Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, rugsėjo 27 d. (PAP-ELTA). Buvusi Sakartvelo pirmoji ponia Sandra Roelofs aplankė buvusį šalies prezidentą Michailą Saakašvilį. Moteris paskelbė feisbuke savo nuotrauką prie „Vivamedi“ ligoninės Tbilisyje, kur gydomas jos buvęs sutuoktinis.
Trumpame komentare ji parašė, jog tik po dvejų metų pasijuto „psichiškai pasirengusi“ aplankyti kalinamą M. Saakašvilį. „Po ilgo susitikimo ir nuoširdaus pokalbio galiu pasakyti, kad mes jau nebesame kartu“, – pridūrė S. Roelofs.
Iki šiol nebuvo oficialios informacijos apie buvusios pirmosios poros skyrybas, nors 2021 metais pasirodė pranešimų apie naujus M. Saakašvilio ryšius.
Olandė S. Roelofs buvo Sakartvelo pirmoji ponia 2004-20013 metais. Ji turi Sakartvelo pilietybę ir 2016 metais iškėlė savo kandidatūrą rinkimuose į šios šalies parlamentą kaip M. Saakašvilio partijos – Jungtinio nacionalinio judėjimo – atstovė, bet mandato neiškovojo.
Pora turi du sūnus, kurie yra 17 ir 28 metų amžiaus.
2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Šiuo metu M. Saakašvilis atlieka šešerių metų laisvės atėmimo bausmę „už piktnaudžiavimą valdžia“. Jis ir jo šalininkai laiko nuosprendį politiškai motyvuotu. Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tbilisis, rugsėjo 1 d. (ELTA). Nuo 2012 metų Sakartvelą valdančios partijos pirmininkas penktadienį pranešė, kad partija pradeda apkaltos procedūrą prezidentei Salomei Zurabišvili dėl to, kad ji „šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją“. Apie tai rašo naujienų portalas „Svoboda“.
Partijos „Kartvelų svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė penktadienį specialiame brifinge patikslino, kad turėjo omenyje vizitą Berlyne, kur prezidentė S. Zurabišvili susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Diena anksčiau I. Kobachidzė paaiškino, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį „prezidentas savo reprezentacines funkcijas vykdo tik pritarus vyriausybei“, o ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, iš esmės uždraudė valstybės vadovei lankytis ne tik Vokietijoje, bet ir Ukrainoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje ir JAE.
Prezidentė ne kartą aiškino būtinybę apsilankyti Europos sostinėse, nes artėja spalis, kai ES vadovybė gali nuspręsti suteikti Sakartvelui kandidatės į ES nares statusą. Tačiau „Kartvelų svajonės“ pirmininkas šį argumentą laiko nepakankamu. Pasak I. Kobachidzės, prezidentė viena vertus, bando „prisiimti nuopelnus už europinę integraciją“, kita vertus, nori „neleisti ES vadovybei priimti teigiamo sprendimo“.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Buvusio prezidento Michailo Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) apkaltino valdančiąją partiją bandymu „sužlugdyti Europos integraciją, kad įtiktų Maskvai“. VNJ lyderiai pažymi, kad valdantieji pradėjo atvirą puolimą prieš prezidentę S. Zurabišvili iš karto po to, kai Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino ją „prancūzaite su europietiškomis užuominomis“ ir kritikavo už konfrontaciją su Rusija. Kartu D. Medvedevas gyrė „Kartvelų svajonę“ už „pragmatinę liniją“ santykiuose su Maskva.
VNJ ir kitos opozicinės partijos pareiškė, kad nepalaikys apkaltos, nes S. Zurabišvili veikia pagal Konstitucijos straipsnį, kuris įpareigoja visas valdžios šakas „daryti viską dėl Sakartvelo integracijos į NATO ir ES“.
Kitas Sakartvelo prezidentas 2024 metais bus renkamas ne visuotiniu balsavimu, o parlamento balsų dauguma iš karto po tais pačiais metais numatytų parlamento rinkimų.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, liepos 31 d. (Ukrinform-ELTA). Kinija ir Sakartvelas pirmadienį paskelbė bendrą pareiškimą dėl strateginės partnerystės – vieno aukščiausių tarpvalstybinių santykių lygmens – užmezgimo.
Kaip praneša „Ukrinform“, bendro abiejų šalių pareiškimo tekstą skelbia Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
Dokumente pažymima, kad dėl strateginės partnerystės buvo susitarta per Sakartvelo premjero Iraklio Garibašvilio šešių dienų vizitą į Kinijos Liaudies Respubliką, kuris baigsis rugpjūčio 1 d.
Kaip teigiama pareiškime, Kinija ir Sakartvelas stiprins bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir humanitarinėje srityse, taip pat glaudžiau koordinuos savo veiksmus tarptautiniuose reikaluose.
Pareiškimo preambulėje Pekinas ir Tbilisis pažymėjo, kad gerbia šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Sakartvelas pareiškė, kad tvirtai laikosi vienos Kinijos principo, tačiau apie Kinijos paramą Sakartvelo, kurio penktadalį nuo 2008 metų okupuoja Rusija, teritorijos vientisumui dokumente neužsimenama.
Pareiškime teigiama, jog Sakartvelas palaiko Kinijos modernizaciją ir tiki, kad Kinija siūlo žmonijai naują plėtros kelią.
Ekonomikos srityje šalys pasidžiaugė pastaraisiais metais nuolat augančia dvišale prekyba ir pasisakė už jos struktūros optimizavimą, produkcijos asortimento plėtrą bei Sakartvelo prekių ir paslaugų eksporto į Kiniją didinimą. Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Sakartvelas, be kita ko, patvirtino remiąs Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, o I. Garibašvilio vizito metu buvo pasirašyti keli tarpvyriausybiniai dokumentai, kuriais siekiama plėtoti dvišalį bendradarbiavimą pagal šią iniciatyvą.
Prekybos, investicijų, infrastruktūros plėtros ir kitus ekonominio bendradarbiavimo klausimus šalys ketina išsamiau aptarti artimiausiame Kinijos ir Sakartvelo prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje. Kinija pažadėjo išnagrinėti galimybę suteikti Sakartvelui lengvatinių paskolų jo socialiniams ir infrastruktūros projektams įgyvendinti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili pasmerkė vadinamojo Rusijos kariuomenės okupuotos Abchazijos parlamento sprendimą perduoti Maskvai Suchumio mieste esantį aerodromą.
Michailas Saakašvilis. Kalėjime. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, liepos 4 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu paragino Sakartvelo valdžią leisti kalinamam buvusiam šalies prezidentui Michailui Saakašviliui išvykti į užsienį gydytis. Ji tai parašė tviteryje, praneša „Ukrinform“.
„Esu labai susirūpinusi dėl nerimą keliančių kadrų iš Michailo Saakašvilio teismo, rodančių, kad jo sveikata kalėjime smarkiai pablogėjo. Raginame Sakartvelo valdžią skirti prioritetinį dėmesį jo būklei ir skubiai suteikti jam galimybę gauti gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą užsienyje“, – pareiškė Moldovos valstybės vadovė.
