„Stebėdami konkuruojančias Rusijos žvalgybos tarnybas, jų tarpusavyje susikryžiuojančias operacijas prieš JAV ir kartais atsainius darbo metodus, kai kurie JAV veteranai aptarinėja klausimą, ar tikrai rusų šnipai nenori, kad juos sugautų“, – rašo The Washington Post žurnalistas Deividas Ignatiusas.
„Iš tikrųjų prezidentas Vladimiras Putinas gal būtų nieko prieš piktinančius jo žvalgybos veiksmus, kurie taptų kasdienių visuomenės debatų objektu. Jo tikslas – ne pavogti paslaptis, o destabilizuoti Amerikos politinę sistemą. Putino požiūriu, kuo labiau žmonės užsiciklina į minias rusų šnipų, tuo geriau“, – mano žurnalistas.
„Rusijos žvalgybos veiksmai pastaraisiais metais tapo ne tik energingesni, bet ir eklektyvesni, – aiškina buvęs CŽV direktorius Džonas Brenanas. – Tai įvairi, iniciatyvi ir dažnai konkurencinga ekologinė sistema… Iš dalies jie dirba iš tiesų labai gerai, demonstruodami išskirtinį meistriškumą, iš dalies – nelabai“.
„Perėjimo prie greitesnio požiūrio „kalk geležį, kol karšta“ stiliumi kaina – tai didėjantis atsainumas. Dažnai priimami neapgalvoti sprendimai, senesni ir labiau prityrę kadrai mažiau kontroliuoja“, – sako buvęs CŽV Rusijos klausimų specialistas Rolfas Mouet-Larsenas.
„Putinas kaip profesionalas formavosi tomis aplinkybėmis, kai buvo griežta biurokratija ir ypač slapta KGB. Bet kaip Rusijos prezidentas jis ėmė vadovautis kitu darbo modeliu – laisvesniu, fragmentiškesniu, kai įvairios tarnybos konkuruoja dėl lyderio palankumo“, – rašo autorius, patikslindamas, kad po SSSR griūties KGB buvo padalytas į Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR) ir Federacinę saugumo tarnybą (FSB). Jis taip pat primena, kad pastaraisiais metais šnipinėjimo operacijose dalyvavo GRU ir „trolių fabrikas“ – „Interneto tyrimų agentūra“.
Įdomus naujos kartos rusų šnipų pavyzdys, rašo Ignatiusas, yra Marijos Butinos byla, – ji kaltinama dalyvavusi įtakos kampanijoje, dalinai orientuotoje į JAV Nacionalinę šaulių asociaciją. Tyrimo duomenimis, Butinai vadovavo aukštas rusų valdininkas ir finansų oligarchas, sakoma straipsnyje.
Butina atvirai fotografavosi šalia Kapitolijaus Trumpo inauguracijos dieną, pabrėžia autorius, o kai jos amerikietiški kontaktai atsiskleidė žiniasklaidoje, jos numanomas kuratorius parašė: „Ir kaip tu dabar jautiesi naujos šlovės spinduliuose? Tavo gerbėjai jau prašo tavo autografų?“
„Tai ne jūsų senelio KGB, – rašo apžvalgininkas. – Putinas vadovauja interneto epochos daugiaprofilinei žvalgybos tarnybai – tokiai pat greitai, lengvai pakeičiamai ir potencialiai pavojingai, kaip fotografija Snapchat‘e“.
Atvira dalykiška Silikono slėnio kultūra padėjo atsirasti naujam „švelniam“, netradiciniam šnipinėjimui, kurio pagrindinis tikslas – prekybos paslaptys bei technologijos, rašo Politico žurnalistas Zakas Dorfmanas. Šnipai čia „yra dalis kasdienio gyvenimo“, sakė autoriui buvęs Amerikos žvalgybos pareigūnas.
„Kaip sako daugelis buvusių Amerikos žvalgybos pareigūnų, padėtį komplikuoja tai, kad daugelis žvalgybos duomenų „rinkėjų“ – užsieniečių nėra šnipai tradicine žodžio prasme. Jie dirba ne ambasadose ar konsulatuose ir gali būti susiję su valstybiniu verslu ir tyrimo institutu, o ne su specialiosiomis tarnybomis. Kinijos tarnautojai ypač dažnai įkalba ar net grasinimais priverčia ten dirbančius ar besimokančius Kinijos piliečius (arba Amerikos piliečius, kurių šeimos nariai yra Kinijoje) perdavinėti jiems vertingą technologinę informaciją“, – sakoma straipsnyje.
„Jeigu mes norime suprasti pasaulį, kuriame rusai ir kinai spartina savo šnipinėjimo žaidimų prieš JAV tempus, mes turime atkreipti dėmesį į tai, kas dedasi San-Franciske“, – pabrėžia Dorfmanas.
Sustiprintas Rusijos žvalgybos dėmesys San-Franciskui siekia šaltojo karo pradžią. Tada rusai daugiausia rinko informaciją apie karinius objektus. Nuo tada Rusijos operacijos darėsi vis drąsesnės, išskyrus laikotarpį iškart po šaltojo karo.
„Vienintelis momentas, kai visi lengviau atsikvėpė nuo Rusijos, girdi, gal viskas pasikeitė, tai buvo prie Gorbačiovo, – pasakojo buvęs kontržvalgybos pareigūnas Larėjus Kuajus. – Mes net iškabinom didelę iškabą “Užsidarome“ Palo-Alto atkarpoje“. Bet optimizmas greitai išblėso, kai 2000 metais buvo išrinktas Putinas, pasakoja Kuajus. „Rusija nuo to laiko kryptingai stiprino jėgas“, – sakė jis.
Rusijos šnipai vis labiau koncentruodavosi į informaciją apie vertingas arba potencialiai dvejopą paskirtį turinčias technologijas. Tradicinis šnipinėjimo veiklos centras buvo Rusijos konsulatas San-Franciske, kurį Trumpo administracija 2017 metų rugsėjy uždarė. Bet Rusijos žvalgyba turi ir alternatyvių kelių, pabrėžiama straipsnyje.
Pasak buvusių žvalgybos pareigūnų, vienas iš potencialių mechanizmų – tai Rusnano USA, vienintelė Rosnano dukterinė kompanija Amerikoje. Ji buvo įsteigta 2011 metais ir įsikūrusi šalia Stenfordo universiteto.
Buvęs žvalgybos pareigūnas sakė leidiniui Politico: „Kai kurios priemonės, kuriose dalyvavo Rusnano USA, susijusios ne tik su technologijų gavimu, bet ir su žmonių inkorporavimu į rizikos (venčiūrines) kompanijas, į tokių santykių plėtrą Silikono slėnyje, kurie leistų joms įsikibti savo čiuptuvais visur. Ir Rusnano USA buvo savotiškas tam skirtas mechanizmas“.
Pasak buvusio žvalgybos pareigūno, Rusnano domėjosi tiek civilinės, tiek ir potencialiai karinės paskirties technologijomis. Amerikos specialiųjų tarnybos labai nerimavo dėl Rusnano USA darbuotojų ir numanomų Rusijos žvalgų kontaktų. „Rusai žiūrėjo į Rusnano USA kaip į žvalgybinę platformą, kurioje jie plėtojo savo operacijas“, – sakė Politico pašnekovas.
Rusija taip pat naudoja senus išbandytus metodus, praneša autorius. „Žvalgybos darbuotojai įtarė, kad Rusijos šnipai verbavo aukštos klasės prostitutes iš Rusijos ir Rytų Europos, taikydami klasikinį rusų metodą „medaus spąstai“, kad gautų informacijos iš technologinių ir venčiūrinių kompanijų vadovų San-Francisko įlankos srityje (ir apie juos pačius)“.
Buvo nustatyta, kad Rusijos šnipus galėjo informuoti elitinių barų ir naktinių klubų sekso darbuotojos. Tarp jų – liukso viešbutis Rosewood Sand Hill, įsikūręs šalia daugelio vedančiųjų technologinių kompanijų, ir ištaigingas baras Redwood Room viešbutyje Clift San-Francisko centre, sakoma straipsnyje.
Pasak buvusių žvalgų, ilgalaikėje perspektyvoje ne mažesnį, jeigu ne didesnį pavojų kelia Kinija. Ekonominiame šnipinėjime Kinijos žvalgyba, palyginus su Rusijos, naudoja labiau decentralizuotą strategiją.
„Kinija savo tikslams pasiekti remiasi žymiai didesniu gyventojų rezervu ir išnaudoja gobšesnius verslininkus, aršius nacionalistus, studentus, keliautojus ir taip toliau“, – sakoma straipsnyje. Vienas iš buvusių žvalgų palygino Kinijos požiūrį su „žemės karštlige Oklahomoje“: tai bandymas kuo greičiau užgrobti kuo daugiau užpatentuotų technologijų ar intelektualinės nuosavybės, per maksimaliai įmanomą kiekį kanalų.
Nors didžioji dalis kontržvalgybinių išteklių Įlankos srityje tenka Kinijai ir Rusijai, nemažai draugiškų specialiųjų tarnybų irgi aktyviai veikia Silikono slėnyje, tęsia Dorfmanas. Ekonominės žvalgybos srityje „grėsme“ tapo Pietų Korėja, ypač rafinuota kibernetiniame šnipinėjime. Amerikos valdininkai buvo priversti „griežtai perspėti“ Pietų Korėją dėl hakerių įsilaužimų JAV, pasakoja buvęs žvalgybos pareigūnas.
Aktyvus ir Izraelis. Jis panaudoja surinktą informaciją, kad paskatintų privačias Izraelio firmas įsigyti tam tikrų startuojančių ar kitokių technologinių kompanijų Silikono slėnyje. 2000-aisiais metais analogišką strategiją naudojo Prancūzijos žvalgyba, praneša autorius.
