Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praneša, kad koronavirusu užsikrėtė Darbo partijos frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas. Politikė akcentuoja, kad COVID-19 infekcijai ir toliau plintant Seime būtina kuo skubiau įteisinti nuotolinį parlamento darbą.
„Šiandien sužinojome apie dar vieną COVID-19 užsikrėtusį Seimo narį, teigiamą testą gavo darbietis V. Fiodorovas. Ir tai, manau, yra aiškus atsakymas, kad Seimo uždarymas savaitei ar dviem, situacijos nesprendžia“, – savo feisbuko paskyroje rašo V. Čmilytė-Nielsen.
„Seimo nariai, tikiu, žmonės sąmoningi ir vengia kontaktų, švenčių, eglučių „uždegimo“ ceremonijų. Tačiau kuomet per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, net ir labai save saugojantys žmonės rizikuoja užsikrėsti. Tiesiog toks mastas“, – taip pat teigia ji.
Todėl Seimo pirmininkė tikisi, kad šios aplinkybės padės parlamentarams apsispręsti balsuojant dėl nuotolinių diskusijų ir nuotolinio darbo.
„Konstitucinio teismo teisėja, prof. Toma Birmantienė viešai konstatavo, kad sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu nesudarymas prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu. Tai aiškus signalas visam parlamentui“, – rašo parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos situacija šiuo metu yra prastesnė nei pavasarį ir viliasi, kad Seimas dar šią savaitę žengs pirmąjį būtiną žingsnį siekiant įtesinti nuotolinį parlamento darbą.
„Privalome pergalvoti savo pozicijas ir priimti sprendimus remdamiesi ne politine simpatija – antipatija, o racionaliu protu. Jau minėjau, kad Seimas privalo dirbti nepertraukiamai. Tikiuosi, kad šią savaitę žengsime būtiną pirmąjį žingsnį“, – akcentuoja Seimo pirmininkė.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui tampant koronaviruso židiniu ir daliai parlamentarų dėl nustatytos COVID-19 infekcijos arba sąlyčio su užsikrėtusiais priverstinai izoliuojantis, įtampa parlamente nerimsta. Esminė problema, kurią akcentuoja Seimo valdyba, kad stringant planams įteisinti nuotolinį darbą kyla grėsmė ir paties parlamento funkcionavimui. Visgi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nėra tikra dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) koordinuojamos parlamentarų izoliacijos legitimumo ir kelia klausimą, ar Seimo narių izoliavimas, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, neprieštarauja Konstitucijai.
Reaguodamas į tokius parlamento vadovės būgštavimus vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius akcentuoja, kad pagrindo abejoti, ar parlamentarų izoliavimo tvarka dera su Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, nėra. Profesorius atkreipia dėmesį, kad Seimo nariams taikomi tokie patys apribojimai, kaip ir visiems šalies gyventojams, todėl parlamentarai turi prisiimti atsakomybę ir nekelti grėsmės aplinkiniams. V. Sinkevičius taip pat pabrėžia, kad Seimas per pusę metų nesugebėjęs įteisinti nuotolinio darbo pats pasielgė neatsakingai, o dabar susidariusią situaciją bando išspręsti klaidingai aiškindamas Konstituciją.
Seimo nariams taikoma izoliacijos tvarka neprieštarauja Konstitucijai
„Nėra jokio pagrindo abejoti, ar tai dera su Konstitucija, ar jai prieštarauja. Neprieštarauja Konstitucijai, nes įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyti reikalavimai, kad asmenys, kurie serga COVID-19 infekcija arba, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiu asmeniu, privalo izoliuotis, privalomi visiems be išimties asmenims, nepriklausomai nuo jų statuso. Vadinasi, privalomi ir Seimo nariams“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
MRU profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo nariai duodami priesaką pasižada laikytis Konstitucijos ir paklūsti įstatymuose nustatytiems reikalavimams. Jo teigimu, reikalavimas izoliuotis nėra savitikslis, nes, pasak V. Sinkevičiaus, jis turi konstitucinį pagrindą, kurio siekiama užtikrinti kitą konstitucinę vertybę, t.y. apsaugoti kitus asmenis nuo grėsmės užsikrėsti koronavirusu.
„Yra konstitucinė taisyklė: kiekvienas asmuo, kuris įgyvendina savo teises ir laisves, jas įgyvendindamas negali pažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tai šiuo atveju Seimo narys, kuris kalba, kad jo teisės esą yra pažeidžiamos, jis turi prisiminti, kad privalo elgtis atsakingai. Jis neturi teisės užkrėsti kitų asmenų ypač pavojinga infekcine liga“, – atkreipė dėmesį jis.
V. Sinkevičius taip pat pabrėžia, kad Seimas neturi teisės ir nustatyti tvarkos, kiek turi trukti izoliacija. Todėl, pasak jo, ne parlamentarai, o medikai turi svarstyti, kodėl net ir neigiamą testą gavęs asmuo turi pralaukti privalomą izoliacijos laikotarpį.
„Seimas neturi teisės nustatyti tvarkos, kiek dienų turi būti taikoma izoliacija, ką daryti, kai testas teigiamas ar neigiamas. Tuos klausimus turi spręsti medikai. Ir tik jie sprendžia remdamiesi mokslo žiniomis. Todėl kalbėti, kad tik neteisingai kažką nustatė ministras, tai yra diskusijų reikalas, bet tai yra medikų diskusijų reikalas, o ne politikų diskusijų reikalas“, – sakė jis.
MRU profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindo neturi ir V. Čmilytės-Nielsen teiginys, jog NVSC neturi tiesės nurodinėti Seimui.
„Tai visiškai nėra joks argumentas, nes NVSC neduoda jokių privalomų nurodymų nei žemesnei institucijai, nei aukštesnei institucijai. Jis tiesiog duoda nurodymus, kurie yra privalomi visiems asmenims, kurie serga COVID-19, yra įtariami, kad serga ar turėjo artimą kontaktą su sergančiu. Tai nėra joks nurodymas, tai yra medikų reikalavimas ir jis grindžiamas tuo, kad negalima leisti plisti ypač pavojingai infekcinei ligai, negalima užkrėsti kitų“, – akcentavo jis.
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad Konstitucijoje įtvirtintų Seimo narių teisių negalima aiškinti taip, kad tai keltų grėsmę visuomenei. Jo teigimu, parlamentarų teisės yra nustatytos tam, kad Seimo narys galėtų įgyvendinti savo kaip tautos atstovo įgaliojimus, bet ligos atveju jam taikomi tokie patys apribojimai, kaip ir visiems kitiems asmenims.
„Seimo nariai turi suprasti savo atsakomybę, elgtis atsakingai ir vien dėl to, kad kokiai nors Seimo frakcijai, daugumai, ar mažumai trūksta balsų negalime kraipyti ir aiškinti Konstitucijos. Tokiu būdu, kad tai būtų žalinga visuomenei ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei“, – apibendrino jis.
Parlamentarai laiku neįteisinę nuotolinio darbo pasielgė neatsakingai
MRU profesoriaus taip pat akcentuoja, kad yra neteisinga teigti, jog iš saviizoliacijoje esančių Seimo narių yra atimama teisė dalyvauti posėdžiuose. V. Sinkevičius pažymi, kad pats Seimas tokią situaciją ir sudarė laiku neįteisinęs nuotolinio darbo galimybės.
„Mes dar kartą įsitikiname, kad Seimas neatliko savo pareigos, kai kilo pirmoji COVID-19 banga. Jau tada reikėjo galvoti apie Seimo statuto pataisas, ramiai parengti tokias pataisas, kurios būtų priimtinos ir daugumai, ir mažumai. Ir dabar jau turėtume situaciją, kai Seimo narys dalyvauti diskusijose, o gal net ir balsuoti galėtų nuotoliniu būdu“, – pabrėžė profesorius. Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Todėl, V. Sinkevičiaus teigimu, parlamentas laiku neįteisinęs nuotolinio darbo pasielgė neatsakingai, o dabar susidariusią situaciją bando išspręsti klaidingai aiškindamas Konstituciją.