Kaip jau buvo pranešta, liepos 3 d. M. Saakašvilis vaizdo ryšiu dalyvavo teismo posėdyje. Buvo matyti, kaip smarkiai jis sulyso, būdamas ligoninėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė savo pasipiktinimą kalinamo M. Saakašvilio būkle ir įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją iškviesti Sakartvelo ambasadorių Ukrainoje, pareikšti jam griežtą protestą dėl elgesio su M. Saakašviliu, pasiūlyti per 48 valandas palikti Ukrainą ir vykti konsultuotis į Tbilisį. Michailas Saakašvilis – Vilniuje. Anuomet, kai dar buvo laisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų. Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Kuo arčiau liepos 11-oji, tuo daugiau nerimo. Taip, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, organizuojamas liepos 11 – 12 dienomis, – vienas iš didžiausių ir svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Taip, Lietuva pagrįstai didžiuojasi, jog keturiasdešimt NATO šalių atstovų šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu derėsis būtent Vilniuje. Šios 2023-ųjų metų NATO aljanso narių derybos rengiamos itin niūriu, pavojingu, sudėtingu metu – Rusija užpuolusi Ukrainą, prie NATO sienų kilęs pats tikriausias karas. Šio karo baigtis, nepaisant didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo, nėra iki galo aiški. Taip pat nėra šimtaprocentinių garantijų, jog Kremliaus diktatorius nesumanys atakuoti NATO aljansui priklausančių šalių, nepanaudos branduolinių ginklų.
Todėl nesuklysiu pasakęs, jog liepos viduryje Lietuvos sostinėje bus narpliojami visiems gyvybiškai svarbūs klausimai. Arba – arba. Gyvybė arba mirtis. Jei Vakarų lyderiai priims teisingus sprendimus, agresyvi Rusija bus sutramdyta. O Lietuvos sostinė įeis į Pasaulio istoriją kaip miestas, kuriame Vakarų politikai priėmė teisingus sprendimus, sudariusius galimybę „Rusiją nustumti į deramą vietą“. Bet jei į Vilnių susirinkę ponai prie derybų stalo vien gražiai kalbės, nepajėgdami deramai padėti Ukrainai, mūsų sostinė greičiausiai taps nusivylimo, apatijos ar net išdavysčių sinonimu.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Akivaizdu: jei Rusija įsitvirtins ukrainiečių žemėse, o NATO tik bejėgiškai skėsčios rankomis, Vladimiras Putinas taps dar įžūlesnis – palaužęs Kijevą imsis Baltijos šalių ir Lenkijos. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose esama „gudručių“, kurie mano, jog, jei V. Putinui paaukosime Ukrainą, kraugerio alkis bus numalšintas, ir Kremliaus diktatorius daugiau niekur niekad nesiverš. Taip manyti – kvaila. V. Putino apetitai – dideli. Jei jau atvirai, jam ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos per maža. Jam reikalinga mažų mažiausiai visa Rytų Europa. Tačiau apgaudinėti save ir kaimynus, esą V. Putinui užteks Ukrainos, – labai patogu.
Todėl nenorėčiau, jog NATO viršūnių susitikimas mano gimtajame mieste taptų būtent tuo derybų stalu, prie kurio sotaus ir ramaus gyvenimo išpaikinti bei patologiškai rusų kariuomenės bijantys Vakarų bosai tyliai nutars aukoti Ukrainą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad jo šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai dalyviai nepasiųstų aiškios žinios dėl stojimo į Aljansą terminų. Taip jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti, kada ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. V. Zelenskis akcentavo: „Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad net neįsivaizduoja Ukrainos vakarietiškose struktūrose. Jeigu mūsų nemato NATO aljanse ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“.
Ar Vakarai pajėgūs išduoti Ukrainą? Panašių išdavysčių matėme.
Pirmiausia prisiminkime, kaip 1994-ųjų rudenį Rusijai buvo paaukota Čečėnija. Tik pamanyk, tai – Rusijos vidaus reikalas. Tad Ramzanas Kadyrovas – tai ir Vakarų ištižimo vaisius. Džocharas Dudajevas vakariečiams atrodė per daug kategoriškas, per daug drąsus, per mažai demokratiškas, per mažai gerbiantis žmogaus teises, tad Vakarai turi … „tyrą lyg vaiko ašara” poną R. Kadyrovą.
Antroji Vakarų išdavystės auka yra Gruziją, arba, kaip dabar ši šalis oficialiai vadinama, – Sakartvelą. Leiskite paklausti, kas kaltas, jog Gruzijos kalėjime šiandien mirtimi vaduojasi buvęs provakarietiškas Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis? Leiskite pasiteirauti, kas kaltas, kad Tbilisyje vėl į valdžią atėjo prorusiškos jėgos? Be jokios abejonės, – Kremlius. Rusija kišasi į savo kaimynių vidaus reikalus kaip įmanydama, neleistinais, pačiais bjauriausiais būdais – spausdama karinėmis priemonėmis, papirkinėdama, žudydama, meluodama, šantažuodama ekonominėmis blokadomis. Tiesa, kalti ir patys gruzinai, nesugebėję deramai pasipriešinti Rusijos politiniam ir ekonominiam šantažui.
Michailas Saakašvilis. Viešnagė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet nejaugi nėra daugiau kaltųjų? Leiskite pateikti patį svarbiausią, patį skandalingiausią klausimą: kodėl dėl 2008-aisiais tuometinę Gruziją ištikusios tragedijos neapsiverčia liežuvis priekaištauti Vakarams – NATO ir Europos Sąjungai? Man regis, rimtas, konkrečias pažangos reformas šalyje įtvirtinti sumanęs, į NATO ir ES įstoti pasišovęs M. Saakašvilis suraitė tik vieną bjaurią klaidą – per daug pasitikėjo Vakarais. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis viliojo Tbilisį pasirinkti vakarietiškos demokratijos standartus. Tačiau širdies gilumoje greičiausiai nė neketino priimti šios Kaukazo valstybės į savo gretas, nes kam, pavyzdžiui, ES verslininkams įsigyti dar vieną konkurentą? Jau dabar nuo galvos iki kojų biurokratinė ES plyšta per visas siūles, ES nariams jau seniai keblu tarpusavyje susitarti dėl menkiausių sutarčių. Priglaudus Gruziją juk būtų dar sunkiau…
O jei Europa ir nuoširdžiai ketino Tbilisį priimti į savo šeimą, tai neperspėjo dėl svarbiausiojo. Briuselis ir Vašingtonas privalėjo tuometiniam Gruzijos lyderiui M. Saakašviliui labai atvirai pasakyti: jei puls Rusija, nepadėsime jums nei karinėmis, nei ekonominėmis priemonėmis, o Rusija, jei jums seksis, būtinai puls. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis turėjo pareigą perspėti gruzinus: Rusijos agresijos dienomis paliksime jus vienui vienus, apsiribosime vien piktais antirusiškais pareiškimais, kurių vertė – jokios vertės, nebent – tualete užpakaliui nusišluostyti.
Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Taigi Vakarai gruzinus ciniškai išdavė 2008-aisiais, kai Rusija agresyviai puolė Gruziją prisidengdama tautinių nesutarimų korta. Vakarai buvo tokie ciniški, kad net keli jų lyderiai išdrįso už atlapų griebti M. Saakašvilį, neva šis taip pat privėlė klaidų. Vakarietiškos išdavystės kaina – nuo Gruzijos atplėšta visa Pietų Osetija ir Abchazija ir ryškus Gruzijos dreifavimas Rusijos pusėn.
Todėl nesmerkiu Sakartvelo ministro pirmininko Iraklijaus Garbašvilio, šių metų gegužės mėnesį tarptautiniame forume Kataro sostinėje Dohoje paaiškinusio, kodėl jo vyriausybė 2023ž-aisiais netaikys sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Pirma, tai sužlugdytų šalies ekonomiką. Antra, kai 2008-ųjų rugpjūtį Rusija užpuolė Gruziją, Vakarai nenukreipė prieš Rusiją nė vieno mažyčio ekonominio draudimo. Prekiavo su Rusija kaip iki karo, tarsi Kaukaze nieko blogo nebūtų nutikę.
Sakartvelo premjeras mato dvigubus standartus. Kaip praneša ELTA, remdamasi AFP ir EPA pranešimais, I. Garbašvilis priekaištavo Dohoje: „Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas? Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kai po 2008-ųjų Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 procentų mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“.
Azerbaidžano pasienio punktas
O kas dėjosi 2013-ųjų lapkričio 28-ąją Vilniuje surengtame Rytų partnerystės viršūnių susitikime? Tas pats vakarietiškas cinizmas: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina kviečiamos dreifuoti Vakarų kryptimi neperspėjant jų dėl galimų karinių Rusijos išpuolių. Vilniuje viešai neištarti svarbiausi akcentai: jei Rytų partnerystės programomis susigundžiusias šalis terorizuos Maskva, NATO ir ES spruks į krūmus. Laimė, į Vilnių neva svarbiems pokalbiams pakviestų šalių vadovai ir patys suprato, kas kuo kvepia. Tąsyk nesusigundė europietiškais meduoliais. Prieš akis mirguliavo tragiška Gruzijos patirtis. Visų galvose kirbėjo ta pati mintis: „pirmiausia pažabokite Rusiją, tuomet kvieskite į svečius “. Tad iš 2013-ųjų diskusijų Vilniuje apie stebuklingai naudingas rytų partnerystes – kaip iš ožio pieno. Nebent nauda laikysime milžiniškų lėšų švaistymą tuščioms kalboms.
Beje, 2013-ųjų susitikimas Vilniuje buvo keistas dar ir tuo, kad į jį pakviesta Armėnija. Tarp Armėnijos ir kitų Rytų partnerystės programos šalių – milžiniškas skirtumas. Nei Baltarusija, nei Moldova, nei Ukraina, nei Gruzija, nei Azerbaidžanas tuomet nebuvo okupavęs nė metro svetimų teritorijų. O Armėniją tuomet derėjo laikyti pačia tikriausia agresore – ji buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą ir septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Iš Azerbaidžano ji tuomet buvo atplėšusi apie 20 proc. žemių. Maždaug milijonas azerbaidžaniečių dėl Armėnijos agresijos buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.
Taigi oficialusis Jerevanas, kaip ir tuometinis Kremlius, buvo okupantai. Tik kitokie dydžiai ir galimybės. Rusija – didelis, milžiniškas okupantas. Armėnija – mažesnė. Ir vis tik agresorius yra agresorius. Todėl oficialusis Vilnius neturėjo teisės kviesti į susitikimą Armėnijos. Pirma grąžink Azerbaidžanui 1992 – 1994-aisias užgrobtą Karabachą, tuomet belskis į ES duris. Tačiau tiek Lietuva, tiek kiti Lietuvos partneriai Europoje nusispjovė į lygybės principus – begėdiškai pritaikė dvigubus standartus. Vieną plėšiką smerkė, kitą – glostė.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Nors palankumas dvigubiems standartams – labai pavojingas. Galime susipainioti, galime netekt daug potencialių draugų. Mes jau sulaukiame pagrįstų priekaištų ne tik iš Sakartvelo premjero lūpų. Mums priekaištauti dėl dviveidystės turi teisę ir Azerbaidžanas: „Armėnijos agresija prieš Azerbaidžaną nebuvo karas, išpuolis prieš Gruziją – joks karas, o štai Rusijos karas Ukrainoje – jau tikras puolimas?“
Todėl ir nerimauju, kad liepos 11 – 12 dienomis Vilniuje organizuojama milžiniška politinė diskusija netaptų „tuščiais pliurpalais“. Galimi patys keisčiausi netikėtumai. Rusija pasyviai nesėdi sudėjusi rankų. Ji intensyviai Vakaruose ieško partnerių, kurie prievartautų Ukrainą vardan neva šventos taikos paaukoti savų teritorijų, mat „Rusijos vis tiek nepriversite atsiklaupti ant kelių”.
O jei kalbėtume pusiau rimtai, pusiau juokais, turime ir kitokio pobūdžio problemų. Lažinkimės, kiek kartų parkris, suklups, atsitrenks galva į durų staktą ar diskusijos metu užmigs JAV prezidentas Joe Bidenas, jei vis tik teiksis atskristi į Vilnių? Vienas iš paskutiniųjų JAV prezidento suklupimų – Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje šių metų birželio 2-ąją. JAV prezidentas per absolventų išleistuvių šventę nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo ir parkrito.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Parkristi, žinoma, gali ir jaunas, stiprus vyras. Bet aštuoniasdešimties metų sulaukęs JAV prezidentas pastaruoju metu per daug dažnai kritinėja lipdamas lėktuvo trapu, važiuodamas dviračiu arba leisdamasis nuo scenos. Tokie stipriausios pasaulyje šalies lyderio suklupimai neprideda Amerikai solidumo. Akivaizdu, kad J. Bidenas – per daug senas, kad rimtai prezidentautų. Galimos aliuzijos: jei prezidentas vos bepastovi ant kojų, tai ir šalis tokia pat – ant molinių kojų.
Ir vis tik tegul J. Bideno kritimai netampa juodu pranašu, bylojančiu, kad ir Vašingtono vadovaujamas NATO viršūnių susitikimas suklups „lygioje vietoje“. Nesuklupkime, nepargriūkime. Viliuosi, jog šį sykį Vakarams užteks proto ir drąsos solidžiai paremti nuo Rusijos agresijos drąsiai besiginančią Ukrainą. Europą nuo Rusijos invazijos ginantys ukrainiečiai šito nusipelnė.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, gegužės 29 d. (ELTA). Sakartvelas nemano, kad Rusijos aviacijos kompanijų skrydžių atnaujinimas kelia jam pavojų. O patį sprendimą padiktavo tik „kantrybės politika“.
