Sakartvelas

Trumposios naujienos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikimais Tbilisyje baigė vizitą Pietų Kaukaze. URM nuotr.

Baigdami vizitą Pietų Kaukaze Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai Gabrielius Landsbergis, Alexanderis Schallenbergas ir Bogdanas Aurescu šeštadienį Tbilisyje susitiko su Sakartvelo ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu ir vicepremjeru bei užsienio reikalų ministru Davidu Zalkalianiu.
 
Susitikimuose ministrai akcentavo Europos Sąjungos (ES) įsitraukimą Sakartvele, paramą Sakartvelo suverenumui ir teritoriniam vientisumui, ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo ir tolesnio reformų įgyvendinimo svarbą. Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad ypač pabrėžta būtinybė visoms Sakartvelo politinėms jėgoms laikytis balandžio 19 dieną tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui sudaryto susitarimo tarp valdžios ir opozicijos atstovų, numatančio reikšmingas šalies teisingumo ir rinkimų sistemos reformas.
 
Trijų ES valstybių ministrų susitikimuose su Sakartvelo kolegomis taip pat aptarta situacija Rusijos kontroliuojamuose Sakartvelo regionuose, saugumo padėtis Pietų Kaukaze bei pasirengimas šių metų pabaigoje planuojamam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.
 
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tbilisyje. URM nuotr.

„Asociacijos susitarimą su ES pasirašęs Sakartvelas yra artimiausias bloko partneris Pietų Kaukaze. Raginame mūsų draugus Sakartvele nesustoti ir tęsti šalies žmonių ateičiai svarbias reformas, nes tik taip bus įmanoma pasiekti ambicingų tikslų. Taip pat matome ir vertiname labai svarbų asmeninį Sakartvelo ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio vaidmenį prisidedant prie pasitikėjimo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano atkūrimo, palaikome Sakartvelo pastangas šia linkme“, – viešėdamas Tbilisyje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, pažymėdamas, kad Sakartvelo vidaus reformų pažanga ES sostinėse bus matuojama pagal balandžio 19 dienos susitarimo įgyvendinimą.
 
Vizito metu ES ministrų delegacija taip pat lankėsi prie linijos su Rusijos okupuotu Cchinvalio regionu (Pietų Osetijos). Apsilankydami ministrai patvirtino ES paramą Sakartvelo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei paragino Rusiją įgyvendinti jos prisiimtus įsipareigojimus pagal ES tarpininkauto 2008 metų ugnies nutraukimo susitarimą.
 
Trijų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai birželio 24-26 dienomis lankėsi Pietų Kaukazo regione ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu, primena Užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.26; 19:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Žygimantas Pavilionis. Skandalingasis pokalbis su apsimetėliais. Slaptai.lt nuotr.

Opozicinė Socialdemokratų partija Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką konservatorių Žygimantą Pavilionį ragina nedelsiant trauktis iš užimamų pareigų. Tokį sprendimą priėmė posėdžiavęs partijos prezidiumas.
 
Socialdemokratų nuomone, Ž. Pavilionis, užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgiasi neprofesionaliai, kenkia Lietuvos reputacijai, todėl nebegali užimti Seimo URK pirmininko pareigų.
 
„Matome, kad jis sąmoningai ir nuosekliai užsienyje dergia Lietuvą, menkindamas prezidento instituciją ir siekdamas siaurų savo partijos politinių interesų. Tai mums yra nepriimtina. Toks žmogus tiesiog negali atstovauti Lietuvos užsienyje. Joks politikas, išvažiavęs į kitą šalį, niekados nekalba apie savo valstybę blogai. Niekados. Nes jis yra vizitinė savo šalies kortelė”, – prezidiumo sprendimą komentuoja partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
 
Politikė teigia, kad nuolatiniai Ž. Pavilionio vieši komentarai šalies viduje ir diplomatinių vizitų užsienyje metu dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir jo konstitucinių galių nėra atsitiktiniai.
 
„Matau konservatorių sisteminį veikimą sąmoningai žeminant ir menkinant Prezidento instituciją. Ir tai tęsiasi jau daugiau nei pusę metų.
Keista klausytis valdančiųjų replikų, kad galbūt Ž. Pavilionis pajuokavo ar tiesiog eilinį kartą prišnekėjo nesąmonių. Netiesa. Konservatoriai nuosekliai ir koordinuotai siekia izoliuoti prezidentą – tai yra jų oficiali doktrina. Tačiau tokiais būdais siekdami sutelkti daugiau galių savo rankose jie daro didžiulę žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai”, – sako V. Blinkevičiūtė.URK
 
Seimo URK pirmininką socialdemokratai ragino trauktis iš pareigų dar šių metų vasarį, kuomet nuvykęs į dipl
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

omatinę misiją Sakartvele Ž. Pavilionis reiškė asmenines pozicijas, rėmė vieną iš oponuojančių pusių.
 
