Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Į neeilinę Seimo sesiją susirinkę parlamentarai spręs, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri sieks išsiaiškinti aplinkybes, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Kristijono Bartoševičiaus.
Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo Seimui 56 parlamentarų vardu ketina pateikti Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“narys Saulius Skvernelis. Ketvirtadienį planuojamas šios iniciatyvos pateikimas svarstymas ir priėmimas.
Tyrimo komisiją, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, siūloma sudaryti laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo. Jei Seimas pritartų, joje dirbtų Seimo nariai, kurie turi teisę pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Komisija sieks išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su netikėtu Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pareiškimu apie Seimo nario mandato atsisakymą. Komisija tirs, kiek šios aplinkybės yra galimai susijusios su tuo, kad Kristijonui Bartoševičiui iš anksto galėjo būti atskleista informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Nutarimo projekto iniciatoriai akcentuoja poreikį išsiaiškinti „ar Seime, ar kurioje kitoje valstybės ar teisėsaugos institucijoje, nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė Prokuratūra“.
Parlamentinio tyrimo iniciatoriai nutarimo projekte pateikė 10 klausimų, į kuriuos teks atsakyti komisijai.
Parlamentinį tyrimą inicijuoja visos Seimo opozicinės frakcijos. Savo parašus po nutarimo projektu padėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, socialdemokratų, Lietuvos regionų frakcijų atstovai.
Siūloma pavesti laikinajai komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų kovo 30 d.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
Seimas ketvirtadienį vakare neįveikė visos suplanuotos plenarinių posėdžių darbotvarkės.
Parlamentarai nesiėmė naujos sudėties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo ir jos vadovų paskyrimo klausimo. Pasiūlymas keisti organų donorystės modelį irgi nebuvo svarstytas.
Pertraukos iki kito posėdžio šių klausimų pateikime pareikalavo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
Atidėti įstatymų projektai ant Seimo narių darbo stalo atsiras kitą antradienį. Parlamentarų neįtikino Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos argumentai, kad kito antradienio Seimo darbotvarkė bus perkrauta dėl biudžeto priėmimo, planuojamos interpeliacijos užsienio reikalų ministrui.
Negudrauti sudarant darbotvarkes ragino Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. „Negudraukite, visus prieštaringus klausimus sudėjote į darbotvarkės apačią tam, kad jie mažiau matytųsi“,- priekaištavo A. Širinskienė.
Beje, Seimas atidėjo ir jos planuotus pateikti įstatymų projektus, siūlančius išduodant asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą sudaryti galimybę gauti Donoro kortelę.
TS-LKD frakcijos narei Jurgitai Sejonienei dėl paprašytos pertraukos nepavyko pateikti Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo projektu siūloma pereiti prie numanomo sutikimo donorystės modelio.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas ketvirtadienį bandė pateikti Seimui nutarimų projektus dėl naujos sudėties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo. Tačiau šis klausimas irgi keliaus į kitos savaitės Seimo darbotvarkę.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
Seime sustojo Valstybės tarnybos reforma – trečiadienį parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) įstatymo projekto svarstymą atidėjo neribotam laikui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Teisės departamento išvadas dėl galimo įstatymo neatitikimo Konstitucijai.
„Vakar turėjome pasitarimą, ką darome. Ir buvo išsakytas prašymas. Dalyvavo ir premjerės patarėjas ir vidaus reikalų viceministrė. Jie prašo daryti pertrauką ir nori galimybės ten padaryti pataisas, kur Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai“, – per TTK posėdį sakė komiteto vadovas Stasys Šedbaras.
Konservatoriams priklausančiam parlamentarui antrino ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė. Pasak jos, VRM yra užsibrėžusi ištaisyti įstatymų projektus dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
„Darbo tvarka grįšime prie šio klausimo iš esmės, atsinešdami naujus pasiūlymus“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Valstybės tarnybos reforma į Seimą atkeliavo jau antrą kartą. TTK spalį pateikė išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka. Dėl šios priežasties parlamentarai nenumatytame posėdyje dėl šio klausimo nebalsavo.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Seimo rūmuose vyks planinės gaisro gesinimo, žmonių evakavimo ir gelbėjimo mokomosios taktinės pratybos.
Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas, penktadienį nuo 13 iki 14.10 val. į Seimo rūmus įeiti nebus galima.
Vienos dienos leidimai į Seimo rūmus bus išduodami iki 11 val. ir nuo 14.10 val. Nors pratybos Seimo rūmuose vyks 13–14.10 val., pasiruošimas joms bus pradėtas anksčiau.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento teigimu, pratybose turės dalyvauti visi rūmuose tuo metu būsiantys asmenys. „Planuodami darbus Seimo rūmuose atsižvelkite į vyksiančias pratybas”,- prašo Seimo kanceliarija.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šių metų gruodžio 18 dieną siūloma surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Tokį nutarimo projektą pirmadienį įregistravo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Šio Seimo bei Vyriausybės tolesnis darbas yra neįmanomas“,- konstatuoja jis nutarimo projekte. Parlamentaras siūlo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus „būdamas įsitikinęs, kad šalyje būtini pirmalaikiai Seimo rinkimai bei kokybiškai nauja valdžia, kuri turėtų daugumos Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir norą bei gebėjimus dirbti Lietuvai“.
Nutarimo projekte pažymima, kad „esama valdžia prarado Lietuvos žmonių pasitikėjimą, nes 73 procentai šalies gyventojų norėtų, kad po Seimo rinkimų valdžia keistųsi (Baltijos tyrimai, 2022 rugpjūtis)“.
„Du šio Seimo kadencijos metai įrodė, kad konstruktyvus sprendimų priėmimas, opozicijos ir valdančiųjų dialogas Seime yra neįmanomas, dažnai – imitacinis ir grįstas valdančiųjų melu bei neįgyvendinamais pažadais kurti bendras darbo grupes, o valdantieji yra nuolat paskendę kontraversiškų ir jų pačių sukurtų problemų sprendime, kuris niekaip negerina Lietuvos žmonių gerovės“,- teigiama dokumento projekte.
Jame nemažai dėmesio skiriama ekonominei šalies padėčiai.
„Lietuva, metinei infliacijai rugpjūčio mėn. pasiekus 22,4 procento, pagal infliacijos rodiklius yra viena pirmaujančių Europoje, o Lietuvos Vyriausybė bei Seimo valdančioji dauguma per vasarą nepriėmė jokių sprendimų, kurie stabilizuotų infliaciją bei užtikrintų adekvačias Lietuvos žmonių pajamas“,- sakoma nutarimo projekte.
Jame taip pat konstatuojama, kad Lietuva susidūrė su precedento neturinčia energetikos krize, kurios metu „vykdoma ir priverstinė rinkos liberalizacija, dirbtinai 25 procentais keliant ir taip jau išaugusias elektros energijos kainas nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems asmenims, kai tuo tarpu Vyriausybė bei Seimo valdančioji dauguma iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad stabilizuotų energijos kainas bei užtikrintų, kad į energetikos rinką patektų tik patikimi ir finansiškai stabilūs tiekėjai“.
R. Žemaitaičio parengtame nutarimo projekte teigiama, kad neatsakingais Vyriausybės veiksmais Lietuva diskredituojama tarptautinėje plotmėje, o priimti neapgalvoti, su ES bei strateginiais partneriais nederinti sprendimai, dažnai turi ir neigiamas pasekmes Lietuvos verslams.
