Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes. Šios valstybės pritraukia Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų, propagandą skleidžiančių žurnalistų ir žvalgybos tarnybų dėmesį.
Rusijos žvalgybos tarnybos, ypač Rusijos FSB, aktyviai veikia prieš opozicijos organizacijas ir aktyvistus tiek Rusijos teritorijoje, tiek užsienyje. Pagrindinis Rusijos žvalgybos tarnybų padalinys, dirbantis prieš Rusijos opozicijos aktyvistus, yra FSB Konstitucinės santvarkos ir kovos su terorizmu tarnybos Konstitucinės santvarkos apsaugos valdyba. Ji atsakinga už politinių, visuomeninių, religinių, ekstremistinių organizacijų ir procesų Rusijoje priežiūrą ir kontrolę. Šios FSB valdybos pareigūnai vykdo opozicijos aktyvistų sekimą, klausosi telefoninių pokalbių, siekia infiltruotis į jų artimą aplinką, organizuoja provokacijas ir netgi pasikėsinimus į gyvybę. 2020 m. šios valdybos pareigūnai organizavo bandymą nužudyti Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną.
Lietuva yra viena iš pagrindinių Rusijos opozicijos aktyvistų emigracijos krypčių. Lietuvoje gyvena keli šimtai prieglobstį gavusių Rusijos piliečių, taip pat asmenų, kurie nesikreipia dėl specialaus statuso, tačiau užsiima politine ar žurnalistine veikla. Lietuvoje nuolat lankosi Rusijos valdžiai oponuojančių politinių, visuomeninių ir žiniasklaidos organizacijų atstovai iš Rusijos ar ES valstybių, vyksta Rusijos opozicionierių renginiai. Rusijos žvalgybos tarnybas domina informacija apie Lietuvoje gyvenančius Rusijos opozicionierius ir jų organizacijas, veiklos kryptis ir planuojamus veiksmus, naujus projektus. Rusijos žvalgybos tarnybos gali siekti infiltruoti agentus į Lietuvoje veikiančias Rusijos opozicines organizacijas, į Lietuvą deleguoti žvalgybos darbuotojus su netradicine priedanga, kibernetinėmis priemonėmis skverbtis į opozicijos aktyvistų ir organizacijų IT sistemas. Tikėtina, kad, augant politinėms represijoms Rusijoje ir didėjant politinių emigrantų iš Rusijos skaičiui, didės ir Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesys Lietuvoje esantiems opozicijos aktyvistams.
Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka
Nuo politinės krizės Baltarusijoje pradžios, kai Lietuva tapo vienu iš Baltarusijos politinės opozicijos veiklos centrų, auga Baltarusijos žvalgybos tarnybų aktyvumas Lietuvoje. Baltarusijos žvalgybos tarnybos dalyvauja suvaldant politinę krizę, identifikuoja politinę opoziciją ir ją remiančius asmenis, siekia juos įbauginti, o surinktą žvalgybos informaciją naudoja jų, kaimyninių valstybių ir jų žvalgybos tarnybų diskreditavimo ir propagandos kampanijose. Baltarusijos žvalgybos tarnybos neapsiriboja tik žvalgybos informacijos rinkimu ir vis agresyviau veikia prieš Baltarusijos režimo oponentus Baltarusijoje ir užsienyje. Labai tikėtina, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos suplanavo ir įvykdė „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nukreipimą į Minsko oro uostą, kad sulaikytų Lietuvoje gyvenusį Romaną Protasevičių.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) baltarusių diasporai ir Baltarusijos politinei opozicijai Baltarusijoje ir užsienyje diskredituoti išnaudoja Lietuvos piliečius, skleidžiančius Baltarusijos režimui palankų naratyvą. KGB stebi Lietuvoje gyvenančius Baltarusijos opozicijos aktyvistus, renka apie juos informaciją, fiksuoja jų veiklą ir ieško svertų daryti jiems poveikį. Prieš opoziciją veikia ne tik KGB, bet ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos (pavyzdžiui, GUBOPIK – Vyriausioji kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdyba), ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos prieš politinę opoziciją, bendradarbiauja su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Baltarusijos žvalgybos tarnybų žvalgybos ir ardomoji veikla prieš Baltarusijos politinę opoziciją ir diasporą intensyvės, o užsienio valstybės, iš kurių aktyviausiai veikia opozicija, išliks propagandos, diskreditavimo ir dezinformacijos kampanijų taikiniais.
A. NAVALNUI LANKANTIS LIETUVOJE JĮ SEKĖ IŠ RUSIJOS ATVYKĘ ASMENYS
Romašinas ViačeslavasMalikovas Andrejus
Rusijos valdžios institucijos ir žvalgybos tarnybos A. Navalną ir jo organizaciją vertina kaip pavojingiausią opozicinę jėgą, kuri gali stipriai paveikti Rusijos politinius procesus. Dėl to A. Navalnas dar iki pasikėsinimo į jo gyvybę buvo persekiojamas ne tik Rusijoje, bet ir užsienio valstybėse.
2019 m. balandį ir spalį, A. Navalnui lankantis Lietuvoje, tuo pačiu metu ir tam pačiam laikotarpiui paskui jį iš Rusijos atvyko keturių Rusijos piliečių grupė, kurios užduotys Lietuvoje buvo stebėti A. Navalną ir jo aplinką.
Tuo pačiu metu kaip A. Navalnas jie lankėsi ir kitose ES valstybėse. Šie Rusijos piliečiai oficialiai deklaravo, kad yra pensininkai ir į Europos Sąjungą atvyko kaip turistai. Visi asmenys buvo susiję su Rusijos Riazanės mieste veikiančia privačių detektyvų agentūra „Tenj“ (rus. Тень) ir praeityje turėjo darbo Rusijos teisėsaugos bei karinėse institucijose patirties.
Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos sumažinti rizikas nesėkmės atveju, užsienio operacijose dažnai naudoja įvairius tarpininkus ir netiesiogiai su žvalgybomis susijusius asmenis, įmones ar organizacijas.
Zarubinas AleksandrasBorzunovas Aleksandras
Pastaraisiais metais Vakarų žvalgybos atskleidė ne vieną Rusijos tarnybų specialiąją operaciją, kai buvo pasikėsinta į Rusijos režimui oponuojančius ar dėl kitų priežasčių neįtikusius asmenis Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Bulgarijoje ir kitose Vakarų valstybėse.
Rusijos žvalgybos planuojamos ir įvykdytos operacijos rodo, kad Rusijos politinė vadovybė ir žvalgybos tarnybos su šių operacijų įgyvendinimu ir galimu atsaku susijusias rizikas vertina kaip priimtinas.
Informacijos šaltinis – VSD.lt
Portretinėse nuotraukose: A. Navalną Lietuvoje sekę Rusijos piliečiai: Aleksandras Borzunovas (g. 1976), Viačeslavas Romašinas (g. 1973), Andrejus Malikovas (g. 1977), Aleksandras Zarubinas (g. 1982)
Prie Rusijos ambasados Lietuvoje vyko A. Navalną palaikantis piketas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje prie Rusijos ambasados surengtas piketas už žmogaus teises ir demokratiją Rusijoje.
Piketu siekta išreikšti protestą prieš Kremliaus režimo taikomus nusikalstamus metodus ir solidarizuotis su Rusijos piliečiais. Piketo prie Rusijos ambasados dalyviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išreikšti palaikymo garsiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, kuris iškart po savo grįžimo iš Vokietijos į Rusiją pastarąjį savaitgalį buvo suimtas, prie Rusijos ambasados susirinko iki šimto protestuotojų.
Tarp jų ir piketą inicijavę Seimo nariai Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas, kultūros istorikas Darius Kuolys, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Piketo metu kilo incidentas, kai nepripažįstamos Donecko liaudies respublikos vėliavą iškėlęs asmuo įsiterpė į surengtą protesto akciją. Policija šį asmenį sulaikė. Prie Rusijos ambasados – piketas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Rusijoje ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse vyksta A. Navalną palaikantys mitingai.
