Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
 
Nutarimo projektas, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. baigti šį tyrimą, po pateikimo gegužės 14 d. sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – iš Seimo tribūnos yra sakęs  D. Gaižauskas.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šiol nepavyko pateikti.
 
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas priekaištavo opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Rusijos konsulatas uostamiestyje – Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA jau skelbė, gegužės 20 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė aiškintis, ar nebuvo pažeistos Seimo Statute numatytos procedūros, kai buvusiam parlamentiniam tyrimui dėl Seimo narės Irinos Rozovos dar nesuformulavus išvadų, inicijuojamas naujas tyrimas.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Už tai, kad būtų pradėtas tyrimas trečiadienį balsavo 5 Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 3 buvo prieš.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų projektą.
 
Seime taip pat „klaidžioja“ 44 parlamentarų iniciatyva dėl apkaltos I. Rozovai, tačiau jos realizuoti iki šiol nepavyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 07:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

36 parlamentarų grupė įregistravo nutarimo projektą, kuriuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą“.
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

„Inicijavome Seimo nutarimo projektą, kuris sudarys sąlygas NSGK surinktos informacijos pagrindu parengti išvadas ir jas pristatyti Seimui. Negalime leisti, kad opozicijos vykdoma destrukcija stabdytų parlamento darbą arba jį sutrikdytų“, – yra sakęs  LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
 
Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo teikia Seimo NSGK pirmininkas  Dainius Gaižauskas, „valstiečių“ frakcijos seniūnas  R. Karbauskis, Seimo vicepirmininkai  Gediminas Kirkilas, Arvydas Nekrošius, Seimo nariai  Valius Ąžuolas, Artūras Skardžius, Kęstutis Mažeika, Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Agnė Širinskienė, Viktoras Rinkevičius ir kiti.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dovilė Šakalienė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas teigė, kad tai valdančiųjų surašytas politinis projektas su klaidinga informacija bei faktais, nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius. Todėl jie paruošė savo tyrimų išvadų projektą dėl I. Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 10:51

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Bičiulis pasakojo: paprašė uostamiestyje gyvenančių giminaičių stebėti Rusijos konsulatą Klaipėdoje. Šiaip sau, ne kokio nors užsakyto sekimo tikslais. Pastatė automobilį atokiau tykios Šermukšnių gatvės. Ir ką manote: prie konsulato rūmų riedėjo ištaigingos mašinos su lietuviškais ir rusiškais numeriais, vienos buvo įleidžiamos į vidų, kitos likdavo stovėti gatvėje. Iš jų lipo dailūs ponai ir ponios, kartais matyti, žinomi, dažnai – vyrai pilkais kostiumais, garsios moterys, kitokie veikėjai…

Šiuo pasažu nenoriu pasakyti, kad kaimyninės valstybės diplomatiniuose rūmuose (kita jų dalis yra K. Donelaičio gatvėje) kas nors dedasi neįtikėtino, slapto ar nusikalstamo. Tai Rusijos Federacijos teritorija, ir į ją įžengti be leidimo ar gauti nesuderintą informaciją negali.

Bet Irinos Rozovos (ir ne tik jos) atvejis liudija, kad dažni Seimo narės vizitai į Klaipėdą (na, sakykim, čia jos tėvonija) ir į šį pastatą susiję su politikės interesais. Kokiais? Galime daryti tik prielaidas. Jos remiasi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu bei VSD pateiktais duomenimis.

Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento duomenimis Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Pateikiami 8-9 metų senumo pavyzdžiai, kai I.Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais ir įvairaus rango pareigūnais, galimai ieškodama politinės ir finansinės paramos savo politinei grupuotei, aptardama jos jungimąsi su LLRA-KŠS, sąjungos Vilniaus skyriaus steigimo galimybes, politinių koalicijų formavimo procesus.

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvo tariamasi ir dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei. VSD duomenimis, I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje – kavinėse, restoranuose, parkuose, tai yra, nuošalesnėse vietose. Rusijos diplomatai ją sveikino švenčių, asmeninių sukakčių progomis, kvietė į renginius ne diplomatinėse atstovybėse.

