Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo nustatyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patekimas į Lietuvos elektros energetikos sistemą veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Taip pat siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
Kaip teigiama įstatymo projekte, siūloma nustatyti, kad informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius („Litgrid“), o nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį kalbėdamas užsienio politikos konferencijoje, tvirtina, kad, vykstant tarptautinėms transformacijoms, mažos valstybės privalo prižiūrėti savo saugumą ir negali likti tarptautinės politikos nuošalyje.
Kartu prezidentas pabrėžė, kad Rusijos veiksmai išlieka ne tik Lietuvos, bet ir visos Euroatlantinės erdvės saugumo iššūkiu. Lietuvos pozicijos, dar kartą patikino šalies vadovas, šiuo klausimu nesikeičia.
„Mažoms valstybėms tokių tarptautinių turbulencijų akivaizdoje visada išauga grėsmė dėl išlikimo, įsiklausimo į jų balsą, kartais – net šauksmą. Mūsų istorija mus moko, kad tokiomis akimirkomis, kai pasaulinė tvarka ir tarptautinė sistema kinta ir net griūva, mažoms valstybėms būtina ne tik pasyviai stebėti pokyčius, bet ir prie jų prisitaikyti, taip pat ir mėginti kartu su bendražygiais į juos atsakyti“, – trečiadienį Valdovų rūmuose vykusioje penktojoje metinėje Lietuvos užsienio politikos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Neturime savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie savo kaimynę. Deja, tokių kalbų aš matau labai daug“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat patikino, kad valdžios institucijų svarbiausi tikslai yra užtikrinti šalies nepriklausomybę ir saugumą, valstybės ir žmonių gerovę, tačiau atkreipė dėmesį, jog tarptautine teise grįsta pasaulinė tvarka yra „laužoma mūsų akivaizdoje“ ne tik tolimuose pasaulio regionuose.
„Rytų kaimynystėje tęsiasi ir kariniai, ir hibridiniai konfliktai, kurie tiesiogiai kelia grėsmę mūsų saugumui“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda: atsukusi nugarą demokratijai, Rusija išlieka ilgalaikiu iššūkiu
Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Rusija, G. Nausėda paragino nekalbėti šia tema paviršutiniškai bei atkreipė dėmesį į gynybos sektoriaus tinkamo finansavimo būtinybę.
„Investicijos į gynybą Lietuvai ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. Ji kyla tokioje saugumo aplinkoje, kur Rusija ne tik modernizuoja savo karines pajėgas, didina jų parengtį ir mobilumą, bet ir neatsisako agresyvios retorikos bei priešiškų veiksmų“, – pabrėžė G. Nausėdas, pareiškęs viltį, kad Lietuva pasieks ir 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto gynybai.
„Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę. Deja, tokių kalbų aš matau labai daug. Vakarų pasaulis pagaliau turėtų išmokti tiek Sakartvelo, tiek Ukrainos pamokas“, – teigė G. Nausėda. Stasys Lozoraitis
Kartu šalies vadovas tvirtino, kad neįmanoma Rusijos priversti grįžti prie taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos, jeigu ji pati to nenori, tačiau, jo teigimu, negalima legitimizuoti neteisėtų Rusijos veiksmų.
„Santykių stabilizavimas ir normalizavimas negali vykti bendrų vertybių sąskaita. Sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio“, – pabrėžė prezidentas.
Savo kalboje G. Nausėda kalbėjo ir apie santykius su JAV, euroatlantinį saugumą, bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, taip pat prioritetus klimato kaitos programos įgyvendinime, energetikos, verslo aplinkoje.
Valdovų rūmuose trečiadienį vyksta penktoji „Diplomatijos šefo“ Stasio Lozoraičio vardo Lietuvos užsienio politikos konferencija.
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritarė Seime svarstomai Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pertvarkai šį trečiadienį.
Taip teigė šalies vadovo patarėja Elena Masnevaitė.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus projektus, ministerijai šiuo metu pavaldus VAD po pertvarkos taptų savarankiška įstaiga, Vadovybės apsaugos tarnyba, kiltų vadovybės apsaugininkų atlyginimų koeficientai.
Siūlomai pertvarkai trečiadienį pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), už balsavus septyniems jo nariams ir keturiems susilaikius.
Projektą kritikuojanti Prezidentūra kelia klausimą, ar pagrįstas VAD išskyrimas iš vidaus reikalų sistemos, atlyginimų kėlimas daugiau nei kitiems viešojo sektoriaus bei statutiniams darbuotojams.
„VAD saugo tris valstybės vadovus, o po šiandien dienos balsavimo, tikėtina, saugos tik du, jų šeimas, gyvenamąsias vietas ir trijų institucijų pastatus. Ar tai tikrai suponuoja tikslingumą kurti atskirą tarnybą?“ – kalbėjo E. Masnevaitė.
Seimo komitetas trečiadienį, taip pat, pritarė Agnės Širinskienės siūlymui panaikinti privalomą apsaugą Seimo Pirmininkui. Už tai balsavo penki komiteto nariai, prieš buvo keturi ir vienas susilaikė, tad lėmė TTK pirmininkės A. Širinskienės balsas.
Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo TTK vadovė A. Širinskienė tvirtino Konstitucijoje neradusi, kad Seimo pirmininkas būtų viso parlamento vadovas. Tiesą sakant, šiąnakt rymojau ant Konstitucijos teksto, – kalbėjo komiteto vadovė.
Aš daug naktų rymojau ant Konstitucijos teksto ir niekur neradau, kad Ministras Pirmininkas būtų visos Vyriausybės vadovas:
97 straipsnis
Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Vienareikšmiškai tik 77 straipsnis skelbia:
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
O Prezidentui negalint eiti pareigų, jį pavaduoja Seimo pirmininkas, jau nekalbant apie tai, kad visi įstatymai įsigalioja tik Seimo pirmininkui juos pasirašius ir jam paskelbus, jei jų nepasirašo Prezidentas. Prezidento galios.
Iš pirmo žvilgsnio, mano nuomone, tai – smulkus niekingas valdančiosios daugumos kerštas nepaklusniam dabartiniam Seimo Pirmininkui.
Bet visas balsavimo TTK komitete kontekstas man kelia nerimą.
Security – saugumas
Ir kas galėtų paneigti, kad tai – noras pakeisti VAD vadovą savu, kurio žmonėms, juos irgi pakeitus, nežinia iš kokios šalies bus liepta ne tiek saugoti vadovus, kiek šnipinėti Respublikos Prezidentą. Kodėl būtent šalies biudžeto svarstymo įkarštyje, bandoma „reformuoti“ VAD?
Seimo nario Vytauto Bako spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir „valstiečių“ frakcijos Seime narys Vytautas Bakas būgštauja, kad Lietuvos politinės partijos gali atsidurti Rusijos įtakos orbitoje.
