Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos piliečių dalis, kuri teigia, kad pasitiki Vyriausybe. Didinti žmonių pasitikėjimo, rodo apklausų duomenys, Vyriausybei nesisekė ir į visuomenės nuomonių dinamiką žvelgiant į 2019 metus ar net paskutinių 3 metų perspektyvoje.
 
Nepaisant „valstiečių“ dominuojamos valdžios dar 2016 m. rudenį deklaruotų pažadų rodyti aukštesnės kokybės valdymo standartus, tiek Seimu, tiek Vyriausybe pasitikinčių gyventojų dalis per pastaruosius trejus metus tirpo sparčiausiai.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, pasitikėjimas Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu, lyginant su analogiškos lapkričio mėnesį darytos apklausos rezultatais, krito 6 procentiniais punktais. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki 37 proc. gyventojų, o 58 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 5 procentiniais punktais – sumažėjo gyventojų dalis, pasitikinti Lietuvos policija (pasitiki 70 proc., o nepasitiki 26 proc.), o 4 procentiniais punktais pablogėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vertinimas (atitinkamai 62 proc. ir 22 proc.).
 
Šalies gyventojai ir toliau labiausiai nepasitiki Seimu (nepasitiki 71 proc., o pasitiki 25 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (nepasitiki 58 proc., o pasitiki 37 proc.).
 
Tuo metu kilusiu pasitikėjimo reitingu gali pasigirti Lietuvos teismai. Lyginant su apklausa, daryta prieš mėnesį, pasitikėjimas teismais ūgtelėjo 6 procentiniais punktais. Šiuo metu teismais pasitiki 40 proc., o nepasitiki 47 proc. Komerciniais bankais pasitikėjimas augo 5 procentiniais punktais: šiuo metu komerciniais bankais pasitiki 48 proc., o nepasitiki 40 proc. Pasitikėjimas Lietuvos banku ūgtelėjo 4 procentiniais punktais (pasitiki 62 proc., o nepasitiki 26 proc.). 3 procentiniais punktais pagerėjo Bažnyčios vertinimas (atitinkamai 72 proc. ir 19 proc.).
 
2019 m. įvykę pokyčiai: augo pasitikėjimas Prezidentūra, žymiau kritiko tik Vyriausybės reitingai
 
Žvelgiant į institucijų vertinimo pokyčius per pastaruosius metus, labiausiai – 13 procentinių punktų – padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Prezidento institucija. 2019 metų pradžioje Prezidentūra pasitikėjo 64 proc., o priešingai manančių buvo 29 proc. Šiuo metu Prezidento institucija pasitiki 77 proc., o priešingai manančių – 16 proc.
 
Per paskutinius 11 mėnesių 9 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies savivaldybėmis, o 8 procentiniais punktais augo pasitikėjimas „Sodra“.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
 
Bėgant 2019 metams, teigiamai augo Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimas. Šią instituciją palankiai vertinančių 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Per metus 6 procentiniais punktais padidėjo pasitikėjimas Bažnyčia. 5 procentiniais punktais pagerėjo Konstitucinio Teismo ir Valstybės saugumo departamento vertinimas, o 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos žiniasklaida.
 
Tuo metu per pastaruosius metus krito tik vienos institucijos pasitikėjimo reitingas – 3 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Vyriausybe.
 
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės vertinimo pokyčiai per pastaruosius trejus metus
 
Valdantiesiems skaičiuojant paskutinius kadencijos mėnesius, galima įvertinti visuomenės nuomonės pokyčius Seimu ir Vyriausybe nuo jų darbo pradžios. 2016 m. rudenį valdančiąją daugumą ir Vyriausybę formavusių politinių jėgų lyderiai akcentavo naujus valdymo standartus, pasak jų, turėsiančius kelti visuomenės pasitikėjimą vykdomosios ir leidžiamosios valdžios struktūromis. Tačiau, žvelgiant į visuomenės nuomonių pokyčius per pastaruosius 3 metus, matyti, kad šalies piliečiai per šį laikotarpį Vyriausybe ir Seimu tik nusivylė.
 
Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pasitikinčių Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamu Seimu sumažėjo net 15 procentinių punktų, o S. Skvernelio Vyriausybe – 13 procentinių punktų.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu pastaraisiais metais perrinktos savivaldybės ir vadovą pakeitusi Prezidentūra visuomenės vertinama geriau: per paskutinius 3 metus 5 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Prezidento institucija bei 4 procentiniais punktais labiau pasitikima savivaldybėmis.
 
Palankiausiai vertinamų institucijų dešimtukas
 
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc., o nepasitiki 8 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 77 proc. ir 16 proc.), Bažnyčia (72 proc. ir 19 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 20 proc.), Konstituciniu Teismu (70 proc. ir 22 proc.), policija (70 proc., 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc., 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (63 proc. ir 33 proc.), Valstybės saugumo departamentu (62 proc. ir 22 proc.) bei Lietuvos banku (62 proc. ir 26 proc.).
 
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai „Sodra“ (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 30 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 58 proc. ir 26 proc.), savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Valstybės kontrolė (55 proc. ir 30 proc.), komerciniai bankai (48 proc. ir 40 proc.) ir profsąjungos (45 proc. ir 35 proc.).
 
 
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 1021 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 05:40

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis įsitikinęs, kad kartelės mažinimas ne tik fragmentuoja Seimą, tačiau ir sukuria vadinamuosius auksinius balsus. Pasak šalies vadovo patarėjo, partijos turėtų rūpintis ne asmenine nauda paremtu rinkimų kartelės mažinimu, o aktyviai politikos valdyme nedalyvaujančių žmonių pritraukimu.
 
