Leidykla „Briedis“ pristato Billo Browderio knygą „Kruvini pinigai. Tikra istorija apie korupciją, pinigų plovimą ir žmogžudystes Putino Rusijoje“
Leidykla „Briedis“ pristato Billo Browderio knygą „Kruvini pinigai. Tikra istorija apie korupciją, pinigų plovimą ir žmogžudystes Putino Rusijoje“, kurioje gausu sensacingų ir skandalingų faktų. Šis kūrinys, kaip ir pirmoji B. Browderio knyga ta pačia tema „Red Notice“, pelnytai atsidūrė „The New York Times“ bestselerių sąraše.
Autorius, Rusijoje dirbęs ilgametis finansininkas, britų investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas, ir jo teisininkas Sergejus Magnickis atskleidė aferą – 5,4 milijardų rublių (230 mln. JAV dolerių) nutekėjimą iš Rusijos biudžeto į V. Putino ir su juo susijusių oligarchų kišenes.
Už tai S. Magnickis sumokėjo gyvybe – buvo apkaltintas mokesčių slėpimu ir 2009 m. nuo sumušimų mirė kalėjime. Po kolegos žūties B. Browderis visą savo laiką skyrė purvinų Kremliaus sistemos aferų demaskavimui. Jo pastangomis 2012 m. JAV priimtas Magnickio aktas, numatantis asmenines sankcijas ir turto areštus žmogaus teisių pažeidėjams bei finansinių machinacijų dalyviams. Vėliau Magnickio aktui analogiški įstatymai įteisinti daugelyje Vakarų valstybių, taip pat ir Lietuvoje.
Tačiau pirmieji B. Browderio ir S. Magnickio paskelbti skaičiai tebuvo ledkalnio viršūnė. V. Putino valdymo laikotarpiu per užsienio šalių įmones, fondus, ypač lengvatinio apmokestinimo įmones (vadinamuosius ofšorus), išplautas trilijonas, o gal ir daugiau dolerių. Tačiau plovimas vyko ne tik besivystančio pasaulio šalyse (2016 m. nuskambėjo garsusis „Panama Papers“ skandalas), bet ir Vakarų valstybėse, pasinaudojant solidžiais bankais. Deja, Vakarų teisinė bei finansinė sistema ištisus dešimtmečius neturėjo imuniteto pasipelnymui ir padėjo Kremliaus oligarchams perpumpuoti iš Rusijos milžiniškas lėšas.
Savo knygoje B. Browderis rašo: „[…] po aukščiausio lygio susitikimo, įvykusio 2018 m. rugsėjį Helsinkyje, „Danske Bank“ pagaliau paskelbė savo audito rezultatus. Auditoriai nustatė tikrą nešvarių pinigų kiekį, kuriuos išplovė Rusija ir kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos per minėtą Estijos filialą per 10 metų. Suma siekė 234 milijardus JAV dolerių! […] Labai gaila, bet buvęs „Danske Bank“ Estijos filialo vadovas Aivaras Rehe nusižudė savo namuose Taline, kol dėl jo veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. […] Per kitus mėnesius tiriamosios žurnalistikos atstovai išaiškino dar du skandinaviškus bankus, susijusius su pinigų iš Rusijos plovimu.“ Turimi omenyje ir Lietuvoje veikiantys SEB bei „Swedbank“.
Pasak autoriaus, asmeninis V. Putino turtas galėtų būti vertinamas 200 milijardais dolerių. Tiesa, šios sumos nerasime jokiose deklaracijose, nes absoliuti dalis turto oficialiai ir neoficialiai valdoma Rusijos prezidentui artimų oligarchinių klanų, pažadėjusių visišką lojalumą ir pasidalijimą kapitalu už ramybę. Rusijos oligarchus gerokai išgąsdino V. Putino ilgus metus kalinto ir didžiulio turto netekusio Michailo Chodorkovskio pavyzdys.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Po Magnickio akto priėmimo Rusijos oligarchų turtas ir įtaka atsidūrė pavojuje, o B. Browderis tapo asmeniniu V. Putino priešu. Jį keliskart kėsintasi nužudyti, o vienas tokių atvejų įtartas 2020 m. sausį Davose (Šveicarijoje) surengtame Pasaulio ekonomikos forume. Netikėtos ir neišaiškintos su aferomis susijusių žmonių mirtys rodė, kad tolesnės nešvarių pinigų paieškos tapo mirtinai pavojingos.
Interviu Vakarų žiniasklaidai B. Browderis tvirtina, kad tikrųjų Rusijos išorinės agresijos bei įsiveržimo į Ukrainą priežasčių reikia ieškoti visai ne ten, kur įprasta. Kalbėdamas apie išorės grėsmes, „grėsmingą“ NATO plėtrą, „didžios šalies istorinį pažeminimą“, vieną po kito keldamas karus, V. Putinas tiesiog siekia nukreipti savo piliečių dėmesį nuo tikrosios blogybės: visiško šalies apiplėšimo, nuskurdinimo jo paties rankomis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, civilizuoto pasaulio valstybėms įvedus sankcijas, didelės dalies Rusijos oligarchų Vakaruose esantis turtas (netiesiogiai priklausantis ir V. Putinui) buvo įšaldytas ir galbūt keliaus nuo agresijos nukentėjusiai Ukrainai atstatyti. Tačiau dar anksti sakyti, kad V. Putinas liks be skatiko ir greitai bus nepajėgus kariauti. Karas vyks iki tol, kol Vakarai pagaliau ryšis nukirpti paskutines režimo finansavimo gyslas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Sąjungai patvirtinus 9-ąjį sankcijų paketą Ukrainą užpuolusiam Kremliaus režimui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi teisę netaikyti jame numatytų išimčių daliai Rusijos piliečių ir tą darys.
„Lietuva pasinaudos Europos Komisijos pasiūlyta galimybe ir išimčių šimtams oligarchų ar bent tiems, kurie yra Lietuvoje, turi čia pinigų ar įmonių, nesuteiksime“, – šeštadienį Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje bendrapartiečiams kalbėjo G. Landsbergis.
Šios partijos pirmininkas paaiškino, kad Lietuva turės teisę nepatenkinti tų Rusijos asmenų, kuriems taikomos sankcijų išimtys, prašymų grąžinti jiems Lietuvoje įšaldytas lėšas.
Jis pabrėžė, kad derinant naujas sankcijas Rusijai kalbėta ne apie tai, ką naujo sankcionuoti, o kam padaryti išimtis.
„Diskusija vyko ne apie tai, ką reikia sankcionuoti, bet ką iš to paketo išimti. Galų gale buvo pasiūlyta tokio dydžio skylė sankcijų laive, kad kyla klausimas, ar tas laivas išvis dar gali plaukti“, – akcentavo jis.
Anot ministro, sankcijas blokavusios šalys, tokios kaip Lietuva ar Lenkija, nesutiko su padaryta išimtimi, kad maisto pramonę valdantiems Rusijos oligarchams būtų atšaldomos lėšos, jei „jie sugebėtų įtikinti Vakarų vyriausybes, kad tie jų privatūs pinigai bus naudojami bado iššūkiams pasaulyje spręsti“.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva dar nėra atsidūrusi tokioje situacijoje, kai reikėjo nuspręsti, „ar likti visiškai vieniems, ar ieškoti kažkokio kompromiso“.
Pasak G. Landsbergio, ES Lietuvai būtent kaip kompromisą pasiūlė netaikyti sankcijų pakete numatytų išimčių.
„Patiems sau turime teisę jų netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena kita valstybė. Suprantama, kad tos šalys, kurios problemos nematė, greičiausiai ta išlyga nepasinaudos“, – pabrėžė G. Landsbergis. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Vėliau žurnalistams ministras su ES pasiektą kompromisą pavadino pergale.
„Be to išimties būtume priversti nuimti visus įvestus apribojimus (…) Lietuvos nacionalinis interesas buvo apsaugotas“, – sakė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie Europos paramą Ukrainoje, jis teigė, kad ES užstrigo „užšalusiame molyje“.
„Esame užstrigę, mes užšalusiame molyje ir nejudame į priekį, užsikasėme save. Jei pažiūrėti į pagalbos Ukrainai, ginkluotės tiekimo mastus, negalime kalbėti apie tą patį lygį, koks buvo prieš pusę metų“, – akcentavo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad ES Taryba, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šią savaitę patvirtino devintąjį griežtų sankcijų Rusijai rinkinį
Vis dėlto, jame liko išimtys arba sankcijų sušvelninimas verslininkams, užsiimantiems trąšų ir maisto eksportu, dėl kurių prieštaravo Lietuva, nors formuluotės dėl jų padarytos ne tokios kategoriškos, kaip buvo siūloma.
Į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą ES įtraukė beveik 200 papildomų asmenų ir subjektų. Šis skaičius apima Rusijos ginkluotąsias pajėgas, taip pat pavienius pareigūnus ir gynybos pramonės įmones, Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos narius, ministrus, neteisėtas Rusijos įgaliotąsias institucijas okupuotose Ukrainos teritorijose ir politines partijas.
Tvora. Slaptai.lt nuotr.
Į šį sąrašą įtraukti pagrindiniai asmenys, dalyvavę Rusijos žiauriose ir tyčinėse raketų atakose prieš civilius gyventojus, grobiant Ukrainos vaikus ir juos išvežant į Rusiją ir vagiant Ukrainos žemės ūkio produktus.
Taip pat pakete nustatyti nauji eksporto apribojimai jautrioms dvejopo naudojimo ir pažangioms technologijoms, kurios gali padėti didinti Rusijos karinius pajėgumus ir technologinę plėtrą. Apribojimai apima bepiločių orlaivių variklius, kamufliažinę įrangą, papildomą cheminę ir (arba) biologinę įrangą, riaušių malšinimo medžiagas ir papildomus elektroninius komponentus, naudojamus Rusijos karinėse sistemose mūšio lauke.
Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Berlynas, birželio 13 d. (ELTA). Rusijos oligarchams pavyksta apeiti Europos Sąjungos sankcijas ir tęsti skrydžius Bendrijos šalių oro erdvėje, praneša „Welt am Sonntag“.
Vasario 27 d. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ES oro erdvė uždaroma privatiems Rusijos oligarchų lėktuvams. Bet, leidinio žiniomis, rusų turtuoliai vis dar skraido virš Europos. Nuo sankcijų įvedimo dienos užfiksuota apie 30 tokių skrydžių.
Pasak Europos Komisijos atstovų, taikyti sankcijas už Rusijos ribų įregistruotiems ir ne Rusijos kompanijoms priklausantiems orlaiviams kartais būna sunku dėl nuosavybės struktūrų neskaidrumo. Fiktyvios ir lengvatinio apmokestinimo bendrovės padeda rusų oligarchams apeiti draudimus ir nuslėpti tikruosius jų savininkus.
Pavyzdžiui, jau vasario 28 d. iš Miuncheno oro uosto išskrido laineris „Airbus“, priklausantis su Vladimiru Putinu susijusiam oligarchui Ališerui Usmanovui. Dar vienas jo orlaivis tą pačią dieną išskrido iš Florencijos.
Lėktuvas „Bombardier T7-7AA“ formaliai priklauso kompanijai iš Šveicarijos, bet, žiniasklaidos duomenimis, iš tikrųjų jis yra Rusijos verslininko Alberto Avdoliano nuosavybė. Kovo 2 d. jam pavyko išskristi iš Bazelio (Šveicarija) į Nur Sultaną (Kazachstanas).
Dar vienas privatus lėktuvas, įregistruotas Liuksemburge, o iš tikrųjų – Rusijos oligarcho Viktoro Vekselbergo nuosavybė, balandį taip pat išskrido iš Bazelio į Nur Sultaną.
Milijardierius Romanas Abramovičius. Reuters nuotr.
