Varšuva, kovo 8 d. (PAP-ELTA). Trečiadienį prieš Apygardos teismą Balstogėje stojo rusas ir baltarusis, kaltinami šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos naudai.
Atsižvelgiant į svarbius Lenkijos valstybės interesus, procesas prokuratūros siūlymu vyksta už uždarų durų.
Gautomis žiniomis, teisiamieji 2017-2022 metais rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, jų dalinių dislokavimo vietas, aprūpinimą, personalą, taip pat apie sąjungininkų kariuomenės dalinius. Jie buvo sulaikyti praėjusių metų balandį.
Abu užsieniečiai legaliai gyveno Lenkijoje. Baltarusis iš pradžių studijavo vienoje iš Balstogės aukštųjų mokyklų, o vėliau organizavo parašiutininkų mokymus. Rusas neva užsiiminėjo kultūrine ir turistine veikla. Jiems už šnipinėjimą gresia iki 10 metų kalėjimo.
Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios Lenkijos teritorijoje buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami bendradarbiavimu su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.
Didžiosios Britanijos prokurorai šiems rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei tuzinas Rusijos šnipų, priklausančių elitiniam žvalgybos daliniui, Europoje įvykdę įvairių operacijų, tarp jų ir bandymą nunuodyti buvusį dvigubą Rusijos agentą Sergejų Skripalį, Prancūzijos Alpių regione lankėsi kaip slaptoje bazėje užsienyje, informuojama trečiadienį paviešintoje ataskaitoje.
Dienraštyje „Le Monde“ buvo rašoma, kad, atlikus bendrą Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir JAV žvalgybos pajėgų tyrimą, buvo išaiškinta penkiolika Rusijos karinės žvalgybos agentūros 29155 dalinio narių, kurie 2014–2018 m. persikėlė į Europą.
Ataskaitoje teigiama, kad visi jie kažkuriuo metu buvę Prancūzijos pietryčiuose esančiame Alpių Aukštutinės Savojos regione netoli Šveicarijos ir Italijos pasienių – Šamoni, Eviano ir Anmaso miestuose. „Le Monde“ paviešino 15 dalinio narių pavardžių, tad dienraštis sąrašą, kurį jau buvo paskelbusios tokios internetinės tyrimų agentūros, kaip „Bellingcat“ ir „The Insider“, papildė dar penkiomis pavardėmis.
Dienraštyje rašoma, kad Vakarų žvalgybos tarnybos tyrimą pradėjo po bandymo nunuodyti S. Skripalį 2018 m. kovą. Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės Kremlių kaltina mėginimu jį nužudyti, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigia.
Dalinys veikė ir kitose šalyse: Bulgarijoje, Moldovoje bei Juodkalnijoje.
GRU būstinės foje Maskvoje
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kai kurie agentai Prancūzijos regione apsilankydavo reguliariai, kiti – tik kartą ar du.
Viena iš galimų versijų: prieš misijos pratęsimą, viešėdami Aukštutinės Savojos regione, agentai vylėsi nusikratyti bet kokių įtarimų. Šiame regione lankėsi ir Aleksandras Petrovas bei Ruslanas Boširovas, siejami su S. Skripalio apnuodijimu.
Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nerado jokių įkalčių, paliktų ginklų, praneša „Le Monde“. Tačiau lankymasis patvirtintas susekus valgymo, apsipirkimo ir nakvynės vietas.
„Labiausiai tikėtina hipotezė – (Aukštutinę Savoją) laikyti kaip slaptą bazę visoms 29155 dalinio Europoje vykdytoms slaptoms operacijoms“, – teigė aukšto rango Prancūzijos žvalgybos pareigūnas, kurį citavo „Le Monde“.
Būdamas 62 metų po ilgos ligos mirė Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU, susijusios su įvairiomis liūdnai pagarsėjusiomis operacijomis užsienyje, vadovas Igoris Korobovas, ketvirtadienį skelbė Rusijos gynybos ministerija.
Jis GRU vadovavo nuo 2016 metų ir buvo JAV sankcijų taikinys.