Įdomiausia tai, kad Seimo narė apie šiuos kontaktus ir pokalbių turinį neinformavo Seimo vadovybės, nors parlamentarė 2014 m. buvo VSD pareigūno informuota apie tokių susitikimų keliamą grėsmę, o vėliau, 2017 m., pildydama prašymą leidimui dirbti su įslaptinta informacija gauti, ji nuslėpė kontaktus su Rusijos diplomatais.

Negana to, paaiškėjo, kad LLRA-KŠS frakcijos narė palaikė kontaktus su buvusiu Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris prieš penkerius metus buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. Mat, V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. (2014 m. gruodį jis buvo paskirtas ambasadoriumi Maltoje). I.Rozova tai irgi nuslėpė. Tai paliudijo ir Seimo NGSK pirmininkas Dainius Gaižauskas. Dėl to Seimo narei nebuvo leista dirbti su slapta informacija, bet ši nuobauda – kaip nuo žąsies vanduo…

Bet dėmesį atkreipė ir kitas aspektas: buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, sukurta speciali tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai. Metamas šešėlis ir ant Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kuris taip pat nutylėjo šias aplinkybes. Jis tvirtino, esą pernai sausį jis gavęs VSD informaciją apie I. Rozovos patikrinimą ir ėmęsis „būtinų priemonių“: pasidalinęs ja su V. Baku ir LLRA-KŠS frakcijos seniūne R.Tamašuniene – ištikima V. Tomaševskio bendražyge… Beje, šio Europos Parlamento nario padėjėja ilgą laiką buvo ta pati I. Rozova…

Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Štai ir viskas. Galai į vandenį. Aplaidumas, užmaršumas ar neatsargumas? Ar sąmoninga kenkėjiška veikla? Ar nebūtų vėl nutylėta, jeigu ne opozicijos iškelta žinia, kad I.Rozova dalyvavo abejotinos pakraipos Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje? Juk į ją Seimo delegaciją leido išvykti pati Seimo valdyba…

Problema net ne ta, kad vienas ar kitas politikas įtraukiamas į neva nekaltą žvalgybininkų žaidimą. Politologas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sakė, kad „šito tyrimo tikslas turi būti išsiaiškinti sisteminį Rusijos poveikį Lietuvos politinei sistemai – per politines partijas, per atskirus asmenis“. Jis tikina, kad „nekaltuose“ susitikimuose „buvo aptarinėjamos ir derinamos politinės programos, buvo domimasi strateginės reikšmės projektais“, tokiais kaip Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Visagino atominės elektrinės projektas, elektros tinklų ir energetikos sistemos sinchronizacija. Tai jau susiję su grėsme nacionaliniam saugumui.

Nuo seniai ryšių su Rusijos diplomatais (ir žvalgybininkais) tyrimo akiratyje – ne tik klaipėdietė I. Rozova. Rusijos poveikis Lietuvos politinei sistemai, ypač pasireiškiantis prieš rinkimus, pastebimas ir per kitus politikus. Neseniai buvo analizuotas parlamentaro Mindaugo Basčio atvejis. 2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis teismas paskelbė, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, kai pretendavo gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jo apkaltos keliu politikas priverstas pasitraukti iš aktyvios veiklos.

Prieš penkerius metus – iškart po Krymo aneksijos ir Rusijos karo Ukrainoje – VSD paskelbė viešą ataskaitą apie grėsmes valstybei. Joje atkreiptas dėmesys, kad rusų žvalgybininkai ypač aktyvūs pajūryje. „Rusijos agentai paprastai prisidengia diplomatiniu statusu. Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai, prisidengdami diplomatų statusu, dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje“, – teigiama dokumente. Anot VSD, Rusijos agentai Lietuvoje ieško „taikinių“, t. y. žmonių, kuriuos gali panaudoti informacijos rinkimui ar kitai žvalgybinei veiklai. Tuomet departamnentas atskleidė keletą tokių „taikinių“ ir įvardijo žvalgybininkų pavardes. Dažnai diplomatai-žvalgybininkai renkasi politikus, valstybės institucijų tarnautojų, verslininkų atstovus, dirba per, pavyzdžiui, RISI – Rusijos strateginių tyrimų institutą.