Šeštadienį Maskvoje į protestą susirinko keletas tūkstančių suimto opozicijos lyderio A. Navalno šalininkų, atsiliepusių į jo raginimą visoje šalyje pradėti protestus prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
Per opozicijos protestą buvo sulaikyta ir jo žmona Julija Navalnaja.
Rusijos vyriausybės kritikas Aleksejus Navalnas, jo atstovės duomenimis, dėl apsinuodijimo simptomų nugabentas į ligoninę. Jis yra be sąmonės ir gydomas reanimacijoje. Tai atstovė ketvirtadienio rytą paskelbė „Telegram“ kanale.
Oficialiai ši informacija nepatvirtinta.
Pasak atstovės, lėktuvas, kuriuo skrido 44-erių A. Navalnas, Sibiro Omsko mieste atliko tarpinį nusileidimą, o opozicionierius buvo išvežtas į ligoninę.
Atstovės duomenimis, A. Navalnas galimai išgėrė apnuodytos arbatos. Lėktuvas, kuris skrido iš Tomsko į Maskvą, skubiai leidosi Omske, sakė atstovė Kira Jarmyš. A. Navalnas pakeliui pasijuto prastai. Jis apnuodytas, kalbėjo atstovė. Jis esą gėrė tik arbatą.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos opozicija vasario pabaigoje kviečia žmones į masinę demonstraciją prieš prezidento Vladimiro Putino planuojamas konstitucijos pataisas, informuoja agentūra „Reuters“.
Tai būtina, nes pataisomis norima užtikrinti V. Putinui „amžiną valdymą“, pirmadienį pristatydamas protesto eitynių vasario 29-ąją planus sakė žinomas vyriausybės kritikas ir opozicionierius Ilja Jašinas. „Pagrindinis tikslas bus paraginti vykdyti valdžios rotaciją ir protestuoti prieš valdžios uzurpaciją“, – pabrėžė jis.
I. Jašino raginimą parėmė daugybė antivyriausybinių grupuočių, tarp jų – žinomo V. Putino priešininko Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondas. Žinybos leidimo demonstracijai kol kas nėra išdavusios.
V. Putinas praėjusią savaitę netikėtai paskelbė norįs pertvarkyti politinę sistemą. Jo kritikai mano, kad 67-erių prezidentas nori sukurti sąlygas, kurios leis jam po kadencijos pabaigos 2024-aisiais išlaikyti valdžią.
Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Centrinėse Maskvos gatvėse patruliuoja šimtai riaušių policininkų, mat opozicijos protestuotojai rengiasi pradėti naujas demonstracijas, reikalaudami laisvų vietos savivaldos rinkimų.
Siekdami apeiti valdžios nustatytus reikalavimus protestams, aktyvistai planuoja vienu metu leisti mojuoti plakatu tik vienam žmogui, nes tokioms demonstracijoms nereikia gauti savivaldybės leidimo.
Nuo tada, kai prieš mėnesį opozicijos atstovams buvo uždrausta dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, kilusioje mitingų bangoje jau dalyvavo dešimtys tūkstančių gyventojų.
Dabar kiekvieną šeštadienį rengiami protestai yra didžiausi nuo 2011 metų, kai protestuota prieš prezidento Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių.
Policijos pareigūnai su pastarojo meto demonstrantais tvarkosi itin griežtai, o tai savo ruožtu dar labiau paskatino visuomenės pyktį, kurį jau pakurstė blogėjantis gyvenimo lygis ir stringanti ekonomika.
Dėl dalyvavo mitinguose buvo sulaikyti apie 3 tūkst. žmonių. Bene didžiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ir kiti protestuotojai iki šiol yra už grotų.
Maskvoje tūkstančiai opozicinių jėgų šalininkų viešai protestuoja prieš tai, kad daugeliui jų kandidatų neleido dalyvauti rugsėjo 8 d. įvyksiančiose rinkimuose į miesto parlamentą. Pastaraisiais šeštadieniais juos iš miesto aikščių vaikė iki dantų šarvuoti policijos specialiosios paskirties būrio kovotojai bei Rusijos nacionalinės gvardijos kariai; liepos 27-ąją jie sulaikė daugiau kaip 1 300 asmenų, praėjusį šeštadienį – per 1000.
Rugpjūčio 10 d. numatytas dar vienas opozicijos mitingas, šį kartą – miesto valdžios leidimu.
Valdininkai norėjo, kaip visada, bet neišdegė
2013 metais įvykusiuose Maskvos mero rinkimuose, kuriuos laimėjo Sergejus Sobianinas, dalyvavo 32% rinkėjų. Kas dabar nežino Rusijos sostinės mero! Tuo tarpu iš 7,3 milijono Maskvoje įregistruotų rinkėjų tikrai ne daugelis atsakys, kiek deputatų sudaro jiems atstovaujančią miesto dūmą (45) ar kaip šie vietinių įstatymų leidėjai renkami (vienmandatėse apygardose, tai yra be partinių sąrašų). Pastaruosiuose rinkimuose (2014) į Rusijos sostinės parlamentą dalyvavo tik kiek daugiau kaip 20% rinkėjų. Daugiausia balsų jie atidavė Rusijos valdančiosios partijos, „Jedinaja Rosija”, atstovams.
Tikrai ne visi maskviečiai žino ir parlamento vadovo pavardę (nuo 2014 metų – teisininkas Aleksejus Šapošnikovas). Jam tapus vadovu, naujienose ėmė šmėžuoti įvairiopos miesto deputatų iniciatyvos, neretai neįgyvendinamos, kaip antai premijuoti nerūkančius darbuotojus, bausti už viešoje vietoje numestą nuorūką. Dauguma naujojo šaukimo dūmos užmojų nepasiteisino, deputatai nurimo, viskas grįžo į senąsias vėžes. Ilgainiui dauguma deputatų net nustojo rodęsi darbo vietoje.
Putinui – ne. Mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Kai kas Rusijos sostinės parlamentą vadina tiesiog „tuščia vieta“. Maskvos miesto dūma laikoma mažiausiai teisių turinčiu regioniniu parlamentu Rusijoje. Tepatvirtina milžinišką biudžetą (daugiau kaip 2,5 trilijono rublių, Rusijos federalinė valdžia dar tik planuoja tiek išleisti ginklavimuisi). Teišklauso mero ataskaitą… Merijai, arba Maskvos vyriausybei, to ir tereikia – kad deputatai paklusniai štampuotų tikrųjų miesto valdytojų siunčiamus įstatymus.
Tai lengvai pasiekiama daugumai miesto deputatų esant valdančiosios partijos nariais; ne pro šalį ir keli sisteminės opozicijos (parlamentinių partijų) atstovai – dėl demokratijos regimybės. Daugumos atstovavimo sistema valdantiesiems pasirodė itin tinkama artėjančiuose rinkimuose. Kadangi „Jedinaja Rosija“ populiarumas pastaraisiais metais smarkiai smuko, nuspręsta, kad merijos palaikomi kandidatai negarsins savo priklausomybės valdančiajai partijai, o stos į rinkimus kaip savarankiškai išsikėlusieji, taigi nepriklausomi; jiems netgi leido kritikuoti miesto valdininkus.
Nepriklausomo TV kanalo „Dožd“ žurnalistų tyrimas atskleidė šiuos kandidatus gavus iš fondų, siejamų su „Jedinaja Rosija“, 800 milijonų rublių. Mat iš savarankiškai išsikėlusiųjų tam, kad būtų įregistruoti kandidatais, reikalaujama atitinkamo apygardos rinkėjų pritarimo, o parašų rinkimas brangiai kainuoja (parlamentinių partijų atstovai nuo to atleisti). 2014-ųjų rinkimuose į miesto dūmą buvo pasišovę dalyvauti ir du tikrieji (nesisteminiai) opozicijos atstovai – Liubov Sobol ir Ilja Jašinas, tačiau neįstengė surinkti kandidatais įregistruoti reikalingo rinkėjų parašų skaičiaus; opozicija rinkimus boikotavo. Valdančiųjų manyta, kad drakonišku vadinamas reikalavimas surinkti 3%, arba 4500-5500, rinkėjų parašų per vieną mėnesį pakiš koją opozicijos veikėjams ir šią vasarą, atostogų įkarštyje. Tačiau jie padarė tai, kas „absoliučiai nerealu padaryti“, ir daugelis surinko tuos „velniškus parašus“.