Tai pareiškė Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Kviris Palitra“.
„Mes nevykdome nuolaidų Rusijai politikos. Mūsų politika yra ne nuolaidų politika, o strateginė kantrybės politika“, – sakė jis.
Anot jo, Sakartvelo vyriausybė vadovaujasi nacionaliniu interesu, kurio esmė – palaikyti taiką ir stiprinti ekonomiką. Š. Papuašvilio nuomone, „įvairūs pastarųjų metų sukrėtimai, konfliktai ir karai smarkiai pakenkė“ Sakartvelui, nublokšdami šalį „dešimtmečius atgal“.
Jis taip pat mano, kad „nuolaidų politiką“, kuria kaltinama dabartinė vyriausybė, iš tikrųjų vykdė buvusi valdančioji partija „Vieningasis nacionalinis judėjimas“, be kita ko, pardavęs strateginius objektus.
„Mes stengiamės išvengti provokacijų ir įvairių grasinimų, taip pat ir iš Rusijos. Mes niekam nieko neatiduodame, dėl nieko nesiderame… Svarbiausias mūsų tikslas – šalies suvienijimas ir europinė integracija. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina taika ir ekonominė pažanga“, – pabrėžė jis.
Tačiau jis pripažino, kad už pastarųjų Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimų pradėti skrydžius į Sakartvelą ir atšaukti vizas „slypi politinė motyvacija“.
„Manome, kad kuo daugiau šalių be vizos gali aplankyti Sakartvelo pilietis, tuo geriau. Jei kalbėsime apie saugumą, tai vienašališkas Rusijos sprendimas atšaukti vizų režimą nieko šia kryptimi nekeičia. Kas nenori, tas nevažiuos į Rusija“, – sakė Š. Papuašvilis.
Gegužės 16 d. aviacijos bendrovė „Georgian Airways“ gavo leidimą tiesioginiams skrydžiams į Rusiją. Jau gegužės 19 d. Tbilisio oro uostas priėmė pirmąjį lėktuvą iš Rusijos per ketverius metus. Opozicija jį sutiko protesto akcijomis.
Sakartvelo valdančiosios partijos lyderis Iraklis Kobachidzė protestus prieš tiesioginį oro susisiekimą su Rusija pavadino „ksenofobiškais“.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 26 d. (ELTA). Ukrainos parlamente įregistruotas nutarimo projektas dėl istorinio Sakartvelo pavadinimo vartojimo.
Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis Aukščiausiosios Rados tinklalapiu.
„Siūloma Ukrainoje oficialiu lygiu, taip pat žiniasklaidoje vartoti oficialų ir istorinį šalies pavadinimą Sakartvelas vietoj Gruzija. Atitinkamai gruzinai turi būti vadinami kartvelais“, – sakoma dokumente.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad jau beveik 15 metų oficialusis Tbilisis įtikinėja savo tarptautinius partnerius atsisakyti pavadinimo Gruzija, kuris laikomas rusifikuotu. Kartvelai prašo vartoti istorinį jų šalies pavadinimą – Sakartvelas.
Pavadinimo Gruzija oficialiuose dokumentuose jau atsisakė Lietuva, Izraelis, Pietų Korėja, Japonija, paaiškino nutarimo iniciatoriai.
„Dauguma jų ėmė vartoti lotynišką pavadinimą Georgia, bet reikia pažymėti, kad tik Lietuva nuo 2021 metų vartoja pavadinimą Sakartvelas“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Doha, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Sakartvelo ministras pirmininkas tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti taikyti sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, nes tai „sužlugdytų“ šalies ekonomiką.
Sulaukęs tarptautinės kritikos Iraklis Garbašvilis atkakliai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, per 2008 m. karą okupavusią maždaug 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
I. Garbašvilio vyriausybė atsisako taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, praėjusią savaitę atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš Rusijos į Sakartvelą Tbilisio oro uoste buvo sutikti opozicijos protestais.
„Mes ne tik pakenktume Sakartvelui, bet ir sužlugdytume savo ekonomiką, pakirstume mūsų šalies ir žmonių interesus, jei taikytume Rusijai kokias nors ekonomines sankcijas“, – Kataro ekonomikos forume sakė I. Garbašvilis. Jo teigimu, dvišalė prekyba su Rusija per metus siekia maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
I. Garbašvilis taip pat kritikavo tarptautinę bendruomenę, kad per 2008 m. Rusijos karą su Sakartvelu nesiėmė veiksmų, įskaitant sankcijas.
„Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas. Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kad po 2008 m. Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 proc. mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“, – sakė I. Garbašvilis.
Kataro forume Rusijos invazija į Ukrainą yra vienas svarbiausių klausimų, apie karą kalbėjo ir Vengrijos dešiniųjų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Jis atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali nugalėti Rusijos.
Pasak I. Garbašvilio, „niekas nežino“, kaip baigsis karas Ukrainoje. „Deja, nematome jokių ženklų, kad šis karas baigsis greitai, – pridūrė jis. – Taip pat turiu pasakyti, kad nematome ir pakankamų tarptautinės bendruomenės pastangų imtis deramų priemonių, kad būtų paskatintos konsultacijos, taikos derybos“.
Į pensiją išėjęs JAV armijos generolas ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas forume sakė manąs, kad V. Orbano pozicija „visiškai klaidinga, tai parodys istorija“. D. Petraeuso teigimu, JAV ir Europos padedama Ukraina pasirengusi pasiekti didelių laimėjimų prieš Rusijos pajėgas.
Pirmadienį mirus Lietuvių kalbos ir kultūros centro prie Tbilisio technikos universiteto vadovui, profesoriui Vidui Kavaliauskui Švietimo, mokslo ir sporto ministrė reiškia užuojautą jo artimiesiems.
„Mus paliko Lietuvos patriotas ir lietuvių kalbos puoselėtojas, nuoširdus ir didžios širdies žmogus. Jam turime būti dėkingi ir už nuoširdžių santykių tarp dviejų šalių puoselėjimą“, – pažymi ministrė J. Šiugždinienė.
Kaip praneša ministerija, kalbininko įkurtas centras vienija visus Sakartvele gyvenančius lietuvius. Jame Sakartvelo aukštųjų mokyklų studentai gali mokytis lietuvių kalbos nemokamai.
V. Kavaliauskas, gimęs 1965 m., buvo Vilniaus pedagoginio universiteto absolventas ir dėstytojas. Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre pradėjo dirbti 2012 m. Kasmet centras pritraukia vis daugiau studentų kartvelų, kurie mokosi lietuvių kalbos. V. Kavaliausko studentai ne tik lietuviškai gieda Lietuvos himną, dainuoja dainas, bet ir dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skirtose baltų kalboms, rengia bakalauro darbus apie Lietuvos ir Sakartvelo santykius.
