Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.

Per susirėmimus su prorusiškais separatistais karo draskomuose Ukrainos rytuose žuvo dar du kariai ukrainiečiai, pirmadienį pranešė jos kariuomenė.
 
Pastarosiomis savaitėmis šalies rytuose reguliariai vyksta susirėmimai. Jie pakerta pernai pasiektas paliaubas, kurios suteikė vilties, kad bus užbaigtas 2014 metais po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kilęs konfliktas.
 
Ukrainos kariuomenės teigimu, vienas karys žuvo šeštadienį, o kitas pirmadienį.
 
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose, Ukraina taip pat apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie jos sienos ir Kryme.
 
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė agentūrai AFP pirmadienį sakė, kad Rusija prie sienos su Rytų Ukraina sutelkė 41 tūkst. karių, o Krymo pusiasalyje – 42 tūkst. Julija Mendel pridūrė, kad prezidentas dar kovo mėnesio pabaigoje išsiuntė užklausą Kremliui, prašydamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl aštrėjančio konflikto, bet atsakymo dar negavo.
 
„Tikimės, kad prezidentas V. Putinas neatsisakys dialogo“, – sakė J. Mendel.
 
Ilgalaikis konfliktas Rytų Ukrainoje pareikalavo iš viso daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių. Nuo šių metų pradžios žuvo jau 28 Ukrainos kariai, palyginti su 50 žuvusių karių per visus 2020 metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04:13; 00:30

Rusijos tankas EPA – ELTA nuotr.

Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių. Tiek pat yra Krymo pusiasalyje, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė Julija Mendel.
 
Tvyrant įtampai, V. Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu, jis negalįs pasakyti.
 
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
 
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
 
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.13; 05:00

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė nerengsianti puolimo prieš prorusiškus separatistus, kontroliuojančius du regionus šalies rytuose. Apie tai kariuomenė pranešė augant nerimui dėl pastarosiomis dienomis suintensyvėjusio konflikto.
 
„Laikinai okupuotų teritorijų išlaisvinimas jėga neišvengiamai pareikalautų daug civilių ir karių žūčių, tai Ukrainai yra nepriimtina“, – pranešime teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariuomenės vadas Ruslanas Chomčakas.
 
Jis apkaltino Maskvą „bauginimu ir šantažavimu karine galia“, siekiant aštrinti situaciją.
 
„Ukrainą remia visas civilizuotas pasaulis. Priešo akivaizdoje nesame vieni“, – teigė R. Chomčakas.
 
Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad prie Ukrainos pasienio sutelktų Rusijos karių dabar yra daugiausiai nuo 2014 m., kai, Rusijai aneksavus Krymą, Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apsilankė Rytų Ukrainos fronto linijoje, kur jis praleido naktį.
 
„Čia sprendžiamas mūsų šalies likimas“, – feisbuko paskyroje rašė jis.
 
V. Zelenskis, į NATO kreipęsis dėl Ukrainos narystės paspartinimo, tikino ketvirtadienį apsilankęs tose vietose, kur pastarosiomis savaitėmis žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos kariai.
 
Nuo metų pradžios karo zonoje jau žuvo 26 šalies kariai, palyginimui, per visus 2020 m. susirėmimai Rytų Ukrainoje pareikalavo 50 karių gyvybių.
 
Nuo 2014 m. per karą Rytų Ukrainoje žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.10; 08:00

NATO būstinė Briuselyje

Dėl Rusijos dalinių judėjimo netoli Ukrainos sienos ir vis labiau pažeidinėjamo paliaubų susitarimo Donbaso konflikto zonoje NATO įspėja Maskvą dėl tolesnės padėties eskalacijos, rašo agentūra „Reuters“.
 
„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį“, – Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė NATO atstovas.
 
Anot jo, destabilizuojančios Rusijos priemonės kenkia pastangoms mažinti įtampą, kaip tai numatyta 2020 metų viduryje tarpininkaujant ESBO pasiektame paliaubų susitarime.
 
Sąjungininkai jau balandžio 1 dieną 30 NATO ambasadorių lygiu susitiko aptarti dabartinės saugumo padėties prie Juodosios jūros, kalbėjo atstovas. Sąjungininkai, anot jo, yra sunerimę dėl plataus masto Rusijos karinio aktyvumo šalia Ukrainos. Taip pat nerimaujama dėl to, kad Rusija pažeidė 2020 metų liepos paliaubų susitarimą ir dėl to praėjusią savaitę žuvo keturi Ukrainos kareiviai.
 
Nepatvirtintais pranešimais, Rusijos vyriausybė į pasienio regioną ir 2014 metais aneksuotą Krymą, be kita ko, permeta tankus. Vyriausybė Maskvoje kalba apie savigynos žingsnius. Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl išaugo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 09:00

Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.

Ukraina padavė Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl „tikslinių oponentų nužudymų“, antradienį pranešė pats teismas, patvirtindamas informaciją apie dar vieną Kijevo teisinį kaltinimą Maskvai.
 