Rusijos policija sulaikė šimtus protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Opozicinės partijos „Jabloko“ kandidatė, vieno Maskvos rajonų deputatų tarybos pirmininkė Jelena Rusakova savo kreipimąsi į savo rinkėjus pradėjo žodžiais „Mes tai padarėme!“ Rašė pavykus surinkti 6500 parašų ir pateikti didžiausią leidžiamą skaičių – 5700. Kandidatė dėkojo „neabejingiems žmonėms“, kurie ieškojo parašų rinkėjų, aukojo pinigus, stovėjo per karštį ir lietų piketuose. „Mes visiems parodėme, kad mes – tikrai jėga“. Dabar svarbiausia, įspėjo kandidatė, apginti parašus, neleisti pripažinti jų negaliojančiais. Reikalaukime sąžiningo ir skaidraus parašų patikrinimo!
Vaiduoklių protestas
Maskvos rinkimų komisija iš 290 kandidatų atsisakė įregistruoti 57 kandidatus, daugiausia tuos, kurie išsikėlė patys, tai yra nepriklausomus (39), tarp jų ir geriausiai sostinėje žinomus opozicijos atstovus. Nors jie ir surinko kiek reikia parašų, tačiau patikrinus pasirašymo lapus nustatyta neleistinai daug netinkamų. Dalis ten įrašytų asmens duomenų, rinkimų komisijos teigimu, nesutapo su vidaus reikalų sistemos kaupykloje esančiais, kitą dalį rašysenos ekspertai pripažino suklastotais (kaip čia sakoma, „nupieštais“). Pastarieji nustatė, pavyzdžiui, kad parašas ir data parašyti ne ta pačia ranka. Į nepriklausomų kandidatų priekaištus, kad grafologai nepateikė kokio nors savo išvadų pagrindimo, rinkimų komisijoje atsakinėjo viena: „Nėra pagrindo abejoti ekspertų kvalifikacija“.
Rinkimų komisijai atsisakius registruoti nepriklausomus kandidatus, socialiniuose tinkluose pasirodė tema #московскиепризраки (#maskvosvaiduokliai). Maskviečiai, pasirašę už vieną ar kitą kandidatą, stebėjosi ekspertus padarius išvadą, kad jų nėra. Sociologas, filosofas profesorius Grigorijus Judinas Facebook’e įdėjo nuotrauką: jis sėdi prie stalo kandidatės Jelenos Rusakovos štabe, palinkęs ties pasirašymo lapu. Ir pridėjo su ironija: mieli bičiuliai, mane ištiko didelė bėda. Manęs nėra. Maža to – nesama jokio būdo ateiti ir įrodyti komisijai, kad šis parašas yra tikrai mano. Su tuo dar galima būtų kaip nors susitaikyti. Tačiau kartu su manimi nėra mano mamos, šimtų mano kaimynų apygardoje ir tūkstančių kitų maskviečių. Visi mes vaiduokliai. We are the nobodies. Niekas.
Opozicinės partijos „Jabloko“ politinio komiteto narys Viktoras Šeinis (vienas iš Rusijos konstitucijos kūrėjų) pasirašė irgi už partijos bendražygę, vieno Maskvos rajonų deputatų tarybos pirmininkę Jeleną Rusakovą. Sužinojęs, kad jo parašą pripažino negaliojančiu, atvažiavo į apygardos rinkimų komisijos posėdį, tačiau jam nedavė žodžio. Žurnalistams jis aiškino visada pasirašinėjantis vienodai. „Pasirašėme su žmona. Jos parašą pripažino, o mano – ne.“
Rusijos policijos kordonai. EPA-ELTA nuotr.
Dar vienas neįregistruotas kandidatas – opozicijos veikėjas, vieno Maskvos rajonų deputatų tarybos vadovas Ilja Jašinas interviu nepriklausomam leidiniui „Meduza“ piktinosi, kad ir jo parašą išbrokavo. Jis pasirašęs už buvusį Rusijos valstybės dūmos narį Genadijų Gudkovą (šio irgi neįregistravo), o jam pasakę: ekspertai nustatė, kad datą įrašė parašų rinkėjas… „Novaja gazeta“ supažindino su dar vienu rinkėju, kurio parašą nepriklausomo kandidato, vieno sostinės rajonų deputato Konstantino Jankausko pateiktuose dokumentuose pripažino negaliojančiu. Šio maskviečio geras pažįstamas, apygardos rinkimų komisijos narys, aptiko bičiulio parašą kito kandidato lape. Žmogus tvirtino nė nemanęs palaikyti užsimaskavusio partijos „Jedinaja Rosija“ nario (beje, šį įregistravo).
Neįregistruoti nepriklausomi kandidatai teigia surinkę daugiau kaip vieną tūkstantį maskviečių pareiškimų su reikalavimu laikyti jų parašus galiojančiais. Maskvos rinkimų komisija pranešė kai kuriuos anksčiau išbrokuotus pripažinusi. Tačiau kandidatams vis viena pritrūko po kelis šimtus parašų tam, kad būtų įregistruoti. Jie nenuleido rankų ir ėmėsi įstatymų numatytų žygių užginčyti komisijos sprendimą. Tiesa, į apeliacijas dėta nedaug vilčių (prieš kelias dienas Rusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė tenkinti kandidatų skundus). Liepos 14 d. Maskvoje kandidatai (tarp jų ir įregistruotieji) susitiko su rinkėjais prie miesto rinkimų komisijos pastato. Liepos 20-ąją įvyko su merija suderintas mitingas, jame dalyvavo daugiau kaip 20 tūstančių žmonių, reikalauta leisti visiems nepriklausomiems deputatams dalyvauti rinkimuose į miesto parlamentą.
Neįregistruota kandidatė, Kovos su korupcija fondo teisininkė Liubov Sobol žurnalistams paaiškino, dėl ko jie ragino maskviečius protestuoti prie sostinės merijos rūmų liepos 27-ąją. Jiems, nepriklausomiems kandidatams, pastatė „beprotišką barjerą“ – reikalaujamus parašus galima surinkti tik didelėmis pastangomis. Jie dirbo ištisomis paromis ir padarė viską, ką leido jėgos. Valdžia iš jų pavogė rinkimus. Dabar jiems nelikę kitų svertų – tik eiti į gatves. „Kitaip mes nenepasieksime permainų.“
Ne ranką paduoti, o talžyti lazda
Tas pats Grigorijus Judinas papasakojo, kas buvo kalbama apygardos, kur išsikėlė Jelena Rusakova, rinkimų komisijoje. Vienas narys pasakęs, kad 5 tūkstančius parašų surinkti neįmanoma – juos kandidatų štabai bus „pripiešę“. Maskvos politinėje administracijoje, jo nuomone, buvo tikri, kad nepriklausomi kandidatai nesulauks tokio pritarimo. O kai jie surinko reikalingus parašus, didelis viršininkas pasakęs: darykite, ką norite, bet šitų – kad neliktų. Ir kad didelio triukšmo nebūtų. Profesoriaus galva, taip liepti galėjęs tik Sobianinas.
Opozicijos protesto Maskvoje akimirka. EPA-ELTA nuotr.
Po liepos 14-osios simbolinio beldimosi į Maskvos miesto rinkimų komisijos duris, rytojaus dieną, šios įstaigos vadovas Valentinas Gorbunovas pranešė mielai priimsiantis visus kandidatus, nepatenkintus jų pateiktų dokumentų tikrinimo išvadomis. Tačiau pokalbis neįvyko: komisijos pirmininkas nesutiko kalbėtis su visais iš karto – tik su kiekvienu atskirai. Tačiau ne tai įstrigo pas jį atėjusiam tartis dėl susitikimo Iljai Jašinui. Šis, vieno sostinės rajonų deputatas ir administracijos vadovas, ištiesęs pirmininkui ranką pasisveikinti, o tas demonstratyviai nukišęs dešinę už nugaros… Liko įspūdis, kad daugiau kaip ketvirtį amžiaus rinkimams vadovaujantis valdininkas tiesiog nekenčia opozicijos.