„Su Seimo statuto pataisomis per tą pusmetį niekas rimtai nedirbo, (…) nebuvo galvojama apie tai, kad čia nėra daugumos ar mažumos intereso, nėra pozicijos ar opozicijos intereso, čia yra bendras interesas turėti statuto pataisas, kurios leistų Seimui dirbti, bet kokiomis ypatingomis situacijomis“, – teigė jis.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Epidemiologinei padėčiai šalyje išliekant sudėtingai, Seimo valdyba nustatė Seimo ir Seimo kanceliarijos darbo organizavimo tvarką, kuri turėtų galioti iki reglamentuojant Seimo darbą nuotoliniu būdu.
Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, Seimo valdyba nusprendė karantino laikotarpiu griežtinti dalį apribojimų ir išnaudoti visas įmanomas nuotolinio darbo galimybes. Nuspręsta, kad karantino laikotarpiu uždarose patalpose Seimo renginiai nebus organizuojami, išskyrus nuotoliniu būdu stebimas spaudos konferencijas. Kaip ir anksčiau, lieka galioti tvarka, kad Seime nebus organizuojamos ekskursijos, nebus rengiami susitikimai su lankytojais, išskyrus, kai tai būtina Seimo darbui užtikrinti. Neorganizuojamos užsienio komandiruotės nei Seimo nariams, nei Seimo kanceliarijos personalui.
Vienos dienos leidimai įeiti į Seimo rūmus neužsakomi, išskyrus leidimų užsakymą visuomenės informavimo priemonių atstovams, ilgalaikiai leidimai į Seimo rūmus taip pat neišduodami, išskyrus atvejus, kai tai būtina Seimo darbui užtikinti.
Išlieka rekomendacija Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos personalui su žiniasklaidos atstovais komunikuoti pagal galimybes atvirose erdvėse lauke.
Seimo valdyba nustatė, kad karantino laikotarpiu Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, ir Seimo Seniūnų sueigos posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu. Seimo frakcijoms ir Mišriai Seimo narių grupei rekomenduojama posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.
Seimo valdyba nusprendė, kad Seimo nario saviizoliacija dėl COVID-l9 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmes ir (arba) nedalyvavimas Seimo posėdyje dėl priklausymo rizikos grupei laikoma Seimo nario nedalyvavimo Seimo posėdyje svarbia pateisinama priežastimi.
Siekdama sukurti saugią darbo aplinką Seimo posėdžių salėje, Seimo valdyba nustatė, kad Seimo posėdžiai būtų organizuojami ir vyktų laikantis nustatytų sveikatos saugos reikalavimų, ir įpareigojo Seimo narius ir Seimo kanceliarijos darbuotojus Seimo posėdžių salėje nesibūriuoti, pagal galimybes vengti veiksmų, dėl kurių būtų neįmanoma dėvėti veido apsaugos priemonių. Be to, kaip skelbta anksčiau, Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams yra sudaroma galimybė atlikti profilaktinius COVID-19 testus.
Seimo valdyba, atsižvelgdama į sudėtingą situaciją, lapkričio 24 d. surengs numatytą plenarinį posėdį, tačiau po to darys pertrauką ir į kitą posėdį rinksis tik gruodžio 3 d.
Seimo valdybos bendru sutarimu priimtame sprendime taip pat nustatyta, kad Seimo rūmų ir kitose Seimo kanceliarijos teisėtai valdomose patalpose esančios poilsio erdvės ir rūkymo zonos karantino laikotarpiu neeksploatuojamos. Visiems į Seimo rūmus įeinantiems asmenims bus matuojama kūno temperatūra, taip pat rekomenduojama Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos personalui į mobiliuosius telefonus įsidiegti ir naudoti mobiliąją programėlę „Korona Stop LT“.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga valdančiuosius toliau ragina bent kelioms savaitėms uždaryti Seimą ir taip suvaldyti koronaviruso plitimą tarp Seimo narių ir parlamento darbuotojų. A. Verygos teigimu, penktadienį jis dėl to pasirašė ir oficialų kreipimąsi.
„Pasirašiau oficialų kreipimąsi į Seimo vadovybę ir valdančiųjų partijų lyderius, kuriame pasiūliau mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos ir NVSC pagalbą suvaldant koronavirusinės infekcijos plitimą Seime“, – spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Anot jo, šiuo metu Seimas yra vienas koronaviruso plitimo židinių Lietuvoje.
„Situacija, kuri šiuo metu yra Seime, vienareikšmiškai galima pavadinti židiniu, kuris plečiasi kiekvieną dieną“, – teigė jis.
Kaip tvirtino laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis A. Veryga, kreipimesi į valdančiuosius jis akcentavo, kad suvaldant šį židinį priemonių reikia imtis nedelsiant. Jo teigimu, iš esmės yra vienintelis kelias – nutraukti Seimo darbą.
„Rekomenduojama stabdyti Seimo darbą bent porai savaičių be išimčių“, – teigė jis, pabrėždamas, kad valdančiųjų kalbos apie papildomų priemonių pasitelkimą, taip užtikrinant parlamentarų saugumą, ar Seimo statuto keitimas, įtvirtinant nuotolinį darbą, nėra išeitis.
„Nereikėtų spekuliuoti nuotoliniu darbu ar panašiais dalykais, kuriuos dar reikėtų ir priimti Seime. Tai užtruktų. Seimas tikrai porą savaičių gali neorganizuoti plenarinių posėdžių ir kito darbo. Nes dabar svarbiausia turėtų būti sergančių koronavirusu ir turėjusių su jais kontaktą izoliacija visam viruso inkubaciniam laikotarpiui“, – pabrėžė A. Veryga.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Paaiškėjus, kad koronavirusu užsikrėtė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, A. Veryga stabdyti Seimo darbą bent porai savaičių siūlė ir ketvirtadienio vakarą.
„Ne rezoliucijų priėmimas, ne draugystės su X parlamentarų grupių kūrimas ar postų dalybos dabar yra prioritetas. Prioritetas dabar yra pauzė. Per dvi savaites įmanoma suvaldyti židinį. Reikia tik noro ir atsakingumo“, – feisbuke rašė A. Veryga.
Laikinasis ministras taip pat sukritikavo valdančiuosius dėl, pasak jo, neatsakingo elgesio priimant aukšto rango svečius.
„Žinant, kad liga plinta, kad nemaža dalis asmenų turėjo kontaktus, apie kuriuos buvo vengiama kalbėti, į parlamentą buvo pasikviesti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos prezidentai, tai yra labai neatsakingas elgesys. Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste“, – sakė A. Veryga.
Kitą savaitę Seimas, kaip ir buvo planuota, rinksis į plenarinius posėdžius, bet, siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, parlamentarai bus periodiškai testuojami.
Tai Eltai sakė Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, komentuodamas penktadienį įvykusį neformalų Seimo valdybos pasitarimą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienio vakarą pranešė apie susirgimą COVID-19. Koronavirusu taip pat užsikrėtė keli liberalų frakcijai priklausantis politikai.
Per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą Lietuva baigė formuoti naująjį Seimą – vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti 68 Seimo nariai.
