JAV ambasada Maskvoje patvirtino, kad JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas atsistatydins iš šių pareigų.
Remiantis J. Huntsmano atsistatydinimo pareiškimu, kurį ambasadorius nusiuntė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, jis oficialiai atsistatydins spalio 3 d.
J. Hunstmanas JAV ambasadoriumi Rusijoje tapo 2017 metų spalį. Anksčiau – 1992-1993 metais – politikas ėjo JAV ambasadoriaus Singapūre pareigas, 2005-2009 metais J. Huntsmanas užėmė Jutos valstijos gubernatoriaus pareigas, o 2009-2011 metais buvo JAV prezidento pasiuntinys Kinijoje.
Apie ambasadoriaus sprendimą atsistatydinti pranešama, kai Rusijos ir JAV santykiai yra itin sudėtingi. Sudėtingi dvišaliai santykiai kliudė J. Huntsmanui pasiekti rezultatų.
J. Huntsmano kadenciją ambasadoriaus poste žymi sankcijos viena kitos (JAV ir Rusijos) atžvilgiu, diplomatinių atstovybių darbuotojų išsiuntimai. J. Huntsmano kadencijos metu JAV taip pat kovojo su Kremliaus agresija kibernetinėje erdvėje ir vaidmeniu sprendžiant kitus tarptautinius reikalus.
„Ambasadorius J. Huntsmanas pareigas Rusijoje ėjo labai sudėtingu, nuviliančiu laikotarpiu“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė nutartį, kuria ragina Sakartvelui skirti sankcijas. Sprendimą iššaukė padidėjusi įtampa tarp Maskvos ir Tbilisio.
Dūmos parlamentarai pritarė siūlymui skirti specialius ekonominius apribojimus Sakartvelui, valstybei, kur, pasak Rusijos vyriausybės, „nesibaigia antirusiškos provokacijos“.
Dūmos atstovas Viačeslavas Volodinas teigė, kad nuosprendžiu pritariama prašymui Rusijoje uždrausti Sakartvelo vynus ir mineralinį vandenį, taip pat riboti pinigų iš Rusijos į Sakartvelą pervedimus.
Pastarosiomis savaitėmis Sakartvelo sostinės gatvėse susirinkę žmonės protestavo dėl Rusijos Dūmos atstovo kalbos Sakartvelo parlamente. Pasipiktinta, kad Dūmos narys kreipėsi į parlamentą iš pirmininko vietos.
Maskva į protestus atsakė apribodama šalies vyno importą į Rusiją ir uždrausdama skrydžius į Sakartvelą.
Įtampa tarp šalių dar labiau paaštrėjo, kai sekmadienio vakarą Sakartvelo opozicinio televizijos kanalo „Rustavi-2“ laidų vedėjas Georgijus Gabunija tiesioginiame eteryje necenzūriniais žodžiais pasisakė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Dūmos tinklapis pateikė V. Volodino citatą, kuria Dūmos narys teigia, jog Rusija laidos vedėjo pasisakymą priėmė kaip įžeidimą visai šaliai, kaip grasinimą jos piliečiams ir prezidentui. Rusijos atstovai skelbė, kad tvirta ir vieninga Sakartvelo parlamento pozicija nulėmė ir laidos vedėjo elgesį.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad toks elgesys kursto rusofobiją, todėl yra labai pavojingas.
„Rustavi-2“ kanalas viešai atsiprašė, bet Dūma vis tiek priėmė nutarimą, palankų sankcijoms Sakartvelui.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją „labai neteisėtu elgesiu“ Ukrainos atžvilgiu. Kol nebus pažangos atkuriant Ukrainos suverenumą ir teritorinį integralumą, „sankcijos negalės būti panaikintos“, pareiškė A. Merkel bendroje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferencijoje Berlyne, turėdama omenyje Rytų Ukrainą ir Krymą.
„Antra vertus, mes žinome, kad be pokalbių ir be kontaktų neišspręsime problemų“, – pridūrė kanclerė. Prieš tai V. Zelenskio garbei buvo išrikiuota garbės sargyba. Per pietus abu jie be konflikto Rytų Ukrainoje aptarė dvišalius santykius ir reformų procesą Ukrainoje. V. Zelenskis siekia savo šalies narystės ES ir NATO.
Ukrainos prezidentas padėkojo už Vokietijos paramą Rytų Ukrainos konflikte ir taip pat kreipėsi į tuos, kurie reikalauja atšaukti sankcijas Rusijai: „Mes nenorime, kad mūsų Europos partneriai kentėtų dėl šių sankcijų, tačiau tai yra vienintelis kelias be kraujo praliejimo užbaigti konfliktą“.
Pagal naują Jungtinių Valstijų Senatui pristatytą įstatymų projektą, Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.
Tokį projektą pateikė JAV senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen. Pagal projektą, sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2“, kuris sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, rašo „Foreign Policy“, remdamasis preliminariu įstatymo projektu.
Projektu taikomasi į technologiškai itin išvystytus laivus, naudojamus tiesiant jūrinius vamzdynus. Vakarų energetikos bendrovės turi reikiamas technologijas, leidžiančias efektyviai tiesti dujotiekį, tuo metu Rusijai tokių technologijų trūksta.
„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur „Gazprom“ neturi pakankamai technologijų, kad tiestų vamzdynus“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas.
Tuo tarpu vienas aukštas respublikonų partijos patarėjas, susipažinęs su įstatymų projektu, „Foreign Policy“ tikino, kad kai kurios projekto dalys buvo rengiamos pagal anksčiau įvestas JAV sankcijas Irano naftos sektoriui.
Kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.
Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris neša didelį pelną karo krečiamai šaliai.
Donaldo Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją dėl šios sprendimo vystyti dujotiekio projektą su Rusija. Pernai liepą D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė dėl šalies priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Tokius JAV prezidento kaltinimus Vokietijos pareigūnai ne kartą neigė, o kanclerė Angela Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis“ projektas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, sausį atsakydamas į JAV pareigūnų grasinimus įvesti sankcijas, sukritikavo tokią Jungtinių Valstijų politiką, kuri, pasak jo, „tikrai nėra tinkamas kelias“.
