Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Po balsavimo posėdžių salėje kilo plati diskusija. I. Rozova dėkojo Seimo nariams prieš rinkimus grįžus į sveiką protą, tuo metu opozicija kaltino valdančiuosius, kad šie dėl koalicijos tvarumo pridengia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovę.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Už apkaltos proceso pradėjimą antradienį Seime balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 62.
 
Pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, parlamentas, nesiimdamas tirti I. Rozovos atvejo, tapo neatsparus Rusijos įtakai.
 
„Tai įeis į istoriją, ir ateities kartos atsimins, kad įvyko tai, kas įvyko. Šitas Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo procesams. Šitas Seimas atsisakė tirti trąšų klausimą, atsisakė tirti ir mano penkis iškeltus klausimus, pavyzdžiui, Rusijos įtakos Ignalinos AE uždarymo referendumui, žemės nepardavimo referendumui ir kt. Šitas Seimas jau kelintą kartą balsuoja, kad atsisakytų tirti Rusijos įtaką, galimai vykusią Seimo narės atžvilgiu“, – po balsavimo sakė liberalas E. Gentvilas.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu I. Rozova padėkojo visiems Seimo nariams.
 
„Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kolegoms už šį balsavimą, kuris ką tik įvyko. Aš manau, kad mes visi galime džiaugtis ir konstatuoti, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo. Labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys tą raganų medžioklę ar bent padarys kažkokią pauzę. Mes visi matome, kad Lietuvoje yra daug klausimų, problemų, ir šios dienos įvykiai – ne išimtis. (…) Taigi, jeigu mes eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums“, – sakė I. Rozova.
 
Apkalta I. Rozovai ėmė grėsti, paaiškėjus, kad politikė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atskleidė, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. VSD teigimu, I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 02:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį tęs tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD), netinkamo panaudojimo.
 
Kaip Eltą informavo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, komitetas trečiadienį apklaus buvusius Seimo pirmininkus.
 
„Komitetas kviečiasi visus buvusius (nuo 2009 m.) ir esamą Seimo pirmininką siekdamas išsiaiškinti, kokia informacija, susijusi su galima Rusijos įtaka per ambasadų darbuotojus juos pasiekdavo tuo metu, kai jie pirmininkaudavo, kokių veiksmų jie imdavosi, jeigu imdavosi.
 
Jeigu nesiimdavo, tai kodėl? Kaip, pagal juos, veikia prevencinė sistema Seime?“, – klausimus, kurie bus užduoti buvusiems ir esamam Seimo vadovui komiteto posėdžio metu įvardijo D. Gaižauskas.
 
NSGK posėdžio metu taip pat, teigė komiteto pirmininkas, bus aptariamas ir tyrimas dėl I. Rozovos veiklos bei informacija, kurią Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dėl šios parlamentarės galimai įtartinų ryšių buvo gavęs iš VSD.
 
„Antras klausimas bus daugiau susijęs su dabartiniu Seimo pirmininku, paliesime tam tikrą dalį, susijusią su I. Rozova, kada ji buvo siunčiama į ortodoksų asamblėją, nors buvo gautos informacijos, kad jei ji ten išvyks, gali kilti rizikos nacionaliniam saugumui“, – paaiškino D. Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:30

Seimo nario Vytauto Bako spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir „valstiečių“ frakcijos Seime narys Vytautas Bakas būgštauja, kad Lietuvos politinės partijos gali atsidurti Rusijos įtakos orbitoje.
 
Politikas užsimena, kad pavojus atsidurti su Kremliumi susijusių įmonių taikinyje kyla ir „valstiečiams“, jau anksčiau priėmusiems paramą iš įtartinų verslo subjektų. Todėl, akcentuoja politikas, NSGK atliekamą tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos reikėtų papildyti naujomis užduotimis.
 
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasiūliau šiuo metu vykdomą parlamentinį tyrimą papildyti dar vienu klausimu – kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja, kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus“, – trečiadienį socialiniame „facebook“ tinkle rašė V. Bakas, ragindamas įsivaizduoti situaciją, kuomet kurią nors iš Lietuvos partijų finansuotų grupės, susijusios su Rusijos ar Baltarusijos verslais.
 
„Įsivaizduokite situaciją, jei paaiškėtų, kad kurią nors Lietuvos partiją, pavyzdžiui, LLRA-KŠS arba konkretų politiką, finansuotų verslo grupės, susijusios su Baltarusijos ir Rusijos verslais ir šių šalių interesais regione?“, – teigė iš valdančiųjų gretų pasitraukęs politikas.
 