Socialdemokratų nuomone, toks Ž. Pavilionio elgesys pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.13; 08:30
Aktualijos

Boržomis. Sakartvelas. Atidengtas monumentas A. Vilkutaičiui-Keturakiui. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė birželio 10 dieną su kultūrine programa lankėsi Boržomyje, kur buvo atidengtas monumentas Antanui Vilkutaičiui-Keturakiui.
 
Lietuviams A. Vilkutaitis-Keturakis pirmiausia yra publicistas ir dramaturgas, kartvelams – kelių inžinierius, beveik dešimtmetį gyvenęs ir dirbęs Sakartvele, vadovavęs tiesiant geležinkelio atkarpą Tbilisis–Boržomis.
 
Siekdami įamžinti A. Vilkutaičio-Keturakio atminimą, kartvelai pasiūlė iniciatyvą pastatyti šią asmenybę pagerbiantį paminklą Boržomio mieste prie senosios geležinkelio stoties. 2012 m. paminklas buvo atidengtas, tačiau vėliau pavogtas. 2021 m. Lietuvos Respublikos ambasados Sakartvele ir Boržomio savivaldybės lėšomis bei pastangomis paminklas atkurtas.
 
Atidengdama monumentą Diana Nausėdienė dėkojo visiems, kurie dirbo ir prisidėjo, kad jis vėl iškiltų, ypač skulptoriui Erekliui Tsuladzei, Lietuvos ambasadai Sakartvele ir Boržomio savivaldybei.
 
Pasak pirmosios ponios, A. Vilkutaitis-Keturakis yra tokia asmenybė, per kurią vyksta tautų dialogai, abipusis pažinimas, vedantis pagarbos ir supratimo link. O būtent tokie ir yra kartvelų bei lietuvių santykiai: abipusė simpatija ir išskirtinis draugiškumas.
 
„Mūsų tautų istorijos – tai nesibaigiančių kovų už laisvę liudijimai. Ir todėl mes taip gerai suprantame vieni kitus. Lietuvą ir Sakartvelą skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau mūsų valstybes ir abiejų šalių žmones vienija tos pačios vertybės. Stovėdama prie šio nuostabaus monumento, norėčiau pasakyti, kad tai nėra tik praeities įamžinimas. Tai nėra tik puikus meno kūrinys. Tai visų pirma įpareigojimas ateičiai dirbti ir kurti prisimenant tuos, kurie stengėsi, kad pasaulis būtų geresnis ir gražesnis, nesvarbu, kur ir kokia forma. Miestus ir juose gyvenančius žmones sujungęs geležinkelis toks pat svarbus kaip ir gera literatūra ar šis monumentas“, – sakė Diana Nausėdienė.
 
Renginyje kartvelų ansamblis sugiedojo Lietuvos ir Sakartvelo himnus.
 
Su pirmąja ponia susitiko kartu su A. Vilkutaičiu-Keturakiu geležinkelį tiesusio Kazimiero Rimkaus anūkė ir proanūkė, gyvenančios Boržomyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.11; 09:38
Gordijo mazgas

Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda per oficialų vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje, Didi Khurvaleti miestelyje. Taip pat lankėsi perkeltų asmenų stovykloje Patara Khurvaleti, kur susitiko su vietos bendruomene.
 
Prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu ES stebėsenos misijos atstovai Lietuvos vadovą informavo apie saugumo ir humanitarinę padėtį, taip pat tai, kaip vadinamosios borderizacijos veiksmai veikia konflikto teritorijose gyvenančių žmonių kasdienį gyvenimą, kokį poveikį turi žmogaus teisių padėčiai regione.
 
„Susitikęs su vietos žmonių bendruomene, išgirdau jų liudijimus, kaip borderizacija žaloja šių žmonių likimus, išskiria šeimas, riboja judėjimo laisvę, galimybes mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Teroro ir pagrobimo grėsmės šiame regione yra akivaizdžios”, – po apsilankymo šalies viduje perkeltų asmenų stovykloje sakė prezidentas.
 
Visame Sakartvele skaičiuojama per 300 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų, kurių integracija nepaprastai svarbi siekiant pažangos šalyje.
G. Nausėdos teigimu, Rusijos vykdoma Sakartvelui priklausančio Abchazijos ir Cchinvalio regiono Pietų Osetijoje okupacija yra tarptautinės teisės pažeidimas. Nuo 2008 m. Lietuva aktyviai kelia šį klausimą tarptautiniuose forumuose.
 
Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

„Rusija privalo prisiimti atsakomybę už Abchazijos ir Pietų Osetijos okupaciją ir žmogaus teisių pažeidimus šiame regione. Taip pat turi atitraukti ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų. Siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų, būtinos nuoseklios tarptautinės bendruomenės pastangos ir spaudimas”, – sakė prezidentas, apsilankęs prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu.
 
Šalies vadovas padėkojo ES stebėsenos misijai už indėlį užtikrinant stabilumą ir pasitikėjimo kūrimą Sakartvele. Šioje misijoje dirba ir septyni stebėtojai iš Lietuvos.
 
Penktadienį, antrąją vizito dieną, prezidentas susitiks su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili, ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu, parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava ir vietos lietuvių bendruomene.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 18:23
Aktualijos

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis viešai apgailestauja, kad prezidentas Gitanas Nausėda nedalyvavo Sakartvelo Nepriklausomybės dienos minėjime. Pastaruoju metu atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT) klausimu prezidentui kritikos negailįs Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad G. Nausėda vis dar nesuranda laiko „strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų Kaukaze įgyvendinimui“.
 
„Iš Tbilisio pasiekė giliai liūdinantis, nuviliantis neseniai iš kalėjimo išleisto pagrindinio opozicijos (UNM partijos) lyderio Nika Melia pareiškimas. Dieną po Europos vadovų tarybos pagal istorinę prezidentų Adamkaus-a.a.Kačinskio tradiciją tik mūsų ir Lenkijos prezidentas buvo kviečiami į Nacionalinę dieną Tbilisyje. Lietuvos strateginės partnerės Lenkijos prezidentas Duda pasirodė puikiai ir labai svarbiu laiku, kai Sakartvelas yra kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, kaip teigia pats Nika Melia“, – feisbuke apgailestavo Ž. Pavilionis, negailėdamas pagyrų Lenkijos prezidentui, kuris, pasak jo, aktyviai dalyvauja sprendžiant politinį nestabilumą išgyvenančio Sakartvelo problemas.   
 
Ir nors G. Nausėda su oficialiu vizitu Sakartvele ketina lankysis birželio 10–11 dienomis, Ž. Pavilionis tarsi pažymi, kad Lietuvos prezidentas jau šią savaitę galėjo vykti ne į Šiaulius, bet į Tbilisį.
 
„Lietuvos Prezidentas pagal oficialią darbotvarkę „nuotoliniu būdu susitiko su Šiaulių regiono merais“. Be abejonės, tai labai svarbu, tačiau kartu labai gaila, kad Lietuvos Prezidentas nuo pat krizės Tbilisyje pradžios, per visą labai sunkių derybų procesą ir net dabartiniu metu siekiant užtikrinti šio suderėto susitarimo įgyvendinimą (kurio dėka ir Nika Melia buvo paleistas iš kalėjimo) niekaip neatranda laiko strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų Kaukaze įgyvendinimui. Nuoširdi pagarba Lenkijos Prezidentui, kuris supranta, kad mums ne tas pats, kuria linkme pasuks Sakartvelas, kuris toliau tęsia Adamkaus-a.a.Kačinskio politiką rytuose“, – feisbuke rašė A. Pavilionis.
 
Trečiadienį G. Nausėda su Šiaulių regiono merais aptarė COVID-19 pandemijos valdymą bei pasirengimą naujiems mokslo metams.
 
Prezidentas trečiadienį taip pat pasveikino Sakartvelą Nepriklausomybės dienos proga ir perdavė linkėjimų visiems šios šalies gyventojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.29; 07:54
Aktualijos

Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelu grupės pirmininkas Raimundas Lopata kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl vizito į Sakartvelą.
 
„Jūsų vizitas į Tbilisį Sakartvelo Nepriklausomybės dienos proga kartu su Lenkijos prezidentu turėtų ypatingos svarbos Sakartvelo politinių jėgų susitaikymui dėl euroatlantinės integracijos tikslų, Europos Sąjungos ir JAV pasiūlyto vidaus politinio susitarimo dėl neatidėliotinų teisinių ir kitų reformų įgyvendinimo, stiprintų Lietuvos strateginę partnerystę su Lenkija bei didintų Lietuvos prestižą ES”, – kreipimesi sako R. Lopata.
 
Jis kviečia valstybės vadovą neatidėti vizito į Sakartvelą birželio mėnesiui, nes tokiu atveju būta prarasta daug svarbių vizito galimos tarpininkavimo įtakos bei simbolinių prasmių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.23; 02:00
Trumposios naujienos

Europos Sąjunga šeštadienį paskelbė, kad sumokėjo užstatą už suimtą Sakartvelo opozicijos lyderį Nikanorą Meliją. Taip nutiestas kelias jo paleidimui ir politinės krizės šioje Kaukazo šalyje pabaigai.
 