„Europos energetikos politikos klausimai turi būti sprendžiami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose. Įvesti vienašališkas sankcijas „Nord Stream 2“ tikrai nėra tinkamas kelias“, – sakė H. Maasas.
Tuo tarpu „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva, tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Respublikonų senatorius ir artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas Lindsay Grahamas paragino įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir sukritikavo Baltųjų rūmų patarėjo Jaredo Kushnerio pasisakymus, esą Rusijos kišimasis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus apsiribojo „keliomis reklamomis feisbuke“.
D. Trumpas anksčiau abejojo Rusijos įsikišimu į prezidento rinkimus, tačiau L. Grahamas patikino sakęs D. Trumpui, kad „viskas, ką mes darėme su rusais, neveikia“, nes jie „ir vėl to imasi“.
„Mums reikia daugiau sankcijų, o ne mažiau. Nes, akivaizdu, kad jos neperduoda žinios (Rusijai)“, – televizijai CBS kalbėjo L. Grahamas.
D. Trumpo patarėjas ir žentas J. Kushneris Rusijos veiksmus kišantis į 2016 m. JAV prezidento rinkimus pavadino „kelių „Facebook“ reklamų įsigijimu“. Pasak J. Kushnerio, vėliau sekę tyrimai, kaip specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas, padarė kur kas daugiau žalos Jungtinių Valstijų demokratijai.
„Man patinka Jaredas (Kushneris), bet jis neatkreipia dėmesio į didelę detalę“, – sakė L. Grahamas, pabrėždamas, kad Rusijos programišiai įsibrovė į demokratų kandidatės Hillary Clinton el. pašto serverius.
„Galite įsivaizduoti, ką mes sakytume, jei rusai ar iraniečiai įsibrautų į respublikonų partijos prezidento kampanijos serverius? Ne, tai tikrai yra didžiulis reikalas. Tai nėra tik kelios reklamos feisbuke. Išpuolis prieš vieną partiją turi būti išpuolis prieš visas“ – pareiškė L. Grahamas.
Visgi Senato narys pabrėžė, kad D. Trumpas visiškai bendradarbiavo su R. Muellerio tyrimu, todėl prezidentas esą nepadarė nieko blogo ir neturėjo ryšių su Rusijos veiksmais kišantis į prezidento rinkimus.
„Prezidentas (Donaldas) Trumpas visiškai bendradarbiavo su tyrėjais. Manau, kad prezidentas nepadarė nieko blogo, ar jis jums patinka, ar ne“, – kalbėjo L. Grahamas.
Senatorius taip pat nesutiko su D. Trumpo teiginiais, kad buvęs viceprezidentas, o dabar – vienas iš kandidatų į prezidentus Joe Bidenas, yra per senas būti prezidentu. J. Bidenui šiuo metu yra 76-eri, o pačiam D. Trumpui – 72-eji.
„Jei pakeliautumėte su Joe Bidenu, nemanytumėte, kad jis per senas. Jis yra puikus žmogus ir būtų stiprus kandidatas“, – sakė L. Grahamas. Vis dėlto, pasak senatoriaus, nežinia, ar J. Bidenas atitinka demokratų partijos lūkesčius rinkimuose.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. EPA – ELTA nuotr.
Pasitraukimas iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) yra vienas iš „galimų pasirinkimų“ Iranui po to, kai JAV sugriežtino sankcijas Teheranui, sekmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.
„Islamo Respublika turi daug pasirinkimų ir pareigūnai nagrinėja juos. Pasitraukimas iš NPT yra vienas iš jų“, – sakė M. J. Zarifas.
Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono pradėjo augti praėjusiais metais, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu ir atnaujino Iranui sankcijas, galiojusias prieš pasirašant susitarimą. Vėliau JAV nuosekliai jas griežtino.
Be kita ko, anksčiau šį mėnesį JAV pripažino Irano revoliucinę gvardiją užsienio teroristine organizacija ir ėmėsi dar griežtesnių veiksmų prieš Irano naftos sektorių. Kaip pranešama, išimtys, leidžiančios kelioms šalims vis dar importuoti Irano naftą, liausis galioti gegužės pradžioje.
Rusijai Vakarų įvestos sankcijos duoda rezultatų ir jas galima dar labiau sugriežtinti, jei Maskva ir toliau nesilaikys įsipareigojimų, žurnalistams Berlyne po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
„Pabrėžiu, sankcijos Rusijai yra absoliučiai būtinos. Jos duoda rezultatų – sumažėjo samdytų kovotojų finansavimas, kurie kartu su Rusijos kariais dalyvauja Rytų Ukrainos okupacijoje“, – sakė P. Porošenka, praneša Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Ukrainos lyderis taip pat priminė, kad sankcijos Rusijai gali būti dar labiau sugriežtintos.
„Labai svarbu yra tai, kad sankcijos yra visiškai susijusios su Rusijos Federacijos įsipareigojimais pagal Minsko susitarimą. Sankcijos, pabrėžiu, gali būti ir sugriežtintos, jei Rusija eilinį kartą nevykdys savo įsipareigojimų“, – tikino P. Porošenka.
Pasak jo, sankcijos yra mechanizmas, kuriuo siekiama priversti Rusiją laikytis Minsko susitarimo.
„Deja, bet yra tokių, kurie nesupranta, kad sankcijos yra ne priežastis, o pasekmės Rusijos agresijos. Tai yra mechanizmas, kuriuo Rusijos Federacija yra raginama laikytis Minsko susitarimo, kurį pasirašė ir Rusijos prezidentas (Vladimiras) Putinas“, – kalbėjo P. Porošenka.
Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo A. Merkel už „stiprų signalą“, kurį Vokietija pasiuntė Rusijai Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu praeitą savaitę, pareikšdama, kad atsakomybė dėl įvykių Donbase krinta ant Rusijos pečių. P. Porošenkos teigimu, tokia yra bendra G-7 šalių pozicija.
