Seimo narys R. Šarknickas skundžiamas etikos sargams. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę Ritą Tamašunienę dėl parlamentaro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Roberto Šarknicko kūrybinės veiklos.

Ji norėtų išsiaiškinti, ar šis parlamentaras nepažeidė Konstitucijos bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Seimo narys R. Šarknickas plenarinio posėdžio metu pristatinėja ir pardavinėja savo knygą „Šarkos sielos šauksmas“, Seimo narė G. Skaistė klausia, ar tokia veikla yra pateisinama priežastis praleisti plenarinį posėdį? Ji domisi, ar parlamentaras, pardavinėdamas knygas, nepažeidė ir Konstitucijos, kurioje numatoma, kad Seimo narys gali gauti atlygį tik už kūrybinę veiklą, tačiau ne už pardavimus.

„Visuomenėje dažnai kyla diskusijų dėl papildomo atlygio, kurį Seimo nariai gali gauti už kūrybinę veiklą, teisingumo, tačiau šis „valstiečių-žaliųjų“ nario R. Šarknicko atvejis – išskirtinis. Seimo narys ne tik praleidžia posėdį, kad pristatytų savo knygą, tačiau ją ir pardavinėja į susitikimą susirinkusiems gyventojams, ir tai pats viešai pripažįsta publikacijoje. Negana to, jokių sandorių su leidyklomis nedeklaruoja, nors knyga išleista dar 2015 m. Manau, kad šiuo atveju Seimo Etikos ir procedūrų komisija, į kurią kreipiausi, turėtų išsiaiškinti ir pateikti išvadas, ar R. Šarknickas nepažeidė Konstitucijos ir ar knygos pardavimai iš tiesų yra pateisinama priežastis praleisti tiesioginį savo darbą“, – pažymėjo G. Skaistė.

TS-LKD narė taip pat prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti ir pateikti išvadą, ar R. Šarknickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, nedeklaruodamas dar 2015 m. išleistos, o pernai kitos leidyklos perleistos knygos sandorių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.31; 02:00

Klausimų daugiau nei atsakymų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kartu su frakcijos nariu Laurynu Kasčiūnu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar Seimo nario Naglio Puteikio pasisakymai apie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) naujienų tarnybos direktorių Audrių Matonį nepažeidžia Seimo nario ir valstybės tarnautojo etikos reikalavimų.

Parlamentarų teigimu, kreipimąsi paskatino tai, kad N. Puteikis pasisakydamas ėmė lyginti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Naujienų tarnybos direktorių Audrių Matonį su Rusijos propagandistu Dmitrijumi Kiseliovu, nes esą abu jie transliuoja vienpusiškus reportažus ir neišklauso kitos pusės nuomonės.

„Jūs turbūt nežinote geriausio Lietuvos propagandisto, lietuviško D. Kiseliovo, t. y. A. Matonio parengtų siužetų, kuriuose yra vienos pusės nuomonė, nepateikiant antros“, – kalbėjo N. Puteikis.

Tokią mintį N. Puteikis išsakė sausio 12 d. Seimo posėdyje svarstant nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.

Parlamentaro L. Kasčiūno teigimu, „tokiais ad hominem pareiškimais ir melagingais kaltinimais Seimo narys N. Puteikis diskredituoja visą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą ir sustiprina įtarimus, kad prisidengiant siekiu skaidrinti nacionalinio transliuotojo veiklą, gali būti mėginama perimti LRT ir jo kuriamų laidų turinio kontrolę. Tačiau pažymėtina, kad šis parlamentinis tyrimas jokiu būdu negali ir neturi būti nukreiptas į LRT ir jo kuriamų laidų kontrolę bei atskirų žurnalistų kritiką. Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas privalo būti išlaikytas“.

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nario N. Puteikio pareiškimai turi tyčios ir recidyvo požymių, nes tokius melagingus kaltinimus jis kartoja ne vieną ir ne du kartus. Pavyzdžiui, 2018 m. sausio 8 d. tiesiogiai transliuotoje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nuoga tiesa“, N. Puteikis, be kita ko, nepagrįstai kaltino LRT Naujienų tarnybos direktorių A. Matonį prekyba poveikiu. Savo melagingiems teiginiams pagrįsti Seimo narys pateikė klaidinančią ir melagingą informaciją apie LRT televizijos laidos „Panorama“ rengtus siužetus apie planus statyti Trakuose autobusų stotį ir su tuo susijusias teisines aplinkybes. Šiuos siužetus Visuomenės informavimo etikos komisija ir Žurnalistų etikos inspekcijos tarnyba įvertino kaip nepažeidusius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų“, – sako G. Landsbergis.

Pasak parlamentarų, N. Puteikis nepateikė jokių konkrečių faktų ir argumentų savo teiginiams pagrįsti, todėl jo išsakyti kaltinimai yra vertintini kaip visuomenės klaidinimas ir šmeižtas, už kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Kaip primena kreipimosi autoriai, pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.16; 05:17

Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako galimų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.

„Viešojoje erdvėje Bakas, kalbėdamas apie NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose naudojamos saugos sistemos, mane apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, kuriam iškelta byla, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę, savo pasisakymu darė spaudimą NSGK nariams“, – teigia A. Butkevičius.