Amerikos žvalgų bendrijoje yra nesutarimų dėl to, kiek išteklių reikia skirti „švelniam“ sąjungininkų šnipinėjimui. Vienas iš buvusių aukštų žvalgybos pareigūnų pabrėžė: „Kaip aš suprantu, jie stengiasi išpešti naudos iš ekonominio šnipinėjimo. Bet ar Prancūzijos vykdomas šnipinėjimas vertas tokių emocinių sąnaudų, turint omeny tai, ką sumano rusai?“
Daugelis ekonominio šnipinėjimo atvejų ne tik nepasiekia teismo, bet dažnai ir apskritai neregistruojami, praneša Politico žurnalistas. „Didžiausia problema, su kuria mes susidūrėme su daugeliu kompanijų, tai jų nenoras prieiti iki nagrinėjimo teisme, – pasakoja buvęs FTB agentas Larėjus Kuajus, išėjęs į pensiją 2006 metais. – Pas juos darbuotojas parduoda technologijas, tarkim, rusams ar kinams, ir, užuot informavę apie tai savo akcininkus ir investuotojus, kad štai, mes sugavome vyruką, arba mes turime informacijos, ir mes norėtume pereiti į sekantį lygį, o jie nenori pradėti bylos dėl blogo nušvietimo spaudoje. Tai pats nemaloniausias dalykas pasaulyje“.
Rusijai atliekant tyrimą dėl įtarimų, kad kosminių tyrimų centro darbuotojai perdavinėjo Vakarams informaciją apie šalies ginklų programą, suimtas Rusijos mokslininkas.
Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ patvirtino, kad buvo suimtas 74 metų amžiaus Viktoras Kudriavcevas iš Centrinio mašinų gamybos mokslinio tyrimų instituto netoli Maskvos.
Apdovanojimų pelnęs mokslininkas V. Kudriavcevas atkakliai tvirtino esąs nekaltas dėl tėvynės išdavystės.
„Roscosmos“ paneigė pranešimus, kad buvo suimtas ir antras mokslinių tyrimų instituto darbuotojas.
Šaltiniai laikraščiui „Kommersant“ sakė, kad tyrimas vykdomas dėl tėvynės išdavimo, o „bendradarbiavimu su slaptosiomis Vakarų tarnybomis“ įtariami apytikriai 10 žmonių.
„Nuolat auga“ užsienio priešininkų, tokių kaip Rusija, bandančių paveikti JAV politikus, kampanijas ir visuomenę grėsmė, rinkimams esant ypač patraukliu taikiniu, sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.
Pavaduotojo teigimu, Rusijos pastangos paveikti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus nebuvo vienkartinis įvykis, o tik „vienas medis augančiame miške“.
R. Rosensteinas kibernetinio saugumo konferencijoje Kolorade sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos 2016 metais vykdė kibernetines operacijas prieš abi didžiąsias JAV politines partijas. Jis įspėjo, kad, technologijoms žengiant į priekį, galima tikėtis tolesnio užsienio kišimosi.
JAV generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Helsinkyje, kurio metu D. Trumpas griežtais žodžiais neprotestavo prieš Rusijos kišimąsi į rinkimus ir taip parodė silpnumą.
Antradienį D. Trumpas pakeitė nuomonę, teigdamas, kad netiksliai išreiškė savo mintis.
Lietuva dar sykį prašo, kad Rusija jai perduotų Jevgenijų Mataitį. Lietuvos ir Rusijos pilietis Jevgenijus Mataitis Rusijoje nuteistas dėl šnipinėjimo – Rusija kaltina, kad šis dvi pilietybes turintis asmuo šnipinėjo Lietuvos naudai. Lietuva nori, kad šis vyras likusią bausmės dalį atliktų Lietuvoje.
2016-aisiais metais jau buvo prašoma nuteistąjį perduoti į Lietuvą tolimesniam bausmės atlikimui remiantis oficialia ir vis dar galiojančia dvišale Lietuvos – Rusijos sutartimi. Tik atsakymo Lietuva iki šiol negavo. Ir vargu ar kada sulauks.
Primename, kad Kaliningrado srities teismas J. Mataitį dėl šnipinėjimo nuteisė 2016 metais skirdamas griežtą 13-os metų laisvės atėmimo bausmę.
Pabrėžtina, kad tais pačiais 2016-aisiais metais Rusijos Federacijos sostinėje Maskvoje dėl tų pačių veikų (šnipinėjimas) buvo nuteistas ir dar vienas Lietuvos pilietis – Aristidas Tamošaitis.
Iš kur tie lietuviškieji džeimsai bondai, šnipinėję prieš Rusiją jos pačios teritorijoje? Visiems senų seniausiai žinoma, visiems senų seniausiai suprantama, kad Lietuva, skirtingai nei Rusija, tiek teoriškai, tiek praktiškai turi labai menkas galimybes atlikti žvalgybos užduotis Rusijos teritorijoje. Lietuva silpna tokioms operacijoms net ir tuo atveju, jei ją remtų patyrusios ir galingos amerikiečių ar britų žvalgybos.
Žodžiu, Rusijos žingsniai nesuprantami. Viskas paaiškėja tuomet, kai prisimenama viena detalė: J.Mataitis ir A.Tamošaitis buvo sulaikyti po to, kai Lietuvos teisėsauga dėl šnipinėjimo suėmė Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką. Lietuvos teisėsauga paskelbė, jog turi neginčijamų duomenų – N. Filipčenka yra Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas. Lietuva jam skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Štai po N.Filipčenkos demaskavimo Rusija puolė keršyti Lietuvai. Lietuva sučiupo vieną tikrą šnipą, Rusija griebė du greičiausiai niekaip su žvalgybine veikla nesusijusius lietuvius. Štai tokia FSB aritmetika.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Už Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 9 parlamentarai.
Prie šio klausimo svarstymo Seimas ketina sugrįžti rudens sesijoje. Projektą dar svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Žmogaus teisių komitetai.
Seimo nariai konservatoriai tvirtino, kad buvusių KGB bendradarbių paviešinimas yra naudingas Kremliui. „Šiuo projektu suinteresuota Rusijos žvalgyba“, – mano ir Seimo narys Povilas Urbšys.
Tačiau NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas bandė gesinti aistras, ramindamas, kad NSGK apsvarstys siūlomą projektą ir bus rastas kompromisinis sprendimas.
Jeigu Seimas pritartų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nario Zbignevo Jedinskio pateiktam įstatymo pataisų projektui, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Matt Apuzzo, Adam Goldman, Nicholas Fandos / The New York Times
„Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pradėtas Trumpo kampanijos ryšių su Rusija tyrimas 2016 metų vasarą, FTB pasiuntė į Londoną porą savo agentų su tokia slapta misija, kad apie ją žinojo tik saujelė bendradarbių“, – rašo The New York Times.
Jų uždavinys buvo susitikti su Australijos pasiuntiniu, kuris turėjo įrodymų, kad vienas iš Donaldo Trumpo-jaunesniojo patarėjų iš anksto žinojo apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Aukščiausi Australijos valdininkai pažeidė diplomatinį protokolą ir leido ambasadoriui Aleksandrui Dauneriui aprašyti savo susitikimą su rinkimų štabo patarėju Džordžu Papadopulu.
Agentų ataskaita paklojo pamatus bylai, kurią prieš metus pradėjo tirti specialusis prokuroras. „Bet tada nedidelė grupė FTB bendradarbių žinojo tik jos kodinį pavadinimą „Kryžminės ugnies uraganas“. Tas pavadinimas, Rolling Stones eilutė „Aš gimiau siaučiant kryžminės ugnies uraganui“ („I was born in a crossfire hurricane“), tapo taiklia prognoze to politinio štormo, kuris tebeplėšia čerpes nuo FTB stogo“, – rašo žurnalistai Metas Apucas, Adamas Goldmanas ir Nikolas Fandosas.
FTB veikė atsargiau nei bet kada. „Agentai svarstė, o paskui atmesdavo idėjas apklausti raktinius Trumpo patarėjus, kurie, galimas dalykas, pagreitintų tyrimą, bet kiltų rizika aptikti jo egzistavimą. Aukšti valdininkai greitai įsitikino, kad jie neatskleis bylos iki rinkimų dienos, ir tai tik stiprino jų neryžtingumą. Kai agentai imdavosi drąsių tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, klausinėjo ambasadorių, tai viską gaubė paslaptis“, – sakoma straipsnyje.
Tik kokie penki Teisingumo ministerijos bendradarbiai žinojo apie bylos mastus. „Jeigu faktai būtų iškilę, jie galėjo sugriauti Trumpo kampaniją: buvo atliekamas tyrimas Trumpo būsimojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir jo rinkimų štabo vadovo atžvilgiu. Vienas patarėjas, matyt, turėjo kontaktų su Rusijos žvalgyba. Kitas buvo įtariamas, kad pats buvo rusų agentas“, – rašo The New York Times.
Pasak buvusio FTB vadovo Džeimso Komio, neteisinga būtų lyginti Klinton bylą, kuri 2016 metų vasarą buvo aprimusi, su Rusijos, kuri buvo ankstyvojoje stadijoje. „Tačiau abiejų tyrimų pagrindas buvo vienas politinis apskaičiavimas: Klinton laimės, o Trumpas pralaimės. Agentai nuogąstavo, jog jie slepia informaciją arba per švelniai elgiasi su Klinton. Ir jie nerimavo, kad bet kokie atviri veiksmai prieš Trumpo kampaniją tik sustiprins jo pareiškimus, kad rinkimai iškraipyti prieš jį“, – pažymi leidinys.