„Sumažinimas kartelės iki 3 procentų akivaizdu, kad fragmentuoja patį Seimą ir sukuria tuos kabutėse vadinamus auksinius balsus. Nereikia tikrai ieškoti istorijos praeityje ar užsienio pavyzdžiuose. Dabartinė situacija su susisiekimo ministru tikrai yra tokia situacija, kai koalicijos mažasis partneris, kuris, galima sakyti, yra tame „auksinių balsų“ vaidmenyje, užima tokią poziciją ir kažkuria prasme netgi politiškai šantažuoja tiek valdančiąją daugumą, tiek patį premjerą. Akivaizdu, kad tai veda į politinę destrukciją“, – DelfiTV pirmadienį sakė P. Mačiulis.
 
Pasak P. Mačiulio, partijos turėtų rūpintis ne rinkimų kartelės mažinimu, o aktyviai politikos valdyme nedalyvaujančių žmonių pritraukimu.
 
„Norėtųsi, kad politinės partijos rūpintųsi ne vadinamųjų vartų praplatinimu, o tuo, kaip patraukti rinkėjus ir tuos žmones, kurie nedalyvauja balsuodami, nedalyvauja aktyviai valstybės valdyme. Kaip patraukti juos idėjomis, pasiūlymais, vertybėmis. Bet akivaizdu, kad tos tikrosios politinės konkurencijos nevyksta, ir visi galvoja tik kaip žūtbūt, mažinant slenksčius, patekti į Seimą ir toliau“, – sakė prezidento patarėjas.
 
Pasak P. Mačiulio, po politikų teiginiais, kad kovojama yra už didesnę demokratiją, iš tiesų slepiasi daug asmeninių interesų.
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
 
Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
 
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 15:45

Valdantiesiems bus sunku atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl žemesnės patekimo į parlamentą kartelės partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 proc., teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, surinkti 71 Seimo nario balsą nėra mažai, o ir ne visi parlamentarai nori dar didesnio chaoso Seime.
 
„Nėra lengvas uždavinys valdantiesiems atmesti veto. Tiesiog pati technika, kad yra du balsavimai. Pirmasis, kuriuo yra sprendžiama, ar svarstyti komitete, ar tiesiog pritarti be jokių pataisymų, tai jam reikia paprastos daugumos. Tai šią daugumą, aš įsivaizduoju, yra galimybė valdantiesiems surinkti – tuo metu iš esančių Seimo narių jie turėtų daugiau balsų. Antrasis balsavimas, kuriuo jau galutinai apsisprendžiama, ar priimti prezidento formuluotę šiuo atveju nekeisti įstatymo, tam reikia 71 Seimo nario, pasisakančio „už“. Tai čia yra daug“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.
 
Kita vertus, TS–LKD lyderis svarsto, kad diskusija dėl prezidento veto Seime bus reikšminga.
 
„(…) ar tikrai pavyks, man sunku pasakyti. Pati diskusija, kuri Seime turės įvykti, ji bus reikšminga, ir tikrai bus galimybė išsakyti nuomonę, ar (…) mes norime ir esame apsisprendę dėl didesnio chaoso Seime, kurio ir šią kadenciją tikrai netrūko“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad G. Nausėda praėjusią savaitę į vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
 
Tam, kad G. Nausėdos veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
 
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.27; 11:20

Seimas antradienį ketina galutinai balsuoti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto patvirtinimo.
 
Praėjusią savaitę po svarstymo už patobulintą kitų metų biudžeto projektą balsavo 70 parlamentarų, prieš – 11, susilaikė – 27.
Pirmadienį Vyriausybė pateikė išvadą dėl papildomų Prezidento ir Seimo narių siūlymų.
 
Vyriausybė pritarė Prezidento siūlymui didinti senjorų pensijas nuo ateinančių metų sausio 1 d. Bazinės pensijos indeksavimui papildomai skiriama 31,8 mln. eurų. Bendrai Seimui tam pritarus, vidutinė senatvės pensija kitais metais didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų).
 
Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. „Vaiko pinigai“ padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o „Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų). Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
 
Vyriausybės posėdžio metu taip pat pritarta nemokamam aukštojo mokslo bakalauro studijų finansavimui. Tam 2020 m. skiriama 4 mln. eurų. Dar 1 mln. eurų skiriama kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymui užtikrinti ir finansinėms paskatoms, siekiant optimizuoti valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičių, sukurti.
 
Atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstant Stambios prekybos mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių mokesčių įstatymų projektus buvo nuspręsta padaryti pertrauką, taip pat priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, papildomai apmokestinantys kredito įstaigų pelną, o motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įsigaliojimo terminas numatomas nukelti į 2020 m. liepos 1 d., Vyriausybė pritarė siūlymui patikslinti 2020 m. biudžete numatytas pajamas jas sumažinant 30 mln. eurų.
 
Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
 
Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
 
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 00:30

Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Politologai kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo narius dėl parlamente pritarimo sulaukusios iniciatyvos sumažinti rinkimų kartelę.
Pasak pasirašiusiųjų šį kreipimąsi, siekis sumažinti rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms ne tik nepadidins demokratijos Lietuvoje, bet priešingai – ilgainiui tik sumažins.
 
Todėl politologai piktinasi „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimu, esą po rinkimų kartelės sumažinimo demokratijos lygis šalyje pakils ir nebus politologų, galinčių tai paneigti.
 
Politikos ekspertai išplatintame kreipimesi pabrėžia pavojus, kylančius dėl valdančiųjų iniciatyvos, ir ragina vengti bet kokių bandymų keisti rinkimų taisykles iki naujų Seimo rinkimų.
 