Gynybos ministerija teigė, kad I. Korobovas mirė po „ilgos ir sunkios ligos“ ir apibūdino jį kaip „nuostabų asmenį, ištikimą Rusijos sūnų ir savo tėvynės patriotą“. Dar neskelbiama, kas jį pakeis GRU vadovo pareigose.
GRU yra liūdnai pagarsėjusi, Vakarai kaltina įtakingą tarnybą įvairiais išpuoliais užsienyje, įskaitant buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Anot Vašingtono, GRU yra tiesiogiai susijusi su kišimusi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir JAV iždo departamentas įtraukė I. Korobovą į sankcijų sąrašą.
GRU yra viena iš trijų Rusijos šnipinėjimo tarnybų, kitos dvi yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).
GRU taip pat turi platų šnipų tinklą užsienyje, o gerai parengtos jos specialiosios pajėgos „spetsnaz“ kovojo įvairiuose konfliktuose, įskaitant Afganistaną ir Čečėniją. Tarnybos struktūra, darbuotojų skaičius ir finansai yra valstybinė paslaptis.
JAV kaltina septynis Rusijos karinės žvalgybos pareigūnus įsibrovus į JAV ir tarptautinių organizacijų duomenų bazes. EPA-ELTA nuotr.
JAV teisingumo departamentas ketvirtadienį apkaltino septynis Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pareigūnus įsibrovus į JAV ir tarptautinių antidopingo agentūrų, sporto federacijų ir kitų organizacijų duomenų bazes.
Tokie JAV kaltinimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Didžioji Britanija apkaltino GRU vykdžius kibernetines atakas, o Nyderlandai paskelbė, kad Rusijos GRU taikėsi į Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW).
JAV teigimu, septyni kaltinami Rusijos piliečiai dirbo GRU.
Kaip pranešama, į įvairias sporto organizacijas buvo taikytasi po to, kai tarptautiniu mastu buvo pasmerkta Rusijos valstybės finansuojama dopingo programa.
Kaltinamieji tariamai taip pat taikėsi į OPCW, kuri vykdė tyrimą dėl Sirijos režimo cheminių ginklų naudojimo, ir buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo.
Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Kanados lyderiai pažymėjo esą „visiškai įsitikinę“, kad „Novičiok“ atakos įtariamieji yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos, dar žinomos kaip GRU, pareigūnai.
Penki lyderiai – Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Kanados premjeras Justinas Trudeau ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas – bendrame pranešime pridūrė visiškai neabejojantys, kad apnuodijimui pritarė Rusijos vyriausybė.
Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį Didžioji Britanija dėl mėginimo kovo mėnesį Anglijos Solsberio mieste nunuodyti buvusį dvigubą rusų agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Julija kovine medžiaga „Novičiok“ apkaltino du Rusijos karinės žvalgybos narius.
Th. May Bendruomenių rūmams sakė, kad įtariamieji atskrido į Didžiąją Britaniją su rusiškais pasais, kaip Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos saugumo ministras Benas Wallace’as pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka „galutinė“ atsakomybė už Anglijoje įvykdytą pasikėsinimą į buvusio dvigubo Rusijos agento gyvybę.
„Ji atskleidė slapto NSA (Nacionalinio saugumo agentūra) dokumento apie Rusijos įsilaužimus per rinkimus JAV turinį – dabar Realiti Viner (Reality Winner) laikoma tėvynės išdavike“, – rašo Šveicarijos leidinio Tages-Anzeiger žurnalistas Frederikas Obermajeris.
Tas laiškas galėjo pakeisti pasaulio politiką. Vokas grėsė sprogimu: jame buvo penkių puslapių itin slapta Amerikos žvalgybos tarnybos (NSA) analizė. Dokumente sakoma, kad Rusijos karinė žvalgyba įvykdė kibernetinę ataką mažiausiai prieš vieną Amerikos kompaniją tam, kad gautų informacijos apie programinį aprūpinimą, kuris turėjo būti naudojamas per prezidento rinkimus JAV. Be to, žmonėms, atsakingiems už rinkėjų registraciją, buvo išsiųsti 122 elektroniniai pranešimai, per kuriuos gavėjų kompiuteriuose būdavo įvedama šnipinėjimo programinė įranga. Laišką su slaptu dokumentu išsiuntė Realiti Li Viner, pasakoja leidinys.