Liepos 25-ąją miesto rinkimų komisija nagrinėjo kandidatų skundus ir vėl atsisakė juos įregistruoti. Dvi savaites protesto vardan badaujanti Liubov Sobol nutarė likti nakvoti pastate. Naktį apsauginiai ją išnešė – minkštasuolyje, kuriame sėdėjo. Kitą dieną komisijos narys Dmitrijus Reutas paaiškino: „Mūsų apsauga išnešė sofą, kad iškratytų parazitus, blakes ir kitus.“ Tai tas pats narys, kuris įspėjo kandidatų skundus tiriančias apygardų komisijas: jeigu komisija pernelyg švelniai vertins ar nepastebės kokio pažeidimo – tai mes pastebėsime ir nepraleisime. Nė užuominos apie tai, kad negalint įrodyti kandidato į deputatus pažeidimo reikalaujama spręsti jo naudai.
Maskviečiai juos praminė „kosmonautais”. EPA-ELTA nuotr.
Kai šitaip, ko norėti iš valstybės represinių tarnybų (силовики) generolų ir eilinių? Liepos 14 d. policininkai talžė prie Maskvos rinkimų komisijos pastato atėjusius piliečius, 39 sulaikė. Paskesniais šeštadieniais į bulvarus ir aikštes pasiųsti kosmonautai (taip vadinami šalmuoti, kaukėti, šarvinėmis liemenėmis vilkintys policijos specialiosios paskirties būrio OMON kovotojai ir Rusijos nacionalinės gvardijos kariai) švaistėsi lazdomis kaip reikiant.
Visa tai – daugeliui fotografuojant, filmuojant, ne vienam nepriklausomam kanalui tiesiogiai rodant. Ir ašaros, ir juokas: viena dama, sulaikius sutuoktinį, valdingai šaukė, kad ji esanti partijos „Jedinaja Rosija“ narė ir kad tuoj pat prisistatytų šalmuotųjų vyresnysis („Aš nuo 2007 metų partijoje, nuo pat pradžių. O jiems tas pats, ką griebti. Kas pakelia balsą, tą ir griebia!“). Sutuoktiniai atvažiavo iš Smolensko ir buvo išėję pasižvalgyti po sostinės centrą…
Liepos 27 d. sulaikė ir žinomą rašytoją, publicistą Viktorą Šenderovičių. Jis filmavo telefonu vieną sostinės aikščių. Pakluso neprisistačiusių pareigūnų reikalavimui nustoti filmavus, tačiau nesutiko pereiti į kitą bulvaro pusę, kaip buvo paliepta. Tada išgirdo: „Skaičiuoju iki trijų“… Toliau viskas vyko, vėliau parašė, kaip kine apie Lotynų Amerikos chuntas. Rašytojas paklausė jį sulaikiusio žaliūko: ar suvokiate, kad jūs visi esate tikri banditai. Tas atkirto, kad jam nusispjauti, ką jie apie juos galvoja. Ir kad jiems dar teks… (negražūs, įžeidžiami žodžiai).
Rugpjūčio 3-iosios vidurdienį maskviečiai ėjo ne į mitingą, o „pasivaikščioti Bulvarų žiedu“. Liubov Sobol sulaikymas prieš prasidedant: „vaikštynėms“ atrodė kaip kokia specialioji operacija. Jos ilgai tykojo prie durų, pro kurias turėjo išeiti; moteris spėjo įsėsti į iškviestą taksi, tačiau pareigūnai traukte ištraukė ir nusivedė į savo tarnybinį automobilį; badaujanti protestuotoja sulaikoma jau kelintą kartą. Kosmonautus dabar drąsiai galima buvo pervardyti į alkanus vilkus: po 4-5 slinko ratais aplink žmonių būrelius ir nužiūrėtą auką vedė ar nešė į grotuotus autobusus; dažnai aikštėse jų buvo daugiau nei žmonių.
Sant Peterburgo parlamento frakcijos „Jabloko“ vadovas, politologas ir publicistas Borisas Višnevskis pranešė, kad tą dieną jų mieste įvyko solidarumo su maskviečiais mitingas. Sostinėje jis pamatė užtvertas gatves, uždarytas kavines ir parduotuves, padangėje sraigtasparnius ir ant žemės kosmonautus, svaigstančius nuo savo galybės taikių žmonių akivaizdoje ir nebaudžiamumo. Ir vis dėlto slepiančius veidus po kaukėmis. Ko taip išsigando Maskvos valdžia? Savų piliečių, išėjusių be „leidimo“ pasivaikščioti po savo miestą? Prieš juos pasiuntė pajėgas, pakankamas karinei operacijai vykdyti. Savo pastabas apie Maskvoje pamatyta pavadino: „Tai buvo klasikinis karinio perversmo vaizdas“.
Kratos, areštai, baudžiamosios bylos
Liepos 24 d. Rusijos tyrimų komiteto Maskvos miesto valdyba pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir rinkimų komisijos darbui: vieno iš judėjimų atstovai įtariami liepos mėnesį rengę neteisėtus mitingus, piketavę prie miesto rinkimų komisijos pastato, taip pat grasinę smurtu rinkimų komisijų nariams.
Tos dienos rytą prie gyvenamojo namo laiptinės sulaikė pasimankštinti išėjusį opozicijos veikėją, Kovos su korupcija fondo vadovą Aleksejų Navalną. Vakarop teismas patenkino prašymą suimti jį 30 parų už liepos 20-osios mitinge išsakytą raginimą ateinantį šeštadienį surengti protesto mitingą prie Maskvos merijos rūmų, jeigu iki to laiko nebus įregistruoti visi nepriklausomi kandidatai; leista suimti dar kelis aktyvistus. Vėlų vakarą įsakmiai pasibeldė į Dmitrijaus Gudkovo buto duris – krata! Ieškojo „atsišaukimų dėl mitingų ir rinkimų komisijų užgrobimo planų“, išėjo po vidurnakčio, paėmę kompiuterius, telefonus ir palikę šaukimą kitą rytą atvykti į Tyrimų komiteto miesto valdybą liudytoju byloje dėl trukdymo rinkimams. Tą vakarą kratė ir dar du aktyvistus, kitus iškvietė liudytojais.
„Novaja gazeta“ po viso šito nurodė, kas iš tikrųjų trukdo rinkimų komisijų darbui. Visoje Rusijoje žinoma – tai ilgus metus daro vietiniai vykdomosios valdžios atstovai, nurodinėjantys komisijoms ir slapstantys nuo valdžios malonės priklausančių balsų skaičiuotojų nusikaltimus. Pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį reikia bausti tuos, kurie klastoja rinkimus Rusijoje ir dangsto nusikaltėlius.
Po liepos 27 d. vykusios protesto akcijos sulaikė penkis neįregistruotus kandidatus (išvakarėse krėtė jų ir artimųjų butus, biurus), teismai skyrė administracinį areštą iš viso daugiau kaip 60 asmenų; Liubov Sobol skyrė 300 tūkstančių rublių baudą (motinų, auginančių 14 metų nesukakusius vaikus, neleidžiama areštuoti). Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl riaušių (массовых беспорядков) organizavimo ir smurto prieš valdžios atstovus; riaušių organizavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 15 metų. Pranešime nurodoma, kad grupė asmenų per socialinius tinklus ragino dalyvauti uždraustoje akcijoje, gerai žinodama tai galint išprovokuoti riaušes. Kai kurie akcijos dalyviai nepaisė teisėtų valdžios atstovų reikalavimų, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, smurtavo prieš tuos atstovus, įvykdė kitus neteisėtus veiksmus.
Dar iki paskelbiant šį pareiškimą sostinės meras Sergejus Sobianinas komentare per merijai priklausantį TVC kanalą protesto akciją pavadino „riaušėmis“, o pareigūnų, kuriems norįs padėkoti, veiksmus – „visiškai adekvačiais“, juos „tiesiog privertė“.