Kreipimosi iniciatoriai pabrėžia, kad tai daryti prieš rinkimus yra silpnos demokratinės savivokos šalių bruožas. Anot jų, neįmanoma gerinti demokratijos vadovaujantis nedemokratiniais principais.
 
„Tik silpnos demokratinės savivokos šalys keičia rinkimų įstatymus valdančiosioms partijoms ar jų partneriams palankia linkme prieš pat parlamento rinkimus“, – rašoma kreipimesi į politikus.
 
Anot kreipimosi iniciatorių, net ir dvipartinės sistemos su tinkamai suformuluotomis programomis gali atstovauti skirtingiems visuomenės sluoksnių interesams, o atstovaujamoji ir net tiesioginė demokratija bet kokiu atveju niekada neatstovauja visiems.
 
„Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad daugiau partijų savaime nereiškia daugiau (ar mažiau) demokratijos, kaip ir nereiškia „visų visuomenės sluoksnių atstovavimo“. Net ir vadinamosios dvipartinės sistemos yra demokratiškos ir geba formuluoti programas, kuriomis aprėpia skirtingų sluoksnių interesus“, – rašoma kreipimesi į prezidentą ir Seimo narius.
 
Ekspertų teigimu, šis rinkimų įstatymo pakeitimas ne tik nedemokratiškas, bet ir rodo polinkį į laikinos daugumos autoritarizmą.
 
„Iš esmės įteisinamas principas, pagal kurį kiekviena nauja dauguma, tik dėl to, jog turi pakankamai balsų, gali keisti esamą sistemą vadovaudamasi ne ekspertų argumentais, bet demagogija ir trumpalaikiais interesais“, – nugąstaujama kreipimesi.
 
Kreipimosi rengėjai pripažįsta, kad rinkimų kartelės mažinimas leidžia kalbėti apie proporcingesnį atstovavimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau akcentuoja, jog didžioji balsų dalis Lietuvoje prarandama ne dėl proporcinio balsavimo daugiamandatėje apygardoje, o būtent vienmandatėse rinkimų apygardose.
Viešosios politikos analizė. TSPMI stendas. Slaptai.lt nuotr.
 
Politikos analitikų teigimu, dėl mišrios rinkimų sistemos, silpnų partijų ir didelio rinkimų kaitumo, Lietuvos parlamentas yra vienas labiausiai fragmentuotų Europoje, o kartelės sumažinimas tik paaštrins esamą problemą.
 
Politologai kaip išeitį siūlo rinktis kitą sistemos demokratinimo kelią – konsensuso su oponentais paiešką ir aktyvesnį ekspertų bei piliečių įtraukimą į teisėkūros procesus. Visgi pagrindinis kreipimosi iniciatorių prašymas, skirtas prezidentui bei Seimo nariams, – vengti bet kokių rinkimų taisyklių pakeitimo iki naujųjų Seimo rinkimų.
 
„Vengti bet kokių bandymų keisti rinkimų taisykles iki naujų Seimo rinkimų, o ir vėliau tai daryti tik rimtai ir giliai apsvarsčius galimus šių pokyčių padarinius, vadovaujantis bendrojo gėrio principu, bet ne paskirais įtakos turinčios mažumos ar formalios daugumos interesais“, – rašoma politikams pateiktame dokumente. 
 
Kreipimąsi pasirašė kelios dešimtys politologų iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų.
 
ELTA primena, kad Seimas antradienį, valdančiųjų iniciatyva, iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente. Už tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas balsavo 60 Seimo narių, 1 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
 
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Seimo opozicija prašo G. Nausėdos vetuoti rinkimų slenkstį mažinančias įstatymo pataisas, kurios, anot opozicijos atstovų, didins politinį nestabilumą ir fragmentaciją. Prezidento prašoma atsižvelgti ir į tai, kad rinkimų taisyklės keičiamos likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
 
Kreipimąsi pasirašė opozicijos lyderis Julius Sabatauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
 
Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad dėl Seimo rinkimų kartelės mažinimo išlieka skeptiškas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 05:00

Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį ketina svarstyti Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą.
 
Finansų ministerijos duomenimis, pagal patobulintą projektą po pirmojo svarstymo 2020 m. biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55 mln. eurų. Patobulintame įstatymo projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 m. sausio 1 d., o švietimo srities darbuotojų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai augs 10 proc., lyginant su 2019 m. pabaiga.
 
Lyginant su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų. Taip pat dar papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
 
Medikų atlyginimams didinti papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 7,3 mln. eurų).
 
„Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 m. sausio 1 d. padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), lyginant su šiais metais. Nuo 2020 m. liepos 1 d. visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 m. liepos 1 d. papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
 
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6,16 mlrd. eurų, papildomai 731 mln. eurų.
 
Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).
 
Ateinančiais metais numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.
 
Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
 
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
 
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
 
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 06:00

Po praėjusią savaitę padarytos pertraukos į Seimą grįžta Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sumažinti patekimo į parlamentą kartelę.
 
Praėjusią savaitę Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Naglio Puteikio, taip pat šios frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymui iki 3 proc. ir 5 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente.
 