V. Bakas pabrėžė, kad LVŽS jau yra gavusi paramą iš šiuo atžvilgiu įtartinų verslo subjektų.
 
„Pagrindinė valdančioji partija tokią paramą gavo, jos negrąžino nepaisant raginimų ir rekomendacijų tą padaryti. Todėl NSGK atlikdama Rusijos poveikio tyrimą privalo rimtai įvertinti šias aplinkybes“, – savo socialinio tinklo paskyroje teigia buvęs „valstiečių“ frakcijos Seime narys, galvoje turėdamas tai, kad LVŽS kandidatą Klaipėdos miesto mero rinkimuose Arvydą Vaitkų rėmė su baltarusiškų trąšų verslu susijęs Igoris Udovickis bei jo žmona.
 
„Kaip žinote, – tęsė V. Bakas, – stambiausia Lietuvos valdančiosios koalicijos partija per 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimus gavo paramą iš asmenų, kurių ekonominiai, politiniai interesai kelia pagrįstų abejonių dėl jų suderinamumo su nacionalinio saugumo interesais“, – sako jis. Politikas pabrėžia, kad grėsmė yra realiai, nes anksčiau atlikto NSGK tyrimo išvados būtent ir liudija, kad Lietuvos politikais bandoma manipuliuoti.  
 
„NSGK tyrimas atskleidė, kad įtaka daroma per politinius lyderius, verslą. Remiami palankūs politikai, finansuojamos kampanijos. Štai „Rosatom“ siekė paveikti buvusios daugumos lyderius, iki šiol mes susiduriame su poveikio pasekmėmis“, – teigė V. Bakas, akcentuodamas, kad, jo įsitikinimu, yra akivaizdu, jog Rusija ir Baltarusija ir dabar siekia dalyvauti Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu itin svarbiuose projektuose.
 
„Turime Astravą, kuris kelia grėsmę viso mūsų krašto žmonių saugumui, turime Klaipėdos uostą ir su juo susijusius saugumo interesus. Šiame kontekste ignoruoti trečiųjų šalių kilmės pinigų, kurie patenka į Lietuvos politinę sistemą, būtų neatsakinga“, – apibendrino V. Bakas.
Kaip ELTA jau skelbė, parlamentarės I. Rozovos ryšius tiriančiam NSGK siūloma priskirti daugiau užduočių.
 
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys siūlo tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose.
 
Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą.
 
Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 00:30

JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo penktadienį lankėsi Juodkalnijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Vizito metu jis džiaugėsi Balkanų šalių pastangomis išsivaduoti iš Rusijos įtakos, praneša naujienų agentūra dpa.
 
M. Pompeo gyrė Juodkalniją, mažiausią buvusios Jugoslavijos šalį, nusisukus nuo Rusijos ir įstojus į NATO 2017 m. birželį.
 
„Mes taip pat matome Juodkalnijos įsipareigojimą kovoti su XXI amžiaus grėsmėmis“, – JAV valstybės sekretorius sakė po susitikimo su Juodkalnijos premjeru Duško Markovičiumi šalies sostinėje Podgoricoje.
 
Anot M. Pompeo, dėl tiesioginio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje buvo ištaisytos saugumo spragos ir dabar milijardai prietaisų visame pasaulyje yra apsaugoti nuo rusiškų kenkėjiškų programų.
 
Juodkalnijai siekiant išvengti Rusijos įtakos nebuvo apsieita be įtampos.
 
2016 m. Maskva kaltinta kišimusi į šios valstybės parlamento rinkimus ir planais įgyvendinti perversmą, ką patvirtino Juodkalnijos teismo nuosprendis prieš du Rusijos diplomatus.
 
JAV valstybės sekretorius taip pat ragino ES narystės siekiančią Juodkalniją kovoti su korupcija, sustiprinti įstatymo viršenybę ir užtikrinti spaudos laisvę.
 
Šalies prezidentas Milo Djukanovičius, kuris valdžioje yra nuo pat 1991 m., dažnai kritikuojamas tiek savo gimtinėje, tiek tarptautinėje erdvėje dėl korupcijos aukščiausiuose valdžios lygmenyse, nepotizmo ir žiniasklaidos spaudimo.
 