Prokurorams vaidenasi pilnos teroristų gatvės
Riaušės, kaip žinoma, tai smurtas, pogromai, padegimai, ginkluotas pasipriešinimas. Kai padaroma didelė turtinė žala, nukenčia žmonės. 2012 metų pavasarį Bolotnaja aikštėje leistojo mitingo dalyvių susirėmimas su policininkais išvirto į masinius sulaikymus. Į kaltinamųjų suolą sėdo 35 asmenys, du „Milijonų maršo“ vedliai buvo nuteisti ketverius su puse metų kalėti kaip „riaušių“ organizatoriai. Anoje byloje „didele turtine žala“ pripažino asfalto dangos sugadinimą. Dabar iškeltoji byla, rašoma, grindžiama Rusijos gvardijos karių parodymais, kad jie nukentėjo nuo protestuotojų, „patyrė didelį fizinį skausmą ir moralinę žalą“. Suimta trylika įtariamųjų, bylą tiria 84 tyrėjai (trys iš jų dalyvavo „Bolotnaja byloje“).
Liepos 27 d. suėmimai prasidėjo likus 2 valandoms iki „vaikštynių“ pradžios. Kiek vėliau socialiniuose tinkluose pasklido pranešimai apie sulaikytas pagyvenusias moteris, OMON’o kovotojų atsivestus šunis bei visus paskesnius žiaurumus… Pilietinės visuomenės ugdymo ir žmogaus teisių taryboje prie Rusijos prezidento rinkimų teisės komisijai vadovaujantis profesorius Ilja Šablinskis viską matė savo akimis.
Netrukus leidiniui „Komersant“ profesorius papasakojo išvydęs taikią minią, žmonės teskandavę šūkius ir ėję iš vienos vietos sostinės centre į kitą. Jis taip pat matęs, kaip Rusijos gvardijos ar OMON’o pareigūnai išgriebė iš minios dešimtis taikiai stovėjusių žmonių, neretai merginų, ir nuvilko į specialiuosius autobusus (автозаки). Ar reikėjo užtverti gatves, supti žmones, jeigu minia nerodė jokios agresijos? Šie veiksmai buvo nė kiek nesusiję nei su piliečių, nei ne valdžios įstaigų saugumu. Profesorius priėjo išvadą: tai buvo demonstratyvus žiaurumas (жестокость), noras įbauginti ir nubausti. Jis sakėsi pateiksiąs Rusijos prezidentui ataskaitą, kurioje bus kalbama ir apie „grėsmes, kylančias dėl visiško policininkų nebaudžiamumo“.
Liepos 30 d. įvykusiame Rusijos generalinės prokuratūros kolegijos posėdyje tarp antrajame pusmetyje prokurorams nuveiktinų užduočių nurodyta griežtai (жестко) užkardyti neteisėtų ir nesuderintų viešų akcijų organizatorių ir dalyvių veiksmus. Apie tai pranešė valstybinė naujienų tarnyba „Novosti“. Prokurorams būtina laiku reaguoti į piliečių rinkimų teisės pažeidimus ir pasitelkti tam „visą arsenalą reagavimo priemonių, įskaičiuojant ir rinkimų komisijų antiteroristinę apgintį“.
Opozicijos protestuoja Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.
Prieš kelias dienas Maskvos prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu atimti tėvystės teises sutuoktiniams, kurie atėjo į liepos 27-osios mitingą su vienerių metų sūneliu. Tai, kad perdavė vaikutį kitam žmogui, prokuratūra laiko piktnaudžiavimu tėvų teisėmis pakenkiant sūnaus interesams (palikimas pavojuje, nevykdymas pareigos auklėti nepilnametį). Advokatai stebisi: visiškas kliedesys. Kai neseniai motina pririšo vaiką prie medžio ir nuėjo, tada tikrai buvo palikimas pavojuje. O čia – patikėjo sutuoktinės pusbrolio globai. Tiesa, šis buvo savanoriu tos pačios Liubov Sobol rinkimų štabe…
Ar sudrebės langai ir sienos?
Praėjusį ketvirtadienį „Novaja gazeta“ paskelbė peticiją. Rusijos konstitucijos laiduojamas teises taikiai gynę piliečiai, rašoma joje, dabar persekiojami už savo įsitikinimus. Baudžiamasis persekiojimas negali būti sąskaitų su politiniais oponentais suvedinėjimo būdas, jis toliau kursto pilietinį konfliktą Rusijoje. Leidinys pranešė, kad reikalavimą nutraukti bylą dėl riaušių Maskvoje akivaizdžiai nesant nusikaltimo sudėties pasirašė daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių.
Rusijos opozicijos mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Liepos 27-ąją, kai Maskvos centre vaikė protestuotojus, federaliniai TV kanalai rodė, kaip Sant Peterburge viešintis Vladimiras Putinas batiskafe leidžiasi į Suomių įlankos dugną prie Antrojo pasaulinio karo metais nuskandinto sovietinio povandeninio laivo. Ne vienas Maskvos įvykius vertinęs autorius pasigavo „dugną“: Rusijoje rinkimų istorija pasiekė dugną, dabar tikrosios opozicijos kandidatas ne tik neturi teisės būti išrinktas, bet ir vien jo iškėlimas laikomas vos ne nusikaltimu. O kas jį palaiko – jeigu ne nusikaltėliai, tai piktybiniai pažeidėjai, kuriems ne nuodėmė užvožti lazda, užpjūdyti šunimis. Kitam autoriui rodosi: Rusijos valdžia priėjo prie pavojingos ribos (irgi dugnas).
Rašytoją Viktorą Šenderovičių į policijos skyrių vežė tvankybėje su dar 22 sulaikytaisiais. Vienas vyras prabilo: „Vyrai, kada šakes imsime?“ (Мужики, когда вилы брать будем?) – jis buvo atėjęs net ne kandidatų ginti, o tiesiog alučio atsigerti. Šenderovičius kelia klausimą, kiek dar gali išsilaikyti „tokia chunta su amputuotu socialiniu atstovavimu“, visiškai įvariusi save ir visus į kampą. Istoriškai neilgai, tačiau sugadinti gyvenimą dar vienai kartai įstengtų.
Kiti autoriai, rašydami apie Maskvos įvykius, priminė Francą Kafką ir Eženą Jonesko, kiti tiesiog konstatavo absurdą. Ne vienas Maskvos ore pajuto revoliucijos dvelksmą: kas vos ne rytoj įvyksiančios, kas tada, kai rasis conditio sine qua non – būtinos sąlygos, ir tada dabartiniai įvykiai pasirodys buvę lūžio momentu Rusijos istorijoje…
Nesiginčyta dėl vieno: opozicinės Rusijos jėgos vėl susivienijo. Žmonės gatvėse skandavo „Mūsų valia!“ ir „Rusija bus laisva!“ Kas iš to bus?
Rusijos opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos opozicija žadėjo surengti dar vieną masinį protestą šį šeštadienį, nepaisydama augančio valdžios spaudimo.
Per praėjusią savaitę vykusią demonstraciją buvo sulaikyta 1 400 žmonių ir pradėtas kriminalinis tyrimas, praneša naujienų agentūra AFP.
Eitynės Maskvos bulvaruose bus vienas iš daugelio protestų po to, kai valdžia neleido populiariems opozicijos kandidatams dalyvauti rugsėjį vyksiančiuose Maskvos savivaldybės tarybos rinkimuose.
Draudimas sukėlė vieną didžiausių politinių konfliktų pastaraisiais metais – protestuose dalyvauja iki 22 000 žmonių, o policija prieš juos naudoja jėgą.
Feisbuke 6 000 žmonių pareiškė ketinimą dalyvauti šeštadienio eitynėse Maskvos „bulvarų žiede“, kad „grąžintų rinkimų teisę“.
Valdžios atstovai aiškina, kad kandidatai buvo pašalinti, nes padirbo renkamus žmonių parašus, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.