V. Kavaliauskas yra apdovanotas Lietuvos Vyriausybės, Seimo, ministerijos padėkomis, o 2015 m. jam suteiktas Sakartvelo technikos universiteto garbės daktaro vardas.
Profesorius yra 15 mokslinių ir metodinių knygų autorius arba bendraautoris, paskelbęs daugiau kaip 50 mokslinių ir metodinių straipsnių lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, uzbekų, gruzinų, kartvelų, rumunų kalbomis, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje publikavęs daugiau kaip 250 straipsnių apie pasaulio kalbas.
2017 m. pirmoji Švietimo ir mokslo ministerijos lituanistinio švietimo dėstytojui, dirbančiam ne Lietuvoje, skirta premija teko prof. V. Kavaliauskui. Jis įvertintas už sėkmingą lietuvių kalbos propagavimą Sakartvele, abiejų šalių kultūrinių ryšių plėtrą, akademinius darbus.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tbilisis, gegužės 8 d. (Ukrinform-ELTA). Po incidento, kai nenustatytas asmuo nuplėšė Ukrainos vėliavą nuo stiebo Sakartvelo sostinės Tbilisio centriniame parke, Ukrainos ambasada pareikalavo ištirti incidentą, pranešė portalas „Georgia Online“.
Atitinkamą vaizdo įrašą išplatino televizijos kanalas „Mtavari TV“. Pasak kanalo, vėliavą nuplėšęs asmuo pats paskelbė vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose, tačiau vėliau jo paskyra tapo neprieinama. Pasak „Mtavari“, kaltininkas yra prorusiškos organizacijos „Konservatyvusis judėjimas“/ „Alt-Info“ rėmėjas.
Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas incidentą pavadino „nepriimtinu“.
„Situacija, susijusi su mūsų ukrainietiškų simbolių niokojimu, yra absoliučiai nepriimtina. Apie tai informavome Ukrainos užsienio reikalų ministeriją ir bendradarbiausime su Sakartvelo teisėsaugos institucijomis, kad incidentas būtų ištirtas, o kaltieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Sakartvelo įstatymus“, – sakė A. Kasjanovas. Tbilisio skveras. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Nuo 2022 metų sausio Sakartvele įsigaliojo įstatymas, kuris numato 1 000 larių (apie 365 eurų) baudą už valstybės, su kuria šalis palaiko diplomatinius santykius, vėliavos ar herbo išniekinimą.
Opozicinės partijos „Lelo“ lyderis Mamuka Chazaradzė sakė, kad vėliavos nuplėšimas yra provokacija, nukreipta prieš kartvelų ir ukrainiečių tautų brolybę.
„Tokie veiksmai yra Rusijos propaganda Sakartvele, ir apskritai „Alt-Info“ ir jos ideologija turėtų būti uždrausta. Nepriimtina, kad mūsų šalyje yra jėgų, kurios atstovauja šalies, okupavusios 20 proc. Sakartvelo teritorijos, interesams“, – sakė M. Chazaradzė.
Sakartvelo vidaus reikalų ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų šiuo klausimu.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Strasbūras, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Sakartvelo delegacija nedalyvavo priimant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rezoliuciją, kuria prievartinis Ukrainos vaikų perkėlimas į Rusiją pripažįstamas genocidu, nes negalėjo dalyvauti balsavime, rašo portalas „Novosti-Gruzija“.
Balandžio 24 dieną į Strasbūrą išskridusią delegaciją sudarė Sakartvelo valdančiosios partijos pirmininkas Iraklijus Kobachidzė, parlamento pirmininko pavaduotojas Archilas Talakvadzė, parlamentinės daugumos deputatai Iraklijus Čikovanis, Chatija Tsilosani, Givis Mikanadzė ir Eka Sepašvili.
Partija „Kartvelų svajonė“ pareiškė, kad jie iš anksto įsigijo atgalinius bilietus, todėl negalėjo dalyvauti balsavime.
„Bilietus į abi puses pirkome prieš kelias savaites, nes turėjome konkrečią darbotvarkę… Tai, kad mes kažkur specialiai nedalyvaujame, yra spekuliacija“, – sakė delegacijos narys Givis Mikanadzė.
Kartu valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ deputatas Beka Davitulianis neatmetė galimybės, kad „rezoliucijoje buvo dar kas nors, kam jie nepritaria“. Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
„Pavyzdžiui, vienoje iš ankstesnių rezoliucijų buvo kalbama ne tik apie paramą Ukrainai, bet ir apie [prezidento Michailo] Saakašvilio paleidimą. Tada mūsų delegacija pareiškė, kad palaikys rezoliuciją, jei ši sąlyga bus išbraukta. Bet ji nebuvo išbraukta, ir mes negalėjome pritarti rezoliucijai“, – sakė jis.
Anksčiau Ukrainos delegacijos ETPA narys, Europos solidarumo partijai atstovaujantis parlamentaras Oleksijus Hončarenka sakė, kad Sakartvelo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje neatidavė nė vieno balso už rezoliuciją dėl priverstinio Ukrainos vaikų išvežimo iš Rusijos okupuotų teritorijų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 27 dieną ETPA pripažino ukrainiečių vaikų deportaciją ir priverstinį perkėlimą į Rusijos Federacijos teritoriją genocidu ir paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą apsvarstyti baudžiamojo persekiojimo už šį nusikaltimą galimybę.
Už dokumentą, pavadintą „Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų deportacija ir prievartinis perkėlimas į Rusijos Federaciją arba į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas: sudaryti sąlygas saugiam jų grįžimui, sustabdyti šiuos nusikaltimus ir nubausti kaltininkus“, balsavo 87 deputatai iš 89 dalyvavusių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.
Sakartvele – tūkstantiniai protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai opozicijos rėmėjų dalyvauja demonstracijoje Sakartvelo sostinėje Tbilisyje. Šalies valdžia vis dažniau kaltinama demokratijos principų nepaisymu, praneša AFP.
Žmonės rinkosi į mitingą prie Sakartvelo parlamento, kurį organizavo pagrindinė opozicijos partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ (ENM). Šią partiją įkūrė buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris šiuo metu yra kalinamas.
Protestuotojai mojavo Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis ir nešė didelį plakatą su užrašu „Už europietišką ateitį“. Jie taip pat skandavo „tegyvuoja Miša“, turėdami omenyje M. Saakašvilį, kuris įkalintas šešiems metams dėl neva piktnaudžiavimo valdžia. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos įsitikinusios, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas.
Gydytojai teigia, kad provakarietiškam politikui gresia mirtis dėl daugybės sunkių negalavimų, kurie išsivystė kalinimo metu. Sakartvelai protestuoja. EPA – ELTA foto
Valdančiųjų partijos „Gruzijos svajonė“ suformuota vyriausybė kaltinama politinių oponentų įkalinimu, nepriklausomos žiniasklaidos užtildymu, slaptu kolaboravimu su Kremliumi ir valstybės pasukimu nuo narystės Europos Sąjungoje.
