Didžiosios Britanijos sąjungininkės sutartinai pareikalavo paleisti Irano sulaikytą tanklaivį, plaukiojantį su Jungtinės Karalystės vėliava.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė surengsiantis konsultacijas su britais dėl Irano revoliucinės gvardijos užimto laivo. „Ir tai tik patvirtina tą, ką sakau apie Iraną: bėdos, vienos bėdos“, – Jungtinių valstijų vadovas penktadienį Baltuosiuose rūmuose sakė susirinkusiems žurnalistams.
 
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas teigia, kad Teherano įvykdytas tanklaivio sulaikymas liudija apie „nerimą keliančius signalus, kad Iranas savo neteisėtu ir destabilizuojamu elgesiu galimai renkasi pavojingą kelią“.
 
Incidentas įvyko netrukus po to, kai britams priklausančio Gibraltaro teismas pratęsė prieš dvi savaites areštuoto Irano tanklaivio sulaikymą. Iraniečių laivas sulaikytas dėl įtarimų pažeidus Europos Sąjungos Sirijai taikomas sankcijas.
 
Pasak britų kabineto nario Jameso Brokenshire’o, Londonas vis dar bando užmegzti diplomatinius kontaktus su Teheranu dėl incidento Persijos įlankoje.
 
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Irano veiksmai „trukdo būtinam įtampos Persijos įlankoje sumažinimui“. „Raginame Irano valdžios atstovus nedelsiant paleisti laivą ir jo įgulą bei gerbti laisvos laivybos Persijos įlankoje principus“, – skelbia Prancūzijos URM.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.21; 10:54

Donaldas Trampas tvirtina, kad JAV ir sąjuningininkių ryšiai nesugriaunami. EPA – ELTA nuotr.
Ceremonijoje, skirtoje paminėti 75-ąsias sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metines, kalbėdamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad ryšys tarp Amerikos ir jos sąjungininkių, „užmegztas Antrojo pasaulinio karo mūšio įkarštyje“, yra nesugriaunamas.
 
D. Trumpas kalbėjo JAV karių kapinėse Normandijoje. Prezidentas pradėjo pagerbdamas apie 60 JAV karo veteranų, atvykusių dalyvauti minėjimo ceremonijoje Normandijoje.
 
„Jūs esate šios tautos pasididžiavimas, ir mes dėkojame jums iš visos širdies“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad Normandijoje kovoję JAV kariai „kovėsi ne dėl kontrolės ir dominavimo, bet kovojo už laisvę, demokratiją ir savivaldą“.
 
„Tie, kurie čia kovojo, iškovojo ateitį mūsų tautai, išlikimą mūsų civilizacijai, ir parodė mums, kaip mylėti, branginti ir ginti mūsų gyvenimo būdą šimtmečiams į priekį. Telaimina Dievas mūsų puikius veteranus, telaimina Dievas mūsų sąjungininkes ir „D dienos“ didvyrius, ir telaimina Ameriką“, – teigė JAV vadovas.
 
Ketvirtadienį Normandijoje minimos 75-osios sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo metinės, čia šią dieną rengiami įvairūs renginiai. 1944 m. birželio 6 d. prasidėjo sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas Prancūzijos Normandijos pakrantėje. Tai buvo didžiausias įsiveržimas iš jūros į sausumą, istorijoje vadinamas „D dienos“ vardu.

Tą dieną Normandijoje išsilaipino daugiau kaip 150 tūkst. JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kanados, Lenkijos ir kitų šalių karių. Išsilaipinimas Normandijoje pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:19

Praėjus dienai po neįprastai nedarnaus Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderių susitikimo, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškoneveikė kitas dalyves, pirmadienį jis toliau tęsė kandžius žodinius išpuolius prieš kai kurias artimiausias savo šalies sąjungininkes, skelbia „Deutsche Welle“.

Singapūre esantis JAV prezidentas tviteryje paskelbė virtinę naujų piktų pranešimų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir NATO sąjungininkes, įskaitant Vokietiją.

„Sąžininga prekyba dabar bus vadinama kvailių prekyba, jei ji nėra abipusė“, – rašė D. Trumpas ir taip pat kritikavo Europą, teigdamas, kad „JAV padengia beveik visas NATO išlaidas, kad padėtų apginti šalis, kurios vėliau nulupa iš Amerikos prekyboje“.

Prezidentas ypač išskyrė Vokietiją dėl jos įmokų NATO.

„Vokietija moka 1 proc. (lėtai) nuo BVP. Tuo tarpu mes mokame 4 proc. daug didesnio BVP“, – rašė politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 05:00

Kadaise, kai universiteto studijų pabaigoje teko atplušėti tris mėnesius sovietinėje karinėje stovykloje prie Pabradės, rusas karininkas papasakojo baisų nutikimą. Stovykloje uždarytuosius sekmadieniais buvo leidžiama lankyti artimiesiems ir draugams, ir štai vieną tokį aplankė tuo metu Lietuvoje viešėję jo giminės iš Amerikos.

„Jūs įsivaizduojat – į karinį objektą atvažiavo amerikiečiai – mūsų prakeiktieji priešai (naši zakliatyje vragi)“, – piktinosi sovietinis karininkas.

Logišką išvadą buvo nesunku padaryti – jeigu mūsų okupantų prakeiktieji priešai niekada nepripažino šios okupacijos teisėtumo, tai jie yra mūsų draugai. Aš ir dauguma ten ne savo noru suvarytų lietuvių šią išvadą seniai buvo pasidarę. Bet buvo tada, o yra ir dabar, lietuvių, aiškinančių, kad mažytė Lietuva savarankiška būti negali: ji bus valdoma jeigu ne rusų, tai amerikiečių – tai koks skirtumas?

Continue reading „Laimantas Jonušys: kas mums yra Amerika?“