JAV valstybės sekretorius vėliau lankėsi ir Šiaurės Makedonijoje. Per bendrą spaudos konferenciją su premjeru Zoranu Zaevu jis perspėjo dėl piktybinės Rusijos įtakos, kurią socialinėje žiniasklaidoje skleidžia Rusijos troliai ir automatizuotos programos.
 
M. Pompeo sveikino Graikijos ir Šiaurės Makedonijos susitarimą dėl pastarosios šalies pavadinimo pakeitimo. Ginčo išsprendimas tarp kaimyninių valstybių atvėrė kelią Šiaurės Makedonijai siekti narystės NATO.
 
M. Pompeo sakė, kad jau rudenį JAV Senatas turėtų ratifikuoti protokolą dėl Šiaurės Makedonijos įstojimo į NATO.
 
Šiai šaliai įstojus į Aljansą, Balkanuose jam nepriklausytų tik Serbija ir Bosnija ir Hercegovina.
 
Apsilankęs Italijoje, Juodkalnijoje ir Šiaurės Makedonijoje, M. Pompeo išvyko į Graikiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.27; 06:33

JAV specialiojo prokuroro Roberto Mullerio liudijimas apie ataskaitą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus buvo pavėlintas viena savaite, penktadienį informavo JAV Kongreso nariai.
 
R. Mulleris turėjo liudyti trečiadienį: pirma – dvi valandas Atstovų Rūmų Teismų komitete, paskui – dvi valandas Žvalgybos komitete.
 
Vis dėlto, Kongreso nariams pasiskundus, kad liudijimui skirta per mažai laiko, esą jo neužteks R. Mulleriui apklausti, Jerry’is Nadleris ir Adamas Schiffas pareiškė, kad sesija įvyks liepos 24 d. ir truks ilgiau.
 
R. Mulleris Atstovų Rūmų Teismų komitete liudys tris valandas, o po pertraukos dalyvaus Žvalgybos komiteto sesijoje.
 
Atstovų Rūmų Teismų komiteto pirmininkas J. Nadleris savo tviterio paskyroje rašė, kad šis liudijimas padės JAV visuomenei daugiau sužinoti apie specialiojo prokuroro tyrimą ir įrodymus dėl Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus. Taip pat leis svarstyti galimus prezidento Donaldo Trumpo nusižengimus teisingumui ir piktnaudžiavimą valdžia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 09:00

Christopheris Wray. AFP/Scanpix nuotr.
Rusija taikysis į kitąmet vyksiančius JAV prezidento rinkimus kampanijomis socialiniuose tinkluose, taip pat platindama melagingas naujienas ir propagandą, bandydama sukelti sumaištį šalyje ir suskaldyti amerikiečius, mano Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us.

Ch. Wray’us, kalbėdamas Tarptautinių santykių taryboje Vašingtone, sakė, kad, kaip 2016-ųjų prezidento rinkimų atveju, Rusija bandė paveikti 2018 m. JAV vidurio kadencijos rinkimus ir bandys daryti tą patį 2020-aisiais.

„Socialinių tinklų, melagingų naujienų, propagandos, klaidinančių personų naudojimas bandant mus sukiršinti vyksta nuolat“, – sakė Ch. Wray’us.

Rusijos žvalgybos tarnybos siekia „nuteikti mus vienas prieš kitą, kurstyti nesantaiką, kelti sumaištį, kenkti amerikiečių tikėjimui demokratija“, tikino FTB vadovas.

„Tai nėra grėsmė vienam rinkimų ciklui, tai yra 365 dienas per metus kylanti grėsmė, kuri tebesitęsia. Mūsų nuomone, 2018-ieji buvo tarytum repeticija prieš didįjį 2020-ųjų pasirodymą“, – kalbėjo Ch. Wray’us.

Pasak jo, nors Rusija ir siekė paveikti tiek 2016-ųjų, tiek ir 2018-ųjų rinkimus Jungtinėse Valstijose, nebuvo jokio kišimosi į pačią rinkimų infrastruktūrą, o socialinių tinklų bendrovės padarė didžiulę pažangą susitvarkydamos su kenkėjiškais veikėjais.

„Manau, kad (socialinių tinklų) bendrovės supranta, kad jos turi imtis veiksmų, kad jų pačių platformos nebūtų išnaudojamos. Yra daugybė sėkmės istorijų vidurio kadencijos rinkimuose (2018 m.), kai dalis bendrovių pačios ėmėsi veiksmų, uždarydamos ir išmesdamos iš tinklų vartotojus“, – teigė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 08:45

Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.