Tačiau kandidatai, įskaitant vieno žinomiausių Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygius, teigia, kad jų surinkti parašai buvo atmesti savavališkai, o visas tikrinimo procesas buvo nukreiptas prieš juos.
Daug Maskvos gyventojų mano, kad jų parašai už opozicijos kandidatus buvo paskelbti negaliojantys be jokios priežasties.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas šeštadienį buvo sulaikytas Maskvos centre per nesankcionuotą mitingą, surengtą likus dviem dienoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos ketvirtajai kadencijai šiame poste, informuoja AFP.
41 m. A. Navalnas buvo sulaikytas drauge su kai kuriais savo rėmėjais sausakimšoje aikštėje Maskvos centre, kai protestavo prieš pirmadienį įvyksiančią V. Putino prisaikdinimo ceremoniją.
Kai policija griebė A. Navalną, dalis jo rėmėjų ėmė ukrainiečių kalba šaukti „gėda“. Šis šūkis išpopuliarėjo per neramumus Kijeve, po kurių 2014 m. iš prezidento posto buvo nuverstas Kremliaus statytinis Viktoras Janukovičius.
Tarp A. Navalno rėmėjų ir Kremliui palankių aktyvistų Maskvos Puškino aikštėje kilo susistumdymai, kurie, manoma, turėjo pakenkti opozicijos demonstracijai. Policija įspėjo naudosianti jėgą ir specialiąsias priemones, kad išvaikytų minią.
Pasak AFP korespondentų, protestuotojai skandavo „ketvirtoji kadencija kalėjime“ ir „mums jau bloga nuo tavęs“.
Dar viena demonstracija, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių, vyko ir Sankt Peterburge. Ten girdėjosi skanduotės „Rusija bus laisva“ ir „šalin carą“. Kai kurie žmonės laikė plakatus su užrašais „dar šeši metai degradacijos“ ir „už interneto laisvę“.
Nepriklausomų stebėtojų grupė OVD-Info ir AFP korespondentai pranešė, kad visoje Rusijoje per opozicijos protestus šeštadienį suimta mažiausiai 350 žmonių. Maskvoje buvo panaudotos ir ašarinės dujos. Ten buvo sulaikytas ne tik A. Navalnas, bet ir Nikolajus Liaskinas, ir daug jų rėmėjų.
Nesankcionuotas mitingas sušauktas raginant protestuoti prieš būsimus Rusijos prezidento rinkimus, kuriuose, remiantis viešosios nuomonės apklausomis, bus perrinktas dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.
Prieš sulaikymą šalinininkų apsuptas 41 metų amžiaus A. Navalnas skandavo „apgavikai ir vagys“.
„Aš buvau sulaikytas. Tai nieko nereiškia. Ateikite į Tverės gatvę. Jūs mitinguojate ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo ateities“, – tviteryje rašė A. Navalnas.
Atsižvelgdami į aktyviausio Rusijos prezidento kritiko A. Navalno raginimus, daugelyje Rusijos miestų tūkstančiai žmonių mitingavo prieš būsimus „pseudorinkimus“. Daugelis skandavo ir mosavo plakatais su užrašais „Rinkėjų streikas“.
Į mitingą Maskvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Remiantis „OVD-Info“ pranešimais, visoje šalyje sulaikyta apie 90 žmonių.
„Tai nėra rinkimai, nes mes jau žinome rezultatus. Neisiu balsuoti“, – naujienų agentūrai AFP centrinėje Maskvoje sakė pagyvenusi moteris.
„Nebijau protestuoti“, – sakė buvęs Kultūros ministerijos darbuotojas.
Esant tik labai nedidelei galimybei, kad Rusijoje bus esminių pokyčių, ši šalis yra nenuspėjama, ir viskas gali įvykti greičiau, nei spėjama, teigia Aleksandro Litvinenkos našlė Marina.
Nuotraukoje: Marina Litvineko, Aleksandro Litvinenkos našlė
Tuo tarpu opozicijos politikas Ilja Jašinas įsitikinęs, kad Aleksandras Navalnas galėtų mesti iššūkį Vladimirui Putinui jau per šiuos prezidento rinkimus kitų metų kovą.
„Manau, kad artimiausiu metu yra labai nedidelė galimybė, jog Rusijoje keisis valdžia, bet tai, kad forumas vyksta Lietuvoje (…), rodo, koks yra susidomėjimas, kas dedasi Rusijoje, norint sužinoti informaciją ne tik iš diplomatinių atstovų, kurie, žinoma, kalbės, kas jiems naudinga, bet ir iš žmonių, kurie kovoja už naują Rusiją“, – teigė M. Litvinenko žurnalistams per Vilniaus Rusijos forumą.
A. Litvinenkos našlė neprognozavo, kad pokyčiai galėtų įvykti greitai, tačiau atkreipė dėmesį į neprognozuojamą šalies charakterį.
„Yra galimybių, kad Rusijoje gali kas nors keistis, bet negaliu garantuoti, kad artimiausiu metu. Labai svarbus momentas buvo paliestas vakar, kad Rusija yra nenuspėjama, ir kai kalbama apie dešimties ar penkiolikos metų laikotarpį, jis gali pasirodyti daug trumpesnis“, – sakė M. Litvinenko.
Tuo tarpu Rusijos opozicijos narys I. Jašinas mano, kad V. Putinui galėtų jau per šiuos rinkimus iššūkį mesti A. Navalnas, jeigu Kremlių pavyktų prispausti suteikti galimybių opoziciniams kandidatams dalyvauti rinkimuose.
Jo nuomone, A. Navalnas yra vienintelis kandidatas, „rimtai pasirengęs mesti iššūkį V. Putinui“.
„Gali atsitikti siurprizų, jei būtų aktyvi kampanija, naujas veidas politikoje, gali gauti aukštą rezultatą“, – sakė I. Jašinas.
Artimiausiuose prezidento rinkimuose kitų metų kovą žmonėms gali nelikti nieko kito, tik į biuletenius patiems rašyti savo palaikomų asmenų pavardes, sakė fondo „Otkrytaja Rossija“ („Atvira Rusija“) įkūrėjas, buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, dalyvavęs Vilniaus Rusijos forume.
„Aš nesu įsitikinęs, kad Kremlius yra suinteresuotas tuo, jog reali opozicija bendrai dalyvautų 2018 m. rinkimuose, ir aš neatmetu, kad vienintelė galima strategija opozicijai šiuose rinkimuose bus siūlymas žmonėms balsuoti prieš visus kandidatus. Rašyti savo biuleteniuose tai, ką jie mano, kad reikia parašyti, o ne tai, ką jiems pasiūlys parašyti valdžia“, – sakė M. Chodorkovskis, vis dėlto konstatuodamas, kad šių rinkimų atsakymas dar nėra visiškai aiškus.
Nors, pasak jo, būtų daug geriau šaliai, jeigu tuose rinkimuose galėtų dalyvauti visi kandidatai, kurie atitiktų įstatymo reikalavimus, ir žmonės turėtų galimybę balsuoti už tuos, kurie iš tikrųjų atrodo perspektyvūs.
„Aš manau, kad šioje situacijoje didžioji dalis opozicijos rastų galimybę dalyvauti vienu frontu“, – sakė M. Chodorkovskis.
Fondo federalinis koordinatorius Vladimiras Kara-Murza atkreipė dėmesį, kad per prezidento rinkimus 2018 m. kovą pirmą kartą ateis balsuoti žmonės, kurie jau gimė esant valdžioje Vladimirui Putinui, kadangi jis jau yra valdžioje beveik 18 metų.
Jis taip pat oponavo minčiai, kad neva V. Putinui opozicija turėtų pateikti vieną kandidatą.
„Mes nesutinkame su tokia klausimo formuluote. Mes nenorime vieno caro pakeisti kitu. Mes nenorime, kad iš viso koks nors caras būtų. (…) Mes norime pakeisti ne žmogų, o modelį, sistemą, kad Rusijoje, kaip ir praktiškai visose kitose europinėse šalyse, o Rusija yra europinė šalis, būtų tikras subalansuotas konstitucinis modelis“, – sakė V. Kara-Murza, pažymėdamas, kad judėjimas pasisako už tai, jog valdžios sistema po V. Putino būtų labiau subalansuota.