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Ne paslaptis, kad jiems teikia paslaugas kai kurios visuomeninės organizacijos, interneto portalai, spauda. Kiek anksčiau, 2010 m., laikraščiui „XXI“ interviu davė Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jis tvirtino, kad nekontroliuojamas rusų šnipų lizdas įsikūręs Klaipėdoje. „Rusų žvalgyba bei rusų žvalgybos rezidentūra bent jau Klaipėdoje jaučiasi kaip niekad komfortiškai. Jei tais laikais rusų žvalgyba bijojo viešai vaikščioti uostamiesčio gatvėmis, viešai rengti susitikimus Klaipėdos kavinėse ar sodo nameliuose, tai šiandien šios žvalgybos žmones pastebiu drąsiai vaikščiojant Klaipėdos centrinėmis gatvėmis. Mūsų laikais rusų šnipai pasitarti vykdavo į greta esantį Sovetską ar Rygą, šiandien jie tokius pasitarimus organizuoja pačioje Klaipėdoje“, – pasakojo žvalgybininkas.

Šiame uostamiestyje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.

Kas gali paneigti, kad profesionalią žurnalistę I. Rozovą Rusijos diplomatai pasirinko dėl jos ryšių su uostamiesčiu, veiklos Rusų aljanse, santykių su V. Tomaševskio vadovaujama partija, dėl įtakos parlamente…

Gali būti, kad ši nematoma veikla kaip nors susijusi su kitu iš pažiūros eiliniu nereikšmingu įvykiu: praėjusio penktadienio vakarą Nidoje, kur tądien vyko su Rusiją saugančių pasienio rinktinių vadovų susitikimas su kolegomis iš Karaliaučiaus srities, sulaikyti du ginkluoti rusų pasieniečiai, esą „dėl nepatyrimo“ apie pusę kilometro įėję į Lietuvos teritoriją…

Kas tai, „žaliųjų žmogeliukų“ žvalgai?

2019.08.27; 13:00

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
 
Kita vertus, ekspertų teigimu, V. Pranckiečio pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra dar vienas veiksnys opozicijai pakeisti savo nuomonę apie Seimo vadovą. Pasak politologų, niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime.
 
„I. Rozovos atvejis V. Pranckiečiui greičiausiai kainuos postą, ir tai būtų logiška. Niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime (…) Situacija pakankamai aiški – R. Karbauskis bet kuria kaina nori pašalinti V. Pranckietį. Tuo tarpu V. Pranckietis bet kuria kaina, įskaitant orumą ir savigarbą, bando išsilaikyti tame poste. Kadangi R. Karbauskis rado būdą pritraukti bent kažką iš opozicijos I. Rozovos popieriais, tai V. Pranckiečio galimybės likti poste mažėja“, – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
 
Pasak docento, opozicijai ginti Seimo pirmininką neapsimoka, nes jis nebeturi jokio palaikymo Seime.
 
„Opozicijai visiškai neapsimoka ginti V. Pranckiečio, kadangi jis – politinis nulis. Ką jie laimės, jei apgins? Valdančioji dauguma vis viena galės daryti sprendimus, nes turi balsų daugumą“, – teigia jis.
 
Politikos ekspertui pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Žingsnis, kai jis pareiškė, kad išeina iš partijos, iš tikrųjų savotiškai sudėliojo į vietas visų pozicijas ir išlaisvino patį V. Pranckietį nuo daugelio įtampų. Tuo pačiu opozicijai jis tampa figūra, kuri nebetenka politinio dėmesio, kuris buvo anksčiau susietas su jo buvimu partijoje. V. Pranckiečiui bus sudėtinga išsilaikyti poste. Balsavimas, matyt, bus dramatiškas ir ne jo naudai“, – teigia L. Bielinis.
 
V. Valentinavičius, R. Karbauskio bei V. Pranckiečio konflikte įvertino ir opozicijos vaidmenį. V. Valentinavičius teigia, kad opozicija turėtų kritikuoti Vyriausybės darbus bei teikti savo pasiūlymus realioms problemoms spręsti šalyje. O dabar kišdamasi į politines machinacijas su „valstiečiais“, pasak eksperto, opozicija kenkia pati sau prieš artėjančius Seimo rinkimus.
 