„Vyriausybė ir ją suformavusi Seimo valdančioji dauguma nededa rimtų pastangų krizės situacijoje apsaugoti Lietuvos verslus, kompensuoti dėl nenuoseklios politikos jų patiriamas netektis, išsaugoti darbo vietas“,- teigiama dokumento projekte.
Siūlantis surengti pirmalaikius Seimo rinkimus R. Žemaitaitis ragina atsižvelgti ir į rugsėjo 8 d. Prezidento Gitano Nausėdos pranešimą, kad būtina kuo skubesnė Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės Vyriausybės perkrova. Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip numato Konstitucija ir Rinkimų kodeksas, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Prezidentas. Tai įmanoma tuo atveju, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Tai gali įvykti ir Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyvos parlamente yra gana dažnos, tačiau jos patirdavo fiasko. Šiuo įrankiu ypač naudojasi opozicija, šalyje atsitikus kokiai nors politinei krizei.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Parlamento posėdžių boikotą tęsianti opozicija ketina nedalyvauti ir Seimo komitetų bei komisijų posėdžiuose, teigia „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Reaguodamas į tai, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma prakalbo apie valdančiųjų atstovavimo didinimą komitetuose, kuriuose ketinama svarstyti svarbius įstatymo projektus.
„Opozicija priėmė sprendimą nedalyvauti visuose komitetų ir komisijų posėdžiuose“, – Eltai komentavo A. Norkienė.
Anot „valstiečių“ frakcijos seniūnės, komitetų bei komisijų posėdžiuose ketinama nedalyvauti ne tik trečiadienį, tačiau tol, kol valdantieji atsižvelgs į opozicijos keliamus reikalavimus.
Reaguodamas į opozicijos tęsiamą boikotą, J. Razma teigia jaučiantis atsakomybę, kad svarbūs įstatymų projektai būtų priimti, todėl, anot jo, būtina kalbėti apie kai kuriuose komitetuose didesnį valdančiųjų atstovavimą.
„Neišvengiamai turėsime kai kuriuose svarbiuose komitetuose padidinti valdančiųjų atstovavimą. Turime išspręsti blokavimo įtaką, nes mes jaučiame atsakomybę, kad reikiami įstatymų projektai būtų priimti“, – komentavo J. Razma.
Anot J. Razmos, vienas tokių komitetų, kuriame jis teigia matantis poreikį skubiai apsvarstyti įstatymo projektus, – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Teisės teisėtvarkos komitetas išskirtinis, kuris dar privalo prieš priėmimą apsvarstyti konstitucinius referendumo ir rinkimų kodekso projektus. Ten tas blokavimas jau yra tikrai sukeliantis neigiamas pasekmes, kad iki rinkimų gali komplikuotis tų būtinų projektų priėmimas“, – svarstė Seimo vicepirmininkas.
Pasak J. Razmos, panašu, kad kituose Seimo komitetuose ar komisijose Seimo pavasario sesijos pabaigoje nėra likusių svarbių klausimų, todėl opozicijos nedalyvavimas, anot jo, didelių pasekmių nesukels.
„Sesijos pabaigoje daugelis komitetų ar komisijų nebeturi svarstyti svarbių klausimų, todėl nedalyvavimas gal kažkokių ypatingai svarbių pasekmių nesukels“, – teigė jis.
ELTA primena, kad pirmadienį įvyko pirmasis opozicijos atstovų susitikimas su Seimo pirmininke, siekiant spręsti praėjusią savaitę kilusį valdančiųjų ir opozicijos konfliktą.
Vadinamojoje Dialogo grupėje dalyvavę opozicijai priklausantys politikai teigė, kad pirmajame susitikime veikiau siekta apsikeisti nuomonėmis nei į vieną posėdžių salę sugrąžinti susipykusią opoziciją ir valdančiąją daugumą. Opozicija yra pareiškusi, kad kol valdantieji neįsiklausys į jų reikalavimus, Seimo posėdžių boikotas bus tęsiamas toliau.
Per plenarinį posėdį Seime opozicija paliko salę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienis Seime prasidėjo nuo chaotiškų valdančiųjų ir opozicijos nesutarimų, įsiplieskusių iki politinių oponentų darbo skirtingose Seimo salėse. Kiek vėliau į situaciją įsitraukė ir šalies vadovas, stojęs į opozicijos pusę bei paraginęs skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų darbą ir neskaldytų tiek parlamento, tiek visuomenės.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius mano, kad prezidentui Gitanui Nausėdai vertėtų laikytis aukščiau smulkių parlamentarų barnių, nes kišimasis į, jo teigimu, banalius nesutarimus atrodo nesolidžiai. Tuo tarpu opozicijos veiksmai, V. Valentinavičiaus nuomone, tik parodė valdantiesiems oponuojančių narių desperaciją būti matomiems ir išgirstiems.
„Nausėda eilinį kartą demonstruoja tai, kad jis nelabai supranta, kaip Seimas veikia ir kas jame vyksta. Jis vis dar palaiko geresnius santykius su opozicija negu su valdančiaisiais. Ir tas pats dalykas kartojasi nuo pat kadencijos pradžios. Nausėda kažkaip nepastebi, kad jis geriausiai atrodo tada, kai veikia kartu su Vyriausybe, pavyzdžiui, sprendžiant Ukrainos klausimus“, – Eltai komentavo V. Valentinavičius.
„O dabar prezidentas atrodo nesolidžiai, nes jis veliasi į tokius banalius parlamentinius barnius, kurie mažai ką reiškia ir kurie neturi prasmingos pabaigos. Galima įtarti, kad prezidentas, kaip ir opozicija, jaučiasi nepatogiai ir bijo, kad valdančiųjų populiarumas dėl karo Ukrainoje per daug išaugs. Ir, matyt, jis bando šiai tendencijai priešintis, bet nemanau, kad tai protingas elgesys, nes įprastai prezidentas turėtų laikytis aukščiau tokių smulkių barnių“, – pridūrė jis.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Prezidento pareiškimas, kad „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą“, M. Jurkyno nuomone, nėra stojimas ginti vienos pusės.
„Prezidentas nestojo į opozicijos pusę, jis tiesiog pasakė, kad reikia išlaikyti tam tikrą politinės kultūros lygį ir su opozicija, kuri yra mažuma ir nieko nesprendžia. Reikia elgtis atitinkamai pagarbiai, nes po kitų rinkimų patiems gali tekti būti opozicijoje ir pagarbus bendravimas, įtraukimas į funkcijas, kurios numatytos pagal Seimo statutą, turi būti išpildytos“, – svarstė M. Jurkynas.
Įvertino chaotišką Seimo darbą: opozicija pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją
V. Valentinavičiaus teigimu, opozicija, paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją būti matomiems. Anot politologo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje Vyriausybės reputacija visuomenės akyse kyla, todėl opozicijai tenka kitais būdais atkreipti į save dėmesį. Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Opozicija tokiais veiksmais demonstruoja savo silpnumą ir tam tikrą desperaciją, nes dėl karo Ukrainoje Vyriausybė yra stipriai susitelkusi pirmiausiai darbuose, susijusiuose su Ukraina ir faktiškai tai atsiliepia Vyriausybės reputacijai visuomenės akyse – ji kyla. O opozicija aiškiai baiminasi, kad šitoje situacijoje valdantieji laimi daugiau negu norėtų opozicija ir bando sukurti alternatyvią darbotvarkę, atkreipti į save dėmesį. O tokie veiksmai yra bandymų išraiška“, – komentavo politologas.