Baltieji rūmai jau vertina gautą naujų sankcijų Rusijos bankams ir ginklų pramonei paketą dėl pernai kovą Jungtinės Karalystės (JK) Solsberio mieste įvykdyto Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos Skripal apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, praneša „Bloomberg“.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas taip pat pareiškė savo nuomonę apie JAV sankcijas jo šaliai – esą Jungtinių Valstijų politika pastaruosius šimtą metų yra paremta sankcijomis Rusijai.
Šaltinių teigimu, Iždo ir Valstybės departamentų pareigūnai jau parengė naująjį sankcijų paketą ir dabar laukia Baltųjų rūmų patvirtinimo, kad galėtų jas įvesti, teigia du „Bloomberg“ šaltiniai.
Tarp Rusijos ūkio sektorių, kuriems esą ruošiamasi įvesti sankcijas, šaltinių teigimu, yra „bankų, ginklų pramonės sektoriai“. Taip pat bus įvestos sankcijos, sako šaltiniai, apribosiančios Rusijos galimybę gauti finansinę paramą.
Pirmosios Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai dėl praeitų metų išpuolio Solsberyje buvo įvestos pernai rugpjūtį.
Tuo tarpu D. Medvedevas pareiškė – sankcijų prieš Rusiją įvedinėjimas esą yra kertinis JAV politikos akmuo pastarąjį šimtmetį, o Jungtinės Valstijos neva niekada gyvenime neatšauks sankcijų Rusijai
„Galiu jums pasakyti atvirai: jie niekada neatšauks sankcijų Rusijai, nes jų politika, bent jau pastaruosius šimtą metų, buvo paremta nuolatiniu sankcijų taikymu mūsų šaliai, nesvarbu, kaip ji vadinama – SSRS ar Rusijos Federacija. Nebuvo nė vieno istorinio periodo, kada nebūtų visai jokių sankcijų“, – bendraudamas su rusais į feisbuką panašiame socialiniame tinkle „VKontakte“ pareiškė D. Medvedevas.
Europos Sąjunga į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar aštuonis Rusijos piliečius – žvalgybininkus, kariškius ir pasieniečius, kurie kaltinami prisidėjęs prie pastarosios Ukrainos konflikto eskalacijos, penktadienį pranešė ES. Jie esą „be jokio pateisinimo naudojo karinį smurtą“.
Per konfrontaciją Juodojoje jūroje Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje jėga sutrukdė trims Ukrainos kariniams laivams plaukti Kerčės sąsiauriu į Azovo jūrą. Laivų įgulos buvo sulaikytos, jūreiviai iki šiol yra nelaisvėje. ES valstybės jau gruodį pareikalavo juos paleisti.
Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktiems rusams uždrausta atvykti į ES, įšaldomas čia esanti jų turtas.
Kartu su naujomis baudžiamosiomis priemonėmis ES šalys dar šešiems mėnesiams – iki 2019 metų rugsėjo 15 dienos – pratęsė jau esamas sankcijas Kremliaus vadovo Vladimiro Putino patikėtiniams ir prorusiškiems separatistams. Anot duomenų, dabar sankcijos taikomos iš viso 170 asmenų ir 44 organizacijoms, kurios vienaip ar kitaip kurstė Ukrainos konfliktą.
Ukrainos konfliktas trunka jau penkerius metus. Jį 2014-aisiais sukėlė Rusijos parama separatistams Rytų Ukrainoje ir Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija.
Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, antradienį lankydamasi Maskvoje, sakė, kad Austrija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, nepaisant ES sankcijų.
„Mes remiame ES principus, bet bandome išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija“, – po pokalbių su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė K. Kneissl ir pridūrė, kad Viena ir Maskva tradiciškai palaiko puikius dvišalius santykius.
Austrijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko praėjus keturiems mėnesiams po to, kai dėl šnipinėjimo skandalo K. Kneissl atšaukė savo suplanuotą vizitą į Maskvą.
K. Kneissl kelionė atšaukta lapkritį, kai Austrija pareiškė išsiaiškinusi, kad į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas kelis dešimtmečius šnipinėjo Rusijos naudai. Rusija pasmerkė šiuos kaltinimus kaip „nepagrįstus“, ir skandalas apkartino abiejų šalių santykius.
Antradienį vykusio susitikimo metu S. Lavrovas taip pat sukritikavo Austriją dėl „staigaus sprendimo viešai apkaltinti Rusijos Federaciją dėl šnipinėjimo“. Rusijos ministras pridūrė, kad Austrija yra „svarbi Rusijos partnerė“, ir žarstė pagyras jos verslininkams, kad jie nepasitraukė iš Rusijos rinkos, nepaisant ES sankcijų.
Austrijos ministrė, savo ruožtu, paragino Rusiją paleisti 24 Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius.
Austrija yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios išlaikė glaudžius santykius su Rusija nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Pernai K. Kneissl pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į savo vestuves ir šiuo žingsniu sukėlė pasipiktinimą.
ES Taryba nusprendė metams, iki 2020-ųjų vasario 28 d., pratęsti sankcijas Baltarusijai. Tarp priemonių – ginklų ir gyventojų represijoms naudojamos įrangos embargas bei keturių Baltarusijos piliečių turto ES įšaldymas ir draudimas jiems keliauti Bendrijoje, teigiama ES Tarybos pranešime.
Pasak Tarybos, sankcijos įvestos asmenims, susijusiems su neištirtu dviejų opozicijos politikų, verslininko ir žurnalisto dingimu 1999 ir 2000 m. Pirmosios sankcijos dėl šių gyventojų dingimo Baltarusijai buvo įvestos 2004-aisiais, vėliau įvesta papildomų sankcijų dėl skaidrių rinkimų principų pažeidimų, nepaisomų tarptautinių žmogaus teisių ir neteisėto demokratinės opozicijos malšinimo.
Taryba taip pat patvirtino kai kurias išimtis ir leido ES valstybėms narėms eksportuoti biatlono įrangą ir tam tikrą kiekį specifinių sportui skirtų šautuvų ir pistoletų.