Preliminariais VRK duomenimis, Seimo nariais ketverių metų kadencijai išrinkti:
Viktorija ČMILYTĖ-NIELSEN, Žygimantas PAVILIONIS, Paulė KUZMICKIENĖ, Aistė GEDVILIENĖ, Paulius SAUDARGAS, Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, Algis STRELČIŪNAS, Monika NAVICKIENĖ, Agnė BILOTAITĖ, Dainius KREIVYS, Vytautas KERNAGIS, Jurgita ŠIUGŽDINIENĖ, Arvydas ANUŠAUSKAS, Marius MATIJOŠAITIS, Kazys STARKEVIČIUS, Gintarė SKAISTĖ, Vytautas JUOZAPAITIS, Gabrielius LANDSBERGIS, Ligita GIRSKIENĖ, Simonas GENTVILAS, Arvydas POCIUS, Audrius PETROŠIUS, Stasys TUMĖNAS, Domas GRIŠKEVIČIUS, Deividas LABANAVIČIUS, Bronislovas MATELIS, Andrius VYŠNIAUSKAS, Vytautas BAKAS, Petras GRAŽULIS, Zigmantas BALČYTIS, Guoda BUROKIENĖ, Romualdas VAITKUS, Jonas VARKALYS, Mindaugas SKRITULSKAS, Antanas VINKUS, Laima NAGIENĖ, Valius ĄŽUOLAS, Valentinas BUKAUSKAS, Remigijus ŽEMAITAITIS, Arvydas NEKROŠIUS, Tomas BIČIŪNAS, Antanas ČEPONONIS, Rima BAŠKIENĖ, Liudas JONAITIS, Antanas MATULAS, Valdemaras VALKIŪNAS, Tomas TOMILINAS, Vidmantas KANOPA, Edmundas PUPINIS, Algimantas DUMBRAVA, Gintautas KINDURYS, Jonas PINSKUS, Rita TAMAŠUNIENĖ, Kęstutis VILKAUSKAS, Silva LENGVINIENĖ, Eugenijus SABUTIS, Juozas VARŽGALYS, Ričardas JUŠKA, Kęstutis MAŽEIKA, Giedrius SURPLYS, Viktoras PRANCKIETIS, Justinas URBANAVIČIUS, Andrius PALIONIS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Juozas BAUBLYS, Zenonas STREIKUS, Aušrinė ARMONAITĖ.
Daugiausia mandatų antrajame rinkimų ture – 26 – laimėjo konservatoriai, antroje vietoje su 16 mandatų yra „valstiečiai“.
Spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida ŠIMONYTĖ, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas OLŠEVSKIS, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata PETKEVIČ, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.
Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų. Pagal rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis – 6 mandatus.
Susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turų rezultatus, preliminariais duomenimis, daugiausia mandatų – 50 būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad jos vadovaujama partija bus Seime.
„Manau, galima tvirtai pasakyti, kad Laisvės partija bus Seime. Tikiuosi, kad mums pavyks atnešti tą pozityvios politikos idėją į Lietuvos politiką, ir aš džiaugiuosi, kad žmonės, labai daug žmonių, patikėjo tuo“, – LRT televizijai sekmadienį sakė A. Armonaitė.
Kalbėdama apie išankstinius rezultatus Pasaulio lietuvių apygardoje, kurie šiuo metu rodo A. Armonaitės pirmavimą, ji sakė, kad „yra akivaizdu, jog žmonės, kurie dėl kažkokių priežasčių paliko Lietuvą, renkasi liberalią politiką.“
„(…) Tai yra partija, kuriai nereikia įrodinėti daugybinės pilietybės ir t.t. Akivaizdu, kad žmonės, kurie dėl kažkokių priežasčių paliko Lietuvą ir nori dalyvauti Lietuvos gyvenime, renkasi pozityvią ir liberalią politiką“, – sakė A. Armonaitė.
Ji sakė matanti geras galimybes sudaryti centro dešinės koaliciją.
„Centro dešinės koalicijai matau geras galimybes, kurios paaiškės antrame ture. Aš tikiuosi, kad ir mūsų kandidatai bus antruose turuose, nuo buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus iki Vilniaus vicemero. Tai tada galbūt kalbėtume apie panašias programas, galėtume dalyvauti centro dešinės (koalicijoje – ELTA). Bet tai dar labai anksti“, – sakė Laisvės partijos lyderė.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.
Tokį statistinio kandidato į Seimo narius portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose, taip ir šiemet, dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 66,7 proc. kandidatų. Moterų rinkimuose dalyvauja trečdalis – 33,3 procento.
Vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Vienintelėje Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje- Krikščioniškų šeimų sąjungoje ya daugiau moterų, nei vyrų, jų šioje partijoje yra 63 proc. Mažiausiai moterų turi Nacionalinis susivienijimas – jų skaičius šios partijos sąraše sudaro vos 15 procentų.
Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Kęstutis, Saulius, Tomas, Arūnas.
Tarp kandidačių moterų populiariausi Daivos, Linos, Janinos, Kristinos ir Rasos vardai.
Beveik 64 proc., nurodė, kad yra susituokę. 19 kandidatų (1,1 proc.) deklaravo esą partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 201, arba 11,4 proc. 48 kandidatai yra našliai, tai sudaro beveik 3 proc.
Daugiau kaip 10 proc. kandidatų (187 asmenys) nurodė, jog yra išsiskyrę, o 185 kandidatai (10,5 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.
Teikdami pareiškinius dokumentus VRK, kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą. Tokį faktą nuslėpę asmenys buvo pašalinti iš kandidatų sąrašų. Priešais Seimą – gėlių jūra. Slaptai.lt nuotr.
Beveik 98 procentai kandidatuojančių į Seimą asmenų nurodė niekada nebuvę teisti. 2 procentai kandidatų savo teistumą deklaravo ir yra registruoti kandidatais į Seimo narius.
Dalyvauti šių metų spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1755 kandidatai. Lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
Šviesiam Romualdo Ozolo atminimui Seime buvo surengta konferencija ir paroda. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimo lankytojų centras paminės vienų metų sukaktį: lygiai prieš metus šis Seimo kanceliarijos padalinys, remdamasis geriausiais pasaulio parlamentų pavyzdžiais, atvėrė duris visuomenei. Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šiandien galime tvirtai sakyti, kad lūkesčiai dėl Seimo lankytojų centro veiklos pasiteisino. Per metus minimaliomis sąnaudomis sugebėjome pasiekti itin daug. Nuo šiol visi norintys gali išsamiau susipažinti su valstybės valdymo modeliu, teisėkūra, parlamento veikla ar jo istorija. Daugiau dėmesio skiriama edukacijai. Įvairioms lankytojų grupėms informacija pateikiama gerokai patraukliau. Manau, kad didžiausias indėlis ir nuopelnas – žmonių, dirbančių Seimo kanceliarijoje. Tai jų sugeneruotos idėjos ir puikaus darbo rezultatas“, – sako Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.
Seimo lankytojų centre lankosi įvairaus amžiaus žmonės: jis tapo patrauklia atvira edukacine erdve, draugiška šeimoms, vaikams, mokiniams, bendruomenėms, pavieniams lankytojams ir svečių grupėms iš įvairių Lietuvos kampelių ir užsienio.
LDK pilių ir tvirtovių maketų konkursas Lietuvos Seime. 2011-ieji metai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Per šiuos metus sukurtos ir daugelį kartų vestos Seimo lankytojų centro edukacinių užsiėmimų programos „O kas yra Seimas“ ir „Kaip gimsta įstatymas?“, skirtos ir pritaikytos tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams, tiek ir vyresnių klasių mokinių grupėms. Remiantis ilgalaikiu pilietiškumo pagrindų mokymo planu, sukurtas edukacinių užsiėmimų ciklas 9 ir 10 klasių mokiniams „Aš esu pilietis“. Įvyko trys suplanuoti šio ciklo renginiai temomis „Visuomeninių organizacijų vaidmuo pilietinėje visuomenėje“ (apie 400 dalyvių pritraukusi „Savanorystės mugė“), „Žiniasklaida ir demokratija. Informacinė ir žinių visuomenė“, „Lietuvos nacionalinis saugumas. Grėsmės demokratinei valstybei“.
Laisvės gynėjų rikiuotė Laisvės gynėjų galerijoje Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiuose susitikimuose-diskusijose dalyvavo apie 150 mokinių. Deja, dėl epidemiologinės situacijos šalyje nebuvo įgyvendinta visa numatyta programa. Tikimasi ją atnaujinti dar šiais metais.
Parengtas atvirų visuomenei pokalbių su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais renginių ciklas „Mano Kovo 11-oji“. Pirmoji jo dalis – susitikimas su prof. Vytautu Landsbergiu – Seimo lankytojų centre įvyko šių metų vasario 27 dieną.
Rugsėjo 9 d. įvyko susitikimas su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Česlovu Juršėnu. Tai antrasis ciklo „Mano Kovo 11-oji“ renginys.