„Šiandien buvo sumokėtas 40 000 larių (9 600 eurų) užstatas, kad būtų galima paleisti poną Meliją iš kardomojo kalinimo“, – teigiama ES delegacijos Sakartvele pranešime, kuriame šis žingsnis pavadintas „svarbiu, siekiant užbaigti politinę krizę Sakartvele“.
 
Kol kas nėra aišku, kada 41-erių N. Melija bus paleistas į laisvę.
 
N. Melija, kuris yra Sakartvelo pagrindinės opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ pirmininkas, buvo suimtas vasarį po to, kai policija atliko kratą partijos būstinėje. Vakarai šį žingsnį griežtai pasmerkė.
 
Jam grėsė iki devynerių metų kalėjimo bausmė dėl kaltinimų „masinio smurto organizavimu“ per 2019 m. vykusius protestus prieš vyriausybę.
 
Teismas nurodė skirti N. Melijai kardomojo kalinimo bausmę, kai šis atsisakė sumokėti padidintą užstatą.
 
Jo paleidimas turėtų nutiesti kelią politinės krizės, kuri šalį apėmė 2019 m., pabaigai. Krizė kilo po to, kai opozicija pasmerkė šalyje vykusius parlamento rinkimus kaip suklastotus.
 
N. Melijos partija praėjusį mėnesį nepasirašė ES tarpininkaujant pasiekto susitarimo numalšinti krizę, kurį pasirašė atskiri valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ nariai ir beveik visos opozicijos partijos. Partija nurodė, kad tai padarys tik tuomet, kai N. Melija bus paleistas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.09; 16:00
Aktualijos

Tęsdamas oficialų vizitą Pietų Kaukazo valstybėse, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tbilisyje su Sakartvelo valdžios atstovais aptarė reformų procesą šioje šalyje, pasirengimą rudenį numatytam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, dvišalių ryšių aktualijas. Su prezidente Salome Zourabichvili, ministru pirmininku Irakliu Garibashviliu, parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava ir vicepremjeru bei užsienio reikalų ministru Davidu Zalkalianiu kalbėtasi apie saugumo padėtį regione ir destruktyvų Rusijos vaidmenį.
 
Ministras atkreipė dėmesį į tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui sudarytą susitarimą tarp Sakartvelo valdžios ir opozicijos atstovų, numatantį reikšmingas šalies teisingumo ir rinkimų sistemos reformas.
 
„Balandžio 19-osios susitarimas leis užtikrinti stabilumą, reikalingą siekiant ambicingų tikslų, todėl raginu visą Sakartvelo politikos spektrą prisijungti prie kompromiso ir efektyviai įgyvendinti tai, kas sutarta“, – teigė G. Landsbergis.
 
 Užsienio reikalų ministras išreiškė Lietuvos palaikymą Sakartvelo siekiams įstoti į Europos Sąjungą (ES) bei NATO ir pabrėžė būtinybę tęsti integracijos procesui reikalingas reformas. Ministras pažymėjo, kad Lietuva ir toliau teiks įvairiapusę paramą Sakartvelui, įgyvendinant Asociacijos susitarime su ES numatytas reformas, ypač srityse, susijusiose su ES Žaliuoju kursu ir šalies atsparumo didinimu. Abiejų šalių pareigūnai sutarė glaudžiai bendradarbiauti rengiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui ir formuluojant ambicingus jo tikslus. Šiame kontekste ministras G. Landsbergis pabrėžė Sakartvelo koordinavimosi su kitomis asocijuotomis partnerėmis – Ukraina ir Moldova – svarbą.
 
Kalbėdami apie iššūkius Pietų Kaukazo regiono saugumui, Lietuvos diplomatijos vadovas ir Sakartvelo pareigūnai pabrėžė, kad didžiausią grėsmę jam kelia agresyvi Rusijos laikysena ir tebesitęsianti penktadalio Sakartvelo teritorijos okupacija. Ministras G. Landsbergis pažadėjo tęsti mūsų šalies paramą Sakartvelo suverenumui ir teritoriniam vientisumui, aktyviai kelti šį klausimą tarptautinėje arenoje.
 
Vizito Tbilisyje metu ministras taip pat susitiks su nevyriausybinių organizacijų bei politinių partijų atstovais, su kuriais aptars balandžio 19 dienos susitarimo turinį bei galimą Lietuvos ir ES paramą Sakartvelui, įgyvendinant šiuo susitarimu numatytas teisingumo ir rinkimų sistemos reformas.
 
Ketvirtadienį ministras G. Landsbergis lankysis Odzisio gyvenvietėje prie Rusijos okupuoto Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) administracinės ribos ir pradės oficialų vizitą Azerbaidžane. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.29; 00:01
Aktualijos

Sekmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išvyksta pirmojo oficialaus vizito į Pietų Kaukazo šalis. Ateinančią savaitę Armėnijoje, Sakartvele ir Azerbaidžane viešėsiantis G. Landsbergis susitiks su aukščiausiais šių šalių pareigūnais ir pilietinės visuomenės atstovais.
 
