Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
Tikrasis karys – tai ne titulas ir ne profesija. Pasaulyje juo gimstama, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar vietos Žemėje. Japonija – ne išimtis plačioje kovotojų padangėje su ryškiausiomis žvaigždėmis – samurajais. Plačiau apie tai pasakoja antradienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Kario kelias“.
Pristatanti Japonijos karybą ir kultūrą paroda, primena ELTA, – vienas iš Kaune organizuotos Sugiharos savaitės renginių, skirtų įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą.
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent Karo muziejuje atidaryta paroda apie japonų karius samurajus. Tai – neeilinis įvykis, kai lietuviams pristatomos japonų kario samurajaus gyvenimo aplinkybės, aplinka, supažindinama su gyvenimo būdu, ginklais. Samurajų karys nebuvo tik žudymo mašina, jis mokėjo ir skaityti, rašyti, kurti eiles, groti instrumentu. Tai galima pamatyti ir šioje parodoje“, – sakė kendo treneris bei kovos menų tradicijų puoselėtojas Lietuvoje Ričardas Žilaitis. Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Tai – apie Japonijos samurajus. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto.
Pasak muziejaus atstovės Dovilės Andrijauskaitės, Kario kodeksas arba jo būties koncepcija Japonijoje pradėjo formuotis jau Heian (794–1185) periodu. O pats terminas – „Kario kelias“ (bušido, iš bushi – karys + do – kelias) buvo paminėtas tik Edo kultūrinio periodo pradžioje neokonfucionisto Jamaga Soko (1622–1685) raštuose. Tuomet buvo įvardinti neatsiejami moraliniai kario aspektai: teisingumas, drąsa, gailestingumas, dėkingumas, nuoširdumas, garbė ir ištikimybė.
Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto
„Paroda „Kario kelias“ lankytojus supažindina su Tekančios Saulės šalimi, jos kultūra, ypatingas dėmesys skiriamas japonų kovos menams. Šalia japonų kultūrai būdingų daiktų – kaligrafinių piešinių ar arbatos gėrimo ceremonijos atributų, lankytojų akį patraukia neįprasto dydžio strėlės, katanos, kendo apranga bei įspūdingi senoviniai samurajų šarvai.
Visą parodos laikotarpį bus organizuojamos specialios edukacijos, susijusios su Japonijos kultūra – arbatos gėrimo ceremonijos, kaligrafijos mokymai, kendo mokyklos „Kyumeikan“ užsiėmimai vaikams ir suaugusiems. Tad ši paroda – unikali galimybė susipažinti su Japonijos kultūra ir išvysti ypatingą, privačią, ne vienerius metus kauptą kolekciją“, – sakė parodos rengėja Justina Nenortaitė.
Paroda „Kario kelias“ muziejuje veiks iki gruodžio 18 dienos.
“Juodasis okeanas” – Japonijos slaptoji organizacija, įsteigta 1881 metais, siekiant plėsti ir stiprinti Japonijos įtaką Azijoje ir vykdyti žvalgybą prieš Kiniją, Korėją, Mandžiūriją ir Rusiją.
Draugija tapo pirmoji Japonijoje struktūra, įvedusi žvalgybinių žinių gavimą per slaptuosius agentus.
Japoniškas draugijos pavadinimas „Genjosa“ sudarytas iš Genkai-nada, t. y. „juodasis vandenynas“ arba „juodasis sąsiauris“, skiriantis labiausiai į pietus nutolusią Japonijos Kiusiu salą nuo Korėjos.
Kotaro Chiraoka, kilęs Iš Kiusiu salos, iš turtingos samurajų šeimos, įsteigė tą organizaciją 1881 metais. Bet žinomiausiu tos organizacijos vadovu tapo vis dėlto ne jis, o Mitsuru Toijama – žemos kilmės japonas, taip pat kilęs iš Kiusiu. Apie tokius amerikiečiai sako „žmogus, kuris, pats save padarė“ (sell-made man). Mitsuru Toijama su dviem durklais, kabojusiais prie juosmens, tapo „klajojančių samurajų“ (roninų), kurie Japonijoje vadinami visuomenės sargais, klano bosu.
Japoniją ištikusi nelaimė paskatino daugiau domėtis šia šalimi, nors dėmesio jai niekada netrūko. Japonų religija, kultūra, japonijos ekonomika, technologijos visada domino ir tebedomina pasaulio visuomenę. Japoniška prekė – gera, patikima prekė.
Pateikiame kai kurias ištraukas iš Irinos Kravčenko interviu su žinomu žurnalistu tarptautininku Vsevolodu Ovčinikovu, beveik dvidešimt metų dirbusiu Japonijoje (“Japonija: kristi, kad pakiltum”. Tarptautinis mėnraštis “Soveršenno sekretno” , 2011 05).
Jau seniai knietėjo pamatyti, kaip Lietuvoje treniruojamasi pagal specialiąją “Specnaz Global” sistemą. Apie šią kovų rūšį, paremtą aikido principais, buvau girdėjęs daug atsiliepimų. Esą neįmanoma pasipriešinti aikido meną įvaldžiusiems specialistams, juolab jų – nugalėti. Žodžiu, apie šiuos rytų kovos menus Lietuvos visuomenėje gausu įvairiausių pasakojimų, paremtų kaip ir tikrais, taip ir pramanytais dalykais. Proga įsitikinti pačiam, kas gi tai per sportas, pasitaikė praėjusį savaitgalį – Vilniaus Tradicinio aikido centro salėje. Lietuvos tradicinio aikido federacijos prezidentas, pasaulinės „Spetsnaz/Specnaz Global“® sistemos mokyklos įkūrėjas, savigynos kovos menų tarptautinis ekspertas, profesorius, akademikas Vladimiras Lisicynas mielai sutiko papasakoti, kas tai per daiktas – toji “Specnaz Global” sistema.
