Ginklai, ginklai, ginklai. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą.

Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?

Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams. 

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, – sako L. Kasčiūnas.

Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.

„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, – sako L. Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 09:00

Seimo laikinoji Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupė kreipėsi į aštuonių parlamentinių šalies partijų pirmininkus, kviesdama pasirašyti naują partijų susitarimą dėl nuoseklaus krašto apsaugos finansavimo.

2012 m. gegužės 8 d. tuomet dešimties Seime atstovautų politinių partijų vadovai pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 m.

Seimo laikinoji grupė kreipėsi į parlamentinių partijų pirmininkus su raginimu kuo skubiau pradėti atnaujinto susitarimo rengimą. „Manome, kad iš esmės pasiekus 2012 m. tarppartinio susitarimo keltą gynybos finansavimo tikslą būtina atnaujinti susitarimą dėl gynybos politikos su įsipareigojimu užtikrinti nuoseklų ir poreikius patenkinantį krašto apsaugos sistemos finansavimą“, – teigia laikinosios grupės pirmininkas Audronius Ažubalis.

Kitais metais Lietuva pirmą kartą pasieks NATO keliamą įsipareigojimą gynybos finansavimui skirti 2 proc. nuo valstybės BVP.

„Tačiau pasiekus šį rodiklį viešojoje erdvėje pasigirdo įvairūs svarstymai, kad tolesnis krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimas nėra reikalingas arba kad pasiekus 2 proc. ribą patenkinome Aljanso partnerių lūkesčius ir to neva pakanka. Tokie pareiškimai, išsakyti ir dalies politikų, stebina, kadangi, visų pirma, saugumo situacija regione nė kiek nepasikeitė, ir išorės grėsmės išlieka tokios pat arba net stiprėja dėl Rusijos vykdomos Vakarų karinės apygardos modernizacijos. Taip pat poreikį toliau didinti gynybos finansavimą išreiškė ir Valstybės gynybos taryba bei Lietuvos kariuomenės vadovybė, argumentuojant poreikiu tokiu pačiu tempu plėtoti visavertę valstybės gynybos sistemą“, – teigiama Seimo narių rašte.

Seimo laikinoji Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupė vienija dvidešimt devynis parlamentarus iš keturių didžiausių Seimo frakcijų. Dokumentą pasirašė grupės pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis ir pirmininko pavaduotojas „valstiečių-žaliųjų“ atstovas Gediminas Vasiliauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 05:45

Rugpjūčio 7 dieną Užsienio reikalų ministerijoje apsilankė grupė Ukrainos moksleivių, dalyvaujančių Lietuvos šaulių sąjungos organizuotoje jaunųjų šaulių vasaros stovykloje Raseinių rajone. Moksleiviai yra iš nukentėjusių nuo karo šeimų, dalies jų tėvai yra žuvę arba sužeisti.

Su Ukrainos moksleiviais susitikęs užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius pabrėžė, kad Lietuva teikia ir toliau teiks paramą Ukrainos žmonėms, ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas nuo karo nukentėjusiems vaikams. „Svarbu, kad parama Ukrainai yra ne tik Lietuvos valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų prioritetas. Kartu galime nuveikti daugiau“, – sakė viceministras.

Lietuvos šaulių sąjunga šiais metais jau priėmė vasaros stovykloms tris Ukrainos moksleivių grupes. Šis projektas šiemet finansuojamas LR URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.

Lietuva taip pat remia kitus projektus, susijusius su pagalba Ukrainos vaikams – Rytų Ukrainos moksleiviai mokosi Vilniaus lietuvių namuose, kartu su Švedija finansuojami trumpalaikiai vaikų iš nukentėjusių regionų atvykimai į Lietuvą, taip pat organizuojami specialūs mokymai Rytų Ukrainos mokytojams ir mokyklų psichologams, kūrybinės stovyklos nukentėjusiems vaikams. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Ukrainoje prisideda organizuojant pilietines labdaros akcijas, kurių metu suaukoti daiktai ir lėšos skiriami nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuvos institucijos jau yra skyrusios Ukrainai paramos už daugiau kaip 8,5 mln. eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.09; 00:02

Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neseniai vykusi Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) konferencija Seime atskleidė problemas, susijusias su šios organizacijos veikla.

