Mažiausiai 18 žmonių nukentėjo penktadienį Kabule, kai  per ceremoniją, skirtą modžahedų lyderio Abdulo Ali Mazari mirties 25-osioms metinėms, kilo šaudynės.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „1 TV“, tarp ceremonijos dalyvių buvo Afganistano ministras pirmininkas Abdullah`a Abdullah`a. Gautomis žiniomis, premjeras nenukentėjo ir tučtuojau paliko incidento vietą. Susišaudymas tarp užpuolikų ir saugumo pajėgų tęsiasi.
 
Pasak „1 TV“, į ligoninę nugabenti septyni sužeistieji. Apie jų būklę nepranešama.
 
Šaudynės prasidėjo, kai kalbą sakė buvęs Afganistano viceprezidentas Karimas Khalili. Ugnį paleido nežinomi asmenys.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „Tolo News“, remdamasis radikalaus Talibano judėjimo atstovu, ši teroristinė organizacija neigia, kad yra susijusi su šaudynėmis Kabule.
 
Pirmadienį Talibano atstovas žurnalistams pranešė, kad baigėsi „smurto lygio sumažinimo“ laikotarpis ir atnaujinami karo veiksmai prieš Afganistano vyriausybės kariuomenę. Anksčiau Afganistano valdžia ir talibai buvo susitarę dėl „smurto lygio sumažinimo“ režimo šalyje, kuris įsigaliojo vidurnaktį iš vasario 21-osios į 22-ąją. Šio režimo turėjo būti laikomasi septynias dienas.
 
Vasario 29 d. Dohoje buvo pasirašyta JAV ir talibų taikos sutartis. Pagal ją, JAV ir jų sąjungininkai ketina per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visą kariuomenę. Be to, Vašingtonas ketina iki rugpjūčio panaikinti sankcijas Talibano judėjimo nariams ir prisidėti prie to, kad talibai būtų išbraukti iš JT sankcijų sąrašo. Kaip pažymima dokumente, Talibano ir kitų Afganistano šalių derybos turi prasidėti kovo 10 d. Iki derybų pradžios turi būti paleisti 5 tūkstančiai Talibano šalininkų ir 1 tūkstantis žmonių, esančių talibų rankose.
 
Kaip pareiškė talibų atstovybės Dohoje vadovo pavaduotojas Abdulas Salamas Hanafi, jeigu kalinių paleidimo klausimas nebus išspręstas, Afganistano šalių derybos gali ir neįvykti.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 00:30

Europos Sąjungos (ES) vadovai ketvirtadienį pareiškė esą sukrėsti ir nusiminę dėl devynias gyvybes nusinešusių šaudynių dviejuose baruose Vokietijos Hanau mieste.
 
„Esu giliai sukrėstas tragedijos, kuri praėjusį vakarą įvyko Hanau. Mintimis esu su aukų šeimomis ir draugais, kuriems noriu pareikšti nuoširdžiausią užuojautą. Šiandien gedime kartu su jumis“, – rašė Europos Komisijos pirmininkė vokietė Ursula von der Leyen.
 
„Beprasmė žmonių gyvybių netektis yra tragedija – nesvarbu, kur tai įvyksta. Po siaubingo išpuolio savo mintimis esame su žmonėmis Hanau. Nuoširdžiausiai užjaučiame aukų artimuosius ir draugus“, – rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.
 
„Esu labai nuliūdęs ir sukrėstas šaudynių Vokietijos Hanau mieste siaubo. Mūsų mintys skiriamos aukoms ir jų artimiesiems. Vieningai pasisakome prieš bet kokių formų neapykantą ir smurtą“, – savo ruožtu teigė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli.
 
Kaip nurodoma, vėlų trečiadienį Hanau mieste įtariamas dešiniosios pakraipos ekstremistas vokietis nušovė devynis žmones kaljano bare ir kavinėje. Vėliau įtariamas šaulys ir jo motina buvo rasti negyvi netoliese esančiuose jų namuose. Tarp aukų yra penki Turkijos piliečiai.
 
Heseno žemės vidaus reikalų ministro Peterio Beutho teigimu, šaulys yra 43 metų amžiaus Vokietijos pilietis. Manoma, kad tai teroristinis išpuolis, paremtas ksenofobišku motyvu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 08:00

Trečiadienio vakarą Amsterdame netoli Nyderlandų Centrinio banko pastato įvyko susišaudymas, kuriame dalyvavo policija. Tai pranešė Nyderlandų televizija.