Rugsėjo 10 d. vyks šventinis Seimo lankytojų centro vienų metų veiklos sukakties minėjimo renginys.
Apklausus praeivius gatvėje, ką veikia Seimas, tai dauguma pasakytų, kad leidžia įstatymus. Tokios pat nuomonės laikosi ir visuomenės veikėjai bei žurnalistai. Taigi apie įstatymų leidybą ir Seimo vietą valstybėje reikėtų daugiau kalbėti, nes per 30 metų jau pribrendome reformoms.
Biurokratizacija ir reglamentarizacija
Angliškos tradicijos šalyse įstatymų leidyba yra tik viena iš parlamento veiklų ir net ne svarbiausia. Parlamento tikslas yra diskutuoti, atstovauti įvairius požiūrius, o jau išdiskutavus, atsiranda įstatymai, kaip kalbų išeiga. Net lietuviškas terminas „Seimas“ iš esmės reiškia sueigą, o „seimuoti“ – tai spręsti reikalus, tartis, ginčytis. Lietuvoje per 30 metų parlamente mažėja turiningų diskusijų, mažėja susitarimų, bet vis daugėja įstatymų.
Seimo kanceliarija rengia ataskaitas kiek įstatymų kiekvieną sesiją, vėliau kadenciją priėmė Seimas, kiek projektų parengė atskiri nariai. Pagal tai žurnalistai rašo tekstus.
Bergždžias ir beprasmis tai reikalas. Ar įstatymų gausume yra mūsų šalies laimėjimai?
Per 30 metų viešasis gyvenimas vis labiau reglamentuojamas. Ar tai protinga ir pažangu? Ar neperlenkta su tokiu skrupulingumu? Galima išskirti tris bėdas, kurios graužia mūsų įstatyminę kūrybą. 1. Įstatymų vis daugėja 2. Įstatymų apimtis vis platėja ir ilgėja 3. Įstatymų idėja vis smulkėja ir mažareikšmėja.
Kai šitaip susitelkiama prie įstatymų leidybos, tai ne tik trūksta dėmesio esminiam parlamento tikslui diskutuoti, bet nebelieka laiko ir kitiems, ne mažiau svarbiems, valstybės reikalams – atstovavimui užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, Vyriausybės ir atskirų pareigūnų kontrolei bei dėmesio visuomenės aktualijoms. Nepaisant to, kad dauguma įstatymų projektų yra smulkūs pakeitimai, tai rodosi priimtinas darbo matavimo vienetas, o kita veikla, ypač tarptautiniai ryšiai, neretai nuvertinami, pavadinami „parlamentiniu turizmu“ ar pan. Nesolidus Seimo požiūris ir į diskusijas, kuriose daug parlamentarų net nedalyvauja, o tada ir jų rengti ūpo mažėja.
Įstatymizacija
Pirmieji Lietuvos įstatymai 1990 m. buvo trumpi ir nusakė esmę. Platesni išaiškinimai kaip pasiekti iškeltų tikslų buvo palikti Vyriausybei ir jos institucijoms. Ir dabar yra šalių, kurios turi tokią tradiciją, pirmiausia, anglosaksų šalys, kai įstatymų leidyba nemaža apimtim yra atiduota Vyriausybei. Parlamentas tik nurodo gaires.
Lietuvoje nuėjome kitu keliu. Įstatymai kaskart ilgėja geometrine progresija. Metaforiškai kalbant, jeigu 1990 m. užtekdavo 1 puslapio, tai 2000 m. jau reikėjo 10 puslapių, o dabar neužtenka ir 30. Biurokratai nori, kad kuo plačiau ir kuo daugiau visko būtų įrašyta įstatyme, tada tarsi nebelieka jiems atsakomybės, o kartu ir mažiau laisvės veikti, nes kažkuriai normai pasenus, būtinas Seimo įsikišimas, kad atsirastų pakeitimai.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kai įstatymas pasensta, būtina jį atnaujinti, tada atsiranda nauja redakcija. Dar neteko per visą savo parlamentaro karjerą matyti įstatymo, kurio nauja redakcija būtų trumpesnės už senąją.
Įstatymai ne tik ilgėja, bet jų ir daugėja. Kiekvienas save gerbiantis parlamentaras nori pasirodyti prieš rinkėjus, kad va jis netuščiai laiką leidžia, todėl sugalvoja kokį nors įstatymą. Dar išradingesnė yra Vyriausybė, kuri prieš pradėdama bet kokią veiklą, pageidauja įstatymo. Parlamente susidaro teisinis balaganas. Vieni įstatymai yra beprasmiai, kaip Atmintinų dienų. Tai toks teisės aktas, kuriame surašytos atmintinos dienos, kurios nieko nereiškia, jei žmonės patys tam nesuteikia reikšmės. Beje, tai daugiausiai taisytas teisės aktas istorijoje. Parlamentarai labai mėgsta jam teikti pataisas ir siūlyti keisčiausias datas.
Iš kitos pusės į Seimą atkeliauja tokie platūs teisės aktai, kaip Lietuvos bendrasis planas. Šį dokumentą ruošė šimtai specialistų, įvairios suinteresuotos grupės teikė pastabas, vyko aptarimai ir debatai, o galiausiai norima, kad Seimas jį patvirtintų. Net jei iš 141 parlamentaro yra atskirų sričių specialistų, tai tikrai nėra kompetencijos ir laiko detaliai nagrinėti 266 puslapių 73 tūkst. žodžių dokumento. Jeigu parlamentarai rimtai imtųsi šio teisės akto, tai kiek tam reiktų sugaišti laiko? Įvyksta paprastas dalykas – jis tvirtinamas formaliai. Klausimas, kam tokia butaforija?
Įstatymai ilgėja, nes į juos norima prirašyti kuo smulkesnių dalykų. Taip Seimas paskęsta mažų reikalų tvarkyboje. Klasikinis pavyzdys yra kodeksai, kuriuose surašytos visokios baudos ir jų dydžiai. Nesibaigiančiu konvejeriu į Seimo salę keliauja pataisos apie vienų ar kitų baudų sumažinimą ar padidinimą. Ar tikrai yra adekvatu, kad viena iš svarbiausių valstybės institucijų turi užsiimti tokiais klausimais, kai yra specialistai, žinovai, parašytos disertacijos, kokie baudų dydžiai yra tinkami?
Įstatymų leidyba parlamente yra svarbus demokratinės valstybės valstybės institutas, bet Lietuvoje ritamės į absurdą. Jei ir toliau plėsis įstatymų skaičius ir apimtis, tai kiek jų bus po 10 ar 20 metų? Valstybės klestėjimas neturi tiesioginio ryšio su įstatymų gausumu ir ilgumu, todėl reikalinga perkrauti įstatymų leidybos procesą, nes Seimas tolsta nuo savo svarbiausių pareigų, o tampa teisės aktų gamykla.
Juozas Lukša – Daumantas. Legendinis Lietuvos partizanų vadas. LGGRTC nuotr.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras.
Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai.
„Žinome jį kaip stiprų kovotoją, iš jo prisiminimų ir iš jo laiškų ir kaip labai jautrų žmogų. Jo pagrindiniai nuopelnai ir turbūt jo atitikmuo galėtų būti šiuolaikinės specialiosios pajėgos. Jis vykdė unikalias užduotis, du kartus buvo prasiveržęs už geležinės uždangos ir iš tikrųjų visą savo gyvenimą kėlęs valstybės interesus aukščiau asmeninių interesų. Atsisakė savo patogesnio gyvenimo, atsisakęs prisitaikyti jis kovojo už mūsų visų laisvę, suprasdamas, kad jo ir jo artimųjų šeimos laisvė priklauso nuo valstybės laisvės“, – anksčiau yra sakiusi viena iš šio nutarimo iniciatorių Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2020 m. spalio 1 d. parengti Juozo Lukšos-Daumanto metų minėjimo programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Vytis – vėliavoje. Slaptai.lt nuotr.Vytis – ne žaisliukas. Vytis – Tautos simbolis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti bus pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.