Po dviejų metų  LŠS švęs įkūrimo šimtmetį.

Trumpai priminsiu, jog šį organizacija buvo įkurta kaip savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms.

Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą. Taip įstatyme yra numatyti LŠS funkcijos ir tikslai.

Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos“.

2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Šauliai priėmę 10 įsakymų:

Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.

Švieskis ir šviesk.

Stiprink valią ir kūną.

Būk drausmingas ir mandagus.

Gerbk ginklą.

Būk tiesus ir teisingas.

Tesėk žodį.

Būk budrus.

Saugok valstybės turtą.

Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Pagrindinis šios organizacijos privalumas yra tas, kad jos nariu gali tapti visi Lietuvos piliečiai nuo 11 metų iki pat senatvės, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties, kurie nori ir gali dalyvauti sąjungos veikloje. LŠS minėdama savo atkūrimo dvidešimtmetį akcentavo, jog sąjungai trūksta šiuolaikinės ideologijos bei vizijos jos sėkmingam egzistavimui.

Bene aktualiausia LŠS problema yra šaulių aprūpinimas individualia ginkluote. Realiausia grėsmė bei atgrasymo priemonė potencialiam priešui yra žinia, jog dauguma piliečių turi ir moka naudotis ginklu. Diskutuojant šia tema aš vis prisimenu seną šveicarišką anekdotinę situacija, kai teisiamas vienas vyras už žmonos nužudymą atsako, kad ją nužudė nelegaliai įsigytu ginklu. Teisėjo paklaustas, kodėl taip pasielgė ir nepasinaudojo legaliai laikomu ginklu, atsakė, jog tas ginklas yra skirtas Tėvynės gynybai.

Moralas peršasi pats. Koks yra gilus patriotizmas, nugalintis individualius jausmus. Lietuvoje per tris dešimtmečius, kai buvo atkurta LŠS, pažanga padaryta labai menka. Manau, jog ši organizacija, turinti išskirtines įstatimines bei finansavimo sąlygas, privalėjo pasiekti bent jau tarpukario laikotarpyje pasiektą lygmenį. Deja, dėl politinės valios stokos bei LŠS buvusios vadovybės nenoro ar nesugebėjimo buvo nueita ne tuo keliu ir „išėjo kaip visada“. Tokiu būdu galime tik apgailestauti, jog mūsų moksleiviai keliauja į rytų kaimynės organizuojamas sukarintas stovyklas, kur mokosi svetimos mums valstybės patriotizmo ir karinių subtilybių. Mes puikiai žinome, jog visada yra žymiai sunkiau perauklėti nei auklėti, nes susiformavę įgūdžiai bei moralinės nuostatos sunkiai pasiduoda transformacijai. Žmogaus brendimo laikotarpiu galime jam įskiepyti bet kokius norimus ir mūsų visuomenei tinkančius moralinius ar fizinius įgūdžius, todėl labai svarbu  yra nepraleisti tinkamo momento ir jaunuolius laiku suorientuoti taip, kad jie būtų patenkinti ne tik savimi, bet ir norėtų gyventi ten, kur gimė ir augo.

Šiam tikslui pasiekti reikia konsoliduoti visą visuomenę. Tik bendromis pastangomis yra įmanoma „įžiebti šaulių žvaigždę“ dar ryškiau švytėti. Turiu vilties, jog naujas LŠS vadas imsis radikalių veiksmų ir padėtis ims gerėti. Pirmas uždavinys turėtų būti LŠS narių aprūpinimas individualia ginkluote bei sukurti tokią istatyminę bazę, kad visi šauliai, turintys teisę įsigyti ginklą, jį gautų. Kuo mažesnė ginklų centralizacija bei koncentracija, tuo mažesnis pažeidžiamumas. 

Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kaip sakė vienas šaulių sąjungos narys, „kol prie kiekvieno šaulio lovos nebus šautuvo“, tol šaulių sąjunga bus pažeidžiama. Kuo daugiau teisių ir pareigų suteiksime šauliams, tuo didesnę atsakomybę ir pasitikėjimą jie pajus. Lietuvoje kovinių ginklų turi įsigiję apie 50 tūkstančių piliečių, didžiausias kiekis yra skirtas savigynai, kiti medžioklei. Tai būtų didelė parama grėsmės akivaizdoje, jei ši gausybė turėtų savo integracinį planą į šalies gynybą. Dabar tik potencialas, kuris esant reikalui,  galėtų būtų panaudotas. Be abejo, didelę dalį šių ginkluotų piliečių sudaro profesinės karo tarnybos, savanorių tarnybos, šaulių sąjungos, policijos ar kitų jėgos struktūrų atstovai, kurie galimai bus panaudoti dieną X, tačiau kas tą žino?   

Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo dar viena neigiama informacija apie karių apmokestinimą už suteiktas paslaugas tarnaujant Lietuvos kariuomenėje. Nutraukusieji tarnybos sutartį anksčiau numatyto laiko kariai privalo sumokėti visas išlaidas, kurios buvo sumokėtos kario tarnybos metu. Sunku spręsti, kas yra teisus, o kas ne, neisįgilinus į ginčo esmę, tačiau viena yra aišku, kad problema egzistuoja ir jos sprendimai turi būti rasti. Manau, kad darbiniai ginčai turėtų būti sprendžiami ne viešai, o tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp kariuomenės ir kario.

Viešumas, kaip paskutinė gelbėjimosi stadija, galimas tik tada, kai kario teisės pažeistos ir visos teisinės gynybos galimybės jau išnaudotos. Absurdiškos aplinkybės suponuoja nepakantumo bei nepasitenkinimo jausmus tiek visuomenei, tiek visai valstybei. Kiekviena neigiama žinia dažniausiai sukelia nepasitenkinimo emocijas. Manau, jog mūsų žiniasklaida ir visuomenė nėra išskirtinės, todėl tiek vieni, tiek kiti daugiau toleruoja negatyvią nei pozityvią informaciją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Valstiečių atstovai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo numatyti, kad žiniasklaida pateiktų mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos, kuri turėtų atsirasti informacinės programos pradžioje arba pirmuosiuose puslapiuose.

Juokingai atrodo šių politikų bandymai apriboti žiniasklaidą teikti negatyvią informaciją ar procentais nustatyti jos ribas. Ketinimai gal ir geri, bet tendencijas nustato rinka, t. y. paklausa.

Pabaigoje norėčiau pabrėžti, jog dar daug problemų turime tiek viduje, tiek vykdant užsienio politiką, tačiau neklysta tik tas, kas nedirba, o darbo tikrai daug. Tik susitelkę ir vieningi mes būsime stiprūs.

2017.07.10; 09:13

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuotoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.

Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą.

Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes turintiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose, ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.

Įstatymo pataisos priimtos 93 Seimo nariams balsavus už, niekam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:00

Birželio 3 d. vykusiame neeiliniame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavime išrinktas naujasis Sąjungos vadas. Didžiąja balsų dauguma rinktinių delegatai pritarė Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymui naujuoju LŠS vadu išrinkti pulkininką leitenantą Gintarą Koryzną.

Pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna

Jo kandidatūrai pritarė 201 delegatas, susilaikė – 4, nepritariančių neatsirado. Plk. ltn. Gintaras Koryzna pakeis nuo 2014 m. Lietuvos šaulių sąjungai vadovavusį atsargos pulkininką letenanatą Liudą Gumbiną. 

Centre – naujasis Šaulių sąjungos vadas Gintaras Koryzna ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras, pristatydamas šauliams kandidatą, pabrėžė tris jo savybes: lyderystę, kompetenciją ir motyvaciją. „Be karininkui svarbių savybių jis turi ir pedagoginės patirties, yra išrinktas vienu geriausiu Baltijos gynybos koledžo Estijoje dėstytoju“, – teigė R. Karoblis.