„Dabar FTB susiduria su ta pačia kritika ir, maža to, Trumpas pareiškia, kad jis – politizuoto FTB auka. – Pasak jo, aukšto rango agentai bandė iškraipyti rinkimus, atsisakydami persekioti Klinton , o paskui įsuko tyrimą Rusijos dingstim, kad pakirstų jo prezidentavimą“.
Operacija „Kryžminės ugnies uraganas“ prasidėjo lygiai prieš 100 dienų iki prezidento kampanijos. „Nuotaika per pirmuosius susitikimus buvo nerami, prisimena buvę bendradarbiai. Agentai ką tik baigė tyrimą Klinton atžvilgiu ir ruošėsi mėnesius truksiantiems respublikonų vadovaujamiems klausymams apie tai, kodėl jai nepateikti kaltinimai. Operacijos centre buvo tas pats branduolys agentų ir analitikų, kurie tyrė Klinton reikalus. Niekas nesiruošė iš naujo kištis į prezidento politiką, sako buvę bendradarbiai, ypač kai agentai nežinojo, kaip pakryps australų informacija“, – praneša laikraštis.
Tuos pirmuosius mėnesius FTB vykdė tyrimą keturių Trumpo kampanijos padėjėjų atžvilgiu: Maiklo Flyno, Polo Manaforto, Karterio Peidžo ir Džordžo Papadopulo. „Kontržvalgybiniai tyrimai gali trukti metų metus, bet FTB norėjo greitai sužinoti, ar Rusijos vyriausybė turėjo įtakos Trumpo kampanijai. Vienas iš variantų buvo pats tiesiausias – apklausti rinkimų štabo bendradarbius apie jų kontaktus su Rusija“, – sakoma straipsnyje.
„Pasak dviejų buvusių bendradarbių, tai buvo svarstyta, bet nepadaryta, nes liudytojų apklausa arba prašymas panaudoti dokumentus galėjo iškelti tyrimą viešumon, o būtent to FTB bendradarbiai stengėsi išvengti prezidentinių varžytuvių įkarštyje“, – rašo leidinys.
„FTB biurokratija nedavė agentams nieko gero, – komentuoja straipsnio autoriai. – Liepos mėnesį britų išėjęs į atsargą šnipas Kristoferis Stilas kreipėsi į draugą iš FTB užsienyje ir pateikė pranešimus, siejančius rinkimų štabo bendradarbius su Rusija. Bet dokumentai klaidžiojo FTB organizacinėje struktūroje, pasakojo eks-bendradarbiai“. Spalio mėnesį agentai nuskrido į Europą, kad išklausinėtų Stilą, bet tas buvo nusivylęs dėl FTB vangumo ir pradėjo dalytis savo radiniais su žurnalistais.
Pagaliau spalio mėnesį teisėsaugininkai pripažino, kad atlieka tyrimą, bet paragino būti santūriems. Porą savaičių prieš Trumpo inauguraciją aukšti specialiųjų tarnybų bendradarbiai informavo Trumpą apie rusų hakerius ir pranešė, kad Putinas bandė sukelti chaosą per rinkimus, susilpninti Klinton ir padėti Trumpui laimėti.
„Po to Komis susitiko su Trumpu asmeniškai, pranešė apie Stilo pranešimus ir perspėjo, kad žurnalistai juos gavo“, – rašo leidinys. Komis patikino Trumpą, kad FTB ketina jį ginti, bet Trumpo įtikinti neapvyko: „Keletą valandų prieš tai jis pareiškė The New York Times, jog istorijas apie Rusijos kišimąsi į rinkimus stumia jo priešininkai, kad nukreiptų dėmesį nuo jo pergalės“.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų. Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną.
NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.
2017 m. didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką.
Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai. Didžioji dalis 2017 m. nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be šios tradicine tapusios veiklos, išskirtinas naujas 2017 m. pastebėtas reiškinys – didelio masto kenkėjiškų ransomware programų paplitimas. Kol kas tai nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali daryti.
Rusija veikė prieš Lietuvą ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, vykdydama agresyvią informacinę ir ideologinę politiką, plėtodama istorijos politikos projektus. Nors Rusijos politiką remiančių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išliko nedidelė, Rusija siekė pasinaudoti jų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti.
2017 m. augo Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai. Rengdami reportažus apie Lietuvą, Rusijos propagandistai slėpė tikruosius veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę. Vis dėlto Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos.
2017 m. Rusija ir toliau siekė dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“ spartino Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) statybas, nesilaikydama tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Nepaisant aktyvių Rusijos pastangų, jai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais.
Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja ir išlieka rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei, didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynines valstybes.
2017 m. terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas, bet terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos sąjungininkų saugumui.
Informacijos šaltinis – Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Iš viešos VSD ataskaitos „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS – 2018“
Reaguodamos į buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje, 14 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių išsiųs Rusijos diplomatus, pirmadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Neatmestina, kad ateinančiomis dienomis ir savaitėmis bus imtasi papildomų priemonių, įskaitant tolesnius (pareigūnų) išsiuntimus iš bendros ES sistemos“, – pridūrė D. Tuskas.
Koordinuotų veiksmų Bendrijos narės ėmėsi po to, kai ketvirtadienį išplatintame pareiškime informavo sutinkančios su Didžiosios Britanijos vertinimu, kad „labai tikėtina, jog (už Sergejaus Skripalio apnuodijimą) atsakinga Rusijos Federacija ir kad tam nėra jokio kito įtikinamo paaiškinimo“.
XXX
Pavyzdžiui, Vokietija planuoja išsiųsti keturis Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Süddeutsche Zeitung“. „Vokietija po Didžiosios Britanijos išsiųs Rusijos diplomatus dėl cheminės atakos prieš Sergejų Skripalį Solsberyje“, – rašo leidinys, remdamasis savo šaltiniais.
Anksčiau apie 20 Europos Sąjungos šalių paskelbė ketinančios pirmadienį išsiųsti Rusijos diplomatus dėl buvusio GRU karininko S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.
XXX
Prancūzija dėl incidento Didžiosios Britanijos Solsberio mieste išsiunčia iš šalies keturis Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniu diplomatų sluoksniuose.
XXX
Latvija išsiunčia iš šalies vieną Rusijos ambasados Rygoje darbuotoją ir vieną aviacijos bendrovės „Aeroflot“ darbuotoją. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Rusijos ambasadorius Latvijoje Jevgenijus Lukjanovas.
Prieš tai J. Lukjanovas apsilankė Latvijos užsienio reikalų ministerijoje, kur jis buvo iškviestas.
„Svarbiausia mano vizito į Latvijos URM tema ir dingstis buvo ministerijos sprendimas dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos ambasados Latvijoje darbuotoją. Jam nurodyta per septynias dienas palikti Latvijos teritoriją.
Mes taip pat sužinojome, jog šiandien gautas pranešimas, kad Latvijos teritoriją turi palikti „Aeroflot“ atstovas šioje šalyje. Per kiek laiko jis turi tai padaryti, nebuvo paskelbta“, – sakė Rusijos ambasadorius.
XXX
Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė, jog Estija davė nurodymą per savaitę palikti šalį Rusijos ambasados Taline karo atašė. Išsiuntimo priežastis – diplomatui nederama veikla, praneša portalas ERR.
Apie savo planus Estijos URM anksčiau informavo Rusijos ambasadorių Taline Aleksandrą Petrovą.
Rusijos ambasados Estijoje tinklalapio duomenimis, karo atašė yra Olegas Afanasjevas.
Pasak ERR, atsakydama į tai Rusija veikiausiai išsiųs Estijos ambasados Maskvoje karo atašė pulkininką Toomą Pedą. Kaip anksčiau sakė A. Petrovas, atsakomųjų Maskvos žingsnių nereikės ilgai laukti.
XXX
„Solidarizuodamasi su Didžiąja Britanija, Lenkija nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis keturis Rusijos diplomatus“, – pareiškė pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.
XXX
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo feisbuke pavadino planuojamą Rusijos diplomatų išsiuntimą iš ES šalių „ištikimų valdinių elgesiu“.
XXX
Kovo 4 d. buvęs GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono. Dabar jie abu yra ligoninėje, jų būklė kritinė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva gali taikyti įvairias priemones, reaguodama į tai, kad Jungtinė Karalystė kaltina Rusiją dvigubo šnipo nunuodijimu.
„Priemonės gali būti įvairios, tarp jų ir atskirų žvalgybos pareigūnų, mūsų identifikuotų, išsiuntimas iš Lietuvos, nacionalinio Magnickio sąrašo išplėtimas. Manau, kad rusų žvalgybos tinklo ardymas visos Europos šalyse yra bendra užduotis“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, sprendimo galima tikėtis artimiausiu metu.
Jungtinės Karalystės išsiuntė iš šalies 23 rusų diplomatus su šeimomis. Maskva atsakė šiai šaliai analogišku veiksmu.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Per Europos Tarybos susitikimą kovo 22-23 dienomis Briuselyje Europos Sąjungos valstybių vadovai aptars bendrą Europos atsaką dėl Rusijos išpuolio, kuomet sąmoningai apeinant tarptautinius susitarimus buvo panaudotos karinio pobūdžio nervus paralyžiuojančios medžiagos.
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May siekia vieningo Europos Sąjungos lyderių pasmerkimo Maskvai dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo.
Savo įsikišimą į JAV prezidento rinkimus Rusija vertina kaip pasisekusį ir šiemet vyksiančius Kongreso rinkimus laiko proga surengti dar vieną ataką, antradienį įspėjo Jungtinių Valstijų vyriausiasis žvalgybų vadas.
Kalbėdamas Senato žvalgybos komitete, Nacionalinio saugumo direktorius Danielis Coatsas teigė, kad „reikia neabejoti“, jog savo mėginimą kištis į 2016-ųjų prezidento rinkimus Rusija laiko „pasisekusiu“.