Tel Avivas, kovo 10 d. (ELTA). Jeruzalėje įsikūręs memorialinis Holokausto istorijos kompleksas Jad Vašem ketvirtadienį pranešė laikinai nutraukiąs strateginę partnerystę su Rusijos verslininku Romanu Abramovičiumi.
„Atsižvelgdamas į pastaruosius įvykius, Jad Vašem priėmė sprendimą laikinai nutraukti strateginę partnerystę su R. Abramovičiumi“, – sakoma centro spaudos tarnybos pranešime.
Kaip rašo Izraelio laikraštis „Haaretz“, šis sprendimas buvo priimtas ketvirtadienį, tepraėjus kelioms valandoms po to, kai Didžioji Britanija paskelbė sankcijas R. Abramovičiui. Leidinio žiniomis, Jad Vašem nusprendė kol kas nepriimti didelės piniginės aukos, kurią centrui skyrė Rusijos turtuolis.
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį išplėtė Rusijai taikomas sankcijas ir įtraukė į juodąjį sąrašą dar septynis rusus, tarp kurių yra ir R. Abramovičius.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus.
Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 28 d. (dpa-ELTA). Įsigaliojo ES sankcijos Rusijos oligarchams ir prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms. Be kita ko, įšaldomas jų turtas ES, pirmadienio vakarą paskelbta oficialiame ES leidinyje. Taip pat ribojama jų kelionių laisvė.
Sankcijos, be kitų, įvestos Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovui, taip pat violončelininkui ir V. Putino patikėtiniui Sergejui Rolduginui.
Sankcionuojamų asmenų sąraše – ir oligarchas bei kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa“ banko vadovas Michailas Fridmanas. Taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.
Rusijos oligarchai iki šiol galėjo kliautis, kad jie ir jų pinigai yra laukiami Europos didmiesčiuose. Tačiau V. Putinui užpuolus Ukrainą, jie vis labiau atsidūrė Vakarų vyriausybių akiratyje.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareikalavo ES sankcijų Rusijos oligarchams.
„Beprasmiška sankcionuoti pulkininkus, generolus ar žmones, kurie iš tikrųjų nedaug keliauja į užsienį (…), neturi daug turto ar banko sąskaitų Europoje“, – sakė jis penktadienį per klausymus Europos Parlamente. Veiksmų prieš prezidento Vladimiro Putino kritikus priežastis, anot A. Navalno, visada yra pinigai. „Todėl ES turėtų nusitaikyti į pinigus, į oligarchus“, – kalbėjo jis.
A. Navalnas vaizdo ryšiu dalyvavo Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto klausymuose apie padėtį Rusijoje prieš kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus. Jis yra vienas žinomiausių V. Putino kritikų. A. Navalnas po rugpjūtį įvykdyto pasikėsinimo šiuo metu sveiksta Vokietijoje.
Vokiečių ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas karine kovine medžiaga „Novičiok“. Šis atvejis sukėlė įtampa Vokietijos ir Rusijos santykiuose.
ES asmenims, siejamiems su A. Navalno apnuodijimu, paskelbė sankcijas. Tarp jų yra prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka bei Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadas Aleksandras Bortnikovas.
A. Navalnas pareikalavo ES daryti skirtumą tarp rusų tautos ir vadovybės. „Rusijos valstybė turi būti traktuojama kaip nusikaltėlių krūva, laikinai perėmusi valdžią“. – sakė jis.
Turėdamas omenyje rinkimus į Valstybės Dūmą ateinančiais metais, A. Navalnas reikalavo iš ES aiškios linijos. Jei opozicijos atstovams neleidžiama dalyvauti rinkimuose, Briuselis neturėtų pripažinti rinkimų, kalbėjo Kremliaus kritikas. Tai ES turi pareikšti Rusijos atstovams „visais lygiais“.
Tai esą kol kas svarbiau nei protestai prieš tikėtiną rinkimų rezultatų klastojimą. Jis teigė manąs, kad sukčiavimo bus. Rinkimų klastojimas yra „neišvengiama visų Rusijos rinkimų sudedamoji dalis“, – aiškino A. Navalnas.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Išgirdę premjero atsakymus į opozicijos užduotus klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais, konservatoriai liko nepatenkinti. Komentuodamas Sauliaus Skvernelio atsakymus, konservatorius Jurgis Razma piktinosi abejingu ir ironišku Vyriausybės vadovo tonu ir akcentavo pasigedęs moralinio „valstiečių“ lyderio įvertinimo.
„Jūs čia tokiu abejingu ar net ironišku balsu perskaitėte tuos keliamus klausimus ir, atrodo, kad jūsų nedomina ir nejaudina tie keliami klausimai apie politiko Ramūno Karbauskio verslo ryšius su Rusijos oligarchais. O kaip iš moralinės pusės jūsų pozicija? Ar jūs nesuprantate, kad jei Lietuvos verslas, tuo labiau priklausantis Lietuvos politikui, realizuoja rusų oligarcho, remiančio Putino režimą, prekes, ir duoda jam uždirbti papildomus milijonus, kurie vėliau duodami Rusijos okupacinėms struktūroms Ukrainoje, kad dėka tų pinigų būtų šaudomi Ukrainos laisvės gynėjai. Ar čia viskas tvarkoje iš moralinės pusės?“, – klausė konservatorius.
Premjeras į J. Razmos klausimą atsakė priekaištaudamas, kad konservatoriams sunku įtikti.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Net nežinau, kaip jums ir beįtikti. Kalbi garsiau – negerai, reaguoji – negerai, kalbi ramiai – negerai, šypsaisi – blogai, nesišypsai – blogai. Nors ir stengiuosi jums patikti, neįtinku“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Komentuodamas J. Razmos užduotą klausimą dėl Ukrainoje vykstančios Rusijos agresijos, premjeras teigė, kad tai yra tik interpretacija, siekiant suvesti du nesuvedamus dalykus. S. Skvernelis priminė, kad Rusija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė ir tvirtino, kad pats verslas turi prisiimti visas rizikas bendradarbiaujant su ne visada patikima Rusija.
„Verslas pats turi vertinti galimas grėsmes, taip pat ir grėsmes, susijusias su viešuoju ar nacionaliniu saugumu, jeigu yra bet kokie duomenys ar aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad galbūt yra pažeidžiama viena ar kita teisės norma, susijusi su sankcijų taikymu ar įmonėmis, ar atitinkamiems asmenims Rusijos Federacijoje, į tai turi reaguoti mūsų institucijos“, – aiškino premjeras.
Vėliau jis pridūrė, kad panašius kilusius klausimus dėl ryšių su Kremliaus režimo rėmėjams priklausančiomis bendrovėmis Lietuva turėtų spręsti bendresniu ES lygmeniu, nes kitu atveju, pabrėžė S. Skvernelis, priimti sprendimai galėtų diskriminuoti Lietuvos verslą tarptautiniame kontekste.
Arkadijus Rotenbergas
Galiausiai S. Skvernelis piktinosi, kad konservatoriai bando parodyti, kad valdančiųjų lyderis netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Lietuvos Respublika teikia visokeriopą paramą kariaujančiai Ukrainai, tai yra visapusiška parama, kalbant ir apie ginkluotę, infrastruktūrą, humanitarinę pagalbą. Nereikėtų kalbėti, kad mes nepalaikome kovojančios Ukrainos. Tai tikrai nėra moralu“, – apibendrino S. Skvernelis.
Klausimus S. Skverneliui opozicija uždavė po to, kai LRT paviešino žurnalistinį tyrimą apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį Seimo posėdyje turėtų atsakinėti į parlamentarų klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais bei Vyriausybės konstitucinės pareigos „garantuoti valstybės saugumą“. Be kita ko, premjero bus pasiteirauta, ar jis yra pasiruošęs ir toliau eiti savo pareigas, net ir tada, jei R. Karbauskis tęs savo verslo santykius su Kremliui artimais oligarchais bei vengs viešai atsakyti į klausimus apie tokių santykių kilmę.
S. Skvernelis sulauks klausimo ir apie tai, ar jam, kaip buvusiam policijos pareigūnui, nėra asmeniškai gėda, kad jį delegavusios partijos vadovas vysto verslą su tokiais korumpuotais veikėjais.
Lietuvos radijui ir televizijai paviešinus žurnalistinį tyrimą apie S. Skvernelį į premjerus delegavusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko bei frakcijos seniūno R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu, žiniasklaidos atstovams S. Skvernelis pareiškė „tikrai nesidomįs pono Karbauskio verslo interesais”.
Arkadijus Rotenbergas
Šiam, vienam įtakingiausių Rusijos oligarchų, ypač artimam V. Putinui, Europos Sąjunga taiko personalines sankcijas, o Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taiko sankcijas ir jo verslui.
Anot susitikimą inicijavusių Seimo narių, S. Skvernelį į Premjero pareigas delegavusios pagrindinės valdančiosios partijos lyderio R. Karbauskio verslo interesai, ypač jeigu jie yra labai stipriai susiję su įtakingiausiu Rusijos verslu, kurį valdo artimi V. Putinui oligarchai, turėtų rūpėti ministrui pirmininkui, nes tokios valdančiosios partijos lyderio verslo sąsajos su Kremliui artimu verslu gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. O pagal Lietuvos Konstituciją Vyriausybė „garantuoja valstybės saugumą“.
Premjeras Seimo nariams turės atsakyti į gausybę klausimų, susijusių su Rusijos oligarchu A. Rotenbergu, pavyzdžiui, kad pastarasis yra V. Putino vaikystės draugas, vienas artimiausių prezidentui bei įtakingiausių Kremliaus oligarchų, savo milijardinę verslo imperiją sukūręs tik V. Putinui tapus prezidentu; kad tarptautinėje žiniasklaidoje A. Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos „valstybinių užsakymų karalius“, pasinaudojęs Sočio olimpinėmis žaidynėmis bei su tuo susijusiais statybų užsakymais, iš esmės išpūtė olimpiados organizavimo išlaidas, siekdamas asmeninio praturtėjimo; kad A. Rotenbergo įmonės pastatė tiltą, sujungusį iš Ukrainos neteisėtai okupuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusija, jam asmeniškai prižiūrint šio tilto statybas; taip pat, kokias sankcijas šiam Rusijos veikėjui taiko ES ir JAV.
Kadangi pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas R. Karbauskis tikina nežinojęs, kas yra A. Rotenbergas, taip pat, kad „Agrokoncernas“ trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“, premjeras bus paklaustas, ar pasirūpino, kad jo bendrapartietis būtų informuotas, kas yra A. Rotenbergas, ir kokį pavojų Lietuvos tarptautinei reputacijai gali kelti faktas, kad Lietuvos valdančios partijos lyderis palaiko intensyvius verslo ryšius su A. Rotenbergo verslu.
Premjerui taip pat bus užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo santykius su Dmitrijumi Mazepinu, kurį žiniasklaida įvardija kaip dar vieną oligarchą, artimą V. Putinui, taip pat galimus R. Karbauskio ryšius verslo su žinomu Ukrainos oligarchu Dmytru Firtašu, šiuo metu nuo Ukrainos teisėsaugos besislapstančiu Austrijoje.
S. Skvernelis turės pasisakyti ir apie ilgamečius R. Karbauskio verslo ryšius su Rusijoje veikiančiu trąšų gamybos „Acron“ koncernu, kuriam nuo 1993 metų vadovauja Viatcheslav Moshe Kantoras – garsus Rusijos oligarchas, žmogus, artimas V. Putinui, turintis pagrindinę savo tarptautinės prekybos įmonę Šveicarijoje, kurią šios šalies saugumo tarnybos yra pripažinusios SVR („Služba vnešnej razvedki“, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba. – ELTA) priedangos organizacija.
Dmytro Firtash. Vikipedija nuotr.