Be to, opozicija reikalauja ne tik žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, tačiau ir iš pavasario Seimo sesijos darbotvarkės išbraukti visuomenę skaldančius projektus. Anot V. Valentinavičiaus, toks reikalavimas skamba ne tik įžūliai, bet ir absurdiškai.
„Reikalavimai nesvarstyti visuomenę skaldančių įstatymų prilygsta pasakymui nesvarstyti jokių pasiūlymų, su kuriais nesutinka opozicija. Tai jie skamba šiek tiek įžūliai ir absurdiškai. Aš racionalios logikos opozicijos veiksmuose nematau, bet labai gerai matosi desperatiškas bandymas atkreipti į save dėmesį“, – svarstė politologas.
Kiek švelniau situaciją vertina M. Jurkynas, kurio nuomone, opozicijos funkcija yra oponuoti, todėl jie gali kelti bet kokius reikalavimus. Vis tik, atkreipia dėmesį jis, tai nereiškia, kad opozicijos norai bus būtinai išgirsti.
„Opozicijos funkcijos yra oponuoti, tai reikalavimus galima kelti kokius nori. Galima bandyti rinkti parašus interpeliacijai, bet tam reikia turėti daugumą. Jeigu jos nėra, tai opozicija tik oponuoja siūlydama, kaip spręsti problemas, bet neturi jokio sprendimo balso“, – situaciją komentavo M. Jurkynas.
„Tai opozicijos reikalavimai gali būti kokie nori, bet jie neturi galios jos priimti. Jie gali kreiptis kad ir į patį poną Dievą, bet priima Lietuvoje demokratiškai išrinkta dauguma“, – pridūrė jis.
Politologų nuomone, opozicijos parengta rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis: paprasčiausiai kelia triukšmą
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Taip pat paragino Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. V. Valentinavičiaus vertinimu, opozicijos rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis, siekiant sukelti dar daugiau triukšmo. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Opozicija toliau eina tokiu karbauskiniu keliu, kai nelabai gali ką padaryti, trūksta balsų, tai tada darai simbolinius žingsnius ir paprasčiausiai keli triukšmą“, – komentavo politologas.
Analogiškai opozicijos parengtą dokumentą įvertino ir M. Jurkynas, kuris rezoliuciją vadina tik komunikacine žinute. Vis tik, anot profesoriaus, iš esmės ši rezoliucija, kaip ir kiti reikalavimai, situacijos nekeičia.
„Manau, kad tai yra tam tikra komunikacinė žinutė, kad opozicija nesutinka, ji turi savo nuomonę, savo darbotvarkę, bet, kaip ir sakiau, to neužtenka norint kažką pakeisti“, – kalbėjo M. Jurkynas.
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo posėdis prasidėjo chaotiškai. Prieš prasidedant rytiniam posėdžiui socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pranešė esą visi opozicijai priklausantys vicepirmininkai yra pašalinti iš birželio mėnesio parlamento posėdžių vedimo grafikų. Ir nors J. Razma dėl sprendimo vicepirmininkų atsiprašė, opozicija nusprendė apleisti Seimo posėdžių salę. Posėdžiauti jie nutarė atskirai, Kovo 11-osios salėje. Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K.Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Įsiplieskus konfliktui, prezidentas stojo opozicijos pusėn ir paragino ieškoti sprendimų.
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių. Prezidentas kviečia Seimo vadovybę skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų teisėkūros procesą ir neskaldytų nei parlamento, nei visuomenės“, – Eltai atsiųstame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė dar trečiadienį, kai Seimo daugumai oponuojančios partijos boikotavo nenumatytą posėdį. Šiame posėdyje balsuota dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos. Opozicija šį posėdį boikotavo, nes tikėjosi, kad dėl ministro patraukimo galės balsuoti ketvirtadienį. Visgi valdantieji šiam balsavimui sušaukė nenumatytą posėdį trečiadienį.
Vilniuje – NATO Parlamentinės Asamblėjos posėdžiai. Dž. G. Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Pirmadienį toliau tęsis NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, kuri buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą skubos tvarka perkelta į Vilnių.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje į plenarinę sesiją susirinkusius dalyvius, kaip skelbiama Seimo pranešime, pasveikins NATO PA prezidentas Geraldas E. Connolly, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo delegacijos NATO PA vadovas Audronius Ažubalis, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, kiti aukšti Ukrainos, NATO valstybių narių vyriausybių ir parlamentų atstovai.
Sesijos, kuri vyko gegužės 27–30 dienomis, pabaigoje numatoma priimti deklaracijas „Kartu su Ukraina“ ir „Rusijos grėsmės akivaizdoje“.
NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir asamblėjos generalinis sekretorius.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas ketvirtadienį po trumpos pertraukos vėl apsisprendė įvesti nepaprastąją padėtį. Nepaprastosios padėties režimas įsigalios nuo penktadienio, balandžio 22-osios, ir galios iki birželio 29-osios imtinai.
Už balsavo 124 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo.
Nepaprastosios padėties galiojimas Lietuvoje baigėsi balandžio 20-osios vidurnaktį. Sprendimas nepaprastosios padėties galiojime padaryti trumpą pertrauką priimtas dėl to, nes šalyje galiojant tokiam režimui, negalima spręsti dėl Konstitucijos pakeitimų.
Pratęsiant nepaprastąją padėtį, Seimas apsisprendė atsisakyti draudimo fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbius objektus.
Nuspręsta, kad nepaprastosios padėties metu sustiprintu režimu ir toliau bus saugoma valstybės siena, vykdomi patikrinimai pasienyje, saugomi svarbūs valstybei objektai. Taip pat griežčiau nutarta kontroliuoti neapykantos ir karo kurstymą.
Pagreitintas ir griežtesnis procesas bus taikomas su nepaprastosios padėties įvedimo aplinkybėmis siejamai karo propagandos, dezinformacijos ar neapykantos skleidėjų veiklos sustabdymui.
Stiprinant valstybės sienos (ES išorinės sienos) apsaugą, Seimas nutarė ir toliau užtikrinti ir humanitarinį nuo Rusijos karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių asmenų įleidimą.
Siekiant kovoti su Rusijos ir Baltarusijos vykdoma dezinformacija, nutarta ir toliau riboti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, kontroliuojamų programų transliavimą, taip pat informacijos, kuria skleidžiama dezinformacija, kurstomas karas, skleidimą.
Išimtis numatyta tais atvejais, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seime numatomas antras – lemiamas – balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, leisiančios į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų.
Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“
Tikimasi, kad Konstitucijos pataisos priėmimas paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.
Pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, į savivaldybės tarybą – asmuo, sulaukęs 18 metų.
Pernai rugsėjo 23 d. Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria numatoma leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Naktį į ketvirtadienį į Seimo vidinį kiemą ir pastato sieną vyras metė du indus su degiu skysčiu. Indai užsidegė. Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnai minėtą vyrą sulaikė.
Policijos departamento pranešime sakoma, kad incidentas sostinės Gedimino prospekte įvyko apie 3 val. 08 min.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.
Ateinančią savaitę Seimo laukia įtempta darbotvarkė. Pratęstoje Seimo sesijoje antradienį ir ketvirtadienį ketinama apsispręsti, ar palaikyti pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo. Taip pat bus balsuojama dėl Konstitucijos pataisų projekto, kuriuo per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui būtų leista kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.
