JAV specialiojo prokuroro Roberto Mullerio liudijimas apie ataskaitą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus buvo pavėlintas viena savaite, penktadienį informavo JAV Kongreso nariai.
 
R. Mulleris turėjo liudyti trečiadienį: pirma – dvi valandas Atstovų Rūmų Teismų komitete, paskui – dvi valandas Žvalgybos komitete.
 
Vis dėlto, Kongreso nariams pasiskundus, kad liudijimui skirta per mažai laiko, esą jo neužteks R. Mulleriui apklausti, Jerry’is Nadleris ir Adamas Schiffas pareiškė, kad sesija įvyks liepos 24 d. ir truks ilgiau.
 
R. Mulleris Atstovų Rūmų Teismų komitete liudys tris valandas, o po pertraukos dalyvaus Žvalgybos komiteto sesijoje.
 
Atstovų Rūmų Teismų komiteto pirmininkas J. Nadleris savo tviterio paskyroje rašė, kad šis liudijimas padės JAV visuomenei daugiau sužinoti apie specialiojo prokuroro tyrimą ir įrodymus dėl Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus. Taip pat leis svarstyti galimus prezidento Donaldo Trumpo nusižengimus teisingumui ir piktnaudžiavimą valdžia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 09:00

Christopheris Wray. AFP/Scanpix nuotr.
Rusija taikysis į kitąmet vyksiančius JAV prezidento rinkimus kampanijomis socialiniuose tinkluose, taip pat platindama melagingas naujienas ir propagandą, bandydama sukelti sumaištį šalyje ir suskaldyti amerikiečius, mano Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us.

Ch. Wray’us, kalbėdamas Tarptautinių santykių taryboje Vašingtone, sakė, kad, kaip 2016-ųjų prezidento rinkimų atveju, Rusija bandė paveikti 2018 m. JAV vidurio kadencijos rinkimus ir bandys daryti tą patį 2020-aisiais.

„Socialinių tinklų, melagingų naujienų, propagandos, klaidinančių personų naudojimas bandant mus sukiršinti vyksta nuolat“, – sakė Ch. Wray’us.

Rusijos žvalgybos tarnybos siekia „nuteikti mus vienas prieš kitą, kurstyti nesantaiką, kelti sumaištį, kenkti amerikiečių tikėjimui demokratija“, tikino FTB vadovas.

„Tai nėra grėsmė vienam rinkimų ciklui, tai yra 365 dienas per metus kylanti grėsmė, kuri tebesitęsia. Mūsų nuomone, 2018-ieji buvo tarytum repeticija prieš didįjį 2020-ųjų pasirodymą“, – kalbėjo Ch. Wray’us.

Pasak jo, nors Rusija ir siekė paveikti tiek 2016-ųjų, tiek ir 2018-ųjų rinkimus Jungtinėse Valstijose, nebuvo jokio kišimosi į pačią rinkimų infrastruktūrą, o socialinių tinklų bendrovės padarė didžiulę pažangą susitvarkydamos su kenkėjiškais veikėjais.

„Manau, kad (socialinių tinklų) bendrovės supranta, kad jos turi imtis veiksmų, kad jų pačių platformos nebūtų išnaudojamos. Yra daugybė sėkmės istorijų vidurio kadencijos rinkimuose (2018 m.), kai dalis bendrovių pačios ėmėsi veiksmų, uždarydamos ir išmesdamos iš tinklų vartotojus“, – teigė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 08:45

Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.

„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.

„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.

Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.

„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:25

Socialiniuose tinkluose liejasi kritika premjerui Sauliui Skverneliui, nusprendusiam kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimos Kremliaus specialiųjų tarnybų įtakos konservatoriams. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

S. Skvernelio sprendimu stebisi ir žengtą žingsnį valstybei pavojinga politine klaida vadina ne tik opozicijoje esantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderiai, bet ir politikos ekspertai. Pasak jų, pastaroji premjero retorika ir sprendimai tik dar labiau didins įtampas valstybėje, kuriomis pasinaudoti nevengs ta pati Rusija. Ekspertai pabrėžia, kad VSD politizuoti jokiu būdu negalima.

„Kol klykia Gražulis, tai dar suprantu – Seime turime klouną. Bet kai taip pat klykia premjeras, darosi neramu. Dar daugiau, šis asmuo į savo isteriką įtraukia ir tarnybas, darosi mažiau juokinga. Reiškia jau visas valstybės aparatas jam yra tiesiog politinis instrumentas oponentams bauginti“, – rašė feisbuke konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir svarstė, ar dar ilgai premjeras liks savo poste.

„Kuo toliau, tuo aiškiau darosi, kad politinė įtampa premjerui nepakeliama ir verčia jį elgtis neadekvačiai. Beliko atsakyti į klausimą, ar ilgai dėl įtampos premjeras liks dar savo poste“, – samprotavo G. Landsbergis. 

Konservatorių kandidatė 2019 m. prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė S. Skvernelio užmojį įvardino kaip prasilenkiantį su vakarietiška demokratija. Pasak jos, pastarieji Vyriausybės vadovo žingsniai rodo, kad kalbos apie S. Skvernelio siekį sukurti „policinę valstybę“ nėra tik kalambūras.

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kreipimasis į specialiąsias tarnybas dėl opozicinės partijos yra įvykis, kuris nėra vakarietiškos demokratinės valstybės požymis. Jau kuris laikas įvairiausių bandymų keisti demokratiją į iškabų demokratiją buvo, dauguma nesėkmingų. Tačiau tik dabar, valdžios ponams iš esmės nesivaldant dėl problemų, su kuriomis susiduria turbūt bet kuri Vyriausybė, kai sukuria didesnius lūkesčius, nei gali įgyvendinti, imamasi žingsnių, kuriuos galėtum įsivaizduoti tose šalyje, kurių demokratijos būklei tarptautinės organizacijos turi labai rimtų pastabų“, – savo feisbuko paskyroje antradienį rašė I. Šimonytė. Ji apgailestavo, kad, pasak jos, dėl negebėjimo oriai atremti oponentų kritikos specialiosios tarnybos įveliamos į politikų ginčus.

„Specialiosios tarnybos turi užtikrinti saugumą nuo tikrų nedraugų ir tirti nusikalstamas veikas, o ne būti išnaudojamos kitokią nei valdžios nuomonę turinčiųjų „nuraminimui“. Ir tai kvepia jau ne vien kalambūrais apie policinę valstybę. Ten, kur baigiasi politika, tikrai ateina policinė valstybė, viena tiesa ir viena partija. Telieka tikėtis, kad toms tarnyboms užteks išminties atsiriboti nuo šių bandymų“, – teigė I. Šimonytė ir pabrėžė, kad valdžios lyderių kalbėjimas vis labiau panašėja į tai, ką rašo ir kalba kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis. 

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kritiškai premjero žingsnį įvertino ir politologai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas premjero kreipimąsi į VSD pavadino milžiniška klaida.

„Premjeras padarė milžinišką klaidą: panoro įvelti žvalgybos tarnybas į politines kovas su opozicine partija. Negalima politizuoti VSD, net jei nuoširdžiai kažkam atrodo, kad opozicija prisideda prie visuomenės įaudrinimo, protestų organizavimo ir taip didina riziką, jog tokiomis nuotaikomis Rusija naudosis ir bandys dar labiau padidinti visuomenės susiskaldymą ar sukelti politinę krizę. Rusija visose šalyse naudojasi tuo pačiu modeliu – ieško silpniausių vietų valstybėse ir jas dar labiau paskatina, sudirgina. Žaidžia abiejose pusėse, nes taip geriausia įsiūbuoti situaciją“, – feisbuke rašė politologas. Pasak jo, aukščiausio lygmens politikams dėl vidaus politinių nesklandumų tiesiog negalima iškart pulti ieškoti išorės kaltininko. 