Politikas užsimena, kad pavojus atsidurti su Kremliumi susijusių įmonių taikinyje kyla ir „valstiečiams“, jau anksčiau priėmusiems paramą iš įtartinų verslo subjektų. Todėl, akcentuoja politikas, NSGK atliekamą tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos reikėtų papildyti naujomis užduotimis.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasiūliau šiuo metu vykdomą parlamentinį tyrimą papildyti dar vienu klausimu – kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja, kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus“, – trečiadienį socialiniame „facebook“ tinkle rašė V. Bakas, ragindamas įsivaizduoti situaciją, kuomet kurią nors iš Lietuvos partijų finansuotų grupės, susijusios su Rusijos ar Baltarusijos verslais.
„Įsivaizduokite situaciją, jei paaiškėtų, kad kurią nors Lietuvos partiją, pavyzdžiui, LLRA-KŠS arba konkretų politiką, finansuotų verslo grupės, susijusios su Baltarusijos ir Rusijos verslais ir šių šalių interesais regione?“, – teigė iš valdančiųjų gretų pasitraukęs politikas.
V. Bakas pabrėžė, kad LVŽS jau yra gavusi paramą iš šiuo atžvilgiu įtartinų verslo subjektų.
„Pagrindinė valdančioji partija tokią paramą gavo, jos negrąžino nepaisant raginimų ir rekomendacijų tą padaryti. Todėl NSGK atlikdama Rusijos poveikio tyrimą privalo rimtai įvertinti šias aplinkybes“, – savo socialinio tinklo paskyroje teigia buvęs „valstiečių“ frakcijos Seime narys, galvoje turėdamas tai, kad LVŽS kandidatą Klaipėdos miesto mero rinkimuose Arvydą Vaitkų rėmė su baltarusiškų trąšų verslu susijęs Igoris Udovickis bei jo žmona.
„Kaip žinote, – tęsė V. Bakas, – stambiausia Lietuvos valdančiosios koalicijos partija per 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimus gavo paramą iš asmenų, kurių ekonominiai, politiniai interesai kelia pagrįstų abejonių dėl jų suderinamumo su nacionalinio saugumo interesais“, – sako jis. Politikas pabrėžia, kad grėsmė yra realiai, nes anksčiau atlikto NSGK tyrimo išvados būtent ir liudija, kad Lietuvos politikais bandoma manipuliuoti.
„NSGK tyrimas atskleidė, kad įtaka daroma per politinius lyderius, verslą. Remiami palankūs politikai, finansuojamos kampanijos. Štai „Rosatom“ siekė paveikti buvusios daugumos lyderius, iki šiol mes susiduriame su poveikio pasekmėmis“, – teigė V. Bakas, akcentuodamas, kad, jo įsitikinimu, yra akivaizdu, jog Rusija ir Baltarusija ir dabar siekia dalyvauti Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu itin svarbiuose projektuose.
„Turime Astravą, kuris kelia grėsmę viso mūsų krašto žmonių saugumui, turime Klaipėdos uostą ir su juo susijusius saugumo interesus. Šiame kontekste ignoruoti trečiųjų šalių kilmės pinigų, kurie patenka į Lietuvos politinę sistemą, būtų neatsakinga“, – apibendrino V. Bakas.
Kaip ELTA jau skelbė, parlamentarės I. Rozovos ryšius tiriančiam NSGK siūloma priskirti daugiau užduočių.
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys siūlo tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose.
Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą.
Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“
Šį ketvirtadienį Europos Parlamente nuspręsta į plenarinio posėdžio, vyksiančio Strasbūre kitą savaitę, antradienį, darbotvarkę įtraukti debatus dėl rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos neteisėto persekiojimo veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respublikos teisėjus ir prokurorus, nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą. Rezoliuciją priimti planuojama kitos savaitės ketvirtadienį.
Rezoliucijos projekte reikalaujama, kad „Rusijos valdžios institucijas nutrauktų neteisėtus veiksmus prieš Lietuvos Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius prokurorus ir teisėjus”. Taip pat dokumente primenama, kad „neteisėtas prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų profesinės veiklos yra nepriimtinas išorinis spaudimas, besikertantis su teisės viršenybės principu“.
Tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos šalys narės gautų Rusijos federacijos abipusės pagalbos teisinius prašymus, susijusius su neteisėtu Rusijos persekiojimu, nukreiptu prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, dalyvavusius Sausio 13-osios byloje, kviečiama laikyti juos politiškai motyvuotais ir bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos institucijomis bei atsisakyti teikti teisinę pagalbą Rusijos Federacijai.
Be to, rezoliucijos projekte pažymima, kad Rusijos valdžios veiksmai, susiję su Lietuvos teisėjais ir prokurorais, pažeidžia teismų pareigūnų bei prokurorų nepriklausomumą.
Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „Rusijos Federacijos valstybės kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse vykdoma propagandos ir dezinformacijos kampanija, o oficialūs atstovai kuria konspiracijos teorijas, susijusias su Sausio 13-osios byla ir tai yra hibridinio karo prieš Europos Sąjungą ir demokratiją dalis“.
EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė, Rasa Juknevičienė paragino matyti Sausio 13-osios bylą „platesniame Kremliaus vykdomo hibridinio karo kontekste“, kai neigiami sovietų nusikaltimai ir atsakomybė už juos.
Pasak Europos Parlamento narės R. Juknevičienės, tai pirmasis kartas, kai Kremlius pasitelkia politiškai pagrįstą terorą prieš kitos šalies teisėjus ir kitus pareigūnus kerštaudamas už priimtą sprendimą. “Jei Rusijos valdžia negaus labai aiškaus ES atsako, jog tai nepriimtina, „saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kurioje Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – pridūrė EP narė.
Lapkričio 12 d. Parlamento LIBE komitetas aptarė Rusijos sprendimą iškelti bylas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams.
Informacijos šaltinis – Europos Parlamento narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biuras, Viešųjų ryšių grupė
Saugumas Artimuosiuose Rytuose tik nukentėjo nuo poros pastarųjų dešimtmečių karinių kampanijų, kuriose dalyvavo Jungtinės Valstijos.
Tai trečiadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per televiziją kreipdamasis į bendrapiliečius dėl situacijos šiame regione, pirmiausia – Turkijos ir Sirijos pasienyje.
Jis apkaltino savo pirmtaką Amerikos administracijos vadovo poste – demokratą Baracką Obamą – mėginus pakeisti režimą Sirijoje. Pasak respublikono D. Trumpo, šis mėginimas žlugo. „Praėjus aštuoneriems ilgiems metams po nesėkmingo prezidento Obamos mėginimo pakeisti režimą, JAV kariuomenė vis dar yra Sirijos žemėje“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Jis priminė, kokių didžiulių finansinių sąnaudų pareikalavo JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose. „Mes išleidome 8 trilijonus dolerių karams Artimuosiuose Rytuose, niekada nenorėdami nugalėti šiuose karuose. Bet po visų šitų išlaidų ir žmonių žūties Artimieji Rytai yra mažiau saugūs ir mažiau stabilūs negu iki šių konfliktų pradžios“, – konstatavo D. Trumpas.
