Pratybos Švedijoje keičia karinę strategiją


Print

Frédéric Fau / Le Figaro

Švedijos karalystė tris savaites plačiais mastais imituoja tikrus mūšius, kartu norėdama patraukti ir civilių švedų dėmesį, rašo Le Figaro žurnalistas Frederikas Fo.

Mūšiai, įsisiautėję Stokholmo centre Herdet parke, apstulbino daug žiūrovų. Švedijos armija parodė publikai tikras kautynes, sakoma straipsnyje. „Pas jus, Prancūzijoje, rengia karinius paradus, kareiviai patruliuoja gatvėse, pas mus to nėra, – primena majoras Andersonas. – Mūsų piliečiai nepratę gyventi šalia kariškių, tuo labiau, kai jie kaunasi. Tai didelė premjera. Manau, kad svarbu pademonstruoti jiems mūsų meistriškumą“.

Oficialiai pratybos „Aurora–17“ turi imituoti, kaip „fiktyvi, iš Rytų atėjusi šalis užpuola Švediją“. Tačiau, Švedijos Gynybinių tyrimo instituto eksperto Nikloso Granholmo nuomone, toks kariuomenės išdėstymas faktiškai reiškia, kad Rusijos grėsmių akivaizdoje karinė strategija visiškai keičiasi. Kas toji „fiktyvi šalis“, kurią diplomatija draudžia įvardyti, niekam nėra paslaptis. „Optimizmas, lydėjęs šaltojo karo pabaigą dešimtajame dešimtmetyje, jau nedera, – aiškina jis. – Atmosfera pradėjo keistis 2008-aisiais, po Rusijos karo su Gruzija, bet mazgą suraizgė Krymo aneksija 2014-aisias ir Maskvos įsikišimas į Ukrainos konfliktą“.

Švedija įtikinėja, kad jau pajuto Rusijos ekspansinės politikos padarinius. Rusijos karinis suaktyvėjimas Baltijos jūroje ir Švedijos teritoriniuose vandenyse, kaip tai atsitiko 2014 metų rudenį, kai povandeninis laivas, kurio kilmė taip ir nebuvo nustatyta, įplaukė į Stokholmo archipelagą. Vietinė spauda reguliariai spausdina nerimą keliančius straipsnius apie Rusijos branduolinių ginklų arsenalų kaupimą, o tuo tarpu Vladimiras Putinas grasina, kad nepaliks be atsako galimą Švedijos stojimą į NATO, rašo Fo.

Dar vienas tų pratybų tikslas – įtikinti švedus, kad atėjo metas vėl investuoti į savo armiją ir kad šalies gynyba yra visos visuomenės prioritetas.

„Pasibaigus šaltajam karui, Švedijos karalystė visiškai sumenkino bet kokias karines pastangas, – nurodo straipsnio autorius. – 2015 metais buvo priimtas sprendimas padidinti gynybos biudžetą – pirmą kartą per 20 metų, pasibaigus anai epochai. Karinė prievolė, atšaukta 2010 metais, neseniai vėl įvesta. Rugpjūčio 16-ąją ministras pirmininkas Stefanas Liovenas net paskelbė apie papildomus biudžetinius – 8 mlrd. kronų (840 mln. eurų) – asignavimus 2018 – 2020 metais, sakydamas, kad tai „reikšmingas signalas mus supančiam pasauliui“.

Informacijos šaltinis: „Le Figaro“ leidinys

2017.10.08; 03:30