„Mokytojai pradėjo streikuoti ne dėl Rusijos kišimosi. Mitingai vyksta ne dėl to, kad juose dalyvauja vien tik Kremliaus agentai. Tai tiesiog normali politikos dalis. Labai tikiuosi, kad VSD išliks neutralus ir niekaip neįsitrauks į bandymus pasinaudoti žvalgyba kaip politinės kovos su oponentais instrumentu. Tai būtų visų žvalgybos reformų, kurių esminis tikslas buvo VSD depolitizavimas, nubraukimas ir žvalgybos institucijų nusviedimas į 90-uosius“, – samprotavo TSPMI profesorius. 

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, komentuodamas premjero žengtą žingsnį, klausė, ar tikrai tai yra klaida, o ne sąmoningas premjero sprendimas. 

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Buvo daug pašaipų, kai premjeras pirmą kartą prabilo apie neva konservatorių ir Kremliaus bendrai rengiamą perversmą. Jau tada man buvo visai nejuokinga. Tačiau dabar nejuokinga dar labiau, nes dabar jau tenka klausti, ar premjero retorika kartais nebuvo ir nėra tik „klaida“. Dabar jau tenka klausti, ar tai nėra sąmoningas veiksmas. Reikia suprasti, kad RUSIJOS GRĖSMĖS IR REALIŲ RUSIJOS ĮTAKOS OPERACIJŲ DISKREDITAVIMAS YRA VIENAS IŠ KREMLIAUS TIKSLŲ. O tokiais premjero pareiškimais ir net veiksmais ši grėsmė būtent ir yra diskredituojama“, – feisbuke rašė M. Laurinavičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 06:00

Kremliaus bokštai

Kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas, siūlo ištirti Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Šiuo klausimu jis siūlo pasidomėti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

„Būtina išplėsti nutarimo projekte numatyto tyrimo apimtį įtraukiant ir iš užsienio šalių (visų pirma Rusijos) kylančių grėsmių tyrimą. Rusija yra strateginė grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui, todėl negalima apsiriboti vien vidaus grėsmių tyrimo analize, o būtina į tyrimo objektą įtraukti ir realias iš užsienio šalių kylančias įtakas esmingiausiems Lietuvos politikos procesams“, – sako pasiūlymą dėl tyrimo praplėtimo įregistravęs Seimo narys E. Gentvilas.

Pasak jo, užsienio šalių įtaka Lietuvos politinei sistemai yra grėsmingas reiškinys, galintis pakeisti šalies geopolitinę kryptį, todėl siūloma praplėsti komisijai suformuluotus uždavinius.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti siūlymą leisti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį.

Šių metų lapkričio 6 d. Seimas, 58 parlamentarams balsavus už, 27 – prieš ir 9 susilaikius, pritarė tai numatančiam nutarimo projektui po pateikimo.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.15; 06:00

Slaptai.lt skelbia Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus paskaitą nūnai itin aktualia tema – ar Kremlius kišasi į Vakaruose rengiamus prezidento ir parlamento rinkimus? O jeigu sutinkame, kad kišasi, tai knieti paklausti – o kaip jis tai daro, kodėl jam pavyksta?

Marius Laurinavičius pateikia gausybę įdomių, sensacingų pavyzdžių iš JAV ir Europos, kurie, kurie, beje, paremti konkrečiais, neginčijamais įrodymais.

Paskaitos trukmė – 38 min.

2018.10.25; 12:00

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido savo patarėjui teisės klausimais Donui McGahnui ir kitiems darbuotojams išsamiai bendradarbiauti su Rusijos įtaką rinkimams tiriančiu specialiuoju tyrėju Robertu Muelleriu. „Be to, mes mielai perdavėme daugiau kaip milijoną puslapių dokumentų“, – rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Jis pabrėžė, kad Baltieji rūmai veikia „taip skaidriai, kaip niekad istorijoje“.

Prieš tai „New York Times“ rašė, kad D. McGahnas „plačiai“ bendradarbiavo su R. Muelleriu. Patarėjas esą buvo apklaustas tris kartus, bendra apklausų trukmė siekė 30 valandų.

Per apklausas buvo kalbama apie tariamą JAV prezidento trukdymą tyrimui. D. McGahnas, be kita ko, rėmėsi dabartiniais bei buvusiais Baltųjų rūmų darbuotojais. Be to, patarėjas kalbėjo apie spėjamą D. Trumpo mėginimą atleisti R. Muellerį, taip pat apie buvusio CŽV vadovo Jameso Comey’io atleidimą.

R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimų kampaniją D. Trumpo naudai ir galimus susitarimus šiuo klausimu tarp D. Trumpo darbuotojų ir Maskvos. R. Muelleris taip pat tiria, ar prezidentas, stojęs prie šalies vairo, mėgino trukdyti šiam tyrimui.

D. Trumpas kaltinimus kategoriškai neigia ir tyrimą vadina „raganų medžiokle“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:30

Konservatoriai, siekiant pagerinti tautinių mažumų gyventojų galimybes įsilieti į darbo rinkas, sumažinti emigraciją bei užkardyti kelią Kremliaus hibridiniams karams, siūlo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba.

Konservatorių siūlomu įstatymo projektu raginama nustatyti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės bendrijos ar mažumos kalba. Šią iniciatyvą, teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, siūloma įgyvendinti iki 2023 metų.

„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, – teigė A. Bilotaitė.

Šiuo metu, anot spaudos konferencijoje siūlomų pataisų motyvus pristačiusio Lauryno Kasčiūno, tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbama dėstoma ne daugiau nei 20 proc. visų dalykų.

Politikas, kalbėdamas apie įstatymo motyvus, pabrėžė, kad valstybinės kalbos mokėjimas turi įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į darbo rinkas ir visuomeninį gyvenimą bei mažina tautinių bendrijų pažeidžiamumo jauseną ir atskirtį.

L. Kasčiūnas teigė, kad tautinių mažumų atstovai nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą.

„Pernai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,5 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių moksleivių“, – spaudos konferencijoje aiškino L. Kasčiūnas ir pristatė 2006 m. apklausų duomenis, rodančius, kad net 62 proc. Lietuvos lenkų savo vaikus nori mokyti lietuvių kalba.

Apibendrindamas L. Kasčiūnas ragino švietimo sistemoje netaikyti dvigubų standartų lietuviškose ir tautinėse mokyklose besimokantiems mokiniams ir laipsniškai pereiti prie lygių teisių visiems.

Tuo tarpu konservatorius Audronis Ažubalis akcentavo, kad Švietimo įstatymo pataisos būtinos, siekiant sumažinti Kremliaus hibridinių atakų poveikį. Konservatorius teigė, kad Baltijos šalyse tautinės mažumos tapo labai patraukliu taikiniu Kremliaus hibridiniams karams.

„Iš tikrųjų žiūrint į savo tautines bendruomenes ir mes matome, kokiais būdais, pradedant nuo finansavimo, baigiant įvairiomis provokacijomis, šios bendruomenės yra skaldomos ir nuteikiamos prieš Vyriausybę ir valstybę“, – kalbėjo A. Ažubalis ir pridūrė, kad geras valstybės kalbos, kultūros ir istorijos žinojimas gali prisidėti neutralizuojant neigiamas Maskvos įtakas.