Numatoma aptarti galimybes toliau plėtoti Lietuvos ryšius su Pietų Kaukazo valstybėmis bei jų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES) perspektyvas, išreikšti paramą reformų procesams.
 
„Vizitą vertinu ne tik kaip svarbią galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie šiose Rytų partnerystės šalyse bei regione vykstančius procesus, bet ir kaip bandymą drauge apsibrėžti vienijančius elementus, kuriais ateityje remsimės tiek plėtodami dvišalius santykius, tiek ir geriau išnaudodami ES bei kitų tarptautinių organizacijų turimus instrumentus regione”, – teigė G. Landsbergis.
 
Lietuva yra suinteresuota visų Rytų partnerystės iniciatyvoje dalyvaujančių valstybių sėkme ir pasisako už ambicingų tikslų patvirtinimą šių metų rudenį numatytame ES ir Rytų partnerystės valstybių viršūnių susitikime.
 
Be oficialių vizito programos renginių numatytas žaliosios erdvės „Lietuvos giraitė”, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-osioms metinėms bei Lietuvos ir Armėnijos diplomatinių santykių 30-mečiui, atidarymas viename iš Armėnijos regionų, apsilankymas prie okupuotos Sakartvelo teritorijos administracinės linijos, taip pat – Baku (Azerbaidžane) Lietuvos totoriams skirtos parodos atidarymas ir bendras su Lenkija renginys Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.25; 17:55
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti Sakakartvelo politinės krizės sprendime. Visgi šalies vadovas pabrėžia, kad tarpininkaujant būtina vengti neapgalvotų, stichiškų veiksmų, kurių, anot jo, praeityje jau pasitaikė.
 
„Labai džiugu, kad (EVT primininkas – ELTA) Charlesas Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotos Europos Sąjungos nares: Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes vienoje iš šių valstybių, konkrečiai Sakartvele“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio teigė  G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengus bendradarbiauti bei tarpininkauti sprendžiant Sakartvele kilusią politinę krizę.
 
„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė. Nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“, – patikino prezidentas.
 
G. Nausėda taip pat akcentavo manąs, kad bet kokią valstybėje kilusią krizę turi spręsti ne kariškiai ir civilinė valdžia, pasak jo, neramumus spręsti turi „subjektas, kuris sprendžia susikaupusias problemas valstybėje“.
 
„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoj karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas ir apie, atvirkščiai, stabilizaciją, nes priešingu atveju šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug galimybių, kurios yra susijusios su situacija šalies viduje“, – teigė jis.
 
Prezidentas taip pat pažymėjo EVT susitikime kėlęs ir Rytų partnerystės valstybių svarbą. Pasak jo, šios šalys tikrai iki šiol nesulaukė pakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio.
 
„Rytų kaimynystės klausimu turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra tikrai labai entuziastinga aktyvios kaimynystės politikos rėmėja ir nesvarbu, ar kalbėtume apie Pietų kaimynystės šalis, ar kalbėtume apie mums tikrai labai artimas visomis prasmėmis Rytų kaimynystės šalis“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
 
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.27; 08:47
Politinės intrigos

Žygimantas Pavilionis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra kritiškai atsiliepė apie diskusijas sukėlusį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio vizitą į Sakartvelą. Prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, tarpininkauti į politinę krizę patiriančią Pietų Kaukazo valstybę siųstas konservatorius su jam patikėta misija nesusitvarkė.
 
„Politikas nuvyko į kitą šalį ir parėmė vieną politinę jėgą. Jis padarė tai, ką padarė. Deja, tarpininkavimo misija jam nepavyko. Ji nepavyko natūraliai, nes jei atsistoji į vienos politinės jėgos pusę – kai yra dvi pusės – tai tarpininkauti tada jau nebeišeina“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė A. Skaisgirytė.
 
Patarėja sutiko, kad Seimas turėtų įvertinti neigiamo dėmesio sulaukusį Ž. Pavilionio vizitą į Sakartvelą. Anot jos, išvadas reikia padaryti.
„Svarstyti reikia, aptarti šią situaciją reikia ir pasidaryti tam tikras išvadas taip pat reikia“, – teigė A. Skaisgirytė.
 
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nusprendė išsikviesti konservatorių Ž. Pavilionį paaiškinti dėl diskusijas sukėlusios kelionės aplinkybių.
 
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
 
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 10:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Po vizito Sakartvele dėl retorikos kritiškų reakcijų sulaukęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės aplinkybių.
 
Tokį sprendimą priėmė trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba, pritarusi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamos delegacijos darbo vizitui į Latviją, kurioje yra ir Ž. Pavilionis.
 