Tuo metu 2018-ųjų rudenį įvyksiančius JAV Kongreso rinkimus Maskva vertina kaip dar vieną progą paveikti demokratinius procesus Jungtinėse Valstijose, pridūrė jis.
JAV žvalgybų agentūros jau kurį laiką tvirtina manančios, kad Rusija mėgino pakreipti 2016-ųjų rinkimų baigtį Donaldo Trumpo naudai. Tą, pasak žvalgybininkų, ji darė skleisdama propagandą socialiniuose tinkluose ir kibernetinės atakos metu pavogdama Demokratų partijos elektroninius laiškus. Pati Rusija tokius kaltinimus neigia.
Abi didžiosios JAV politinės partijos jau pradėjo rengtis lapkritį vyksiantiems Kongreso rinkimams.
Prezidento Respublikonų partija sieks išsaugoti savo turimą daugumą Atstovų rūmuose ir Senate, o demokratai, savo ruožtu, tikisi, kad rinkėjų nepasitenkinimas D. Trumpo valdžia padės pergalę švęsti jiems.
Praėjusių metų liepą JAV kongresas beveik vienbalsiai pritarė įstatymui dėl sankcijų taikymo priešininkams (CAATSA). Donaldas Trampas rugpjūčio 2 d. pasirašė šį įstatymą, kuris, be kita, neleidžia prezidentui atšaukti sankcijų, taikomų Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą, kišimosi į rinkimus ir kitų priešiškų veiksmų.
Įstatymas taip pat įpareigojo finansų ministrą, bendradarbiaujant su Nacionalinės žvalgybos agentūros direktoriumi (prezidento žvalgybos patarėju) ir valstybės sekretoriumi, per 180 dienų parengti išsamų pranešimą apie pagrindinius Rusijos užsienio politikos vykdytojus ir Kremliaus režimui artimus oligarchus.
Sausio 29-oji buvo paskutinė šio termino diena, ir visi laukė „Kremlin report“. Tačiau dokumentą paskelbė tik po vidurnakčio. Visi tikėjosi bombos, o sulaukė Kremliaus administracijos ir Rusijos vyriausybės telefonų knygos su „Forbes“ rusų milijardierių sąrašu… Daugelio nuomone, tą dieną jis buvo sulaikytas aukštame administraciniame lygyje ir sulaukė esminių pataisų.
Kasparov.ru („Laisvosios Rusijos internetinis laikraštis“) neseniai išspausdino pokalbį su Andrejumi Piontkovskiu, pavadintą „Aistros dėl rusų trilijono“ (Страсти по русскому триллиону). Piontkovskis – Rusijos mokslininkas, politologas, buvo vienas iš 2010 metais Kremliaus režimo priešininkų platinamo laiško laiško „Putinas privalo pasitraukti“ (Путин должен уйти) autorių.
Kaip pasakė Piontkovskis, autoritetingiausias Amerikos ekonomikos institutas (National Bureau economic research) nustatė privačių Rusijos asmenų aktyvų Jungtinėse Valstijose mastą – 1,2 trilijono dolerių. Šis astronominis skaičius netelpa galvoje. Net patys negailestingiausi režimo kritikai neįsivaizdavo tokio vogimo masto. Ir minėtas įstatymas reikalavo išaiškinti, kam ir kiek priklauso. Daugelio apžvalgininkų nuomone, tai – žudoma informacija. Pirma, nežinia, kaip tai priims rusų visuomenė. Rusijoje žinoma, kad vagiama, ir daugelis su tuo susigyveno. Tačiau sužinojus, kas pasidalijo tą trilijoną… Antra, paskelbus šiuos duomenis, neapsidžiaugs ir daugelis Amerikos bankininkų, nes tokių pinigų Rusijos vadovai teisėtai įgyti negalėjo ir su jais bendrininkavo vietiniai, padėję juos įteisinti.
Kaip tik pavardžių paskelbimo labiausiai bijojo Rusijos valdantieji. Todėl, pasak Piontkovskio, sausio 28 d. Rusijos politinių diskusijų laidose buvo daug panikos ir isterijos. Antai vienoje iš tokių laidų žinomas politikas šaukė: Trampas mus išdavė! Mes privalome paskelbti visus jį kompromituojančius duomenis! Į laidos vedėjo klausimą, ar tokių duomenų yra, tas atsakė: Žinoma, yra! O štai sausio 30-ąją vyravo jau visiškai kitokios nuotaikos ir Putinas įtikinėjo, jog reikia toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis…
FSB emblema
Turi Piontkovskis savo versiją ir dėl Rusijos specialiųjų tarnybų vadovų apsilankymo Vašingtone. Kodėl tie trys kariniai nusikaltėliai (Ukraina, Sirija) staiga atsidūrė JAV, nors du iš jų buvo ankstesnių sankcijų sąraše? Jie ten susitiko su kolegomis, pirmiausia su CIA direktoriumi Maiku Pompeo. Jie atvyko įspėti amerikiečius apie jiems gresiantį baisų pavojų: šimtai ar tūkstančiai teroristų iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS respublikų po mūšių Irake ir Sirijoje vyksta į kitas šalis ir ketina vykti į Jungtines Valstijas. Piontkovskis ironizuoja: kaip nebendradarbiauti su šalimi, kuri perpsėja, jog Amerikos miestus tuoj sprogdins teroristai? Todėl nematykime, kas dedasi Ukrainoje, kitur – kitaip rusai su mumis nebendradarbiaus… Kremlius dešimtis kartų šitaip darė, ir ne tik Jungtinėse Valstijose. Politologo nuomone, Amerikoje ir toliau nesuvokiama who is Mr. Putin.
Putinas vis ir vis primena sprogdinimus Bostone 2013 metais: mes įspėjome mūsų partnerius Amerikoje… Tik jis kai ką nutyli. Iš tikrųjų – rusai du kartus siuntė pranešimus: broliai Carnajevai yra itin pavojingi ekstremistai ir potencialūs teroristai. Tačiau įrodymų nepateikė. Amerikiečiai pasiuntė FSB prašymą dėl papildomų duomenų, tačiau atsakymo nesulaukė. Todėl vyresnįjį brolį CIA po apklausos paleido. 2012 metais jis nesislapstydamas atskrido į Maskvą ir praleido Rusijoje apie aštuonis mėnesius. Keliavo po Kaukazą, kur bendravo su įtartiniausio plauko veikėjais. Galiausiai grįžo į Maskvą ir išskrido į JAV. Kaip paskiau brolių ryšių Rusijoje tirti atvykę JAV senatoriai pakliuvo į FSB suregztas pinkles ir kaip apverktinai viskas baigėsi – kita istorija… Piontkovskio tvirtinimu, yra daugybė tiesioginių ir netiesioginių, psichologinių įrodymų: vyresnysis brolis rengėsi savo kruvinai misijai aštuonis mėnesius Rusijoje…
Kol amerikiečiai neatras savyje drąsos pažvelgti tiesai į akis, o jie šitą tiesą žino, sako Piontkovskis, tol jiems vėl ir vėl dums akis pagal tą pačią bendros kovos su terorizmu schemą.
Daugelis apžvalgininkų neabejoja, jog ir slaptoji „Kremlen report“ dalis bus anksčiau ar vėliau paskelbta. Juk minėtas įstatymas Kongrese buvo priimtas, galima sakyti, vienbalsiai (Senate – 98 balsais prieš 3, Atstovų rūmuose – 419 prieš 3). Kai kas tada juokavo: Putinui pavyko Jungtines Valstijas paversti vienpartinės sistemos valstybe… Kiek anksčiau TV kanalas „112 Ukraina“ parodė Dmitrijaus Gordono pokalbį su tuo pačiu Andrejumi Piontkovskiu. Šis atsakė į daugybę klausimų, kurių paskutinis buvo toks: taigi artimiausiu metu mūsų laukia didelį atgarsį sukelsiantys įvykiai (резонансные события)? Piontkovskis: Taip. Jokių abejonių!
Kas „Gordon“ pašnekovui nekelia jokiųabejonių? Tik paklausykite. Rusijos prezidento rinkimai kovo 18-ąją neįvyks – jie vyksta dabar. Uždarose rezidencijose, kur įvairių pajėgų žinybų atstovai (силовики) sprendžia likimą – ir savo, ir Putino. Jie Putino nekentė, o dabar – juo labiau! Paskelbė tik aktyvus Amerikoje. Tai dar ne visi nusikaltėlių bendrijos „Rusijos valdžia“ turtai. Apie pusė milijardo padėta Didžiojoje Britanijoje, jie turi sąskaitų Šveicarijos ir Prancūzijos bankuose. Iš viso – apie $2 000 000 000 000! Spėjama Rusijos prezidento dalis – $243 milijardai. Putinas 17 metų pats lobo ir buvo Rusijos vagių elito turtų saugumo garantas. O dabar jis ne tik ne garantas, tačiau ir grėsmė. Bendrininkai klausia: kam mums reikia žmogaus, kuris iki to atvedė?
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kovo mėnesį rinkimų nebus, nes įvyks rūmų perversmas, tvirtina Andrejus Piontkovskis. Dabar vykstančių rinkimų baigtis mums kol kas nežinoma. Tačiau renka ne 140 milijonų Rusijos piliečių, o 140 aukšto rango džentelmenų, kurių sąskaitos Amerikoje pakibo ore... Internetiniame leidinyje „Gordon“ šio pokalbio tekstas pavadintas anksčiau Piontkovskio pasakytais žodžiais: „Iš Kremliaus Putiną išneš šiais metais – jo paties artimiausi patikėtiniai“ (Из Кремля Путина вынесут в этом году его же приближенные).