„Mes manome, kad titulinės nacijos kultūros, istorijos, tradicijų žinojimas yra labai svarbus visiems tiems tautinių bendruomenių atstovams, kurie nuoširdžiai nori tapti visateisiais valstybės piliečiais“, – sakė politikas. Jis pabrėžė, kad Švietimo įstatymo pataisos priimtos, atsižvelgiant į Estijos pavyzdį, todėl bus siekiama, kad mokyklose apie 60 procentų (apie 6 dalykus) visų dalykų būtų dėstomi lietuvių kalba.

„Tai stiprintų socialinę, politinę valstybės sąrangą, stiprintų santarvę tarp piliečių ir trečiosioms šalims būtų žymiai sunkiau skaldyti mūsų visuomenę“, – apibendrino A. Ažubalis ir užsiminė, kad siūlomomis pataisomis nesekama latvių pavyzdžiu, kurie turi tikslą, kad 2020-2021 metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10 ir 11 klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba.

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 09:55

„Nuolat auga“ užsienio priešininkų, tokių kaip Rusija, bandančių paveikti JAV politikus, kampanijas ir visuomenę grėsmė, rinkimams esant ypač patraukliu taikiniu, sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Pavaduotojo teigimu, Rusijos pastangos paveikti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus nebuvo vienkartinis įvykis, o tik „vienas medis augančiame miške“.

R. Rosensteinas kibernetinio saugumo konferencijoje Kolorade sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos 2016 metais vykdė kibernetines operacijas prieš abi didžiąsias JAV politines partijas. Jis įspėjo, kad, technologijoms žengiant į priekį, galima tikėtis tolesnio užsienio kišimosi.

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Helsinkyje, kurio metu D. Trumpas griežtais žodžiais neprotestavo prieš Rusijos kišimąsi į rinkimus ir taip parodė silpnumą.

Antradienį D. Trumpas pakeitė nuomonę, teigdamas, kad netiksliai išreiškė savo mintis.

2018.07.21; 08:20

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš pirmadienį Helsinkyje vyksiantį savo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl santykių su Maskva atšalimo kaltino Federalinio tyrimo biuro (FTB) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Nuo D. Trumpo prezidentavimo pradžios JAV ir Rusijos santykius temdo kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir įtarimai, kad milijardieriaus D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Kremliumi.

Tiek Rusija, tiek JAV prezidentas neigė bet kokį kišimąsi. D. Trumpas specialųjį tyrimą dėl jo kampanijos ryšių su Rusija pavadino „raganų medžiokle“.

Likus kelioms valandoms iki susitikimo su Rusijos prezidentu, D Trumpas teigė, kad JAV ir Rusijos santykiai niekada nebuvo blogesni, ir dėl to kaltino „JAV kvailumą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.13; 08:05

Graikija nusprendė išsiųsti du Rusijos diplomatus, dar dviem uždrausta įvažiuoti į šalį. Jie kaltinami kišimusi į Graikijos vidaus reikalus ir nacionalinio saugumo klausimus. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Katimerini“, kuriuo remiasi „Interfax“.

Leidinio duomenimis, Atėnai kaltina Rusijos diplomatus mėginimais rinkti ir platinti informaciją bei valstybės pareigūnų papirkimu.

„Atėnų iniciatyva nėra „perkūnas iš giedro dangaus“, tai – atsakymas į koordinuotus veiksmus, kuriais siekiama plėsti Rusijos įtaką Graikijoje“, – pažymi „Katimerini“.

Anot leidinio šaltinių, Graikija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, stiprinti dviejų tautų draugystę, bet tai galima padaryti tik pariteto ir abipusės pagarbos pagrindu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:37

Donaldas ir Melanija Trampai. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sieks tyrimo, kad būtų nustatyta, ar Federalinis tyrimų biuras (FTB) 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Tai jis paskelbė tviteryje, informuoja agentūra „Reuters“.

Tyrimui esą turėtų vadovauti pats teisingumo departamentas ir atkreipti dėmesį, ar tokių veiksmų nereikalavo Baracko Obamos vyriausybė.

Jau pernai departamentas paskelbė, kad neturi jokių įrodymų, kad B. Obamos vyriausybė būtų vykdžiusi pasiklausymo akcijas.

Nepaisant to, D. Trumpas vis atnaujina kalbas apie savo rinkimų štabo šnipinėjimą. Pirmadienį jis paprašys oficialaus tyrimo, rašė jis tviteryje.

D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.

Anot pranešimų, FTB turėjo slaptą šaltinį, kad su D. Trumpo patarėjais galėtų kalbėti apie galimus jo komandos ryšius su Rusija ar galimą įtaką rinkimams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.21; 19:54

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė išslaptinti Demokratų partijos parengtą dokumentą apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus, informuoja AFP.

Baltųjų rūmų patarėjas Donas McGahnas raštu informavo Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininką, kad Demokratų memorandume minima įslaptinta ir jautri informacija, kurios paskelbimas gali sukelti neigiamų pasekmių nacionalinio saugumo ir teisėsaugos interesams.

Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas Christopheris Wrayus ir generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas teigė, kad memorandumo paskelbimas keltų pavojų žvalgybos metodams ir šaltinių apsaugai bei atliekamiems tyrimams.

Demokratai siekė atsakyti į anksčiau Respublikonų partijos paruoštą ir D. Trumpo išslaptintą dokumentą, kuriame teigta, kad tyrime dėl Rusijos kišimosi į 2016 JAV prezidento rinkimus buvo juntamas nusistatymas prieš D. Trumpą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.11; 00:01

2001-2009 metais JAV prezidento pareigas ėjęs George’as W. Bushas pareiškė, neva „yra pakankamai aiškių įrodymų, kad rusai kišosi“ į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo Donaldas Trumpas, informuoja „The Independent“.

Rusija ne kartą neigė bandžiusi paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, tačiau JAV žvalgybos agentūros padarė priešingą išvadą. Nors G. W. Bushas nė karto nepaminėjo D. Trumpo, akivaizdu, kad šie žodžiai susiję su juo.

G. W. Busho teigimu, neaišku, ar Rusijos „kišimasis“ tiesiogiai paveikė rinkimus, ar ne, tačiau akivaizdu, kad ji bandė paveikti ir tai – „pavojinga demokratijai“.

„Yra gana aiškių įrodymų, kad rusai kišosi. Ar tai turėjo įtakos rinkimų rezultatams, tai jau kitas klausimas (…). Problemiška, kad užsienio tauta yra susijusi su mūsų rinkimais. Mūsų demokratija yra gera tik tada, kai žmonės pasitiki rezultatais“, – per konferenciją Abu Dabyje sakė buvęs JAV prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 00:01

JAV teisėsauga identifikavo Rusijos vyriausybės darbuotojus, kurie esą susiję su kibernetinėmis atakomis per JAV rinkimų kampaniją.

JAV teisėsauga, anot žiniasklaidos, iššifravo daugiau kaip šešis Rusijos vyriausybės darbuotojus, dalyvavusius programišių atakose per JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tyrėjai surinko įrodymų apie šiuos įtariamuosius ir galimai kitais metais pateiks formalius kaltinimus, ketvirtadienį rašo „Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Įtariamųjų pavardės neįvardytos.

Programišiai iš Rusijos žvalgybos ir karinio aparato, pasak laikraščio, susiję su kibernetinėmis atakomis prieš JAV demokratų partijos būstinę.

Kibernetiniai piratai esą tada įsilaužė į elektroninį paštą ir susirašinėjimo medžiagą paskelbė “Wikileaks“ platformoje. Laiškuose būta kandidatei į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton) nepalankios medžiagos. H. Klinton netikėtą savo pralaimėjimą rinkimuose Donaldui Trampui (Donald Trum), be kita ko, siejo su spėjama Rusijos įtaka.