Vienos dienos vizitas į Latviją planuojamas šių metų kovo 1 d. Jis rengiamas Latvijos Saeimos pirmininkės  Inaros Mūrniecės kvietimu.
 
Prieš vizitą į Latviją opozicijai atstovaujantys Seimo vicepirmininkai Jonas Jarutis, Julius Sabatauskas, Andrius Mazuronis pasiūlė išklausyti Ž. Pavilionio paaiškinimų valdybai dėl jo pareiškimų Sakartvele ne tik žiniasklaidai, bet ir Seimo valdybai.
 
 „Visada mūsų santykiai buvo grįsti abipuse pagarba, o Ž. Pavilionis nusprendė mokyti gruzinus ginti vieną pusę, kaltinti kitą…“,– apgailestavo J. Sabatauskas.
 
„Po Seimo narių užsienio komandiruočių teikiamos ataskaitos, todėl galėtume sutarti, kad Ž. Pavilionis galėtų ne tik raštu, bet ir žodžiu pateikti ataskaitą Seimo valdybai. Įdomu, kaip ten viskas vyko“,– sakė A. Mazuronis.
 
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis vasario 19–22 dienomis viešėjo Sakartvelo sostinėje Tbilisyje. Seimo valdybai pritarus, jis ten vyko palaikyti Sakartvelo siekį atnaujinti politinį dialogą ir stabilizuoti padėtį šalyje, tačiau grįžęs į Lietuvą sulaukė dviprasmiškų reakcijų dėl esą netinkamos retorikos.
 
Kaip ELTA jau skelbė, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui konservatoriui Ž. Pavilioniui vizito į Sakartvelą metu reikėjo būti ypač diplomatiškam. Seimo pirmininkė atkreipia dėmesį, kad bet kuris neatsargus pareiškimas „nedraugiškų jėgų“ bus panaudotas, siekiant pakenkti Lietuvos ir Sakartvelo santykiams.
 
„Akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
 
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 13:31
Trumposios naujienos

I. Garibašvilis tapo naujuoju Sakartvelo premjeru. EPA-ELTA nuotr.

Sakartvelo parlamentas patvirtino gynybos ministrą ir buvusį premjerą Iraklį Garibašvilį naujuoju šalies ministru pirmininku bei naują jo vadovaujamą vyriausybę. Politikas šiame poste pakeitė praėjusią savaitę atsistatydinusį Georgijų Gachariją.
 
I. Garibašvilio pirmtakas G. Gacharija atsistatydino dėl planų areštuoti pagrindinį šalies opozicijos lyderį. G. Gacharija vos du mėnesius ėjo Sakartvelo premjero pareigas.
 
Parlamento nariai 89 balsais prieš du patvirtino I. Garibašvilį šios Kaukazo šalies premjeru. I. Garibašvilis jau anksčiau yra ėjęs premjero pareigas – 2013-2015 metais.
 
Sakartvele po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo, vis labiau gilėja vidaus politinė krizė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 10:00
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad pastarųjų dienų įvykiai Sakartvele, kurių metu buvo suimtas šalies opozicijos lyderis Nika Melia, kelia susirūpinimą. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad, jei Sakartvelui demokratiniu keliu nepavyktų susitvarkyti su situacija, tai turėtų įtaką šalies eurointegraciniams procesams.
 
„Turbūt kad kaina šio nesusikalbėjimo gali būti gana aukšta. Visos Vakarų sostinės stebi, kas vyksta Sakartvele, vertina, ir jeigu nebus įrodyta, kad demokratiniu keliu Sakartvelas gali susitvarkyti su situacija, tai, žinoma, turės tam tikrą atoliepį šalies eurointegraciniams procesams“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
 
„Visada norisi, kad šalis pati susitvarkytų su savo vidaus problemomis, tai žiūrėsime, seksime, kaip jiems tai sekasi“, – pridūrė ji.
 
Visgi, pasak A. Skaisgirytės, Lietuvos prezidento nuomone, jeigu Sakartvelui nepavyks deeskaluoti situacijos savo jėgomis, tai tarptautinės mediacijos tarpininkavimo variantas yra įmanomas.
 
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.

„Susidoroti su opozicija, suimant opozicijos lyderį tikrai nėra demokratijos standartas. Yra kitų būdų, kaip kalbėtis tarp politinių partijų. Tai labai labai neramiai stebime situacija, kokia ji dabar yra, norisi tikėti, kad ji deeskaluosis ir bus susėsta prie derybų stalo, kad parlamento darbas bus atnaujintas“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Mums labai svarbu, kad Sakartvelas išliktų eurointegracijos kelyje. Tarp Rytų partnerystės šalių ši šalis yra viena pažangiausių, ji yra asocijuota Europos Sąjungos šalis, daug yra įvykusių reformų demokratijos linkme, bet ši situacija parodys, kiek iš tikrųjų ji yra brandi“, – taip pat akcentavo ji.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad šį antradienį buvo sulaikytas Sakartvelo opozicijos lyderis N. Melia. Saugumo pajėgos antradienį per politiko sulaikymą prie jo partijos būstinės panaudojo ašarines dujas.
 