„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.

„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.

Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.

„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:25

Socialiniuose tinkluose liejasi kritika premjerui Sauliui Skverneliui, nusprendusiam kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimos Kremliaus specialiųjų tarnybų įtakos konservatoriams. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

S. Skvernelio sprendimu stebisi ir žengtą žingsnį valstybei pavojinga politine klaida vadina ne tik opozicijoje esantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderiai, bet ir politikos ekspertai. Pasak jų, pastaroji premjero retorika ir sprendimai tik dar labiau didins įtampas valstybėje, kuriomis pasinaudoti nevengs ta pati Rusija. Ekspertai pabrėžia, kad VSD politizuoti jokiu būdu negalima.

„Kol klykia Gražulis, tai dar suprantu – Seime turime klouną. Bet kai taip pat klykia premjeras, darosi neramu. Dar daugiau, šis asmuo į savo isteriką įtraukia ir tarnybas, darosi mažiau juokinga. Reiškia jau visas valstybės aparatas jam yra tiesiog politinis instrumentas oponentams bauginti“, – rašė feisbuke konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir svarstė, ar dar ilgai premjeras liks savo poste.

„Kuo toliau, tuo aiškiau darosi, kad politinė įtampa premjerui nepakeliama ir verčia jį elgtis neadekvačiai. Beliko atsakyti į klausimą, ar ilgai dėl įtampos premjeras liks dar savo poste“, – samprotavo G. Landsbergis. 

Konservatorių kandidatė 2019 m. prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė S. Skvernelio užmojį įvardino kaip prasilenkiantį su vakarietiška demokratija. Pasak jos, pastarieji Vyriausybės vadovo žingsniai rodo, kad kalbos apie S. Skvernelio siekį sukurti „policinę valstybę“ nėra tik kalambūras.

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kreipimasis į specialiąsias tarnybas dėl opozicinės partijos yra įvykis, kuris nėra vakarietiškos demokratinės valstybės požymis. Jau kuris laikas įvairiausių bandymų keisti demokratiją į iškabų demokratiją buvo, dauguma nesėkmingų. Tačiau tik dabar, valdžios ponams iš esmės nesivaldant dėl problemų, su kuriomis susiduria turbūt bet kuri Vyriausybė, kai sukuria didesnius lūkesčius, nei gali įgyvendinti, imamasi žingsnių, kuriuos galėtum įsivaizduoti tose šalyje, kurių demokratijos būklei tarptautinės organizacijos turi labai rimtų pastabų“, – savo feisbuko paskyroje antradienį rašė I. Šimonytė. Ji apgailestavo, kad, pasak jos, dėl negebėjimo oriai atremti oponentų kritikos specialiosios tarnybos įveliamos į politikų ginčus.

„Specialiosios tarnybos turi užtikrinti saugumą nuo tikrų nedraugų ir tirti nusikalstamas veikas, o ne būti išnaudojamos kitokią nei valdžios nuomonę turinčiųjų „nuraminimui“. Ir tai kvepia jau ne vien kalambūrais apie policinę valstybę. Ten, kur baigiasi politika, tikrai ateina policinė valstybė, viena tiesa ir viena partija. Telieka tikėtis, kad toms tarnyboms užteks išminties atsiriboti nuo šių bandymų“, – teigė I. Šimonytė ir pabrėžė, kad valdžios lyderių kalbėjimas vis labiau panašėja į tai, ką rašo ir kalba kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis. 

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kritiškai premjero žingsnį įvertino ir politologai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas premjero kreipimąsi į VSD pavadino milžiniška klaida.

„Premjeras padarė milžinišką klaidą: panoro įvelti žvalgybos tarnybas į politines kovas su opozicine partija. Negalima politizuoti VSD, net jei nuoširdžiai kažkam atrodo, kad opozicija prisideda prie visuomenės įaudrinimo, protestų organizavimo ir taip didina riziką, jog tokiomis nuotaikomis Rusija naudosis ir bandys dar labiau padidinti visuomenės susiskaldymą ar sukelti politinę krizę. Rusija visose šalyse naudojasi tuo pačiu modeliu – ieško silpniausių vietų valstybėse ir jas dar labiau paskatina, sudirgina. Žaidžia abiejose pusėse, nes taip geriausia įsiūbuoti situaciją“, – feisbuke rašė politologas. Pasak jo, aukščiausio lygmens politikams dėl vidaus politinių nesklandumų tiesiog negalima iškart pulti ieškoti išorės kaltininko. 