Ginklų embargas Baltarusijai įvestas 2011 m. 2016-ųjų vasario 15 d. ES Taryba nusprendė atšaukti sankcijas 170 asmenų, įskaitant ir prezidentą Aleksandrą Lukašenką, ir keturioms bendrovėms ir paliko tik dabar galiojančias sankcijas keturiems Baltarusijos piliečiams.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko iš Vietnamo be branduolinio sandorio, kurį tikėjosi sudaryti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, ir neteko svarbaus švietalo artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, rašo laikraštis „Politico“.
„Tai buvo skausminga prezidentui, siekiančiam pergalės užsienio politikos srityje, su kuria jis būtų ėjęs į 2020 metų rinkimus“, – teigia leidinys.
„Atrodo, kad abi šalys buvo ant sutarties pasirašymo slenksčio, bet paskutinę minutę šie planai žlugo, – rašo „Politico“. – Netikėtai situacija viršūnių susitikime apsisuko 180 laipsnių, nors atrodė, kad artėjama prie sandorio, kurį D. Trumpas būtų galėjęs vadinti didžiule pergale. Tačiau jam per spaudos konferenciją teko aiškinti, kodėl abi šalys išvyksta tuščiomis rankomis“.
Baltųjų rūmų atstovai po derybų pabrėžė, kad šalys „tęs pokalbius“. „Prezidentas ir valstybės sekretorius Mikeas Pompeo tvirtino, kad per dvi pastarąsias dienas buvo pasiekta didelė pažanga, – pažymi laikraštis. – M. Pompeo išreiškė viltį, kad šalys artimiausiomis savaitėmis vėl užmegs kontaktus, bet D. Trumpas pabrėžė, kad jis „neįsipareigojo“ dėl trečiojo viršūnių susitikimo“.
Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27-28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong-unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.
Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos laivyno modernizavimą vadina valstybės prioritetu, tačiau trijų neužbaigtų statyti Admirolo Grigorovičiaus klasės fregatų griaučiai Kaliningrado laivų statykloje rodo, kad lengviau pasakyti nei padaryti.
Kaip rašo „Reuters“, numatytos Rusijos Juodosios jūros flotilei fregatos nukentėjo nuo sankcijų, kurias Ukraina įvedė Rusijai po 2014-ųjų Krymo aneksijos. Kijevas uždraudė šalies įmonėms parduoti variklius, turėjusius varyti Rusijos fregatas.
Kadangi Maskvai taip ir nepavyko rasti ukrainietiškų variklių pamainos, laivų statyba užstrigo, o Rusija po kurio laiko nusprendė tris karo laivus be jokių variklių parduoti Indijai.
Ekspertų teigimu, Rusijos laivyno problemos kyla daugiausia dėl Ukrainos įvestų sankcijų. Be to, problemų netrūksta ir karinėse sausumos bei oro pajėgose.
Pasak Rusijos karo tyrimų žurnalo „Eksport Vooruženii“ vyriausiojo redaktoriaus Andrejaus Frolovo, bendras Rusijos ginkluotųjų pajėgų vaizdas yra ne toks, kokį demonstruoja valdžia kasmetiniuose paraduose Raudonojoje aikštėje. Jo teigimu, Rusijos konvencinio karo galia yra gana ribota.
„Visada reikia atskirti realybę ir parduotuvės vitriną“, – sakė A. Frolovas, kalbėdamas apie Maskvos demonstruojamą galią paraduose.
„Raudonoji aikštė yra parduotuvės vitrina, kaip restoranuose Japonijoje, kur demonstruojamas maistas. Tai, ką mes matome Raudonojoje aikštėje, yra tik maisto modeliai, o ne pats maistas“, – palygino jis.
Vakarų diplomatai ir karo ekspertai ne kartą tikino, kad V. Putinas ilgą laiką demonstravo karinę galią, taip bandydamas sustiprinti Maskvos įvaizdį tiek šalyje, tiek ir užsienyje, tačiau, sako ekspertai, Rusija modernizuoja savo kariuomenę kur kas lėčiau nei Kinija.
„Maskvos problemos reiškia, kad šalies galimybės demonstruoti karinę galią – ką ji daro Sirijoje ir Ukrainoje – nėra tokios didelės, kaip Kremliui norėtųsi“, – sakė „Reuters“ kalbintas su Rusijos kariuomene susipažinęs Vakarų diplomatas.
Skaitydamas metinį pranešimą trečiadienį, V. Putinas, žinoma, nekalbėjo apie laivyno patiriamą variklių trūkumą, vietoj to susitelkdamas ties iki 2027-ųjų turimais pristatyti 7 naujais povandeniniais ir 16 įprastų laivų.
Valdant V. Putinui Rusijos kariuomenės finansavimas smarkiai augo, tačiau patys Rusijos ekspertai pripažįsta, kad Maskva neturi tiek modernių gamyklų ir kvalifikuotos darbo jėgos, kad atstatytų po SSRS žlugimo nustekentą kariuomenę.
Rusijos povandeninis laivas
A. Frolovo teigimu, Rusija sėkmingai sukūrė naujų ginkluotės sistemų prototipus, tačiau jai vis dar sunkiai sekasi pereiti prie serijinės gamybos.
Tačiau, įspėjo jis, tai nereiškia, kad Rusijos kariuomenė visiškai bejėgė – dalis rusiškos technikos, kaip raketų sistemos S-400 „Triumf“, yra pakankamai aukštos kokybės. V. Putinas taip pat smarkiai padidino finansavimą raketų technologijoms ir atskleidė naujas hipergarsinių raketų sistemas.
Tačiau, nuramino A. Frolovas, Rusijos karinės oro ir sausumos pajėgos, kaip ir laivynas, susiduria su modernizavimo problemomis. Naujojo rusų naikintuvo prototipas į orą pakilo prieš 9 metus, o Kremliaus išgirtas „T-14 Armata“ „supertankas“ iš gamyklos išriedėjo prieš 4 metus, tačiau nei vienas, nei kitas kol kas nepriėjo serijinės gamybos stadijos.