„Opozicija, mano galva, užsiimdama tokiais dalykais kaip V. Pranckiečio gynyba, Vyriausybės patvirtinimo teisėtumo ginčijimas ir panašiais, demonstruoja savo silpnumą, o tai naudinga R. Karbauskiui. Valdantiesiems pavojingiausias dalykas būtų jų Vyriausybės kokybės ir politinio turinio kritika. Kas yra svarbiau – Seimo pirmininkas ar kokia yra Lietuvos švietimo padėtis? Opozicijai savo energiją reikėtų sutelkti į politikos kritiką, Vyriausybės neįgalumo kritiką ir siūlyti savo problemų sprendimo alternatyvas švietime ir sveikatos apsaugoje. Jei opozicija to nedaro ir užsiima niekais, kas žmonėms nelabai rūpi, tai yra labai prastas pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams“, – teigia jis.
 
Abu politologai taip pat teigia, kad V. Pranckietis, rimtai neįvertinęs VSD pažymos apie I. Rozovą, padarė lemtingą klaidą. Pasak V. Valentinavičiaus, I. Rozovos ataskaita kur kas rimtesnė nei Mindaugo Basčio.
 
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Pažyma bei I. Rozovos įtarimai yra labai rimti. Tai prilygsta Savisaaro skandalui Estijoje. Rinkimų finansavimas iš užsienio yra negalimas, tai yra labai rimtas nusižengimas, tuo labiau finansavimas iš nedraugiškiausios valstybės regione, kurios polinkis kištis į rinkimus išaiškėja net JAV ir Europos valstybėse, jau nekalbant apie Lietuvą. I. Rozovos pažyma yra labai rimtas dalykas ir jis yra žymiai rimtesnis negu M. Basčio, todėl reakcija turi būti atitinkama“, – teigė jis.
 
Savo ruožtu L. Bielinis teigia, kad Seimo pirmininkui nepadeda ir pačios I. Rozovos situacijos nekomentavimas. Anot eksperto, dėl jos tylėjimo kyla dar daugiau įtarimų.
 
„Dokumentas vertas dėmesio ir pačios I. Rozovos pozicija yra įdomi. Ji neišreiškė, kategoriškai neišsakė santykio su šia pažyma. (…) Jos bandymai nepasakyti arba nutylėti sukelia daugiau jai pavojų, negu jos tiesus ir aiškus pasakymas, kuris būtų visiems suprantamas ir visiems lengvai paaiškinamas. Šiuo atveju išsisukinėdama šio dokumento fone ji atrodo įtartinai“, – teigė L. Bielinis.
Rusijos konsulatas uostamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad pirmadienį įsisiūbavus skandalui dėl I. Rozovos neatskleistų ryšių, R. Karbauskis leido suprasti, kad interpeliacija V. Pranckiečiui gali būti taikoma ne tik kaip pretekstu naudojant vasaros pradžioje pasirašytą koalicinę sutartį. „Valstiečių“ lyderio teigimu, esama ir kitų aplinkybių, galinčių tapti rimtu pretekstu versti trauktis atsisakantį V. Pranckietį iš posto. Pirmiausia tai užlaikytos Valstybės saugumo departamento informacijos apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narę I.Rozovą istorija.
 
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak jo, remiantis šiuo faktu, nepasitikėjimą V. Pranckiečiu gali pareikšti ir opozicija.
 
Seimo pirmininko ketvirtadienį pasidalintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. 
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį paskelbė inicijuojantis parlamentinį tyrimą, kuriame bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas taip pat teigė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką ir buvusį NSGK vadovą, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, bet nesiėmusius veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
 
V. Pranckietis tvirtina, kad iš savo pusės yra padaręs viską, ką reikėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 09:00

Lietuvos Seime pristatytoje VSD veiklos ataskaitoje – nieko netikėto. Rusijos slaptosios tarnybos atkakliai bando verbuoti Lietuvos piliečius, prieinančius prie nacionaliniam saugumui jautrios informacijos.

Verbavimo srityje itin aktyvūs Rusijos ambasados Vilniuje ir Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai, turintys diplomatinės neliečiamybės statusą.

Continue reading „VSD nepranešė nieko netikėto: Rusija ir toliau sėkmingai šeimininkauja Lietuvos teritorijoje“