„Mokytojai pradėjo streikuoti ne dėl Rusijos kišimosi. Mitingai vyksta ne dėl to, kad juose dalyvauja vien tik Kremliaus agentai. Tai tiesiog normali politikos dalis. Labai tikiuosi, kad VSD išliks neutralus ir niekaip neįsitrauks į bandymus pasinaudoti žvalgyba kaip politinės kovos su oponentais instrumentu. Tai būtų visų žvalgybos reformų, kurių esminis tikslas buvo VSD depolitizavimas, nubraukimas ir žvalgybos institucijų nusviedimas į 90-uosius“, – samprotavo TSPMI profesorius. 

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, komentuodamas premjero žengtą žingsnį, klausė, ar tikrai tai yra klaida, o ne sąmoningas premjero sprendimas. 

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Buvo daug pašaipų, kai premjeras pirmą kartą prabilo apie neva konservatorių ir Kremliaus bendrai rengiamą perversmą. Jau tada man buvo visai nejuokinga. Tačiau dabar nejuokinga dar labiau, nes dabar jau tenka klausti, ar premjero retorika kartais nebuvo ir nėra tik „klaida“. Dabar jau tenka klausti, ar tai nėra sąmoningas veiksmas. Reikia suprasti, kad RUSIJOS GRĖSMĖS IR REALIŲ RUSIJOS ĮTAKOS OPERACIJŲ DISKREDITAVIMAS YRA VIENAS IŠ KREMLIAUS TIKSLŲ. O tokiais premjero pareiškimais ir net veiksmais ši grėsmė būtent ir yra diskredituojama“, – feisbuke rašė M. Laurinavičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 06:00

Kremliaus bokštai

Kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas, siūlo ištirti Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Šiuo klausimu jis siūlo pasidomėti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

„Būtina išplėsti nutarimo projekte numatyto tyrimo apimtį įtraukiant ir iš užsienio šalių (visų pirma Rusijos) kylančių grėsmių tyrimą. Rusija yra strateginė grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui, todėl negalima apsiriboti vien vidaus grėsmių tyrimo analize, o būtina į tyrimo objektą įtraukti ir realias iš užsienio šalių kylančias įtakas esmingiausiems Lietuvos politikos procesams“, – sako pasiūlymą dėl tyrimo praplėtimo įregistravęs Seimo narys E. Gentvilas.

Pasak jo, užsienio šalių įtaka Lietuvos politinei sistemai yra grėsmingas reiškinys, galintis pakeisti šalies geopolitinę kryptį, todėl siūloma praplėsti komisijai suformuluotus uždavinius.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti siūlymą leisti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį.

Šių metų lapkričio 6 d. Seimas, 58 parlamentarams balsavus už, 27 – prieš ir 9 susilaikius, pritarė tai numatančiam nutarimo projektui po pateikimo.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.15; 06:00

Slaptai.lt skelbia Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus paskaitą nūnai itin aktualia tema – ar Kremlius kišasi į Vakaruose rengiamus prezidento ir parlamento rinkimus? O jeigu sutinkame, kad kišasi, tai knieti paklausti – o kaip jis tai daro, kodėl jam pavyksta?

Marius Laurinavičius pateikia gausybę įdomių, sensacingų pavyzdžių iš JAV ir Europos, kurie, kurie, beje, paremti konkrečiais, neginčijamais įrodymais.

Paskaitos trukmė – 38 min.

2018.10.25; 12:00

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido savo patarėjui teisės klausimais Donui McGahnui ir kitiems darbuotojams išsamiai bendradarbiauti su Rusijos įtaką rinkimams tiriančiu specialiuoju tyrėju Robertu Muelleriu. „Be to, mes mielai perdavėme daugiau kaip milijoną puslapių dokumentų“, – rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Jis pabrėžė, kad Baltieji rūmai veikia „taip skaidriai, kaip niekad istorijoje“.

Prieš tai „New York Times“ rašė, kad D. McGahnas „plačiai“ bendradarbiavo su R. Muelleriu. Patarėjas esą buvo apklaustas tris kartus, bendra apklausų trukmė siekė 30 valandų.