Sakartvele po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo, vis labiau gilėja vidaus politinė krizė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 10:01
Trumposios naujienos

Sakartvelo sostinėje policija sulaikė dešimtis opoziciją palaikančių protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.

Sakartvelo sostinėje Tbilisyje penktadienį policija sulaikė dešimtis opoziciją palaikančių protestuotojų, reikalavusių pirmalaikių rinkimų.
Sakartvelo sostinėje – įtampa. EPA-ELTA nuotr.
 
Šimtai protestuotojų susirinko prie parlamento, norėdami paremti opozicijos raginimus surengti naujus rinkimus po to, kai ketvirtadienį atsistatydino premjeras Georgijus Gacharija.
 
Premjeras teigė, kad atsistatydina dėl valdančiosios partijos planų areštuoti opozicijos lyderį Niką Meliją.
 
Kaip pranešama, per protestą kilo susirėmimų su policija. „Formula TV“ televizijos transliuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad policija sumušė kelis protestuotojus ir juos išvežė greitosios pagalbos automobiliai.
 
„Policijos įstatymų nepaisymas neturi ribų“, – žurnalistams sakė vienas iš „Vieningo nacionalinio judėjimo“ (UNM) lyderių Levanas Chabeišvilis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 06:43
Aktualijos

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis išvyksta į Sakartvelo sostinę Tbilisį, kur vasario 19–22 dienomis dalyvaus susitikimuose su Sakartvelo valdžios, politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
 
Palaikant Sakartvelo siekį atnaujinti politinį dialogą ir stabilizuoti padėtį šalyje, vizito metu yra numatyti susitikimai su Sakartvelo prezidente, Sakartvelo parlamento pirmininku, Užsienio reikalų komiteto pirmininku, Sakartvelo užsienio reikalų, taip pat gynybos ministrais.
 
„Neformaliai lietuvių balsas Sakartvele pagal savo svorį ir patikimumą vertinamas ne mažiau nei amerikiečių, nes mes visą laiką buvome kartvelų pusėje: niekada nepalikome Sakartvelo, visada buvome jų pusėje. Šiuo metu mūsų strateginiai partneriai atsidūrė vienoje iš didesnių savo politinių krizių. Norime pasidalinti savo patirtimi, kad opozicijos ar kitaip mąstančių lyderių negalima suimti ir kad reikia vieningai ir nuosekliai dirbti, kol strateginiai tikslai bus pasiekti. Tai buvo Lietuvos sėkmės raktas, kurį tikimės perduoti ir Sakartvelo broliams ir sesėms. Lietuva buvo, yra ir išlieka Sakartvelo balsas visoje transatlantinėje erdvėje, ir tikimės šį vaidmenį išlaikyti“, – sako Ž. Pavilionis.   
 
Parlamentaro komandiruotei į Sakartvelą pritarė Seimo valdyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 00:01
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pritarė Baku idėjai sukurti platformą regiono saugumui užtikrinti, kuriai galėtų priklausyti Turkija, Rusija, Azerbaidžanas, Iranas, Sakartvelas ir Armėnija.  
 
Turkijos lyderis tai pranešė žurnalistams savo lėktuve, grįždamas iš Azerbaidžano, kur jis lankėsi su dviejų dienų vizitu.
 
„Ponas Putinas teigiamai žiūri į šią idėją. Telefoninio pokalbio metu jis pasiteiravo, kokia mano nuomonė šiuo klausimu. Aš jam atsakiau, jog po to, kai (Azerbaidžano prezidentas Ilhamas) Alijevas teigiamai atsiliepė apie tai, svarbu, kad ir aš teigiamai tai vertinčiau. Šia tema netgi Sakartvelas įsitraukė į darbotvarkę“, – pateikia R. T. Erdogano žodžius televizijos kanalas „Habertürk“.
 
Be to, R. T. Erdoganas pareiškė, jog jei Jerevanas prisijungs prie šios platformos, Turkijos ir Armėnijos santykiuose „gali būti atverstas naujas puslapis“.
 
Ketvirtadienį Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas po derybų su Turkijos vadovu teigė, jog, pasibaigus karo veiksmams Kalnų Karabache, Baku ir Ankara turi suformuoti regione naują daugiašalę bendradarbiavimo platformą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.11; 00:30
Aktualijos

Sveikiname Sakartvelą, įgyvendinusį rinkimų sistemos reformą ir sklandžiai surengusį rinkimus sudėtingomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, sakoma sekmadienį išplatintame Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime dėl Sakartvelo parlamento rinkimų.
 