JAV prezidentas patvirtino ketinąs laikytis tokio užsienio politikos kurso, kuris skirsis nuo ankstesnių. „Kandidatuodamas į prezidentus, aš aiškiai leidau suprasti, kad mums reikia naujo požiūrio į Amerikos užsienio politiką. Tokio, kurį nulemia ne ideologija, bet patirtis, istorija ir realistinis pasaulio suvokimas“, – pabrėžė D. Trumpas.
Jis patikino, kad JAV ketina išvesti beveik visą savo kariuomenę iš Sirijos. „Turkija, Sirija ir kurdai kariavo ištisus šimtmečius. Mes jiems labai pasitarnavome, mes puikiai pasidarbavome jiems visiems, o dabar mes išeiname. Tegul kas nors kitas kovoja dėl to krauju aplaistyto smėlio“, – pabrėžė D. Trumpas.
Jis taip pat pareiškė tebesąs prieš tai, kad JAV atliktų pasaulio policininko vaidmenį.
Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto nutraukti jau nepavyks, teigia Rygoje besilankanti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
A. Kramp-Karrenbauer neneigė, kad dujotiekio projektas yra susijęs su saugumo politika, tačiau pripažino, jog sustabdyti jo jau nebepavyks, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
„Būtų nesąžininga sudaryti įspūdį, lyg „Nord Stream 2“ dar galima sustabdyti, žinant įvykių eigą ir jau pasirašytus susitarimus“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
Ministrės teigimu, Rusija yra patikima Vokietijos partnerė, tačiau Berlynas tuo pačiu pasisako už energijos šaltinių diversifikavimą.
„Žinoma, tai yra saugumo politikos aspektai ir vertinimai, tačiau, atsižvelgiant į panašių projektų patirtį, mes galime pasikliauti mūsų partnere Rusija, mes galėjome ja pasikliauti net Šaltojo karo metu. Bet tuo pačiu mes nenorime priklausomybės. O tai reiškia, kad mes aktyviai pasisakome už energijos išteklių, tokių kaip suskystintų dujų terminalai, diversifikavimą“, – kalbėjo A. Kramp-Karrenbauer.
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Valstybės saugumo departamente (VSD).
Tai pirmasis Prezidento vizitas VSD, kurio metu tarnybos vadovams jis pateikė tolesnio žvalgybos vystymo prioritetus. VSD vadovas Darius Jauniškis Prezidentui pristatė institucijos informacijos rinkimo ir analizės galimybes bei departamento veiklą užkardant grėsmes ir rizikas nacionaliniam saugumui.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 4-ąją, paskutiniąją, dalį.
Gegužės 21 dieną Hamburge vyko tradicinis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu buvo aptarti saugumo, Europos Sąjungos (ES) ateities ir jos santykių su Rytų kaimynėmis aktualijos, regioninio bendradarbiavimo problemos.
Saugumo temą susitikime pristatęs ministras Linas Linkevičius padėkojo Vokietijai už jos karinį dalyvavimą užtikrinant NATO vykdomą Baltijos šalių saugumą, pabrėžė būtinybę stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimą saugumo srityje.
Kalbėdamas apie ES Rytų partnerystę, ministras išsakė viltį, kad iki šio formato aukščiausio lygio susitikimo Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai 2020 metais laikotarpiu pavyks pasiekti gilesnės Rytų partnerių integracijos į ES. L. Linkevičius taip pat paragino Vokietiją atsižvelgti į vykstančią institucinę kaitą Ukrainoje svarstant jos skolos mokėjimo terminus, siekti konkrečių Rusijos įsipareigojimų įvykdymo dėl jos dujų tranzito per Ukrainą pradėjus veikti dujotiekiui „NordStream2“ ir vis dar įkalintų ukrainiečių jūreivių išlaisvinimo.
Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimai (formatas 3+1) vyksta kasmet jau 25-rius metus. Praeitais metais toks susitikimas įvyko Palangoje.
Informacijos šaltinis – URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos dieną ES pirmininkaujančios Rumunijos mieste Sibiu Europos lyderiai diskutuoja dėl pagrindinių Europos Sąjungos ateities politinių gairių 2019-2024 m. Dvidešimt septynių šalių vadovai taip pat patvirtino bendrą politinę deklaraciją, kurioje prieš Europos Parlamento rinkimus pabrėžė ES vienybės svarbą.
Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad vidinius ir išorinius iššūkius patiriančiai Europai reikalinga aiški ateities raidos vizija.
Pasak šalies vadovės, tik inovatyvi, socialiai jautri ir saugi Europa gali paskatinti sparčią ekonominę raidą, sėkmingai atlaikyti konkurencinę kovą su kitomis globaliomis ekonomikomis ir užtikrinti savo žmonių gerovę.
Prezidentės teigimu, inovacijų plėtra yra sėkmingos ateities variklis. Kad ES taptų matoma globaliame inovacijų žemėlapyje, būtina sutelkti tiek finansinius išteklius, tiek gabiausius protus ir talentus, sudaryti jiems tinkamas mokslo bei kūrybos sąlygas, parengti pažangias studijų programas.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad socialiai jautri Europa yra tvirtos demokratijos pamatas. Atskirtis, nedarbas ir skurdas didina žmonių nusivylimą politikais, skatina visuomenės susipriešinimą ir kelia grėsmę pamatinėms vertybėms. Todėl ES turi sukurti priemones, kurios pagelbėtų šalims narėms įveikti socialines problemas, padėtų piliečiams persikvalifikuoti darbo rinkoje ir prisitaikyti prie pokyčių.
Trečiasis prioritetas yra ES atsparumo išorės grėsmėms didinimas. Europos potencialo stiprinimas atremiant kibernetines grėsmes ir melagingas naujienas, energijos šaltinių diversifikavimas ir priklausomybės nuo išorės tiekėjų mažinimas bei saugi ES supanti kaimynystė privalo tapti bendru tikslu artimiausiems penkeriems metams.
ES šalių lyderiai taip pat ketina priimti bendrą deklaraciją, kurioje sutariama dėl dešimties pagrindinių įsipareigojimų pabrėžiant Europos vienybę, solidarumą ir bendrų sprendimų būtinybę, ginant pamatines demokratines vertybes, įstatymo viršenybę ir europietišką gyvenimo būdą, atliepiant ES piliečių poreikius bei problemas, mažinant atskirtį, ugdant progresyvią jaunąją kartą ir stiprinant ES kaip atsakingo globalaus lyderio vaidmenį pasaulyje.
Lietuva imasi nepagrįstų ir tiesiog melagingų pareiškimų Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo atžvilgiu. Taip Lietuvos kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo AE pakomentavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Anatolijus Glazas.
Pasak A. Glazo, Baltarusija niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo AE saugumo klausimais, o ES yra viena pagrindinių Baltarusijos partnerių šioje srityje.
