Saugumo spragos

Žvalgyba

Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad išsiaiškinus, jog Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, gali tekti keisti bei koreguoti atitinkamus įstatymus, leidžiančius tokias kameras įsigyti.
 
„Vaizdo stebėjimo kameroms kriterijai yra labai aiškiai pasakyti. Jeigu tai viešasis pirkimas, jis turi atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas sąlygas. Jeigu įstatyme atsiras sąlyga, kad negali būti tokio panašaus pobūdžio įranga įsigyjama iš vienos ar kitos šalies, nes tai kelia grėsmę, matyt, reikės koreguoti įstatymus ir pirkimų sąlygas perkančiosioms organizacijoms, nes visa įranga (…) informacinė, IT, vaizdo stebėjimo, pirmiausia turi atitikti mūsų nacionalinio saugumo kriterijus, tai turi būti suderinti su kitais įstatymais, per kuriuos tas pirkimas yra vykdomas“, – sakė S. Skvernelis.
 
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) atliko išsamų Lietuvoje naudojamų Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kamerų kibernetinio saugumo vertinimą. Pasak NKSC specialistų, tyrimas atskleidė, kad yra galimybė šias vaizdo kameras valdyti nuotoliniu būdu, aptikti programinės įrangos pažeidžiamumai bei rasti prasti slaptažodžių saugos sprendimai.
 
NKSC vaizdo stebėjimo kamerų tyrimą pradėjo metų pradžioje, nacionaliniam transliuotojui LRT paskelbus apie galimai nesaugias vaizdo stebėjimo kameras, kurios uždraustos Jungtinėse Amerikos Valstijose.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, bet keisti pačių kamerų fiziškai institucijoje neprireiks.
 
„Klausimas buvo, ar tas kameras, kurios yra, reikia keisti? Tikrai išvadose nėra tokio pasiūlymo, nes esmė yra ne metalas ir ne stiklas, o esmė yra, kas yra ten. Konkrečiai, kokios programos ir kokios funkcijos įdiegtos ir kaip yra jos administruojamas“, – po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio teigė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 17:00
Trumposios naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru antradienį apsilankė Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre. Prezidentai aptarė, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Lietuvos vadovė taip pat pakvietė Slovėniją prisijungti prie kasmet mūsų šalyje rengiamų kibernetinio saugumo pratybų.

Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, prieš Europą nukreiptos kibernetinės ir informacinės atakos virsta hibridiniu karu, kurio priešakinėje linijoje yra Baltijos valstybės. Saugumo spragos virtualiojoje erdvėje didinančios šalies pažeidžiamumą, todėl kibernetinės gynybos stiprinimas yra būtinas valstybės saugumui užtikrinti.

Prezidentės spaudos tarnybos pranešime pastebima, kad mūsų šalis sparčiai ir efektyviai stiprina kibernetinės gynybos pajėgumus, o ši patirtis įdomi šiuo metu kibernetinio saugumo sistemą kuriančiai Slovėnijai.

Pranešime skelbiama, kad praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkst. kibernetinių incidentų, o tai – penktadaliu daugiau nei 2015 metais. Tačiau augant kibernetinių atakų skaičiui ir sudėtingumui, stiprėjantis ir Lietuvos pasirengimas jas atremti. Nurodoma, kad Lietuvos atsakas į kibernetines grėsmes apima kibernetinės gynybos planus, atnaujintą teisinę bazę, reguliariai vykdomas nacionalines kibernetinio saugumo pratybas bei glaudų bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 02:00