Programa, pagal kurią statomas moderniausia Rusijos Admirolo Gorškovo klasės fregata, buvo paralyžiuota sankcijų. Iki sankcijų statytam prototipui išplaukti į jūrą prireikė 12 metų. Rusija tikisi pastatyti 14 tokių laivų, tačiau kol kas tik 2 iš 14 planuojamų laivų turi variklius.
Maskva šiuo metu siekia pasigaminti variklių, o šią užduotį skyrė orlaivių gamintojui „NPO Saturn“, kuris priklauso konglomeratui „Rostech“, valdomam Sergejaus Čemezovo, kartu su V. Putinu tarnavusio KGB karininko.
2014 m. tuometinis „NPO Saturn“ vadovas Ilja Fedorovas tikino esąs sunerimęs dėl variklių gamybos kaštų ir įspėjo, kad visi laivai yra varomi tokių pačių variklių, kuriuos anksčiau Rusija pirko iš Ukrainos.
Anksčiau vasarį S. Čemezovas „Reuters“ sakė, kad dalis variklių jau pagaminti, tačiau kol kas nei vienas jų nėra įrengtas fregatose, o ekspertai abejoja, ar varikliai artimiausiu metu bus pagaminti.
„Neturėtume manyti, kad Rusija pradės serijinę variklių gamybą per ateinančius 5 metus“, – sakė Ukrainos karo konsultavimo bendrovės „Defense Express“ vadovas Serhijus Zgurecas.
Rusijos jungtinės laivų statybos korporacijos vadovas Aleksejus Rachmanovas gruodį sakė, kad pirmasis rusiškas variklis turėtų būti įrengtas naujojoje fregatoje „jau artimiausiu metu“. Tačiau, net jei taip ir nutiks, Sankt Peterburgo laivų statyklos vadovas Igoris Ponomariovas tikino, kad naujųjų fregatų gamyba užtruks mažiausiai iki 2022 m. pabaigos, o likusi programos dalis, tikėtina, nusitęs iki 2030-ųjų.
Rusijos planuojamas „Suchoj Su-57“ naikintuvas taip pat neišvengė problemų. Iš pradžių Maskva planavo pasigaminti 150 penktos kartos Su-57 naikintuvų, tačiau šalies gynybos pramonės ir vyriausybės pareigūnai tikina, kad Rusija šiemet tikisi vos vieno naikintuvo, o dar 14 turėtų būti pagaminti „artimiausioje ateityje“. Ekspertų teigimu, penktos kartos naikintuvo, galinčio konkuruoti su Jungtinių Valstijų „Lockheed Martin“ kuriamais F-35 naikintuvais, gamybai Rusijai tiesiog trūksta pinigų.
Rusijos „T-14 Armata“ tanko gamyba taip pat stringa.
Rusijos simbolis – tankas.
Gamyklos, turėjusios gaminti tanką, direktorius Olegas Sienko 2016 m. gyrėsi, esą V. Putinas užsakė 2 300 tokių tankų. Nuo to laiko įvairūs prototipai buvo bandomi, tačiau serijinė gamyba prasidės tik šiemet.
Pasak Gynybos ministerijos, pirmieji 12 iš anksčiau skelbtų 2 300 tankų iš gamyklos išriedės iki šių metų pabaigos.
Birmingamo universiteto Rusijos karybos specialistas Richardas Connely’is „Reuters“ tikino, kad Vakarai neturėtų nuvertinti Maskvos karinės galios, tačiau, nuramino jis, Rusija vis dar kenčia nuo ekonominės krizės, kuri suniokojo šalies ūkį po SSRS griūties.
„Tai nėra taip lengva, kaip tiesiog pasakyti „turime pinigų, taigi padarykime tai“, nes daugelis sovietinių laivų statyklų jau surūdijusios“, – sakė R. Connely’is.
ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjunga naujomis sankcijomis reaguos į paaštrėjusį Ukrainos konfliktą. ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini pirmadienį po ministrų susitikimo Briuselyje patvirtino, kad pasiektas politinis susitarimas šiuo klausimu.
ES planas numato išplėsti sąrašą asmenų, kuriems bus uždrausta atvykti į ES ir bus įšaldytas čia esanti jų turtas. Formalų sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo po teisinės patikros priims ES Ministrų taryba. Paengiamieji darbai, anot F. Mogherini, bus baigti artimiausiomis dienomis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas jau gruodį prašė ES šalių skelbti papildomas sankcijas Rusijai. Konkrečiai jis norėjo baudžiamųjų priemonių tam tikriems asmenims ir sankcijų Rusijos uostams.
Pastarąją Ukrainos konflikto eskalaciją sukėlė konfrontacija Juodojoje jūroje. Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje jėga neleido trims Ukrainos karo laivams plaukti Kerčės sąsiauriu Azovo jūroje. Laivai su jų įgulomis buvo sulaikyti. Jūreiviai iki šiol yra už grotų.
ES šalys jau gruodį pareikalavo nedelsiant juos paleisti ir pareiškė, kad „nėra pateisinimo Rusijos jėgos naudojimui“.
Jungtinės Karalystės (JK) žiniasklaidos reguliuotojas „Ofcom“ svarsto įvesti sankcijas televizijos kanalų „NTV Mir Baltic“ ir „NTV Mir Lithuania“ transliavimo licenciją turinčiai bendrovei „Baltic Media Alliance Ltd“ (BMAL) dėl šališkumo nušviečiant Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą.
„Tai yra jau šeštas kartas nuo 2014 m. lapkričio, kai licencijos turėtojas pažeidė šališkumo taisykles kanaluose „NTV Mir Lithuania“ ir „NTV Mir Baltic“. 2017 m. sausį mes susitikome su BMAL atstovais ir aptarėme atitikties šališkumo taisyklėms procesus, o BMAL patikino „Ofcom“ žinanti apie šališkumą reglamentuojančias taisykles“, – rašoma „Ofcom“ pranešime.