Į Seimo antradienio posėdžių darbotvarkę taip pat yra įtrauktas daug viešoje erdvėje diskusijų sukėlęs klausimas dėl siūlymo asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius rašyti originalo kalba. Seimas turės apsispręsti dėl šio klausimo priėmimo stadijoje.
Taip pat antradienį parlamentarai skubos tvarka ketina svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos. Priėmus jas privaloma vakcinacija būtų įvesta asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Antradienį Seimas svarstys ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas kuriomis siūloma keisti alkoholio reklamos reglamentavimą. Taip pat skubos tvarka bus svarstoma, ar ekstremaliosios situacijos metu pratęsti kariams pasienyje suteiktų įgaliojimų trukmę dar trims mėnesiams.
Kontrolė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriame siūloma įsteigti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigą.
Tokį sprendimą Seimui siūloma priimti vadovaujantis Žvalgybos kontrolieriaus įstatymu.
Seimas pernai gruodžio 9 d. priėmė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, kuriuo nusprendė įsteigti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę ir Žvalgybos kontrolierių įstaigą.
Seimas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkas.
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku. Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Žvalgybos kontrolierius pradės eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisieks Lietuvos Respublikai.
Įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L. Kasčiūno inicijuotame įstatyme apibrėžtos žvalgybos kontrolieriaus teisės, pareigos, jam taikomi draudimai. Taip pat detaliai reglamentuota jo veikla, t. y. kokia tvarka atliekami tyrimai, kaip nagrinėjami gauti pareiškėjų ir žvalgybos pareigūnų skundai ir pranešimai.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą ir jį lydinčius dokumentus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau pernai gruodžio 23 d. Seimas atmetė jo veto.
Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Seimui pristatydamas šalies vadovo veto, pažymėjo, kad vertinant projekto turinį ir numatomą pokytį tiek žvalgybos, tiek žmogaus teisių apsaugos srityje kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomų pokyčių atitikties Konstitucijai, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
Už tai, kad pagrindinis įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 7 parlamentarai.
Seimo valdančioji dauguma pademonstravo, ką reiškia posakis „vienybėje – galybė“.
Lemiamam balsavimui valdančioji dauguma taip energingai, taip vykusiai suvienijo visus Seimo salėje, atšaukdama kai kuriuos net iš užsienio komandiruočių ar kitokių pasivažinėjimų. kad žaismingai lengvai atmetė net tris Prezidento veto. O dabar jau kelinta diena valdančiųjų klaną aptarnaujanti žiniasklaida apie nieką kitą nė nekalba, tik apie tai, kaip Seimas šauniai parodė ilgą nosį Prezidentui. Taip aiškėja tikrasis šito seiminio šou tikslas: žūt būt įveikti Prezidentą. O kokios gali būti pasekmės tiek visuomenei, tiek pačiai valdančiai daugumai, euforijos svaiguly negalvoja nei balsavusieji, nei jų ištikimi ginklanešiai. Tad tenka galvoti mums, visuomenei, kartu su opozicija. Net jei nesi tos opozicijos nei narys, nei sirgalius.
Apie teisinius aspektus, atmetus Prezidento veto dėl mokamų testų, jau spėjo pagalvoti vienas kompetentingiausių mūsų teisininkų profesorius Ignas Vėgėlė. Be kita ko, jis, kaip nuoseklus teisinės valstybės gerbėjas, pasvarstė galimybę Prezidentui kreiptis į Konstitucinį Teismą: „Ar Prezidentas ryšis skųsti galimai antikonstitucinius Vyriausybės nutarimus ir stabdyti (švelniai tariant) abejotino teisėtumo pandeminius ribojimus? Spėju, vien mintis apie tai priverstų į Prezidento rūmus atskubėti visus valstybės pareigūnus, atsakingus už pandemijos valdymą. Konstitucija tikslingai paskirsto valstybės valdžios institucijų tarpusavio sąveiką, surasdama konstruktyvų balansą“ (infa.lt).
Su visa pagarba teisės žinovui, aš į KT žiūriu ne pro tokius rožinius-teorinius akinius, nes vaikštau purvinais realpolitik šaligatviais. Tad negaliu nematyti, kad anaiptol ne visada KT priima „švarius“ sprendimus, todėl vargu ar Prezidentui vertėtų gilinti priešpriešą su Seimu, juolab, kad pandemijos suvaldymo klausimas išties yra daugiau Vyriausybės, o ne Prezidento atsakomybės ribose. Gal jam prasmingiau būtų susitelkti ties ne mažiau svarbia neteisėtų migrantų problema, kuri seniai peržengė Lietuvos vidaus politikos rėmus ir įplaukė į plačius tarptautinės politikos vandenis.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
O komentatoriams, mėgstantiems blusinėti valdančiosios daugumos ir Prezidento santykius, pasiūlyčiau neįsijausti į pergalingus valdančiųjų tralialiavimus ir įsigilinti į kitus masinės “vetuotės“ aspektus.
Pavyzdžiui, kažkodėl pernelyg abejingai yra žiūrima į tai, kad testai, už kuriuos dabar teks mokėti nenorintiesiems skiepytis, yra ar tik ne patys brangiausi visoje ES. Kažkas lupa viršpelnius, bet laisviems liberalams tai nė motais, kaip ir viską tirti užsimojusiai LRT. Bet mokėti už nepadoriai brangius testus teks ne tik tiems „piktybiniams“, kurie „gali, bet nenori“, bet ir tiems, kurie gal ir norėtų, bet negali skiepytis dėl rimtų medicininių priežasčių. Dabar ir jie, be kaltės kalti, tapo prilyginti neva piktybiniams „nusikaltėliams“ ir bus vienodai baudžiami nepakeliamai brangiais testais. Ar tai teisinga?
Kur tos gaujos žmogaus teisių gynėjų, kuriems gaila visų ir visokių, pavyzdžiui, ir susituokti negalinčių vienalyčių porų, ir vaikų problemas pražiopsojusių mamų, ir neteisėtai ES sienas šturmuojančių migrantų, bet kažkodėl negaila paprastų, normalių moterų, vyrų, vaikų, senelių, Lietuvos piliečių, kurių teises į nemokamą gydymą, į profesionalią medikų pagalbą pažeidinėja sava valstybė?
Seimas lengva ranka atmetė Prezidento veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje skyrimo. Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Armino Lydekos teigimu, Prezidento sprendimas vetuoti priimtas įstatymo pataisas „nesuprantamas“, nes įstatymo pataisomis, pasak jo, siekiama kurti ir gilinti (o iki šiol tie ryšiai buvo pernelyg „seklūs?“) bendradarbiavimo ryšius su užsienio valstybėmis, o ne perimti užsienio politikos klausimus.
Žinoma, savikritika yra gražus dalykas, ir galima būtų pasidžiaugti, kad ponas Lydeka dorai prisipažino neįkertąs prezidento logikos, bet juk tai ne namų darbų neatlikęs paauglys, o nemažą metelių naštą ant kupros besinešiojantis Seimo narys.
Atmesdami Prezidento veto dėl apmokamų testų įstatymo, valdantieji priekaištavo, kad Prezidentas nepaaiškino, kodėl jis vetuoja. O ir šituo atveju, kaip ir trečiojo veto klausimu, Prezidentas gana suprantamai argumentavo savo poziciją. Jo nesuprasti galėjo tik piktybiškai nenorintieji suprasti arba iš trumpų kelnių neišaugę politikai.