Tačiau įstatymo pataisų priėmimo procedūra toliau nepajudėjo, nes, konservatoriams paprašius, paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis buvo siūloma nustatyti, kad politinių partijų kandidatai patektų į Seimą, jei partija rinkimuose perkoptų 4 proc. ribą, o jungtinių kandidatų sąrašas – pasiekęs 6 proc. ribą.
Seimui pritarus žemesnei kartelei, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestavo, kad racionalus pasiūlymas suvienodinti savivaldos ir nacionalinių rinkimų barjerus politinėms partijoms ir jungtiniams kandidatų sąrašams „valdančiųjų pastangomis paverstas absurdu, turėsiančiu sunkiai prognozuojamų pasekmių“.
 
Seimas ketvirtadienį sugrįš prie Seimo rinkimų įstatymo pataisų priėmimo. Tik tada paaiškės galutinis tautos atstovų sprendimas.
 
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 11:00

Seimas nesutinka, kad parlamentarės Irinos Rozovos ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų priskirta daugiau užduočių.
 
Parlamentarų grupės vardu Seimo narys Vytautas Bakas ketvirtadienį pateikė siūlymą tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, tačiau tokiai iniciatyvai nepritarta.
 
Už nutarimą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą, po pateikimo balsavo 24 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 16 parlamentarų.
 
Seimo sprendimu, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
 
Parlamentarų grupė siūlė tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“
 
Beje, ketvirtadienį Seimas nusprendė parlamentarės I. Rozovos ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui suteikti daugiau laiko šiam tyrimui atlikti. Išsiaiškinti, ar I. Rozovos veiksmai sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, komitetui skirtas laikas iki kitų metų balandžio 30 d., primena ELTA.
 
Anksčiau Seimas buvo  pavedęs NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:15

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas pateikė pasiūlymą dėl rinkimų kartelės mažinimo – parlamentarai siūlo kartelės mažinimą atidėti iki 2021 m.
 
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui parlamento rinkimuose dalyvaujantiems partijų sąrašams taikomą kartelę sumažinti nuo 5 iki 4 procentų, o jungtiniams kandidatų sąrašams – nuo 7 iki 6 procentų. Įrodinėdami kartelės sumažinimo būtinybę, projekto rengėjai pažymi poreikį didinti politinių jėgų atstovavimą ir visuomenėje esančių nuomonių atspindėjimą.
 
Tačiau kyla rimtų abejonių dėl tikrųjų slenksčio keitimo pasekmių bei projekto rengėjų tikslų. Seimo TS-LKD frakcijos nario M. Majausko teigimu, įstatymas neturėtų būti keičiamas likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų, kadangi taisyklių koregavimas daro įtaką rinkimuose dalyvaujančių partijų rezultatams, renkamo parlamento sudėčiai ir jo stabilumui.
 
„Artėjant kadencijos pabaigai, partijų mėginimai sustiprinti pozicijas prieš kitus rinkimus paprastai suintensyvėja. Todėl siekis mažinti patekimo į Seimo slenkstį galimai nurodo ne norą didinti politinių jėgų atstovavimą ir nuomonių atspindėjimą, o paprasčiausią suinteresuotų partijų politinį išskaičiavimą“, – teigia Seimo narys.
 
Parlamentarai įžvelgia ir daugiau su įstatymo įgyvendinimu susijusių problemų. „Paprastai mažesnis rinkimų barjeras didina parlamento fragmentacijos ir nestabilių valdančiųjų koalicijų susidarymo tikimybę. Jau dabar Lietuva, lyginant su Europos Sąjungos šalimis, pasižymi didesne nei vidutine parlamento fragmentacija. Sumažinus kartelę, rizikos tik dar labiau išaugs“, – pažymi Seimo nariai.
 
Siūlymą atidėti žemesnės rinkimų kartelės įsigaliojimą pasirašė TS-LKD frakcijai atstovaujantys I. Šimonytė ir M. Majauskas bei Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo nariai įsitikinę – norint amortizuoti galimai neigiamas žemesnės rinkimų kartelės pasekmes – politinės partijos ir visuomenė privalo turėti daugiau laiko pasiruošti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.24; 00:30
 

Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenė itin griežtai įvertino Seimo darbą – pasitikėjimas svarbiausia valdžios institucija krito taip, kaip po „naktinės mokesčių reformos“ prieš dešimtetį. Nors šiuo metu pasitikėjimas Seimu nėra rekordiškai žemas, per pastaruosius trejus metus pasitikėjimas parlamentu aptirpo 18 proc.
 
Pastarąjį mėnesį žymiai sumažėjo ir Vyriausybės reitingas.
 
Tarp reitinge esančių institucijų vienintelė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, turėdama ir taip beveik maksimalų pasitikėjimą, sugebėjo dar šiek tiek sustiprinti savo pozicijas reitingų lentelėje.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pastarąjį mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų, kurie pasitiki Lietuvos Seimu. Nuo rugsėjo pasitikėjimas šia institucija krito net 10 procentinių punktų. Šiuo metu parlamentu pasitiki 22 proc. pileičių, o priešingai galvojančių yra 75 proc.
 
Toks staigus pasitikėjimo parlamentu kritimas, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, buvo tik prieš dešimtmetį – po „naktinės mokesčių reformos“ bei 2009 metų sausį kilusių riaušių prie Seimo rūmų. Tuomet pasitikinčių Seimu sumažėjo nuo 22 proc. 2008 m. gruodį iki 11 proc. 2009 m. sausį, o nepasitikinčių parlamentu padaugėjo nuo 71 proc. iki 83 proc.
 