Ministrui pirmininkui Seime teks teisintis ir dėl pagal Konstituciją galiojančios Vyriausybės pareigos „garantuoti valstybės saugumą“ ir to, ar yra asmeniškai kreipęsis į Seimo narį R. Karbauskį, prašydamas atskleisti visus jo verslo ryšius su Rusijos oligarchais, artimais Kremliui.
Viatcheslav Moshe Kantoras
Ministro pirmininko klausiama, ar jam yra žinoma amerikiečių „smegenų centro“ „Center for Strategic and International Studies“ (CSIS) plačiai pasaulyje nuskambėjusi analitinė studija „Kremliaus scenarijai: Rusijos įtakos Vidurio ir Rytų Europoje supratimas“ ir joje išdėstyti konkretūs techniniai siūlymai Vidurio Europos valstybių (įskaitant ir Baltijos valstybes) verslui pasipriešinti žalingam Rusijos poveikiui.
Seimo nariai S. Skvernelio teirausis, ar jam žinoma, kad 2016 m. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių analizėje konstatuojama, jog Rusijos „FSB (Rusijos Federalinė saugumo tarnyba. – ELTA) aktyviai prižiūri visus su užsieniu susijusius Rusijos ekonominius ryšius, kontroliuoja užsienio investicijas, naudoja užmegztus santykius žvalgybos tikslais. Dėl to kyla rizika Rusijoje ekonominius santykius palaikantiems Lietuvos verslininkams, ypač investuojantiems strateginiuose Rusijos ekonominiuose sektoriuose“. Taip pat, ar ministras pirmininkas, žinodamas apie savo partijos lyderio R. Karbauskio verslo ryšius su Kremliui artimų oligarchų verslais, nemano, kad tokie ryšiai gali pakenkti valstybės saugumui.
Šiuos klausimus premjerui uždavė Seimo nariai Jurgis Razma, Gintarė Skaistė, Irena Haase, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Arūnas Gėlūnas, Algimantas Salamakinas, Justas Džiugelis, Edmundas Pupinis ir Agnė Bilotaitė.
Į ketvirtadienio posėdį neįtraukus opozicijos užduotų klausimų premjerui dėl valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Seime kilo chaosas. Visgi, nepaisant valdančiųjų prieštaravimų, po valandą trukusių ginčų nuspręsta, kad klausimai premjerui bus užduoti ateinantį antradienį.
Opozicijai reikalaujant Seimo pirmininko laikytis Statuto ir įtraukti dešimties Seimo narių pasirašytus ir Sauliui Skverneliui užduotus klausimus į plenarinio posėdžio darbotvarkę, kilo aštrūs ginčai ir abipusiai kaltinimai.
Valdantieji aiškino, kad R. Karbauskio verslo ryšiai per tarpininkus su Arkadijui Rotenbergui priklausančia įmone „Minudobreniya“, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, visuomenei nėra įdomios. Pasak jų, Seime yra svarbesnių klausimų ir premjeras aiškintis dėl R. Karbauskio neprivalo. Tuo tarpu opozicija ragino valdančiuosius laikytis Seimo statuto ir savavališkai nespręsti, koks klausimas yra aktualus visuomenei ar opozicijai.
Premjeras neslėpė, kad į opozicijos užduotus klausimus atsakyti nedega noru, ir kaltino pastaruosius piktnaudžiaujant teise. Pasak jo, klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius su V. Putinui artima aplinka visuomenei nėra įdomūs. Kilusiose diskusijose pasisakė ir pats R. Karbauskis, kaltindamas konservatorius šmeižtu.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Savo ruožtu opozicija piktinosi, kad valdantieji nesilaiko Seimo statute įtvirtintų nuostatų, numatančių, kad dešimt Seimo narių vieną kartą sesijos metu turi teise užduoti klausimus. Gabrielius Landsbergis būgštavo, kad valdančiųjų nenoras sekti Seimo statutu yra bandymas susidoroti su opozicija.
Po ilgai užtrukusių neplanuotų ginčų Seimo pirmininkas pripažino savo kaltę nukrypstant nuo Statuto ir pažadėjo, kad premjerui užduotus klausimus jis įtrauks į lapkričio 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Kilusių diskusijų pradžioje G. Landsbergis teiravosi V. Pranckiečio priežasčių, kodėl dienotvarkėje nėra numatyti klausimai S. Skverneliui.
„Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, gerbiamas pirmininke, kodėl nebuvo įtraukti į darbotvarkę ministro pirmininko atsakymai į ypatingai svarbius dešimties Seimo narių pateiktus klausimus, kurie buvo įteikti remiantis Statuto 208 straipsnio 13 punktu“, – kalbėjo G. Landsbergis. Politikas klausė, ar yra rimtų priežasčių, kodėl premjero atsakymai nėra įtraukti į Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkę.
Politikas taip pat klausė V. Pranckiečio asmeninės nuomonės, ar jam atrodo svarbu tai, kad „valstiečių“ lyderis apeina Vakarų sankcijas taikomas Rusijai.
„Ar galimybė apeiti ir tikimybė, kad yra apeinamos Europos Sąjungos, Komisijos ir Tarybos įtvirtintos sankcijos, ar jūsų nuomone, tai yra ypatingos svarbos klausimas“, – klausė G. Landsbergis ir dar kartą reikalavo Seimo narių užduotus premjerui klausimus įtraukti į dienotvarkę.
Į klausimą pradėjus atsakinėti ne Seimo vadovui, bet „valstietei“ Agnei Širinskienei, Seime kilo opozicijos nepasitenkinimas. Galiausiai Seimo vadovas paprašė penkių minučių pertraukos.
Po jos Seimo pirmininkas pripažino savo klaidą ir teigė prašysiąs Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti šį jo žingsnį.
Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevièiaus (ELTA) nuotr.
Į diskusiją įsitraukė ir premjeras. Pasak S. Skvernelio, konservatoriai naudojasi 208 Seimo statuto straipsniu neteisingai, nes, pasak jo, opozicijos užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius nėra visai visuomenei ypač svarbūs.
„Gerbiami kolegos, mes daug kalbame apie Seimo darbo efektyvumą, sprendimo priėmimą ir elgiamės labai dažnai visiškai kitaip, diskredituodami patį Seimą. Tai aš noriu priminti tą patį 208 straipsnį, kuriame kalbama apie ypatingai svarbius visuomenei klausimus, ir pacituoti keletą klausimų, kurie, pasak konservatorių, yra ypatingai svarbūs. Ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad Rusijos oligarchai Rotenbergai yra laikomi artimiausiais Rusijos Federacijos Vladimiro Putino bendražygiais, o Arkadijus Rotenbergas yra Rusijos prezidento Putino vaikystės draugas ir sambo partneris.
Taip pat klausimas yra, ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad tarptautinėje žiniasklaidoje Karbauskio verslo partneris Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos valstybinių užsakymų karalius, ir pasinaudodamas Sočio olimpinėmis žaidynėmis, pralobo (…) Tai šie klausimai yra visiškai nesusiję su visuomenei svarbiais klausimais, o kiti klausimai yra skirti institucijoms, kurios yra atsakingos – „urmui“ (Užsienio reikalų ministerijai. – ELTA), Valstybės saugumo departamentui. Tai yra elementarus pavyzdys, kai piktnaudžiaujama teise“, – teigė premjeras ir frakcijos vardu siūlė balsuoti, ar tai yra svarbus klausimas.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis konservatorių kaltinimus įvardino šmeižtu be teisinės atsakomybės.
„Šmeižtas yra skleidžiamas ir žino, kad už jį atsakyti nereikia, nes viešų asmenų pasisakymai vieni kitų atžvilgiu, pagal mūsų teisminę sistemą nėra vertinami vienodai, kai aš būčiau privatus asmuo ir mane šmeižtų. Jie puikiai supranta, kad meluoja, šmeižia, bet už tai neatsakys. Aš neturiu jokių ryšių, pasakau prie visų šitų žmonių, prieš visą Lietuvą. Neturiu, neturėjau ir šitų įmonių pavadinimų net nežinau. Tai yra šmeižtas“, – teisinosi R. Karbauskis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Valstietė“ A. Širinskienė ragino dėl, jos nuomone, nesvarbių klausimų, užduotų premjerui, apsispręsti Seimui balsuojant.
Tačiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė skeptiškai įvertino politikų raginimus į teisėtai, pagal Seimo statute numatytą praktiką užduotus klausimus neatsakinėti, nes šie, jų nuomone, yra nesvarbūs visuomenei.
„Aš abejoju, ar į Etikos ir procedūrų komisija įvertins klausimo turinį, patį klausimą ir jo esmę. Pagal Statutą yra surinkti parašai, jie nepasikartojo šioje sesijoje ir tuomet reikalavimas yra teisėtas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Į valdančiųjų siekį neatsakinėti į klausimus, nes šie, jų nuomone, visuomenei nėra svarbūs, aštriai sureagavo G. Landsbergis. Pasak jo, tokios intencijos yra tiesiog bandymas susidoroti su opozicija.
„Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai mes kalbame apie opozicijai suteiktas teises, tai ši yra labai svarbi. Ji yra apribota – vienas Seimo narys turi teisę pasirašyti tarp dešimties (klausimą užduodančių Seimo narių. – ELTA) tik vieną kartą per sesiją. Jei mes perleisime šią teisę vertinti premjerui, Seimo pirmininkui, Seimo pirmininko pirmininkui ar Seimo pirmininko pirmininko pavaduotojai Agnei, bet kuriam iš jų, jei mes perleisime vertinti tai, kas yra svarbu opozicijai, tai bus traktuojama kaip susidorojimas su opozicija. Ir, gerbiamas pirmininke, šiandien jūsų rankose yra ypatingai svarbus klausimas, kuris brėš demokratijos kryptį į ateitį“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Galiausiai diskusijas užbaigė Seimo vadovas. Jis pažadėjo, kad kitos savaitės posėdyje klausimai premjerui bus įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
ELTA primena, LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. LRT žurnalistų duomenimis, „Agrokoncernas“ Rosoše gaminamas trąšas perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos.
JAV penktadienį įvedė sankcijas septyniems Rusijos oligarchams, kuriuos kaltina palaikant ir finansuojant prezidento Vladimiro Putino siekį pakirsti Vakarų demokratijų pagrindus.
Aukšto rango JAV pareigūnai šiuos verslininkus apibūdino kaip V. Putino „artimiausios aplinkos“ žmones.
„Jungtinės Valstijos imasi šių veiksmų, atsakydamos į tebesitęsiančią ir vis įžūlesne tampančią Rusijos valdžios kenkėjišką veiklą, kurią ji vykdo visame pasaulyje“, – sakė vienas iš pareigūnų.
Tarp asmenų, kuriems įvestos nuobaudos, – aliuminio magnatas Olegas Deripaska ir valstybinės energetikos bendrovės „Gazprom“ direktorius Aleksejus Mileris.
Praėjusių metų liepą JAV kongresas beveik vienbalsiai pritarė įstatymui dėl sankcijų taikymo priešininkams (CAATSA). Donaldas Trampas rugpjūčio 2 d. pasirašė šį įstatymą, kuris, be kita, neleidžia prezidentui atšaukti sankcijų, taikomų Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą, kišimosi į rinkimus ir kitų priešiškų veiksmų.
Įstatymas taip pat įpareigojo finansų ministrą, bendradarbiaujant su Nacionalinės žvalgybos agentūros direktoriumi (prezidento žvalgybos patarėju) ir valstybės sekretoriumi, per 180 dienų parengti išsamų pranešimą apie pagrindinius Rusijos užsienio politikos vykdytojus ir Kremliaus režimui artimus oligarchus.