Mitingo metu kalbėjęs „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ pirmininkas Levanas Chabeišvilis išvardino protestuotojų reikalavimus, įskaitant politinių kalinių paleidimą ir reformų įgyvendinimą, kurios leistų Sakartvelui oficialiai pretenduoti į ES valstybės kandidatės statusą. Tbilisyje – skaitlingi protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu buvęs šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis sakė, kad dabartinę vyriausybę kontroliuoja Maskva, o gyventojų pareiga išgelbėti savo šalį nuo Rusijos statytinių. „Mes, laisvę mylintys žmonės, esame Europos šeimos dalimi. Mes nepritariame vergovei rusams“, – sakė jis.
Kovo mėnesį dešimtys tūkstančių kartvelų Tbilisyje protestavo prieš parlamento planus priimti įstatymą „dėl užsienio agentų“, panašų į tą, kuris egzistuoja Rusijoje ir kurio tikslas – užgniaužti nepasitenkinimą valdžia.
Įstatymo projektą itin kritikavo ES ir JAV. Baimindamasi žmonių spaudimo valdžia galiausiai įstatymo nepriėmė po to, kai per protestus policijai teko panaudoti ašarines dujas ir vandens patrankas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 4 d. (ELTA). Balandžio 2 d. buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį aplankę medikai konstatavo, kad jo būklė po jų ankstesnio vizito, įvykusio vasario 19 d., pablogėjo. Jis gali būti prikaustytas prie patalo.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Gruzija Online“.
Specialistų grupė, sudaryta M. Saakašvilio sveikatai stebėti, paskelbė naują medicinos išvadą dėl eksprezidento būklės.
Pasak gydytojų, dėl raumenų atrofijos M. Saakašvilis neteko dar keturių kilogramų svorio, jis sunkiai juda, mėginant atsistoti jam krenta kraujospūdis, tai lydi pusiausvyros praradimas ir koordinacijos sutrikimas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Medikų nuomone, jei svoris toliau kris, buvęs valstybės vadovas jis gali būti prikaustytas prie patalo ir nebeįstengs judėti.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 8 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi įvykius Tbilisyje ir solidarizuojasi su Sakartvelo žmonėmis, norinčiais toliau kurti europinę šalies ateitį.
Taip sakoma trečiadienį Ukrainos URM tinklalapyje paskelbtuose komentaruose, praneša „Ukrinform“.
„Ukrainos užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi įvykius Tbilisyje. Sakartvelas, kaip valstybė, siekianti tapti Europos Sąjungos nare, turi nuosekliai garantuoti piliečiams jų pagrindines teises ir laisves, įskaitant teisę taikiai protestuoti“, – pažymėjo Ukrainos užsienio politikos žinyba.
Pasak Ukrainos URM atstovų, jie atkreipė dėmesį į Sakartvelo prezidentės Salomė Zurabišvili ketinimą vetuoti įstatymą dėl vadinamųjų „užsienio agentų“, kenkiantį pilietinės visuomenės veiklai.
„Pritariame ES pozicijai, kad dabartinės redakcijos įstatymo projektas prieštarauja Europos vertybėms ir standartams. Išreiškiame solidarumą su Sakartvelo žmonėmis, norinčiais toliau kurti europinę šalies ateitį“, – sakoma dokumente.
Sakartvele tūkstančiai žmonių protestuoja prieš įstatymo projektą, kuriuo siekiama apriboti „užsienio agentų“ įtaką ir, kaip baiminasi daugelis šalies gyventojų, nutildyti kritikus.
Jei pasakysiu, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra bailys, – būsiu neteisus. Norint atvažiuoti į Rusijos užpultos Ukrainos sostinę Kijevą būtent šiandien – reikalinga drąsa. Amerikos prezidento vizitas į Kijevą šių metų vasario 20-ąją – svarbus, išskirtinis įvykis. Baltųjų rūmų šeimininkas viešai, atvirai demonstravo paramą Ukrainai, ir tai labai gražu bei prasminga. Ačiū jam už šią kelionę. Tai stiprus simbolinis antausis Kremliaus išsigimėliui Vladimirui Putinui.
Tačiau jei analizuosime, kiek nuo 2022-ųjų vasario 24-osios užsienio valstybių vadovų atvyko į Rusijos armijos apšaudomą Kijevą, privalėsime konstatuoti, jog palyginimas – ne J. Bideno naudai. Kijeve jau pabuvojo Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir dar keliolikos šalių bei Europos sąjungos vadovų. Pripažinkime, J. Bidenas suskubo į Kijevą vienas iš paskutiniųjų, kai jau tapo aišku, jog Rusija tikrai nepajėgia okupuoti Ukrainos. Be to, J. Bideno pasivaikščiojimas po Kijevą – kažin koks keistas. Jokių oficialių įsipareigojimų, jog nuo šiol Ukrainos kariuomenei bus duodama ginklų „tiek, kiek jai reikia“. J. Bidenas neištarė Kijeve: nuo šios akimirkos daugiau nebus jokių „neduosime tankų“, „neduosime lėktuvų“, „neduosime Himars“. J. Bidenas netarė nė vieno žodžio net Ukrainos parlamente. Tiesa, pažadėjo, jog Vakarai rems Ukrainą tol, kol reikės (bet tai tik žodžiai, neparemti jokiomis konkrečiomis sutartimis, jog, pavyzdžiui, Ukraina yra strateginė JAV partnerė), pažadėjo duoti vos keletą milijardų paramos (tokios sumos užtenka vos keliolikai dienų, tad labiau panašu į išmaldą, o ne į rimtą paramą). Štai ir viskas.
V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto
Analizuojant šių metų vasario 20-osios įvykius Kijeve svarbu dar paklausti, ar J. Bidenas atsibeldė į Kijevą tuomet, kai Ukrainai to labiausiai reikėjo, ar tądien, kai Amerikoje neoficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, ir demokratų lyderiui J. Bidenui prireikė politinės reklamos: žiūrėkite, koks aš drąsus, kietas, principingas. Šių eilučių autoriui įsiminė Ekonominės analizės instituto prezidento Andrėjaus Ilarionovo pastaba, jog kelione į Kijevą ponas J. Bidenas pirmiausia rūpinosi savo asmeniniais reikalais (artėja JAV prezidento rinkimai, jis žada siekti antrosios kadencijos, tad jam verkiant reikia, kad Amerikos piliečiai laikytų jį drąsiu, principingu vadovu), tad Ukraina jam – tik tarp kitko.