Praeitą savaitę pateiktoje paraiškoje Ukraina kaltina Rusiją vykdžius nužudymus „Rusijoje ir kitų valstybių teritorijoje ne karinio konflikto situacijoje“.
 
Tai yra jau devintas kartas, kuomet Ukraina paduoda Rusiją į EŽTT. Šis teismas nagrinėja bylas dėl galimų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimų.
 
Ukraina taip pat kaltina Rusiją netiriant nužudymų ir „tyčia vykdant operacijas, skirtas pridengti atsakingus asmenis ir sutrukdyti juos nuteisti“, teigia teismas.
 
EŽTT nepateikė detalių apie galimus nužudymus.
 
Ukraina tvirtina, kad tiksliniai nužudymai pažeidžia teisę į gyvybę, kuri yra saugoma Europos Žmogaus Teisių Konvencijos. Šią konvenciją yra pasirašiusi ir Rusija.
 
Kitos Rusijos atžvilgiu Ukrainos Strasbūro teisme iškeltos bylos yra susijusios su „Malaysia Airlines“ reiso MH17 numušimu Rytų Ukrainoje 2014 m. liepą, žmogaus teisių pažeidimus Krymo pusiasalyje, kurį Rusija okupavo 2014 m., ir Rusijos įvykdytu trijų Ukrainos kariuomenės laivų sulaikymu Kerčės sąsiauryje 2018 m.
 
Ukrainos rytuose nuo 2014 m. iki dabar vyksta karas tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų. Konflikto metu žuvo beveik 13 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 15:00

Igorius Girkinas, Vladimiras Putinas. Azov. Press

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos karininkas Igorius Girkinas pripažino „moralinę kaltę“ dėl to, kad 2014-ųjų metų vasarą virš Rytų Ukrainos buvo numuštas civilius gabenęs lėktuvas MH17 (Malaysia Airlines). Šis orlaivis skrido virš teritorijos, kurią tuomet kontroliavo Igorio Girkino (šaukinys – Strelkov) vadovaujami prorusiški separatistai. Omenyje turima Donecko sritis Ukrainos rytuose.

Tądien žuvo visi keleiviai – 298. Dauguma žuvusiųjų – Nyderlandų, Malaizijos, Australijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. 80-imt iš jų – vaikai.

Į atsargą išėjęs FSB pulkininkas I.Girkinas (Игорь Гиркин) – vienas iš tų, kurį tarptautinis Hagos tribunolas įtaria esant atsakingą už tai, kad į Donecko sritį 2014-ųjų vasarą buvo atgabentas zenitinių raketų kompleksas „Buk“. Nė vienas iš įtariamųjų (trys – Rusijos piliečiai, vienas – Ukrainos pilietis) teismo posėdžiuose Hagoje nepasirodė.

„Kadangi buvau sukilėlių vadas ir aktyvus konflikto dalyvis, aš jaučiu moralinę atsakomybę už tą aviakatastrofą,“ – viešai pareiškė I.Girkinas. Ar šie žodžiai reiškia, kad dėl civilius gabenusio orlaivio katastrofos kalti rusų kariškiai, atgabenę į Ukrainos teritoriją „Buk“ kompleksą? Į šį „The Times“ leidinio klausimą I.Girkinas atsakė, esą „žmonės gali jo žodžiu interpretuoti kaip tik nori“. Nuo išsamesnių komentarų buvęs FSB karininkas išsisuko.

Igorius Girkinas (Игорь Гиркин)

Tyrėjai iš Nyderlandų yra paskelbę, kad jiems pavyko perimti telefoninius pokalbius, kurie įrodo, jog būtent rusų kariškiai dislokavo zenitinių raketų kompleksą „Buk“, iš kurio buvo paleista mirtį nešusi raketa. Būtent rusų kariškių atgabento „Buk“ raketa numušė Malaysia Airlines lėktuvą MH17. Tyrėjų perimtuose 2014-ųjų pokalbiuose dalyvauja Vladislavas Surkovas, vienas iš artimiausių Vladimiro Putino patarėjų Rytų Ukrainos klausimais, ir generolas – majoras Andrejus Burlakas, FSB pasienio kariuomenės vado pavaduotojas.

Manoma, kad lemtingąją zenitinę raketą paleidę rusų kariškiai supainiojo civilių orlaivį su kariniu Ukrainos lėktuvu. Manė numušią Ukrainos karo lėktuvą, o susprogdino civilius keleivius skraidinusį orlaivį.

Informacijos šaltinis – „The Times“ (Markas Bennetts)

2020.05.25; 07:50

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su popiežiumi Pranciškumi paprašė jo padėti išlaisvinti Ukrainos karo belaisvius, kurie yra laikomi nelaisvėje Rusijoje ir Donbaso teritorijose, skelbia „Reuters“.
 