Sausio 29-oji buvo paskutinė šio termino diena, ir visi laukė „Kremlin report“. Tačiau dokumentą paskelbė tik po vidurnakčio. Visi tikėjosi bombos, o sulaukė Kremliaus administracijos ir Rusijos vyriausybės telefonų knygos su „Forbes“ rusų milijardierių sąrašu… Daugelio nuomone, tą dieną jis buvo sulaikytas aukštame administraciniame lygyje ir sulaukė esminių pataisų.
Kasparov.ru („Laisvosios Rusijos internetinis laikraštis“) neseniai išspausdino pokalbį su Andrejumi Piontkovskiu, pavadintą „Aistros dėl rusų trilijono“ (Страсти по русскому триллиону). Piontkovskis – Rusijos mokslininkas, politologas, buvo vienas iš 2010 metais Kremliaus režimo priešininkų platinamo laiško laiško „Putinas privalo pasitraukti“ (Путин должен уйти) autorių.
Kaip pasakė Piontkovskis, autoritetingiausias Amerikos ekonomikos institutas (National Bureau economic research) nustatė privačių Rusijos asmenų aktyvų Jungtinėse Valstijose mastą – 1,2 trilijono dolerių. Šis astronominis skaičius netelpa galvoje. Net patys negailestingiausi režimo kritikai neįsivaizdavo tokio vogimo masto. Ir minėtas įstatymas reikalavo išaiškinti, kam ir kiek priklauso. Daugelio apžvalgininkų nuomone, tai – žudoma informacija. Pirma, nežinia, kaip tai priims rusų visuomenė. Rusijoje žinoma, kad vagiama, ir daugelis su tuo susigyveno. Tačiau sužinojus, kas pasidalijo tą trilijoną… Antra, paskelbus šiuos duomenis, neapsidžiaugs ir daugelis Amerikos bankininkų, nes tokių pinigų Rusijos vadovai teisėtai įgyti negalėjo ir su jais bendrininkavo vietiniai, padėję juos įteisinti.
Kaip tik pavardžių paskelbimo labiausiai bijojo Rusijos valdantieji. Todėl, pasak Piontkovskio, sausio 28 d. Rusijos politinių diskusijų laidose buvo daug panikos ir isterijos. Antai vienoje iš tokių laidų žinomas politikas šaukė: Trampas mus išdavė! Mes privalome paskelbti visus jį kompromituojančius duomenis! Į laidos vedėjo klausimą, ar tokių duomenų yra, tas atsakė: Žinoma, yra! O štai sausio 30-ąją vyravo jau visiškai kitokios nuotaikos ir Putinas įtikinėjo, jog reikia toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis…
FSB emblema
Turi Piontkovskis savo versiją ir dėl Rusijos specialiųjų tarnybų vadovų apsilankymo Vašingtone. Kodėl tie trys kariniai nusikaltėliai (Ukraina, Sirija) staiga atsidūrė JAV, nors du iš jų buvo ankstesnių sankcijų sąraše? Jie ten susitiko su kolegomis, pirmiausia su CIA direktoriumi Maiku Pompeo. Jie atvyko įspėti amerikiečius apie jiems gresiantį baisų pavojų: šimtai ar tūkstančiai teroristų iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS respublikų po mūšių Irake ir Sirijoje vyksta į kitas šalis ir ketina vykti į Jungtines Valstijas. Piontkovskis ironizuoja: kaip nebendradarbiauti su šalimi, kuri perpsėja, jog Amerikos miestus tuoj sprogdins teroristai? Todėl nematykime, kas dedasi Ukrainoje, kitur – kitaip rusai su mumis nebendradarbiaus… Kremlius dešimtis kartų šitaip darė, ir ne tik Jungtinėse Valstijose. Politologo nuomone, Amerikoje ir toliau nesuvokiama who is Mr. Putin.
Putinas vis ir vis primena sprogdinimus Bostone 2013 metais: mes įspėjome mūsų partnerius Amerikoje… Tik jis kai ką nutyli. Iš tikrųjų – rusai du kartus siuntė pranešimus: broliai Carnajevai yra itin pavojingi ekstremistai ir potencialūs teroristai. Tačiau įrodymų nepateikė. Amerikiečiai pasiuntė FSB prašymą dėl papildomų duomenų, tačiau atsakymo nesulaukė. Todėl vyresnįjį brolį CIA po apklausos paleido. 2012 metais jis nesislapstydamas atskrido į Maskvą ir praleido Rusijoje apie aštuonis mėnesius. Keliavo po Kaukazą, kur bendravo su įtartiniausio plauko veikėjais. Galiausiai grįžo į Maskvą ir išskrido į JAV. Kaip paskiau brolių ryšių Rusijoje tirti atvykę JAV senatoriai pakliuvo į FSB suregztas pinkles ir kaip apverktinai viskas baigėsi – kita istorija… Piontkovskio tvirtinimu, yra daugybė tiesioginių ir netiesioginių, psichologinių įrodymų: vyresnysis brolis rengėsi savo kruvinai misijai aštuonis mėnesius Rusijoje…
Kol amerikiečiai neatras savyje drąsos pažvelgti tiesai į akis, o jie šitą tiesą žino, sako Piontkovskis, tol jiems vėl ir vėl dums akis pagal tą pačią bendros kovos su terorizmu schemą.
Daugelis apžvalgininkų neabejoja, jog ir slaptoji „Kremlen report“ dalis bus anksčiau ar vėliau paskelbta. Juk minėtas įstatymas Kongrese buvo priimtas, galima sakyti, vienbalsiai (Senate – 98 balsais prieš 3, Atstovų rūmuose – 419 prieš 3). Kai kas tada juokavo: Putinui pavyko Jungtines Valstijas paversti vienpartinės sistemos valstybe… Kiek anksčiau TV kanalas „112 Ukraina“ parodė Dmitrijaus Gordono pokalbį su tuo pačiu Andrejumi Piontkovskiu. Šis atsakė į daugybę klausimų, kurių paskutinis buvo toks: taigi artimiausiu metu mūsų laukia didelį atgarsį sukelsiantys įvykiai (резонансные события)? Piontkovskis: Taip. Jokių abejonių!
Kas „Gordon“ pašnekovui nekelia jokiųabejonių? Tik paklausykite. Rusijos prezidento rinkimai kovo 18-ąją neįvyks – jie vyksta dabar. Uždarose rezidencijose, kur įvairių pajėgų žinybų atstovai (силовики) sprendžia likimą – ir savo, ir Putino. Jie Putino nekentė, o dabar – juo labiau! Paskelbė tik aktyvus Amerikoje. Tai dar ne visi nusikaltėlių bendrijos „Rusijos valdžia“ turtai. Apie pusė milijardo padėta Didžiojoje Britanijoje, jie turi sąskaitų Šveicarijos ir Prancūzijos bankuose. Iš viso – apie $2 000 000 000 000! Spėjama Rusijos prezidento dalis – $243 milijardai. Putinas 17 metų pats lobo ir buvo Rusijos vagių elito turtų saugumo garantas. O dabar jis ne tik ne garantas, tačiau ir grėsmė. Bendrininkai klausia: kam mums reikia žmogaus, kuris iki to atvedė?
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kovo mėnesį rinkimų nebus, nes įvyks rūmų perversmas, tvirtina Andrejus Piontkovskis. Dabar vykstančių rinkimų baigtis mums kol kas nežinoma. Tačiau renka ne 140 milijonų Rusijos piliečių, o 140 aukšto rango džentelmenų, kurių sąskaitos Amerikoje pakibo ore... Internetiniame leidinyje „Gordon“ šio pokalbio tekstas pavadintas anksčiau Piontkovskio pasakytais žodžiais: „Iš Kremliaus Putiną išneš šiais metais – jo paties artimiausi patikėtiniai“ (Из Кремля Путина вынесут в этом году его же приближенные).
Dvidešimt Amerikos senatorių ir kongresmenų parašė piktoką laišką JAV prezidentui Donaldui Trampui. Jie reikalauja, kad prezidentas paaiškintų, kokio velnio į Vašingtoną buvo atvykę Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai.
Omenyje turimas Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergėjus Naryškinas, Federalinės saugumo tarnybos FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos GRU generalinio štabo viršininkas Igorius Korobovas.
Manoma, kad tai susiję su vadinamąja „Kremliaus ataskaita“, kurią parengė JAV finansų ministerija (griežtos ekonominės sankcijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms). Buvęs Rusijos federacijos Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas, remdamasis šaltiniais JAV Kongrese, viešai televizijoje „Priamoj“ pareiškė, kad po Rusijos žvalgybos struktūrų bosų atvykimo į Ameriką toji „Kremliaus ataskaita“ galėjo būti koreguojama. Ir koreguojama greičiausiai tik viena kryptimi – švelninama.
GRU emblema
Ilja Ponomariovas mano, kad šis Rusijos saugumiečių vizitas byloja apie amerikietišką sabotažą – esą tokiais veiksmais tyčiojamasi iš veiksmingas ekonomines sankcijas Rusijai pritaikyti siekiančių Amerikos politikų. Jis netiki Rusijos ambasadoriaus Vašingtone pasiteisinimais, esą į Ameriką atvykę Rusijos žvalgybų vadovai su amerikiečiais aptarė, kaip išmintingiau koordinuoti abiejų šalių kovą su terorizmu.
Ilja Ponomariovas dar pareiškė, kad Kongrese esama manančiųjų, kad rusų žvalgybos bosai bandė susitarti su D.Trampu, jog vadinamoji „Kremliaus ataskaita“ nebūtų viešai skelbiama. Komanda pakeisti (koreguoti) „Kremliaus ataskaitos“ sąrašą atėjo netrukus po FSB, SVR ir GRU vadovų vizito į Amerikos sostinę.
Beje, šių metų sausio 29-ąją JAV Finansų ministerija perdavė svarstyti vadinamąjį „Kremliaus dosje“ – sąrašą 114 aukštų Rusijos valdininkų ir 96 labai turtingų Rusijos oligarchų, kuriems dėl tamprių ryšių su V.Putinu būtų taikomos griežtos ekonominės sankcijos (išaldytos jų sąskaitos Vakaruose, jie egalėtų atvykti į JAV). Taigi jei šios sankcijos įsigalios, finansinių trukdžių turės artimiausi V.Putino patarėjai ir padėjėjai, visi Rusijos vyriausybės nariai, įskaitant premjerą Dmitrijų Medvedevą, Maskvos ir Sankt – Peterburgo merai ir 96 verslininkai, kurių asmeninis turtas viršija 1 milijardą dolerių.
Vyriausioji žvalgybos valdyba
JAV finansų ministras Stivenas Mnučinas pabrėžė, kad antrojoje, įslaptintoje, „Kremliaus dosje“ dalyje rašoma apie galimybes Rusijai taikyti naujas ekonomines sankcijas.
Atlantic Counsil ekspertas Andersas Aslundas, kuris dalyvavo rengiant „Kremliaus dosje“, pripažino, kad sąrašas rusų, kuriuos siekiama finansiškai bausti už draugystę su V.Putinu, buvo pakoreguotas pačiu paskutiniu momentu.
Sausio 31-ąją laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Naryškinas, Bortnikovas ir Korobovas buvo susitikę su JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriumi Maikomu Pompeo. Beje, pats CŽV vadovas patvirtino, kad būta tokio susitikimo. Įdomu dar ir tai, kad amerikiečių parengtų sankcijų sąrašuose Naryškino pavardė puikuojasi nuo 2014-ųjų, o Korobovo – nuo 2016-ųjų metų. Taigi šie ponai neturėjo teisės įvažiuoti į JAV. Bet vis tik įvažiavo ir net susitiko su aukštais Amerikos žvalgybos pareigūnais.