„Norėtume priminti, kad Baltarusijos Respublika niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo šiais klausimais. Mes taikome tarptautinę ekspertizę ir naujausią patirtį bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra) ir kitomis agentūromis. Europos Komisija išlieka viena pagrindinių mūsų partnerių užtikrinant aukščiausio lygio saugumą būsimojoje jėgainėje. Baltarusija ne kartą tvirtino ir tebetvirtina ryžtą tęsti bendradarbiavimą su ES šioje srityje“, – atsiųstame komentare teigė A. Glazas.
„Toks Lietuvos rūpestis visos Europos Sąjungos saugumu, mūsų nuomone, yra skirtas visai kitiems tikslams – atitraukti dėmesį nuo gerai žinomų problemų su Ignalinos AE uždarymu ir branduolinių atliekų saugyklos statyba. Kuo gi dar būtų galima paaiškinti Lietuvos pusės vengimą sukurti bendrą branduolinės energetikos objektų stebėsenos sistemą?“ – tęsė A. Glazas.
A. Glazo teigimu, Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo yra visiškai nepagrįstas, o pareiškimai, kad elektrinė gali būti nesaugi, – melagingi.
„Ir dar kartą turime konstatuoti, kad Lietuvos pusė imasi nepagrįstų ir atvirai melagingų pareiškimų Baltarusijos AE projekto ir priimtų saugumo priemonių atžvilgiu“, – pažymėjo A. Glazas.
Pasak URM atstovo, Lietuvos ir Baltarusijos požiūriai į Astravo AE kardinaliai skiriasi.
„Bet kokį konstruktyvų Astravo AE temos aptarimą Lietuvos valdžia laiko valstybės išdavyste, o pats žodžio „bendradarbiavimas“ branduolinės energetikos srityje paminėjimas su agonija yra išbraukiamas iš oficialių dvišalių dokumentų.
Tuo metu Baltarusijos pusė visada yra atvira dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui su visais partneriais, užtikrinant statomos jėgainės saugumą ir eksploatacinį efektyvumą“, – lygino A. Glazas.
ELTA primena, kad penktadienį Lietuva kreipėsi į EK dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės.
Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bendrame laiške, adresuotame viceprezidentui Marošui Šefčovičiui, vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai ir viceprezidentei Federicai Mogherini, energetikos, aplinkos ir plėtros komisarams Migueliui A. Canetui, Karmenui Vellai, Johannesui Hahnui, Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į pastarojo meto Baltarusijos žingsnius, kuriais vengiama bendradarbiauti su Europos Sąjunga aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais. Taip pat pakartotinai primintas atmestinas Baltarusijos požiūris į Astravo AE keliamas aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemas ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas.
„Lietuva nesusitaiko su nesaugiu projektu ES kaimynystėje. Nepaisant daugkartinių ES kvietimų Baltarusijai pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą, Baltarusija ir toliau teikia prioritetą statybų grafikui, o ne branduolinei saugai. Per 10 mėnesių nuo streso testų išvadų pateikimo matėme tik Baltarusijos bandymus derėtis dėl selektyvaus Astravo AE saugos pagerinimo. Šis laiškas – signalas Europos Sąjungos pareigūnams, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apginti visos ES saugumą. Pasiūlėme Europos Komisijai imtis lyderystės ir parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spaudai išplatintame pranešime.
Pasak URM, Baltarusijoje plėtojamas projektas yra pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į esminius Lietuvos keliamus klausimus dėl projekto branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos užtikrinimo. 2018 metų liepos mėnesį paskelbtoje ES streso testų Baltarusijoje ataskaitoje konstatuojami rimti Astravo AE saugos trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos jiems pašalinti. Nepaisant daugkartinių ES raginimų Baltarusijai pateikti nustatytų trūkumų šalinimo planą, Baltarusija iki šiol tokio plano nėra pateikusi ir toliau neigia akivaizdžius tarptautinių sprendimų faktus.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva įsijungė į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, NATO, gretas. Narystės stipriausioje pasaulyje gynybinėje sąjungoje vertę sunku pamatuoti. Vis dar pasigirsta skeptiškų “o kas gi mus puls ?”, “o kam ta kariuomenė ?”. Tačiau tereikia pažvelgti į Gruzijos ir Ukrainos patirtas kančias ir netektis, kad galėtume dar kartą įvertinti, koks svarbus ir teisingas tuomet buvo mūsų valstybės pasirinkimas ir pasiekimas.
Senų ir naujų grėsmių akivaizdoje Aljansas išlieka pamatiniu Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu.
Tačiau NATO nėra vien karinė organizacija. Tai bendrų vertybių vienijama Vakarų valstybių saugumo bendruomenė, nuo kurios Lietuva per prievartą buvo atribota daugiau nei pusę amžiaus. Tapimas NATO nare simbolizavo mūsų grįžimą į šį bendraminčių valstybių sambūrį ir visiems laikams užkirto kelią bet kokioms abejonėms dėl vakarietiškos mūsų užsienio ir saugumo politikos krypties.
Per 15 metų stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė. Tačiau Aljanso „sėkmės receptas“ išlieka nepakitęs. Pamatiniai principai, ant kurių laikosi šiemet jau 70 metų švenčianti organizacija, yra užfiksuoti 1949 m. Šiaurės Atlanto sutartyje: atsakingas kiekvienos NATO narės rūpinimasis savo saugumu, įtvirtintas 3-iajame straipsnyje, ir sąjungininkių solidarumas, visiems geriausiai žinomas kaip 5-asis NATO sutarties straipsnis.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. Šiaurės Atlanto sutartimi esame įsipareigoję nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats. Reikia pripažinti, kad, tapus NATO nare, Lietuvai prireikė laiko, kol buvo atrastas balansas tarp pasitikėjimo kolektyvinės gynybos garantijomis ir savarankiškos gynybos gebėjimų stiprinimo. Džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvoje vis geriau suprantama, kad NATO bus stipri tiek, kiek bus stipri kiekviena iš sąjungininkių.
Mūsų visų bendros pastangos stiprinti krašto apsaugą duoda apčiuopiamų rezultatų. Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o parlamentinės šalies politinės partijos įsipareigojo iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP. Šis pasiekimas yra Lietuvos ir jos narystės Aljanse brandos įrodymas, kadangi, suprasdami mums kylančias grėsmes, imamės iniciatyvos ir prisiimame atsakomybę už savo gynybą.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Išaugęs finansavimas krašto apsaugai leido žengti svarbius ir didelius žingsnius stiprinant ir modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Vos per keletą metų mūsų kariuomenė žymiai išaugo: įsteigta antroji Sausumos pajėgų brigada, daugiau nei 1,5 tūkst. padidėjo profesinės karo tarnybos karių skaičius, kasmet į tarnybą pašaukiame beveik 4 tūkst. šauktinių. Esu nepaprastai dėkingas visiems kariams už jų nuoširdžią tarnybą Lietuvos labui. Ypatingai norėčiau padėkoti tiems, kurie patys pareiškė norą tapti šauktiniu, tiems kurie aukoja savo savaitgalius tarnaudami Savanorių pajėgose, tiems kurie tapo kariuomenės rėmėjais įstodami į Šaulių sąjungą. Mūsų kasmet vis daugiau, mes kasmet tampame galingesni.
Mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui šiandien skiriame beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Investicijų poreikiai susikaupė dideli, nes ilgą laiką, deja, buvome tarp mažiausiai savo gynybai lėšų skiriančių NATO šalių. Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti mums dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryškią pažangą matysime kasmet. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektą – pėstininkų kovos mašinų „Vikas/Boxer“ įsigijimą, diegiame modernias artilerijos sistemas, plečiame oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumus, atnaujiname kario ginkluotę ir įrangą.
Tuo pat metu daug dėmesio skiriame karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. Per artimiausius metus nauji kariniai miesteliai iškils Šiauliuose bei Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Juose bus sukurtos visos karių tarnybai ir buičiai reikalingos sąlygos. Praktika rodo, kad karinių miestelių įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi. Be to, tuose regionuose gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsiras galimybė atlikti tarnybą arčiau namų.
JAV kariuomenės atstovai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Daug lengviau ir smagiau dirbti žinant, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, pritaria pastangoms stiprinti krašto apsaugą, o narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Esame kaip niekad vieningi šiais klausimais, ir esu tikras, kad ši vienybė mums ir toliau padės tinkamai rūpintis savo saugumu.
Antroji pamatinė vertybė, kuriuo paremta NATO – besąlyginis solidarumas. Dvidešimt devyni sąjungininkai (o Šiaurės Makedonijai netrukus įstojus, mūsų bus trisdešimt) tvirtai laikosi muškietininkų principo „vienas už visus ir visi už vieną“. Šis visų įsipareigojimas teikti paramą kiekvienam net ir didžiausios karinės grėsmės akivaizdoje yra NATO stiprybės pagrindas.
Rusijai įgyvendinant agresyvią revizionistinę užsienio politiką, NATO valstybių vadovai susitikę Velse (2014 m.), Varšuvoje (2016 m.) ir Briuselyje (2018 m.) priėmė sprendimus, kurie siunčia aiškų signalą – Aljansas pasiryžęs nuo pat pirmos dienos ginti visas savo nares.
Mūsų NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių – nuo didžiausių, tokių kaip JAV ar Vokietija (pastaroji vadovauja NATO batalionui Lietuvoje), iki pačių mažiausių – Islandijos ir Juodkalnijos. Jie visi įsijungtų į pasipriešinimą karinei agresijai nuo pirmos konflikto dienos. Toks NATO sprendimas geriau nei bet kokie pareiškimai atspindi solidarumą, kaip pamatinę Aljanso vertybę.
Be NATO priešakinių pajėgų, Aljanso karinį matomumą Lietuvoje užtikrina rotacinės sąjungininkų pajėgos, NATO oro policijos misija ir tarptautinės pratybos – vien per praėjusius metus įgyvendinant šias priemones Lietuvoje sulaukėme beveik 11 000 sąjungininkų karių.
Pasikeitusi saugumo aplinka reikalauja vykdyti struktūrines reformas visame Aljanse. Tam, kad NATO būtų tinkamai pasirengusi visoms svarbiausioms užsienio grėsmėms, įskaitant didelio masto kolektyvinės gynybos operacijas, šiuo metu yra reformuojama NATO vadovavimo struktūra. Greitam atsakui ir pastiprinimui garantuoti vykdoma „NATO parengties iniciatyva“, kuria siekiama gebėti per 30 dienų panaudoti 30 pėstininkų batalionų, 30 kovinių laivų ir 30 oro pajėgų eskadrilių. Stiprėjant nekonvencinėms grėsmėms, Aljansas „ginkluojasi“ ir šioje srityje: praėjusiais metais įkurtas NATO kibernetinių operacijų centras ir telkiami operaciniai valstybių narių kibernetiniai pajėgumai, formuojamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis komandos. Naują pagreitį įgauna strateginė NATO ir Europos Sąjungos partnerystė – ji itin svarbi kovoje su nekonvencinėmis grėsmėmis bei sprendžiant kompleksines problemas tokias kaip karinis mobilumas.
Dar 2014 m. sąjungininkės pripažino – absoliučios daugumos Aljanso narių gynybos išlaidos neadekvačios naujajai saugumo situacijai Europoje. Todėl sąjungininkės sutarė, kad turi būti skiriama mažiausiai 2 proc. nuo BVP gynybai tam, kad būtų palaipsniui atkurti esminiai kariniai pajėgumai, kuriuos Aljansas prarado po Šaltojo karo pabaigos. Jau šiandien dauguma NATO narių yra pasiekę šį finansavimo tikslą arba turi pasitvirtinę nacionalinius planus jį pasiekti iki 2024 m. Šiai dienai sąjungininkės Europoje ir Kanada gynybos išlaidas jau padidino 40 milijardų eurų lyginant su 2016 m., o per ateinančius keletą metų šis padidinimas išaugs iki 100 milijardų.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Vien per praėjusius metus mūsų šalies kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne. Lietuva remia NATO plėtros ir partnerysčių politiką, aktyviai palaiko pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą Aljanso kaimynystėje, prisideda prie NATO karinių ir civilinių priemonių, skirtų krizėms valdyti už Aljanso ribų, plėtros.
Kartu su Lietuva svarbią sukaktį šiemet švenčia ir visas Aljansas – balandžio 4 d. sueis septyniasdešimt metų nuo Vašingtono sutarties pasirašymo. Net ir garbaus amžiaus sulaukus, NATO misija išlieka aktuali ir nepakitus – užtikrinti savo narių saugumą ir būti tvirtu saitu tarp JAV ir demokratinės Europos.
NATO jau ne kartą įrodė, kad moka prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, kad geba išsaugoti savo vienybę, nepaisant piktavališkų pastangų ją ardyti, kad yra nepakeičiama organizacija, siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą Europoje ir garantuoti patikimą atgrasymą ir gynybą.
Pasaulis keičiasi, o NATO – kartu su juo. Bet yra dalykų, kurie išlieka pastovūs – tai mūsų įsipareigojimai vieni kitiems, suteikiantys jėgų suderinti savo skirtybes ir kartu atremti bet kokį iššūkį. Besikeičiančiame pasaulyje vieninga ir apsisprendusi ginti savo vertybes NATO išliks saugumo ir stabilumo atrama ir ateities kartoms.
Lietuvos vidaus reikalų ministras generolas Kazimieras Skučas
Penktadienį Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta viena biografinio televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis. Ji skirta paskutiniam 1918-1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brig. gen. Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį. Renginyje dalyvaus filmo kūrybinė grupė.