„Popiežius daro viską, kas įmanoma, kad pasaulyje būtų pasiekta taika ir harmonija. Paprašiau jo pagalbos išvaduoti ukrainiečius, paimtus į nelaisvę Donbase, Kryme ir Rusijoje“, – teigė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad Šventasis Sostas galėtų atlikti svarbų vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.
 
Rusijos ir Ukrainos santykiai nutrūko 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Vatikaną sieja diplomatiniai santykiai tiek su Ukraina, tiek su Rusija.
 
Nors gruodžio 29 d. Donbase Ukrainos vyriausybės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai apsikeitė belaisviais, neaišku, kiek Ukrainos vyriausybės karių vis dar yra laikomi nelaisvėje. Aktyvistai teigia, kad jų yra apie 100.
 
V. Zelenskis pernai balandį laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus, žadėdamas užbaigti penkerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje ir sugrąžinti belaisvius namo.
 
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba skelbė, kad Vatikane lankydamasis V. Zelenskis taip pat pakvietė popiežių Pranciškų apsilankyti Donbase.
 
„Pakviečiau jį į Ukrainą. Esu tikras, kad jis apsilankys Ukrainoje, ir ne tik sostinėje. Aš sakiau, kad, norint visiškai suprasti, kas vyksta rytuose, turime apsilankyti Ukrainos rytuose“, – sakė Ukrainos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 16:30

Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė Rusijai dėl veiksmų Rytų Ukrainoje taikomas sankcijas dar šešiems mėnesiams, pastarąjį sprendimą bloko šalių lyderiai priėmė praėjusią savaitę.
 
Pirmą kartą sankcijos buvo pritaikytos 2014 m. liepą, dėl Rusijos įvykdytos Krymo, priklausančio Ukrainai, aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams šalies rytuose.
 
Šios sankcijos nuo to laiko atnaujinamos kas šešis mėnesius. Ketvirtadienį jas pratęsus, sankcijos dabar galios iki 2020 m. liepos 31 d.
 
ES sankcijų švelninimą siejo su pažanga vedant Minsko susitarimą, kuriuo raginama įgyvendinti besąlygiškas paliaubas, abiems pusėms nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje patraukiant sunkiąją ginkluotę. Tai turėjo būti įgyvendinta iki 2015 m. pabaigos.
 
„Kadangi tai nebuvo įgyvendinta, sankcijos išlieka“, – pareiškime rašė ES atstovai.
 
Kiek anksčiau šį mėnesį taip vadinamo Normandijos formato viršūnių susitikimo, kuriam tarpininkavo Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel, metu, pirmą kartą susitiko Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis.
 
Jie susitarė iki metų pabaigos Rytų Ukrainoje įgyvendinti visišką ugnies nutraukimą.
 
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame viršūnių susitikime, E. Macronui ir A. Merkel pristačius Normandijos formato susitikimo Paryžiuje rezultatus, Europos šalių lyderiai nusprendė sankcijas pratęsti.
 
ES sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, dėl jų Rusijos bankai negali dalyvauti ES rinkose, ribojamas ES importas.
 
Imtasi ir atskirų priemonių, kuriomis ribojama įmonių ir paskirų asmenų aneksuotose Krymo ir Sevastopolio teritorijose veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 00:05

Ukrainos sostinės Kijevo centre gruodžio 1-osios vakarą ginkluoti užpuolikai apšaudė automobilį, kaip pranešama, priklausantį verslininkui ir Kijevo srities tarybos nariui Viačeslavui Sobolevui. Žuvo trimetis V. Sobolevo sūnus, remdamasi policijos šaltiniu praneša agentūra „Reuters“.
 
Nežinomi ginkluoti asmenys šaudė į „Range Rover“ markės automobilį, kurį, kaip teigiama, vairavo V. Sobolevas. Užpuolikai norėjo nušauti patį V. Sobolevą, bet kulka pataikė į kartu važiavusį politiko sūnų. Vaikas mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę.
 
Užpuolikai paspruko „Lexus“ automobiliu.
 
Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministerija neidentifikavo automobilio savininko ir aukos tapatybių.
 
„Dėl patirtos šautinės žaizdos greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę mirė vaikas“, – skelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
 
V. Sobolevas yra verslininkas iš Donecko Rytų Ukrainoje, kur nuo 2014 metų vyksta ginkluotas konfliktas. Jis 2015 metais išrinktas į Kijevo srities tarybą kaip buvusio prezidento Petro Porošenkos bloko atstovas. 2010-2011 metais jis buvo Ukrainos nacionalinės dujų ir naftos įmonės „Naftogaz“ vadovo pavaduotojas.
 
Žuvęs trimetis buvo jauniausias penkių vaikų tėvo V. Sobolevo vaikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:52

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus atstovai penktadienį teigė, kad Ukrainos taikos procesui aptarti skirtas Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas galėtų įvykti kitą mėnesį.
 