XXX
Duodamas interviu ukrainietiškam portalui „Gordonua.com“ rusų politologas Stanislavas Belkovskis pareiškė, kad Rusijos elitas staiga atsikvošėjo, suprato, suvokė – palaikydami V.Putiną jie tuo pačiu rėmė hibridinį karą, ir dabar jiems už tai teks atsakyti savo kailiu. Žinoma, dėl tokio posūkio jie nėra laimingi. Nes tai griauna jų dešimtmečiais kurtas gyvenimiškas strategijas. Jie iki paskutinės akimirkos vylėsi, kad nebus įtraukti į „Juoduosius sąrašus“. Jie juk dėjosi esą liberalais, ir staiga paaiškėjo, kad juos liberalais laiko tik Rusijos nepraustaburniai ir kvailiai. O Vakaruose jie – kalti, tegul ir netiesogiai, dėl karo nusikaltimų.
Politologas Stanislavas Belkovskis
St.Belkovskis: „Aš kaip nusimanantis šiuose klausimuose ekspertas galiu pasakyti – Rusijos elitas apimtas panikos. Jie visąlaik buvo įsitikinę, akd jų vaikai ir anūkai pasiturinčiai ir ramiai gyvens Vakaruose. Dabar ši svajonė – labai abejotina“.
Vienintelis, kas dėl tokio likimo keliamų viražų patenkintas – tai Rusijos prezidentas. Kodėl? Ši psichikos būsena aprašyta Zigmundo Froido knygoje „Kitoje malonumo pusėje“. Taigi V.Putinas nori atkeršyti savo draugams. Jis prezidentu tapo užtektinai jaunas – 47-erių metų. O tapęs prezidentu prarado visą asmeninę laisvę. Kada Putinas sako, kad jis vergas, irkluojantis galerą, jis sako tiesą. Jis labai daug ko neali. Jis negali laisvai maudytis jūroje be apsaugos ir palydos, jis negali paplaukioti savo jachta po Ramųjį vandenyną, jis net negali savo vaikams duoti savo pavardės.
O visi jo draugai, būtent jo dėka uždirbę milijonus ir milijardus, žymiai laisvesni. Todėl V.Putinas mano, kad jo draugai, kuriems jis už lojalumą padėjo praturtėti, turi dėl jo ir nukentėti. Maždaug taip: aš jums padėjau įgyti milžiniškos finansinės ir politinės įtakos, dabar jūs turite įrodyti, kad aš neapsirikau, pasirinkdamas jus savo draugais ir leisdamas jums tapti turtingais. Tai reiškia, kad jūs ir ateityje turite demonstruoti ištikimybę man, o ne Vakarams.
Bet, pasak St.Belkovskio, Rusijos elitas dabar nėra tikras, jog jam būtinai reikia aukotis dėl V.Putino. Elitas nenori aukotis. Jis svarsto, kaip būtų galima išvengti tokios dalios.
St.Belkovskio įsitikinimu, JAV prezidentas D.Trampas siekia tęsti Barako Obamo politiką Rusijos atžvilgiu. Tiksliau tariant, nenori Rusijos spausti. Nei žodžiais, nei darbais.
Konkursas „Mis Visata“, kurio finalas vyko Maskvoje 2013 metų lapkritį, – vienas iš įvykių, į kurį susikoncentravo savo tyrimuose Amerikos specialusis prokuroras Robertas Miuleris ir Atstovų rūmų bei Senato komitetai, rašo The Guardian.
Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
„Tyrėjai atidžiai nagrinėja numanomus Rusijos vyriausybės mėginimus perduoti Trumpo komandai kompromituojančią medžiagą apie Hilari Klinton, – jų kurjeriai neva tai buvo Trumpo verslo partneriai iš „Mis Visata“ projekto – žmonės, turintys politinių ryšių“, – praneša žurnalistai Džonas Sveinas ir Šonas Volkeris.
„Juos taip pat domina 20 mln. dolerių užmokestis, kurį Trumpas gavo už konkurso organizavimą iš tų pačių verslo partnerių, o taip pat stulbinantys tvirtinimai apie Trumpo elgseną už uždarų durų viešbutyje Ritz-Carlton jam atvykus į Maskvą 2013 metais“, – sakoma straipsnyje.
Autoriai praneša: „Laikraštis Guardian sužinojo apie pridėtinius, anksčiau spaudos nenušviestus, žmonių, kurie buvo Trumpo verslo partneriai konkurse, tarpusavio ryšius su Rusijos vyriausybe“.
Leidinys praneša, kad Trumpas ir Crocus Grup savininkas Arazas Agalarovas susipažino „Mis JAV“ konkurso Las Vegase užkulisiuose 2013 metų birželio viduryje.
Pasak Arazo Agalarovo sūnaus pop daininko Emino Agalarovo, idėją surengti konkursą Rusijoje iškėlė Pola Šugart, kuri buvo Trumpo top-vadybininkė „Mis Visata“ („Miss Universe“) konkurse. „Beveik nepastebėtame birželio mėnesį paskelbtame interviu Eminas sakė, kad, atrodo, Trumpo organizacijai reikėjo pinigų, kurių galėjo pasiūlyti Maskva. Jis pacitavo Šugart žodžius: „Mes turime daug skolų“. Mis Visata neigia, kad Šugart taip sakė“, – sakoma straipsnyje.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Šiaip ar taip, buvo susitarta dėl kainos – kad Agalarovas užmokės 20 mln. dolerių už tai, kad Trumpas atveš konkursą „Mis Visata“ į Rusiją“, – sakoma straipsnyje. Keletas Amerikos įstatymų leidėjų demokratų nuogąstavo, kad dėl to apmokėjimo Trumpas tapo pažeidžiamas užsienio įtakos.
Las Vegase Trumpas paskelbė, kad konkursas įvyks Crocus-City – koncertų ir parodų komplekse, kurio savininkė yra Agalarovų šeima. Iškilmingoje vakarienėje Las Vegase dalyvavo Emino spaudos agentas – britas Robas Goldstounas.
„Būtent Goldstounas per 2016 metų prezidento kampaniją susisiekė su Trumpo sūnumi Donaldu-jaunesniuoju ir perdavė jam kažką slapto“, – rašo autoriai, remdamiesi šį rugpjūtį paviešintais elektroniniais laiškais. „Jis rašė, kad „Rusijos karališkasis prokuroras (spėjama, jog Goldstounas taip pavadino Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos pareigas) norėjo, kad Trumpo štabas gautų kažkokius popierius, kurie „demaskuoja Hilari“. O Agalarovai turėjo juos perduoti“, – tvirtina leidinys.
„Matyt, ta informacija labai aukšto lygio ir slapta, bet tai dalis Rusijos ir jos vyriausybės paramos Trumpui, prie kurios prisideda Arazas ir Eminas“, – rašė Goldstounas. Donaldas-jaunesnysis atsakė: „Jeigu čia tai, ką jūs sakote, tai man patinka“.
„Arazas Agalarovas buvo tinkamas perdavėjas. Nors jis ir nepriklausė artimiausiai Putino aplinkai, mezgė draugiškus santykius su Kremliumi, kai kilo aukštyn vietiniame oligarchų sluoksnyje kaip pelningo prekybos centrų tinklo savininkas“, – sakoma straipsnyje. Dar prieš „Mis Visata“ finalą Vladimiras Putinas apdovanojo Agalarovą Garbės ordinu.
„Agalarovas ir Crocus taip pat pamažu plėtojo santykius su Rusijos valdžios viršūnėmis ir kitose plotmėse. Tuos santykius mezgė vienas iš artimiausių Agalarovo pagalbininkų – Iraklijus („Aik“) Kaveladzė, vengęs išgarsėjimo aukštas Crocus vadybininkas ir vadinamas „aštuntasis žmogus“, buvęs „Trumpo bokšte“ 2016 metais per susitikimą, kai Donaldas-jaunesnysis tikėjosi gauti kompromituojančių žinių apie ponią Klinton“, – rašo leidinys.
Autoriai tvirtina, kad pastaruosius 30 metų Kaveladzė buvo kai kurių turtingiausių ir įtakingiausių rusų partneris.
„2003 metais Amerikos kompaniją Stillwater Mining įsigijo „Norilskij nikel“ („Norilsko nikelis“ – liet.) – metalurgijos korporacija iš Maskvos, kuriai vadovauja Vladimiras Potaninas, vienas iš turtingiausių Rusijos oligarchų, žaidžiantis prezidento ledo ritulio komandoje „Ledo ritulio legendos“, – štai kaip jį vertina Putinas“, – rašo leidinys.
Anot JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktų dokumentų, „Norilskij nikel“ iškėlė Kaveladzę į naująją Still water direktorių tarybą. Pasak autorių, Kremlius laikė „Norilskij nikel“ sandėrį su Still water‘iu esminiu.
Leidinys primena, kad tuo momentu „Norilskij nikel“ bendraturčiai buvo Potaninas ir Michailas Prochorovas. „Devintojo dešimtmečio pabaigoje Kaveladzė ir Prochorovas kartu mokėsi Maskvos finansų institute ir suformavo partnerystę – laisvu nuo mokymosi laiku prekiavo džinsais, priderintais prie pirkėjų skonio“, – sakoma straipsnyje.
„Pasak vieno šaltinio, Kaveladzės paskyrimas į Still water direktorių tarybą galų gale žlugo, kai išaiškėjo, kad anksčiau jis buvo prisidėjęs prie 1,4 mlrd. dolerių schemos Kalifornijoje, kurioje dalyvavo tarpinės firmos ir buvo pervedami pinigai iš Rusijos.
Kaip pareiškė JAV valdžia, tos firmos galėjo būti naudojamos pinigams plauti. „Norilskij nikel“ pareiškė, kad jis pasitraukė iš skyrimo proceso dėl asmeninių aplinkybių“, – sakoma straipsnyje.
„Anksčiau Guardian yra pranešęs, kad Kaveladzės partneris šioje operacijoje buvo Borisas Goldsteinas, bankininkas, kilęs iš SSSR, kurio ryšiai su buvusiais KGB bendradarbiais sudomino Amerikos tyrėjus po to, kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis persikėlė į Kaliforniją.
Štai pažymėtinas sutapimas: San Francisko prokuroras, kurio žinyba galų gale atsisakė pateikti baudžiamąjį kaltinimą už numanomą jų pinigų plovimo schemą, buvo Robertas Miuleris, dabar – specialusis prokuroras, nagrinėjantis Kaveladzės naujo pasirodymo faktą“, – sakoma straipsnyje.
„Spauda ir anksčiau nenušviesdavo artimos Kaveladzės draugystės su Andrejumi Kozlovu, kuris valdant Putinui ketverius metus buvo Rusijos CB (Centro bankas) pirmasis pirmininko pavaduotojas ir bandė įvesti tvarką korumpuotoje Rusijos bankų sistemoje, kol 2006 metais jo nenužudė“, – rašo leidinys.
Pasak autorių, dešimtojo dešimtmečio pradžioje trys absolventai – Kaveladzė, Kozlovas ir Dmitrijus Budakovas – įsteigė nedidelę finansinės literatūros leidyklą. Vėliau Budakovas tapo aukšto rango CB bendradarbiu, o dar vėliau vadovavo Maskvos banko padaliniui.
„Pagal oficialią to laikotarpio istoriją, jų knygų leidykla ECO-Consulting buvo įsteigta kaip Arazo Agalarovo verslo imperijos Crocus International, kuri tuo metu buvo plėtojama, padalinys“, – rašo leidinys. Netrukus po to Kaveladzė persikėlė į JAV.
Pasak autorių, Kaveladzė tebedirba su Agalarovu Crocus‘e, ir toji kompanija tapo viena iš stambiausių korporacijų Rusijoje.
Ar Putinas susitiko su Trumpu 2013 metais? Laikraštis rašo: „Šaltinis Maskvoje mūsų leidiniui pranešė, kad padėjėjai iš tiesų įrašė į Putino grafiką susitikimą su Trumpu, bet keletą dienų prieš skirtą datą jis buvo išbrauktas iš tvarkaraščio“.