Žvelgiant į pasitikėjimo dabartiniu Seimu pokyčius, per savo valdymo laikotarpį Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamas Seimas suteiktą kreditą „sumažino“ beveik dvigubai – nuo 40 proc. 2016 m. lapkritį iki 22 proc. 2019 m. spalį. Taigi per 3 pastaruosius metus pasitikinčių šiuo Seimu, kurio prestižą gerinti žadėjo V. Pranckietis, sumažėjo 18 procentinių punktų.
Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Visgi, sekant Seimo vertinimo duomenis ilgesnėje perspektyvoje, būtina pažymėti, kad tai dar nėra pats blogiausias šalies parlamento vertinimas. 2010 metų lapkritį Lietuvos Seimu pasitikėjo tik 7 proc. šalies gyventojų, o nepasitikėjo net 90 proc. apklaustų gyventojų.
 
Žymiai – 7 procentiniais punktais – smuktelėjo ir gyventojų pasitikėjimo rodikliai Vyriausybės darbu. Šiuo metu Ministrų Kabinetu pasitiki 42 proc. gyventojų, kiek daugiau – 55 proc. – teigia, kad nepasitiki.
 
Apskritai žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų rezultatus, pastarąjį mėnesį pablogėjo beveik visų 20 analizuojamų institucijų vertinimai. Nuostolių nepatyrusios liko tik dvi institucijos: Alytaus gaisro metu visuomenės dėmesio centre atsidūrusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc., o nepasitiki 7 proc.) bei Lietuvos bankas (61 proc. ir 31 proc.) Pastarojo banko pasitikėjimo reitingas nesikeitė, tuo metu Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, įvertinta 1 procentiniu punktu geriau.
 
Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole (pasitiki 52 proc. ir nepasitiki 34 proc.), Valstybės saugumo departamentu (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 22 proc.) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc. ir 22 proc.).
 
5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki teismais (atitinkamai 39 proc. ir 51 proc.), savivaldybėmis (53 proc. ir 39 proc.) ir Lietuvos kariuomene (69 proc. ir 22 proc.). Tuo metu pasitikinčių Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc. ir 27 proc.) bei policija (73 proc. ir 22 proc.) sumažėjo 4 procentiniais punktais.
 
Institucijų, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki, sąrašas nesikeitė
 
Lietuvos gyventojai šiuo metu labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Prezidento institucija (79 proc.), policija (73 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Konstituciniu Teismu (66 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), SODRA (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (61 proc.).
Dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc.), savivaldybės (53 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc.), prokuratūra (46 proc.), komerciniai bankai (46 proc.) ir profsąjungos (43 proc.).
 
Apklausa buvo vykdoma 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.
 
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 

„Baltijos tyrimų“ infograma
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 17:47

Seime antradienį vėl bus balsuojama dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. „Valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, balsavimas turėtų įvykti ir V. Pranckietis šį kartą turėtų būti atstatydintas.
 
„Iš tikrųjų matydama tas nuotaikas, drįsčiau manyti, kad turėtų užtekti balsų“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
 
Parlamentarės teigimu, antradienį vyksiančios procedūros metu Seimo nariai nebegalės pasisakyti motyvų už ir prieš nepasitikėjimo pareiškimą Seimo pirmininku V. Pranckiečiu.
 
„Pagal 119 straipsnį, tai yra tiesiog kartojama balsavimo dalis, tai šiuo atveju diskusijų jau nebelieka. Seimo pirmininkas jau irgi yra išklausytas“, – tvirtino A. Širinskienė.
 
Vis dėlto politikė pažymėjo,kad nors visokių netikėtumų ir gali atsitikti, tačiau išreiškė viltį, jog „opozicija pasiduos demokratijai“ ir balsavimas įvyks.
 
„Visada gali būti kažkokių netikėtumų – čia yra politika. (…) Sprendimas vis tiek turės būti priiminėjamas, data šiuo atveju yra nustatyta, Seimas apsisprendė ir nubalsavo, tai manykime, kad opozicija vis dėlto pasiduos demokratijai pagaliau ir iš tikrųjų leis procedūrą pabaigti iki galo“, – pridūrė A. Širinskienė.
 
Spalio 15 d. Seime žlugo V. Pranckiečio atstatydinimo procedūra, primena ELTA. Neeilinio posėdžio, kurį tą pačią dieną sušaukė susirinkusi Seimo valdyba, metu balsavime dalyvavo tik 11 parlamentarų. Už tai, kad V. Pranckietis būtų atleistas iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 3 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 1 balsalapis buvo sugadintas.
 
Visą situaciją įvertinti prašoma Seimo etikos sargų, į kuriuos kreipėsi valdantieji ir Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, kuris suabejojo, ar teisėtai Seimo plenarinio posėdžio metu buvo sušauktas Seimo valdybos posėdis.
 
Galimybė balsuoti pakartotinai dėl V. Pranckiečio atsirado po to, kai praėjusį ketvirtadienį parlamentarai nusprendė nepasitikėti komisija, kuri prieš tai antradienį skaičiavo balsus dėl nepasitikėjimo parlamento vadovu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 00:30

Seimas imasi Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą. 

Antradienį šios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.

Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.

Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas pasisakė prieš siūlomą teisinį reguliavimą, nes, jo nuomone, laikinųjų tyrimo komisijų institutas devalvuotas, tai esą laiko užmušinėjimo komisijos, dažnai sprendžiančios nereikšmingus klausimus. 

Už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą siūloma bausti asmenis nuo 150 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis – nuo 300 iki 900 eurų.

Tokių baudų, pagal projektą, galima susilaukti už nepateikimą Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą pateikti paaiškinimą, vengimą atvykti į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymą.

Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.

Kodekso pataisas dar pernai įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Michalas Mackevičius, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė.