M. Chodorkovskis teigė save laikąs visuomeniniu veikėju ir patikino asmeniškai pats neketinąs niekur kandidatuoti, griežtai kritikuodamas dabartinį V. Putino režimą.
„Per pastaruosius 15 metų valdžia daro viską, kad pilietinė visuomenė Rusijoje būtų maksimaliai silpna. Tai yra labai įdomus fenomenas, nes aš su tuo susidūriau kalėjime – prižiūrėtojai labiausiai bijo, kai kaliniai vienijasi. Tai laikoma pasirengimu dideliems nemalonumams. Mūsų valdžia su mūsų visuomene bendrauja kaip su sulaikytaisiais, kuriems jokiu būdu negalima leisti susijungti prieš valdžią“, – sakė M. Chodorkovskis.
Tačiau jis teigė stebintis, kad, nepaisant to, pilietinė visuomenė jungiasi, kad žmonės galėtų padėti vienas kitam ir kitiems, nors dėl nesaugumo jausmo žmonės stengiasi savo visuomenines veiklas pozicionuoti kaip nepolitines.
Paklaustas apie „Zapad“ pratybas, kurios rengiamos šį rudenį, M. Chodorkovskis teigė neabejojąs, kad jos bus rengiamos kaip prezidentinės kampanijos dalis, tačiau sakė net nenorįs galvoti, jog prezidentas dėl to ryžtųsi realiai karinei avantiūrai.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui, V. Kara-Murza teigė, kad santykių su Rusija kontekste pagrindinės temos yra susijusios su tarptautinės teisės klausimais. „Mes suprantame, kad tai yra pono Putino režimo paskutinieji metai, ir suprantame ryšį tarp to, kas vyksta šalies viduje, ir kaip Putinas elgiasi išorėje. Nes (…) kodėl valdžia, kuri negerbia savo piliečių ir įstatymų bei institucijų, turėtų gerbti tarptautinę teisę ir kaimynines valdžias“, – sakė V. Kara-Murza.
Jis teigė, kad tikisi, jog jų partneriai – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kontaktuodami su Rusijos valdžia, kels nepatogius klausimus, susijusius su pilietinėmis laisvėmis, žmogaus teisėmis, prisiimtų reikalavimų laikymųsi.
Nuotaikos Rusijoje yra pesimistinės, ekonominė situacija blogėja, opozicinės idėjos aptarinėjamos nebent slapta virtuvėse, kaip Sovietų Sąjungoje, o politinė opozicija kitąmet vyksiantiems šalies prezidento rinkimams yra nepasiruošusi. Tokį vaizdą piešė buvęs Rusijos finansų ministras ir premjeras, šiuo metu opozicionierius Vladimiro Putino valdžiai Michailas Kasjanovas, dalyvavęs Lietuvoje surengtame Vilniaus Rusijos forume.
„Pasakysiu tiesiai , nuotaikos yra labai pesimistinės, nėra žmonių, kurie šiandien su entuziazmu žiūrėtų į savo šeimų ir mūsų šalies ateitį. Deja, situacija yra labai nemaloni. Toks jausmas, kad – be prošvaisčių. Žmonės supranta, kad režimo pokytis yra neįmanomas. Todėl perėjo į tokį išgyvenimo laikotarpį“, – žurnalistams sakė M. Kasjanovas.
Pasak jo, pesimizmą skatina prastėjanti šalies ekonominė padėtis. „Žmonės nebegali sau leisti to, ką leido prieš metus, mažina savo poreikius, mažiau perka, atsisako poilsinių išvykų į Turkiją ar dar kur nors, dėl to situacija blogėja. Nuotaikos yra blogos“, – sakė M. Kasjanovas.
Jis teigė nematąs galimybių pokyčiui, kadangi dabartinė Rusijos valdžia, jo žodžiais tariant, pavogė iš demokratiškai nusiteikusių žmonių galimybę į laisvus ir sąžiningus rinkimus.
„Per pastaruosius rinkimus praėjusių metų rugsėjį buvo demonstratyviai parodyta, kad „jūs visi esate niekas“. Kai mums visiems parašė nulį. Faktiškai Putino administracija pareiškė, kad prezidento rinkimai 2018 metų kovą bus referendumas dėl pasitikėjimo Putinu. Visiems pasakė, kad jei kas nors per stipriai kokiu nors būdu šiaušis, turės žinoti, kur bus jo vieta, mes neleisime kokios nors destabilizacijos, visi kontaktai su Vakarais yra bandymas destabilizuoti situaciją Rusijoje. Mus visus išvadino priešais, penktąja kolona ir taip toliau“, – kalbėjo M. Kasjanovas.
Pasak jo, opozicijai kasmet veikti vis sunkiau, ji patiria ne tik moralinį, bet ir fizinį spaudimą.
„Žmonės bijo, todėl nematome didėjančio žmonių skaičiaus per demonstracijas. Žmonių galvose opozicinės nuotaikos auga, bet žmonės kol kas net sau nenori to pripažinti, ir nori virtuvėje su savo draugais, šeimoje aptarinėti šitas problemas, lygiai taip kaip buvo Sovietų Sąjungoje. Putinas to siekia. Jis, žinodamas ir prisimindamas, kas buvo Sovietų Sąjungoje, kaip tvarkėsi visuomenė, tuos pačius mechanizmus naudoja ir šiandien. Mechanizmai kurie anksčiau vadinosi – per KGB, dabar – per FSB ir kitas specialiąsias tarnybas, kurios įperša žmonėms į galvas tai, kad jei jūs prieš valdžią, tai reiškia esate prieš šalį, prieš tautą“, – sakė M. Kasjanovas.
Opozicionierius teigė nesijaučiąs saugus, nes niekas šiuo metu Rusijoje taip negali jaustis.
„Rusijoje šiandien niekas negali jaustis saugus. Mes visi normalūs, gyvi žmonės, ir kai esi normalus, supranti, kad esi pavojuje“, – sakė politikas.
Jis nemano, kad per tarptautines pratybas „Zapad“ šį rudenį V. Putinas išdrįstų peržengti NATO sieną, tačiau teigė, kad tarptautinėje arenoje jis žaidžia pavojingą žaidimą.
„Žaidžia ne Rusija, o žaidžia Putino režimas ir asmeniškai Putinas. Žinoma, tai yra labai pavojinga politika, kenkianti mūsų santykiams su mūsų draugais ir partneriais. Ji kenkia ilgamečiams nacionaliniams Rusijos Federacijos interesams. Tai, kas dedasi Europoje – bandymai sugriauti europinę saugumo sistemą, yra nepriimtina“, – sakė M. Kasjanovas.
Jis demokratinės opozicijos vardu pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje.
„ES ir Ukraina yra mūsų kaimynai ir mūsų draugai, ir pagrindiniai strateginiai Rusijos Federacijos partneriai. Todėl politika turi būti iš principo kitokia“, – sakė M. Kasjanovas.
Žvelgdamas į artimiausią ateitį jis nebuvo labai optimistiškas.
„Nėra jokių sprendimų, ir nėra kandidatų, kurie galėtų sutelkti opoziciją. Kol kas dar turime stipriai dirbti, laiko nebėra, o mes tai nepasiruošę, nėra kandidatų“, – sakė M. Kasjanovas.
Gegužės 18–19 dienomis vyks jau ketvirtas Vilniaus Rusijos forumas, kuriame dalyvaus daugiau kaip 100 politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Šiais metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas Rusijos gyventojų nuotaikoms bei galimiems jų pokyčiams prieš 2018 m. vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, kitiems su šiais rinkimais susijusiems procesams. Be to, bus keičiamasi nuomonėmis dėl to, kaip būtų galima stiprinti ryšius su Rusijos žmonėmis, pasisakančiais už atvirą, demokratišką ir europietišką Rusiją.
Tarp renginio dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Vladimiras Kara-Murza, Žana Nemcova, Michailas Kasjanovas, Ilja Jašinas ir kiti.