Karininkas iki šiol ėjo instruktoriaus pareigas Baltijos gynybos koledže Estijoje, anksčiau yra vadovavęs Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui.

Plk. ltn. Gintaras Koryzna suvažiavimo metu sakytoje kalboje akcentavo kiekvieno šaulio svarbą organizacijai ir kariuomenei. „Tarp mūsų yra nepaprastai daug šaulių su didele patirtimi, su didelėmis galimybėmis, su įvairia specializacija ir tą specializaciją mes galime pasiūlyti Lietuvos kariuomenei į pagalbą, rengiant informacinių operacijų specialistus, kibernetinių programų specialistus, nuo medikų iki kitų įvairių sričių“, – teigė G. Koryzna.

1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta visuomeninė organizacija, ji skelbia turinti daugiau nei 10 tūkst. narių. Šaulių gretos matomai išaugo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Igno Gaižausko nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.05; 05:06

Krašto apsaugos ministerija parengė ir spalio 28 d. visuomenei pristatė jau trečiąjį leidinį pilietinio pasipriešinimo tematika po 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos prieš Ukrainą.

Pirmieji du leidiniai šia tema buvo skirti nesmurtinės gynybos tematikai ir praktinėms rekomendacijoms bei patarimams dėl veiksmų ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui. 

„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“

Naujajame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pabrėžiama ankstesniuose leidiniuose neaprėpta itin svarbi tema – aktyvus piliečių, atsidūrusių agresoriaus okupuotoje teritorijoje, pasipriešinimas.

„Matydami didelį visuomenės susidomėjimą ir norą aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, esame įsipareigoję tęsti tolesnį visuomenės supažindinimą su galimybėmis aktyviai priešintis potencialiam agresoriui bei būdais, kaip išgyventi karo sąlygomis. Naujasis leidinys atspindi šį mūsų įsipareigojimą, kurį davėme mūsų visuomenei dar pristatydami pirmuosius leidinius pilietinio pasipriešinimo tema“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Knygelę Krašto apsaugos ministerijoje pristatė ministras J. Olekas drauge su leidinio atsakinguoju redaktoriumi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriumi dr. Karoliu Aleksa ir vienu iš jos rengėjų Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininku majoru Linu Idzeliu.

Naujajame leidinyje aptariami galimi potencialaus agresoriaus veikimo būdai, pateikiami argumentai, kokiems potencialaus agresoriaus veiksmams reikia būti pasiruošus.

Skaitytojai čia taip pat galės susipažinti su dalyvavimo šalies ginkluotoje gynyboje principais renkantis tiesioginę ginkluotą kovą, o taip pat ir kitais pasipriešinimo būdais, kai kovojama ne tiesiogiai ginklu, kt. Ypač daug dėmesio knygelėje skirta išgyvenimo temai.

Knygelės autoriai pabrėžia, kad joje pateikti patarimai, pvz., dėl išgyvenimo, yra naudingi visiems šalies gyventojams net ir taikos metu.

Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos šaulių sąjunga.

Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Naujoji knygelė išleista 30 000 egz. tiražu. Kaip ir ankstesnių leidinių didžiausia naujojo leidinio tiražo dalis bus perduota platinimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės komplektavimo skyriams ir poskyriams, po keletą jos vienetų gaus visų bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigos, viešosios ir aukštųjų mokyklų bei kolegijų bibliotekos, savivaldybės. Taip pat parengta ir elektroninė leidinio versija.

Knygelės „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pristatymas surengtas Krašto apsaugos ministerijos Juodojoje salėje penktadienį, spalio 28 d., 13.00 val.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.10.28; 14:07

Liepos 24–31 dienomis generolo S. Žukausko poligone Pabradėje vyksta Tarptautinė jaunimo stovykla Baltic Guard 2016, kurioje Lietuvai atstovauja Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus ugdytiniai. 

Gen. P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai įspūdžių semiasi tarptautinėje stovykloje.
Gen. P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai įspūdžių semiasi tarptautinėje stovykloje.