JAV žvalgyba dar prieš rinkimus 2016 metų lapkritį padarė išvadą, kad su kibernetinėmis atakomis susijusi Rusijos vyriausybė, tačiau iki šiol nepateikė detalios informacijos apie tai, kodėl priėjo prie tokios išvados.

Galimi JAV teisėsaugos veiksmai prieš Rusijos vyriausybės darbuotojus suteiktų aferai papildomos dimensijos. Nors „labai mažai tikėtina“, kad minėti rusai galėtų būti sulaikyti JAV žinybų, tačiau teisinis persekiojimas apsunkintų jų keliones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 03:10

Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas pasidavė FTB. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) pirmadienį Vašingtone pasidavė Federaliniam tyrimų biurui (FTB).

„New York Times“ rašo, kad tai susiję su tyrimu dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimų kampaniją. Kuo tiksliai P. Manafortas kaltinamas, kol kas neaišku. CNN duomenimis, teismas jau penktadienį apsisprendė dėl kaltinimų.

Anot „New York Times“, prieš P. Manafortą vyksta tyrimas dėl nusižengimų federaliniam mokesčių įstatymui ir dėl pinigų plovimo. Be to, tiriama, ar jis pakankamai paviešino savo lobistinę veiklą užsienyje.

Kaltinimai pateikti ir buvusiam P. Manaforto verslo partneriui Rikui Geitsui (Rick Gates). Jis taip pat buvo paragintas pasiduoti.

Rusija yra kaltinama tiesiogiai kišusis į rinkimus JAV. Specialusis tyrėjas Robertas Miuleris (Robert Mueller) šiame kontekste tiria, ar būta bendradarbiavimo tarp D. Trampo rinkimų kampanijos stovyklos ir Maskvos.

Tačiau tyrimas ilgainiui išsišakojo ir jau kurį laiką apima ir abejotinus buvusių D. Trampo darbuotojų sandorius bei verslo praktiką. Daug teisės ekspertų savaitgalį spėliojo, kad pirmieji kaltinimai veikiau gali būti susiję su šiais šalutiniais aspektais. Šiame kontekste ne kartą minėtos P. Manaforto ir buvusio patarėjo saugumo klausimais Maiklo Flyno (Michael Flynn) pavardės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 03:04

Vėl bobų vasara. Kartais jų rudenį būna net kelios. O štai diedai neturi nei vasaros, nei žiemos, vyriškajai giminei priskiriami kažkokie pereinamieji metų laikai, pavasaris ir ruduo, gerai bent jau, kad pastarasis Lietuvoje tęsiasi visus metus, tuo jis panašus į politiką, kuri, beje, jau moteriškos gimininės ir piktų žmonių dažnai vadinama prostitute.

Prostitucijos – nors vežimu vežk

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prostitucijos pastaruoju metu Lietuvos politikoje – nors vežimu vežk. Nemažai piliečių, ko gero, jau ir nesusigaudo, kas dedasi, kas su kuo skiriasi, tuokiasi, sanguliauja. Seimo narys Petras Gražulis, šūkio „Už Lietuvą vyrai!“ autorius, neaiškiais santykiais palapinėje įtaria du diedus, Gabrielių Landsbergį ir Gintautą Palucką, kiti šaiposi, kad Petras taip kalbąs iš pavydo, kad jo į palapinę diedai nepasiėmė.

Nenusileidžia keistenybėmis ir Seimo bobos, antai Aušra Maldeikienė pradėjo guostis, kad jai 1800 eurų Seimo narės atlyginimas neleidžia padoriai tarnauti Lietuvai, o Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jansson nenori diedo ant žirgo Lukiškių aikštėje ir patyliukais rezga planą, kaip prestižinėje Lietuvos vietoje driokstelėti paminklą bobai ant šluotos.

Susipratę piliečiai siūlo bobą su šluota statyti Simono Daukanto aikštėje, priešais prezidentūrą, kur dažnai piketuoja nepatenkinti „prieš ir už“ susiskaldžiusios visuomenės atstovai, esą, seniau ten buvo deginamos raganos.

Balsingiausias Seimo narys, Vytautas Juozapaitis, po L. Ruokytės – Jonsson suktinio kultūros politikoje ir monumentaliosios architektūros dirvonuose, suabejojo jos išsilavinimu, o apsukrūs žurnalistai susigriebė ieškoti Rodžerio Jonsson (Roger Jonsson), su viltimi išsiaiškinti, ar mėgsta jis žvejybą, ar nebuvo jam ešeržuvė barakuda Batijos jūroje užkibusi.

Iš esmės bobų ir diedų santykiai po Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės graudžios melodramos Seime ir už jo ribų, viešųjų ryšių agentūroje, tapo sudedamąja bet kurio politikos diskurso dalimi.

Lietuvių diedai ir lenkų boba

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Praėjusią savaitę visi politika šiek tiek besidomintys piliečiai griebėsi už galvų po Remigijaus Šimašiaus, Liberalų sąjūdžio pirmininko ir Vilniaus mero, netikėto akibrokšto Vilniaus miesto taryboje. Ėmė Vilniaus liberalai ir išgrūdo pro duris iš koalicijos Vilniaus konservatorius su Valdu Benkunsku priešakyje. Vietoj vicemero V. Benkunsko pasikvietė pas save Lietuvos lenkų (o gal lenkų Lietuvos?) rinkimų akacijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovę Editą Tamošiūnaitę. Logikos politikoje ieškantiems politologams nusviro rankos, akys ant kaktos iššoko, o žurnalistams burnos kąsniui atsivėrė, nes suprasti šio poelgio prasmės iki šiol niekam nepavyksta.

Juolab, kai paaiškėjo, kad E. Tamošiūnaitė atėjo viena, o lenkai pasiliko krikščioniškų šeimų prieglobstyje. Sėdi štai dabar liberalų diedai lietuviai, žiūri į rinkimų akcijos bobą lenkę ir nežino ką daryti, gal ir patys nebesuvokia, kodėl taip padarė ir ką su ta boba daryti. O juk viskas buvo gerai apgalvota, lyg ir paprasta ir apskaičiuota. Linksmajam diedukui R. Šimašiui tiesiog atsibodo suniuręs diedas V. Benkunskas, tad ir nusprendė jis diedą išvyti ir pasikviesti į komandą gražią bobą. Tikėjosi vienu šūviu nušauti 6–7 zuikius: turės kur akis paganyti; turės naują koalicijos partnerį – lenkus ir krikščioniškas šeimas; prisidės prie lyčių lygybės principų įtvirtinimo sostinės savivaldybėje; prisidės prie mažumų (šiuo atveju – tautinių) teisių ginimo Vilniuje; kai diedų komandoje atsiras dama, diedai, bent jau posėdžio metu perstos keiktis, rūkyti ir mušis; kadangi be LLRA–KŠS neišsivers valdančioji koalicija Seime, per koalicijos partnerius atsiras galimybė įtakoti Seimo ir Vyriausybės diedus ir bobas palankiau žiūrėto į R. Šimašiaus valdomo Vilniaus reikalus ir į liberalų neaiškius santykius su aiškiais verslininkais ir t.t. 

Žengti šį žingsnį paskatino ir dar vienas motyvas, jau kuris metas miegoti liberalams neduodantis keršto jausmas, kai pagaliau susivokė, kad ne nelabasis jiems išdaigas krečia, gundo ir apgaudinėja, o konservatorių diedai yra prie liberalių nelaimių nagus prikišę, kai prieš naujos koalicijos formavimą Seime teisėsauga staiga pareiškė partijai naujus įtarimus, kurie pasirodo besą seni, t.y. tie patys įtarimai, o tik pats pareiškimas naujas, tačiau tokiu būdu buvo „užkardytos“ jų galimybės būti pakviestais prie pyrago dalybų.