Tai nutarė Seimas, priėmęs Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Už šį teisės aktą, kuris įsigalios rugpjūčio 1 d., pirmadienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo kompetentingos valstybės institucijos turės įvertinti, ar Lukiškių aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas atitinka įstatyme nustatytą jos memorialinį statusą, funkcijas ir memorialinius akcentus, ir priimti atitinkamus sprendimus.
Pasiūlymą, numatantį, kad Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas, pateikė Seimo nariai Povilas Urbšys, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir kt. parlamentarai. Jis sulaukė Seimo pritarimo, už balsavus 59 Seimo nariams, prieš 8, susilaikius 29 parlamentarams.
Vytis – ant troleibuso šonų ir langų. Vaikų piešiniai. Slaptai.lt nuotr.
Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė, turės atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.
Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turės atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. Lukiškių aikštėje – šiaudinė skulptūra. Slaptai.lt nuotr.
Pagal įstatymą, Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turės atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams, negalėtų prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei, taip pat jos naudojimas rekreacijos tikslu negalės nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslo.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Po balsavimo posėdžių salėje kilo plati diskusija. I. Rozova dėkojo Seimo nariams prieš rinkimus grįžus į sveiką protą, tuo metu opozicija kaltino valdančiuosius, kad šie dėl koalicijos tvarumo pridengia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovę. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Už apkaltos proceso pradėjimą antradienį Seime balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 62.
Pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, parlamentas, nesiimdamas tirti I. Rozovos atvejo, tapo neatsparus Rusijos įtakai.
„Tai įeis į istoriją, ir ateities kartos atsimins, kad įvyko tai, kas įvyko. Šitas Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo procesams. Šitas Seimas atsisakė tirti trąšų klausimą, atsisakė tirti ir mano penkis iškeltus klausimus, pavyzdžiui, Rusijos įtakos Ignalinos AE uždarymo referendumui, žemės nepardavimo referendumui ir kt. Šitas Seimas jau kelintą kartą balsuoja, kad atsisakytų tirti Rusijos įtaką, galimai vykusią Seimo narės atžvilgiu“, – po balsavimo sakė liberalas E. Gentvilas. Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu I. Rozova padėkojo visiems Seimo nariams.
„Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kolegoms už šį balsavimą, kuris ką tik įvyko. Aš manau, kad mes visi galime džiaugtis ir konstatuoti, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo. Labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys tą raganų medžioklę ar bent padarys kažkokią pauzę. Mes visi matome, kad Lietuvoje yra daug klausimų, problemų, ir šios dienos įvykiai – ne išimtis. (…) Taigi, jeigu mes eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums“, – sakė I. Rozova.
Apkalta I. Rozovai ėmė grėsti, paaiškėjus, kad politikė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atskleidė, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. VSD teigimu, I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Laikinosios ir specialiosios tyrimo komisijos identiškiems klausimams spręsti vienu metu neturėtų būti sudaromos, tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, apsvarsčiusi parlamentinių tyrimų iniciatyvas dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
Seimo etikos sargai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nusprendė, kad Seimas, sudarydamas laikinąją ar specialiąja tyrimo komisiją, be kitų aplinkybių, turėtų įvertinti ir tai, ar „atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos.“
Tokioms išvadoms, kurias rengė Seimo nariai „valstietė“ Aušra Papirtienė ir konservatorius Kazys Starkevičius trečiadienį pritarta bendru sutarimu.
Seimo narys K. Starkevičius mano, kad tai svarbus sprendimas ateičiai, kad tokio blogo precedento neįvyktų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat konstatavo, kad šiuo metu Seime nėra dviejų ar daugiau veikiančių laikinųjų ar specialiųjų tyrimo komisijų tam pačiam klausimui ištirti.
Beje, pernai rugsėjo mėnesį Seimas buvo pavedęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Komitetas išvadas turėjo pateikti iki šių metų balandžio 30 d., tačiau nesutarus dėl jų, išvados Seimui nebuvo pateiktos. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Gegužės 5 d. buvo įregistruotas naujas nutarimo projektas, siūlantis tyrimą pratęsti, tačiau šį projektą gegužės 21 d. Seimas atmetė.
Šių metų balandžio 23 d. po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai, tačiau gegužės 21 d. po svarstymo šis projektas nesulaukė Seimo paramos ir apkaltos komisija nebuvo sudaryta.
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus, tiriant I. Rozovos veiklą, paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
Ji prašė išaiškinti, ar „Seime gali būti sudaromos dvi tyrimo komisijos tuo pačiu metu ir tam pačiam klausimui ištirti“ ir ar nepažeista procedūra, kai imtasi iniciatyvos sudaryti dar vieną tyrimo komisiją, nesulaukus anksčiau sudarytos komisijos išvadų.
Pasiruošimas artėjantiems Seimo rinkimams partijų gretose jau yra matomas. Kai kurios partijos skelbia naujas pavardes būsimuose rinkiminiuose sąrašuose – dalis jų yra į politiką žengiantys nauji asmenys. Kita vertus, ne visoms politinėms jėgoms svarbus partijų atsinaujinimas prieš rinkimus. Kai kurie partijų lyderiai teigia, kad artėjančiuose rinkimuose jų sąrašuose nebus skambių naujų pavardžių ir į politinę kovą eis su tuo pačiu branduoliu, kaip ir 2016 m. Seimo rinkimuose.
R. Karbauskis: stiprinti savo gretų mums nereikia
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad savo gretose jie turi labai stiprių politikų, todėl dar labiau stiprinti partiją naujais veidais nėra reikalo.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Jūs puikiai suprantate, kad mūsų situacija nėra kaip 2016 metais. Mes turime žmonių, kurie dirbo komandoje, ir nepartinių žmonių. Jie įgijo tam tikrą patirtį ir sustiprino kompetenciją. Mes turime šiandien labai stiprių politikų ir mums savo gretas atnaujinti nėra prasmės. 2016 m. mes tai darėme, nes mūsų komandą reikėjo sustiprinti ir mes labai teisingai padarėme. Jeigu mes nebūtume sustiprinę savo komandos, būtų buvę sunku eiti tuo keliu, kuriuo mes einame lig šiolei. Bet kalbant apie 2020 metų rinkimus, tai, be abejonės, absoliutus branduolys yra tie žmonės, kurie šiandien priiminėja sprendimus, dirba Seime ir Vyriausybėje. Tikrai nėra numatyta ieškoti žmonių išorėje, nes tokio poreikio realiai nėra“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
G. Landsbergis: atsinaujinimas partijai yra ypač svarbus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, skirtingai nei R. Karbauskis, teigia, kad partijos atsinaujinimas jiems yra ypač svarbus. G. Landsbergis džiaugiasi, kad TS–LKD komandą į rinkimus ves Ingrida Šimonytė, kad prie partijos prisijungė buvusi Vyriausybės kanclerė Jurgita Šiugždinienė, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, užsienio politikos specialistas Matas Maldeikis ir kiti savo sričių ekspertai.
„TS-LKD stipriausiai atsinaujino prieš 2016 m. Seimo rinkimus. Tada matėme daug jaunų, naujų veidų, kurie startavo rinkimuose, ypač regionuose. Nuo to laiko šie žmonės tapo vietos lyderiais, išsibandė save savivaldoje, tapo merais, vicemerais, administracijų vadovais ar ryškiais opozicijos lyderiais. Šiandien jie vis dar nauji veidai nacionalinei politikai, bet ryškūs vietos lyderiai. Tokius kandidatus turime daugelyje regioninių savivaldybių. Būtent dėl to, kad turime stiprių vietinių kandidatų, šiais metais kandidatų atrankos procesas vyksta ypač sklandžiai“, – Eltai sakė G. Landsbergis. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, kad partija šiuo metu daug dėmesio skiria pokyčiams Kaune ir Klaipėdoje.