„Todėl esame sunerimę, kad, praėjus vos metams, 2018 m. balandį, įmonė vėl pažeidė taisykles. „Ofcom“ tokį taisyklių nesilaikymą laiko rimtu pažeidimu. Taigi, institucija svarsto įvesti sankcijas licencijos turėtojui“, – priduria „Ofcom“.
„Ofcom“ teigimu, praeitų metų balandžio 3 d. laidoje „Segodnia“ („Šiandien“), kurioje buvo aptariamas S. Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimas, aptikta šališkumo taisyklių pažeidimų.
Po incidento Solsberyje, kur pernai kovą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ buvo apnuodyti Skripaliai, „Ofcom“ dėl Kremliaus ruporo RT transliacijų apie šį įvykį pradėjo iš viso 10 tyrimų.
Europos Parlamentas (EP) trečiadienį palankiai įvertino Ukrainos vykdomas reformas, o kartu pasmerkė Rusijos agresiją ir paragino imtis sankcijų, jei Ukrainos jūreiviai nebus paleisti.
Rusijoje įkalinti Ukrainos jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.
Europos Parlamentas „griežtai smerkia tyčinį lapkričio 25 d. Rusijos Federacijos įvykdytą aktą prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje“ ir ragina ES ir jos valstybes taikyti tikslines sankcijas Rusijai, „jei Ukrainos kariai nebus paleisti ir jei bus vykdomas bet koks tolesnis karinis eskalavimas“. Europarlamentarai taip pat ragina uždaryti ES uostų prieigą iš Azovo jūros atvykstantiems Rusijos laivams, jei Rusija neatkurs navigacijos per Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūroje laisvės.
Savo ruožtu Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsiant paleistų šių metų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei kitus neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius.
EP giria Ukrainą už sėkmingą bendradarbiavimą energetikos srityje, taip pat atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo skatinimą, o kartu pažymi būtinybę tęsti pertvarką, ypač dujų ir elektros rinkoje. Savo ruožtu EP smerkia dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą Baltijos jūroje ir ragina nutraukti šį politinį projektą, keliantį grėsmę Europos energetiniam saugumui. Pajamos iš dujų tranzito sudaro reikšmingą dalį Ukrainos biudžeto, o įgyvendinus šį projektą valstybė jų netektų.
Už šią rezoliuciją balsavo 433 EP nariai, prieš buvo 105, o susilaikė 30.
Lietuvos atsakas į Rusijos agresiją Kerčės sąsiauryje yra reakcija į šliaužiančią Kremliaus vykdomą Ukrainos okupaciją, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas. Pasak jo, nors Rusijos pareigūnai Lietuvos paskelbtas sankcijas Kremliui dėl agresijos Kerčės sąsiauryje pavadino „uodo įkandimu“, prezidentės patarėjas pabrėžė, kad skausmą sukelti gali ir toks įkandimas, ypač, akcentavo jis, jei tas uodas yra maliarinis.
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
N. Aleksiejūnas teigė, kad Lietuvos vadovė pirmoji iš Europos Sąjungos lyderių nuvyko į Ukrainą po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje. Pasak jo, negalima tarptautinei bendruomenei apsimesti, kad Azovo jūroje nieko neįvyko.
„Būtina ir stipri reakcija, ir konkretūs veiksmai, kurie leistų suprasti agresoriui, kad tai yra nepriimtina ir toleruotina“, – „Žinių radijui“ kalbėjo patarėjas. Jo teigimu, Rusijos veiksmai Azovo jūroje iš esmės yra 2014 m. pradėtos Ukrainos okupacijos tąsa.
„Situacija yra tokia, sakyčiau, įtempta ir dramatiška, nes tai parodo šliaužiančią Ukrainos okupaciją. Po Krymo, po Donbaso matome, kad kita vieta yra Azovo jūra, norima ją padaryti Rusijos jūra, kas iš principo nei tarptautinės teisės požiūriu, nei pagal dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus (yra neteisėta, – ELTA)“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas. Dėl to, akcentavo prezidentės patarėjas, D. Grybauskaitė ėmėsi iniciatyvos padėti Ukrainai.
„Buvo priimtas sprendimas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo tiems, kurie atsakingi už šią agresiją prieš Ukrainą. Lietuva buvo pirmoji tarptautinėje bendruomenėje, kuri žengė šį žingsnį, siekdama nubausti tuos atsakingus asmenis. Taip pat buvo priimtas sprendimas dėl karinės paramos didinimo“, – teigė N. Aleksiejūnas. Taip pat jis pabrėžė, kad artėjant Ukrainoje vyksiantiems rinkimams Lietuva siųs kibernetinio saugumo specialistus, nes, aiškino jis, Rusija kibernetinėmis atakomis sieks paveikti Ukrainos vidaus procesus bei rinkimų rezultatus.
Galiausiai, vertindamas Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio teiginį, kad Lietuvos paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik uodo įkandimas, N. Aleksiejūnas pabrėžė, kad Lietuvos veiksmai taps įkvėpimu kitoms valstybėms. Tad, aiškino jis, Rusijai, nepaisant visko, turėtų skaudėti.
„Rusija suragavo į mūsų veiksmus į kaip tam tikro uodo įkandimą, bet, kaip žinome, uodas kai kanda, vis tiek skaudu. O jei dar maliarinis uodas – tai visai rimtos problemos sveikatai. Tai nereikia nuvertinti to, ką padarėme. Tai tam tikras įkvėpimas kitoms šalims“, – apibendrino N. Aleksiejūnas.
Gruodžio 7 d. D. Grybauskaitė susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Šalies vadovės apsilankymo Kijeve tikslas – palaikyti Ukrainą. Tai buvo pirmasis valstybės vadovo vizitas į Ukrainą, kai Rusija neteisėtai užgrobė šios valstybės laivus Kerčės sąsiauryje.