Jos žiniomis, pareigūnai turėjo paleisti ugnį, kad neutralizuotų ginkluotą žmogų. Pranešama, jog tai – 31 metų amžiaus Amsterdamo gyventojas. Jis buvo sužeistas ir su policininkų palyda nugabentas į artimiausią ligoninę. Kokie buvo jo elgesio motyvai, kol kas nežinoma.

Be to, atsitiktinė kulka sužeidė į koją pro šalį važiavusį dviratininką. Jis taip pat buvo nuvežtas į ligoninę. Apie abiejų nukentėjusiųjų būklę kol kas nieko nepranešama.

Liudininkai teigia girdėję mažiausiai 20 šūvių. Incidento aplinkybės tiriamos. Pasak Centrinio banko atstovų, šis įvykis tikriausiai niekaip nesusijęs su pačios finansų ir kredito įstaigos veikla.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.07; 08:25

Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.

„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.

Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.

Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.

Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:30

Premjeras Saulius Skvernelis nesutinka su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako sekmadienį LRT televizijoje išsakytais samprotavimais, apie galimybę griežtinti žiniasklaidos kontrolę, stabdant jos licencijas, paaiškėjus, kad „MG Baltic“ koncernas per savo kontroliuojamus žiniasklaidos kanalus darė įtaką politikams.

„Manau, kad daug ką galės padaryti pati žiniasklaida, per savo savireguliaciją, per savo savivaldą. Nemanyčiau, kad reikėtų kalbėti apie tokias kardinalias arba griežtas priemones“, – pirmadienį kalbėjo S. Skvernelis, pabrėždamas, kad nereikia skubėti su tokiais griežtais siūlymais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sekmadienį LRT televizijos laidoje pareiškė, kad reikėtų svarstyti apie žiniasklaidos licencijavimą, paaiškėjus, kad „MG Baltic“ koncernas per savo kontroliuojamus žiniasklaidos kanalus darė įtaką politikams.

V. Bakas sakė, kad skubiai reikia imtis priemonių, jog, pasak jo, žiniasklaida nebebūtų naudojama kaip ginklas.

„Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“, – sekmadienį samprotavo V. Bakas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.15; 05:30

Per 100 Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkų karių su technika šią savaitę atvyko į Klaipėdą. Jie nuo pirmadienio kartu su kitais daugiau nei 1200 karių dalyvaus intensyviose netiesioginės ugnies paramos vienetų kovinio šaudymo pratybose „Ugninis griausmas 2018“, kurios vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) ir Gaižiūnų poligone Rukloje (Jonavos r.).

Lietuvos kariuomenė informuoja gyventojus, kad pirmadienį įvairiose Lietuvos vietose judės karinio transporto kolonos, vykstančios Pabradės kryptimi. Pagrindinės kryptys bus nuo Klaipėdos, Lenkijos pasienio ir Ruklos link gen. Silvestro Žukausko poligono (Švenčionių r.).

Jau šeštą kartą kasmet rengiamos pratybos vyks iki gegužės 25 dienos. Jų metu kariai vykdys kovinį šaudymą iš netiesioginės ugnies priemonių šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu į taikinius ant žemės ir jūroje.

Dalis pratybų dalyvių gegužės 21 d. bus perdislokuoti į Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligoną (Klaipėdos r.), kur pirmą kartą šių pratybų istorijoje bus vykdomas kovinis šaudymas ir organizuojamos treniruotės panaudojant Sausumos, Karinių oro ir Karinių jūrų pajėgų ginkluotę. Bus vykdomas kovinis šaudymas į jūroje iki 22 km atstumu išdėstytus taikinius iš sausumos ir panaudojant Karinių jūrų pajėgų laivuose sumontuotus 76 mm OTO-MELARA pabūklus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, taikiniai jūroje bus atakuojame jungtine ugnimi iš jūros, oro ir sausumos priemonių.

Pratybose „Ugninis griausmas 2018“ dalyvaus daugiau nei 1200 karių iš 9 NATO valstybių (JAV, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos). Pirmą kartą šiose pratybose dalyvaus Kanados kariai, atvykę iš Latvijoje esančio NATO priešakinių pajėgų bataliono, bei Kroatijos ir Prancūzijos kariai, tarnaujantys Rukloje dislokuotame NATO priešakinių pajėgų batalione.

Pratybų „Ugninis griausmas 2018“ pagrindinis tikslas – tobulinti įgūdžius ir vertinti ugnies paramos vienetų gebėjimą efektyviai vykdyti kovinio šaudymo užduotis, taip pat skatinti bendradarbiavimą tarp NATO valstybių netiesioginės ugnies paramos vienetų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.14; 08:09