„Vyksta aktyvus pasiruošimas, o kai paaiškės rezultatai, kuriuos galės patvirtinti vadovai, tada susitarsime dėl datos, – spaudos atstovams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas. – Jei darbas bus sėkmingas, kodėl gi nesurengus vadovų susitikimo spalį?“. J. Ušakovo komentarus citavo TASS žiniasklaidos agentūra.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad susitikimas būtų rengiamas dar šį mėnesį. Tik prieš keturis mėnesius prisaikdintas prezidentas V. Zelenskis yra pasiryžęs nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje. Tai prezidentas laiko darbo prioritetu.
V.Zelenskis – naujasis Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
V. Zelenskio kabinetas kiek anksčiau pranešė, kad šeštadienį šalių vadovai telefonu aptarė susitikimo galimybę ir susitarė „artimiausioje ateityje aptarti datą, kada galėtų įgyvendinti Normandijos formato susitikimą“, į kurį būtų įtrauktos ir Prancūzija bei Vokietija.
 
Nuo to laiko, kai balandį Ukrainos prezidentu buvo išrinktas V. Zelenskis, įtampai tarp Maskvos ir Kijevo mažinti dedama vis daugiau pastangų. Ši mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino surengti Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą taikos Ukrainoje klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.14; 07:30

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose po to, kai per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai.
 
Antradienį karo draskomoje Rytų Ukrainoje per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai, ir tai didžiausias vienos dienos aukų skaičius nuo liepos 21 dienos, kai įsigaliojo paliaubos.
 
„Paskambinau jam skubiai ir pasakiau, kad tai nepriartina mūsų prie taikos“, – per trumpą spaudos konferenciją po skubaus susitikimo su saugumo pajėgomis sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad paragino V. Putiną paprašyti Maskvos remiamų separatistų „liautis žudyti mūsų žmones“.
 
Ukrainos vadovas sakė, kad paprašė Rusijos prezidento daryti spaudimą separatistams Ukrainos rytuose, bei pridūrė, kad pokalbis su V. Putinu buvo ilgas.
 
Šis abiejų šalių prezidentų pokalbis telefonu yra tik antrasis V. Zelenskiui einant Ukrainos prezidento pareigas.
 
Ukrainos ir Rusijos prezidentų pokalbis telefonu vyko trečiadienį ryte. Kaip pranešama, antradienį V. Zelenskis taip pat paragino Normandijos ketverto šalių lyderius – Rusijos prezidentą V. Putiną, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – kaip galima greičiau surengti susitikimą aptarti keturių ukrainiečių karių žūtį.
 
Ukrainos pajėgos ir prorusiški separatistai, kurie įkūrė dvi „liaudies respublikas“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kovoja nuo 2014 metų balandžio. Kovos prasidėjo po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
 
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas žuvo apie 13 000 žmonių.
Vis dėlto Rusija neigia remianti separatistus Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 03:00

Karo draskomoje Rytų Ukrainoje per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai. Tai didžiausias vienos dienos aukų skaičius per pastarąsias dvi savaites – nuo liepos 21 d., kai įsigaliojo paliaubos.
 
Pasak Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Aleksandro Daniliuko, kariai mirė per ataką prie Pavlopolio kaimo, esančio netoli Kijevo kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio.
 
Kitos atakos metu, surengtos po vidurnakčio, Maskvos remiami separatistai apšaudė Ukrainos kariuomenės pozicijas netoli Bohdanivkos kaimo.
 
Ukrainos pajėgos ir prorusiški separatistai, kurie įkūrė dvi „liaudies respublikas“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kovoja nuo 2014 metų balandžio. Kovos prasidėjo po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
 
Per kovas žuvo apie 13 000 žmonių.
 
Rusija neigia remianti separatistus Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 06:50

Rytų Ukrainos separatistai paleido keturis nelaisvėje laikytus Ukrainos piliečius ir apibūdino tai „geros valios gestu“.
 
Vietos žiniasklaida skelbė, kad vyrai, kurių amžius svyruoja nuo 30 iki 54 metų, penktadienio popietę atvyko į Ukrainos sostinę Kijevą.
 
Kaip pranešama, kalinių perdavimą suorganizavo Rusijai palankus Ukrainos politikas Viktoras Medvedčiukas. Jis ir jo partija „Opozicijos platforma“ yra viešai remiami Kremliaus.
 
Ukrainos gyventojai po mažiau nei trijų savaičių balsuos išankstiniuose parlamento rinkimuose. Apklausose V. Medvedčiuko partijai prognozuojama antra vieta.
 
Tam tikras Donecko ir Luhansko sričių (Rytų Ukraina) dalis nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas tarp separatistų ir Ukrainos saugumo pajėgų žuvo 13 000 žmonių.
 