Sausio 29 d. JAV finansų ministerija, sutinkamai su įstatyme dėl sankcijų Amerikos priešininkams (CAATSA, 2014) nustatytu terminu, pateikė pranešimą apie Rusijos aukštus politinius pareigūnus ir oligarchus. Per žiniasklaidą nuvilnijo nustebimo banga. Buvo laukiama paskelbiant duomenis apie 45-50 asmenis, bendrininkaujančius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o dabar išvardyta 210 žmonių, nepateikus jiems kokių nors įkalčių…
Politiniai šūkiai ir konkretus darbas
Po kelių dienų finansų ministro padėjėjas turėjo paaiškinti, kad šis pranešimas nereiškia sankcijų taikymo jame nurodytiems 210 asmenų, kaip pamanė žiniasklaidos atstovai, tai – pagrindas būsimiems sprendimams. Prie šio sąrašo pridedama slaptoji pranešimo dalis su duomenimis apie nurodytų asmenų korupciją ir tarptautinius verslo ryšius, jie gauti iš slaptų šaltinių ir slaptais metodais. Šie duomenys įslaptinti tam, kad nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys neatsiimtų savo aktyvų.
Rusijos pasiuntinys JAV ponas Anatolijus Antonovas vienoje valstybinio TV kanalo „Rosija 1“ laidų sausio 30 d. atskleidė, jog prieš savaitę Vašingtone lankėsi Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas. Buvo susitikęs su savo kolegomis, svarstė kovos su terorizmu reikalus. Rusijos ir Amerikos specialiosios tarnybos, kalbėjo pasiuntinys, bendradarbiavo ir sunkiausiais laikais. Politika yra politika, o darbas lieka darbu, – išvedžiojo jis. – Yra politiniai šūkiai, o yra realus darbas. Pasiuntinys priminė, jog abi pusės palaikė ryšius Olimpiados Sočyje metu. Reikėtų tikėtis, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir per šiais metais Rusijoje rengiamą pasaulio futbolo čempionatą. Darbas vyksta. Tik jis, kas turbūt ir teisinga, nelabai matomas mūsų žiūrovui, mūsų skaitytojui.
Tik dabar amerikiečiai sužinojo, kas pas juos svečiavosi. Senato demokratų mažumos vadovas Čakas Šumeris pareikalavo iš prezidento Donaldo Trampo administracijos paaiškinti visas šio apsilankymo aplinkybes. Juk SVR direktorius yra tarp Rusijos pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, taip pat ir draudimas atvykti į JAV (Sergejus Naryškinas į “juodąjį sąrašą pateko Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais, tada jis buvo Rusijos valstybės dūmos pirmininku). Rusija kišosi į mūsų rinkimus. Mes taikome užsienio žvalgybos vadovui sankcijas. O dabar Trampo administracija jį kviečia valso per paradines duris, – piktinosi senatorius žurnalistų akivaizdoje. Ar Jungtinių Valstijų oficialūs asmenys, susitikę su Naryškinu, kėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus? Jeigu kėlė, ką sužinojo? O svarbiausia, ar ne po šio vizito Trampo administracija atsisakė nuo sankcijų?
FSB tave stebi dieną naktį
Senatorius buvo teisus, kai teigė Naryškiną atskridus ne vieną, tačiau greičiausiai nė neįsivaizdavo, kas tai per paukščiai. Kaip sužinojo žurnalistai iš savo šaltinių, Vašingtone tuo metu svečiavosi dar du aukščiausi Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai – Federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir Gynybos ministerijos vyriausiosios valdybos (anksčiau vadinosi vyriausiąja žvalgybos valdyba, GRU). Kaip ir Naryškinas, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas buvo susitikęs su JAV centrinės žvalgybos (CIA) direktoriumi Maiku Pompeo…
Galiausiai tai patvirtino ir pats Pompeo: viskas vyko sutinkamai su įstatymais, aptarė kai kuriuos nelengvus klausimus. O Valstybės departamento spaudos atstovė paaiškino dėl draudimo atvykti: leidžiama daryti išimtis, kai tai susiję su JAV nacionaliniais interesais. Maikas Pompeo BBC žurnalistams kiek anksčiau pasakė, kad JAV ir Rusijos žvalgybos agentūros bendradarbiauja, tačiau Rusija ir toliau laikoma oponentu su branduoliniu arsenalu. Ir vis dėlto šis atvejis, kai Jungtinėse Valstijose vykdomas tyrimas dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus ir vienu metu Vašingtone apsilanko trijų Rusijos specialiųjų tarnybų vadovai, daugumai apžvalgininkų, tarp jų ir buvusiems žvalgybos karininkams, pasirodė labai neįprastas. Negaliu prisiminti tai buvus per pastaruosius 15 metų, – pasakė buvęs CIA rezidentūros Maskvoje vadovas Stivenas Holas.
Terorizmas – ir nieko daugiau!
Vasario 6 d. rusų žiniasklaida pranešė, kad Maskvoje FSB vadovas Naryškinas papasakojo žurnalistams apie savo kelionę į JAV. Tas papasakojo, paklausus, ar susijusi jo kelionės su vadinamojo „Kremliaus sąrašo“ paskelbimu, sutilpo į vieną eilutę: Atsakysiu trumpai: Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbau tik savo profesinės veiklos rėmuose, taškas.
Daugelis abejoja kovą su terorizmu buvus svarbiausia slapto iš karto trijų aukštų pareigūnų vojažo į Vašingtoną tikslu. Pasakos vaikams, – leidinio „Sobesednik.ru“ žurnalistui pasakė dimisijos generolas leitenantas Nikolajus Leonovas, kadaise ėjęs aukštas pareigas SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB, Rusijoje padalytas į FSB, SVR ir kt.) užsienio žvalgybos valdyboje. Pasak jo, turėjo būti svarbesnis tikslas, gal net platesnis nei santykiai su JAV. Tai – aukštoji politika. Ir Rusijai to labiau reikėjo – jeigu amerikiečiams ko nors reikia, jie atvažiuoja patys pas mus mus arba susitikimui suranda trečiąją šalį, taip buvo ir sovietiniais laikais. Internetinio leidinio Agentura.ru redaktoriaus, žvalgybos tarnybų istoriko Andrejaus Soldatovo nuomone, kovos su terorizmu tema tėra dingstis, nes dauguma susitikimų ir kontaktų tarp Rusijos ir JAV specialiųjų tarnybų aiškinama būtent tuo. Šis susitikimas, greičiausiai, turėjo reikšti, kad ryšiai išlieka, tačiau signalas kažin koks nesuprantamas.
Terorizmas
Praėjusių metų gruodžio viduryje JAV ir Rusijos prezidentai kalbėjosi telefonu net du kartus per tris dienas. Pirmas paskambino Trampas ir padėkojo už palankų atsiliepimą apie jo valdymo laikotarpiu pagerėjusius Jungtinių Valstijų ekonomikos reikalus. Vis dėlto labiausiai JAV prezidentui turėjo patikti Putino pasakymas toje pačioje metinėje spaudos konferencijoje: kaltinimai Rusijai dėl kišimosi į rinkimus JAV – šnipomanija, daugiau nieko. O gruodžio 17 d. pats Putinas paskambino Trampui ir padėkojo jam už Centrinės žvalgybos valdybos Rusijos pusei perduotus duomenis, kurie leido užkardyti teroristinę ataką Sankt Peterburge (rusų specialiosios tarnybos susekė ir sulaikė septynis teroristus, planavusius sprogdinimus Kazanės soboro rajone ir kitose žmonių susibūrimo vietose). Savo ruožtu Trampas paskambino CIA direktoriui Maikui Pompeo ir padėkojo talentingiems bendradarbiams ir visai žvalgybos bendrijai už puikų darbą.
Ir štai dar ką pasakė Putinas telefonu, o išgirdo visi: Rusijos specialiosios tarnybos, gavusios duomenų apie teroristinę grėsmę JAV ir jos piliečiams, nedelsdama perduos juos kolegoms amerikiečiams partnerystės kanalais. Beje, 2016 metų rudenį Rusijos prezidentas prancūzų TV kanalui TF1 skundėsi, jog JAV dažnai numoja ranka į Rusijos specialiųjų tarnybų amerikiečiams perduodamus duomenis apie planuojamus teroristinius aktus. Antai jie pranešė apie grėsmę keliančius asmenis (brolius Carnajevus), tačiau amerikiečiai į tai neatsižvelgė , o po kelių mėnesių Bostone nuaidėjo sprogimai (2013)… Politologui Andrejui Piontkovskiui įsiminė Putiną ne vieną kartą grįžtant prie šios istorijos ir priekaištaujant: štai matote, jie nepasirengę bendradarbiauti su mumis kovoje su tarptautiniu terorizmu net tais atvejais, kai būna grėsmė jų pačių saugumui.
Rusiškas virusas po padidinamuoju stiklu
Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai ko gero dar tebebuvojo Vašingtone, kai olandų „De Volkskrant” parašė, kaip šalies žvalgybos ir saugumo tarnyba (AIVD) atskleidė Rusiją kišantis į rinkimus JAV 2016 metais („Dutch agencies provide crucial intel about Russia’s interference in US-elections”). Operaciją pradėjo 2014-ųjų vasarą. AIVD programuotojas įsismelkė į Maskvos universiteto rūmų Raudonosios aikštės apylinkėje kompiuterių tinklą nežinodamas, kas jo laukia, ir tik praėjus vieneriams metams išaiškėjo, kad tai buvo skandalingai žinomos rusų įsilaužėlių grupės „Cozy Bear“ (malonioji meška?) tinklas. Ši viena geriausiai pasaulyje žinomų kenkėjiškų programų kūrėjų ir elektroninių duomenų vagių grupė nuo 2010 metų daug sykių atakavo įvairių šalių vyriausybių ir korporacijų, taip pat ir olandų, duomenų saugyklas. Kai „Cozy Bear“ nusitaikė į JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto tinklą, olandai visa tai stebėjo rusams nieko neįtariant.
