Sprogimas. Slaptai.lt nuotr.
Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto

Kyjivas, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ukraina pranešė, kad per dieną anksčiau surengtą raketų ataką prieš Maskvos Juodosios jūros laivyno vadavietę Krymo Sevastopolio uostamiestyje žuvo arba buvo sužeisti dešimtys kariškių, įskaitant „aukštus Rusijos karinio jūrų laivyno vadus“.
 
„Išsamesnė informacija apie puolimą bus atskleista kaip galima greičiau, o rezultatas – dešimtys žuvusių ir sužeistų okupantų, įskaitant aukštus laivyno vadus“, – pranešė Ukrainos kariuomenė ir pridūrė, kad smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko „Rusijos laivyno vadovybės susitikimas“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.09.24; 08:00

Maskvos pareigūnai sulaikė Norvegijos pilietį, kaltinamą šnipinėjimo tikslais gavus įslaptintų Rusijos karinio jūrų laivyno dokumentų. Šią žinią pranešė valstybinė Rusijos žiniasklaida.

Norvegas, kuriam paskirtas kardomasis kalinimas, žiniasklaidos įvardijamas kaip 62-ejų metų Frode’ė Bergas. Jis – į pensiją išėjęs Norvegijos sienos komisijos – šalies sieną su Rusija prižiūrinčios vyriausybinės agentūros – darbuotojas.

Tuo metu Rusijos pilietis Aleksejus Žitniukas, Rusijos žiniasklaidos duomenimis, tariamai perdavęs dokumentus F. Bergui, kaltinamas šalies išdavyste.

Norvegas su A. Žitniuku, buvusiu policijos pareigūnu, esą susisiekė tuo metu, kai šis dirbo įmonėje, pagal sutartį tiekusioje elektroninę įrangą Rusijos kariniam laivynui, skelbia agentūra „Interfax“.

Norvegijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad šalis užtikrino sulaikyto savo piliečio teisinį atstovavimą ir teikia jam konsulinę pagalbą.

Tačiau „dėl Norvegijos taikomų konfidencialumo taisyklių negalime pateikti asmeninės informacijos apie konsulines bylas“, – agentūrai dpa sakė ministerijos atstovas Frode’ė Overlandas Andersenas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.20; 07:00

Didžioji Britanija ir NATO sąjungininkės privalo saugoti povandeninius kabelius nuo potencialios Rusijos karinio jūrų laivyno atakos, esą galinčios turėti katastrofiškų padarinių.

Toks išpuolis, be kita ko, galėtų sutrikdyti pasaulio finansines operacijas, įspėjo Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos. Jūras ir vandenynus raizgančiais kabeliais vyksta 95 proc. pasaulio komunikacijų ir kasdien keliauja daugiau kaip 10 trln. JAV dolerių, praneša „Reuters“.

„Mūsų gyvenimo būdui kyla nauja grėsmė – tai jūrų dugnus raizgančių kabelių pažeidžiamumas“, – transliuotojas BBC citavo Didžiosios Britanijos gynybos štabo vadą Stuartą Peachą.

S. Peachas teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas kadaise galingo Sovietų Sąjungos karinio laivyno modernizavimas kelia rimtą grėsmę Vakarų ryšių kanalams.

„Be naujų laivų Rusija toliau tobulina tiek nekonvencinius pajėgumus, tiek informacinio karo metodus“, – sakė S. Peachas.

Rusija, savo ruožtu, Vakarų nerimą dėl atgimusių jos ambicijų atmeta kaip Šaltojo karo laikų isteriją. Tuo metu Kremliaus rėmėjai negaili pagyrų V. Putinui už jo pastangas sugrąžinti šaliai įtaką, kurią ji prarado po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.16; 00:55

submarinas_1

Jūra visada traukė stiprius, nuotykius mėgstančius ir į avantiūras linkusius asmenis. Plaukiojimas jūra visada buvo siejamas su didele rizika ir pavojais.

Jūros gelmės kasmet pasiglemžia tūkstančių žmonių gyvybių ir šimtus laivų. Laivų katastrofos, tokios kaip “Titaniko”, “Admirolo Nachimovo” ar “Estonijos”, buvo plačiai aprašytos laikraščiuose. Apie šių avarijų priežastis (jei jos yra teisingai nustatytos), aukas, pasekmes, nuostolius,  mes visi skaitėme ir esame gana gerai informuoti. Bet pasaulyje nutinka ir daugiau laivų avarijų, apie kurias mes nieko nežinome, nes informacija yra slepiama.

Continue reading „Kodėl 1952-aisiais nuskendo sovietinis povandeninis laivas ŠČ – 117 ( 1)”