Reality Winner
Dabar Viner jau 14 mėnesių sėdi kalėjime, amerikiečių akyse ji yra tėvynės išdavikė. Džordžijos teismas nuteisė ją 5 metams ir 3 mėnesiams kalėti.
„Iš pradžių Čelsi Mening, paskui Edvardas Snoudenas, dabar Realiti Viner. Jų bylos byloja apie praktiškai šizofrenišką elgesį JAV su informatoriais, atskleidžiančiais specialiųjų tarnybų veiklą: jų demaskavimus giria daugelis, bet jie patys yra persekiojami“, – pabrėžia Obermajeris.
Realiti Viner, tarnavusi JAV KOP, mokėjo darių, forsių ir puštų kalbas, klausydavo ir vertė NSA būstinėje žmonių pokalbius kitame pasaulio pakrašty. Ji padėdavo nuspręsti, ką laikyti teroristu, ką reikia nužudyti pasinaudojus dronu, o ką ne. Viner, rašo žurnalistas, buvo svarbus „sraigtelis Amerikos karinėje mašinoje“.
Bredlis Meningas, save laikantis moterimi.
Atleista iš tarnybos Viner dirbo NSA filiale Džordžijoje ir, kaip ir anksčiau, turėjo teisę susipažinti su itin slaptais dokumentais, įskaitant ir penkių puslapių analizę apie numanomą įtaką JAV prezidento rinkimams 2016 metais, kurią, kaip prisipažino Viner, ji slapta išnešė iš savo griežtai saugomos darbo vietos, paslėpusi dokumentą pėdkelnėse. „Manau, ji buvo įsitikinusi, kad gyventojai turi žinoti jo turinį“, – sako jos motina Bili-Džin Devis.
Laišką su dokumentu Viner, reikia manyti, išsiuntė Onliner-portalui The Intercept, spausdinusiam tyrimus apie Amerikos vyriausybę bei specialiąsias tarnybas.
Edvardas Snoudenas
Prokuratūra patraukė Realiti Viner atsakomybėn pagal „Įstatymą dėl šnipinėjimo“, tuo tarpu JAV konfidenciali informacija reguliariai perdavinėjama be rimtų padarinių, pabrėžia straipsnio autorius. Antai, buvęs CŽV vadovas Deividas Petreusas perdavė slaptą informaciją savo mylimajai ir atsipirko pinigine bauda. „Generolams JAV, matyt, galioja kitos taisyklės, nei paprastiems specialiųjų tarnybų kareiviams ir tarnautojams, ypač jei jie demaskuoja informaciją, nušviečiančią vyriausybę nenaudingai“, – baigia Obermajeris.
Dėl įtarimų naujienų portalui nutekinus itin svarbią informaciją, sulaikyta su slapta informacija dirbusi JAV darbuotoja, informuoja BBC.
Apsaugos sistemų tiekėjo „Pluribus International Corporation“ darbuotoja, 25 metų amžiaus Realiti Leig Viner (Reality Leigh Winner) tariamai nutekino slaptą Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentą, rodantį, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemas.
Įtariamoji – jau su antrankiais
Kaltinimai moteriai pareikšti netrukus po to, kai naujienų portalas „The Intercept“ paskelbė NSA ataskaitą apie tariamą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus.
JAV teisingumo departamento teigimu, moteris sulaikyta birželio 3 dieną dėl „gynybos informacijos surinkimo, perdavimo ir nutekinimo“.
Nutekintame dokumente teigiama, kad Maskvos karinės žvalgybos tarnybos bandė prieš lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus vykdyti kibernetines atakas prieš mažiausiai vieną JAV balsavimo programinės įrangos tiekėją. Taip pat teigiama apie tikslingų elektroninių laiškų siuntimą daugiau kaip 100 vietos rinkimų pareigūnų. Tačiau duomenų ar programišių atakos buvo sėkmingos nėra.
