Gaisrai Čilėje. EPA – ELTA foto
Santjagas, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Mažiausiai 22 žmonės žuvo dėl Čilę siaubiančių miškų gaisrų, informuoja naujienų agentūra dpa. Dar mažiausiai 10 žmonių dingo be žinios Santa Juanaos savivaldybėje, Bio Bijaus regione, apie 500 km į pietus nuo sostinės Santjago.
Šalies vidaus reikalų ministrė Carolina Toha šeštadienį paskelbė, kad iš viso sužeisti 554 žmonės, o 16 iš jų – sunkiai. Gaisrai sunaikino ar apgadino daugybę namų, o 1 429 žmonės dabar apgyvendinti laikinose prieglaudose. Anot ministrės, pastarąją savaitę išdegė toks plotas kaip paprastai per metus.
Gaisrų skaičius išaugo nuo 200 penktadienį iki daugiau nei 250 šeštadienį.
Čilės prezidentas Gabrielis Boricas nutraukė savo atostogas Patagonijos regione, kad apsilankytų nelaimės ištiktose vietose.
Nepaprastoji padėtis šiuo metu paskelbta Araukanijos, Njublės ir Bio Bijaus regionuose.
Čilė švenčia išrinkus kairiųjų prezidentą G. Boricą. EPA-ELTA nuotr.
Santjagas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Santjago gatvės pratrūko džiaugsmu, kai paaiškėjo, jog kairiųjų pažiūrų Gabrielis Boricas tapo jauniausiu visų laikų Čilės prezidentu, netikėtai dideliu skirtumu įveikęs kraštutinių dešiniųjų varžovą.
35 metų G. Boricas surinko beveik 56 proc., o ultrakonservatyvus Jose Antonio Kastas – 44 proc. balsų.
„Esu sujaudinta, verkiu iš džiaugsmo. Sudavėme smūgį fašizmui!“ – AFP sakė 45 metų vaistinės darbuotoja Jennie Enriquez. „Džiaugiuosi, nes įvyks daug pokyčių, kurie padės žmonėms ir darbininkų klasei“, – pridūrė 58 metų statybininkas Luisas Astorga.
Per rinkimų kampaniją G. Boricas žadėjo sukurti „socialinės gerovės“ valstybę, padidinti mokesčius ir socialines išlaidas šalyje, kurioje atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų – vienas didžiausių. Savo niekintojų pramintas „komunistu“, jis per pirmą oficialų kreipimasi sekmadienį pažadėjo „išplėsti socialines teises“ Čilėje, tačiau tai daryti su „fiskaline atsakomybe“. „Mes tai darysime saugodami savo makroekonomiką (…) siekdami pagerinti pensijas ir sveikatos apsaugą“, – sakė jis.
Remiantis Čilės rinkimų organizacijos prognoze, rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 55 proc. – rekordas nuo tada, kai 2012 m. balsavimas tapo savanoriškas.
G. Boricas sekmadienį pakartojo savo planus sukurti „humaniškesnę, oresnę, egalitariškesnę Čilę“. Sveikinimai pasipylė iš kitų Lotynų Amerikos šalių – nuo kairiųjų: buvusio Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos, Kubos lyderio Miguelio Diazo-Canelio ir Argentinos Alberto Fernandezo iki dešiniųjų: Kolumbijos prezidento Ivano Duque ir Ekvadoro Guillermo Lasso.
Čilė išgyvena esminius pokyčius, kai pernai dauguma balsavo už naujos Konstitucijos, pakeisiančios Pinocheto metais priimtą Konstituciją, parengimą. Tuo rūpinasi daugiausia kairiųjų institucija. Konstitucija turi būti patvirtinta kitais metais, prižiūrint naujajam prezidentui.
Kompostelos Santjage viešėjo popiežius Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Kompostelos Santjago arkivyskupas Julianas Barrio ketvirtadienį pradės apeigas, kurių metu bus atvertos šv. Jokūbo katedros šventosios durys. Joje palaidotas Jokūbas vyresnysis, vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių ir apaštalo Jono brolis. Arkivyskupas Jokūbo jubiliejų paskelbė ir katedros šventąsias duris atvers laikydamasis senosios tradicijos, pagal kurią šv. Jokūbo jubiliejus švenčiamas tuomet, kai šv. Jokūbo liturginė šventė, minima liepos 25-ąją, sutampa su sekmadieniu. Tai įvyks 2021 metais, skelbia Vatikano radijas.
Šventųjų durų atidarymo apeigas bus galima stebėti internete. Jokūbo metų tema, paskelbta dar prieš koronaviruso pandemijos krizės pradžią, skamba neįprastai: „Išeik iš savo žemės! Tavęs laukia apaštalas!“. Santjago arkivyskupas J. Barrio apie Jokūbo jubiliejų pranešė pastoraciniame laiške, diecezijos ir šventovės darbuotojai išrinko jubiliejaus logotipą, sukūrė jubiliejui skirtą portalą ir parengė informacinį dosjė apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti ir įsidėmėti piligrimas, einantis į Galisijos regiono sostinę Kompostelos Santjagą lankyti Jokūbo katedroje esančio apaštalo kapo.