Vizito metu šalies vadovė pabrėžė, jog neteisėtas Ukrainos laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje, jų įgulų įkalinimas, Mariupolio ir Berdiansko uostų blokada aiškiai demonstruoja, kad Rusija siekia legitimizuoti Krymo aneksiją, Azovo jūrą paversti savo vidaus jūra ir galimų karinių veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainą, placdarmu bei diskredituoti artėjančius prezidento rinkimus.
Lietuva taip pat įvedė nacionalines sankcijas už agresiją Kerčės sąsiauryje bei Juodojoje jūroje atsakingiems asmenims.
Pirmadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie grubiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę platesniam regionui bei Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti.
ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.
JAV paskelbė sankcijas 17 Saudo Arabijos piliečių, siejamų su K. Khashoggio nužudymu. EPA-ELTA nuotr.
JAV vyriausybė dėl žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo paskelbė sankcijas 17 Saudo Arabijos piliečių. Tai pranešė JAV iždo departamentas. Sankcijos paskelbtos vadovaujantis įstatymu, kuriuo baudžiama už žmogaus teisių pažeidimus.
Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas Saudo Arabijos generalinis konsulas Stambule Mohammedas al-Otaibis, taip pat komandos, kuri kaltinama diplomatinėje atstovybėje nužudžiusi vyriausybę kritikavusį žurnalistą, nariai. Sąraše taip pat yra buvęs aukštas kronprinco Mohammedo bin Salmano patarėjas.
Prieš tai Saudo Arabijos prokuratūra dėl J. Khashoggio nužudymo penkiems kaltinamiesiems pareikalavo mirties bausmės.
Iš viso kaltinimai pateikti 11 įtariamųjų, ketvirtadienį pranešė Karalystės prokuratūra. J. Khashoggis neaiškiomis aplinkybėmis dingo spalio 2-ąją lankydamasis Saudo Arabijos konsulate Stambule. Tik po kurio laiko Saudo Arabija pripažino, kad žurnalistas buvo nužudytas. Tačiau jo palaikai yra dingę.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu prokuratūros pareiškimą pavadino „pozityviu, tačiau nepakankamu“. J. Khashoggio nužudymas, anot jo, buvo suplanuotas. Turkų saugumo tarnybos spėja, kad Saudo Arabijos žvalgyba nužudė J. Khashoggį ir jo kūną sukapojo.
Buvusio Vokietijos federalinio kanclerio Gerhardo Schroderio pavardė atsidūrė Ukrainos „valstybės priešų“ sąraše. Vyriausybei artimas portalas „Mirotvorec“ („Taikdarys“), turintis ryšių su Vidaus reikalų ministerija Kijeve, priskyrė socialdemokratų politiką „antiukrainiečiams“.
Buvęs kancleris į sąrašą veikiausiai įtrauktas po interviu Vokietijos laikraščiui „Aachener Nachrichten“, kuriame jis demonstravo supratimą Rusijos įvykdytai Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai 2014 metais.
„Negi jūs rimtai manote, kad kuris nors Rusijos prezidentas ateityje tai vėl atšauks? Šią realybę vieną dieną reikės pripažinti“, – sakė G. Schroderis. Jis, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pusiasalį 1954-aisiais tuometinis sovietų premjeras Nikita Chruščiovas padovanojo Ukrainai. Ir Rusija, ir Ukraina tada buvo TSRS dalis.
G. Schroderis palaiko draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo Krymo aneksijos Rusijos ir Ukrainos santykiai yra sudėtingi. Jau kovą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas užsiminė apie sankcijas G. Schroderiui.
„Valstybės priešų“ sąraše yra tūkstančiai pavardžių, tarp jų – buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko. Du sąraše buvę opozicionieriai 2015 metais buvo nužudyti Kijeve.
G. Schroderio žmona teigė esanti sunerimusi. „Mano šalyje ir mano kultūroje mes nesuprantame tokių išpuolių prieš demokratišką politiką, ypač – buvusį federalinį kanclerį“, – sakė iš Pietų Korėjos kilusi Soyeon Schroder-Kim.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas importuoja ne tik iš Rusijos trąšų gamintojų „Phos Agro“ ir „Acron“ – LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad į Lietuvą keliauja ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės bičiulių, stačiusių Krymo tiltą, trąšos.
Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau didžiausios valdančiosios frakcijos Seime lyderio R. Karbauskio tai neskatina nutraukti verslo ryšių su minėta trąšų gamintoja. R. Karbauskis tikina, kad jam priklausančiame „Agrokoncerne“ dirbantys agronomai negali žinoti visų akcininkų.
„Minudobreniya“ – Rusijos Voronežo srityje, Rosošo mieste, esanti azotinių trąšų gamykla. Ji įsikūrusi netoli sienos su Ukraina.
Daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui. Tam pačiam, kuriam dėl artimų ryšių su Kremliaus lyderiu nuo 2014 m. taikomos tarptautinės sankcijos.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Agrokoncernas“ iš A. Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ perka NPK trąšas, tai yra kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, nitratinio azoto, amonio azoto, fosforo pentoksido ir kalio oksido.
Kokie trąšų kiekiai importuojami būtent iš „Minudobreniya“, „Agrokoncernas“ neatskleidžia. Aiškina, kad iš Rusijos pirktų trąšų kiekis pernai esą sudarė mažiau nei trečdalį visų bendrovės pirktų trąšų, o šiemet nesiekia ir penktadalio. Detalės apie importą iš konkretaus gamintojo yra komercinė paslaptis. Šios informacijos neišduoda ir Lietuvos muitinė.
„Minudobreniya“ gamykla yra už 1400 km nuo Lietuvos. Tačiau, kaip tikina „Agrokoncernas“, Rosoše gaminamas trąšas jis perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos. Ji – kone šešiskart toliau nuo Lietuvos nei Rosošo gamykla.
„Gamintojo OAO „Minudobreniya“ trąšas 2017 m. pirkome iš „Agricultural Minerals“ DMCC. Ši įmonė pirkimo metu pasiūlė mums priimtiniausią kainą perkamiems produktams“, – LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme rašo „Agrokoncernas“.