Slaptas Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentas rodo, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemą dar prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus, pirmadienį pranešė „The Intercept“, informuoja naujienų agentūra AFP.
NSA ataskaitoje aprašoma glaudžiai su Maskvos Vyriausiosios žvalgybos valdyba (GRU) susijusi operacija, nukreipta prieš privačias JAV kompanijas. Remiantis ataskaita, GRU žvalgybos valdyba ne vieną mėnesį atakavo rinkėjų registravimo tarnybas iki pat lapkričio 8-ąją dieną vykusių JAV prezidento rinkimų.
Tačiau ties nacionalinio saugumo klausimais besispecializuojančiame „The Intercept“ teigiama, kad NSA ataskaitoje nėra nurodyta, ar programišiai padarė kokios nors įtakos rinkimams.
JAV žvalgybos pareigūnai ne kartą teigė, kad programišių atakos neturėjo jokios įtakos balsavimo rezultatams 2016 metų rinkimuose, kurie baigėsi šokiruojančia nekilnojamojo turto magnato Donaldo Trampo (Donald Trump) pergale.
Ataskaitoje pateikiami išsamesni kaltinimai, neva Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavo bendroms pastangoms mėginant paveikti JAV rinkimus, įskaitant programišių atakas ir dezinformaciją, siekdamas padėti D. Trampui laimėti.
„Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos agentai 2016-ųjų rugpjūtį vykdė kibernetinio šnipinėjimo operacijas prieš įvardytą JAV kompaniją. Akivaizdu, kad buvo siekiama įgyti informacijos apie su rinkimais susijusią programinę ir techninę įrangą“, – anot „The Intercept“ teigiama NSA ataskaitoje.
Ataskaita paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas paneigė tvirtinimus, neva Rusijos valstybė kišosi į JAV prezidento rinkimus. Tačiau Rusijos lyderis pripažino, kad su vyriausybe nesusiję rusų programišiai galėjo brautis į JAV sistemas.
Estijos Harju apskrities teismas nuteisė 30 metų Artiomą Zinčenką penkerius metus kalėti už neteisėtą bendradarbiavimą su Rusijos karine žvalgyba, praneša „Interfax“.
Kaip informavo pirmadienį Estijos valstybinės prokuratūros spaudos tarnyba, Rusijos vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) užverbavo A. Zinčenką 2009 metais, ir nuo 2013 metų iki pat sulaikymo jis aktyviai dalyvavo veikloje prieš Estijos saugumą.
Pagrindinis jo uždavinys buvo rinkti informaciją apie svarbius objektus Estijos teritorijoje, taip pat apie Estijos gynybos pajėgų ir sąjungininkų karinės technikos judėjimą.
Surinktus duomenis A. Zinčenka perduodavo GRU darbuotojams tiek ryšio priemonėmis, tiek per asmeninius susitikimus Sankt Peterburge.
Rusijos pilietis A. Zinčenka turėjo leidimą nuolat gyventi Estijoje ir gyveno joje nuo 2013 metų. Jis buvo sulaikytas šių metų sausio 9 d.
Vokietijos verslą, matyt, smarkiai kamuoja kibernetinės atakos ir kitokių formų šnipinėjimas bei sabotažas, praneša Vokietijos laikraštis Tagesspiegel.
Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) prezidentas Hansas Georgas Maasenas pranešė, kad kasmet dėl tokios veiklos patiriama apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Pasak Maaseno, tikslios sumos pasakyti neįmanoma, nes daugelis kibernetinių atakų aptinkamos tik praėjus kiek laiko.
Pasak BfV vadovo, daugelis kompanijų žiūri į naujos produkcijos plėtrą pagal principą „saugumas – tai stabdys“, ir dalinai dėl to kalti klientai, norintys „turėti ištaigų, o ne saugų produktą“.