Arkivyskupui atvėrus šventąsias duris bus galima pelnyti šv. Jokūbo visuotinius atlaidus, sakoma Vatikano radijo pranešime. Taip pat pandemijos laikotarpiu sąlygos atlaidams gauti nepakitusios: reikia įžengti į katedrą pro šventąsias duris, atlikti sakramentinę išpažintį, dalyvauti Eucharistijoje ir melstis popiežiaus intencija. Atlaidus galima pelnyti tiek sau, asmeniškai, tiek mirusiesiems.
Po ganytojo į katedrą įžengs pirmieji piligrimai, procesijoje dalyvaus vietinės valdžios, šv. Jokūbo draugijų ir organizacijų atstovai. Paskui arkivyskupas J. Barrio vadovaus iškilmingoms šv. Jokūbo jubiliejaus atidarymo Mišioms. Po Mišių iškilmės tęsis katedros aikštėje, vyks šventinis tradicinės galisų muzikos koncertas.
Arkivyskupas J. Barrio pastoraciniame laiške pristatė keturis piligrimystės į Santjago Kompostelą kriterijus: klausykis išeidamas į vidinę kelionę, darbuokis dėl vargstančiųjų, pasikliauk mokinių viltimi, liudyk artimo meilę.
2020 metais Kompostelos Santjago arkivyskupija šventė kitą jubiliejų – prieš devynis šimtus metų, 1120 metais, Kompostelos Santjago vyskupija buvo pertvarkyta į arkivyskupiją. O po dar dvejų metų popiežius Kalikstas II arkivyskupijai suteikė leidimą švęsti apaštalo šv. Jokūbo vyresniojo šventuosius metus. Šventųjų metų privilegija turėjo nenumatytų pasekmių, kurios dar labiau paskatino piligrimystes į Jokūbo vyresniojo kapą, mat visoje Europoje paplito įsitikinimas, kad, leisdamas minėti Šventuosius metus, Kalikstas II kartu suteikė Kompostelos Santjagui šventojo miesto rangą – ligi tol tik Jeruzalė ir Roma vadinti šventaisiais miestais.
Šv. Jokūbas vyresnysis yra Ispanijos dangiškasis globėjas. Žvejo Zebediejaus ir Salomės sūnus Jokūbas vyresnysis buvo apaštalo šv. Jono evangelisto brolis. Žinia apie jo kankinystę Jeruzalėje perduota Apaštalų darbuose. 44 m. jis buvo nukirsdintas karaliaus Erodo įsakymu. Pasak tradicijos, jo palaikai perkelti iš Jeruzalės į Kompostelos Santjagą, IX amžiuje jie buvo vėl atrasti dabartinės Santjago katedros vietoje.
Mažiausiai 11 žmonių žuvo Čilėje per riaušes, nesiliaujančias nuo praėjusios savaitės. Tai pirmadienį pranešė šalies sostinės merė Karla Rubilar, kurią cituoja CNN.
Santjago valdžios duomenimis, aštuoni žmonės žuvo sekmadienį „per gaisrą prekybos centro sandėliuose, išplėštuose riaušininkų“. Dar trys žmonės žuvo šeštadienį, kai Čilės sostinės priemiestyje buvo padegta parduotuvė.
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, prasidėjo Santjage pirmadienį po to, kai šalies vyriausybė nusprendė pabranginti metro bilietus 3,7 proc. – vidutiniškai 30 pesų (0,04 euro). Vėliau neramumai apėmė ir kitus šalies miestus.
Dėl smurto Čilės valdžia paskelbė sostinėje ir kai kuriuose šalies miestuose nepaprastąją padėtį. Prezidentas Sebastiánas Piñera atšaukė sprendimą padidinti visuomeninio transporto bilietų kainas.
Čilės prezidentas Sebastiánas Piñera šeštadienį paskelbė šalies sostinėje Santjage nepaprastąją padėtį dėl protestų prieš metro bilietų pabranginimą, kurie virto riaušėmis.
„Brangūs tėvynainiai, dėl daugybės vandalizmo aktų prieš metropoliteno stotis aš paskelbiau nepaprastąją padėtį Santjago ir Čakabuko provincijose, taip pat Puente Alto ir San Bernardo komunose“, – pareiškė prezidentas vaizdo įraše, kuris buvo transliuojamas jo tviteryje.
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, prasidėjo Santjage pirmadienį po to, kai važiavimo metro traukiniais kaina išaugo iki 850 pesų (1,08 euro). Ketvirtadienį paskelbtais policijos duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 130 žmonių.
Riaušininkai nusiaubė kelias metro stotis ir sudegino mažiausiai 10 autobusų.
Dėl protestų šį savaitgalį Santjago metro bus uždarytas.