Rusijoje, okupuotame Kryme ir vyriausybės nekontroliuojamose srityse Donbase nelaisvėje laikoma šimtai ukrainiečių politinių ir karo kalinių. Ukrainos kalėjimuose taip pat laikoma keli šimtai separatistų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 03:00

Ukraina švenčia Nepriklausomybės dieną. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos kariuomenės vertinimu, Rusijos keliama grėsmė šiuo metu yra tokia didelė, kokios nebuvo nuo 2014 metų, praneša agentūra „Reuters“.

Rusijos vyriausybė nuo rugpjūčio pasienyje telkė savo pajėgas, antradienį interviu „Reuters“ sakė Ukrainos generalinio štabo vadas Viktoras Muženka. „Mes susiduriame su agresoriumi, nepripažįstančiu jokių teisinių, moralinių ar kitų ribų“, – pabrėžė jis. Kerčės sąsiaurio blokadą aukštas kariškis pavadino „agresijos aktu“.

Santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos smarkiai pablogėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir dėl paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

Konfliktas Donbase pareikalavo daugiau kaip 10 000 žmonių gyvybių. Vyriausybė Maskvoje neigia siunčianti į regioną ginkluotę ir karius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:21

Rytų Ukrainos „respublikos“ išsirinko separatistų lyderius. EPA-ELTA nuotr.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo pastaruoju metu joms vadovavę separatistų lyderiai, rodo pirmadienį paskelbti balsavimo rezultatai. Rinkimus ir jų rezultatus neteisėtais laiko tiek Kijevas, tiek Vakarų šalys.

Rinkimai Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias nuo 2014-ųjų kontroliuoja separatistai, surengti po to, kai rugpjūtį per sprogimą žuvo Donecko separatistų vadas Aleksandras Zacharčenka.

Po A. Zacharčenkos žūties laikinai Doneckui vadovavęs 37-erių Denisas Pušilinas išrinktas nuolatiniu regiono vadovu. Suskaičiavus beveik visus rinkėjų balsus, jis buvo surinkęs 61 proc. balsų, pranešė vietos rinkimų komisija.

Luhansko separatistų lyderio pareigas ėjęs Leonidas Pasečnikas taip pat perrinktas regiono vadovu. Skelbiama, kad jis surinko 68 proc. balsų.

Donecke žuvęs Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.

Prie balsavimą pasmerkusių užsienio šalių lyderių ir įvairių organizacijų pareigūnų prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Sekmadienį Paryžiuje vykusio Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimo kuluaruose susitikę su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, jie rinkimus pavadino „nelegaliais ir neteisėtais“.

„Šitie vadinamieji rinkimai pakerta Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – bendrame pareiškime teigė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:21

Donecke žuvo Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį per bombos sprogimą kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis A. Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad pasikėsinimas į pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos lyderį Aleksandrą Zacharčenką yra „provokacija“, kuri pakenks pasiektiems Minsko (taikos) susitarimams.

„Tai, be jokios abejonės, provokacija“, – Rusijos žiniasklaida cituoja Kremliaus atstovo D. Peskovo žodžius, skirtus žurnalistams. „A. Zacharčenkos žūtis neabejotinai padidins įtampą regione“ ir pakenks vadinamiesiems Minsko susitarimams, sakė jis.

„Dar reikia galutinai išsiaiškinti, kas yra šios provokacijos iniciatorius“, – pareiškė D. Peskovas žurnalistams.

Kaip jau skelbta, penktadienį per bombos sprogimą kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis A. Zacharčenka. Pasak separatistų, tai buvo „teroristinis išpuolis“.

Prorusiški separatistai nuo 2014 metų kontroliuoja Rytų Ukrainą, čia jie paskelbė „Donecko liaudies respubliką“, tačiau jos užsienis nepripažįsta. Regione buvo sutarta dėl paliaubų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų karių ir separatistų, tačiau jų nesilaikoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.02; 08:00

Donecke žuvo Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.

Per bombos sprogimą žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis Aleksandras Zacharčenka. Apie tai penktadienį skelbia rusų žiniasklaida.

Sprogimas driokstelėjo penktadienį kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste, skelbia agentūra „Interfax“, remdamasi informatoriumi to paties pavadinimo separatistinio regiono administracijoje. Pasak separatistų, tai buvo „teroristinis išpuolis“.

Prorusiški separatistai nuo 2014 metų kontroliuoja Rytų Ukrainą, čia jie paskelbė „Donecko liaudies respubliką“, tačiau jos užsienis nepripažįsta. Regione buvo sutarta dėl paliaubų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų karių ir separatistų, tačiau jų nesilaikoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.01; 05:45

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesvarsto apie referendumo galimybę Rytų Ukrainoje – apie tai Baltieji rūmai paskelbė paplitus spėlionėms, kad Rusija sieks surengti balsavimą separatistų rankose esančioje teritorijoje, kurio rezultatai būtų pripažinti tarptautiniu mastu, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nepaneigė, kad tokio referendumo galimybė buvo aptarta per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento susitikimą Suomijoje praėjusią savaitę.