Nesėkmingas viliotinis

Nors apie viską buvo pagalvota, jokių kliūčių nesimatė, vylėsi liberalų diedai bent jau aplinkiniais keliais atsigriebti ir valstybės biudžeto valdymo laimės atsiriekti. Nesėkmingai paobuoliavus su velniu, konservatorių asmenyje ir smailiabarzdžiu jų patriarchu priešakyje, baisiausios lenkų davatkos nebegalėjo liberalų išgąsdinti.

Bet įvyko konfūzas. Lietuvos lenkų (ar lenkų Lietuvos, taip ir neaišku) ir Krikščioniškų šeimų sąjungos idėjinis vadas, Georgijaus juostelių kavalierius, europarlamentaras Valdemaras Tamaševskis pareiškė, kad nesusidės jo tautiečiai Vilniuje su liberalais ir „proše pane“. Kodėl nesusidės, plačiau V. Tamaševskis neaiškino, bet galima numatyti, kad turėjo gana logiškų priežasčių. Pirmiausia, pats „gyvenimo susidėjus“ būvis netiko. Kai Lenkų rinkimų akcija antrą partijos dėmenį „Rusų aljansą“ pervadino į „Krikščioniškas šeimas“, atsirado prievolė tarpusavyje gyventi susituokus pagal visus krikščionybės kanonus, o liberalai daugiausia yra bedieviai, net raganų savo gretose yra ne vieną turėję. Garsiausia jų netgi Lietuvos raganų ragana Vilija Lobačiuvienė bei dar visokių sekso eksperčių ir panašiai pas juos ilgainiui yra prisirinkę.

Antras reikšmingas veiksnys – Lenkų rinkimų akcija, visgi, nacionaliniu pagrindu susibūrusi partija, o liberaliai – kosmopolitai, jiems nacijų interesai yra prigimtinis blogis, kurį reikėtų sunaikinti arba leisti pačiam nunykti.

Tautinis jaunimas Kaune. Vytauto Visocko nuotr.

Berods prieš 15 ar daugiau metų, kai liberalams vadovavo dar Rolandas Paksas, liberalai bandė bendradarbiauti su lietuviais tautininkais, buvo net sutartį pasirašę, bet liberalizmo ir nacionalizmo principams prieštaraujantis susitarimas, kaip ir reikėjo tikėtis, ir tuomet buvo negyvybingas.

Tad ir susiklostė dabar Vilniaus taryboje keista situacija, kai liberalų diedai turi tik bobą lenkę, bet nei lenkų, nei krikščionių neturi. Strateginis daugiaplanis liberalų žygis baigėsi maža Brisiaus balute Europos aikštėje priešais Vilniaus savivaldybę.

Viltys į laisvos rinkos dėsnius

Iš kitos pusės, nusižiūrėjus į Seimą, kur diedas S. Skvernelis geriausiai bendradarbiauja pats su savimi ir lygiomis dalimis su visais kitais ir kitom, priklausomai, kur, kame, kada, kaip ir kam tų kitų prireikia, liberalų diedai, bobos ir raganos irgi tikisi pabandyti kortomis lošti, kai formaliai lyg ir nebendradarbiaujant, neformaliai bus galima bendrų interesų surasti, remiantis paprasčiausiais laisvos rinkos dėsniais: perku – parduodu, mainau ir pan., jei tik liberalai turės, ko reikia lenkams, ir atvirkščiai.

Su civilizuota politika – tai nieko bendro neturi, nieko bendro neturi netgi su liberalizmu, bet turi daug sąsajų su bobų ir diedų tradiciniais santykiais, kurie 2 tūkst. Vakarų civilizacijos formavimosi metų ne kartą buvo reikšmingesni už įvairiausias idėjas ir ideologijas.

Matriarchatas sugrįžta

Galime pažvelgti ir dar giliau, į pačią senovę, matriarchato žmonių civilizacijoje laikus, nes Lietuvos atveju, ta senovinė indoeuropiečių tarpusavio santykių hierarchinė sankloda be jokios abejonės sugrįžta.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pokytį žymi laikas, kai Lietuvos prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Įvairiai ji politinio elito ir paprastų žmonių vertinama, vieniems ji stūgaujanti ragana Daukanto aikštėje, kitiems valstybės garbė, orumas ir sąžinė viename, tačiau faktas, kad jai tapus šalies vadove, diedai pradėjo patirti nuoseklią ir kryptingą diskriminaciją, kuri ypač jaučiama tiesiogiai prezidentės kuruojamose srityse.

Tarkim, užsienio politikoje, vien tik pažiūrėję į Lietuvos diplomatinį korpusą, ką pamatome? Svarbiausiose nuolatinių atstovų aukščiausiose tarptautinėse organizacijose pareigose: Europos Sąjungoje – Jovita Neliupšienė, Europos Taryboje – Laima Jurevičienė, Jungtinėse Tautose – Audra Plepytė, UNESCO – Irena Vaišvilaitė, prie jų galima pridėti dar ir gražų vasarinių ir rudeninių bobikių – Lietuvos ambasadorių ratelį įvairiose šalyse. Negalima teigti, kad dėlto Lietuvos užsienio politika tapo geresnė ar blogesnė, bet faktas, kad tapo įdomesnė, ne tik vizualaus dailiosios lyties atstovių patrauklumo atžvilgiu. Vien ko verta žinia, kad net pagrindinis Rusijos diedas Vladimiras skundėsi ES atstovui Maskvoje Vygaudui Ušackui pagrindinės Lietuvos bobos elgesiu, kuri, anot diplomato paviešintų V. Putino žodžių, nuolat ant jo varanti. 

Bobiškoji žmogiškųjų santykių dimensija neabejotinai turi išraiškų ir vidaus politikoje, nors dabartiniame Seime bobikių ne tiek jau daug, tik 29, tačiau – tai, kad jų bent 11 valdančioje Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, o ir kitų aktyvi ir vieša saviraiška, dažnai sudaro įspūdį, kad jų Seime mažiausiai du trečdaliai. Aktyvumu nepralenkiama A. Maldeikienė, nedaug jai nusileidžia Ingrida Šimonytė, Agnė Širinskienė, Rasa Butbergytė, o pastaruoju metu sužibėjo ir Irenos Šiaulienės žvaigždė.

Patriarchatas traukiasi

Vis dėlto vidaus politikoje, matyt, gyvename pereinamuoju laikotarpiu iš patriarchato į matriarchatą, ir tai sukelia didelių nesusipratimų tiek tarp asmenybių, tiek tarp politinių grupių bei šių grupių viduje. Tarkim, kai socialdemokratus valdė a. a. Algirdas Mykolas Brazauskas, viskas pas juos buvo aišku. Trinkteldavo kumščiu į stalą stuomeningas diedas, visi kirkilai, butkevičiai, bernatoniai ir netgi andriukaičiai kaip mat po stalu sukrisdavo.

Feministės – prieš Vladimirą Putiną

Tais laikais G. Paluckui dar ūsai neaugo ir jis tik gudriai šypsodamasis svajonėse audė tolimus planus, kaip užimti AMB vietą. Užėmė – ir iškart radikalūs pokyčiai partijoje prasidėjo, tik šast ir Vilniaus socdemų vade patapo Auksė Kontrimienė. G. Palucko apsuptyje, beje, ir daugiau bobų nei diedų žvaigždės žiba. Tik I. Šiaulienė pasijuto atstumtąją ir nori tapti politinės prievartos auka, pareiškusi, kad „bevelytų būti išmesta“, pati iš partijos nenorinti eiti, nors vėliau persigalvojo ir draugia su frakcijos diedais pasirinko laisvą meilę Lietuvos kėdėms be jokių partijų.