Šiuo metu galiojančiame kodekse nėra aiškiai reglamentuota administracinė atsakomybė už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Kovo 6 d. į galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį neatvyko Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.13; 05:00

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Per pastaruosius kelis mėnesius krito gyventojų pasitikėjimas Lietuvos prezidento institucija, „Sodra“ ir teismais. Tačiau institucijų pasitikėjimo vertinimo reitinge prasčiausius pasitikėjimo rodiklius turinčių profsąjungų vertinimas ūgtelėjo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per paskutinius du mėnesius 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (pasitiki 89 proc., o nepasitiki 8 proc.), „Sodra“ (pasitiki 53 proc. ir nepasitiki 41 proc.) ir teismais (atitinkamai 41 proc. ir 49 proc.), 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių savivaldybėmis (49 proc. ir 45 proc.), 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių bažnyčia (66 proc. ir 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc. 37 proc.), Valstybės saugumo departamentu (57 proc. ir 27 proc.) bei prokuratūra (43 proc. 42 proc.). 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų pasitikėjimas policija (70 proc. ir 27 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc. ir 25 proc.), komerciniais bankais (48 proc. ir 44 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (40 proc. ir 57 proc.). 

Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai minimalūs. Galima atkreipti dėmesį, kad per paskutinius du mėnesius nepagerėjo nė vienos iš 20 analizuojamų institucijų vertinimas.

Per paskutinius 12 mėnesių (lyginant su 2018 metų sausio mėnesio apklausos rezultatais) labiausiai pagerėjo profsąjungų vertinimas (pasitikinčių profsąjungomis per paskutinius metus padidėjo 6 procentiniais punktais ir šiuo metu profsąjungomis pasitiki 42 proc. ir nepasitiki 39 proc.).

Šiandien Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 89 proc. ir nepasitiki 8 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 21 proc.), policija (70 proc. ir 27 proc.), bažnyčia (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Konstituciniu Teismu (65 proc. ir 25 proc.), Prezidento institucija (64 proc.), Lietuvos banku (63 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.) ir Valstybės saugumo departamentu (57 proc.). 

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 7 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima (tai „Sodra“, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai, prokuratūra ir profsąjungos).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc.) ir Lietuvos Vyriausybe (57 proc.).

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 06:27

Seimas antradienio plenariniame posėdyje turėtų balsuoti dėl kitų metų biudžeto priėmimo. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parlamentarai taip pat turi balsuoti dėl su mokesčiais susijusių įstatymų projektų, kuriems po svarstymo pritarė pirmadienį.

Seimas po svarstymo pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Taip pat po svarstymo pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kūrenimui skirtoms malkoms ir medienos produktams.

Taip pat po svarstymo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektu pakeitimui, kuriuo siūloma tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autorinius atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių. GPM tarifas šioms pajamoms didinamas nuo 15 iki 20 proc.

Seimas po svarstymo taip pat pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma 10 proc. didinti akcizą etilo alkoholiui. Pagal svarstomus pakeitimus akcizo tarifas etilo alkoholiui didėtų nuo 1 665,04 iki 1 832 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Tiesa, parlamentaras Justas Džiugelis Seime įregistravo rezoliucijos projektą dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos keitimo, finansavimo didinimo ir biudžeto projekto tvirtinimo, kurį pasirašė visų opozicinių Seimo frakcijų seniūnai. Rezoliucija siūloma savaitei, iki šių metų gruodžio 18 d., nukelti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimą.

Kaip ELTA jau rašė, pirmas biudžeto projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyko lapkričio 22 d., antras – gruodžio 6 d. Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Daug kritikos projektui, kaip įprasta, liejosi iš opozicijos. Konservatoriai siūlė rezoliuciją, siūlydami Seimo vadovybei ir Vyriausybei stabdyti biudžeto projektų svarstymą Seime, kol Vyriausybė ir atitinkami Seimo komitetai nepateiks Seimui rezoliucijoje įvardintos statistinės informacijos, artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų tendencijų ir atitinkamų teisės aktų projektų. Konservatoriai biudžeto svarstymą norėjo išbraukti ir iš ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Frakcijos atstovai sakė, kad taip būtų atsižvelgta į padėtį dėl streikuojančių mokytojų.

Vyriausybė pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė, kad būtų atsižvelgta į kai kuriuos Seimo narių pateiktus siūlymus dėl kitų metų biudžeto projekto. 

Vyriausybės nutarimu pritarta parlamentaro Ramūno Karbauskio siūlymui skirti 1 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

Pritarta Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui padidinti Kultūros ministerijai numatomus skirti asignavimus profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams kompensacinėms išmokoms išmokėti 207 tūkst. eurų.

Pritarta Seimo narės Ritos Tamašunienės siūlymui padidinti numatomus skirti asignavimus tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms finansuoti 200 tūkst. eurų.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Pritarta Seimo nario Mindaugo Puidoko siūlymui padidinti Vytauto Didžiojo universitetui numatomus skirti asignavimus 91 tūkst. eurų.

Pritarta Seimo nario Roberto Šarknicko pasiūlymui sumažinti Kultūros ministerijai planuojamus skirti asignavimus 2019 m. išlaidoms 100 tūkst. eurų, juos skirti Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai asignavimams išlaidoms. 

Iš dalies pritarta kai kuriems kitiems parlamentarų pasiūlymams: Seimo narių Aušros Papirtienės ir Arūno Gelūno siūlymams padidinti 10 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomus asignavimus 6,6 mln. eurų. 