Nežinia, ar Trumpas buvo susitikęs su kokiais nors Putinui artimais žmonėmis, pažymi autoriai. Bet 2015 metais Trumpas interviu radijui sakė: „Aš bendravau su žmonėmis iš aukščiausio ešelono, ir su oligarchais, ir su generolais, ir su žmonėmis iš vyriausybės viršūnių. Aš negaliu gilintis, bet štai ką aš jums pasakysiu: aš susitikau su žmonėmis iš viršūnės, ir santykiai susiklostė ypatingi“.
Leidinys primena: dosjė, kurį sudarė buvęs Britanijos specialiųjų tarnybų darbuotojas neįvardijamam privačiam klientui ir kuris vėliau buvo išspausdintas BuzzFeed News, sakoma, kad Kremlius turi kompromituojantį vaizdo įrašą, vaizduojantį Trumpą su dviem prostitutėmis.
„Kitoje dosjė vietoje jo autorius Kristoferis Stilas rašė, jog du šaltiniai tvirtino, kad Trumpas turėjo neleistinų intymių pasimatymų Sankt Peterburge, kai kitą kartą buvo atvykęs į Rusiją. Pasak Stilo, šaltiniai sakė, kad Arazas Agalarovas tikriausiai „žino smulkmenų“. Trumpas neigia, kad elgėsi nedorai“, – rašo leidinys.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
„Metų pradžioje Putinas sakė, jog absurdiška manyti jog 2013 metais FSB būtų įrenginėjusi pasiklausymo įtaisus ar slapta filmuotų Trumpo kambariuose, nes jis dar net nebuvo politikas“, – rašo leidinys.
Tačiau neįvardytas šaltinis iš Rusijos viešbučių industrijos pastebėjo: „Sekimas praktikuojamas ne taip jau dažnai, bet aš beveik įsitikinęs, jog Trumpas buvo pakankamai aukšta persona, kad jo reikėtų“.
Leidinys pabrėžia: „Kai kurie Stilo dosjė elementai, pasak gandų, patvirtinti tyrėjų, bet kitos detalės, kaip įrodyta, buvo melas“. Eminas Agalarovas rašė Instagrame: „Kol pasaulis stengiasi išsiaiškinti, ką Donaldas Trumpas veikė viešbutyje Maskvoje per „Mis Visata“ konkursą, aš tiksliai žinau, nes jis filmavo (taip straipsnio originale, – red. past.) mano muzikinį vaizdo klipą“. Autoriai aiškina: lapkričio 9-osios rytą Trumpas dalyvavo klipo pagal Emino singlą filmavime.
Versli moteris Julija Alferova bendravo su Trumpu netrukus po filmavimo. „Ji apibūdino Trumpą kaip džentelmeną ir pabrėžė, kad bendraudamas su ja jis visada elgėsi „korektiškai ir padoriai“, – rašo leidinys.
Konkursas praėjo sklandžiai. Paskui buvo pratęstuvės (after-party) konkursantėms ir organizatorių draugams. „Nebuvo jokių žmonių iš vyriausybės, taip pat ir jokių reikšmingų figūrų iš Forbes sąrašo, išskyrus Arazą (Agalarovą) ir Rustamą (Tariko)“, – sakė vienas iš neįvardytų renginio organizatorių.
Beje, Trumpas irgi pabuvojo Sberbank‘o (Taupomojo banko – vert.) vadovo Germano Grefo restorane Nobu surengtame susitikime su vedančiaisiais rusų verslininkais.
„Agalarovas sakė, kad jis ir Trumpas taip pat buvo susitikę su verslininkais Aleksu Sapiru ir Rotemu Rozenu – senais Trumpo draugais nuo ginčytino Niujorko projekto Trump Soho laikų – kad aptartų verslo Maskvoje galimybes“, – rašo leidinys. Padėkos laiške Agalarovui Trumpas Twitter‘yje rašė: „Kitas – Trump Tower-Moscow“. „Po 8 dienų Sberbank paskelbė, kad suteikia Agalarovui 55 mlrd. rublių paskolą naujiems projektams Maskvoje finansuoti“, – rašo autoriai.
Projektas „Trumpo bokštai“ Maskvoje nebuvo įgyvendintas, primena leidinys. Bet neseniai išaiškėjo, kad 2015 metų spalį Trumpas pasirašė ketinimo raštą dėl aukštybinio pastato statybos Maskvoje.
„Galimas dalykas, kad Trumpo prezidentavimo ateitis priklauso nuo to, kas dar buvo pasakyta ir padaryta ryšium su tuo projektu, o taip pat nuo to, ar galės tai įrodyti tyrėjai, jau pajutę, kad kažkas negerai“, – apibendrina autoriai.
Pokalbį apie moralines vertybes, be kurių visuomenei gresia degradacija ir susinaikinimas, šį kartą pradėjo Lietuvos skaitytojams pažįstamas Sankt Peterburgo politologas, Sankt Peterburgo Europos universiteto profesorius Dmitrijus Travinas.
Jo analitinis žvilgsnis skrodžia poreforminės Rusijos realybę, bet toje realybėje tiek daug apmaudžių panašumų su posovietine Lietuva, jog daug negudragalviaudama tiesiog išverčiau jo straipsnį į lietuvių kalbą, tikėdamasi, jog skaitytojai sugebės atsirinkti tai, kas svarbu ir mums.
Jūratė Laučiūtė
XXX
Dmitrijus Travinas. Moralinės vertybės kaip išlikimo mechanizmas
Rusijoje poreforminiu periodu su morale susiklostė sudėtingi santykiai. Žinoma, formaliai jos niekas neneigė, nesakė, kad reikia būti godžiais, ciniškais ir neprincipingiems. Visi tiksliai žinojo: reikia būti, kaip juokaudamas kalbėjo sovietų poetas Julijus Kimas, „teisingais, kilniais, protingais, garbingais, stipriais, gerais – ir tiek“.
Rusijos mafija
Bet būtent anuo metu susiklostęs ironiškas požiūris į, pasak sovietinės mokyklos, „principus“, padarė svarstymus apie moralę nemadingus ir nepraktiškus.
Moralės neneigė, bet iškėlė “už skliaustelių“ jau Gorbačiovo „perestrojkos“ metais. Iš teleekranų skambėjo visiems įkyrėję postringavimai apie socializmo atnaujinimą ir bendražmogiškųjų vertybių įsiviešpatavimą. O tuo pačiu metu klubuose, laikraščiuose, žurnaluose ir masiniuose mitinguose vyko praktinės diskusijos apie reformas, demokratizaciją ir nacionalinius uždavinius. O jei kas imdavo ir išlįsdavo kalbėti apie moralę, į jį žiūrėjo šnairom, kaip į „demšizą“ – demokratijos bacilomis užsikrėtusį šizofreniką.
Perestrojkos statytojai ir reformų ideologai išpažino aukščiausias vertybes, bet tikėjosi, jog geresnę ateitį sukurti galima ne formuojant moralinį demokratijos statytojų kodeksą (panašų į moralinį komunizmo statytojų kodeksą), bet su gerų institucijų pagalba, t.y. nustačius tokias žaidimo taisykles, kurių laikantis visiems bus naudinga dirbti, uždirbti ir kurti civilizuotą visuomenę.
Tokia padėtis išsilaikė maždaug iki 1990-jų metų pabaigos, ir tada paaiškėjo, jog dabar daugumai Rusijos gyventojų tikslas – niekas, o priemonės/lėšos – viskas. Gerų institucijų, kurios būtų priimtinos visai visuomenei, sukurti nepavyko, užtat pinigai, patenkinantys bet kokius konkretaus žmogaus poreikius, tapo itin gundantys ir pasiekiami. Ypač naftos dolerių epochoje. Palaipsniui beveik visa šalis – nuo modernizacijos iniciatorių iki paprastų vartotojų – nustojo galvoti apie tai, kaip kada nors sukūrus tokią rinką ir demokratiją, kurią turi išsivysčiusios šalys, ir ėmė kovoti už savo asmeninę laimę „čia ir dabar“. Už skliaustelių buvo iškelti ne tik samprotavimai apie moralę, bet ir samprotavimai apie progresą, šalies vystymąsi, institucijų tobulinimą.
Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo karikatūros
Kai per paskaitas studentams kalbėdavau apie demokratijos svarbą, tai kartais išgirsdavau kikenimą, ir tada pajusdavau, jog jeigu aš toliau gilinsiuos į šitą temą, tai jaunimas laikys mane „demšiza“ – nepraktišku, nuo tikrovės atitrūkusiu žmogumi, panašiu į tuos vargšelius, iš kurių aš pats šaipiausi 1980 metų pabaigoje. Ir ne todėl, kad, kaip sako visų laikų senoliai, jaunimas blogas. Jaunimas buvo normalus, praktiškas ir racionalus. Jis siekė realių rezultatų ten, kur tai buvo įmanoma: asmeniniame gyvenime, nesusijusiame su visuomenės raida.
Pastaraisiais metais padėtis vėl ėmė keistis. Žymu, jog grįžta moralė, ir ne todėl, kad užaugo doro jaunimo karta, o todėl, kad nustojo veikti senieji, visuomenės problemas ignoravusieji asmeninės sėkmės mechanizmai. Renta baigiasi, šėryklų mažėja. Įtakos grupės vis dažniau susirungia tarpusavyje kovoje už išteklius, ir silpnieji iš savo paauksuotų rūmų vis dažniau atsiduria ant kalėjimo narų.
Tuo tarpu paprastiems žmonėms vis labiau aiškėja, jog šitoje plėšrūnų puotoje jie negaus nė kąsnelio. Jiems reikia sugalvoti kitus išlikimo mechanizmus, kurie veiktų kitose sąlygose. O dabartinės sąlygos tokios, jog tenka rūpintis sukurti naujas žaidimo taisykles, kurios garantuotų normalų gyvenimą žmogui, neturinčiam antpečių, nesišvaistančiam pistoletu ar aptarnaujančiam tuos, su antpečiais ir pistoletais.
Tačiau nekultivuojant moralinių vertybių, kurios pajėgtų suvienyti plačiąsias mases, neįmanoma sukurti tokių taisyklių, kai vogti – nuodėmė, korupcija amorali, o demonstruoti prabangą – ciniška. Pajamų skirtumas galėtų egzistuoti, bet tas skirtumas neturi virsti bedugne.
Atrodytų, jog vadovauti moralės ugdymui turėtų bažnyčia (cerkvė). Bet dabar jai rūpi materialūs dalykai. Rusijos stačiatikių Cerkvė savo dabartiniu pavidalu įkūnija dviejų ankstesnių ciniškųjų epochų produktą. Mūsų bažnytinė valdžia tokia pat inertiška ir nepasiduodanti reformoms, kaip ir biurokratija ar oligarchai. Moralė numesta į minią, į mases. Numesta ten kažkokio apsukraus verslininko, kuris anksčiau numesdavo miniai nacionalizmą.
Rusiška agresija
Bet staiga paaiškėjo, jog moralė tampa paklausi, kad ji sukelia nebe juokelius, o troškimą konsoliduotis vardan konkrečių veiksmų. Nes būtent moralę kai kas ėmė laikyti paprasčiausiu ir suprantamu mechanizmu, stumiančiu visuomenę į priekį. Į laimę. Į sėkmę. Į ramią ir pasiturinčią ateitį.
Aišku, tai jokiu būdu nereiškia, kad moralia taps mūsų opozicija. Amoraliems žmonėms juk labai dažnai sekasi sėkmingai mokyti kitus elgesio taisyklių. Bet šiandien jau ir jiems teks atsižvelgti į tai, kad politiniai žaidimai visuomenėje pagimdė moralės ilgesį. Ir nors žaidimai tęsis, teks žaisti atsargiau. Nepersistengti.