ELTA primena, kad viešoji įstaiga „Aspectus memoria“, vadovaujama Jono Ohmano, kuria šešių dalių dokumentinių biografinių televizijos laidų ciklą „Traukinys į mirtį“. Jame pasakojama apie 1940 m. liepos 23-iąją iš Kauno į Maskvą slapta išvežtus bei vėliau ten sušaudytus aukštus Lietuvos valstybės saugumo ir karinės žvalgybos pareigūnus K. Skučą, Augustiną Povilaitį, Joną Statkų, Juozą Čapliką, Konstantiną Dulksnį, Povilą Lašą-Spiridonovą, Joną Kazlauską, Petrą Kirlį, Juozą Matusaitį ir kitus.
Šio projekto vadovas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas istorikas Rytas Narvydas, režisierius – Virgilijus Kubilius, scenarijaus bendraautorė – „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė.
Penktadienį Istorinėje Prezidentūroje bus parodytos unikalios šiemet iš JAV, kur gyvena K. Skučo palikuonys, atsiųstos jo jaunystės ir gyvenimo šeimoje nuotraukos. Taip pat įrašyti jį pažinojusių žmonių prisiminimai, istorikų mintys apie visai Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14-15 d. Valstybės gynimo tarybos, Ministrų tarybos narių ir Respublikos prezidento posėdį, nulėmusį ne tik visos šalies, bet ir K. Skučo bei A. Povilaičio tragiškus likimus. Filme papasakota apie šių pareigūnų paskutinę kelionę 1940 metų birželio 15-ąją prie Lietuvos ir Vokietijos sienos palydint savo šeimas. Greta viso to, analizuojamas kontraversiškai vertinamas „paskutiniojo posėdžio“ metu priimtas sprendimas suimti minėtus pareigūnus.
Filme panaudota dalis Maskvos pakraštyje, buvusiame specialiajame NKVD objekte Komunarka, filmuotos medžiagos. Būtent į Komunarką buvo atvežti ir užkasti Butyrkų ar Lefortovo kalėjimų rūsiuose sušaudytų trijų tarpukario Lietuvos ministrų – K. Skučo, A. Tamošaičio ir J. Čapliko – kūnai. Apytikrę jų kūnų užkasimo vietą pavyko nustatyti „Kauno dienos“ žurnalistinio tyrimo metu, kelis kartus keliaujant tuo tikslu į Komunarką.
Kazimieras Skučas gimė 1894-ųjų kovo 13 d. Mauručiuose. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, 1914-aisiais įstojo į Peterburgo mokytojų institutą, bet po metų buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę ir išsiųstas mokytis į Čiugujevo karo mokyklą Ukrainoje, baigęs ją, – į frontą Rumunijoje.
1934-1938 metais K. Skučas dirbo Lietuvos karo atašė Sovietų Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas Karo mokyklos viršininku. 1939-aisiais jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Išėjęs į atsargą, dirbo vidaus reikalų ministru Jono Černiaus ir paskutiniame Antano Merkio Ministrų Kabinetuose.
Ministrų Kabineto sprendimu, vykdant 1940 m. birželio 14-15 d. SSRS ultimatumą, K. Skučas su Saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu buvo suimti bei uždaryti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Sovietams okupavus Lietuvą, jie buvo išvežti į Maskvą ir 1941 metų liepą sušaudyti.
Europos Sąjungos ir Lietuvos kibernetinio saugumo iniciatyvos ir aktualijos, kibernetiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos interneto naujienų portalai, buvo aptarti antradienį vykusiame pirmajame šiais metais Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje. Jame dalyvavo ir aukšti Europos Komisijos pareigūnai.
EK Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (DG Connect) direktorius Robertas Viola posėdžio dalyviams pristatė svarbiausius EK prioritetus kibernetinio saugumo srityje. Svečias apžvelgė ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos įgyvendinimo ES valstybėse narėse rezultatus, supažindino su esminiais Kibernetinio saugumo akto (angl. Cybersecurity Act) tikslais – sukurti ES kibernetinio saugumo agentūrą ir kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą ES lygiu.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, R. Viola susirinkusiems taip pat pristatė EK siūlomą kurti 2021-2027 m. Skaitmeninės Europos programą, pagal kurią kibernetinio saugumo sričiai Europoje būtų skiriama apie 2 mlrd. eurų. EK taip pat inicijuoja Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro steigimą.
EK pareigūnas taip pat papasakojo apie priemones, kurių gali imtis ES valstybės narės, siekiančios užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus 2019 metais. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) direktorius Rytis Rainys savo ruožtu supažindino tarybos narius ir EK pareigūnus su NKSC vykdoma veikla užtikrinant rinkimų Lietuvoje kibernetinį saugumą.
„NKSC ir kitos su rinkimų įgyvendinimu susijusios institucijos deda visas pastangas rinkimų proceso kibernetiniam saugumui užtikrinti, pagal patvirtintą planą yra valdomos nustatytos rizikos ir užkardomos identifikuotos grėsmės“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas R. Rainys.
Kibernetinio saugumo tarybos nariams Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė pristatė kibernetinio saugumo iššūkius, su kuriais susiduria interneto naujienų portalai. Pasak A. Žilinskienės, šiuo metu didžiausia problema jau yra nebe DDoS atakos, kaip buvo anksčiau, o tokie kibernetinio saugumo iššūkiai, kaip piktavalių keičiamas informacijos turinys, kurį sunku pastebėti, bei automatiškai generuojami ir skelbiami komentarai po atitinkamais straipsniais, ypač susijusiais su nacionalinio saugumo temomis.
Kibernetinio saugumo tarybos nariai, tarp kurių yra ir mokslininkų, ir kibernetinio saugumo specialistų praktikų, diskutavo apie priemones, kurių gali imtis interneto naujienų portalai, siekiantys įveikti tokius specifinius kibernetinio saugumo iššūkius. Pasisakiusieji tarybos nariai akcentavo, kad sėkmingai kovai su piktavaliais neužtenka pasitelkti vien tik IT technologijas, bet reikia atlikti ir teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės informavimo sritį, peržiūrą.
Kibernetinio saugumo tarybos pirmininkas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pasiūlė surengti atskirą Kibernetinio saugumo tarybos posėdį interneto žiniasklaidos susijusiems klausimams spręsti, kuriame galėtų būti suformuluoti konkretūs pasiūlymai ir nuoseklus juos įgyvendinančių veiksmų planas.
Viceministras E. Kerza tarybos nariams pristatė Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva parengtą ir 2018 m. pabaigoje Seimo priimtą Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimą, kuriame buvo nustatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms vykdant valstybines mobilizacines užduotis gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti, naudoti saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą (Saugusis tinklas).
„Saugusis tinklas bus atskirtas nuo viešųjų ryšių tinklų, todėl galės veikti krizės ar karo sąlygomis. Įgyvendinus šį projektą, bus sudaryta galimybė greičiau ir efektyviau reaguoti į kibernetinius incidentus, tuo pačiu bus taupomi valstybės kibernetiniam saugumui skiriami ištekliai“, – pažymėjo E. Kerza. Pasak viceministro, centralizuojant kibernetinę saugą, bus sudarytos sąlygos efektyviau taikyti kolektyvinės gynybos priemones.
Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje taip pat buvo paliesti ir kiti šiuo metu aktualūs klausimai, tokie kaip „Huawei“ technologijų naudojimas svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimas pagal atnaujintą Metodiką ir poreikis vystyti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijai reikia garantijos, jog Kinijos „Huawei“ neperduos duomenų Pekinui, ir tik tada telekomunikacijų įrangos tiekėjas galės dalyvauti šalies 5G mobiliojo ryšio diegimo konkursuose.
A. Merkel vizito Japonijoje metu tikino, kad dėl saugumo sumetimų svarbu kalbėtis su Kinijos valdžia ir gauti garantijas, jog „bendrovė neperduos duomenų valstybei“.
Kalbėdama Kejo universitete, Vokietijos kanclerė patikino, kad saugumas yra itin svarbus. Jei įmonės nori veikti Vokietijoje, šalis turi gauti patvirtinimą, kad Pekinas negalės prieiti prie visų „Huawei“ įrenginių duomenų, sakė A. Merkel.
„Taip pat turi būti įdiegti saugikliai, leidžiantys užtikrinti, kad kiniškos įmonės Vokietijoje turimi duomenys nepereis Kinijos valstybiniam aparatui į rankas“, – pridūrė ji.
Vokietijos vyriausybė kol kas nepriėmė vieningo sprendimo dėl to, ar pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir uždrausti „Huawei“ veiklą.
Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris Berlyne pritarė A. Merkel išsakytoms mintims ir patikino, kad Vokietijos 5G ryšio tinklą turi diegti tik saugios bendrovės, pridurdamas, kad visiems telekomunikacijų įrangos tiekėjams galioja vienodos taisyklės.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie „Revolut“, sako, kad jam tokia situacija yra keista, o visa informacija jau buvo žinoma.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Man keista tokia situacija. Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas. Jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios numatytos tame procese tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Revolut“ grupė yra tarptautinė grupė, todėl atitinkamai dirbome su visa eile užsienio priežiūros institucijų. Mes tikrinome tą informaciją, kuri dabar yra aptarinėjama viešai, visoje eilėje užsienio institucijų. Nieko naujo, ko mes nežinojome, viešojoje erdvėje nebuvo aptarta. Mes tikrai įvertinome visus aspektus ir tuo remiantis priėmėme teigiamą išvadą, po kurios Europos centrinis bankas išdavė „Revolutui“ bankinę licenciją“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, Lietuva turėtų būti bendros ES finansų rinkos dalimi.
„Turime vieną kartą atverti akis ir suprasti, kad reikia pasinaudoti visomis bendros laisvos rinkos galimybėmis, nes finansų rinka šiai dienai Europoje nėra vieninga“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD).
S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovais.
Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.
Hibridinėms grėsmėms atremti – taktinės pratybos Šalčininkų rajone. VRM.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas susitiko su Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadu generolu Ričardu Pociumi ir aptarė gautą informaciją apie galimus buvusių Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemos vadovų susitikimus, kuriais norima destabilizuoti situaciją vidaus reikalų struktūrose.
Pasak E. Misiūno, informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai, pradėtas tyrimas. VST vadas taip pat atskleidė, kad šių susitikimų tikslas buvo kompromituoti VRM sistemą bei grįžti į valdžią. R. Pocius pripažino, kad tarp šių asmenų yra buvę aukšti VRM sistemos vadovai, kurie dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.
„Tarp jų yra asmenų, kurie dabar sustojo į Socialdemokratų partiją. Jie – buvę VRM tarnybų, ir ne tik VRM tarnybų, vadovai, buvę aukšto rango pulkininkai, netgi esantys, buvę VRM darbuotojai rinkdavosi tardavosi ir turėjo siekį eiti į politiką“, – teigė R, Pocius.
Pasak VST vado, pagrindinis tikslas – destabilizuoti esamą valdžią, jie taip pat turėjo sąsajų su Rusija bei Odesos valdžia.
„Kompromituoti VRM sistemą, atgal grąžinti savo įtaką senbuvių sovietinių karininkų ir kalti pleištą tarp vadovybės ir tarnybų ir taip kelti sumaištį visose sistemose, tai yra sabotavimas“, – sakė R. Pocius.
Jis tikina, kad šiuo metu jokios grėsmės perversmui nėra. Kitas klausimas – kodėl šie sovietinės valdžios pareigūnai dirbo valdžioje ir po nepriklausomybės atgavimo.
„Jokio perversmo tikrai nebūtų buvę ir jokios grėsmės perversmui nėra. Tiesiog turėjome informaciją ją valdome ir jeigu būtų tokia tikimybė vadovybė būtų buvusi informuota ir būtų užkardyti tokie veiksmai“, – teigė VST vadas.
„Kodėl tie žmonės atsirado ir kaip jie atsirado tose pačiose pozicijose po sovietinių laikų ir dar aukštesnėse pozicijose 1991 metų pabaigoje. Kodėl po 2015 metų jie išėję į atsargą veikė toliau (…) Kodėl tarnybos nebuvo modernizuojamos, kodėl jos buvo sabotuojamos? Į tai reikia žiūrėti. Dabar mums jų veikla yra žinoma, kur jie žada toliau eiti ir kokiais metodais dirba, kaip jie nori sukompromituoti VRM sistemą“, – sakė R. Pocius.
E. Misiūnas patvirtino, kad bus pradėtas tyrimas ir informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai.
„Susipažinau su raštu ir pasikviečiau vadą pasikalbėti. Pakalbėjome apie buvusias grėsmes ir esamą situaciją ir galimus veiksmus, situacija kelia susirūpinimą, koks vertinimas galėtų būti tinkamas. Imsimės veiksmų. (…) Yra informacija, ji bus pateikta specialiosioms tarnyboms ir prokuratūrai“, – teigė vidaus reikalų ministras.
Pasak ministro, susitikimai tarp buvusių ir esamų pareigūnų buvo vykdomi nuo Nepriklausomybės laikų.
E. Misiūnas konkrečių nei Seimo narių, nei VST ar VRM pavardžių neįvardino.
„Dėl tyrimo, detaliau nieko negaliu pasakyti“, – sakė E. Misiūnas.
Grupė vidaus tarnybos generolų ir kariuomenės atsargos brigados generolas įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją.
Delfi skelbia, kad šiomis dienomis VST vidaus reikalų ministrui E. Misiūnui pateikė informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką Sandrių Survilą.
Dokumente rašoma, kad S. Survila, jo uošvis Stanislovas Stančikas (buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas), buvę VRM tarnybų vadai nuolat susitikinėja slaptuose susitikimuose.
„Juos konsultuoja kai kurie politikai ir Seimo nariai. Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“, – rašoma pranešime ministrui.