„Kaune matome labai stiprių naujų veidų kaip Jurgita Šiugždinienė, Paulius Lukševičius, Gintarė Skaistė ir jau patyrusių – Kazys Starkevičius, Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Klaipėdoje iš esmės pertvarkėme skyrių ir keturiose Klaipėdos vienmandatėse apygardose kelsime bene stipriausius kandidatus per daugelį metų“, – teigė G. Landsbergis.
G. Paluckas: partija atsijaunino
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tuo metu atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujama partija ne tik atsinaujino naujais veidais, bet ir atsijaunino.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mūsų sąrašas bus stipriai atsinaujinęs. Šiuo metu vyksta reitingavimas. Partijos nariai reitinguoja, ką norėtų matyti sąrašo dešimtukuose. Sąrašas stipriai pasikeitęs, yra daug naujų veidų tiek iš partijos vidaus, tiek iš išorės“, – sakė G. Paluckas.
„Apie 12 metų pajaunėjo sąrašas. Taip nutiko natūraliai, be dirbtinių jauninimų bei dirbtinių politinių operacijų. Po reitingavimo iš daugiau nei 250 pretendentų į kandidatus liks 141, bet faktas, kad bus naujų veidų. Taip pat nauji veidai bus, kurie nėra partijos nariai, bet siejami su kairiosiomis nuostatomis“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Pasak jo, sąraše nemažai atsiras naujai į politiką žengiančių asmenų.
„Yra žmonių, naujai žengiančių į politiką iš akademinės bendruomenės. Tai yra labai sveika, tai yra šviežias kraujas į politiką. Mums labai svarbu ir kairiosios nuostatos, mes kitu pagrindu sąrašų neformuojame ir nemedžiojame kažkokių žvaigždžių“, – sakė jis.
G. Paluckas taip pat pažymėjo, kad parlamentaras Bronius Bradauskas Seimo rinkimuose jau nebedalyvaus.
„Bronius Bradauskas Seimo rinkimuose jau nedalyvaus. Jis turėjo savo ilgą politinę karjerą ir jau šį kartą rinkimuose nedalyvaus“ , – Eltai patvirtino G. Paluckas.
G. Kirkilas: dauguma partiečių yra nauji į politiką žengiantys žmonės
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo LSDP prieš dvejus metus atskilusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tuo metu teigia, kad jo vadovaujama partija yra naujai susikūrusi ir gyvuoja tik dvejus metus. Anot jo, dauguma partiečių yra nauji į politiką žengiantys žmonės.
„Svarbu yra senoms partijoms atsinaujinti. Mes esame visiškai nauja partija. Mes tik dvejus metus egzistuojame, tai visi mūsų socialdemokratų darbo partijos veidai bus nauji. Mes dalyvavome tik EP rinkimuose, tai mums šis klausimas dar nėra aktualus. Tačiau, žinoma, naujų veidų bus“, – Eltai sakė LSDDP pirmininkas G. Kirkilas.
V. Čmilytė-Nielsen: svarbu išlaikyti balansą
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo metu teigė, kad partijoje bus išlaikytas balansas tarp senojo branduolio bei prisijungiančių naujų veidų.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš manau, kad svarbu balansas. Ypač politinėse partijose labai svarbu, kad yra branduolys, kuris metai po metų nesikeičia ar keičiasi lėčiau. Tai patyrę politikai, ir mes jų savo gretose turime ne vieną. Svarbu ir tai, kad vyktų kartų kaita ir pastaruoju metu, pastaraisiais metais Liberalų sąjūdis buvo viena sparčiausiai pasikeitusių partijų. Užtenka pažvelgti į mūsų pastaruosius partijos rinkimus, ne tik pirmininko, bet ir visos valdybos. Tai buvo labai didelė kaita ir atsirado naujų lyderių. Manau, kad tai yra geros tendencijos. Pabrėšiu ir mūsų politikos profesionalų patirtis yra labai svarbi. Mūsų gretose šį kartą bus žmonės, kurie politika užsiima profesionaliai arba yra šalia politikos. Debiutuojančių nebus labai daug. Bus balansas ir naujų veidų, ir patyrusių“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Lietuvos Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo darbui pastarąją savaitę toną uždavė valdančiųjų ir opozicijos susipriešinimas. Skiriamo laiko tarpusavio santykių aiškinimuisi valdyboje, seniūnų sueigoje, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei plenarinių posėdžių salėje buvo ne ką mažiau nei iki pandemijos sukeltos krizės. Viena kitai oponuojančių jėgų susipriešinimo simboliu šią savaitę tapo ginčas dėl to, kiek dienų per savaitę turėtų vykti Seimo posėdžiai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis Eltai teigė, kad šis kilęs konfliktas neturi prasmės, nes, jo nuomone, Seimas tikrai gali saugiai garantuoti savo darbą. Tad, pasak jo, valdančiųjų atsisakymas, esą dėl saugumo, nesirinkti į posėdžius kelias dienas per savaitę nėra pagrįstas. Jo teigimu, šiuo klausimu parlamentas daugiau politikuoja, o ne epidemiologine prasme sprendžia realias problemas.
Apskritai vertindamas darbinę atmosferą Seime, kadenciją baigęs eurokomisaras, socialdemokratas tvirtina, kad turi abejonių, ar parlamentarai ir Seimo lyderiai suvokia pandemijos keliamų rizikų mastą. Jo teigimu, jei to šiuo metu į bevertes diskusijas įsivėlusiems opozicijos ir pozicijos lyderiams nepavyks suprasti – vienintelė išeitis, kaip vaizdžiai iliustruoja politikas, Gabrieliaus Landsbergio bei Ramūno Karbauskio arklius pagirdyti ir pavesti į šalį pailsėti.
V. Andriukaičio manymu, Lietuvos parlamentas gali dirbti įprastu ritmu, nerizikuojant sukurti naują koronaviruso židinį.
„Atsakau ne kaip pasaulio sveikatos atstovas, kalbu kaip pilietis. Epidemiologine prasme yra akivaizdu – Seime epidemiologiškai gali sutvarkyti: pradedant nuo dezinfektantų, valymo, vėdinimo, žmonių atrankos tikrinant temperatūrą, testuojant. Seimo nariai galėjo atlikti testus – juk tai tėra tik 141 Seimo narys ir 800 Seimo darbuotojų. Šioje teritorijoje nesusitvarkyti epidemiologiškai? Tai tiesiog netelpa į proto rėmus. Ką reikėtų sakyti gamyklai ar kepyklai, kepančiai duoną? Juk didelė dalis industrijos ekstremaliomis sąlygomis dirbo, o štai Seime… Sunku suprasti, apie ką yra diskutuojama“, – Eltai teigė V. Andriukaitis, pridurdamas, kad kol kas Seimas daugiau politikuoja, o ne sprendžia realias problemas.
„Epidemiologine prasme Seimas tėra padaręs tik keletą žingsnių. Deja, bet Seimas daugiau politikuoja. Kito žodžio rasti negalima. Vietoje to, kad demonstruotų labai aukštą būtinybę susiklausyti, dabar pilama alyva į konfliktinių interesų jūrą. Tai yra labai pavojinga, juk nuo to gaisro kentės visi. Ir pozicijai, ir opozicijai reikia susigaudyti. Seimas turi konsoliduotis, susitarti, kokiose darbotvarkėse daroma pauzė, ko nereikia kelti… Štai dabar Skvernelio gatvės asfaltavimo reikalai – kas čia per opozicijos logika? O kaip suprasti valdančiųjų sprendimą neiti į posėdžius? Kas čia per logika, kai šalyje paskelbta ekstremali padėtis“, – piktinosi kadenciją baigęs eurokomisaras.
Pasak jo, Seime skirtingos politinės jėgos nėra linkusios ieškoti kompromisų: tiek pozicija, tiek opozicija, kalbėjo V. Andriukaitis, yra užsispyrusios ir vadovaujasi siaurais principais. Politiko teigimu, panašu, kad Seime viruso ir pandemijos grėsmių mastas nebuvo suvoktas.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Dabartinio Seimo parlamentarai bei lyderiai, teigia V. Andriukaitis, nematydami vizualiai viruso, ko gero, nepajėgia suprasti, kokias pasekmes jis gali sukelti valstybei bei visuomenei. Todėl, įsitikinęs politikas, Seime šiuo metu tam tikra prasme yra žaidžiamas pokeris.