Be to, daugelis kompanijų supranta, kad „jos patyrė kibernetines atakas per vėlai – po pusmečio ar net vėliau, toliau kalbėjo Maasenas. Beje, firmos dažnai apskritai nežino apie kibernetines atakas prieš jas, nes užsienio žvalgybos sunaikina savo Trojos programas, kuriomis naudotasi puolimui. Todėl kompanijos pamato padarytus nuostolius tik po to, kai kokia nors užsienio firma išleidžia į rinką analogiškus produktus.
Maseno nuomone, Vokietija, aukštų technologijų ir tvirtos ekonomikos šalis, „vis labiau patenka į valstybinių ir nevalstybinių struktūrų vykdomo šnipinėjimo akiratį“. BfV vadovas ypač išskyrė kibernetines atakas iš Rusijos, Kinijos, Indijos ir Irano.
Antai, prieš metus Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba perspėjo, kad Sofacy hakerių grupė, pavaldi Rusijos karinei žvalgybai GRU, atakuoja Vokietijos energetikos kompanijas.
Tagesspiegel pavyko sužinoti, kad tos kibernetinės atakos iš tikrųjų įvykdytos, bet BfV neįvardijo aukomis tapusių kompanijų, nes pagarsinimas galėjo „padaryti žalos verslui ir atstumti klientus“.
Tuo tarpu rizikos zonoje atsiduria ne tik stambios kompanijos, bet ir vidutinis verslas, beje, šis net dar labiau, priduria Tagesspiegel.
Anot Forsa tyrimo, atlikto Vokietijos draudikų asociacijos (GDV) užsakymu, mažiausiai kas ketvirta Vokietijos vidutinio verslo kompanija yra patyrusi materialinių ar techninių nuostolių dėl kibernetinių atakų.
Ukrainos žiniasklaida praneša, jog šalyje sulaikyti trys Rusijos GRU karininkai. Ukrainos slaptosios tarnybos mano, jog šalyje veikia ne mažiau šimto Rusijos karinės žvalgybos specialistų, kurstančių neramumus Rytų Ukrainoje.
Tokie Ukrainos slaptosios tarnybos SBU vadovo Valentino Nalivaičenkos duomenys.
Šis pranešimas pasirodė viešumoje po to, kai pranešta, jog Rytų Ukrainoje buvo apšaudytas Ukrainos karinis lėktuvas, o Amerikos žurnalistą Saimoną Ostrovskį sulaikė Donecko separatistai.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kartu su gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu ir Ginkluotųjų pajėgų (GP) Generalinio štabo (GŠ) viršininku sausio 19 dieną svečiavosi RF GP GŠ Vyriausioje žvalgybos valdybos (GRU) štabo būstinėje. Juos priėmė naujasis GRU viršininkas generolas majoras Igoris Sergunas.
GRU viršininkas gen. mjr. Igoris Sergunas Rusijos prezidentui pristatė pranešimą, kuriame tvirtino, kad karinės – politinės situacijos pasikeitimas pasaulyje reikalauja koreguoti ir Rusijos karinės žvalgybos veiklą.
Šiandien portalas Slaptai.lt sulaukė įdomios informacijos apie žydą Markusą Klinbergą, kuris, manoma, Izraeliui padarė daugiausiai bėdų iš visų žinomų šnipų išdavikų. Pasirodo, paskutiniuoju metu Markusas Klinbergas ilgokai gyveno Paryžiuje pas savo dukrą Silviją. Bet apie viską – nuo pradžių.
M.Klinbergas gimė 1918 metais Varšuvoje itin religingoje šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo religinėje mokykloje. Tačiau vėliau ėmė lankyti paprastą mokyklą, kur neskiriama tiek dėmesio religiniams reikalams. 1935 metais įstojo į Varšuvos medicinos universitetą. Tačiau jo nebaigė, nes 1939-aisiais prasidėjo karas. M.Klinbergas, kaip ir šimtai tūkstančių kitų žydų, pabėgo į Sovietų Sąjungą. Minske bandė toliau studijuoti mediciną.