Mūsų istorija – atspindys visiems žinomo pasaulinio modernizacijos proceso. Amoralumo epocha egzistavo Anglijoje, kai vyko pradinis kapitalo kaupimas, o ją pakeitė karalienės Viktorijos laikais kultivuota moralė ir demokratija. Prancūzijoje įžūliai ir ciniškai buvo vagiama valdant Direktorijai, Liepos monarchijos ir Antrosios imperijos laikais. O vėliau persigalvota ir pajudėta link demokratijos.
Todėl ir Rusijoje vykstančios permainos nieko neturėtų stebinti. Bet nereikia pamiršti, kad mes tebesame pačioje ankstyviausioje tų permainų stadijoje. Moralinis komunizmo statytojų kodeksas lėtai mirė sovietinėje visuomenėje ir taip pat lėtai gimdė kartas, kurios jau sugebėjo gyventi visai be jokios moralės.
Rusijos „žalieji žmogeliukai” okupuoja Krymą
O dabar lygiai taip lėtai vyksta atvirkštinis procesas. Žmonės, pradedantys mąstyti ir jausti naujoviškai, kol kas dar jauni ir vargu ar suvokia, kokią misiją jiems teks įgyvendinti. Jiems dar reikia subręsti, pajusti savo jėgą. Pasijusti dauguma. Ji turi suvokti ir patikėti, jog žmonės, propaguojantys praėjusios epochos vertybes, išsigimė į būrelį bejėgių įtūžusių cinikų, besikabinančių į valdžią, naftą ir rentą, ir nieko nebesugebančių.
Tik tada Rusija pasikeis. Tik tada pajudės vystymosi procesai. Ir tik tuomet moralė iš tikrųjų grįš į mūsų gyvenimą.
Donaldo Trumpo šeštadienio „bomba“ – žodžiai, kad jo rinkiminio štabo telefonų buvo klausomasi Barako Obamos įsakymu, negalės atitraukti nuo „Rusijos klausimo“: šiame dosjė atsiskleidžiančias paslaptis ir netikėtus posūkius žiniasklaida lygina su „rusų matrioška“.
Prezidentas, kuris svajojo apie „atvirą“ dialogą su Putinu, užklupusių įtarimų akivaizdoje apsupa save „vanagais–realistais“.
„Rusija – kaip uždelsto veikimo bomba prezidento Trumpo administracijos valdininkams“, – rašo Denas Bolcas (Dan Balz) leidinyje The Washington Post.
„Dar daug kas nežinoma apie tą skandalą, pavyzdžiui, apie Trumpo rinkimų štabo valdininkų ir jo patarėjų kontaktus su rusais, – sakoma straipsnyje. – Be abejo, tų kontaktų būta. Kai kurie iš jų atrodo rutininiai, tačiau tų kontaktų aplinkybės ir turinys ne visai žinomi“.
Matrioškos su Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino portretais
Matyt, Trumpas žiūri į visą tą istorija kaip į bandymą atimti iš jo prezidentavimo teisėtumą. Jis toliau išsisukinėja atsakinėdamas į klausimą, ar asmeniškai tiki žvalgų išvadomis.
Kai pasirodė naujų pranešimų apie Trumpo administracijos kontaktus su rusais, prezidentas raginimus toliau tirti ryšius su Rusija pavadino „raganų medžiokle“. „Šeštadienį prezidentas pasinaudojo klasikiniu būdu, kad sukeltų naują skandalą. Per Twitter jis apkaltino Obamos administraciją „Trumpo bokšto“ pasiklausymo sąmokslu. Jis nepateikė jokių tą kaltinimą pagrindžiančių įkalčių,“, – rašo autorius.
„Ryšių su Rusija tyrime yra keletas elementų“, – tęsia Bolcas. – Ar užsienio valstybė bandė įsiskverbti į Amerikos rinkimus? Ar iš tikrųjų buvo koks nors Trumpo štabo ir rusų slaptas susitarimas ar bendradarbiavimas, siekiant pakenkti Hilary Klinton štabui?
„Tai dalis Trumpo darbotvarkės pirmaisiais prezidentavimo metais, lygiagrečiai su iniciatyvomis sveikatos apsaugos ir apmokestinimo sferoje. Prezidentui reikalinga nauja strategija, kuri atitiktų tikrąjį Rusijos problemos sudėtingumo lygį“, – apibendrina Bolcas.
XXX
„Per 2016 metų rinkiminę kampaniją antrasis Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas reguliariai kalbėdavosi su savo senu partneriu – Kijeve gyvenančiu buvusiu Rusijos armijos vertėju“, – rašo The New York Times žurnalistai. Pernai liepą Respublikonų partijos suvažiavime Trumpo komandos narys Dž. Gordonas susitiko su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku. „Tai atsitiko tuo momentu, kai Gordonas padėjo išbraukti iš partinės platformos karingas formuluotes, liečiančias Rusijos konfliktą su Ukraina“, – tvirtina leidinys.
Donald Trump. The Washington post.com nuotr.
„O Džeisonas Grinblatas, anksčiau buvęs Trump Organization juristas, o dabar vienas iš Baltųjų rūmų pirmininkų tarptautinėms deryboms pernai vasarą buvo susitikęs su Rusijos vyriausiuoju rabinu Berlu Lazaru, Rusijos prezidento Putino sąjungininku“, – praneša autoriai.
Amerikos demokratai žiūri į įtartinus Trumpo aplinkos ryšius ir jų netikslius pareiškimus neigiant kontaktus su rusais kaip į elementą bendro vaizdo, neigiančio Trumpo įtikinėjimus, kad jis ir jo aplinka „neturi jokių sąsajų su Rusija“. „Prezidento šalininkai sako, kad nekalti susitikimai, kurie yra rutina bet kurio naujo prezidento komandai, dabar politiniais sumetimais aiškinami kaip kažkoks ardomasis darbas“, – pažymi leidinys.
Vasarį Trumpas pareiškė: „Aš neturiu jokių sąsajų su Rusija“, – ir pridūrė: „Kiek man žinoma, nė vienas žmogus, su kuriuo aš turiu reikalų, irgi neturi“.
Iš tikrųjų žiniasklaida aptiko daugybę Trumpo aplinkos kontaktų su rusais, kurie dirba Putino vyriausybėje arba yra jai artimi.
Matydami bet kokiuose kontaktuose ką nors įtartino, „mes tampame labiau rusiški, negu rusai“, perspėja buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Džonas R. Bajerlis. Jis sakė, kad dabar kai vėl nuvažiuoja į Rusiją, seni pažįstami atsisako su juo susitikti dėl „grynai antivakarietiškos, antiamerikietiškos isterijos“, – bijo, kad juos apkaltins per dideliu draugiškumu Amerikai, perduoda leidinys.
Leidinio nuomone, Trumpas tikisi atsikratyti „nekritiško Putino gerbėjo“ įvaizdžio. Antai, į aukščiausias pareigas Nacionalinėje saugumo taryboje Rusijos reikalams jis paskirs ekspertę Fioną Hil, kuri, kaip manoma, Putiną vertina skeptiškai.
Autoriai smulkiai aprašinėja straipsnio pradžioje minėtus susitikimus.
Grinblatas, Trumpo štabe kuravęs rinkiminę agitaciją tarp žydų, sakė, kad neaptarinėjo su Berlu Lazaru Rusijos ir Amerikos santykių plačiąja prasme, o patį susitikimą su rabinu pavadino „tikriausiai ne tokiu jau naudingu“.
Gordonas, savo ruožtu, pareiškė, kad trumpai šnektelėjęs su Kisliaku „pakartojo kai kurias rinkimų štabo tezes apie santykių su Rusija gerinimą“, bet nesigilino į politinius klausimus iš esmės. Posėdyje, kur buvo sudarinėjama Respublikonų partijos platforma, Gordonas atmetė raginimą tiekti Ukrainai „mirtiną gynybinę ginkluotę“, bet jis įtikinėja, kad pašnekesys su Kisliaku ir platformos formuluotės tarpusavyje visiškai nesusiję.
„Konstantino V. Kilimniko atvejis (…) painesnis“, – tęsia leidinys. „Kilimnikas prieš daugelį metų dirbo vertėju Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Manafortas jį pasamdė 2005 metais, po to, kai iš demokratijos kūrimu užsiimančios amerikiečių organizacijos International Republican Institute Maskvos biuro jis buvo pašalintas dėl nuogąstavimų, kad svetimus informuoja apie jos veiklą“, – sakoma straipsnyje.
Pernai Kilimnikas buvo tardomas Ukrainoje dėl įtariamų ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. „Jo advokatas ir buvęs Ukrainos prokuratūros bendradarbis pavadino tyrimą nerimtu ir politiškai motyvuotu; tyrimas buvo nutrauktas, nepateikus Kilimnikui kaltinimų“, – sakoma straipsnyje.
XXX
„Spėlionese apie Trumpo ir jo aplinkos ryšius su Rusija visi keliai veda link Sergejaus Kisliako, – rašo Paolas Valentinas leidinyje Corriere della Sera. – Būtent jis, Kremliaus ambasadorius JAV nuo 2008 metų, yra ta figūra, kuri jungia gausybę tos mįslingos istorijos gijų“.
„Ar iš tikrųjų tas apkūnus per 60 metų amžiaus nuoširdžios ir dviprasmiškos sovietinio aparato veikėjo išvaizdos vyriškis – „pats pavojingiausias diplomatas Vašingtone“, kaip rašė Politico?
Obamos laikų buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas, „labai griežtos politikos su Kremliumi šalininkas ir, nepaisant skirtumų, didelis Kisliako draugas, pabrėžė: „Jo darbas – atstovauti savo šaliai, ir jis tai daro labai gerai“.
Rusiškos matrioškos
Tuo tarpu jau polemizuojama dėl dviejų kandidatų, kurie laikomi favoritais į JAV ambasadoriaus postą Maskvoje. Energetikos srities verslininkas Karteris Peidžas, kuris anksčiau turėjo dalykinių ryšių su Gazprom‘u, laikomas vienu iš Trumpo ir Putino ryšininkų. Peidžas vakar taip pat pripažino, kad buvo susitikęs su Kisliaku Respublikonų partijos suvažiavime.
Antras kandidatas ambasadoriaus Maskvoje vaidmeniui – tai „Amerikos diplomatijos legenda“ Ričardas Biortas, „tačiau Gazprom‘as buvo ir jo klientas“, pažymi autorius.
„Net jei tai atsitiktinumas, kur nepasisuksi, atrodo, kad Rusijos šešėlis persekioja Trumpo administraciją“, – apibendrina autorius.
XXX
Prezidentas Trumpas svaidosi žaibais ir griaudėja griausmais Obamos adresu ir mano, kad jį supa sąmokslininkai, rašo Süddeutsche Zeitung apžvalgininkas Hubertas Vetcelis.
„Eksprezidentas Barakas Obama vargu ar davė nurodymą klausytis Respublikonų partijos kandidato telefoninių pokalbių. Tokie tvirtinimai rytiniame Twitter pašte greičiau išduoda naujojo prezidento polinkį į paranoją ir impulsyvių emocijų nekontroliavimą“, – mano autorius.
Bet Trumpas kažkiek ir teisus: kažkas iš specialiųjų tarnybų ar nacionalinio saugumo institucijų aprūpina žiniasklaidą opia informacija.
„Trumpas ir jo aplinka atkakliai tvirtina, kad Obamą supa klika, į kurią įeina specialiųjų tarnybų, FTB, Valstybės departamento ir kitų neva tai „kairiųjų“ okupuotų vyriausybinių žinybų, siekiančių pakenkti ir nuversti Trumpą, atstovai“, – sakoma straipsnyje.