Veto antspaudas
Prezidentas įstatymą grąžino teigdamas, kad toks įstatymas sudaro prielaidas kilti abejonėms, ar Lietuvos užsienio politika formuojama vieningai. Mat Seimo atstovams numatomos funkcijos yra labai panašios į tas funkcijas, kurias dabar atlieka diplomatai.
Kas čia ponui Lydekai neaišku? Man viskas net labai aišku: dabartiniams valdantiesiems su nerimstančiuoju Žygimantu Pavilioniu priešaky žūt būt prisireikė susikurti daugiau šiltų vietelių sau ir savo artimiesiems. Šalių, su kurių parlamentais būtų galima intymiai bendrauti nei iki šiol už visų mūsų mokesčių pinigus, – kelios dešimtys, o labai norint, gal ir šimtai. Be to, įstatyme numatytas ir atstovo pavaduotojas, tai paskaičiuokite, kokią armiją liberalkonservatorių tekts maitinti valstybei net ir tuo atveju, jei į sekantį Seimą tauta nebeišrinktų nė vieno jų – kas, beje, vargu ar įmanoma. O aritmetikos nepamiršę piliečiai ir toliau stebėtųsi, kaip čia išeina: valstybė traukiasi, nes mažėja piliečių, ypač – dirbančių piliečių, o valstybės valdymo aparatas pučiasi, kaip mieliniai Užgavėnių blynai.
Seimo narės Agnė Širinskienės pastebėjimu, „manipuliuodami atstovo poreikiu JAV Kongrese, valdantieji labai gražiai susikūrė teisines prielaidas išvystyti savų žmonių, iš esmės vykdančių diplomatinę misiją, tinklą, lygiagretų valstybės diplomatinei tarnybai, galintį veikti paraleliai su Prezidento skirtais diplomatais. Labai grakščiai ir lanksčiai apeitos Konstitucijos nuostatos, kad Prezidentas pagal Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus bei skiria diplomatinius atstovus užsienio valstybėse“.
Beje, Valstybės vadovas, priešingai valdančiųjų pasakoms apie nesišnekantį ir nesitariantį Prezidentą, vetuodamas pasiūlė ir kompromisinį sprendimą; įstatymiškai įtvirtinti, kad Seimo nuolatinių atstovų pareigybės būtų steigiamos tik Lietuvai strategiškai svarbiose Europos Sąjungos arba NATO valstybėse narėse. Tačiau nenorintiems vaistų nėra. Seimo dauguma vis tiek ir toliau kaltins Prezidentą nesugebant bendradarbiauti su kitomis valdžios šakomis, juolab, kad visa dar atsiranda nemažai žmonių, kurie aklai tiki liberalkonservatorių skleidžiamoms paskaloms, o ne objektyvia informacija.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Ir visa tai – dėl to, kad, pasak A, Širinskienės, pagal konservatoriaus Žygimanto Pavilionio sumąstytą planą, būtų galima „pasinaudojus JAV Kongresu kaip skydu, sukurpti ir buldozeriu „prasistumti“ projektą taip savo partijai parengiant pamatus alternatyvaus diplomatijos tinklo sukūrimui. Ir tai esanti Ž. Pavilionio „metų epopėja ir, tikriausiai, mažiausiai pastebėta konservatorių politinė afera per pastaruosius 30 metų“ (delfi.lt).
Trečias atmestas veto – dėl Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis būtų leidžiama reaguoti ne automatiškai į kiekvieną pranešimą apie galimą aplinkos apsaugos pažeidimą, bet įvertinant „jų pagrįstumą“. Tokį reguliavimą inicijavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, nes, esą, ministerija neturi pakankamai žmogiškųjų resursų reaguoti į kiekvieną pranešimą. Tačiau nė vienas Seimo narys nepasiteiravo, o iš kur ministras paims „žmogiškuosius resursus“ sijoti gautiems pranešimams, kad iš anksto, be tyrimo, būtų nustatytas jų pagrįstumas ar reikšmingumas?
Prezidentas vetuodamas atkreipė dėmesį į tai, kad toks įstatymas numato teisę patiems aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams reaguoti arba nereaguoti į pranešimą, įvertinus informacijos apie galimą pažeidimą pobūdį bei institucijos išteklių naudojimo efektyvumą ir pagrįstumą. O paprastų žmonių paprasta kalba tai reiškia, jog toks įstatymas palieka landas galimam nesąžiningam įvairių pažeidimų vertinimui, nors, Prezidento nuomone, valstybės institucijos ir pareigūnai privalėtų vienodai reaguoti į visus pranešimus apie žalą gamtai.
Tai koks galutinis rezultatas?
Valdančioji dauguma pademonstravo visą savo klastingo proto galybę. Ilgokai” marinavo” kitus du Prezidento veto, kol sulaukė, teisingiau, kol pavyko sutelkti visas pajėgas garantuotam balsų skaičiui, kurio reikia veto atmesti. Ir atmetė ne tik visuomenę supriešinusį veto dėl mokamo testavimo, bet ir labai apgalvotus, suprantamai argumentuotus veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje skyrimo (arba šiltų gūžtų įstatymo „saviems“) ir dėl Aplinkos apsaugos ministerijos (arba Gentvilų klano) įstatymo, atrišančio rankas korupcijai ir kyšininkavimui aplinkosaugos tarnyboje.
Kas tai? Valdančiosios daugumos arba valdančiųjų buldozerio ciniškas nerūpestingumas? Ar korporatyvinis, iš anksto suderintas aklumas, itin naudingas įstatymų pažeidėjams bei kyšininkams?
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Švenčiant prezidento Valdo Adamkaus garbingą 90-ties metų sukaktį, buvo prisiminta daug gerų ir teisingų jo pastebėjimų. Į atmintį įsirėžė šitie jo žodžiai: „Negali būti ir niekada nebus gerbiama valstybė, negerbianti žmogaus …”
Tai ar gali būti gerbiama valstybė, kurioje negerbiamas teisėtai išrinktas Prezidentas?
Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarp Seimo ir prezidento bręsta dar viena trintis. Šią savaitę Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo parlamentui teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas. Prezidento sprendimas D. Višinskienę siūlyti į aukštesnes pareigas iš esmės sutapo su viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusia uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė.
D. Višinskienė yra viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegijos teisėjų, priėmusių rezonansą kėlusį sprendimą, kad portalas pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes viename straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodė pirkimų dalyvės savininko tapatybę.
Po šio sprendimo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą. Kaip sakė pats pirmininkas, jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai. Ir šiame kontekste nuomonės dėl D. Višinskienė paaukštinimo pareikšti netruko politikai. Kai kurių teigimu, susiklosčius naujoms aplinkybėms ir kilus abejonėms dėl sprendimo, kurį priimant dalyvavo ir D. Višinskienė, savo ketinimus iš naujo privalėjo įvertinti ir prezidentas – pirmiausiai, keliant klausimą, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos kandidatūra į LAT teisėjas yra tinkama. Savo ruožtu tokie pareikšimai ir bandymai susieti „Atviros Klaipėdos“ bylą su teisėjos paaukštinimu taip pat neliko nepastebėti Prezidentūroje. Jos koridoriuose svarstyta, ar taip viešai pasisakantys politikai neištrūksta iš teisinės valstybės rėmų. Taigi kilus nesutarimams dėl minimos teisėjos kandidatūros, diskusijos greitai gali virsti abipusių kaltinimų prisodrintais ginčais dėl to, kas iš tikrųjų yra už laisvą žiniasklaidą ar už teisinės valstybės principus.