Kad bobiškąjį politikos veiksnį politikės puikiai suvokia, atspindi kad ir tos pačios A. Maldeikienės pareiškimas apie motyvus kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidentus, kur ji teigia: kad  „<…> jei prezidento rinkimuose nedalyvaus politikė Ingrida Šimonytė, savo kandidatūrą kelsianti ji pati <…>. Į šiuos pareiškimus derėtų žiūrėti gana ir rimtai. D. Grybauskaitės feministinės – protekcionistinės politikos kryptis įgavo pagreitį, per dvi prezidentės kadencijas bobų vaidmens politikoje padidėjimas tapo įprastu, visuomenės natūraliai priimamu reiškiniu, tad prezidento rinkimuose bobiškąsis veiksnys turės vieną esminių privalumų, juolab, kad Lietuvoje pagal demografinius duomenis, bobų jų yra 11 proc. daugiau nei diedų.

Rinkimuose – tai rimtas koziris. Turint galvoj, kad socialdemokratams po visų skyrybų, dalybų, kovų ir taikų liks, ko gero, tik viena galimybė prezidento rinkimuose kelti Viliją Blinkevičiūtę, turint galvoj apylygę galimybių dėlionę būsimuosiuose prezidento rinkimuose, kai nėra aiškių favoritų, tikimybė, kad Daukanto aikštėje ir toliau gyvens raganos, gana didelė.

Trys prieš vieną

Lietuvių rašytoja, švietėja Julija Žymantienė – Žemaitė. Skulptorius Petras Aleksandravičius. Slaptai.lt nuotr.

Iš esmės, politikos jovalas Lietuvoje ir užvirė, ko gero, todėl, kad rinkimus laimėjo ne kuri nors iš tradicinių, subobėjimo kryptimi judančių partijų, bet aiškūs tradicinės patriarchalinės visuomenės atstovai – ūkininkai, apie kuriuos (Vingių Joną ir kt.) gražiai rašė feministė Žemaitė apsakyme „Marti“.

Viena esminių dabartinės Lietuvos vidaus politikos problemų yra ta, kad trys iš keturių įtakingiausiųjų šiuo metu valstybėje yra diedai – S. Skvernelis, Viktoras Pranskietis ir R. Karbauskis prieš vieną D. Grybauskaitę.

Jeigu R. Karbauskis – tradicinis lietuviškas diedas, lengvai nuspėjamas, tad jau ir diskutuoti apie jo pažiūras nebeverta. V. Pranckietį galima laikinai nurašyti, nes žmogaus toks charakteris, kad jei ne po bobos, tai po S. Skvernelio padu, nuolat papuola, – tai, kaip bežiūrėtum, bet S. Skvernelio, tipiško politikos oportunisto, prisitaikančio prie bet kokios situacijos, perspektyva, žvelgiant per bobų ir diedų santykių prizmę, yra be galo įdomi.

Turint galvoj laukiančią įtemptą politinę darbotvarkę, bus įdomu stebėti, kokią ateityje premjeras lytiškosios politikos vertybinę dimensiją pasirinks – prisišlies prie diedų, ar glausis prie bobų. Iš pradžių jis aiškiai užėmė diedo – patino vaidmenį ir, atrodo, kad laikosi šio vaidmens ir šiol.

Edmundo Jakilaičio LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ paklaustas apie ketinimus kandidatuoti į prezidentus, S. Skvernelis aiškino, kad  „<…> premjero pozicija irgi yra ta, apie kurią kažkada net negalvojau, negalvojau, kad gali tekti tokią poziciją užimti. Šis darbas tikrai yra sunkus, atsakingas, bet įdomus. Labai įdomus. Todėl kol kas aš save pozicionuoju čia, o toliau – laikas parodys. Daug kas priklauso nuo situacijos <…>“.

Taip susiklostė, kad Lietuvos premjerais, išskyrus pačią pirmąją Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suformuotą Kazimieros Prunskienės vyriausybę, visada buvo diedai, tad pozicionuodamas save į šias pareigas, S. Skvernelis priima ir tradicinį Lietuvos premjero, diedo, vaidmenį.

Tačiau, prezidento rinkimams toks vaidmuo naudos daug neneš, nes S. Skvernelio charakteris atskleidžia ne tiek „kieto bičio“, kiek „sukto šulerio“ savybes. Politiniai pokeriai Seime, kai koalicija formuojama su bet kuo ir bet kokia kaina, nepaisant jokių vertybinių kriterijų, išmintingo politiko įvaizdžio S. Skverneliui nekuria. Tad jei planuos pretenduoti į svarbiausią poziciją valstybėje, jam ar jo viešųjų ryšių patarėjams reikės pasukti galvą, kaip patikti ne tik toms sadomozochistinėms boboms, kurias diedai muša ir joms tai patinka, bet ir toms, kurios muša diedus, nes yra už juos stipresnės, ypač susivienijusios vardan švento reikalo.

Klausimai: kas, su kuo, kur?

Tiesa, S. Skverneliui gali tekti ir laikinai pamiršti pretenzijas į aukštesnes valdžios viršūnes. Žaliųjų ir valstiečių sąjungai tarpusavyje neišsiriejus ir neišsiskaldžius, prabilo sunkioji artilerija. Raimondas Lopata informaciniame portale Delfi pateikė gana įdomų sąrašą dabartinio Seimo veikėjų, kurių ryšiai su Rusijos tarnybomis arba neaiškios praturtėjimo aplinkybės turėtų sukelti rezonansą išlikusios neapatiškosios Lietuvos visuomenės tarpe.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Politologas apžvelgia platų politikos bobų ir diedų ratą, pradedant Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininku Vytautu Baku, vienu iš vadinamojo žemės pardavimo užsieniečiams referendumo aktyvistu, vienu iš ekspertai.eu, anot mūsų VSD – Kremliaus ruporo – steigėju ir laiškų rašytoju Rusijos profsąjungoms, baigiant S. Skverneliu, kuris, pokalbyje su žurnalistais apie mokesčių vengimą prisipažino, kad „Buvo tokia situacija. Neslėpkime. Prieš dešimtmetį ir daugiau, kai tikrai faktiškai tam pačiam statybų versle viena iš pusių diktuodavo, kokiais būdais jie nori gauti atsiskaitymą“.

Politologas klausia: „Ar kas matė premjero S. Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas, su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270 tūkst. eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui?“ Tokiame kontekste kitaip atrodo Žaliųjų ir valstiečių bendradarbiavimo atvirumas su bet kuo, kai į frakcijų koaliciją drauge su nuo partijos atsiskyrusių socdemų aštuntuku pakliūna bent du Darbo partijos, kuriai, kaip ir liberalams pareikšti įtarimai korupciniais nusikaltimais, atstovai ir kt. margos, daugiaprasmės ir daugialytės visuomenės atstovai.

Keistas dar vienas Lietuvos paradoksas. Nepaisant įvairiausių įtarimų korupcija, Rusijos įtaka ir pan., tiek Liberalų sąjūdis, tiek Lenkų rinkimų akcija visuomenės nuomonių apklausose užtikrintai išsilaiko virš 5 proc., reikalingų pakliūti į Seimą ribos. Nekrenta ir Valstiečių ir žaliųjų reitingai, nepaisant, kad per metus laiko jau visi rinkėjai turėjo patirti, jog šis politinis darinys juos paprasčiausiai apgavo, bent jau vykdo kitokią politiką nei savo programoje žadėjo.