Patys „sąmokslininkai“, atrodo, savo misiją įsivaizduoja kitaip. „Pagal skirtingą informaciją iš Vašingtono, žinybose yra gerai informuotų bendradarbių, kurie Trumpą laiko ne kuo kitu, o tik prezidento Vladimiro Putino marionete. Girdi, Rusijos specialiosios tarnybos iš pradžių padėjo Trumpui įžengti į Baltuosius rūmus, o dabar jį šantažuoja“, – perduoda Vetcelis.
Kuri iš šių dviejų versijų teisinga? „Prezidentą apšaudo todėl, kad jis vykdo „neteisingą“ politiką Rusijos atžvilgiu, o gal bevardžiai patriotai valdžios aparate stengiasi išgelbėti JAV ir visą laisvąjį pasaulį? Viena aišku: JAV politiką graužia paranoja ir nepasitikėjimas. Ir taip bus tol, kol tema „Trumpas ir Rusija“ nebus viskas išsiaiškinta (…). Deja, JAV Kongresas nelabai domisi šia tema“, – apgailestauja autorius.
XXX
„Atvirumas apie Rusijos vyriausybės ryšius su Trumpo komanda virto žaidimu „rusiškos matrioškos“: nors ir labai neįtikėtina, kiekvienos matrioškos viduje visada atsiranda nauja“, – rašo El Pais redakcijos straipsnyje. Iš pradžių Maiklas Flinas buvo atstatydintas iš nacionalinio saugumo patarėjo posto. O dabar kilo skandalas dėl naujojo generalinio prokuroro Džefo Sešnso susitikimo su RF ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku rugsėjy, per numanomų Rusijos hakerių atakų įkarštį.
Daug triukšmo sukėlęs Rusijos ambasadorius Amerikoje ponas Sergejus Kisliakas
„Matyt, Putinas nuo pat pradžių įžvelgė, kad Trumpas – tai šansas išvengti ir tradicinių respublikonų, ir demokratų spaudimo Rusijai ir jos užsienio politikai, ir todėl ėmėsi suartėjimo operacijos. Neįtikėtina kitkas – Trumpo žmonės lengvai pasidavė jo žaidimo gudrybėms. Jeigu jie, varomi neapykantos demokratams, leidosi sau „padėti“ laimėti rinkimus, tai blogai. O jeigu jie priėmė pagalbą, nes jiems patinka stiprių valdytojų, kurie aiškiai kreipiasi į tautą ir nori, kad pasaulyje nebūtų įsipareigojimų, idėja, – tai dar blogiau. Šiaip ar taip, Putino šešėlis visada persekios Trumpą“, – apibendrina leidinys.
XXX
„Trumpo prezidentavime nuolatinis chaosas“, – tvirtina The Washington Post.
„To bruzdesio centre – nekantrus prezidentas, kurį vis labiau nuvilia jo administracijos negebėjimas atsikratyti to įspūdžio, kad jo rinkimų štabas bendradarbiavo su Rusija, nutraukti informacijos nutekėjimą nacionalinio saugumo ir tarptautinių nesutarimų klausimais, ir pasiekti kokių nors ženklių laimėjimų“, – sakoma straipsnyje.
Trumpas jaučiasi apsuptas iš visų pusių ir mano, kad jo prezidentavimą žinomais ir iki šiol neregėtais būdais persekioja grupė su Obama susijusių kritikų, federalinių biurokratų ir žvalgybininkų, nekalbant jau apie žiniasklaidą, kurią jis pavadino „amerikiečių tautos priešu“, rašo laikraštis.
Pasak respublikono Danos Rorabacherio, Trumpas savo draugams administracijoje sakė, kad jis persekiojamas už priešinimąsi „vanagiškam“ požiūriui į Rusiją. „Atminkite, ką sakė Duaitas Eizenhaueris: egzistuoja karinės pramonės kompleksas. Tas kompleksas tebeegzistuoja ir turi nemažai valdžios“, – pabrėžė Rorabacheris.
„Tai visai ne paranoja, kai taip yra iš tikrųjų. Tai nutekėjimas po nutekėjimo iš (žvalgybininkų bendruomenės) bendradarbių ir buvusių Obamos administracijos valdininkų, – pareiškė Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nanzas. – Baltieji rūmai rimtai sunerimę ir bando rasti sisteminį būdą toms problemoms išspręsti“.
Antradienį vėlai vakare Baltuosiuose rūmuose viešpatavo džiugi nuotaika, kai Trumpas grįžo pasakęs kalbą Kongrese, ir, regis, susigrąžino situacijos kontrolę. Trečiadienį vakare „netikėtai linksmybės baigėsi“, rašo leidinys: „The Washington Post pirmą kartą pranešė, kad generalinis prokuroras Džefas Sešnsas buvo susitikęs su Rusijos ambasadoriumi, nors prisiekęs per klausymus Senate jis sakė, kad neturėjo jokių kontaktų su rusais“.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
Trumpas viešai apgynė prokurorą ir pareiškė, kad jis neturi nusišalinti nuo ryšių su Rusija tyrimo, bet po kelių valandų Sešnsas sušaukė spaudos konferenciją, kad praneštų kaip tik apie tai, – „o tai prilygo atviram nepaklusnumui prezidentui“, rašo leidinys.
Trumpas „tiesiog kunkuliavo iš įniršio, pasak Baltųjų rūmų valdininkų. Jis priekaištavo jiems už Sešnso sprendimą nusišalinti nuo tyrimo, manydamas, kad tas pasidavė žiniasklaidos ir kitų kritikų spaudimui, užuot priešinęsis, turėdamas visišką Baltųjų rūmų paramą“, – sakoma straipsnyje.
XXX
„Tikroji Trumpo komandos užmegztų kontaktų su Rusijos valdžia prigimtis lieka neįminta“, – rašo Le Figaro Lora Mandevil.
„Tomis dienomis Vašingtone neįmanoma išvengti „Rusijos klausimo“: neįžengiamos paslaptys, netikėti posūkiai, kategoriški tvitai“, – rašo žurnalistė. Demokratai „stengiasi padaryti Trumpą neteisėtu, remiantis kaltinimais, kad jis – Putino marionetė“, kai tuo tarpu „respublikonų administracija postringauja prieštaravimais, kad kairieji stengiasi pateisinti savo pralaimėjimą rinkimuose prasimanymais apie Kremliaus sąmokslą“. O juk Trumpas svajojo apie „atvirumą“ dialogui su Putinu, primena autorius.
Po nacionalinio saugumo patarėjo generolo Maiklo Flino nelemto pasitraukimo Trumpas tikėjosi užmiršti „nemalonią Rusijos problemą“ dėka savo optimistiško ir iškilmingo kreipimosi į Kongresą sėkmės. Tačiau nauji informacijos nutekėjimai atskleidė, kad teisingumo ministras Džefas Sešnsas, prisiekęs Kongresui, nepaminėjo savo susitikimų su Rusijos ambasadoriumi Kisliaku, sakoma toliau.
Karikatūra: vis dar nežinome, kokie santykiai susiklostys tarp Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino (kuris kurį neša).
Trumpas karštai gynė savo ministrą, tačiau jo artimieji pasakoja, kad jis labai nusivylęs ir jaučiasi apgultyje. „Tokį įsiūtį liudija nauja, šeštadieninė Trumpo „bomba“: jis paskelbė sužinojęs apie jo rinkimų štabo telefonų pasiklausymą per rinkimų kampaniją Obamos nurodymu ir pareikalavo, kad Kongresas ištirtų tą informaciją, – praneša Mandevil. – Tokie sunkūs kaltinimai gali padėti Trumpui laikinai atitraukti dėmesį nuo Rusijos dosjė“.
Bet jie neleis išvengti pagrindinių klausimų: ar buvo suokalbis su Kremliumi ir ar Kremlius režisavo Amerikos prezidento rinkimų destabilizaciją? – rašo Mandevil.
XXX
Žinoma tik miglota idėja, kad Trumpas metų metus palaiko „tiesioginius ir netiesioginius ryšius su neoficialiu tinklu Rusijos mafijozų, oligarchų ir kleptokratų“, atvykusių iš Rusijos ir buvusios SSSR, kurie aprūpino jį pinigais, kai jis turėjo sunkumų, rašė Džeimsas Henris leidinyje The American Interest.
Kaip nurodo buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas Klintono administracijoje Stroubas Telbotas, Trumpą užgulę įtarimai gali pristabdyti naujos politikos pradžią Rusijos linkme. Prezidentas apsupo save tokiais vanagais-realistais, kaip Herbertas Makmasteris Saugumo taryboje, Džeimsas Metisas gynybos ministerijoje ir net Styvas Benonas, vyriausiasis politikos patarėjas ir prezidento strategas. O paskyrus į Saugumo tarybą Fioną Hil, garsėjančią giliu Rusijos pažinimu, atrodo, naivumui ir atviraširdiškumui durys užsitrenks, sakoma straipsnyje.
Ypač kalbant apie Rusiją visokios plonybės nereikalingos; jūs turite Rusijai tiesiai šviesiai pasakyti, ko norite ir tikitės. Pavyzdžiui, kai kažkas paklausė prezidento Reagano, koks yra šaltojo karo strategijos tikslas, jis atsakė: mes laimime, jie pralaimi. Dabar prezidentas Reaganas, turbūt, pasakytų taip: taigi, mes pradedame vėl…
Praeitą mėnesį virš Ukrainos numušus Malaizijos lėktuvą visiems tapo visiškai aišku – žinoma, prezidentui Obamai ir net kai kuriems labiausiai neatsakingiems Vakarų Europos lyderiams – tai, kas buvo akivaizdu jau seniai: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudaro rimtą grėsmę taikai visame pasaulyje.
Pavėluotai, bet dabar jau su dideliu kruopštumu ir išmanymu Prezidentas ir jo europietiškieji kolegos pradėjo taikyti visą spektrą finansinių sankcijų Rusijos energetikos kompanijoms, bankams ir net kai kuriems Rusijos mijardieriams – oligarchams asmeniškai. Tokių sankcijų pritaikymas yra teisinga strategija; tai, ko jie negaus patys, ir yra šių sankcijų tikslas.
Baigiantis gyvenimui, kuris buvo panašus į fantasmagoriją ir kupinas intrigų, posovietinis baronas–plėšikas Borisas Berezovskis spėliojo, ar jis teisingai pasielgė pabėgęs iš Rusijos, rašo "The New York Times", remdamasis publikacija Rusijos"Forbes". Gal jam būtų buvę geriau, jei būtų sėdęs į kalėjimą, kaip kitas Vladimiro Putino priešas – Michailas Chodorkovskis? – perpasakoja žurnalistas Deividas Heršenhornas tariamą Berezovskio pašnekesį su "Forbes" korespondentu. „Chodorkovskis (…) išsaugojo save“, – pasakė magnatas.
Tačiau jeigu B.Berezovskį ir kamavo vidiniai prieštaravimai, tai Rusijoje jo figūra nesukelia prieštaringų vertinimų, mano autorius. „Priešingai, tiksliai jaučiama, kad B.Berezovskio nebus itin ilgimasi.
Gegužės 28 dieną Latvijos prezidentas Valdis Zatleras kreipėsi į tautą prašydamas leidimo paleisti Latvijos Seimą.
Pagrindinis motyvas – Seimas atsisakė atimti teisinę neliečiamybę iš prieštaringa reputacija garsėjančio Seimo nario, įtakingo oligarcho Ainaro Šleserio. Teisėsaugos pareigūnai A.Šleserio atžvilgiu atlieka net kelis tyrimus. Įtariama, kad oligarchas įtakojo ir vienos aviacijos bendrovės vadovus klastoti dokumentus ir tokiu būdu pasisavinti stambias pinigų sumas. Buvo atliktos kratos A.Šleserio biuruose, bet pareigūnai negali atlikti kratų jo namuose, kol verslininkas turi teisinę neliečiamybę kaip parlamento narys.