V. Putinas ir D. Trumpas susitiko akis į akį, dalyvaujant tik vertėjams. JAV valdžios atstovai teigia nežinantys, kas tiksliai buvo aptarta.

JAV nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Garrettas Marquisas sakė, kad „vadinamojo referendumo organizavimas Ukrainos dalyje, kurios nekontroliuoja vyriausybė, būtų neteisėtas“.

Be to, JAV gynybos departamentas paskelbė, kad Ukrainai bus skirta dar 200 mln. JAV dolerių paramos įvairioms rengimo programoms ir misijų poreikiams.

Taigi bendra nuo 2014 m. skiriamos paramos suma išaugtų iki 1 mlrd. JAV dolerių, be jau neseniai leistų ginklų pardavimų, įskaitant prieštankinius ginklus.

Penktadienį Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas sakė žurnalistams, kad V. Putinas ir D. Trumpas aptarė „konkrečius pasiūlymus“, kaip išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. Žurnalistams paklausus, ambasadorius nepaneigė, kad ten galėtų būti surengtas referendumas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 08:38

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Mums svarbus Ukrainos saugumas ir teritorinis vientisumas“, – po susitikimo prezidento rūmuose sakė F. W. Steinmeieris.

Buvo tikimasi, kad prezidentai aptars Ukrainos žingsnius tolesnės integracijos į ES link ir pastangas užbaigti ne vienerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje. Vokietijos prezidentas taip pat turėjo kalbėtis su Ukrainos ministru pirmininku Vladimiru Groismanu bei susitikti su vokiečių kalbos mokytojais ir studentais Kijeve ir Lvovo mieste.

Dviejų dienų trukmės vizitą pradėdamas F. W. Steinmeieris padėjo vainiką ant nežinomojo kario kapo.

Pastaraisiais metais Vokietija buvo viena iš didžiausių sankcijų, skirtų daryti Rusijai spaudimą grąžinti Ukrainai Krymą ir užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, šalininkių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 06:15

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

Prieš pat Kalėdas viešojoje erdvėje šmėkštelėjo žinutė, kad Nyderlandai patenkino buvusio Gruzijos prezidento ir Ukrainos „Naujųjų jėgų judėjimo“ („Ruchnovychsil“) lyderio Mikheilo Saakashvillio prašymą išduoti jam vizą, pastarasis prašymą motyvavo siekiu išlaikyti ryšį su šeima – jo žmona Sandra Roelofs yra Nyderlandų pilietė.

Maištingasis gruzinas pastarosiomis savaitėmis ir šiaip įtampų nestokojančiai Ukrainos vidaus politikai nuolat žeria papildomų „siužetų“, tarp kurių ir trumpa laipiojimo stogais sesija. Irgi politinis „pijaras“, beje, viešojoje erdvėje komentuotas visu rimtumu – Gruzijos televizijai „Rustavi 2“ gruodžio 17-ąją politikas paaiškino, kad gruodžio 5-osios rytą teisėsaugininkai apie 45 minutes laužė duris Kijevo buto, kuriame jis buvo, o visi mobiliojo ryšio signalai tuo metu buvo dirbtinai užslopinti. Todėl jis užsikraustęs ant daugiabučio stogo prisiskambinti bendraminčiams negalėjo ir taip išološęs maždaug porą valandų, per kurias, pasak M.Saakashvillio, žmonės buvo informuoti, ir kieme susirinko būrys jo šalininkų bei didžiausių Ukrainos televizijos kompanijų reporteriai.

Publikai susirinkus, politikas ant to paties stogo leido uždėti jam antrankius, bet su pareigūnais nusileidęs atgal į butą pareikalavo dušo, kuriame užtruko, paskui po susistumdymo jam vėl uždėti antrankiai. Į belangę politikas gabentas ne be „įtampų“, daboklėje spėjo paskelbti neterminuotą bado streiką, tačiau greitai iš jos buvo išlaisvintas, kai Kijevo Pečersko teismas atsisakė tenkinti prokuratūros prašymą skirti politikui namų areštą dėl kaltinimo pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 2-ą dalį (bendrininkavimas nusikalstamos grupuotės nariams bei jų nusikalstamos veiklos slėpimas).

Prieš šiuos „trilerius“, gruodžio 5-ąją, Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka spaudos konferencijoje nurodė, kad buvusio Gruzijos prezidento veiklą finansuoja į Rusiją pasitraukęs irgi į Rusiją pabėgusio buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendražygis verslo oligarchas Sergejus Kurčenko. 

Kijeve kilo susirėmimai tarp Michailo Saakašvilio šalininkų ir Ukrainos specialiųų tarnybų. EPA – ELTA nuotr.

