Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja žada Aliaksandrui Lukašenkai suteikti saugumo garantijų, jei jis taikiai pasitrauks iš valdžios.
 
Apie tai ji kalbėjo interviu Ukrainos laikraščiui „Levyj bereg“. Paklausta, ar A. Lukašenkai opozicija suteiktų saugumo garantijas, jei jis pasitrauktų taikiai, S. Cichanouskaja atsakė: „Visa tai svarstytina. Žinoma, jei jis išeis taikiai, žmoniškai, tokia galimybė yra. Galima net sakyti – ne galimybė, o faktas. Aš asmeniškai turiu kalbėti už visus žmones. Ir šiuo klausimu bus atsižvelgta į visų žmonių nuomonę.“
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Paprašyta atskleisti, kokios saugumo garantijos būtų suteiktos A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja teigė, kad jam būtų suteiktos „net didesnės“ saugumo garantijos, tačiau nepatvirtino, kokias konkrečiai garantijas turi omenyje.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 12:26

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių vadovai susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė, kaip stiprinti ES bendradarbiavimą su NATO. EVT posėdyje taip pat pristatyta ES globalios bei saugumo politikos strategija ir aptartas Minsko susitarimų įgyvendinimas. 

NATO
NATO aljanso būstinė Briuselyje.

Šalies vadovės teigimu, ES laikosi nuoseklios ir principingos pozicijos – sankcijos yra tiesiogiai susijusios su Minsko susitarimų įgyvendinimu.

Iki šiol Rusija nėra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimų, todėl apie sankcijų panaikinimą negali būti jokios kalbos. Rusija tai įvertintų kaip nuolaidžiavimą, savo neteisėtų veiksmų Ukrainos teritorijoje legitimizavimą ir pritarimą jos vykdomai agresijos politikai.

ES šalių vadovai taip pat apsvarstė naują ES globalios ir saugumo politikos strategiją, kuri nubrėš ilgalaikes gaires ES santykiams su jos kaimynėmis ir kitomis pasaulio šalimis. Paskutinį kartą tokia strategija buvo parengta 2003 metais. Prezidentė pabrėžė, jog per 13 metų geopolitinė padėtis Europos kaimynystėje ir pasaulyje smarkiai pasikeitė, todėl naujoji strategija turi atitikti realią situaciją. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos vadovės teigimu, dokumente atsižvelgta į Lietuvos siūlymus – įvardyta Rusijos keliama grėsmė Europos saugumui, įtvirtintas Krymo aneksijos nepripažinimas, atkreipiamas dėmesys į hibridinių grėsmių pavojų, tarptautinių branduolinės saugos standartų laikymosi svarbą.

ES šalių lyderiai su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė ES ir NATO santykių stiprinimą, ypač ugdant atsparumą informacinėms ir kibernetinėms atakoms, derinant veiksmus hibridinio karo atveju, drauge sprendžiant migracijos iššūkius.

Jau dabar Aljanso laivai patruliuoja Egėjo jūroje ir padeda užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui bei išvengti beprasmių  žmonių žūčių. 

Artėjant NATO Varšuvos viršūnių susitikimui sutarta parengti bendrą NATO, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovų pareiškimą, kuris numatytų koordinuotą keitimąsi informacija, bendrą grėsmių vertinimą, galimybes praplėsti NATO indėlį toliau sprendžiant migracijos krizę

Po Jungtinės Karalystės žmonių sprendimo pasitraukti iš ES, NATO vaidmuo taip pat yra svarbus stiprinant transatlantinius ryšius ir užtikrinant Europos šalių vienybę kintančioje geopolitinėje aplinkoje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.06.29; 05:53

Nieko stebėtino, jei po Rusijos agresijos Kryme lietuviai rimtai susimąstė dėl savojo saugumo. Būtume kvaili, jei niekam iš mūsų nekiltų nerimą keliančių palyginimų. Išprievartavęs vieną kaimynę Kremliaus šeimininkas greičiausiai susigundys nuskriausti ir kitas kaimynes.

Juk deramo atkirčio Vladimiras Putinas nesulaukė nei dėl Padniestrės, nei dėl Gruzijos. Nūnai ir dėl Ukrainos niekas tarptautinio lygio chuliganui nežiebė atgal į dantis.

Tad lietuviai – šaunuoliai. Bent dabar puolė ieškoti atsakymų, kaip būtina konstruoti savo santykius su Vakarais ir Rytais, kad netaptume naujuoju Krymu. Žinoma, tokie klausimai mums turėjo neduoti ramybės visus pastaruosius dvidešimt metų.

Bet esame patiklūs, geranoriški, draugiški. Mes vis dar viliamės, jog jei elgsimės padoriai, sąžiningai, garbingai, mums bus atsakyta tuo pačiu – draugiškumu.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kokia žodžio „erzinti“ reikšmė?“

Dėl įtemptos situacijos Ukrainoje į pirmąjį planą vėl iškilo branduolinio tramdymo klausimas, rašo Slate.fr žurnalistas Greguaras Fleuro.

1991 metais Ukrainoje buvo trečiasis pagal dydį branduolinis arsenalas, pranokstantis Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir net Kinijos branduolinio ginklo atsargas. Po kelerių metų derybų Ukraina 1994 metais pasirašė Budapešte susitarimą su Rusija, JAV ir Jungtine Karalyste, pagal kurį trys valstybės įsipareigojo garantuoti buvusios sovietinės respublikos teritorinį vientisumą mainais už branduolinio ginklo atsisakymą, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Ukrainai derėjo išsaugoto branduolinį ginklą“