Per apklausas buvo kalbama apie tariamą JAV prezidento trukdymą tyrimui. D. McGahnas, be kita ko, rėmėsi dabartiniais bei buvusiais Baltųjų rūmų darbuotojais. Be to, patarėjas kalbėjo apie spėjamą D. Trumpo mėginimą atleisti R. Muellerį, taip pat apie buvusio CŽV vadovo Jameso Comey’io atleidimą.

R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimų kampaniją D. Trumpo naudai ir galimus susitarimus šiuo klausimu tarp D. Trumpo darbuotojų ir Maskvos. R. Muelleris taip pat tiria, ar prezidentas, stojęs prie šalies vairo, mėgino trukdyti šiam tyrimui.

D. Trumpas kaltinimus kategoriškai neigia ir tyrimą vadina „raganų medžiokle“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:30

Konservatoriai, siekiant pagerinti tautinių mažumų gyventojų galimybes įsilieti į darbo rinkas, sumažinti emigraciją bei užkardyti kelią Kremliaus hibridiniams karams, siūlo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba.

Konservatorių siūlomu įstatymo projektu raginama nustatyti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės bendrijos ar mažumos kalba. Šią iniciatyvą, teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, siūloma įgyvendinti iki 2023 metų.

„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, – teigė A. Bilotaitė.

Šiuo metu, anot spaudos konferencijoje siūlomų pataisų motyvus pristačiusio Lauryno Kasčiūno, tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbama dėstoma ne daugiau nei 20 proc. visų dalykų.

Politikas, kalbėdamas apie įstatymo motyvus, pabrėžė, kad valstybinės kalbos mokėjimas turi įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į darbo rinkas ir visuomeninį gyvenimą bei mažina tautinių bendrijų pažeidžiamumo jauseną ir atskirtį.

L. Kasčiūnas teigė, kad tautinių mažumų atstovai nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą.

„Pernai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,5 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių moksleivių“, – spaudos konferencijoje aiškino L. Kasčiūnas ir pristatė 2006 m. apklausų duomenis, rodančius, kad net 62 proc. Lietuvos lenkų savo vaikus nori mokyti lietuvių kalba.

Apibendrindamas L. Kasčiūnas ragino švietimo sistemoje netaikyti dvigubų standartų lietuviškose ir tautinėse mokyklose besimokantiems mokiniams ir laipsniškai pereiti prie lygių teisių visiems.

Tuo tarpu konservatorius Audronis Ažubalis akcentavo, kad Švietimo įstatymo pataisos būtinos, siekiant sumažinti Kremliaus hibridinių atakų poveikį. Konservatorius teigė, kad Baltijos šalyse tautinės mažumos tapo labai patraukliu taikiniu Kremliaus hibridiniams karams.

„Iš tikrųjų žiūrint į savo tautines bendruomenes ir mes matome, kokiais būdais, pradedant nuo finansavimo, baigiant įvairiomis provokacijomis, šios bendruomenės yra skaldomos ir nuteikiamos prieš Vyriausybę ir valstybę“, – kalbėjo A. Ažubalis ir pridūrė, kad geras valstybės kalbos, kultūros ir istorijos žinojimas gali prisidėti neutralizuojant neigiamas Maskvos įtakas.

„Mes manome, kad titulinės nacijos kultūros, istorijos, tradicijų žinojimas yra labai svarbus visiems tiems tautinių bendruomenių atstovams, kurie nuoširdžiai nori tapti visateisiais valstybės piliečiais“, – sakė politikas. Jis pabrėžė, kad Švietimo įstatymo pataisos priimtos, atsižvelgiant į Estijos pavyzdį, todėl bus siekiama, kad mokyklose apie 60 procentų (apie 6 dalykus) visų dalykų būtų dėstomi lietuvių kalba.

„Tai stiprintų socialinę, politinę valstybės sąrangą, stiprintų santarvę tarp piliečių ir trečiosioms šalims būtų žymiai sunkiau skaldyti mūsų visuomenę“, – apibendrino A. Ažubalis ir užsiminė, kad siūlomomis pataisomis nesekama latvių pavyzdžiu, kurie turi tikslą, kad 2020-2021 metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10 ir 11 klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba.

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 09:55

„Nuolat auga“ užsienio priešininkų, tokių kaip Rusija, bandančių paveikti JAV politikus, kampanijas ir visuomenę grėsmė, rinkimams esant ypač patraukliu taikiniu, sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Pavaduotojo teigimu, Rusijos pastangos paveikti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus nebuvo vienkartinis įvykis, o tik „vienas medis augančiame miške“.