Štai tokie visais atžvilgiais nenuobodūs „politikavimai“, dėl kurių (ir netik jų), panašu, laukia ilgi teisminiai procesai. Ukrainos generalinė prokuratūra jau nežinia kiek kartų kvietė maištingą politiką atvykti į apklausą. Kai kuriais atvejais jis nuėjo – tarkime, gruodžio 18-ąją, bet parodymus duoti atsisakė pareiškęs, kad jo baudžiamoji byla turi būti perduota Ukrainos saugumo tarnybai. Paskutinis kvietimas atvykti buvo gruodžio 26 dieną, ir politiko advokatas Pavelas Bogomazovas iš pradžių suteikė vilties, kad M.Saakashvillis planuoja vykti. Dabar jau žinoma, kad ir ši apklausa neįvyko, mat, pasak kito advokato Ruslano Černoluckio, jo ginamasis gavo šaukimą ir apklausai, ir mėginių išgavimui ekspertizei, o dviejų šių veiksmų atlikimas vienu metu yra neteisėtas.

Oficialusis Kijevas skaudžiai moka už netoliaregišką sprendimą liepą panaikinti tuo metu į užsienį išvykusiam buvusiam Gruzijos prezidentui bei Ukrainos Odesos srities gubernatoriui pilietybę. Po to, kai rugsėjo viduryje savo rėmėjų jis buvo tiesiog įneštas „atgal“ į Ukrainos teritoriją, istorijoms „aplink M.Saakaschvillį“ galo nematyti. Be čia išvardytų ir ne tik šių „pastiprinimų“ istorija veikiausiai jau būtų išsisėmusi.

Jau po Nyderlandų sprendimo M.Saakashvillis televizijoje „News One“ pareiškė, kad yra gavęs pilietybės pasiūlymų iš kelių Europos valstybių, bent jau jų pagrindinių politikų, turi darbo pasiūlymą JAV, taigi galįs išvykti bet kada ir bet kur, tačiau gins savo teises Ukrainoje. Taip pat skelbia veiksiąs ramiai, be provokacijų, ir tai skamba kiek anekdotiškai. Pasak politiko, oficialusis Kijevas nori uždaryti jį į namų areštą, kad parengtų pagrindus jo ekstradicijai į Gruziją. Rugsėjo pradžioje Ukraina ne pirmą kartą gavo Tbilisio užklausimą dėl M.Saakashvillio paieškos, suėmimo bei ekstradicijos, generalinei prokuratūrai pavesta atlikti ekstradicijos prašymo analizę.

Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis jėga bando sugrįžti į Ukrainą. EPA – ELTA nuotr.

2014 ir 2015 metais Kijevas prašymus dėl buvusio Gruzijos prezidento ekstradicijos atmetė. Gruodžio 21 dienos ieškiniu Kijevo apygardos teismui (atsakovė – Ukrainos teisingumo ministerija) M.Saakasvillis reikalauja pripažinti ekstradicijos prašymo patikrą neteisėta.

Po pasilaipiojimo stogais politikas parašė privatų laišką Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuriame siūlė kartu ieškoti konflikto sprendimo kelių, bet kai Prezidento administracija laišką paskelbė, gruodžio 20-ąją savo „Facebooko“ paskyroje jau viešai ragino Ukrainos prezidentą atsistatydinti kaip nesugebantį keisti situacijos šalyje į gerąją pusę. Politikas taip pat apkaltino Prezidento administraciją provokacija, ant kurios jis „papuolęs“, kai gruodžio 17-ąją surengto mitingo metu su rėmėjais mėgino šturmuoti Oktiabrsko rūmus Kijeve, bet gavo teisėsaugininkų atkirtį. Tada nukentėjo 32 pareigūnai, į medikus kreipėsi ir pora civilių.

M.Saakashvilio demaršus jau komentuoja Kijeve akredituoti Vakarų diplomatai, per metinę spaudos konferenciją dėl „po aikštes bėgiojančio ir sumaištį keliančio gruzinų politiko“ užuojautą ukrainiečių tautai veidmainiškai skelbė Rusijos prezidentas. Taip, politikas jau neabejotina tarptautinė žvaigždė – pavardė Mikheil Saakashvilli „Google“ paieškos sistemoje renka 1 470 000 nuorodų. Vis dėlto žurnalo „Korrespondent“ sudarytame 2017-ųjų įtakingiausių ukrainiečių šimtuke maištingojo gruzino nėra.

Galima būtų atsidusti – tas intermedijų serialas kažkada juk baigsis. Bet yra ir neintermedinė pusė. Gruodžio 18-ąją buvęs Gruzijos pasiuntinybės Kijeve spaudos atstovas Bacho Korchilava savo „Facebooko“ puslapyje informavo, kad per Ukrainos rytų separatistų artilerijos ataką prie Svetlogorsko buvo sužeisti ar kontūzyti 8 „Gruzinų legiono“ kovotojai (vėliau patikslinta – nukentėjo 6 gruzinai ir 2 ukrainiečiai). „Legioną“ sudaro nepamainomo vado Mamukos Mamulashvilio vadovaujami 150 karių (anksčiau tarnavusių Gruzijos armijoje ir iš jos pasitraukusių arba atleistų), kurie nuo 2014-ųjų pradžios paraginti M.Saakasvilio nutarė padėti ukrainiečiams kautis su Rusijos samdiniais Ukrainos rytuose. Taip gruzinai atsidėkoja ukrainiečių tautai už solidarumą 2008-aisiais, kai Rusija okupavo dalį Gruzijos teritorijos.