Didelės paslapties olandai neatskledė, tačiau sužinojome juos nustačius vietą, kur plušėjo kenkėjai. Vingiuotas koridorius, durys, stebėjimo kamera, rodanti įeinančius ir išeinančius… Olandai sugebėjo prisijunti prie šitos kameros ir nuo tol stebėjo, ne tik kaip daromas nusikaltimas, tačiau ir kas jį daro. Šios patalpos lankytojų nuotraukas lygino su žinomų rusų šnipų atvaizdais…
Nyderlandų žvalgybos AIVD būstinė. ANP nuotr.
2015-ųjų lapkričio mėnesį, kai rusai rengėsi atakuoti vieną savo taikinių – Valstybės departamentą, olandų žvalgyba apie tai pranešė JAV nacionalinės žvalgybos agentūros (NSA) atstovui Jungtinių Valastijų pasiuntinybėje Hagoje. Tas nedelsdamas perspėjo savo šalies specialiąsias tarnybas. Tada prasidėjo „mūšis“: puolantieji mėgino giliau įsiskverbti į Valstybės departamento duomenų sistemą, pasiekti ten įdiegtą savo programą ir prieiti prie duomenų, o FBI ir NSA komandos slopino vėl ir vėl pradedamą puolimą. Rusai veikia itin agresyviai, tačiau jie nežino, kad juos seka. Olandų padedami amerikiečiai įstengia kiekvieną kartą greitai užkirsti kelią kenkėjams… – aprašo „De Volkskrant“ ištisą parą trukusį „mūšį“. Vėliau CNN iš savo šaltinių sužinojo, kad tai buvo grėsmingiausia ataka prieš Amerikos vyriausybę.
Anot „De Volkskrant”, būtent olandų JAV federaliniam tyrimų biurui (FBI) perduoti duomenys buvo pagrindas pradėti tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkiminę kovą. Tačiau Donaldas Trampas atsisako pripažinti šį faktą ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko amerikiečių specialiosios tarnybos skleidžia slaptus duomenis, – rašo laikraštis. Tai papiktino olandų žvalgybą, jie pasijuto išduoti. Visiškai nepriimtina atskleisti draugiškos žvalgybos tarnybos metodus, ypač jeigu naudajamasi jų surinktais duomenimis.
2017 metų pradžioje JAV žvalgyba paskelbė pranešimą, kuriame teigiama: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgino padėti kandidatui Donaldui Trampui laimėti prezidento rinkimus. Putino nurodymu JAV buvo vykdoma slapta įtakos kampanija norint paskleisti nepasitikėjimą rinkimais, diskredituoti demokratų partijos kandidatę Hilary Klinton. Nekilo abejonių Putiną ir Rusijos vyriausybę palaikant Trampą. Maskvai ėmus rodytis, kad valstybės sekretorė Klinton gali laimėti, imtasi dar labiau ją juodinti. Putinas greičiausiai keršijo misis Klinton už tai, kad ji pritarė masiniams protestams prieš jo režimą 2011 ir 2012 metais. Tačiau nėra įrodymų rusus turėjus kokią nors įtaką pačių rinkimų vyksmui ar balsų skaičiavimui… Dabar jau prezidentu išrinktas Trampas, Baltųjų rūmų vadovas ir Kongresas gavo slaptą pranešimo versiją – su įrodymais to, kas teigiama.
Išrinktasis prezidentas keletą mėnesių mojosi nuo specialiųjų tarnybų pareiškimų dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Perskaitęs pranešimą, kai ką pripažino. Nors Rusija, Kinija, kitos šalys, išorės grupuotės ir privatūs asmenys nuolat mėgina pažeisti mūsų vyriausybinių institutų, verslo ir visuomeninių organizacijų, tarp jų ir Demokratų partijos nacionalinio komiteto, infrastruktūros saugumą, tai neturėjo visiškai jokios įtakos rinkimų rezultatams, – buvo pasakyta jo pareiškime.
Dvylika klausimų Baltųjų rūmų šeimininkui
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Trampas, anot amerikiečių politologas profesoriaus Jeno Bremerio (Ian Bremmer), pateko į spąstus. Įtariama kai kuriuos padėjėjus, administracijos bendradarbių palaikius arba smerktinus, ar tiesiog neteisėtus ryšius u rusais. Tačiau,profesoriaus nuomone, Trampas nespaus Rusijos dėl kišimosi į rinkimų kampanija ne todėl, kad gali išaiškėti jį sudarius su Maskvą kokį nors sąmokslą – mažai tikėtina taip buvus. Trampui kaip žmogui svarbiausia, kad nebūtų sumenkinta jo pergalė: jis laimėjo rinkimus su didžiausia persvara, į inauguraciją atėjo daugiausia nei kada nors buvo žmonių!
Tuo tarpu kalbos apie Rusijos įsikišimą verčia abejoti, ar jo pergalė buvo tokia jau įtikinama. Žinant Trampą (nepriklausomai nuo to, ar jis kada nors kalbėjo su rusais, ar ne) galima būti tikriems jį padarysiant visa įmanoma, kad galėtų teigti: tai ne rusai padėjo – aš pats laimėjau! Tuo tarpu galėjo būti ir taip, ir kitaip. Todėl nieko stebėtina, kaip teigia profesorius, kad Trampas priešinasi sankcijoms prieš Rusiją. Ir vis dėlto „Kremliaus sąrašas“ – vienadienė naujiena. Pasak profesoriaus, visi nekantraudami laukia, kuo baigsis tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus 2016 metais.
Tyrimui vadovauja Teisingumo ministerijos specialiuoju prokuroru (Special Counsel) paskirtas 72-ejų Robertas Miuleris, garsėjantis nepriekaištinga reputacija (įstatymo gynėjas iki kaulo smegenų). 2001 metais Senatas jį vienbalsiai paskyrė FBI direktoriumi ir šias pareigas jis ėjo visus 12 metų (beje, pradėjo prieš pat rugsėjo 11-osios teroristines atakas). Miuleris turi ištirti visus ryšius ar suderintus veiksmus tarp Rusijos vadovybės ir bet kurių asmenų, susijusių su Donaldo Trampo rinkiminiu štabu. Specialusis prokuroras atsiskaitinėja Tesingumo ministerijai vadovaujančio generalinio prokuroro pavaduotojui Rodui Rozenstainui, nes pats generalinis, Džefas Sešnsas, nusišalino, kilus įtarimų, kad per rinkiminę kampaniją bendravo su Rusijos pasiuntiniu Trampo pavedimu. Amerikiečiams aišku, kad tyrimas užtruks ne vienerius metus ir nenuspėjamai paveiks būsimus Kongreso ir naujus prezidento rinkimus. Robertas Miuleris gerbiamas ir respublikonų, ir demokratų ir laikomas vienu iš nedaugelio Jungtinėse Valstijose, kas gali išsklaidyti prezidentui Trampui prikišamas nuodėmes – jo išvadai Amerika pritars.
Praėjusių metų vasarą žiniasklaida pranešė Miulerį aiškinantis, ar prezidentas Trampas netrukdė teisingumo vykdymui. Netikėtai prezidento atstatydintas FBI vadovas Džeimsas Komis Kongrese papasakojo Trampą jį prašius palikti ramybėje buvusį nacionalinio saugumo reikalų patarėją Maiklą Flyną, gerą vyruką. Buvusio FBI direktoriaus nuomone, Rusijos kišimasis į rinkimus JAV nekelia jokių abejonių. Neseniai „The New York Times” pranešė Miulerį ketinant apklausti ir prezidentą Trampą. Jį domina 2016 metais įvykęs jo sūnaus susitikimas su teisininke iš Rusijos. Sūnus parašė apie tai paaiškinimą, kuris vėliaus pasirodė esąs melagingas. Specialiojo prokuroro žmonės jau apklausė kai kuriuos Baltųjų rūmų darbuotojus, kaip buvo rašomas šis paaiškinimas ir ar dalyvavo prezidentas.
Donaldo Trampo jaunesnysis susitiko su Rusijos teisininke Natalija Veselnickaja 2016 metų vasarą Niujorke, praėjus dviem savaitėms po to, kai respublikonai jo tėvą išrinko kandidatu į prezidentus. Susitikime dalyvavo Trampo vyresniojo žentas ir rinkimų štabo vadovas Polas Manafortas. Žiniasklaidos duomenimis, Trampas vyresnysis pats diktavo minėtą paaiškinimą: susitiko aptarti rusų vaikų įvaikinimo programos. Vėliau Donaldas jaunesnysis paskelbė elektroninius laiškus, iš kurių matyti, jog su ruse advokate susitiko gavęs pranešimą šią turint labai naudingų dokumentų apie Hilary Klinton ryšius su Maskva ir šiuos dokumentai esant gautus iš Rusijos generalinio prokuroro aplinkos. Rusijos prezidento spaudos sekretorius vėliau tikino, jog Vladimiras Putinas nė girdėti negirdėjęs apie kažin kokią Veselnickąją.