„Grėsmė nematoma, virusas yra nematomas. Recesija pasaulinė didelė, bet viruso niekas nemato ir dėl to politikai jo nesuvokia. Šiame kontekste Seimas užsižaidė. Seimas žaidžia pokerį… Seimo nariai turi savą azartą, turi savo aktorius: jei vienas pasakė taip, tai kitas reaguoja. Jie nesupranta, kad jau buvo būtina pakeisti darbotvarkę. Jei yra paskelbta ekstremali situacija, tai visi turi pasakyti, kad pozicijos ir opozicijos darbotvarkių nebelieka, kad nuo šiol ieškoma bendrų sprendimų“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Jo manymu, didelę atsakomybę už susiklosčiusią situaciją parlamente turi prisiimti šio Seimo lyderiai. Anot socialdemokrato, jei jie esamos situacijos keliamų rizikų masto nesugebės suvokti, Seimo darbui konstruktyvumą grąžinti gali tik lyderių kaita.
„Negaliu pasakyti, kad Seimas yra blogas. Seimas yra Seimas – tai yra konstitucinė įstaiga ir jos lygis neturi būti žeminamas. Tačiau Seimo atstovai šiandien turi suvokti savo elgsenos specifiką ir rasti supratimą. Jei esami lyderiai to nesuvokia – tada jie turi keistis. O dabar vieni joja ant Karbauskio arkliuko, kiti – ant Landsbergio. Gal abu arklius reikia pagirdyti ir pastačius į šoną leisti pailsėti, nes dabar ne tos užduotys sprendžiamos“, – apibendrino pokalbį V. Andriukaitis.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Jų nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
„Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima du būtinus Seimo balsavimu patvirtinti juridinius faktus, t. y. pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimą su sąlyga, kad pastarasis bus paskirtas šio teismo pirmininku. Atleidimas šiuo atveju yra sąlyginio pobūdžio, t. y. jis yra determinuotas teisėjo paskyrimo iš ankstesnių pareigų į naująsias“, – sakoma nutarimo projekte.
Jame pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje Seimas veikė ultra vires, t. y. ignoruodamas Konstitucinio Teismo doktriną, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teismų nepriklausomumo principus.
Kreipimosi į KT tekste sakoma, kad Seimas nepaisė prezidento ir svarbiausios teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos, valios.
„Tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos dekrete buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik su sąlyga, kad ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas“, – akcentuojama nutarimo projekte.
Kreipimosi iniciatoriai nurodo, kad Seimas paneigė Teisėjų tarybos, kaip svarbiausio teisminę valdžią atstovaujančio subjekto, valią ir taip buvo pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, stabdžių ir atsvarų principai.
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimas, be kita ko, pažeidė teismų ir teisėjo nepriklausomumo principą, sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes „sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio Teismo pirmininką atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomas (ir Teisėjų tarybos pritarimo sulaukusias) pareigas“.
„Esant tokiai situacijai konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas“,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT autoriai sako, kad potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
„Konstitucinės teisės doktrinoje pažymima, kad teisėjui, kuris sąžiningai atlieka savo pareigas, Konstitucijos 115 straipsnyje yra garantuota, kad jis nebus atleistas iš pareigų kitais negu jame nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, atleidus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu“,- mano kreipimosi į KT iniciatoriai.
Plėtojant Konstitucinio teismo idėjas, jų nuomone, darytina loginė išvada, kad Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
„Taigi darytina išvada, kad konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai; priešingas konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas reikštų Seimo nariui iš Konstitucijos ir iš Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų nepaisymą“,- pažymima kreipimosi tekste.
ELTA primena, kad antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad dėl galimų pažeidimų jo vadovaujama komisija svarstys galimybę siūlyti Seimui atšaukti priimtą nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Jo nuomone, šis Seimo sprendimas galimai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Seimo Statutui ir prezidento Gitano Nausėdos dekretui.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo valdančiosios daugumos atstovai teigia nesuprantantys, kur konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įžvelgia nereguliarų parlamento darbą. Valdantieji atkreipia dėmesį, kad Seimo darbas tiek plenariniuose posėdžiuose, tiek komitetuose vyksta efektyviai, tačiau koncentruotai, siekiant kiek įmanoma labiau išvengti kontaktinio darbo. Valdančiųjų įsitikinimu, šis G. Landsbergio kreipimasis yra eilinis opozicijos bandymas atkreipti į save dėmesį.
„Aš nelabai suprantu, kur ponas Landsbergis mato nereguliarią Seimo veiklą, nes komitetų posėdžiai vyksta, jie yra labiau koncentruoti. Tarkime, pirmadienį (Teisės ir teisėtvarkos komitete – ELTA) posėdyje turėsime 44 klausimus, užuot turėję maždaug 20 klausimų.
Stengiamės sukoncentruoti, kad būtų kuo mažiau kontaktinio darbo“, – Eltai teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.
„Lygiai taip pat koncentruotai vyksta ir plenariniai posėdžiai, ką ir yra patarę medikai daryti. Seimo nariai susitinka ne antradieniais-ketvirtadieniais, o paprastai tik antradieniais, ir tada posėdis vyksta nuo ankstyvo ryto iki 8-9 valandos vakaro“, – pridūrė ji.
„Valstiečių“ atstovė atkreipia dėmesį, kad į posėdžius stengiamasi įtraukti esminius klausimus, kartais nusprendžiama nesvarstyti pasiūlymų, kurie, pasak politikės, tikrai nėra esminiai ar iki galo neparengti. A. Širinskienės teigimu, taip dirba visos Europos parlamentai.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš tikrai kažkokių esminių Seimo darbo pokyčių, kurie trikdytų Seimo veiklą, tikrai nematau. Yra daroma tai, kas yra būtina padaryti, ir atsisakyta perteklinių dalykų. (…) Manyčiau, kad viskas vyksta pakankamai sklandžiai, įvertinus tikrai labai sudėtingą situaciją valstybėje“, – patikino ji.
A. Širinskienė įsitikinusi, kad opozicijos nesugebėjimas prisitaikyti prie dabartinio parlamento darbo ritimo tikrai nėra Seimo problema.
„Darbas ir komitetuose ir plenarinių posėdžių salėje vyksta, o jeigu opozicija negeba prie tokio darbo ritmo prisiderinti arba neturi kažkokių konstruktyvių pasiūlymų, tai šiuo atveju yra opozicijos problema, bet ne viso Seimo“, – savo poziciją išsakė politikė.
Pasak LVŽS narės, šis opozicijos lyderio kreipimasis į Seimo pirmininką ir Seimo valdybą yra savotiškas bandymas atkreipti į save dėmesį.
„Aš suprantu, kad opozicija pastaruoju metu jaučia tam tikrą žiniasklaidos dėmesio stygių ir bando šį dėmesį pritraukti bet kokiomis priemonėmis“, – teigė Seimo narė.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas taip pat antrina A. Širinskienei, teigdamas, kad tiek Seimo posėdžiai, tiek komitetų posėdžiai vyksta. Politikas teigia G. Landsbergio kreipimąsi į Seimo pirmininką bei Seimo valdybą vertinantis kaip eilinį opozicijos veiksmą.
„Vertinu kaip eilinį opozicijos veiksmą. Seimo posėdžiai vyksta, jie nevyko tik šią savaitę, bet tai buvo nutarta iš anksto. Antradienį bus eilinis Seimo posėdis. Mes darome posėdžius tada, kada reikia, kai yra Vyriausybės paruošti projektai“ , – Eltai kalbėjo G. Kirkilas. Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kiek aš žinau, visi komitetai dirba. Šią savaitę buvo trys posėdžiai: du Europos reikalų komiteto, vienas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto“, – pridūrė Seimo valdybos narys.
