Pastarosiomis dienomis Vaclavo Havelo tarptautinio oro uosto techninės tarnybos atrėmė kelias kibernetines atakas. Tai penktadienį pranešė oficiali Čekijos sostinės oro uosto atstovė Kateřina Pavlikova.
 
„Programišių atakas, su kuriomis mes susidūrėme pastarosiomis dienomis, pavyko atremti, – sakė ji Čekijos radijui. – Piktadariai mėgino sužinoti prisijungimo prie oro uosto kompiuterių sistemos slaptažodžius. Jiems nepavyko įsilaužti“.
 
Anksčiau penktadienį Čekijos žiniasklaida pranešė, kad programišių atakų taikiniais tapo didžiausių Ostravos ir Olomouco miestų ligoninių kompiuterių sistemos. Klinikų techninėms tarnyboms pavyko jas atremti.
 
Neseniai Čekijos specialiosios tarnybos įspėjo, kad padidėjo kibernetinių atakų prieš šalies strateginius objektus, taip pat ir prieš ligonines, grėsmė. Jos nepatikslino, iš kur šie išpuoliai gali būti vykdomi.
 
Pasak kai kurių šaltinių, programišių atakos gali būti susijusios su Prahos miesto vadovų sprendimu demontuoti paminklą Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui, sulaukusiu griežtos Rusijos reakcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.19; 05:00

Temidė
Reaguodami į pasirodžiusią informaciją dėl Rusijoje gimstančios iniciatyvos pradėti tyrimą Lietuvos teisėjų atžvilgiu, Eltos kalbinti ekspertai sako, kad Rusija nusprendė kerštauti pasitelkdama teisę. Anot jų, toks žingsnis kenkia ne tik Rusijoje gyvenantiems žmonėms, kaimyninėms valstybėms, tarptautinei teisei, bet gali reikšmingai paveikti ir Lietuvos teisėjus.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės mokyklos profesorius Justinas Žilinskas sako, kad jei Rusija sugalvotų nuteisti Sausio 13-osios bylos teisėjus, šie patirtų teisinių nemalonumų ne tik Rusijoje, bet ir tarptautinėje erdvėje.

Pasak jo, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkei Ainorai Kornelijai Macevičienei, teisėjams Aivai Survilienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui gali grėsti tarptautiniai arešto orderiai.

„Negaliu pasakyti, ką jie nuspręs, bet jei nuspręs nuteisti, tai jie būtų teisiami pagal Rusijos teisę, Rusijos viduje, jos vidaus normas. Tai įsigaliojus tokiam nuosprendžiui, asmenims gali būti išduoti tarptautiniai arešto orderiai, reikštų, kad Lietuvos teisėsaugos struktūroms reikėtų stebėti tarptautinę erdvę, protestuoti prieš orderius kaip neteisėtus. Tai reikštų nemažas problemas, bet valstybinis požiūris yra svarbu. Manau, mūsų institucijos, susitvarkytų su tuo“, – Eltai sakė profesorius.
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tai, ką daro Rusija, yra vadinama anglišku terminu „lawfare“ (karas naudojant teisę. – ELTA). 

„Manau, kad Rusija šiuo dalyku ir užsiima. Pradės pseudotyrimus pagal savo nacionalinę teisę. Tai yra spaudimo, kerštavimo priemonė, kuri neturi nieko bendro su tikrąja teise. Jeigu Rusija norėtų teisiškai šį sprendimą ginčyti, tai tam yra tarptautinės institucijos. Bet kadangi Rusija žino, kad greičiausiai ten nieko nepavyks, o parodyti savo jėgą jai būdinga, tai ir pradeda tokius šantažo veiksmus“, – teigia J. Žilinskas.

Kad tai politinis farsas, sako ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto politologas Vytis Jurkonis. Tiesa, jis priduria, kad atsakomosios reakcijos buvo galima tikėtis.

„Tai nors ir prognozuotas, bet visgi liūdnas žingsnis, rodantis, kad vienas esminių klausimų Rusijoje buvo ir išlieka tai, jog nebuvo desovietizacijos proceso ir tinkamo įvertinimo. Dabar gi atvirkščiai – bandoma tvirtinti subyrėjusios imperijos griuvėsius, bet tai nei tvarus, nei prasmingas procesas“, – sakė politologas.

Pasak V. Jurkonio, šis žingsnis daro žalą ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir Rusijos žmonėms, taip pat kelia abejonių tarptautine teise bei teisinės valstybės principais. „Tai eilinis Kremliaus bandymas politizuoti Sausio 13-osios klausimą imituojant neva teisminį procesą“, – Eltai sakė VU TSPMI politologas.

Rusiška agresija
Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Rusijos tyrimų komiteto Vyriausiosios tyrimų valdybos pradėtą tyrimą Lietuvos teismų pareigūnams dėl sprendimo Sausio 13-osios byloje, Teisėjų taryba primena Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo. 

Teisėjų taryba taip pat pažymi, kad jokios oficialios informacijos apie Lietuvos teisėjų atžvilgiu pradėtą tyrimą iš Rusijos nėra gavusi. 

„Lieka apgailestauti, kad užsienio valstybė kitos šalies nepriklausomo teismo nuosprendį laiko nusikalstama veika – politinės priešpriešos neturėtų būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis. Demokratinėje visuomenėje teismų priimti sprendimai kvestionuojami tik nustatyta tvarka, o baudžiamoji atsakomybė už sąžiningą teisėjo pareigų atlikimą negalima ir neįsivaizduojama“, – situaciją komentavo Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Kaip jau buvo skelbta, Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Tyrimas pradėtas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkės A. Kornelijos Macevičienės, teisėjų A. Survilienės, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei A. Šumsko. 

Vos paskelbus Sausio 13-osios bylos nuosprendį, Rusijos tyrimų komitetas pagrasino pradėti bylą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nusprendusių nuteisti buvusį SSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, neva neteisėtų veiksmų.

„Lietuvos teisėjai pažeidė vieną iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principų, draudžiantį nuteisti atgaline data. Akivaizdu, kad toks sprendimas neturi nieko bendro su teisėsaugos tikslais“, – Rusijos žurnalistams sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

„Tyrėjai lietuvių teisėjų veiksmuose įžvelgia nusikaltimo ženklų, pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą (BK). Po tyrimo rezultatų bus priimtas procesinis sprendimas“, – teigė S. Petrenko.

Pasak jos, Rusijos baudžiamasis kodeksas numato, kad Rusijoje negyvenantys užsieniečiai, įvykdę nusikaltimus už Rusijos ribų, atsako pagal BK, jei nusikaltimai padaryti prieš Rusijos ar jos piliečio interesus.

Tyrimų komiteto tyrėjai taip pat pradėjo bylą prieš atsakingus Lietuvos generalinės prokuratūros ir teismo asmenis dėl neva neteisėto Rusijos piliečių nuteisimo. Pasak Rusijos tarnybų, nuteistieji tik vykdė savo pareigas, neva palaikydami viešąją tvarką ir užtikrindami saugumą 1991-ųjų sausį Vilniuje.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

Lukrecijus Tubys (ELTA)
 
2019.04.11; 09:20

Du buvę valstybės vadovai ir trijų partijų pirmininkai kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę dėl Baltarusijos pasienyje su Lietuva statomos atominės elektrinės.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Continue reading „Buvę valstybės vadovai ir politinės partijos reiškia susirūpinimą dėl Astrave statomos atominės elektrinės“