R. Rosensteinas kibernetinio saugumo konferencijoje Kolorade sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos 2016 metais vykdė kibernetines operacijas prieš abi didžiąsias JAV politines partijas. Jis įspėjo, kad, technologijoms žengiant į priekį, galima tikėtis tolesnio užsienio kišimosi.

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Helsinkyje, kurio metu D. Trumpas griežtais žodžiais neprotestavo prieš Rusijos kišimąsi į rinkimus ir taip parodė silpnumą.

Antradienį D. Trumpas pakeitė nuomonę, teigdamas, kad netiksliai išreiškė savo mintis.

2018.07.21; 08:20

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš pirmadienį Helsinkyje vyksiantį savo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl santykių su Maskva atšalimo kaltino Federalinio tyrimo biuro (FTB) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

Nuo D. Trumpo prezidentavimo pradžios JAV ir Rusijos santykius temdo kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir įtarimai, kad milijardieriaus D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Kremliumi.

Tiek Rusija, tiek JAV prezidentas neigė bet kokį kišimąsi. D. Trumpas specialųjį tyrimą dėl jo kampanijos ryšių su Rusija pavadino „raganų medžiokle“.

Likus kelioms valandoms iki susitikimo su Rusijos prezidentu, D Trumpas teigė, kad JAV ir Rusijos santykiai niekada nebuvo blogesni, ir dėl to kaltino „JAV kvailumą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.13; 08:05

Graikija nusprendė išsiųsti du Rusijos diplomatus, dar dviem uždrausta įvažiuoti į šalį. Jie kaltinami kišimusi į Graikijos vidaus reikalus ir nacionalinio saugumo klausimus. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Katimerini“, kuriuo remiasi „Interfax“.

Leidinio duomenimis, Atėnai kaltina Rusijos diplomatus mėginimais rinkti ir platinti informaciją bei valstybės pareigūnų papirkimu.

„Atėnų iniciatyva nėra „perkūnas iš giedro dangaus“, tai – atsakymas į koordinuotus veiksmus, kuriais siekiama plėsti Rusijos įtaką Graikijoje“, – pažymi „Katimerini“.

Anot leidinio šaltinių, Graikija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, stiprinti dviejų tautų draugystę, bet tai galima padaryti tik pariteto ir abipusės pagarbos pagrindu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:37

Donaldas ir Melanija Trampai. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sieks tyrimo, kad būtų nustatyta, ar Federalinis tyrimų biuras (FTB) 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Tai jis paskelbė tviteryje, informuoja agentūra „Reuters“.

Tyrimui esą turėtų vadovauti pats teisingumo departamentas ir atkreipti dėmesį, ar tokių veiksmų nereikalavo Baracko Obamos vyriausybė.

Jau pernai departamentas paskelbė, kad neturi jokių įrodymų, kad B. Obamos vyriausybė būtų vykdžiusi pasiklausymo akcijas.

Nepaisant to, D. Trumpas vis atnaujina kalbas apie savo rinkimų štabo šnipinėjimą. Pirmadienį jis paprašys oficialaus tyrimo, rašė jis tviteryje.

D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.

Anot pranešimų, FTB turėjo slaptą šaltinį, kad su D. Trumpo patarėjais galėtų kalbėti apie galimus jo komandos ryšius su Rusija ar galimą įtaką rinkimams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.21; 19:54

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė išslaptinti Demokratų partijos parengtą dokumentą apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus, informuoja AFP.

Baltųjų rūmų patarėjas Donas McGahnas raštu informavo Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininką, kad Demokratų memorandume minima įslaptinta ir jautri informacija, kurios paskelbimas gali sukelti neigiamų pasekmių nacionalinio saugumo ir teisėsaugos interesams.

Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas Christopheris Wrayus ir generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas teigė, kad memorandumo paskelbimas keltų pavojų žvalgybos metodams ir šaltinių apsaugai bei atliekamiems tyrimams.

Demokratai siekė atsakyti į anksčiau Respublikonų partijos paruoštą ir D. Trumpo išslaptintą dokumentą, kuriame teigta, kad tyrime dėl Rusijos kišimosi į 2016 JAV prezidento rinkimus buvo juntamas nusistatymas prieš D. Trumpą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.11; 00:01

2001-2009 metais JAV prezidento pareigas ėjęs George’as W. Bushas pareiškė, neva „yra pakankamai aiškių įrodymų, kad rusai kišosi“ į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo Donaldas Trumpas, informuoja „The Independent“.

