Paspirtukas. Nedėk skerso. Slaptai.lt nuotr.

Susirūpinęs dėl saugaus eismo, Seimas imasi paspirtukininkų, riedlentininkų ir kitų elektra varomų transporto priemonių vairuotojų reglamentavimo. Antradienį Seimo darbotvarkėje įrašytos dvi iniciatyvos, kuriomis siekiama spręsti šią problemą.
 
Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas 12 parlamentarų grupės vardu ketina pateikti  Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūlys įteisinti reikalavimus elektrinių paspirtukų vairuotojams.
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektais siekia įtvirtinti mikromobilumo priemonių sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis. 
 
Pagal J. Sabatausko projektą, „elektrinis paspirtukas – elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h.“
 
A. Bagdonas įstatyme siūlo  nustatyti, kad „mikromobilumo priemonės – elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis yra ne didesnis nei 25 km/h“.
 
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių ir elektrinių paspirtukų juostomis, takais J. Sabatauskas siūlo leisti ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.
 
Tą patį amžiaus cenzą ne tik paspirtukininkams, bet visiems mikromobilumo priemonių vairuotojams siūlo numatyti ir A. Bagdonas.
 
Įstatymų pataisų projektuose J. Sabatauskas  ir A. Bagdonas elektriniams paspirtukams ir kitoms panašioms elektra varomoms transporto priemonėms kelia reikalavimus dėl tvarkingų stabdžių, šalmų ir liemenių su šviesą atspindinčiais elementais.
 
Siūloma numatyti, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais; važiuoti per perėjas; vežti keleivius; kirsti kelią tam nepritaikytose vietose; važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo; vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams; būti velkamiems kitų transporto priemonių; vilkti kitas transporto priemones; važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
 
Panašius reikalavimus mikromobilumo priemonių vairuotojams siūloma numatyti ir kitame alternatyviame projekte.
 
Šiuo metu tokių transporto priemonių, kaip elektriniai paspirtukai, riedžiai ar riedlentės judėjimas teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.05.10; 07:00

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse vykstant regiono saugumą stiprinančioms didelio masto tarptautinėms karinėms pratyboms, birželio 6–9 ir 18–21 dienomis numatomas intensyvus karinės technikos judėjimas šalies teritorijoje.

Minėtomis dienomis vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas, kurio metu apie 3000 JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonių persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis – per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos „Via Baltica“ (E67) keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latvijoje vyksiančių pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, kita kolonos dalis tęs kelionę į Estiją. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose: Rukloje ir Pabradėje. Birželio 18–21 dienomis kariai iš pratybų vietų tais pačiais maršrutais sugrįš į nuolatines dislokacijos vietas.

Lietuvos piliečiams, planuojantiems kelionę per Lietuvos ir Lenkijos sieną minėtais maršrutais, rekomenduojama pasirinkti kitą kelionės datą, kadangi minėtais laikotarpiais kelionė dėl intensyvaus karinės technikos judėjimo gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Tiems, kurie neturės tokios galimybės, rekomenduojama vengti kelionės tamsiu paros metu, kuomet vyks intensyviausias karinės technikos judėjimas.

Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis valstybės institucijomis, siekdamos kaip įmanoma labiau sumažinti  nepatogumus šalies gyventojams ir svečiams, kruopščiai planuoja technikos kolonų judėjimą ir imasi kitų priemonių: Lietuvos teritorijoje karinės kolonos skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės Lietuvos karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija

2018.06.04; 15:43

Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, siūlančioms palengvinti transporto priemonių leidimo dalyvauti viešajame eisme grąžinimą, kai toks leidimas buvo laikinai sustabdytas.

„Pagal siūlomas pataisas, pašalinus priežastis, dėl kurių transporto priemonėms buvo laikinai neleidžiama dalyvauti viešajame eisme, joms tokia teisė būtų nedelsiant sugrąžinta. Registracijos procedūrų kartoti nereikėtų net ir tais atvejais, kai priežasčių šalinimas užtruktų ilgesnį laiką“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Taip pat atsirastų galimybė transporto priemonės valdytojui sustabdyti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme neribotam laikotarpiui (nutraukus civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ar neatlikus techninės apžiūros).

„Tai aktualu tiems asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiką nesinaudoja automobiliu ar juo naudojasi sezoniškai. Tokį automobilį grąžinti į viešąjį eismą taptų paprasčiau – reikėtų atlikti privalomąją techninę apžiūrą (jei ji pasibaigusi) ar apdrausti privalomuoju draudimu, ir automobiliui vėl būtų suteikta teisė dalyvauti eisme. Automobilio iš naujo registruoti nereikėtų“, – pastebi vidaus reikalų ministras.

Pagal šiuo metu galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme gali būti sustabdytas trimis atvejais: kai neatlikta motorinės transporto priemonės ar priekabos privalomoji techninė apžiūra, kai ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kai nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, transporto priemonės išregistruojamos ir vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos.

Parengtame projekte šio maksimalaus 180 dienų termino siūloma atsisakyti.

„Siūlomais pakeitimais siekiame mažinti administracinę ir finansinę naštą transporto priemonių valdytojams ir sudaryti jiems daugiau patogumų – supaprastinti registracijos tvarką ir atsisakyti perteklinių procedūrų“, – sako E. Misiūnas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų panaikinamas visam laikui ir ji išregistruojama, kai ji pripažįstama netinkama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Ši nuostata būtų taikoma ir gavus informaciją iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų, kad transporto priemonė pripažinta netinkama eksploatuoti. Tokios transporto priemonės Lietuvoje negalėtų būti registruojamos.

