, tiek dėl pagalbos didinant NATO sąjungininkių atsparumą Rusijos grėsmėms”.

Susitikimuose su senatoriais taip pat dalyvavo Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna (Margus Tsahkna) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis). Visi trys ministrai susitikimų metu akcentavo, jog Baltijos šalys stiprina savo pajėgumus. Kitais metais visos trys šalys pasieks 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimui, šalys turi ir stiprią visuomenių paramą, tačiau kai kurių kritinių pajėgumų, tokių kaip oro gynyba, vystymui reikalinga ir JAV parama.

Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus). JAV kongresmenai išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalių saugumui ir patikino remiantys tiek finansavimo didinimą, tiek JAV pajėgų buvimą Europoje. „Matyti Baltijos šalis laisvas – didžiulis malonumas. Rusija naudoja savo propagandą norėdama sugriauti mūsų vienybę. Norime dirbti kartu su jumis kovojant šiame dezinformacijos kare ir užtikrinant, kad šioje kovoje laimime mes“, – sakė Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce.

Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“. Šioje konferencijoje kartu su Estijos gynybos ministru M. Tsahkna bei Latvijos gynybos ministru R. Bergmaniu, ministras pristatė Baltijos šalių indėlį į saugumo didinimą Europoje ir už jos ribų, diskutavo apie saugumą mūsų regione bei JAV, NATO ir mūsų pačių vaidmenį didinant saugumą regione ir kitur pasaulyje.

Sakydamas kalbą konferencijoje Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste „Transatlantinis bendradarbiavimas vardan globalaus saugumo”, ministras pabrėžė būtinybę vienodai vertinti grėsmes, vykdyti gynybos finansavimo įsipareigojimus, „minkštųjų“ galios priemonių poveikį bei poreikį Europai ir JAV bendradarbiauti glaudžiai. „Visų svarbiausia – transatlantinių ryšių stiprinimas, nes tiek Europai reikalinga JAV su savo realistišku požiūriu į gynybą, tiek JAV – stipri, vieninga ir saugi Europa, kartu kovojanti su bendromis grėsmėmis“, – sakė ministras savo kalboje konferencijos metu.

Viešėdamas JAV ministras susitiko su Pensilvanijos gubernatoriumi Tom Wolf ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brg. gen. Anthony J. Carrelli.

KAM nuotraukos

1.Su Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu

2.Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio

3.Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus).

4-5. Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.12; 03:03

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.

Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.

NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.

Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.

Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).

Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.

Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.

Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.

JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.

Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.

Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.26; 07:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per viršūnių susitikimą Briuselyje paspaudė valstybes dėl gynybos finansavimo ir, be terorizmo grėsmės, atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Aljanso pasienyje. 

Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Turime būti stiprūs ir budrūs. Ateities NATO turės sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, taip pat į Rusijos grėsmę NATO rytų ir pietiniame pasienyje“, – sakė jis savo kalboje atidengiant memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms prie naujojo Aljanso būstinės pastato, kuriame susitinka Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai. 

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

JAV prezidentas teigė NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg) atvirai išsakęs savo nuogąstavimus dėl Aljanso narių gynybos finansavimo.

„23 iš 28 narių nemoka tiek, kiek turėtų, už savo gynybą, tai neteisinga prieš JAV mokesčių mokėtojus. Daugelis iš šių šalių yra skolingos dideles pinigų sumas dar nuo praėjusių metų ir nemoka. Per pastaruosius aštuonerius metus JAV išleido gynybai daugiau nei visos šalys kartu. Jeigu visi būtume skyrę bent po 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pernai, mes būtume turėję papildomą 119 mlrd. JAV dolerių rezervą kolektyvinei gynybai ir kitoms bendroms reikmėms“, – sakė D. Trampas.

JAV prezidento teigimu, net 2 proc. gynybai nebėra pakankama dalis biudžeto, turint mintyje augančias grėsmes ir anksčiau neišmokėtas pinigų sumas, tam, kad būtų užkamšyti trūkumai, modernizuotas pasirengimas ir užtikrintas pakankamas pajėgų kiekis.

„Turime atsigriebti už prarastus metus, 2 proc. yra absoliutus minimumas atremiant šiandienines realias ir bjaurias grėsmes“, – pažymėjo D. Trampas.

ELTA primena, kad Lietuva 2 proc. BVP planuoja skirti jau kitąmet. Reikalavimą dėl 20 proc. nuo viso gynybos finansavimo skyrimo modernizacijai ir įsigijimams mūsų šalis jau vykdo. 

Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos tempai didinti finansavimą gynybai buvo nulemti išorinių grėsmių.

„Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome ir sustiprinti savo kariuomenę, atnaujinti, modernizuoti ginkluotę, ir tuo pačiu atkurti rezervą per šauktinių sistemą. Taigi Lietuva tikrai pirmiausiai stiprina savo pajėgas gynybai, kad galėtų tuomet kreiptis ir į kitas šalis, esant reikalui, kad ir jos galėtų padėti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuva 2 proc. finansavimą gynybai ketina pasiekti kitąmet. Šiuo metu gynybai tiek skiria JAV, Graikija, Estija, JK ir Lenkija. Reikalavimą dėl 20 proc. modernizavimui jau vykdo Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Norvegija, JAV, Prancūzija, JK, Turkija, Rumunija ir Italija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.26; 06:11

Ketvirtadienis, gegužės 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus NATO vadovų susitikime.

Šis susitikimas, į kurį atvyksta visų 28 Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmasis, kuriame dalyvaus JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ir naujasis Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas. Jame taip pat pirmą kartą dalyvaus Juodkalnija, kuri visateise NATO nare taps birželio 7 dieną. 

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valstybių vadovai aptars NATO narių indėlio ir atsakomybės pasidalijimą, užtikrinant kolektyvinę gynybą, kovos su terorizmu stiprinimą, pernai Varšuvoje sutartų atgrasymo priemonių įgyvendinimą ir priešakinių batalionų Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavimą, tolesnį Aljanso stiprinimą.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų batalionai, vadovaujami Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV, jau yra dislokuoti Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Birželį Kanados vadovaujamas batalionas bus dislokuotas Latvijoje. Stiprinant NATO atgrasymą į Rusijos keliamą grėsmę dvišalių pagrindu regione taip pat nuolatos rotuojasi papildoma JAV karių brigada ir sunkioji technika.

Susitikimo Briuselyje metu, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe’ui, bus atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas. Tai vienas moderniausių statinių pasaulyje, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai ir tvariam energijos naudojimui.

Briuselyje taip pat bus atidengti 2 memorialai. Vienas jų, skirtas Berlyno sienai, simbolizuoja laisvės pergalę prieš priespaudą.

Antrasis memorialas primena 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke. Būtent tuo metu buvo pirmą kartą aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuriame įtvirtinti esminiai NATO kolektyvinės gynybos principai. Per teroristines atakas Niujorke žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo sugriauti Pasaulio prekybo centro dangoraižiai dvyniai.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2017.05.25; 03:00

Beveik pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Užpuolimo atveju ar kilus realiai užpuolimo grėsmei, 4 iš 10 gyventojų liktų Lietuvoje, bet pirmiausia ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą, penktadalis – ginklu ar kitais būdais prisidėtų prie šalies gynybos, tiek pat – išvyktų iš Lietuvos, šiek tiek mažiau – liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų.

Šalį ginti dažniau rinktųsi lietuviai, vyrai, jaunesni, labiau pasiturintys, patriotiškai nusiteikę, pritariantys demokratinėms vertybėms ir labiau patenkinti savo gyvenimu žmonės.

Tai rodo Seime pristatyto mokslinio tyrimo „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ duomenys.

Pirmadienį vykusiame jo pristatyme ir diskusijoje buvo aptariamas Lietuvos gyventojų požiūris į galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Daugiausia dėmesio skiriama grėsmės iš Rusijos suvokimui ir požiūrio į pabėgėlius analizei, asmenų pasirinkimams realiose grėsmės situacijose, žiniasklaidos įtakai grėsmių suvokimui ir kitiems klausimams.

Tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pabėgėliams jaučia užuojautą, tačiau dominuoja neigiamas požiūris į pabėgėlius. Paklausti, kaip būtų linkę elgtis, jei Lietuvoje smarkiai padaugėtų pabėgėlių, trečdalis žmonių stengtųsi juos tiesiog ignoruoti, ketvirtadalis – jų šalintųsi, tiek pat – stengtųsi susipažinti arba padėti, o mažesnė dalis būtų pasirengusi prieš juos protestuoti arba kitaip reaguotų neigiamai.

Pasak tyrimo pristatymą inicijavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokie moksliniai darbai yra reikalingi ir reikšmingi. „Į problemas ir grėsmes mes turime žvelgti kiek įmanoma plačiau, privalome žinoti šalies gyventojų pozicijas jautriomis saugumo temomis, turime būti susipažinę su gyventojų požiūriais“, – teigė V. Bakas.