Kaip jau skelbta, spalio 31 dieną Sakartvelo (Gruzijos) piliečiai rinko naująjį parlamentą, priimsiantį svarbiausius šalies sprendimus artimiausiems ketveriems metus.
 
„Tarptautinių stebėtojų vertinimu, šiuose rinkimuose buvo laikomasi demokratinių standartų, procesas vyko sklandžiai ir laikantis įstatymų, nors ir neišvengta kai kurių pažeidimų bei incidentų, kuriuos raginame nedelsiant ištirti. Ruošiantis parlamento rinkimų antrajam turui (vyks lapkričio 21 dieną), kviečiame Sakartvelo politines partijas bei Centrinę rinkimų komisiją atsižvelgti į tarptautinių rinkimų stebėtojų pareikštas pastabas ir užtikrinti, kad antrojo turo rinkimų organizavimas ir jų rezultatai nekeltų jokių abejonių,
 
Šiuos parlamento rinkimus laikome svarbiu žingsniu, įtvirtinant demokratiją Sakartvele. Naujoji rinkimų sistema padidino politinių partijų ir piliečių pasitikėjimą demokratiniu procesu. Tikimės, kad ateityje toliau tobulinant rinkimų sistemą bus sudarytos galimybės platesniam politinių jėgų spektrui būti atstovaujamam parlamente”, – sakoma URM pareiškime.
 
URM pareiškia tikinti, kad po antrojo rinkimų turo suformuota valdančioji dauguma neatidėliodama imsis tolesnių Sakartvelo piliečiams svarbių reformų, ypač įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) ir Sakartvelo Asociacijos susitarimą.
 
„Lietuva pasirengusi tęsti glaudų bendradarbiavimą su šalies piliečių pasitikėjimą užsitikrinusia Sakartvelo valdžia, toliau nuosekliai pasisakys už Sakartvelo nepriklausomybės stiprinimą bei teritorinio vientisumo atkūrimą ir teiks paramą Sakartvelui siekiant integruotis į ES ir NATO”, – sakoma Lietuvos URM pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 03:00
Trumposios naujienos

Po ilgai trukusios įkaitų dramos Sakartvele paleisti 43 įkaitai. EPA-ELTA nuotr.

Po ilgai trukusios įkaitų dramos Sakartvelo banke paleisti 43 įkaitai, ankstų ketvirtadienį pranešė Sakartvelo užsienio reikalų ministerija.
Kaip praneša žiniasklaida, įkaitus paėmęs asmuo vilkėjo karinę uniformą ir reikalavo 500 000 dolerių išpirkos.
 
Šis ginkluotas užpuolikas trečiadienį paėmė įkaitais banko darbuotojus ir klientus. Incidentas įvyko Zugdidyje, Sakartvelo vakaruose. Užpuolikas į banką įsiveržė apie 14.30 val. vietos laiku. Po derybų su policininkais užpuolikas pradėjo paleidinėti įkaitus, tarp kurių buvo nėščia moteris.
 
Užsienio reikalų ministerija skelbia tęsianti tyrimą, bet nenurodė, ar užpuolikui buvo sumokėti kokie nors pinigai.
 
Sakartvelo žiniasklaidos paskelbtuose vaizduose matyti, kaip vyras, dėvėjęs galvos apdangalą ir rankoje laikęs granatą, išeina iš banko su trimis vyrais. Neaišku, kas tie trys vyrai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:28
Trumposios naujienos

Trečiadienį su Azerbaidžanu besiribojančiame Sakartvelo Kachetijos regione nukrito mažiausiai du nežinomos kilmės bepiločiai skraidymo aparatai. Tai pranešė Sakartvelo vidaus reikalų ministerija.
 
„Spalio 7 d. maždaug 18 val. 35 min. ir 18 val. 45 min. Sakartvelo vidaus reikalų ministerijai buvo pranešta, kad Kachetijos regiono Sanavardo ir Udabno kaimuose nukrito dvi bepilotės skraidyklės. Per incidentą žmonės nenukentėjo“, – sakoma žinybos pranešime.
 
Anot ministerijos atstovų, dronų kritimo vietose dirba ekspertai kriminalistai, kurie aiškinasi incidento aplinkybes.
 
Udabno kaimas yra už maždaug 50 kilometrų nuo sienos su Azerbaidžanu, o Sanavardas – Kachetijos teritorijos gilumoje.
 
Padėtis Kalnų Karabache vėl susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Baku teigia, kad jo armija užėmė kelis Kalnų Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas šią informaciją neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.
 
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
 
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.08; 05:00