Ar tokios tendencijos reiškia, kad korupcija, potenciali valstybės interesų išdavystė ir elementarus sukčiavimas tampa rinkėjų toleruotina Lietuvos politikų yda? Jei prielaidos diskusijai apie tokias visuomenės „vertybes“ atsiranda, reiškia, kad valstybė pasuka į susinaikinimo kelią ir klausimus kelti, kodėl taip atsitinka, jau ne tik laikas, bet gal ir per vėlu. Nes per kitus rinkimus atsitiks taip, kad „teistumo“ argumentas taps ne pretendentų į valdžios struktūras minusu, bet pliusu.

Santarvės akligatviai

Seime, savivaldybėse ir gyvenime verdant smagiam politiniam jovalui ir belieka, norint įnešti į vykstančius procesus šiek tiek aiškumo, pasitelkti boboms ir diedams būdingus tarpusavio santykių aiškinimo modelius. Ne tik todėl, kad jau ir garbi žurnalistė Indrė Makaraitytė rėžė tekstą, kuriame į priekį iškeliamas plikų papų klausimas žiniasklaidoje, bet todėl, kad politiniai, etiniai, moraliniai temų parutuliojimai prasmę turi tik tol, kol jų turinys yra reikšmingas objektams, apie kuriuos tekstuose kalbama ir rašoma. Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad į mūsų politiką veržiasi srautas pašalinių, dėmesį blaškančių šiukšlių, į klystkeliais ir akligatvius vedančių nuorodų, kur baltas ir juodas spalvas keičia begalinės pilkų ir balkšvų spalvų gamos, visiems džiūgaujant, kad gyvenimas negali būti tik baltas ir juodas, juk jis esąs spalvotas, kaip tie rudens lapai bobų vasarą.

Tačiau geriau įsižiūrėjus į valdžios darinius, vis dažniau išryškėja ne margi apdarai, bet paaiškėja, kad ne tik karaliai, bet ir karalienės laksto nuogi, patys nepastebėdami nei plikų papų, nei nuogų užpakalių. Todėl ir diskusija apie vertybinius bobų ir diedų santykius, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiška, bet iš tiesų yra prasmingesnė, nes kalbama apie tikrąsias žmonių vertybes ir savybes, nors jos yra tik fizinės.

Galų gale, jeigu rimtai diskutuojame apie skirtingų amžiaus kartų, nacijų, ideologijų, socialinių ir finansinių grupių konfliktus politikoje, turėtume diskutuoti ir apie lyčių konfliktus, kadangi šiuo metu ši dedamoji politiniuose procesuose akivaizdžiai dalyvauja. Kai nebelieka bendražmogiškų vertybių politikoje, visuomenėje, žiniasklaidoje, juos keičia bendražmogiškieji konfliktai, kuriuose kompromisų nėra ir gali būti laimėjusioji ir pralaimėjusioji pusės.

Diedų pavasaris

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, kaip grybų po lietaus, pasipylė „idėjų Lietuvai“ pasiūlymai. Teikia jas bankininkai, politikai, moksleiviai, pensininkai, mokslininkai ir verslininkai. Reikėtų ir visiems Lietuvos diedams susivienyti ir pateikti idėją Lietuvai, visus klimato pašaltėjimus birželio mėn., ir pašiltėjimus gruodį, pavadinti „diedų pavasariais“ ir „diedų rudenimis“. Prieš diskriminaciją reikia kovoti, nes panašu, kad karjerą ateities politikoje galės daryti tik policininkai ir bobos, diedų vaidmuo, kuo toliau, tuo mažiau reikšmingas, dar metai, kiti ir išnyks jie kaip atskira lytis.

Ruduo Vilniaus Gedimino prospekte. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kartais stebint politikos procesą tėvynėje, iš tiesų apima jausmas, kad gyvename amžinoje Samuelio Becketto kūrinio „Belaukiant Godo“ būsenoje, kad į politikus būtų geriau žiūrėti, kaip į meteorologus, kurie Lietuvai vietoj klimato šiltėjimo siunčia klimato šlapėjimo procesus arba tiesiog išeiti pasivaikščioti į Neries pakrantes gražią bobų vasaros dieną ir pasvajoti apie laikus, kai Lietuvos premjerai ir visa kita politikos diedų ir bobų plejada baigs pozicionuoti save į premjerus, Seimo narius ir nares, bet, perfrazuojant Konstantiną Stanislavskį, pradės ieškoti ne tik savęs valstybės kėdėse, bet ir valstybės savyje.

2017.10.15; 05:30

Po optimistinės Prancūzijos prezidento kalbos apie Europos Sąjungos ateitį praėjo per mažai laiko, kad ją būtų galima kategoriškai vertinti. Reikia mažumėlės laiko, kad, kaip sakoma, „spėtų mintys susitupėti“.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau kuo toliau, tuo daugiau abejonių. Pirmiausia, kas krenta į akis, – tai JAV ignoravimas. Dvi valandas trukusioje kalboje, pasakytoje Prancūzijos Sorbonos universitete, Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) neskyrė dėmesio Europos Sąjungos ir Amerikos santykiams. Kodėl? Juk ES ir JAV – partneriai. Beje, vienas kitam reikalingi partneriai. Argi įmanoma paneigti, kad Europa be JAV karinės apsaugos – labai nesaugi teritorija? Nejaugi Prancūzijos vadovas nežino, kad bent šiuo metu į krūvą sudėtos visos ES šalių kariuomenės savo galia nė kiek neprilygsta Jungtinių Valstijų ginkluotosioms pajėgoms? Ir vis tiek – nė žodelio apie Vašingtono svarbą?

Gal Prancūzijos prezidentas – per daug jaunas, kad suvoktų Amerikos ir ES bendradarbiavimo svarbą? Nors E.Makronas – išties labai jaunas, jam vos 39-eri, manau, priežastys, nulėmusios Amerikos vaidmens nepastebėjimą, – visai kitos. Šiandieniniai ES vadai per daug ambicingi, per daug savimi pasitikintys. Paryžius ir Berlynas naiviai mano, kad jiems ir be Vašingtono paramos pavyks suvaldyti tokį sudėtingą, prieštaringą, painų valstybių ir tautų konglomeratą kaip ES. Būti dideliu optimistu, drąsiai žvelgti į ateitį – gal ir gerai. Blogumai išryškėja, kai optimizmas – dirbtinas, kai po juo slepiamas nežinojimas, kaip suderinti daug skirtingų europietiškų požiūrių.

Štai E.Makronas siūlo įkurti bendras Europos karinės intervencijos pajėgas ir turėti bendrą Senojo žemyno gynybos biudžetą. O kam mums reikalinga Europos kariuomenė, jei turime NATO aljansą, kuris apima visą Europą – nuo Portugalijos iki pat Baltijos šalių?

Įkurdami vieningą Europos kariuomenę mes norom nenorom neigsime NATO (tuo pačiu – JAV) svarbą. NATO gal ir galima nustumti į antrąjį planą. Amerika gal labai net neįsižeis, kaip neįsižeidžiama ant jaunesniojo brolio ar ant jaunesniosios sesers. Bet juk Europai nepavyks sukurti vieningos kariuomenės, kuri be JAV paramos atremtų bent kiek rimtesnę intervenciją. Niekad nepatikėsiu, kad Europos kariuomenė vienui viena, be amerikiečių pagalbos, sugebėtų atremti, pavyzdžiui, Rusijos agresiją. Europiečiai nebenori skirti savo nacionalinėms kariuomenėms bent minimalių lėšų (būtinų 2 proc. nuo BVP), tačiau nori turėti bendras Europos greitojo reagavimo pajėgas!