NSGK vadovas pabrėžė, kad šiuo metu situacija regione itin įtempta, todėl į tai reikia žvelgti kiek įmanoma plačiau. „Turime tikrai ne kasdienę situaciją, o prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos yra tik ledkalnio viršūnė. Būtent todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir tyrinėti vykstančius procesus, vertinti grėsmes, vyraujančias nuotaikas, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais mokslinių tyrimų duomenimis“, – sakė politikas.

Projektą 2015-2017 m. vykdo Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos institutas. Projekto partneris – Socialinių inovacijų institutas. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto vadovė – LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, vykdytojos: dr. Eglė Vileikienė, dr. Laima Nevinskaitė ir Ingrida Gečienė.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.09; 19:09

Lally Weymouth / The Washington Post

Estiją įtikino JAV viceprezidento Maiko Penso užtikrinimai, kad Amerika yra NATO šalininkė, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo skepticizmo aljanso atžvilgiu. Tai pareiškė šalies prezidentė Kersti Kaljulaid interviu laikraščiui The Washington Post.  

Kaip pažymi žurnalistė Leili Veimut, neseniai į Estiją atvyko NATO batalionas, kurio dėka „ta maža ir pažeidžiama Baltijos valstybė turi pasijusti saugesnė nuo Rusijos – savo galingos kaimynės, kuri istoriškai dvejopai žvelgia“ į estų nepriklausomybę.

„Rusija kelia grėsmę. Kalbame ne apie fizinį pavojų kokiai nors NATO šaliai, o apie (grėsmę) tarptautinio saugumo architektūrai“, – sakė Estijos prezidentė. Kaljulaid priminė: kai 2008 metais Rusija „žengė į Gruziją“, „tai buvo pirmas ženklas“. Pasak prezidentės, tada „viskas greitai nurimo, Europos šalys grįžo prie savo reikalų, ir gyvenimas tęsėsi“. „Tai, žinoma, buvo maloni pamoka Vladimirui Putinui – jis suprato, kad gali žengti šiek tiek toliau“.

„Dabar aš nuogąstauju, – tęsė politikė, – kad Vakarų šalių ryžtas gali neatlaikyti tvirtumo patikrinimo Ukrainoje. Mes turime labai rimtai tam priešintis, kad vėl Putinui neduotume žinios, jog viskas nurims“. Kaljulaid įsitikinusi, jog ant „išklibusių pamatų“ neįmanoma sukurti naujos saugumo architektūros, kurios siekia kai kurie politikai.

Estijos prezidentės nuomone, absoliučiai būtina išsaugoti Europos sankcijas Rusijai sąryšyje su Ukraina, perduoda leidinys.

„Mes turime pripažinti, kad yra noras ir ryžtas sugriauti vakarietišką saugumo modelį, – pažymėjo prezidentė, turėdama galvoje Maskvą. – Rusija pademonstravo, kad ji nesiskaito su pasauliu, kur nenaudojama jėga prieš mažesnes šalis vien todėl, kad yra tokia galimybė. Tai dingstis nerimui“, – sakė ji.

Tačiau Kaljulaid pareiškė, kad NATO saugoma nebijo Rusijos veiksmų Estijoje. Dislokavus Šiaurės Atlanto aljanso jėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje „mes jaučiamės saugiai“, „mes jaučiame, jeigu Rusijoje bus naujų įvykių, NATO tramdymo sistema – atitinkamo lygio“.

Estijos prezidentė pažymėjo, kad NATO kariuomenė jos šalies teritorijoje – tai tik „riboto kontingento“. Ar ponia prezidentė norėtų, kad šalyje būtų dislokuota daugiau kariškių ir ginkluotės? Kaljulaid atsakė, kad „pirmiausia mums reikia įsitikinti, kad NATO komandinė struktūra žino, kaip ji reaguos“ į hipotetinius Rusijos veiksmus. „Jie turi susitarti, kaip atgabenti čia pastiprinimą. Kaip tik todėl mūsų tramdymo sistema yra įtikinanti“, – paaiškino politikė.

Kaljulaid pabrėžė, kad, jos nuomone, „nėra fizinio pavojaus kokiai nors NATO šaliai“. Pavojus gali greičiau materializuotis kaip ataka prieš ryšio priemones, gali būti atkirsta dalis energetikos sistemos“. Estija sujungta su Rusijos elektros tinklais, ir, prezidentės nuomone, papildomam saugumui būtų geriau prisijungti prie Europos tinklų.