Savo ruožtu Seimo opozicijos ir valdančiųjų stovyklose vertinimai įvairūs. Konservatorių atstovas neslepia, kad frakcijos kolegoms jau dabar kyla įtarimų dėl prezidento teikimo, pečiais dėl to paties trūkčioja ir socialdemokratų frakcijos seniūnas. Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė stoja Prezidentūros pusėn. Artėjant momentui, kuomet prezidento teikiama kandidatė pasieks Seimą, „valstietė“ tikino matanti bręstantį konfliktą, tačiau, jos teigimu, tai veikiausiai nebus nesutarimai dėl teisinių klausimų. A. Širinskienė įsitikinusi, kad balsavimuose dėl teisėjos Seime pagrindinį toną užduos G. Nausėdos ir konservatorių politinio konflikto logika.
M. Lingė: norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė pripažįsta, kad prezidento išreikšta valiaSeimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą kelia klausimų.
„Mes frakcijos sudėtyje dar nesame šio klausimo svarstę, bet, kaip rodo praktika, skiriamų pareigūnų atveju visada turime susitikimus, kurių metu iškyla pačių įvairiausių klausimų kandidatams“, – Eltai teigė konservatorius.
M. Lingė neatmetė galimybės, kad jo atstovaujama frakcija Seime D. Višinskienės pirmiausiai prašys komentarų būtent dėl teisėjos sprendimo rezonansą kėlusioje „Atviros Klaipėdos“ byloje. Mat, leido suprasti politikas, viešojoje erdvėje garsiai nuskambėję teisėjų kolegijos sprendimai gali būti tam tikru indikatoriumi vertinant ir profesionalumą, ir teisėjų tinkamumą būti paaukštintiems pareigose.
„Tuo labiau, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas priėmė sprendimą peržiūrėti šią bylą. Kaip žinia, ir pats pirmininkas minėjo, kad tai vos trečias kartas jo buvimo pirmininku laikotarpiu, kai yra toks veiksmas inicijuojamas. Tai reiškia, kad tai nėra dažnas reiškinys. Ir tai leidžia daryti prielaidą, kad su sprendimu nėra viskas gerai. Taigi ir su kompetencijos klausimais, matyt, galėjo būti tam tikrų niuansų“, – sakė M. Lingė.
Dar prieš savaitę kėlęs klausimą, ar prezidentas, neturėtų iš naujo apsvarstyti siūlomos D. Višinskienės tinkamumo būti skirtai į aukštesnes pareigas, politikas toliau svarstė, kodėl visgi prezidentui dvejonių dėl siūlomos teisėjos taip ir nekilo.
„Dabar populiaru, kad prezidentas ne visais klausimais yra pilnai informuojamas. Tai norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją ir vertina tą informaciją bei kandidatūrą iškilusių aplinkybių kontekste“, – teigė M. Lingė.
„Jeigu prezidentas nemato, kad tos aplinkybės būtų svarbios ir, kad jos nesukelia klausimų dėl profesionalumo – tai yra prezidento sprendimas. Tai yra jo teisė, jis nebūtinai privalo vadovautis ir, kaip matome, teikia kai kurias kandidatūras, kurių, galbūt, neatrenka ir (Teisėjų – ELTA) atrankos komisija. Bet tai yra prezidento teisė“, – sakė M. Lingė, galvoje turėdamas šią savaitę prezidento į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pateiktą Jūratės Varanauskaitės kandidatūrą.
Neįtikino Prezidentūros argumentai dėl D. Višinskienės
Ar „Atviros Klaipėdos“ istorija neturės įtakos G. Nausėdai teikti D. Višinskienės kandidatūrą į aukštesnes pareigas šią savaitę Prezidentūros teiravosi ELTA. Deklaruodama savo poziciją, Prezidentūra akcentavo, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Komentuodamas šią poziciją, konservatorius nesutiko su Prezidentūros atsakyme tarsi nurodyta pozicija, kad politikų kritiški komentarai dėl „Atviros Klaipėdos“ bylos bei apeliavimas, kad, galbūt, dėl to reikėtų atsisakyti siūlymo paaukštinti D. Višinskienę pareigose, yra ne kas kita, kaip politinis spaudimas teismams.
„Nekvestionuoju teismo sprendimo, Teisinėje valstybėje teismo sprendimus mes turime vykdyti, o ne užsiimti atitinkamais komentarais. Nuo to aš atsiriboju. Tačiau visa istorija nėra tik apie bylą, į kurią, tikrai politikams nereikia kištis. Bet yra apie kandidatūrą užimti aukštesnes pareigas. O kandidatūrą tvirtina Seimas. Mes, politikai, esame įtraukti ir nesame eliminuoti šiuo klausimu. Mes prisiimsime atsakomybę už priimtą sprendimą, nes balsuosime Seime. Jei tai ir vadinasi politizavimu – tai tada reikia keisti Konstituciją ir išimti Seimą iš teisėjų skyrimo tvarkos“, – samprotavo M. Lingė.
Todėl, tęsė politikas, natūralu, kad bent jau TS-LKD frakcijos nariams kils klausimų dėl D. Višinskienės kandidatūros.
„Kolegos, ko gero, turės eilę klausimų, kurie, matyt, nemaža dalimi bus nulemti ir bylos, dėl kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas yra pradėjęs peržiūrėjimą. Mes dar nesame diskutavę apie pačios kandidatūros tinkamumą, tačiau pavieniams kolegoms yra kilusių rimtų abejonių“, – neslėpė M. Lingė.
A. Sysas: prezidentas paskutiniu metu daro sprendimus, kurie nepuošia institucijos
Tai, kad Seimo nariams gali kilti klausimų dėl prezidento teikiamos kandidatūros pažymėjo ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Politikas neslėpė, kad jam keistu pasirodė ne tik teismo sprendimas atmesti „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, tačiau ir prezidento užimta laikysena – Seimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą.
„Visiškai sutinku su kolegomis, kurie kritikuoja tokių teisėjų darbą Aukščiausiame Teisme, nes jie formuoja teisinę praktiką. Aš manau, kad mes Lietuvoje užsižaidėme su visokiais slaptais dalykais. Kokia gali būti paslaptis, jei tai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir kažkas daro sandorius ir uždirba pelnus“, – stebėjosi A. Sysas.
„Kaip galima slėpti nuo mokesčių mokėtojų jų pinigų panaudojimą ir dar prisidengti asmens duomenų apsauga“, – pridūrė jis.
Todėl, svarstė socialdemokratas, prezidento siūloma kandidatūra ir Prezidentūros komentarai argumentuojant šį teikimą, atrodo keistoki.
„Prezidentas labai keistai įvairiomis situacijomis elgiasi“, – teigė A. Sysas.
E. Gentvilas: žiūriu į situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų ir komentarų
Kiek kitokią nuomonę dėl D. Višinskienės kandidatūros išsakė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Politikas pažymėjo, kad dėl prezidento siūlomo teisėjos paaukštinimo spręs nesivadovaujant ažiotažą sukėlusia byla. Visgi, jo teigimu, logiška jei jo vadovaujama Liberalų frakcija teisėjos teirausis argumentų, lėmusių portalui „Atvira Klaipėda“ nenaudingą sprendimą.
Cenzūra
„Aš žiūriu į šia situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų, komentarų, išgirsime jos poziciją. Atrodo, kad teismo kolegija turėjo teisę priimti tokį sprendimą, toks yra teisėjų įsitikinimas ir toks interpretavimas turi būti gerbiamas, net tada kai jis man nepatinka. Todėl aš nesu užsiangažavęs dėl to, kad ji priėmė sprendimą, kuris man nepatinka“, – svarstė E. Gentvilas.