Šis susitikimas – viena iš dvylikos temų, kuriose gali rastis daugiau aiškumo po to, kai bus apklaustas prezidentas Trampas. Sausio pabaigoje specialusis prokuroras apklausė JAV generalinį prokurorą Džefą Sešnsą – vieną artimiausių prezidento Trampo bendražygių. Pats Trampas per TV pareiškė su nekantrumu laukiantis pokalbio su Miuleriu ir pasirengęs duoti parodymus prisiektinai, nes jam nesą ko slėpti. Baltųjų rūmų šeimininkas gal norėtų greičiau atsikratyti jį lydinčių įtarimų ir padaryti galą kalboms apie „rusų sąmokslą“. Prezidento atėjimas į apklausą – tai ypatingas atvejis; Trampo pirmtakai to vengė. Prezidento advokatai svarsto, ar ne geriau būtų atsisakyti apklausos. Reputacija, suprantama, smarkiai nukentės, tačiau bus dar blogiau apsimelavus. Nebet pateikti raštiškus atsakymus, atidžiai juos apsvarsčius…
Dvidešimt Amerikos senatorių ir kongresmenų parašė piktoką laišką JAV prezidentui Donaldui Trampui. Jie reikalauja, kad prezidentas paaiškintų, kokio velnio į Vašingtoną buvo atvykę Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai.
Omenyje turimas Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergėjus Naryškinas, Federalinės saugumo tarnybos FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos GRU generalinio štabo viršininkas Igorius Korobovas.
Manoma, kad tai susiję su vadinamąja „Kremliaus ataskaita“, kurią parengė JAV finansų ministerija (griežtos ekonominės sankcijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms). Buvęs Rusijos federacijos Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas, remdamasis šaltiniais JAV Kongrese, viešai televizijoje „Priamoj“ pareiškė, kad po Rusijos žvalgybos struktūrų bosų atvykimo į Ameriką toji „Kremliaus ataskaita“ galėjo būti koreguojama. Ir koreguojama greičiausiai tik viena kryptimi – švelninama.
GRU emblema
Ilja Ponomariovas mano, kad šis Rusijos saugumiečių vizitas byloja apie amerikietišką sabotažą – esą tokiais veiksmais tyčiojamasi iš veiksmingas ekonomines sankcijas Rusijai pritaikyti siekiančių Amerikos politikų. Jis netiki Rusijos ambasadoriaus Vašingtone pasiteisinimais, esą į Ameriką atvykę Rusijos žvalgybų vadovai su amerikiečiais aptarė, kaip išmintingiau koordinuoti abiejų šalių kovą su terorizmu.
Ilja Ponomariovas dar pareiškė, kad Kongrese esama manančiųjų, kad rusų žvalgybos bosai bandė susitarti su D.Trampu, jog vadinamoji „Kremliaus ataskaita“ nebūtų viešai skelbiama. Komanda pakeisti (koreguoti) „Kremliaus ataskaitos“ sąrašą atėjo netrukus po FSB, SVR ir GRU vadovų vizito į Amerikos sostinę.
Beje, šių metų sausio 29-ąją JAV Finansų ministerija perdavė svarstyti vadinamąjį „Kremliaus dosje“ – sąrašą 114 aukštų Rusijos valdininkų ir 96 labai turtingų Rusijos oligarchų, kuriems dėl tamprių ryšių su V.Putinu būtų taikomos griežtos ekonominės sankcijos (išaldytos jų sąskaitos Vakaruose, jie egalėtų atvykti į JAV). Taigi jei šios sankcijos įsigalios, finansinių trukdžių turės artimiausi V.Putino patarėjai ir padėjėjai, visi Rusijos vyriausybės nariai, įskaitant premjerą Dmitrijų Medvedevą, Maskvos ir Sankt – Peterburgo merai ir 96 verslininkai, kurių asmeninis turtas viršija 1 milijardą dolerių.
Vyriausioji žvalgybos valdyba
JAV finansų ministras Stivenas Mnučinas pabrėžė, kad antrojoje, įslaptintoje, „Kremliaus dosje“ dalyje rašoma apie galimybes Rusijai taikyti naujas ekonomines sankcijas.
Atlantic Counsil ekspertas Andersas Aslundas, kuris dalyvavo rengiant „Kremliaus dosje“, pripažino, kad sąrašas rusų, kuriuos siekiama finansiškai bausti už draugystę su V.Putinu, buvo pakoreguotas pačiu paskutiniu momentu.
Sausio 31-ąją laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Naryškinas, Bortnikovas ir Korobovas buvo susitikę su JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriumi Maikomu Pompeo. Beje, pats CŽV vadovas patvirtino, kad būta tokio susitikimo. Įdomu dar ir tai, kad amerikiečių parengtų sankcijų sąrašuose Naryškino pavardė puikuojasi nuo 2014-ųjų, o Korobovo – nuo 2016-ųjų metų. Taigi šie ponai neturėjo teisės įvažiuoti į JAV. Bet vis tik įvažiavo ir net susitiko su aukštais Amerikos žvalgybos pareigūnais.
XXX
Duodamas interviu ukrainietiškam portalui „Gordonua.com“ rusų politologas Stanislavas Belkovskis pareiškė, kad Rusijos elitas staiga atsikvošėjo, suprato, suvokė – palaikydami V.Putiną jie tuo pačiu rėmė hibridinį karą, ir dabar jiems už tai teks atsakyti savo kailiu. Žinoma, dėl tokio posūkio jie nėra laimingi. Nes tai griauna jų dešimtmečiais kurtas gyvenimiškas strategijas. Jie iki paskutinės akimirkos vylėsi, kad nebus įtraukti į „Juoduosius sąrašus“. Jie juk dėjosi esą liberalais, ir staiga paaiškėjo, kad juos liberalais laiko tik Rusijos nepraustaburniai ir kvailiai. O Vakaruose jie – kalti, tegul ir netiesogiai, dėl karo nusikaltimų.
Politologas Stanislavas Belkovskis
St.Belkovskis: „Aš kaip nusimanantis šiuose klausimuose ekspertas galiu pasakyti – Rusijos elitas apimtas panikos. Jie visąlaik buvo įsitikinę, akd jų vaikai ir anūkai pasiturinčiai ir ramiai gyvens Vakaruose. Dabar ši svajonė – labai abejotina“.
Vienintelis, kas dėl tokio likimo keliamų viražų patenkintas – tai Rusijos prezidentas. Kodėl? Ši psichikos būsena aprašyta Zigmundo Froido knygoje „Kitoje malonumo pusėje“. Taigi V.Putinas nori atkeršyti savo draugams. Jis prezidentu tapo užtektinai jaunas – 47-erių metų. O tapęs prezidentu prarado visą asmeninę laisvę. Kada Putinas sako, kad jis vergas, irkluojantis galerą, jis sako tiesą. Jis labai daug ko neali. Jis negali laisvai maudytis jūroje be apsaugos ir palydos, jis negali paplaukioti savo jachta po Ramųjį vandenyną, jis net negali savo vaikams duoti savo pavardės.
O visi jo draugai, būtent jo dėka uždirbę milijonus ir milijardus, žymiai laisvesni. Todėl V.Putinas mano, kad jo draugai, kuriems jis už lojalumą padėjo praturtėti, turi dėl jo ir nukentėti. Maždaug taip: aš jums padėjau įgyti milžiniškos finansinės ir politinės įtakos, dabar jūs turite įrodyti, kad aš neapsirikau, pasirinkdamas jus savo draugais ir leisdamas jums tapti turtingais. Tai reiškia, kad jūs ir ateityje turite demonstruoti ištikimybę man, o ne Vakarams.
Bet, pasak St.Belkovskio, Rusijos elitas dabar nėra tikras, jog jam būtinai reikia aukotis dėl V.Putino. Elitas nenori aukotis. Jis svarsto, kaip būtų galima išvengti tokios dalios.
St.Belkovskio įsitikinimu, JAV prezidentas D.Trampas siekia tęsti Barako Obamo politiką Rusijos atžvilgiu. Tiksliau tariant, nenori Rusijos spausti. Nei žodžiais, nei darbais.
Slaptai.lt svečias – Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius LAURINAVIČIUS.
Mūsų pokalbio temos – kelios. Pavyzdžiui, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją, ar Rusijos žvalgyba turi Donaldą Trampą kompromituojančios medžiagos, kaip rusų įtakos agentai bandė išnaudoti „Brexit“ ir kaip jie naudojasi politinėmis įtampomis Katalonijoje.
Antrasis klausimas – ar JAV slaptosios tarnybos padarė viską, kad apsaugotų Amerikos visuomenę nuo priešiškų įtakų?
Trečiasis svarstymas – kaip klostosi JAV ir Europos santykiai? Taigi – ar oficialusis Vašingtonas ryžtingai nusiteikęs ginti Lietuvą pačiu tragiškiausiu atveju?
JAV teisėsauga identifikavo Rusijos vyriausybės darbuotojus, kurie esą susiję su kibernetinėmis atakomis per JAV rinkimų kampaniją.
JAV teisėsauga, anot žiniasklaidos, iššifravo daugiau kaip šešis Rusijos vyriausybės darbuotojus, dalyvavusius programišių atakose per JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tyrėjai surinko įrodymų apie šiuos įtariamuosius ir galimai kitais metais pateiks formalius kaltinimus, ketvirtadienį rašo „Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Įtariamųjų pavardės neįvardytos.
Programišiai iš Rusijos žvalgybos ir karinio aparato, pasak laikraščio, susiję su kibernetinėmis atakomis prieš JAV demokratų partijos būstinę.
Kibernetiniai piratai esą tada įsilaužė į elektroninį paštą ir susirašinėjimo medžiagą paskelbė “Wikileaks“ platformoje. Laiškuose būta kandidatei į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton) nepalankios medžiagos. H. Klinton netikėtą savo pralaimėjimą rinkimuose Donaldui Trampui (Donald Trum), be kita ko, siejo su spėjama Rusijos įtaka.
JAV žvalgyba dar prieš rinkimus 2016 metų lapkritį padarė išvadą, kad su kibernetinėmis atakomis susijusi Rusijos vyriausybė, tačiau iki šiol nepateikė detalios informacijos apie tai, kodėl priėjo prie tokios išvados.