Tarptautinė sukarinta jaunimo stovykla Baltic Guard 2016 šiais metais sukvietė ne tik trijų Baltijos šalių atstovus, bet ir kadetus iš Didžiosios Britanijos bei Ukrainos.

Visą savaitę šimtas keturiasdešimt 16–18 metų amžiaus jaunuolių bandys save kariniuose ir sportiniuose užsiėmimuose, tobulins lyderystės įgūdžius bei anglų kalbos žinias.

Šią stovyklą organizuoja Lietuvos Šaulių Sąjunga. Jos tikslas – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, neformaliojo rengimo pagrindais ugdyti pilietišką, drausmingą, savarankišką, fiziškai aktyvų, sveiką gyvenseną propaguojantį ir lyderio savybes demonstruojantį jaunimą.

Liepos 27 d. stovykloje vyko Atvirų durų diena. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Einars Semanis, Ukrainos gynybos atašė Lietuvoje kpt. Dmytro A. Donskoi, NATO kariai, kiti garbūs svečiai.

Jaunuoliai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės bei Ukrainos stovykloje turės galimybę susipažinti su kitų šalių tradicijomis, išbandyti save, įgyti naujų patirčių ir įspūdžių, surasti naujų draugų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos vidaus reikalų ministerija.

2016.07.28; 19:47

Lietuvos šaulių sąjunga kviečia visus Lietuvos žmones į tarptautinę konferenciją apie saugumo situaciją Baltijos regione. Registracija: konferencija.sauliusajunga.lt

 

Apie grėsmes ir pasirengimą jas įveikti konferencijoje diskutuos Lietuvos ir užsienio diplomatai, politikai, karininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politologai.

Continue reading „Lapkričio 20-ąją – tarptautinė konferencija apie saugumo situaciją Baltijos regione“

cekutis

Lenkijos Tautos atminties instituto išleista ir Lietuvoje skandalingai pagarsėjusi propagandinė brošiūra „Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta“ kelia daugelį klausimų net oficialiems mūsų šalies politikams ir kai kuriuos iš jų netgi priverčia tuos klausimus kelti Lietuvos–Lenkijos dvišalių santykių kontekste, o tai jau savaime nėra dažnas reiškinys konformizmu persmelktoje Lietuvos politikoje.

Tuo tarpu pačioje brošiūroje dėstomi kontroversiški dalykai Lenkijoje jau seniausiai yra tapę savivokos bei saviidentifikacijos ženklu – tokios „literatūros“ kaimyninėje šalyje nors vežimu vežk. Šiokia tokia naujiena galima laikyti nebent tai, kad propagandinė medžiaga šįkart paskleista ir lietuvių kalba, vadinasi, orientuota ir į mūsų šalies istorinę-politologinę erdvę.

Continue reading „Panerių istorijos parodija“

patackas21

Mažai tautai, negalinčiai sutelkti gausias Karines Pajėgas (KP), savanoriškumo principas (SP) yra labai svarbus kaip pagrindinis motyvacinis ginklas. Atsisakyti jo arba jį sumenkinti yra strateginė ir ideologinė klaida. Lietuvos istorijoje daugumos laimėtų kovų sėkmę lėmė ne reguliarioji kariuomenė, bet savanoriai. Visoje eilėje sukilimų – nuo LDK žlugimo iki 1918-1923 kovų už nepriklausomybę esminį vaidmenį atliko savanoriai, jau nekalbant apie partizaninių pokario kovų epopėją, intensyviausią Europos istorijoje „karą po karo“. Tačiau, jei bandysime prisiminti, kada mūšį laimėjo reguliari kariuomenė, teks grįžti vos ne iki Oršos kautynių. Akivaizdus pavyzdys – 1990 metai. Be savanorių nebūtų apginta ir sukurta Nepriklausoma Lietuva, padėti pagrindai modernioms karinėms pajėgoms.

Continue reading „Krašto apsaugos savanoriai – tada, 1990-aisiais, ir dabar, 2010-aisiais“