Labai abejotini E.Makrono samprotavimai apie bendros Europos žvalgybos akademijos kūrimą. Neginčiju, ES šalims būtina bendradarbiauti šioje srityje. Tačiau kiekviena nacionalinė žvalgybos agentūra privalo turėti ir nuosavų paslapčių, kurios būtų neprieinamos net patiems artimiausiems ir ištikimiausiems draugams. Kiekviena valstybė savo žvalgus ir kontržvalgus privalo mokyti savaip, nepamiršdama nacionalinių niuansų ir specifikos, galų gale – savo istorinės patirties ir geopolitinės padėties.

Bendra Europos žvalgybos akademija specifinius niuansus kaip tik niveliuotų. Europos žvalgybos akademija taptų kažkuo panašiu į sovietinių laikų kolūkį, kur viskas yra bendra ir tuo pačiu – niekieno. Kaip tokiame „kolhoze“ atsekti, kas kaltas dėl slaptosios operacijos žlugimo, informacijos nutekėjimo, priešiškos šalies agento įsiskverbimo?

Neįtikina ir E.Makrono žodžiai, ištarti dėl migrantų krizės sprendimo būdų: „Mūsų pareiga rasti Europoje vietos pabėgėliams, kurie rizikavo savo gyvybėmis“. Kad Europoje jau seniai nėra laisvų vietų. O jei norima dar labiau susispausti, – prašau. Bet ten, kur ankšta, neišvengiamos trintys, barniai, muštynės. Nejaugi ponas E.Makronas nori pasakyti, jog Europai dar per mažai karčios patirties bandant suvaldyti agresyvius getus ir saugojantis nuo teroro aktų?

Keistokai atrodo ir E.Makrono noras kurti „naujas pasienio policijos pajėgas, kurios būtų atsakingos už prieglobsčio negavusių asmenų grąžinimą namo“, įsteigti „Europos prieglobsčio agentūrą“. Juk šias institucijas, tiesa, kiek kitaip pavadintas,  Europa seniai turi. Tik joms neleidžiama iki galo atlikti savo pareigos – joms draudžiama akylai saugoti ES sienas. Duokite įsakymą, suteikite leidimą – ir jos apsaugos Europą nuo invazijos tų, kurie neturi leidimo patekti į žemyną. Įstaigos iškabų bei pavadinimų kaitaliojimas realios naudos neatneš.

Sprendžiant iš ilgokai Sorbonos universitete trukusios E.Makrono kalbos, jis – dar ir didesnės ES integracijos šalininkas. Tikriausiai mes vis – už integraciją, jeigu jau esame viena šeima. Bet argi meluoja tie, kurie sako, kad kuo labiau skirtingos tautos ir valstybės integruosis arba bus verčiamos dirbtinai integruotis, tuo daugiau turėsime panašių situacijų į „Brexit“? Pats paprasčiausias, elementariausias fizikos dėsnis – kuo labiau spausi, tuo stipriau atšoks…

Žodžiu, jaunojo Prancūzijos vadovo debiutas vertintinas santūriai. Pagyvensime – pamatysime. Teisi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai sako: „Europiniai horizontai jau nubrėžti, todėl svarbu judėti pirmyn, bet vengiant „dykumos miražų“.

Vis dėlto ne vieną keliautoją pražudžiusių miražų bus sunku išvengti. Tai parodė paskutinieji įvykiai Barselonoje. Po bandymo dalyvauti centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl atsiskyrimo katalonai sulaukė represijų. Iš 465 asmenų, kurie kreipėsi pagalbos pas medikus, 92 pripažinti sužeistais. Į atsiskirti nuo Ispanijos panorusius žmones buvo šaudoma guminėmis kulkomis. Už ką, kodėl? Vien dėl to, kad žmonės susiruošė į taikų referendumą balsuoti?

Nenoriu kategoriškai tvirtinti, esą katalonai visur ir visada teisūs. Valstybės sienų stumdymai – labai pavojingas užsiėmimas. Beje, šia kataloniška intriga būtinai pasinaudos Rusija, kuriai reikalinga sumaištis Eurpoje. Be to, netikiu, kad Ispanijos valdžia engtų katalonus taip baisiai ir žiauriai, kaip mus, pabaltijiečius, engė Sovietų Sąjunga.  

Bet ar demokratines taisykles pripažįstanti Europa turi teisę draust katalonams balsuoti net ir dėl Madridui labai nepalankaus klausimo? Tai kas, kad Ispanija priėmusi įstatymą, draudžiantį Barselonai siekti nepriklausomybės. Juk be šio įstatymo Europoje neatšaukta europietiška norma laisvai reikšti nuomonę, laisvai balsuoti, laisvai rengti referedumus pačiais nemaloniausiais klausimais. Vaizdžiai tariant, į galvą ateina dvejopos mintys: gal šį sykį bausti reikia ne į referendumą susiruošusius Barselonos gyventojus, o politikus, priėmusius akivaizdžiai antidemokratišką sprendimą?

Todėl ir įdomu, kaip į ES ateitį optimistiškai žvelgiantis Prancūzijos prezidentas E.Makronas siūlys išnarplioti kataloniškąjį Gordijo mazgą. Drįstu manyti, kad jis tiesiog nežino. Atsakymo neturi ir visi jo patarėjai, ir jo džiugią kalbą apie didesnę ES integraciją gynę ES politikai.

Informacijos šaltinis – Draugas.org

2017-10-10

Reaguodami į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako bandymą užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis, parlamentarai Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami įvertinti susidariusią padėtį. 

Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žiniasklaidos teigimu, V. Bakas 2011-aisiais siuntė laiškus Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams. Juose V. Bakas, kaip tuometis Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas, prašė padėti užmegzti ryšius su tose valstybėse veikiančiomis teisėsaugos profsąjungomis.

Vieno iš portalų paskelbtame pokalbyje V. Bakas taip pat užsimena apie skambučius ir susitikimus siekiant užmegzti ryšius su užsienyje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis.

Lietuvos parlamento narys Arvydas Anušauskas. Slaptai.lt nuotr.

Įvertinus laikmečio, kai V. Bakas kreipėsi ir bandė užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis aplinkybes ir faktą, kad Rusijoje valstybės institucijų darbuotojų profsąjungos yra kontroliuojamos Vladimiro Putino valdžios, abejoju V. Bako galimybėmis toliau eiti NSGK pirmininko pareigas ir tinkamai atlikti parlamentinius tyrimus, susijusius su Rusijos įtaka Lietuvos politikams. Asmeniškai, esu įsitikinęs, kad Seime privalo būti sudaryta nepriklausoma parlamentinė komisija ištirti galimą Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybiniam sektoriui, įskaitant „žaliųjų“ judėjimus“, – teigė Ž. Pavilionis.

Parlamentaro, NSGK nario A.Anušausko teigimu, nuomonė, kad bendradarbiavimas su Rusijos valdžios išlaikomu nevyriausybiniu sektoriumi gali suteikti naudos ir galima neatsižvelgti į Rusijos agresyvius veiksmus prieš Baltijos valstybes ir valdžios institucijas, tautos istorinę atmintį, yra klaidinga ir klaidinanti.

Esame įsitikinę, kad tiek NSGK pirmininkas V. Bakas, kuris laikėsi principingos pozicijos Seimo nario Mindaugo Basčio parlamentinio tyrimo metu, tiek ir Seimo vadovybė turi atsakingai įvertinti susiklosčiusią padėtį“, – teigė. A. Anušauskas.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.08.18; 08:15