Galimi JAV teisėsaugos veiksmai prieš Rusijos vyriausybės darbuotojus suteiktų aferai papildomos dimensijos. Nors „labai mažai tikėtina“, kad minėti rusai galėtų būti sulaikyti JAV žinybų, tačiau teisinis persekiojimas apsunkintų jų keliones.
Socialinis tinklas „Facebook“ teigia, kad net 126 mln. jo vartotojų Jungtinėse Valstijose per pastaruosius dvejus metus galėjo matyti Rusijoje veikiančių specialistų kurtą turinį, praneša BBC.
Socialinio tinklo teigimu, prieš ir po 2016 metų prezidento rinkimų buvo paskelbta apie 80 tūkst. žinučių. Dauguma jų buvo susijusios su visuomenę skaldančiais socialiniais ir politiniais klausimais.
Šią informaciją „Facebook“ paskelbė prieš JAV Senato klausymus, kuriuose šis socialinis tinklas, kartu su „Twitter“ ir „Google“, aptars Rusijos poveikį populiarioms interneto svetainėms.
Pati Rusija neigia mėginusi kištis į praėjusius JAV prezidento rinkimus, kuriuose Donaldas Trampas (Donald Trump) įveikė Hilari Klinton (Hillary Clinton).
Minėtosios 80 tūkst. žinučių buvo skelbiamos nuo 2015 metų birželio iki 2017 metų rugpjūčio.
Anot „Facebook“, jas paskelbė su Kremliumi siejama Rusijos įmonė.
„Tokie veiksmai prieštarauja „Facebook“ misijai kurti bendruomenę ir viskam, kam atstovaujame“, – sakė „Facebook“ vyriausiasis teisininkas Kolinas Strečas (Colin Stretch).
„Esame pasiryžę daryti viską, ką galime, kad spręstume šio naujo tipo grėsmės klausimą“, – pridūrė K. Strečas.
„Prieš 70 metų Džordžo Kenano straipsnis „Sovietinio elgesio ištakos“ nulėmė amerikiečių SSSR tramdymo politikos kursą. Po SSSR griūties ir dešimtmečius trukusio chaoso, kuris nusmukdė Rusijos regioninę ir globalinę įtaką, prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo realizuoti nacionalinio saugumo strategiją, atkuriant Rusijos kaip didžios valstybės statusą“, – laikraštyje „The Washington Post“ rašo Danielis Hofmanas, buvęs CŽV rezidentūros viršininkas.
Taigi V. Putinas labai norėjo, kad į Rusiją būtų žiūrima kaip į lygią Jungtinėms Valstijoms pagal autoritetą, o taip pat stengėsi garantuoti, kad Vakarų laisvės, valios ir demokratijos idealai nekeltų pavojaus jo režimui.
„Didelė dalis mano karjeros CŽV laikotarpiu buvo sukoncentruota į Rusiją, – praneša autorius, – ir, jeigu aš ko nors išmokau, tai to, kad Putinas, kuris liūto dalį Rusijos karinių ir žvalgybinių išteklių nukreipia prieš JAV, toliau, kaip jo sovietiniai pirmtakai, suvokia JAV kaip pagrindinį Rusijos priešą“.
„Dabar Putinas bandė eksportuoti rusiškas žalingas idėjas ir įtaką mūsų tėvynei, – sakoma straipsnyje. – Jis specialiai atakavo mūsų socialinius tinklus, kad paveiktų 2016 metų prezidento rinkimus ir sužlugdytų mūsų pasitikėjimą šiuolaikiška kibernetine infrastruktūra, kuri tapo tokia svarbi mūsų demokratiniam procesui“.
„Kenanas perspėjo mus dėl Rusijos „paslaptingumo, uždarumo, dviveidiškumo, įtarumo ir pradinių nedraugiškų ketinimų“, – pažymi ekspertas. – Kenanas pranašiškai rašė, kad „visada bus amerikiečių, išsišokančių su džiūgaujančiais skelbimais, esą „rusai pasikeitė“, bet mūsų neturi klaidinti taktiniai Kremliaus manevrai. Kenanas patarė mums atsispirti sovietų pastangoms kontroliuoti ir iškraipyti tiesą“.
„Ar paskutinės Rusijos kibernetinės atakos prieš mūsų demokratijos institutus taps lūžiu, kuris pagaliau privers mus praregėti? – svarsto buvęs CŽV bendradarbis. – Ar mes galime parengti XXI amžiaus strategiją Rusijos atžvilgiu, sukoncentruotą į mūsų sąjungos stiprinimą NATO rėmuose, paramą tokioms sąjungininkėms kaip Ukraina, didinant jos aprūpinimą informacija ir ginklais, sukoncentruotą į šlykščios Rusijos įtakos Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų tramdymą ir priešinimąsi Rusijos įtakos bei šnipinėjimo operacijoms?“
„Amerikos kompanijos – socialinių tinklų savininkės – iki šiol renka informaciją apie rusų hakerių operacijas 2016 metų rinkimų išvakarėse ir jų metu, – sakoma toliau. – Tuo tarpu atsakymai į incidentus kibernetinio saugumo sferoje, įskaitant teisminę ekspertizę bei kontrpriemones, turi trukti minutes, o ne mėnesius. Iš tikrųjų praėjus daugiau kaip devyneriems mėnesiams Senato ir Atstovų rūmų Žvalgybos komitetų ir Senato Teismų komiteto atliekami Rusijos reikalų tyrimai net neartėja prie pabaigos“.
„Mes vis dar turime galimybę koreguoti mūsų užsienio politikos kursą Rusijos atžvilgiu, bet su kiekvienu Rusijos įsibrovimu, to nedarydami, mes tik skatiname naują Rusijos agresiją ir stipriname pavojų mūsų nacionaliniam saugumui“, – apibendrina Hofmanas.
Jungtinės Valstijos išplatino 39-ių su Rusijos kariuomene ir žvalgybos tarnybomis susijusių įmonių sąrašą, kurių klientams ir partneriams gresia sankcijos pagal naują JAV įstatymą, praneša AFP.
Tarp įvardijamų bendrovių yra Rusijos eksporto pramonės ramsčiai, tokie kaip ginkluotės ir karinių transporto priemonių tiekėja „Rosoboronexport“ ir gerai žinoma šaunamųjų ginklų gamintoja „Kalašnikov“.
Tai, kad įmonės įtrauktos į sąrašą, dar nereiškia, jog joms pačioms gresia sankcijos, bet gali būti imtasi priemonių prieš tas bendroves, kurios su jomis atliks „reikšmingus sandorius“.
JAV Valstybės departamentas sąrašą parengė pagal Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act), kurį Kongresas priėmė liepos mėnesį, nepaisant opozicijos iš Baltųjų rūmų.
Aukšto rango JAV Valstybės departamento atstovas žurnalistams sakė, kad Kongreso ir prezidento administracija, remdamasi šio akto 231 straipsniu, sieks atsakyti į Rusijos piktavališką elgesį, susijusį su krize Rytų Ukrainoje, kibernetinį kišimąsi ir atakas bei žmogaus teisių pažeidimus.
Pasak JAV atstovo, šis akto straipsnis nukreiptas prieš reikšmingus sandorius su asmenimis iš Rusijos valdžios gynybos ir žvalgybos sektorių, kuriais gali būti parduodama pažangi rusiška ginkluotė. Draudimas įsigalios sausio pabaigoje.
Rusija, anot britų dienraščio „Times“, kiekvieną mėnesį radikaliam islamo Talibanui Afganistane siunčia dyzelino už 2,5 mln. dolerių.
Britų laikraštis cituoja anonimą Talibano iždininką, anot kurio, rusų žvalgybininkai jau maždaug 18 mėnesių per sieną su Uzbekistanu siunčia autocisternas. „Rusai duoda mums tai veltui“, – sakė jis. Talibai esą sumoka tik importo mokestį.
„Pirmosios rusų siuntos mus pasiekė prieš 18 mėnesių“, – sakė talibų iždininkas, kuris, jo pačio teigimu, yra atsakingas tik už mažą finansų dalį vienoje šalies provincijų. Pradžioje esą buvo tik keletas autocisternų „sistemai išbandyti“. Tačiau vėliau atvykstančių automobilių skaičius smarkiai išaugo.
Degalai tiekiami Talibano įmonėms, kurios parduoda juos „verslininkams Kabule“. Pelnas už pardavimus atitenka talibams. Degalų tiekimas yra tik vienas „iš daugelio metodų“, kuriais Rusija stiprina Talibano stovyklą, laikraščiui patvirtino kitas informatorius.
„Rusai bijo, kad Afganistane sustiprės „Islamo valstybė“, jei mes tapsime silpnesni, – laikraščiui sakė talibų atstovas. – Tai jiems – ir mums – keltų didelį galvos skausmą“. Rusija esą jau nemano, kad Afganistano vyriausybė gali laimėti kovą prieš Talibaną. Todėl Maskva, ieškodama sąjungininkų regione, pasirinko talibus. Esą „kalbama apie pinigus, draugiškus santykius ir ginklus“.
Panašius kaltinimus afganų ir JAV generolai Rusijai meta jau senokai. JAV generolai kaltina Maskvą siekiant sužlugdyti amerikiečių misiją Afganistane.
Talibai, kurie vėl kontroliuoja didelę dalį Afganistano, tuo tarpu oficialiai tikina negaunantys jokios pagalbos iš Rusijos. Kaltinimus atmeta ir Rusijos politikai.
„Rusai, teikdami paramą mums, siekia trijų tikslų, – „Times“ citavo neįvardytą Talibano funkcionierių iš Pakistano. – Jie nori įveikti „Islamo valstybę“, sužlugdyti JAV pastangas Afganistane ir kartu pakenkti NATO“.
