1983 metais sovietinės armijos darbo batalione Kazachijos užkampyje su likimo draugais iš okupuotos Baltijos, Vidurio Azijos ir Kaukazo kepėme plytas „prieštvaninėje“, daugiausia rankų darbo reikalaujančioje gamykloje.
Eilinį kartą sulūžus pasenusiai technikai, sėdėjau ant suodinų vagonečių, rašiau laišką į namus ir dėl įdomumo paminėjau plytų pagaminimo dienos planą – bene 40000 vienetų.
Lietuviškame tekste įrašytą skaičių pamatė sovietų šnipomanijos paranojoje išugdytas kareivėlis ir puolė mane mušti: „Tu ką, Amerikos žvalgybai ataskaitas siunti?!“