Artilerijos ataka prieš „Gruzinų legiono“ savanorius sutapo su M.Saakshvillio rėmėjų suaktyvėjimu Kijeve ir paskatino visokius spėliojimus tarp politikų ir ekspertų benduomenėje. Sąmokslo teorijas dar pakurstė gruzinų naujienų agentūra „Timer“, kuriai vienas „Gruzinų legiono“ karys anonimiškumo pagrindais išsakė kovotojų įtarimą, jog atakavusieji tiksliai žinojo jų koordinates. „Legiono“ vadas M.Mamulashvilis atsisakė pativirtinti arba paneigti šią informaciją.

Michailas Saakašvilis grįžta į Ukrainą. Bet ar dėl to Ukrainai – geriau? EPA – ELTA nuotr.

2016-ųjų gegužę po atitinkamų sutarčių sudarymo legionas tapo motorizuoto pėstininkų bataliono „Kijevo Rusia“ padaliniu, vis dėlto Gruzijos valdžios požiūris į Ukrainos pusėje kariaujančius tautiečius nevienaprasmis – šios šalies gynybos bei vidaus reikalų ministerijos net yra paskelbusios oficialius perspėjimus dėl Gruzijos piliečių dalyvavimo koviniuose veiksmuose užsienio šalių teritorijose. Tiesa, „legionieriai“ perspėjimo nepažeidžia, nes jis liečia kariaujančius tokių grupuočių kaip „Islamo valstybė“ pusėje, o jie juk kaunasi prieš neteisėtas rusų separatistų karines struktūras. Vis dėlto į „legionierius“ su tam tikru nerimu dairomasi, mat  Tbilisyje daugelis politikų mano, jog jie visiškai pavaldūs M.Saakashvilliui. Buvęs Gruzijos prezidentas asmeniškai gerai pažįsta „legionierių“ vadą bei daugelį kovotojų, daug kartų pas juos lankėsi ir net likdavo nakvoti.

Kai situaciją aplink „Legioną“ komentuoja Gruzijos pasiuntinys Ukrainoje Gela Dumbadzė – tai yra tikras nerimo Tbilisyje ženklas, pasak radijo „Svoboda“ korespondento Georgijaus Kobaladzės (12 20), premjero Giorgiaus Kvirikashvilio vyriausybėje supranta su „Legionu“ susijusias politines rizikas. M.Saakashvillis ir jo vadovaujamas opozicinis „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) neslepia planų stiprinti spaudimą dabartinei šalies valdžiai, taip pat buvusio Gruzijos prezidento ekstradicijos į tėvynę atveju. Partija gruodžio 9-ąją paskelbė apie parašų rinkimą po reikalavimu Ukrainos bei Gruzijos valdžioms nutraukti M.Saakasvillio politinį persekiojimą, priešingu atveju pagrasino masiniais protestais. Deja, ima veikti „Real politic“ versija, nors vienas VNJ lyderių Nugzaras Ciklauri primena, kad Donbase Ukrainos pusėje kovojantys gruzinai neturi jokių politinių tikslų ir stiprina Ukrainos-Gruzijos sąjungą prieš bendrą priešą.

saakasvislis_veliava
Gruzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Primintina, kad prieš M.Saakashvillį tėvynėje iškeltos 4 baudžiamosios bylos, kita vertus, jis žinomas kaip vienas aršiausių Kremliaus priešininkų ir tuo pat metu vadovauja opozicijai Kiieve. Interviu „Svoboda“ (12 20) gruzinų politologas Tornikė Sharashenidzė sakė laikąs tikėtina versija, kad ataka prieš „Gruzinų legioną“ neatsitiktinai sutapo su M.Saakashvillio vadovaujamomis protesto akcijomis Kijeve – Maskvos netenkina gruzinų politiko įtakos stiprėjimas, o „Legioną“ Kremlius vertina kaip jo „galios instrumentą“. Taigi atakavusi gruzinų savanorius Ukrainoje Maskva parodė savo nepasitenkinimą įvykių raida Kijeve. Kita vertus, aplinkybėms pasisukus taip, kad legionieriai patrauktų į Kijevą, politiškai tai labai susilpnintų M.Saakashvillį – jie vis dėlto Gruzijos, o ne Ukrainos piliečiai.

Žodžiu, iš kurios pusės bežiūrėsi – beveik visur sumaištis. Tai ypač apmaudu, nes M.Saakasvillis, kurį norisi prisiminti kaip talentingą reformatorių, šį savo politinį paveldą barsto pavydėtinai energingai.

2017.12.30; 06:00