Neįtikinamai atrodė ir akimirkos, kai Kijeve kaukė oro pavojaus sirenos, o J. Bidenas su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ramiai vaikštinėjo po Kijevą. Net ir didžiausiam kvailiui aišku: Kremliaus banditas, kad ir koks niekšas bebūtų, nedrįs Kijevo centro bombarduoti tol, kol ten svečiuosis JAV prezidentas.
Tad net nežinau, kaip iš tikrųjų reikėtų vertinti J. Bideno vizitą į Kijevą? Karo analitikas Aleksejus Arestovičius – labai optimistiškas. Girdi, Ukrainos reikalai – vis geryn ir geryn. Esą Vakarai apsisprendė negrįžtamai: Ukrainos nepaliks likimo valiai. Suprask, J. Bideno vizitas į Ukrainą – labai stiprus ženklas. Nėra jokių abejonių: Vakarai pradeda tiekti daug ir galingų ginklų, rimtų sviedinių, todėl karas ilgai netruks, Rusijos kariauna greitai bus sutriuškinta…
Aš irgi norėčiau būti optimistas. Bet karti gyvenimiška patirtis byloja, jog žodžiai dažnai skiriasi nuo konkrečių darbų. Vis dar prisimenu, kaip J. Bidenas praėjusiais metais svaidėsi pareiškimais „neduosime to, neduosime ano“. Vis dar negaliu pamiršti, kaip Vakarų lyderiai niekingai, bailiai stumdėsi tarpusavyje: „jei anie duos tankų, tada ir aš duosiu, o jei nebus tankų iš anos šalies, tai ir aš tupėsiu tarsi pelytė po šluota“.
Tokių tūpčiojimų vietoje negalima pamiršti. Kol kas atrodo, jog Vakarai tesugeba gražiai ir optimistiškai valandų valandomis pliurpti iš tribūnų, vieną po kito rengti pompastiškus susitikimus karinėse bazėse, restoranuose, parlamentuose, o realiai grumtis su agresyviu banditu – šiaip sau.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Prisiminkime Gruzijos (Sakartvelo) pavyzdį. Vakarai rėmė demokratines reformas įgyvendinantį Michailą Saakašvilį, dalino Tbilisiui pažadus dėl narystės NATO aljanse, dėl narystės Europos Sąjungoje. Bet užteko Vladimirui Putinui užpulti Gruziją, ir Vakarų parama išskydo. Vakarai nežengė svarbiausio žingsnio: nesuteikė gruzinams realios, konkrečios, skubios karinės paramos. Jei kalbėtume visiškai atvirai, 2008-aisiais Vakarai išdavė Gruziją. Paliko ją vieną grumtis su dešimtis kartų stipresne kariuomene. JAV prezidentui neužteko drąsos išlaipinti Gruzijoje amerikietiškųjų desantininkų V. Putinui parodant tikrą kumštį.
Tad dabar Vakarai neturi nė menkiausios moralinės teisės gailiai kniaukti, esą gruzinai nusisuka nuo vakarietiškų vertybių. Dėl šio posūkio kalti ne tik gruzinai. Kalti tuometiniai JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai. Gruzinai pamatė, ko verti amerikietiški, prancūziški ar vokiški pažadai. Vakarietiški pažadai liko pažadais, o Rusijos užpuolimas buvo realus, konkretus, kruvinas ir labai skaudus (Sakartvelas neteko kelių savo teritorijų).
Ukrainoje pamuštas rusų tankas demonstruojamas Lietuvos sostinėje. Susidomėjimas milžiniškas. Slaptai.lt foto
Rusijos opozicionierius Markas Feiginas viešojoje youtube.com erdvėje dažnai kaltina oficialųjį Tbilisį kalėjime kankinant Michailą Saakašvilį. M. Feiginas teisus. M. Saakašvilis neturėtų būti marinamas viename iš Gruzijos kalėjimų. Bet M. Saakašvilis – asmeninis V. Putino priešas. Sakartvele dabar įtakingos gausios prorusiškos jėgos. Tad M. Saakašvilio gyvybei tikrai iškilęs mirtinas pavojus. Kad M. Feiginas mėgina išlaisvinti Gruzijos reformatorių, – šaunu. Bet ponas M. Feiginas visiškai nepriekaištauja Vakarams, 2008-aisiais išdavusiems Tbilisį. Jei esame principingi ir atviri, turėtume matyti visas paveikslo spalvas. M. Feiginas galėjo bent vienu žodeliu užsiminti, jog dėl M. Saakašvilio įkalinimo kalti ir Berlyno, Vašingtono, Paryžiaus ponai.
Todėl šiandien aš vis dar – pesimistas. Patikėsiu Vakarų nuoširdumu tuomet, kai ukrainiečiai galų gale ims tvirtinti, jog ginklų jau tikrai užtenka. Patikėsiu Ukrainos pergale tuomet, kai ji tikrai išvys iš visų savo teritorijų visas Rusijos pajėgas. Vakarus imsiu girti tik tuomet, kai jie į tarptautinius kalėjimus tikrai sugrūs visą V. Putino šutvę bei privers Maskvą mokėti rimtas karo reparacijas ekonomiškai nukraujavusiai Ukrainai.
O kol kas man atrodo, kad J. Bidenas – bailokas dėdė. Be kita ko, J. Bidenas jau dabar dažnokai primena liūdnai pagarsėjusį sovietų bosą Leonidą Brežnevą (tai suklumpa, tai vos paeina, tai snaudžia). Jei tikrai sieks antrosios kadencijos, tikrai bus panašus į susenusį L. Brežnevą.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 27 d. (ELTA). Europos Sąjungos valstybės narės pirmadienį paskelbė oficialų diplomatinį perspėjimą Sakartvelo vadovams dėl blogėjančios įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sveikatos būklės.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis apkaltino valstybės paskirtus gydytojus atsisakius jį gydyti ir dalyvaujant tariamame sąmoksle jį „nužudyti“.
Pirmadienį visų 27 ES valstybių narių sostinės koordinuotai pateikė oficialų diplomatinį „demaršą“ Sakartvelo teisingumo ministrui, žurnalistams sakė ES ambasadorius Sakartvele Pawelas Herczynskis.
„Esame labai susirūpinę dėl pranešimų apie blogėjančią jo sveikatą“, – sakė P. Herczynskis. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
55 metų provakarietiškas reformatorius buvo suimtas 2021 metais, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo iš užsienio į tėvynę.
Nuo praėjusių metų jis guli ligoninėje po to, kai 50 dienų atsisakė maisto protestuodamas prieš savo sulaikymą, kuris, pasak žmogaus teisių gynimo grupių, yra politiškai motyvuotas.
Grupė JAV gydytojų teigė, kad M. Saakašvilis kenčia nuo daugybės ligų, kurias sukėlė „kankinimai“ nelaisvėje.
Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Sakartvele tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą pareikšti solidarumo Ukrainai, minėdami pirmąsias Rusijos invazijos į provakarietišką šalį metines ir palaikydami Tbilisio siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, prie parlamento susirinko maždaug 20 tūkst. demonstrantų su Sakartvelo, Ukrainos ir ES vėliavomis. Mitingą suorganizavo kelios opozicinės partijos ir Sakartvele įsikūrę Ukrainos aktyvistai. Per demonstraciją nuskambėjus Sakartvelo ir Ukrainos himnams minia skandavo: „Šlovė Ukrainai!“
„Mes, Sakartvelo piliečiai, politinės partijos, pilietinė visuomenė ir čia gyvenantys ukrainiečiai, šiandien esame vieningi solidarizuodamiesi su didvyriška Ukrainos tauta“, – sakoma organizatorių pranešime.
Kyjivo meras Vytalijus Klyčko kreipėsi į mitingą vaizdo ryšiu iš Ukrainos sostinės ir padėkojo kartvelams už paramą. „Šiandien mes giname Europą ir jos vertybes“, – sakė jis aidint minios plojimams ir pridūrė esąs tikras, kad Ukraina ir Sakartvelas taps „ES narėmis“.
Mitingas surengtas didėjant nepasitenkinimui dėl, kaip teigia kritikai, Sakartvelo vyriausybės atsitraukimo nuo demokratijos, pakertančio šalies prie Juodosios jūros siekį tapti ES nare.
Penktadienį paskelbtame pareiškime Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis sakė: „Rusijos pradėtas karas yra visiškai nepriimtinas ir nuo pat pirmos jo dienos Sakartvelo žmonės yra kartu su Ukrainos žmonėmis“. Tačiau jo vyriausybė sulaukė griežtos pilietinių aktyvistų ir opozicijos kritikos, kad puoselėja antiukrainietiškas nuotaikas ir nukreipia Sakartvelą iš provakarietiško kelio.
I. Garibašvilis gynė „subalansuotą“ politiką Rusijos atžvilgiu, kuria siekiama garantuoti „taiką ir stabilumą“. Jis apkaltino opoziciją ir „kai kurias jėgas Kyjive bei Vakaruose“ mėginimu „įtraukti Sakartvelą į karą“.
Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili penktadienį apgailestavo, kad Sakartvelo vyriausybė „mėgina pateisinti savo tariamai „neutralią ir subalansuotą poziciją“.
Gegužę Kyjivas atšaukė savo ambasadorių iš Sakartvelo, kai Tbilisis atsisakė leisti grupei savanorių kovotojų ir medikų vykti į Ukrainą.
Praėjusiais metais ES atidėjo Tbilisio stojimo paraiškos teikimą, o Ukrainai ir Moldovai suteikė kandidačių statusą. ES pareiškė, kad Tbilisis privalo pagerinti demokratijos padėtį šalyje, kad galėtų oficialiai pradėti kelią į narystę.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, vasario 22 d. (ELTA). Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė trečiadienį apkaltino provokuojamu elgesiu šalies opoziciją, kuri reikalauja griežčiau reaguoti į Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos tiesioginius kontaktus su Abchazijos „prezidentu“ Aslanu Bžanija.
Tai pranešė leidinys „eurointegration“, remdamasis portalu „newsgeorgia.ge“.
„Mūsų Užsienio reikalų ministerija paskelbė oficialų pareiškimą. Žinoma, mes smerkiame susitikimą ir vadinamąjį vizitą. Tokia mūsų pozicija. Bet mums svarbu išlaikyti dabartinį status quo. Iki šiol Baltarusija nepripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės, ir mes padarysime viską, kad šis status quo būtų išsaugotas“, – sakė I. Kobachidzė.
Anot jo, „radikalioji opozicija“ elgiasi priešingai ir reikalauja įvesti sankcijas, be kita ko, uždrausti oro susisiekimą su Baltarusija. „Mes neprisijungsime prie tokių provokacijų“, – sakė „Sakartvelo svajonės“ lyderis.
Antradienį A. Lukašenka Minske priėmė apsišaukėliškos Abchazijos „prezidentą“ A. Bžaniją. O 2022 metų rugsėjį Baltarusijos diktatorius su „oficialiu vizitu“ lankėsi Abchazijoje be Tbilisio sutikimo.
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija abiem atvejais konstatavo tarptautinės teisės normų pažeidimą ir paragino Baltarusiją gerbti Sakartvelo suverenitetą ir teritorijos vientisumą, tačiau jokių veiksmų, išskyrus pareiškimus, nebuvo imtasi.
Abchazija ir Pietų Osetija yra Rusijos kariuomenės okupuotos Sakartvelo teritorijos.
Tbilisio skveras. Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, vasario 20 d. (ELTA). Sakartvelo parlamento delegacija atsisakė apsilankyti Kyjive per Rusijos invazijos metines – vasario 24-ąją.
Šią informaciją patvirtino valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ narys Iraklis Zarkua, praneša portalas „Echo Kavkaza“.
„Kai aukšti Ukrainos pareigūnai ragina mūsų valstybę atidaryti antrąjį frontą, kai įkalintas Saakašvilis, kuriam pateikta daug rimtų kaltinimų, vadinamas politiniu kaliniu, manau, tai nepalieka vietos diplomatiniams santykiams“, – sakė jis.
„Taip, vasario 24ąją esame kviečiami į Ukrainą, nors mes atsisakome“, – teigė I. Zarkua, kurį cituoja leidinys „Interpressnews“. Gruzijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau politikas pridūrė, kad Sakartvelo valdžia „palaiko Ukrainos žmones“ ir „viską daro visais lygiais“, nors daugelis stiprių šalių, taip pat ir Europoje, „neišdrįso padaryti to, kam Sakartvelas ryžosi prieš Rusiją“.
Anksčiau apie tai, kad Sakartvelo parlamento delegacija atsisakė atvykti į Kyjivą vasario 24 d., pranešė opozicijos atstovas, partijos „Agmašenebelio strategija“ lyderis Georgis Vašadzė.
Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis anksčiau pareiškė, kad tiesioginių sankcijų Rusijai įvedimas ir rusų įvažiavimo ribojimas padarytų didelę žalą Sakartvelo ekonomikai, ir sukritikavo opozicijos raginimus žengti tokį žingsnį.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Lenkija siūlosi priimti gydytis buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Tai per spaudos konferenciją po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša „Ukrinform“.
„Lenkija imasi iniciatyvos, aš šia tema kalbėjau su daugeliu premjerų, siūlome Sakartvelo vyriausybei išleisti buvusį šalies prezidentą M. Saakašvilį gydytis Lenkijoje“, – sakė M. Morawieckis.
Jis išreiškė nuogąstavimus, kad Sakartvele politikui gali nutikti tai, „kas blogiausia“.
Lenkijos premjeras pabrėžė, jog jei Sakartvelas nori tikėtis teigiamo atsakymo į savo europinius siekius, tai jis turi rimtai žiūrėti ir į atitinkamą kreipimąsi, kurį jau rengia EVT užsienio politikos tarnybos.
Laisvę – Michailui Saakašviliui. EPA – ELTA nuotr.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