Iš dalies pritarta Seimo narių Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos, Arvydo Anušausko ir kitų pasiūlymui padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatomus skirti asignavimus turtui įsigyti 1 mln. eurų. Taip pat V. Bako siūlymui padidinti Valstybės saugumo departamentui numatomus skirti asignavimus išlaidoms 1 mln. eurų. Seimo narių R. Baškienės, Irenos Degutienės, Gedimino Kirkilo ir kitų pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus darbo užmokesčiui 300 tūkst. eurų. 

Kairėje – 3-ieji Seimo rūmai. Slaptai.lt nuotr.

Kitai daliai parlamentarų siūlymų Finansų ministerija siūlė nepritarti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 01:00

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis susirūpino dėl Lietuvos žiniasklaidoje formuojamo neigiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvaizdžio. Todėl Agnės Širinskienės vadovaujamai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai jis siūlo ištirti, „kas finansuoja ir organizuoja straipsnių ir žinučių (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas D. Trumpas ir jo vykdoma politika, sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje“. 

Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs P. Gražulis taip pat siūlo komisijai „ įvertinti sistemiškos ir nuoseklios JAV prezidento D. Trumpo ir jo politikos juodinimo kampanijos daromą žalą Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams.„

P. Gražulis mano, kad būtina parlamentinį tyrimą išplėsti, įtraukiant ir galimą neteisėtą poveikį žiniasklaidai, kuri, anot jo, „galėjo būti sąlygojama tam tikrų suinteresuotų grupių ar Lietuvai nedraugiškų valstybių, kad būtų trukdoma Lietuvos strateginiams interesams pakertant pasitikėjimą NATO bei JAV įsipareigojimais“. 

Kaip pastebi P. Gražulis, pastaruoju metu pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse sistemingai, nuosekliai pasirodo straipsniai ir žinutės (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas JAV prezidentas D. Trumpas. 

„Iš JAV prezidento tyčiojamasi, jis pozicionuojamas kaip kvailas, pasitikėjimo nenusipelnantis asmuo, taip siekiant įnešti Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą pagrindiniu NATO partneriu ir jo įsipareigojimais ginti Lietuvą agresijos atveju. Akivaizdu, kad juodinimo kampanijos sistemiškumas ir nuoseklumas neatsiranda pats savaime“, – pastebi P. Gražulis. 

Anot jo, JAV yra pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą.

„Akivaizdu, jog ir JAV prezidentas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas. Lietuvos strateginis ir esminis interesas (numatytas tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės programoje) – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinę integraciją. Akivaizdu, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės (tarp jų Rusija) suinteresuotos kelti įtampas tarp JAV ir Lietuvos, mažinti pasitikėjimą NATO bei kelti abejones, jog agresijos prieš Lietuvą atveju bus vykdomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis“, – savo pasiūlymą praplėsti tyrimą argumentuoja P. Gražulis. 

Lapkričio 15 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, leisiančiam galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį. Tačiau tai dar negalutinis sprendimas, nes šio projekto dar laukia priėmimo stadija. 

Komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), primena ELTA.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

Nors Seimo opozicijai nepatinka toks „komisijų festivalis“, ji irgi turi pasiūlymų dėl tyrimo praplėtimo. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragina tirti ir galimą Rusijos verslo ir politikų įtaką Lietuvai. Komisijai jis siūlo pasidomėti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-17

Pats mažiausias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas nesiėmė įstatymu sureguliuoti šunų, kačių lojimo ir kniaukimo.

Antradienį parlamentarai nepritarė Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro pateiktam jau penktam Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantui. Šiuo dokumentu buvo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą.

Už įstatymo pataisas balsavo tik 23 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai. Projektas galutinai neatmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Įstatymo pataisas pateikęs P. Čimbaras pastebėjo, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal šunų skaičių. „Kai kurie gyvūnų savininkai piktnaudžiauja tuo, kad šiuo metu triukšmas gyvūnams negalioja“, – sakė P. Čimbaras.

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis sutiko, kad problema egzistuoja, nes yra ir tokių atvejų, kai žmonės dėl triukšmo yra priversti parduoti butą, nes negali jame gyventi.

Tačiau Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai buvo neaišku, kaip pavyks įgyvendinti įstatymą, jis baiminosi, kad „po šunų problema neiškiltų dar daugiau problemų“.

Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama“ Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pagal tobulinti iniciatoriams grąžintą projektą, „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.“

Atsižvelgiant į gyventojos Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją įstatymo pataisas parengęs P. Čimbaras siūlė įteisinti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Pagal siūlytą projektą, „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.

Buvo siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau joms nepritarus augintiniai ir toliau galės loti ir kniaukti ne pagal įstatymą, o kaip prigimtis lėmė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 06:00

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės siūlymą praplėsti tyrimo ribas, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma vertina kaip kovą prieš politinius konkurentus. 

Seimo laikinajai tyrimo komisijai vadovaujanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Reaguodamas į tai J. Razma Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą, kuriame siūlo akcentuoti valdančiųjų ketinimus kovoti „prieš politinius konkurentus pasinaudojat Laikinosios tyrimo komisijos teikiamomis politikavimo galimybėmis ir siekti, kad opozicijos Seime atstovams ateityje nebekiltų net mažiausias noras kreipimaisi į Konstitucinį Teismą stabdyti žalingus antikonstitucinius Seimo valdančiosios daugumos priimtus teisės aktus ar priekaištauti dėl valdančiųjų politikų neteisėtų poveikių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“.

J. Razma taip pat pažymi, kad viešojoje erdvėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovai „politiškai tikslingai paskleidė informaciją apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė A. Širinskienė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

A. Širinskienė siūlo į nutarimą įrašyti, kad „viešojoje erdvėje taip pat pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams, dėl ko kilo pagrįstos abejonės, jog ir 2016-2020 m. kadencijos Seime yra galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politiniams procesams, valstybės institucijoms ar tarnautojams priimant sprendimus, apraiškos“.