A. Širinskienė įtaria, kad diskusijos priežastis bus ne teisėjos sprendimas: konservatoriai toliau puola G. Nausėdą
Tuo tarpu viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė stebėjosi ne tiek Seimui pateikta D. Višinskienės kandidatūra, kiek tuo, kad konservatoriai prezidento teikimą sieja su „Atviros Klaipėdos“ bylos istorija.
Politikė įsitikinusi, kad besiformuojanti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena D. Višinskienės atžvilgiu yra tiesiog įtemptų valdančiųjų ir prezidento santykių rezultatas.
„Aš manau, kad tai yra noras pastatyti prezidentą į savo vietą. Todėl man labai gaila, kad ta įtampa, kuri tarp valdančiųjų atsirado dėl EVT ir kitų klausimų, persikelia į teisėjų skyrimo procedūras“, – svarstė „valstietė“.
Jos teigimu, politikai sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ traktuojantys kaip pakankamą priežastį neskirti D. Višinskienės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus tiesiog pamina teisinės valstybės principus.
„Paprastai teisinėse valstybėse politikai gerbia teismų sprendimus, kita vertus nedaro tokio spaudimo teisėjams. Nes šiuo atveju Višinskienės vaidmenyje yra duodama suprasti ir visiems teismams ir visų instancijų teisėjams, kad jei jūs priimsite kažkokį sprendimą, kuris nepatinka valdantiesiems, tai jūs būsite nulinčiuoti viešai arba neteksite karjeros galimybių. Teismų sprendimus, netgi tokių instancijų kaip ši, peržiūrėti galima teisinėmis priemonėmis“, – teigė A. Širinskienė. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Aš negaliu suvokti kaip galima taip elgtis. Jei mes tikrai esame teisinė valstybė“, – pridūrė politikė.
Apibendrindama pokalbį A. Širinskienė sakė, kad situacijos nepakeistų ir faktas, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, peržiūrėjęs bylą dėl „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus, galiausiai nuspręsti keisti anksčiau priimtą sprendimą.
„Lietuvoje yra kas dieną peržiūrimos dešimtys teismų sprendimų. Dalis tų teismų sprendimų kitose instancijose yra pakeičiami. Tai ar mes dabar kiekvieną bylą imsime ir sakysime, kad teisėjas neturi jokios perspektyvos“, – stebėjosi politikė ir prognozavo, kad „valstiečiams“ frakcijoje klausimų dėl teisėjos teikimo neturėtų kilti.
„Frakcijoje nešnekėjome, bet bent jau aš tikrai kalbėsiu, kad turi būti labai aiškiai atribotas teisėjų atskirų bylų vertinimas nuo teisėjo asmenybės ypač ten, kur bylos nėra vieno teisėjo“, – apibendrino A. Širinskienė.
ELTA primena, kad Konstitucija numato, jog LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Katedros aikštėje vykusio Šeimų sąjūdžio organizuoto mitingo dalyviai, skanduodami „Seimą lauk“, Gedimino prospektu patraukė parlamento link. Mitingas, kuriame pasisakyta prieš Galimybių pasą, privalomąją vakcinaciją bei reikalauta kai kurių ministrų atsistatydinimo, baigėsi kiek anksčiau nei planuota.
Po 15 valandos protesto organizatoriai prakalbo apie mitingo pabaigą. Organizatorius Artūras Orlauskas teigė, kad šis mitingas – „tiesos skiepas Seimui ir Vyriausybei“. Apie 15.30 val. aikštėje prie Vilniaus arkikatedros liko smulkios pavienės žmonių grupės, kurios pamažu skirstėsi. Iš viso mitinge Katedros aikštėje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.
Vilniaus savivaldybė nebuvo išdavusi leidimo surengti eitynes iki Seimo, nors organizatoriai ir turėjo tokį tikslą. Mitingo organizatoriai renginio išvakarėse žadėjo eitynių ir nesankcionuoto mitingo prie Seimo neorganizuoti.
Mitinguotojams kelias užkirstas prie Lukiškių aikštės
Policija pasiruošusi. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pareigūnų pajėgos Lukiškių aikštėje užkirto kelią namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams. Mitinguotojams užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai mitinguotojus šiek tiek nustūmė.
Aptiko du maišus akmenų
Gedimino prospekte policija aptiko du maišus akmenų. Jie buvo palikti ant šaligatvio. Aplink buvę dalyviai sakė nematę, kas paliko akmenų maišus.
Dalis mitinguotojų susirinko prie Seimo
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Policijai užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikštę, dalis protestuotojų link Seimo patraukė kitomis gatvėmis.
Žmonės sustojo prie ištiestos tvoros prie Seimo, situaciją stebi policija su spec. priemonėmis, kol kas neramumų nekyla.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mitingą surengęs Šeimų sąjūdis Katedros aikštėje paskelbė rezoliuciją, kurioje išdėstė ir savo reikalavimus valdžiai.
Iniciatoriai pareikalavo nedelsiant atšaukti Galimybių pasą ir visus su juo susijusius „antikonstitucinius, neteisėtus, piliečių segregaciją įvedančius Vyriausybės nutarimus ir poįstatyminius aktus“. Taip pat reikalaujama nutraukti testavimą bei „priverstinę“ vakcinaciją ir atverti darbo paslaugų rinką, transportą bei švietimo įstaigas kontaktiniam mokymui be jokių išlygų.
Galiausiai mitingo metu pareikalauta ir Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės narių atsistatydinimo. Mitingo organizatorių manymu, iš Ministrų Kabineto turi būti pašalinta teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vilnius. Katedros aikštė. Slaptai.lt nuotr.
Sostinės meras Remigijus Šimašius mano, kad po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo rugsėjo 10-ąją Šeimų sąjūdžiui surengti mitingą prie Seimo, atsižvelgiant į organizatorių prašymą, leidimas renginiui vykti tą pačią dieną gali būti suteiktas kitoje vietoje – Katedros aikštėje.
„Vilniuje taikiems politiniams protestams, palaikymams yra vietos, tik nėra vietos riaušėms arba protestams, kurie labai aišku, kad veda į riaušes. Mes iš organizatorių, kurie pasireiškė nelabai gražiuoju prieš mėnesį, gavome dar vieną prašymą organizuoti mitingą“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, sakė R. Šimašius.
Komisija sprendimą dėl teisės vykti Šeimų sąjūdžio protestui turėtų apsispręsti trečiadienį. Pasak mero, organizatoriai atsižvelgė į savivaldybės išsakytas pastabas, todėl leidimas galėtų būti išduotas.
„Kadangi atsižvelgta į daugelį labai konkrečių prašymų, pakeista vieta, sumažintas dalyvių skaičius, nenutempta viskas į naktį, kad tarsi riaušėms parengta, galiausiai žadama pasirūpinti apsauga, gavome palankias policijos išvadas. Aišku, Saugumo departamento viešai išsakytos pastabos išlieka, bet manome, kad leidimas galėtų būti išduotas“, – teigė sostinės meras.
ELTA primena, kad praėjusį antradienį Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nesuteikti leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio prie Seimo rugsėjo 10 d. organizuotam mitingui. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas išskyrė tris tokio sprendimo priežastis.