Šioms įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos susisiekimo ministerija.

2017.05.25; 03:00

Lietuvos keliuose pernai buvome gerokai saugesni. Statistikos duomenimis, 2016 m. šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, arba 53 eismo dalyviais (21,9 proc.) mažiau nei 2015 m. Tai geriausias pasiekimas nuo 1952 m. – tais metais šalies keliuose žuvo 180 žmonių. 

Šiems rezultatams įtakos turėjo kelių infrastruktūros tobulinimas, intensyvus saugaus eismo priemonių diegimas, sustiprinta Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų kontrolė ir aktyvi švietėjiška veikla.

Praėjusiais metais rekonstruota daugiau nei 250 avaringų ruožų, kuriuose įrengtos įvairios saugų eismą gerinančios priemonės (žiedinės sankryžos, atitvarai ir t.t.), nutiesta ar rekonstruota 14,60 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkyta 17 avaringų sankryžų, iš kurių 6 perdarytos į žiedines, valstybinės reikšmės kelių ruožuose gyvenviečių teritorijose įdiegtos 198 inžinerinės greičio mažinimo priemonės (trapecinės, sinusoidinės formos greičio mažinimo kalneliai, trasos iškreivinimai, „miesto vartai”).

2016 m. taip pat buvo įrengti 2 išmanieji šviesoforai su greičio viršijimo nustatymo funkcija, rekonstruotos 86 avaringos pėsčiųjų perėjos, kuriose papildomai įrengtas kryptinis apšvietimas.

Per pastaruosius 7-erius metus valstybinės reikšmės keliuose pavyko sumažinti juodųjų dėmių (avaringiausių kelių vietų) skaičių daugiau nei 10 kartų – nuo 280 iki 27.

Eismo dalyvių elgesį keliuose kontroliavo policijos pareigūnai, kurie skirtingose Lietuvos vietose nuolat stabdė neatsakingus vairuotojus, kiekvieną savaitgalį tikrino jų blaivumą.

Organizuojant švietėjišką saugaus eismo veiklą, buvo glaudžiai bendradarbiauta su suinteresuotomis institucijomis.

2016 m. buvo tęsiami tokie projektai kaip „Saugokime vieni kitus keliuose“, „Eismo saugumas bendruomenėse“, nuolat skatinama dėvėti atšvaitus.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.01.06; 04:35

Susisiekimo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje pristatytos liepos 20–23 d. Palangoje vyksiančios tradicinės, jau septynioliktosios, tarptautinės automobilių 1000 km lenktynės nauju pavadinimu „ENEOS 1006 km“. 

Senieji automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Senieji automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tai didžiausios lenktynės Baltijos šalyse, itin daug dėmesio skiriančios saugaus eismo propagavimui.

„Saugus eismas – vienas svarbiausių Susisiekimo ministerijos prioritetų. Darome viską, kad eismo sauga nuolat gerėtų, o skiriamas ypatingas dėmesys šiai kelių transporto sričiai leidžia pasiekti neblogų rezultatų, – konferencijoje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Šią sporto šventę labai vertinu ir todėl, kad tiek mūsų, tiek užsienio šalių sportininkai yra vairavimo profesionalai, kurie ne tik siekia pergalių, bet ir skubėdami finišo link griežtai laikosi taisyklių. „ENEOS 1006 km lenktynės“ – svarbus ir išties atsakingas vairavimo ir kartu saugaus eismo egzaminas, kurį lenktynininkai, manau, išlaiko su pagyrimu.“

Susisiekimo ministras pakvietė pamąstyti, kodėl gi mes, ramiai važiuodami šalies keliais ar miestų gatvėmis, negalime būti vairuotojais iš didžiosios raidės, jei žmonės net ekstremaliomis sąlygomis gali vairuoti pavyzdingai?

Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas teigė, kad renginio organizatoriai kasmet negaili pastangų, entuziazmo ir išmonės, todėl šios varžybos garsėja ne tik azartiška, uždegančia sportine puse, bet ir atskirų pramogų gausa. Viena jų – lankytojų antplūdžio lenktynių dienomis Palangoje sulaukianti atskiroje teritorijoje įrengta saugaus eismo klasė.

Šiemet ji veiks jau 17 kartą. Čia vaikai galės dalyvauti viktorinose, elektromobiliais miniatiūrinėje gatvėje su žiedine sankryža, veikiančiais šviesoforais ir visais būtinais kelio ženklais, laimėti prizų. Suaugusieji galės išbandyti automobilio virtimo stimuliatorius ir įsitikinti, kokie yra svarbūs saugais diržai. Visa tai lenktynių žiūrovams pasiūlys išbandyti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lenktynes rengiančios VšĮ „Promo events“ direktorius Darius Jonušis pabrėžė, kad organizatoriai jau pasirengę atsakingiausiam sezono egzaminui ir tikisi garbingai jį išlaikyti. Jo teigimu, saugų eismą skatinančių lenktynių kvalifikacinių varžybų dalyviai ypač atkakliai varžosi dėl Ministro taurės, kurią Susisiekimo ministerija, kaip pagrindinė renginio partnerė, įsteigė ir šiemet.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2016.06.29; 05:03

Vidaus reikalų ministerijoje įvyko susitikimas su aktyviais visuomenės nariais, organizacijų atstovais, kuriame diskutuota apie eismo saugumo gerinimo priemones.

Pokalbyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, viceministras Artūras Norkevičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Continue reading „Apie eismo saugumą – su visuomenės atstovais”