Rusija ne kartą neigė bandžiusi paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, tačiau JAV žvalgybos agentūros padarė priešingą išvadą. Nors G. W. Bushas nė karto nepaminėjo D. Trumpo, akivaizdu, kad šie žodžiai susiję su juo.

G. W. Busho teigimu, neaišku, ar Rusijos „kišimasis“ tiesiogiai paveikė rinkimus, ar ne, tačiau akivaizdu, kad ji bandė paveikti ir tai – „pavojinga demokratijai“.

„Yra gana aiškių įrodymų, kad rusai kišosi. Ar tai turėjo įtakos rinkimų rezultatams, tai jau kitas klausimas (…). Problemiška, kad užsienio tauta yra susijusi su mūsų rinkimais. Mūsų demokratija yra gera tik tada, kai žmonės pasitiki rezultatais“, – per konferenciją Abu Dabyje sakė buvęs JAV prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 00:01

JAV teisėsauga identifikavo Rusijos vyriausybės darbuotojus, kurie esą susiję su kibernetinėmis atakomis per JAV rinkimų kampaniją.

JAV teisėsauga, anot žiniasklaidos, iššifravo daugiau kaip šešis Rusijos vyriausybės darbuotojus, dalyvavusius programišių atakose per JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tyrėjai surinko įrodymų apie šiuos įtariamuosius ir galimai kitais metais pateiks formalius kaltinimus, ketvirtadienį rašo „Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Įtariamųjų pavardės neįvardytos.

Programišiai iš Rusijos žvalgybos ir karinio aparato, pasak laikraščio, susiję su kibernetinėmis atakomis prieš JAV demokratų partijos būstinę.

Kibernetiniai piratai esą tada įsilaužė į elektroninį paštą ir susirašinėjimo medžiagą paskelbė “Wikileaks“ platformoje. Laiškuose būta kandidatei į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton) nepalankios medžiagos. H. Klinton netikėtą savo pralaimėjimą rinkimuose Donaldui Trampui (Donald Trum), be kita ko, siejo su spėjama Rusijos įtaka.

JAV žvalgyba dar prieš rinkimus 2016 metų lapkritį padarė išvadą, kad su kibernetinėmis atakomis susijusi Rusijos vyriausybė, tačiau iki šiol nepateikė detalios informacijos apie tai, kodėl priėjo prie tokios išvados.

Galimi JAV teisėsaugos veiksmai prieš Rusijos vyriausybės darbuotojus suteiktų aferai papildomos dimensijos. Nors „labai mažai tikėtina“, kad minėti rusai galėtų būti sulaikyti JAV žinybų, tačiau teisinis persekiojimas apsunkintų jų keliones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 03:10

Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas pasidavė FTB. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) pirmadienį Vašingtone pasidavė Federaliniam tyrimų biurui (FTB).

„New York Times“ rašo, kad tai susiję su tyrimu dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimų kampaniją. Kuo tiksliai P. Manafortas kaltinamas, kol kas neaišku. CNN duomenimis, teismas jau penktadienį apsisprendė dėl kaltinimų.

Anot „New York Times“, prieš P. Manafortą vyksta tyrimas dėl nusižengimų federaliniam mokesčių įstatymui ir dėl pinigų plovimo. Be to, tiriama, ar jis pakankamai paviešino savo lobistinę veiklą užsienyje.

Kaltinimai pateikti ir buvusiam P. Manaforto verslo partneriui Rikui Geitsui (Rick Gates). Jis taip pat buvo paragintas pasiduoti.

Rusija yra kaltinama tiesiogiai kišusis į rinkimus JAV. Specialusis tyrėjas Robertas Miuleris (Robert Mueller) šiame kontekste tiria, ar būta bendradarbiavimo tarp D. Trampo rinkimų kampanijos stovyklos ir Maskvos.

Tačiau tyrimas ilgainiui išsišakojo ir jau kurį laiką apima ir abejotinus buvusių D. Trampo darbuotojų sandorius bei verslo praktiką. Daug teisės ekspertų savaitgalį spėliojo, kad pirmieji kaltinimai veikiau gali būti susiję su šiais šalutiniais aspektais. Šiame kontekste ne kartą minėtos P. Manaforto ir buvusio patarėjo saugumo klausimais Maiklo Flyno (Michael Flynn) pavardės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 03:04