„Visų pirma – vieta. Leidimas prašomas iki 15 tūkst. žmonių, ir mes matome, kad fiziškai toje teritorijoje tiek žmonių tiesiog netilps. Saugus atstumas iki Seimo yra 75 metrai. Taip pat gavome Martyno Mažvydo bibliotekos atskirą kreipimąsi, kad yra trikdomas jų darbas ir jų sklype mes turime užtikrinti praėjimą. Todėl tas plotas dar labiau mažėja“, – aiškino A. Bužinskas.
„Antra priežastis – laikas. Buvo prašoma pratęsti renginio leidimą iki 22 val. Manome, kad pati aikštė yra pakankamai prastai apšviesta ir pareigūnų darbą tai apsunkins grynai iš saugumo pusės“, – tęsė jis.
„Trečia priežastis – Valstybės saugumo departamentas išviešino dalį pažymos, kurioje aiškiai nurodoma, kad šiuo metu yra padidėjusi įvairių susirinkimų rizika, kurie gali pasibaigti tam tikrais smurtiniais veiksmais“, – tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Organizatoriai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir apskundė tokį savivaldybės sprendimą.
„Kreipimosi tikslas – panaikinti paskutinį savivaldybės sprendimą“, – Eltai tuomet teigė Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Artėjant rugsėjo 10 dienai, kuomet prie Seimo Šeimų sąjūdis planuoja surengti dar vieną mitingą, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla kartoja – daugiatūkstantiniai renginiai prie parlamento yra sunkiai galimi.
„Dideli renginiai, kuriuose ruošiasi dalyvauti daugiatūkstantinės minios, prie Lietuvos Seimo yra negalimi. Tiesiog fiziškai ten nėra vietos“, – po ketvirtadienį vykusio susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite žurnalistams sakė komisaras.
Todėl, R. Požėlos teigimu, policija rugsėjo mėnesį imsis priemonių, kad planuojamo mitingo metu nebebūtų pažeisti įstatymai – pirmiausiai įstatymu numatytas 75 metrų atstumas iki Seimo, kurio turi laikytis mitinguotojai.
„Policija imsis priemonių, kad šis perimetras būtų pažymimas techninėmis priemonėmis, – mes tai planuojame, tam ruošiamės. Bus akivaizdu, iki kur galima prieiti ir kur yra riba, kuri yra saugoma įstatymu“, – teigė R. Požėla.
Generalinis komisaras užsiminė, kad prie Seimo iškilti ir perimetrą žymėti antiriaušinės tvoros.
Taip pat R. Požėla pažymėjo, kad artėjančių mitingų metu policija mobilizuos daugiau pareigūnų. Pasak jo, tą verčia daryti pamokos, išmoktos po rugpjūčio 10 d. vykusio ir riaušėmis virtusio mitingo.
„Mums reikia turėti visada tiek pareigūnų, kurie būtų pasirengę veikti įvairiomis ir netgi kritinėmis situacijomis“, – sakė jis, pridurdamas, kad rugpjūčio 10 d. mitinge pareigūnai dar dienos metu fiksavo kylančias įtampas.
„Ar mes matėme kylančias įtampas renginyje – taip matėme, tam tikrų simbolių naudojimas mums buvo signalas, kad šis renginys turi savų rizikų. Tad nuo renginio pradžios mes nuosekliai didinome pareigūnų skaičių prie Seimo. Tačiau kai atėjo tam tikras momentas ir supratome, kad bus reikalinga vykdyti specialią policijos operaciją ir kad reikia pareigūnų, kurie yra specialiai (pasirengę) vykdyti tam tikras intervencijas“, – sakė R. Požėla.
„Taigi išmokta pamoka sako tą, kad mes pasitelksime ir kitų teritorinių policijos įstaigų pareigūnus, kad policija su savo partneriais veiktų nenutrūkstamai“, – pridūrė jis.
„Policija imsis priemonių, nepaisant, kokių konkrečių grėsmių sąrašą mes turėsime. Kad mūsų pareigūnai būtų mobilizuoti ir parengti veikti įvairiomis situacijomis“, – spaudos konferencijoje sakė policijos generalinis komisaras.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad antradienį vakare panašiu metu įvykę neramumai prie Seimo ir Rūdninkų poligone galėjo būti dvi tos pačios organizuotos akcijos dalys.
„Mano vertinimu, tai yra organizuota ir suplanuota akcija, tikrai gerai padėliota. Bet manau, kad detalesnius vertinimus atliks Valstybės saugumo departamentas ir pateiks savo išvadas“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad riaušių prie Seimo organizatoriams teks prisiimti atsakomybę, o tokiomis akcijomis, jos nuomone, siekiama sudaryti nestabilią padėtį valstybėje.
„Mano nuomone, tą patį vakarą vykę neramumai Rūdninkų poligone taip pat nėra atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus“, – teigė A. Bilotaitė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat stebėjosi dėl tokio sutapimo, kai neramumai tuo pačiu metu kyla dviejose skirtingose vietose.
„Aš esu pareigūnas, mėgstu kalbėti faktų kalba. Dabar aš tokių konkrečių faktų neturiu, bet man, kaip ir ministrei, kyla tokių nuostabų, kaip čia taip išėjo, kad panašūs veiksmai įvyko vienu metu keliose vietose“, – stebėjosi R. Požėla.
Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) Ričardas Pocius sieja įvykius Rūdninkuose ir prie Seimo ir mano, kad tai buvo koordinuoti veiksmai.
„Vien tai, kad mūsų žvalgyba užfiksavo tuos pačius veidus tiek liepos 26 d. Rūdninkų blokavime ir (antradienį-ELTA) prie Seimo, tai galiu teigti, kad taip (mano, kad susiję – ELTA)“, – teigė R. Pocius, kartu patikslindamas, kad poligono teritorijoje esantys migrantai gali gauti informaciją naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.
„Tuo pačiu laiku prasidėję veiksmai jau yra lakmusas pradėti suprasti, kad tai buvo sistemiškai organizuota. Galiu pasakyti, kad nelegalūs migrantai turi visišką kontaktą su Lietuvos piliečiais ir ne tik su Lietuvos piliečiais. Čia ne naujiena, kad keičiasi informacija. Mobilusis telefonas šiais laikais viską gali“, – tvirtino VST vadas.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
Neramumų antradienio vakarą buvo ne tik prie Seimo, bet ir Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone.
Apie 22 val. iš Viešojo saugumo tarnybos budėtojo gautas pranešimas, kad Rūdninkų poligone kilo neramumai, migrantai laužo tvorą. Tą pačią dieną, apie 23.45 val., situacija stabilizavosi.
Policijos departamentas praneša, kad buvo sulaikyta 11 neteisėtų migrantų, kurie buvo pabėgę iš poligono.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį ryte vykusiam protestui prieš COVID-19 ribojimus peraugus į riaušes, policija sulaikė 26 asmenis, nukentėjo mažiausiai 10 pareigūnų, skelbia portalas LRT.lt.
„Policija ėmėsi veiksmų ir išsklaidė minią, sulaikė 26 asmenis, kurie buvo pristatyti į vyriausiąjį policijos komisariatą“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Antradienį vakare paskelbus apie protesto pabaigą, grupė žmonių ėmė būriuotis prie Seimo, užblokavo išvažiavimą, taip apribodami parlamentarų galimybes išeiti iš pastato. Mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukė, skandavo „Gėda“, „Šimonytę lauk!“
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Leidimas protestui prie Seimo buvo išduotas iki 17 valandos vakaro.