Atsakydama į klausimą apie „prokremliškų radikalų“ pavojų tarp rusakalbės mažumos Estijoje, leidinio pašnekovė sakė: „Kai kurie proputiniški radikalai labai gerai kalba estiškai. Mes neturime vertinti jų mąstysenos vadovaujantis kieno nors kalba“. Kaljulaid sako, kad Rusijos dezinformacinės kampanijos rengiamos visur. „Jeigu mes matome melagingas naujienas, pavyzdžiui, apie kareivius, užpuolusius merginą Lietuvoje, o tai paskui pasirodo yra prasimanymas, tai kas suinteresuotas skleisti tokią istoriją? Yra tik vienas potencialus naudos gavėjas: tai Rusija“.

Estijos prezidentė taip pat pažymėjo, kad Rusija suinteresuota rinkimais Europoje, nes „ES – tai jos nekenčiamų liberalių vertybių prieglobstis“. Kaljulaid mano, kad Maskva labai džiaugtųsi, jeigu Europa „subyrėtų“.

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2017.03.28; 06:25

Ketvirtadienis, vasario 9 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos valstybių viršūnių susitikime.

Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu.

Susitikime taip pat dalyvavo kadenciją baigiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Tai paskutinis šios šalies vadovo užsienio vizitas, kuriuo siekiama parodyti išskirtinį dėmesį Baltijos valstybėms.

Baltijos šalių ir Vokietijos vadovai aptarė susiklosčiusią geopolitinę situaciją, saugumo iššūkius ir regiono gynybos stiprinimo klausimus.

Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą, tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.

Kaip tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdį Lietuvos vadovė įvardijo Vokietijos sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje. Pasak Prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą.

Šalies vadovė padėkojo Prezidentui Joachimui Gauckui už jo asmeninį indėlį priimant sprendimą dislokuoti Vokietijos Bundesvero karius ir ginkluotę Lietuvoje.

Valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, JAV visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.

JAV taip pat aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Kovą Lenkijoje, netoli „Suvalkų koridoriaus“, bus dislokuotas JAV vadovaujamas NATO batalionas. Dvišalių susitarimų pagrindu ši šalis Lenkijoje taip pat dislokavo brigadą karių ir tankų. Lietuvoje jau dabar budi JAV karių kuopa.

Susitikime Lietuvos vadovė, kuri vienintelė iš Baltijos šalių prezidentų atstovauja savo šaliai Europos Vadovų Taryboje, pristatė Maltoje įvykusio neformalaus ES viršūnių susitikimo rezultatus. Aptartas pasirengimas Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui, kurio metu turi būti sutarta dėl naujos ES vizijos, kalbėta apie priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime taip pat aptarti regionui aktualūs klausimai – elektros tinklų sinchronizacija, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje, Rytų partnerystės perspektyvos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.09; 12:39

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.

Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.

Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.

Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.

Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.

Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kartu su bendražygiais, prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados organizavo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir NATO palaikymo akciją. Šiuo renginiu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad transatlantiniai santykiai ir partnerystė su JAV yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui, o ideologiniai nesutarimai neturi užgožti vieningos strateginės vizijos.

„Tikime, kad konservatyvi Amerika puikiai supranta Baltijos šalių egzistencinius saugumo iššūkius, stiprios NATO svarbą pačios JAV interesų užtikrinimui ir Vladimiro Putino Rusijos keliamas grėsmes tiek mums, tiek JAV lyderystei pasaulyje“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Kartu su naujuoju prezidentu D. Trampu Amerika žengia į naują vidaus ir užsienio politikos erą. Nevaldomai kintančiame pasaulyje Lietuvai ir visai Europai ypatingai svarbi Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė su prezidentu D. Trampu priešakyje.

„Mums visiems reikia susitaikyti su tuo, kad D. Trampas yra demokratiškai išrinktas JAV Prezidentas ir agresijos iš Rytų akivaizdoje mes skambintume jam ar jo komandai, o ne Madonai ar kitiems protestuotojams Amerikos gatvėse. Nereikėtų to pamiršti. Kairiųjų jėgų nevaldomi protestai kartu su antiamerikietiška isterija gali atitolinti Ameriką nuo Europos“, – teigė L. Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2017.01.25; 06:48