Forumas rengiamas Užsienio reikalų ministerijai bendradarbiaujant su Vilniuje veikiančiais Rytų Europos studijų centru ir Tarptautiniu rinkimų tyrimų centru.
Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 m.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos ambasadoje Vašingtone kovo 28 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su nevyriausybinės organizacijos „Open Russia“ pirmininku, opozicionieriumi, JAV besigydančiu po, kaip įtariama, tikslingo apnuodijimo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis vasario 2 d. Maskvoje, Vladimiru Kara-Murza.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (kairėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
V.Kara-Murza padėkojo ministrui už paramą jam asmeniškai ir demokratiniams procesams Rusijoje. Opozicijos veikėjas teigė sveikstantis ir ketinantis grįžti į Rusiją, kur jo laukia svarbūs pradėti darbai.
Šilto susitikimo metu buvo aptartos pastarojo meto įvykių Rusijoje, propagandos, kovos su ja ir Rusijos forumo, rengiamo Vilniuje gegužės 18–19 dienomis, temos.
L.Linkevičius pakvietė V. Kara-Murza atvykti į Vilnių gegužę dalyvauti Rusijos forume, pasidalino įžvalgomis apie saugumo situaciją, energetinio ir kibernetinio saugumo iššūkius regione.
V.Kara-Murza pasidžiaugė Lietuvos pastangomis ir lyderyste remiant demokratinius procesus regione. V. Kara-Murza, rytoj liudysiančio JAV Senato Įsigijimų komitete, teigimu, labai svarbu suteikti Rusijos visuomenei prieigą prie tikros informacijos ir pristatyti Vakarų partneriams realią Rusijos vidaus situaciją.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas kartu su ambasados diplomatais vasario 26 dieną pagerbė vieno garsiausių Rusijos opozicijos veikėjų Boriso Nemcovo atminimą. R. Motuzas padėjo gėlių opozicionieriaus žūties vietoje, ant tilto prie pat Kremliaus, kur žmonės įrengė savadarbį memorialą su B. Nemcovo portretais ir gėlėmis.
Kairėje – Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ambasadorius, atsakydamas ant tilto susirinkusiems žurnalistams, kodėl būtent Lietuva nusprendė pagerbti B. Nemcovo atminimą, pažymėjo, kad Lietuva, prieš ketvirtį amžiaus pirmoji atkūrusi savo nepriklausomybę, gerai žino laisvės kainą ir supranta demokratinio proceso svarbą visuomenės pažangai.
B. Nemcovas, kuris Boriso Jelcino vyriausybėje dirbo premjero pavaduotoju, buvo nušautas prieš pat vidurnaktį 2015 metų vasario 27 dieną, kai su drauge ėjo per Maskvos upės tiltą šalia Kremliaus.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Naktį į vasario 28-ąją Maskvos centre nužudytas Borisas Nemcovas – vienas iš ryškiausių Rusijos opozicijos lyderių, nuolat kritikavusių Vladimiro Putino režimą.
Vasario 27-ios vėlyvą vakarą Borisas Nemcovas vaikštinėjo Bolšoj Moskvoreckij tiltu, kai prie jo privažiavo baltos spalvos Ford Focus ar baltos spalvos Ford Mondeo automobilis be valstybinių numerių. Iš automobilio iššokęs žmogus į B.Nemcovą paleido 7 ar 8 kulkas. Šauta į nugarą. B.Nemcovas mirė vietoje.
Su buvusia kolege žurnaliste Lina PEČELIŪNIENE apie šių dienų aktualijas kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Sodo namelyje visai atsitiktinai aptikau didelę krūvą anuometinių "Lietuvos aido" numerių. Prabėgus beveik dviems dešimtmečiams buvo įdomu pavartyti jau stipriai pageltusius šio dienraščio puslapius. Ten radau savų publikacijų.
Skaitant ano meto rašinius apniko keistas jausmas: ne visur pasirodžiau esąs teisus. Ir vis dėlto anuomet nuoširdžiai tikėjau, jog, įstojus į NATO ir Europos Sąjungą, mūsų valstybė taps labai graži, turtinga ir teisinga. Naiviai tikėjau, kad įstojus į šias organizacijas, pagrindiniai mūsų vargai ištirps kaip sniegas pašvietus pavasario saulei. Šiandien jau nesu didelis optimistas. O kokia Tavo pozicija?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gegužės 2-ąją įvyko įdomus pokalbis su Rusijos opozicijos atstovais Borisu Nemcovu, Vladimiru Ryžkovu, Ilja Ponomariovu, Leonidu Gozmanu, Vladimiru Milovu ir kt. Politikai išsamiai ir įdomiai nušvietė padėtį Putino Rusijoje.
Autokratinis režimas vis labiau siautėja, įžūlėja, galimas daiktas, geruoju jis nepasitrauks. Visi jaučia, kad šios epochos pabaiga gali būti skausminga, – tada visiems maža nepasirodys. Vakarai trypčioja vietoje, nežino, ką daryti. Svečiai kalbėjo apie „demokratinius” rinkimus, „laisvąją” spaudą, Putino santylius su Lukašenkos režimu, kitomis NVS šalimis, Baltijos valstybėmis.
Kai kurie oratoriai mus ramino, kad Rusijoje nėra rimtų ketinimų Baltijos šalis susigrąžinti į imperiją. Ukraina, Baltarusija, Armėnija, kai kurios Azijos šalys, priklausiusios imperijai – kas kita, o mes ištrūkome galutinai. Politinių kalinių Rusijoje daugiau nei Baltarusijoje. Putinas save laiko vyresniuoju Lukašenkos broliu, iš tiesų jis tik jaunesnysis jo mokinys. Lukašenka labai sumaniai ir ilgai ekonomiškai „melžia” Rusiją.
Kodėl Rusijoje vis dar toks populiarus Stalinas? Taip, jis žudė, bet nevogė. Dabar ir žudoma, ir vagiama. Žmonės ilgisi tokio „Stalino”, kuris nežudytų, bet ir neleistų taip sauvaliauti, vogti, kaip vagiama šiandien. Paklydimas, absurdas, tačiau reikia laiko, kad žmonės suvoktų demokratijos privalumus. Laisvos žiniasklaidos Rusijoje beveik nebeliko. Išnaikino ją pasirinktinai milžiniškomis dotacijomis, reklama, bet šie pinigai tik tiems, kurie pataikauja Putino režimui. Medvedevą , tą marionetę, „pridurką” kritikuokite kiek netingite, o vado, kurio portretas redaktoriaus kabinete ant sienos – nelieskite. Ir gerai gyvensite. Opozicijos žiniasklaida neįtakinga, ji nepasiekia žmonių, kuriems būtų labiausiai reikalinga.
„Gazpromas” – Putino projektas – kasmet ženkliai netenka tarptautinio energetinio svorio, jo saulutė jau sparčiai leidžiasi. Artėja laikai, kai Europa išsivers ir be Rusijos dujų, ne už kalnų laikai – Amerikos laivai su skalūninėmis dujomis plauks prie Europos krantų.
Rusijos opozicija pageidautų, kad Putino režimą kuo stipriau spaustų Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kurių narė Rusija yra, bet piktybiškai nesilaiko įsipareigojimų…
Skelbiame kai kurias Vytauto Visocko nuotraukas iš minėto Rusijos opozicijos lyderių susitikimo su Lietuvos politikais, politologais, studentais. Plačiau ir išsamiau svečių iš Maskvos mintis atpasakosime artimiausiu metu.
Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.
Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.
„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.
Kaip praneša užsienio spauda, garsi Prancūzijos žurnalistė ir rašytoja Ana Niva priversta išvykti iš Rusijos. Socialiniame “Facebook” tinkle scenaristas Andrėjus Dmitrijevas pranešė, kad į viešbučio kambarį, kuriame gyveno prancūzė A.Niva, įsiveržė vyrai, prisistatę Rusijos migracijos departamento atstovais. Jie išsivežė A.Nivą į departamentą, kur Prancūzijos pilietei buvo pareikšti oficialūs kaltinimai, esą ji pažeidė galiojančius Rusijos įstatymus.