Kaip primena ELTA, darbą pradėjusi laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. 

Tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

Ketvirtadienio, lapkričio 1-osios, rytą atsidarę savo darbinius elektroninius paštus dalis Seimo narių liko nemaloniai nustebę – per naktį „prikapsėjo“ keli tūkstančiai neaiškaus pobūdžio laiškų. Tikima, kad tai – koordinuota kibernetinė ataka, skelbia DELFI.lt.

„Mano vakar paskelbtas šūkis – Visų šalių čeburaškos vienykitės – pasiekė reikalingas ausis. Antra čeburaškų ataka: per naktį 5454 laiškai – visomis pasaulio kalbomis į darbinį paštą. Elektroninis paštas visas užspamintas. Spėju, Seimo filtrai eilinį kartą nesuveikė ir kiberataka pavyko. Tikrai pasiruošę joms per rinkimus?“ – savo paskyroje rašė Arvydas Anušauskas.

Netrukus politikas savo įrašą papildė – esą ataka buvo koordinuota ir nutrūko savaime – baigėsi paryčiais apmokėto užsakymo laikas.

A.Anušausko žiniomis, kibernetinę ataką patyrė ribotas politikų ratas – Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius ir Linas Linkevičius.

„Keli kolegos Seimo nariai pasidalino žinutėmis apie atakas į jų elektroninį paštą. Tas pats ir man. Tūkstančiai tokių laiškų iš po nakties. Todėl, jei kas nors man siuntėte laišką lrs adresu, atsiprašau, galiu būti ir nepastebėjusi“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.

Kibernetinės atakos taikiniu naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį tapo ir naujienų portalas DELFI.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-01

Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis viešai kreipiasi į premjerą Saulių Skvernelį, prašydami paaiškinti, kodėl jis nusprendė nedalyvauti labai svarbiame Lietuvai formate – Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų susitikime Osle.

„Šiandien Norvegijoje vykstančiame Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės premjerų susitikime Lietuva yra atstovaujama tik užsienio reikalų ministro lygiu. Tai iš principo yra labai blogas žingsnis diplomatijoje, reiškiantis nepakankamą atstovavimą bei prarastas galimybes tiesiogiai spręsti regionui ir mūsų valstybei svarbius klausimus kartu su kitais premjerais. Todėl kreipiamės į ministrą pirmininką prašydami paaiškinti, kas sutrukdė dalyvauti šiame susitikime bei ginti Lietuvos interesus tinkamu politiniu lygiu? Tokie susitikimai paprastai planuojami prieš daugelį mėnesių, todėl tiek premjerui, tiek jo sekretoriatui turėjo būti puikiai žinoma apie šį svarbų renginį gerokai iš anksto ir planai turėjo būti pakoreguoti atitinkamai“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

Pasak parlamentarų, pastarojo meto ministro pirmininko politiniai pasirinkimai dėl darbotvarkės jau pradeda kelti vis didesnį nerimą.

„Kai ministras pirmininkas vietoje Seimo specialiai sušaukto posėdžio jo veiklai aptarti pasirenka įmonių atidarymo šventes, tai parodo jo niekinamą požiūrį į Lietuvos parlamentą bei opoziciją. Tačiau kai jis neranda laiko ir galimybių susitikti su viso regiono ministrais pirmininkais, tai jau pradeda kenkti Lietuvos nacionaliniams užsienio ir saugumo interesams“, – teigė Ž. Pavilionis.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-29

Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria teisėsaugos institucijos raginamos įvertinti Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės veiksmus, „naudojant neteisėtai darytus pokalbių įrašus VTEK narių šantažui“.

Rezoliucijos projektą „Dėl daromo neleistino spaudimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir neteisėtų įrašų“ Seimo posėdžių sekretoriate penktadienį įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Rezoliucijos projekto autoriai ragina Seimo narius R. Karbauskį ir A. Širinskienę „nenaudoti Seimo narių mandatų neteisėtam VTEK šantažui ir pažymi, kad tokie veiksmai nedera su Seimo narių priesaika „sąžiningai tarnauti demokratijai“.

Dokumento projekte VTEK nariai raginami atsiriboti nuo Seimo narių R. Karbauskio ir A. Širinskienės iki šiol vykdyto šantažo ir toliau tęsti objektyvų Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės tyrimą. 

Teisėsaugos institucijos taip pat raginamos „nedelsiant imtis visų reikalingų baudžiamojo persekiojimo priemonių ir ryžtingai užkirsti kelią vis dažniau pasitaikančiam neteisėtam valstybės pareigūnų ar tarnautojų pokalbių įrašinėjimui ir tokių įrašų naudojimui, šantažuojant valstybės pareigūnus ar institucijas“.

Dokumento projekte akcentuojama, kad VTEK privalo būti nepriklausoma nuo politikų įtakos ir apsaugota nuo politikų šantažo bei grasinimų susidoroti ar išformuoti visą VTEK. 

„Demokratinėje valstybėje yra visiškai nepriimtina slaptos, neteisėtos pokalbių įrašymo aparatūros įrengimas valstybės institucijose ir taip įrašytų pokalbių naudojimas, siekiant sukompromituoti valstybės institucijas ir jų tarnautojus“,- sakoma rezoliucijos projekte. 

Ši projektą planuojama pateikti Seimui per opozicijos kitą savaitę šaukiamą neeilinį Seimo plenarinį posėdį.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19