Vis dėlto „Agrokoncernas“ pripažįsta, kad, nors trąšos perkamos Dubajuje, į Lietuvą jos atvežamos esą ne iš ten.
Tačiau kam „Agrokoncernui“ trąšas pirkti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vežtis iš Rusijos? „Agrokoncernas“ šiuo klausimu tyli, tikina negalintis komentuoti, kaip dirba tarpininkai.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Minudobreniya“ didžiąją dalį pardavimų vykdo būtent per „Agricultural Minerals“ DMCC. Maža to, daugiau kaip 50 proc. „Minudobreniya“ eksportui skirtos produkcijos tiekiama produktotiekiu „Toljati-Odesa“, einančiu per Ukrainos teritoriją.
R. Karbauskis, pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, tikina nežinojęs, nei kas tas A. Rotenbergas, nei to, kad jo valdomas verslas trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“.
„Nežinau, aišku, nežinau, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis. – Aš sakau, negaliu jums paaiškinti, nes aš nežinau, iš kur importuoja, kiek importuoja, bet kiek žinau, Lietuvoje ne viena įmonė importuoja, niekas neturi išskirtinių teisių.“
R. Karbauskis mano, kad klausimai dėl trąšų importo iš A. Rotenbergui priklausančios įmonės turėtų būti keliami ne jam.
„Šitą klausimą pirmiausia reikėtų kelti mūsų institucijoms. Jeigu įmonė gautų pranešimą, kad iš vienos ar kitos įmonės Rusijoje ar kurioje nors kitoje šalyje produkcijos negalima importuoti, niekas iš jos ir neimportuotų tikriausiai. Nes tikriausiai iš įmonės nebūtų galima importuoti, o jūs pradedate klausti, ar aš žinau… Ne aš turiu žinoti, turi žinoti valstybinės institucijos. Jos turi informuoti įmones, kad tos veiklos negalima vykdyti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Be to, R. Karbauskis tikina, kad nuo savo verslo klausimų yra nusišalinęs: „Ką reiškia žinoti, aš realiai veikloj nedalyvauju veikiausiai jau 20 metų.“
Paklaustas, ar jam, kaip politikui, atrodo moralu verslą vykdyti bendradarbiaujant su bendrovėmis, kurių savininkai yra sankcijų sąraše, R. Karbauskis tikino: „Jūs man užduodate labai keistą klausimą. Jeigu tam verslui netaikomos jokios sankcijos, tai jos netaikomos kažkieno sprendimu. Europos Sąjungos ar kažkokiu kitu sprendimu.“
Apie trąšų importą iš A. Rotenbergo bendrovės tikino nežinojęs ir Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Iš pradžių jis teigė, kad šiam klausimui jam reikia pasiruošti.
O pasiruošęs pateikė tokį komentarą: „Komitetui nėra žinoma, kas importuoja į Lietuvą trąšas, komitetas neanalizuoja kiekvienos įmonės, kuri bendradarbiauja su Rusija. Bet informacija, kurią jūs pateikėte, verta gilesnės analizės. Bet aš manau, kad atėjo laikas mūsų įmonėms, kurios bendradarbiauja su įmonėmis, kurių savininkai yra įtraukti į sankcijas ar kurie susiję su verslais, įtrauktais į sankcijas, manau, ateina laikas pačiam verslui konsultuotis.“
Tiek A. Rotenbergas, tiek jo brolis Borisas yra laikomi artimais V. Putino bičiuliais. Su V. Putinu Arkadijus Rotenbergas bičiuliaujasi nuo pat vaikystės. 12-metis Arkadijus ir 11-metis Vladimiras susipažino Leningrado srityje, kai kartu lankė dziudo treniruotes.
2000 m., kai V. Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, jo vaikystės draugas A. Rotenbergas dar buvo palyginti smulkus Sankt Peterburgo verslininkas. Tačiau taip jau sutapo, kad Kremliuje šeimininkaujant V. Putinui, savo milijardinę verslo imperiją ėmė lipdyti ir A. Rotenbergas.
Su broliu Borisu jis įkūrė „SMP banką“. 2008 m. iš penkių bendrovių, nupirktų iš „Gazprom“, suformavo bendrovę „Stroygazmontazh“. Ėmė tiesti ir federalinius kelius Rusijoje. Vienas po kito pasipylusius pelningiausius valstybinius užsakymus A. Rotenbergo verslas laimėdavo be konkursų.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
A. Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus – „Yaibera Holdings Limited“, įgijusią 79,31 proc. „Minudobreniya“ akcijų, ir „Laguz Management Limited“ (3,45 proc. akcijų). Akcijos įsigytos iš tarptautinės norvegiško kapitalo įmonių grupės „Yara International“. Tai, kad A. Rotenbergas įsigijo „Minudobreniya“ akcijų, 2011 metais patvirtino ir jo spaudos tarnyba.
Kitos trąšų gamyklos akcijos – 17,24 proc. – priklauso Rusijos naftos koncernui „Gazprom“.
Taigi sankcijomis baudžiamas A. Rotenbergas ir „Gazprom“ – duetas, kuris slepiasi už rusiškų trąšų, importuojamų į Lietuvą.
Lietuvoje Rusija išlieka trąšų importo lyderė. Beje, trąšos importuojamos ne tik iš „Minudobreniya“, „PhosAgro“, „Acron“, bet ir dar iš vieno V. Putinui artimo oligarcho bendrovės „Uralchem“. Ši bendrovė priklauso Dmitrijui Mazepinui, Baltarusijoje gimusiam Rusijos milijardieriui.
Bendrovės „Uralchem“ valdybai jis vadovauja nuo 2007 m. Dar prieš tai D. Mazepinas vadovavo Rusijos energetikos įmonei „Sibur“, iš dalies priklausančiai V. Putino žentui Kirilui Šamalovui ir Genadijui Timčenkai – Kremliaus vadovo bičiuliui ir verslo partneriui, kuriam JAV taiko sankcijas.
D. Mazepinas buvo ir Kirovo regioninio parlamento narys, priklausęs V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, be kita ko, rašoma LRT tyrime.