Politikas teigia iš G. Landsbergio kreipimosi supratęs, kad opoziciją labiausia jaudina, kad nebėra Vyriausybės valandų. Visgi G. Kirkilas akcentuoja, kad opozicijai sudarytos visos galimybės į ministrus kreiptis raštu.
„Vyriausybės valandos gali būti ketvirtadienį. (…) Bet kol kas opozicija turi galimybę raštu paklausti ministrų ir ministrai antradienį po pietų turės atsakinėti į šituos klausimus. Tai aš nežinau, kodėl nesinaudoja šia priemone“, – sakė G. Kirkilas.
Seniūnų sueiga spręs, ar Seimo posėdžius organizuoti du kartus per savaitę
Pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė informavo, kad Seimo valdyba patvirtino Seimo posėdžių grafiką, kuriame numatoma nuo kitos savaitės darbą tęsti įprastiniu būdu, tai yra, organizuojant du posėdžius per savaitę. Ar pritarti šiam pasiūlymui, bus sprendžiama Seniūnų sueigos posėdžio metu.
„Mes (Seimo valdyba – ELTA) pasiūlėme grafiką, kuriame numatyta dirbti balandžio 21 ir 23 dienomis bei ateinančiomis savaitėmis įprastu grafiku – antradieniais-ketvirtadieniais“, – Eltą informavo R. Baškienė, akcentuodama, kad ateinančios savaitės posėdžių darbo grafiką Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis derino ir su opozicijos lyderiu G. Landsbergiu.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šiame etape pagrindinis dalykas yra išsaugoti sveiką Seimą, kad Seimas netaptų užkrato židiniu, ir tuo pačiu nudirbti darbus ir priimti tuos įstatymus prioritetiškai, kurie yra patys svarbiausi. Kol kas mums tai sekėsi “, – pridūrė ji.
Seimo pirmosios vicepirmininkės teigimu, Seniūnų sueigai nusprendus nepritarti Seimo valdybos pasiūlymui, posėdžiai ir toliau būtų organizuojami kartą per savaitę.
ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas opozicijos lyderis G. Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininką V. Pranckietį ir Seimo valdybos narius, ragindamas atkurti reguliarų Seimo darbą, visas parlamentinės kontrolės formas bei kartu su ekspertais ieškoti būdų, kaip visos demokratinės procedūros turėtų būti užtikrinamos gyvenimo su virusu sąlygomis.
Darius Jauniškis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento vadovo pareigas paskirtas Darius Jauniškis teigia, kad po pastarųjų mėnesių įvykių būtina supažindinti visuomenę ir politikus su departamento veikla. Anot jo, parlamentaro Vytauto Bako praeitą mėnesį pateikta informacija, kad neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką – buvo nesusipratimas.
„Kaip bendravome su Seimu, taip ir bendrausime toliau. Aš manau, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje kiekvienas turi teisę išreikšti savo nuomonę bei pasakyti savo abejones. Bet, matyt, kiekvienas turi savo teisybę. Ką aš iš tikrųjų matau ir kam pritariu, tai reikia daugiau aiškinimo, kas yra žvalgyba ir kaip ji veikia, tai tą artimiausiu metu ir darysime, aiškindami, kuo ji skiriasi nuo kriminalinės žvalgybos ir kaip mes atliekame savo funkcijas“, – teigė D. Jauniškis.
„Aš esu ne kartą girdėjęs įžeidžiančių žodžių mano atžvilgiu, bet ar verta į tai reaguoti? Nematau, tam jokio tikslo ir jokio pagrindo. (…) Aš manau, reikia stiprinti vidinę komunikaciją. Sakykime, kad nebūtų tokių nesusipratimu. Mano galva, tai buvo daugiau nesusipratimas negu tikra informacija“, – teigė jis.
Pasak jo, VSD taip pat netolimoje ateityje didins kibernetinius pajėgumus.
„Visas pasaulis juda ta linkme ir mes negalime atsilikti (…) Tie ateinantys penkeri metai bus tęsinys penkerių metų, kas yra padaryta ligi šiol. Aš manau, kad kol kas yra padaryta arti 40 proc. Tai, manau, per tuos kitus metus galima bus (…) tuos pokyčius tęsti“, – teigė jis.
Informacijos pranešėjas toliau dirba departamente
D. Jauniškis patikino, kad pranešėjas, kuris perdavė informaciją V. Bakui, ir toliau dirba VSD.
„Jis toliau dirba departamente, man labai gaila, kad jo asmenybė buvo atskleista. Tikrai ne mes tai padarėme. Išviešinus tą informaciją žiniasklaidoje, tai iš karto paaiškėjo. Jis pats atėjo ir prisipažino imuniteto vadovui. (…) Jis dirba savo darbą ir atostogų jis buvo išleistas. Jis saugomas pranešėjo statuso, kas bus ten toliau, matysime, kokie toliau veiksmai bus, matyt, priklausys ir nuo jo paties“, – sakė VSD vadovas.
ELTA primena, kad Seimas antradienį pritarė D. Jauniško kandidatūrai antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas.
Po balsavimo už D. Jauniškio kandidatūrą pasisakė 109 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė – 5.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimas spręs, ar skirti antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas Darių Jauniškį.
Praeitą savaitę Seimo posėdyje prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, Seimui pristatydamas D. Jauniškio kandidatūrą, teigė, kad D. Jauniškis per savo pirmąją kadenciją parengė ir patvirtino naują VSD veiklos strategiją bei naują Žvalgybos įstatymo redakciją.
„Taip pat prezidentas ypač pažymėjo sėkmingai atliktą operaciją praeitų metų rudenį, kada buvo bendradarbiaujant su Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybomis labai efektingai pravesta operacija – mūsų žvalgai ir Norvegijos žvalgas buvo sugrąžinti namo. D. Jauniškis per tuos penkerius metus atliko labai daug darbų ir per penkerius metus visuomenės pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu išaugo nuo 44 iki 62 proc.“, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas.
Pats D. Jauniškis Seimo nariams pabrėžė, kad mato dar daug būtinų darbų, kad būtų padidintas VSD veiklos efektyvumas saugant valstybę ir visuomenę nuo nedraugiškų išorės inicijuotų veiksnių.
„Nepaisant kylančių globalių krizių, turime išlaikyti aukštą Lietuvos žvalgybos standartą, kad deramai įvykdytume pareigą prognozuoti ir identifikuoti, įvertinti ir užkardyti išorės grėsmes. Esu tikras, kad einame teisinga kryptimi. Ir pokyčius, ir progresą pasiektus per pastaruosius penkerius metus, būtina tęsti“, – posėdyje kalbėjo D. Jauniškis.
ELTA primena, kad VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
D. Jauniškis 1990–1993 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 m. – Vadovybės apsaugos departamente, o 1995 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT). 1997–2006 m. D. Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 m. – YPT vadas. 2008 m. jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015 m. pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas.
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas. D. Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 m., o 2010 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Tarp D. Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia apmaudo, kad Seimui antradienį nepavyko sutarti dėl atlyginimo pakėlimo su koronaviruso paveiktais pacientais dirbantiems medikams.
Šalies vadovo teigimu, politikai nedirba savo darbo ir politikuoja „pačia blogiausia to žodžio prasme“.
„Man be emocijų sunku apie šį klausimą kalbėti – vakarykštis fiasko Seime, nesugebant susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta, – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose ir kurie dirba rizikingomis bei fiziškai sunkiomis sąlygomis, nes dirba didžiuliu krūviu“, – trečiadienį apsilankęs Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre, įsikūrusiame Sveikatos apsaugos ministerijoje, sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Seimo nariai savo elgesiu tik patvirtino visuomenėje vyraujančius įsitikinimus apie politikus.
„Susidaro įspūdis, kad tarp žmonių paplitęs įsitikinimas, kad politika yra bjaurus reikalas, kad parlamentas yra ta institucija, kuria pasitikėti neverta, vakar buvo padaryta būtent taip, kad šitokia nuomonė toliau įsitvirtintų visuomenės sąmonėje. Politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme“, – apmaudo neslėpė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, kalti šioje situacijoje yra visi.