VST vadas generolas R. Pocius DELFI patvirtino šią informaciją: „Turime tokią informaciją apie nuolatinius buvusių VRM, ir ne tik, tarnybų vadovų (generolų), kai kurių buvusių ir esamų VRM sistemos pulkininkų, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų susitikimus ir aptarimus. Tai vyksta jau senokai. VST buvo įspėta dėl tarnybų vadovų persekiojimų, galimų provokacijų ar sukurtų istorijų žiniasklaidoje siekiant sukompromituoti VRM tarnybų vadovus, pačias tarnybas, taip įvedant destrukciją ir demoralizuojant tarnybas. Tuo buvo siekiama sukelti nepasitenkinimą vadovais ir jų veikla VRM sistemoje, nušalinti juos ir užimti jų vietas savais. Vienas iš šių susirinkimų dalyvių siekių – būti politikoje ir grąžinti jų įtaką vidaus reikalų sistemoje. Tolimesnė šių asmenų veikla 2018 metais patvirtino gautos informacijos tikrumą“.
ELTA primena, sausio 18 d. dėl sistemingų drausminių nusižengimų bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų iš pareigų atleistas buvęs VST Vilniaus dalinio vadas pulkininkas S. Survila.
Per visą tarnybos laikotarpį S. Survilai buvo skirta 14 nuobaudų – baustas drausminėmis nuobaudomis, pradedant už alkoholio vartojimą tarnybos vietoje iki Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pranešė VST.
VSD prieš porą metų atlikus tyrimą dėl bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis, panaikino teisę S. Survilai dirbti su slapta informacija.
Iki 2018-ųjų balandžio S. Survila buvo VST Vilniaus padalinio vadas, tuomet pažemintas pareigose.
Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) paragino valstybes užbaigti „prasimanymus“ apie „Huawei“ po to, kai vienas Lenkijos pareigūnas pareiškė, kad jo šalis gali apriboti „Huawei“ įrenginių naudojimą viešajame sektoriuje po vieno iš „Huawei“ darbuotojų sulaikymo Lenkijoje dėl galimo šnipinėjimo, informuoja „Reuters“.
„Huawei“, didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja, Vakaruose susiduria su augančiu nepasitikėjimu dėl bendrovės ryšių su Kinijos vyriausybe ir Jungtinių Valstijų kaltinimų, esą „Huawei“ įrenginiai gali būti Pekino naudojami kaip šnipinėjimo įrankis.
Kol kas nėra konkrečių šnipinėjimo įrodymų, o „Huawei“ visus kaltinimus neigia, tačiau kelios Vakarų valstybės jau apribojo „Huawei“ prieigą prie jų rinkų.
Lenkija penktadienį sulaikė kiną „Huawei“ darbuotoją ir buvusį Lenkijos saugumo tarnybų darbuotojų dėl šnipinėjimo.
Sekmadienį Lenkijos vyriausybės pareigūnas, atsakingas už kibernetinį saugumą, Karolis Okonskis „Reuters“ tikino, kad „skubotos priemonės“ prieš „Huawei“ po darbuotojo sulaikymo nebuvo priimtos, tačiau bendrovės įrenginių naudojimas valstybinėse institucijose gali būti peržvelgtas.
Kinijos URM atstovė Hua Chunying, atsakydama į Lenkijos pareigūno komentarus, teigė, esą Kinija tikisi, kad Lenkija dirbs kartu su Pekinu kuriant tarpusavio pasitikėjimą ir išlaikant gerus santykius.
Hua Chunying teigimu, „tam tikri žmonės“ propaguoja nepagrįstus saugumo kaltinimus, siekdami „apriboti ir visiškai sustabdyti Kinijos technologijų įmonių plėtrą užsienyje“.
„Raginame visas su įvykiais susijusias šalis užbaigti prasimanymus ir nepagrįstus „Huawei“ ir kitų Kinijos bendrovių apribojimus, kuriant teisingą, gerą ir teisėtą aplinką investicijoms ir šalių įmonių bendradarbiavimui“, – sakė URM atstovė.
„Neva saugumo užtikrinimo priežasčių naudojimas ribojant normalų įmonių bendradarbiavimą galiausiai neigiamai paveiks pačios šalies interesus“, – pridūrė ji.
Siekdama atsitraukti nuo incidento, „Huawei“ šeštadienį pranešė atleidusi Lenkijoje sulaikytą darbuotoją Wang Weijingą, pridurdama, neva jo veiksmai „niekaip nesusiję su įmone“.
Wang Weijingo „LinkedIn“ profilyje nurodoma, kad darbuotojas „Huawei“ Lenkijoje dirbo nuo 2011 m. Anksčiau Wang Weijingas yra dirbęs Kinijos generalinio konsulo atašė Gdanske.
Lenkijos saugumo tarnybų atstovas patikino, kad kaltinimai yra susiję su vieno žmogaus veiksmais, o ne pačia įmone „Huawei“.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis paragino ES ir NATO parengti bendrą poziciją, kuri nusakys organizacijų požiūrį į „Huawei“ ir galimybę nutraukti bendrovės prieigą prie jų rinkų.
Pernai rugpjūtį Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudžia JAV vyriausybės institucijoms naudoti „Huawei“ įrangą. D. Trumpas ne kartą tikino svarstantis galimybę prezidento dekretu uždrausti „Huawei“ įrenginių naudojimą visose Jungtinių Valstijų įmonėse.
Australija ir Naujoji Zelandija taip pat uždraudė „Huawei“ statyti 5G mobiliojo ryšio tinklus šalyse dėl galimų įmonės ryšių su Pekinu.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas patikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Ankara pasirengusi užtikrinti tų jėgų Sirijoje, kurias remia Vašingtonas, saugumą. Tai interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
Amerikos diplomatijos vadovas buvo paklaustas, ar Jungtinės Valstijos mano, kad Turkija nesmogs kurdams Sirijoje. „Prezidentas Erdoganas, kai jis ir prezidentas Trumpas svarstė, kaip turi klostytis situacija, įsipareigojo, kad turkai po mūsų pasitraukimo tęs kampaniją prieš „Islamo valstybę“ ir garantuoja, jog tie, kurie kovėsi kartu su mumis ir padėjo kovoti prieš IS, bus apsaugoti“, – atsakė M. Pompeo.
M. Pompeo taip pat buvo užduotas klausimas, ar jis pats pasitiki Erdoganu. Valstybės sekretorius atsakė, jog jam svarbiausia, kokių veiksmų galiausiai imasi vieni ar kiti žmonės.
Praėjusių metų gruodžio 19 d. D. Trumpas pareiškė nusprendęs pradėti JAV kariuomenės išvedimą iš Sirijos. „Mes nugalėjome IS Sirijoje, ir tai vienintelė (JAV kariškių) buvimo ten priežastis Trumpo prezidentavimo laikotarpiu“, – parašė jis tviteryje.