Pasak jo, yra ir kitų aplinkybių, kurios kelia abejones dėl V. Bako elgesio etikos.

„Rengiant liudytojų apklausą NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime tik aš ir buvęs ministras Rimantas Sinkevičius buvome apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Visi kiti liudytojai buvo apklausiami uždaruose posėdžiuose, – sako A. Butkevičius. – Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš, kaip buvęs susisiekimo ministras, buvau pakviestas liudyti, tuo metu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius, su rusiška saugos valdymo sistema susijusius, sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą, apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant ministrui Eligijui Masiuliui“.

Pasak A. Butkevičiaus, visa tai rodo, kad komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.

„Seimo narys Bakas viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu. Jo teiginiai neturi jokio pagrindo, diskredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja viso Seimo priimtą sprendimą dėl mano darbo NSGK. Remiantis Seimo statutu, sprendimą dėl nusišalinimo galiu priimti tik aš pats arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau ne NSGK pirmininkas. Toks elgesys meta man „šešėlį“, menkina mano reputaciją, neatitinka etikos principų“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Atsižvelgiant į tai, A. Butkevičius prašo įvertinti, ar Seimo nario V. Bako pasisakymai ir veiksmai yra etiški ir ar neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 00:05

Gautą pranešimą dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio elgesio Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė perduoti nagrinėti savireguliacijos principu veikiančiai Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (SEPK).

Teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų vertinti Seimo narių veikos atitiktį Politikų elgesio kodeksui, Seimo Statutui ar pareigą nusišalinti įtvirtinančioms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Šis teisės aktas numato išimtį, kad šią pareigą apibrėžiančios jo nuostatos (11 straipsnis) Seimo nariams taikomos tiek, kiek viešųjų interesų viršenybės neužtikrina Seimo narių veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Seimo narių prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti reglamentuoja Seimo statutas (18 straipsnis). Iškilus interesų konfliktui, Seimo nariai privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei SEPK ir VTEK rekomendacijos. Statute taip pat įtvirtinta, kad SEPK prižiūri, kaip laikomasi šio bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo Statuto reikalavimų, SEPK turi teisę atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą.

Atsiųstame pranešime Kultūros ministerija teigia, kad politikas galbūt pažeidžia Politikų elgesio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Esą Seimo narys galbūt nenusišalina įstatymo nustatyta tvarka, daro įtaką dėl lėšų skyrimo organizacijoms, kurioms priklauso, daro įtaką renkant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą, tinkamai nedeklaruoja privačių interesų ir kt.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.09; 02:00

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti Seimo nario Antano Matulo elgesį. Pareiškime prašoma įvertinti parlamentaro viešojoje erdvėje skleidžiamus kaltinimus SAM dėl neva neskaidrios veiklos.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais Nendrė Černiauskienė aiškino, kad ministerijai skiriant didelį dėmesį korupcijos prevencijai ir skaidrumo siekimui neliko nepastebėti ir A. Matulo teiginiai apie neskaidrius procesus tiek ministerijoje, tiek organizuojant ir vykdant konkursą į Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus ir kitų įstaigų pareigas. „Tai yra šmeižtas, kuris, manome, galimai turi konkrečių tikslų“, – pabrėžė N. Černiauskienė.

Jos teigimu, yra išsaugoti visi vykusio konkurso į VLK vaizdo ir garso įrašai, taip pat ir komisijos pasitarimas vertinant kandidatus. Konkurse dalyvavo ir nepriklausomi stebėtojai, todėl sprendimas paskirti Jūratę Sabalienę į VLK vadovo pareigas buvo pagrįstas visos komisijos bendra nuomone ir vertinimu.

„Manome, kad toks Seimo nario A. Matulo elgesys skleidžiant visuomenę klaidinančią informaciją, tikėtina, dėl labai asmeninių priežasčių, diskredituoja tiek ministeriją, tiek Seimą, kenkia visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba bei neatitinka politikui keliamų elgesio reikalavimų. Todėl siekdami apginti viešąjį interesą ir išsklaidyti abejones, kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar toks elgesys dera Seimo nariui“, – sako N. Černiauskienė.

Parlamentaras A. Matulas anksčiau yra tvirtinęs, kad konkursas vyko neskaidriai. Taip pat A. Matulas kalbėjo ir apie kitus korupcinius atvejus sveikatos sistemoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.26; 03:30

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Ramūno Karbauskio skundo, kuriuo prašoma tirti A. Kubiliaus, TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio ir Rasos Juknevičienės pasisakymus Seimo salėje svarstant Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudarymą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui R. Karbauskiui nepatiko, kad TS-LKD frakcijos nariai savo pasisakymuose kritiškai vertino jo ir jo vadovaujamos partijos veiksmus bei pasiūlymus, susijusius su VRK sudarymo nutarimu birželį.

„Noriu priminti, kad Konstitucijos 62 straipsnyje yra nustatyta: „Seimo narys už balsavimus ir kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.“ Mano įsitikinimu, tiek R. Karbauskio skundas Etikos ir procedūrų komisijai dėl mūsų pasisakymų, tiek Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas tirti šį skundą yra specifinė Seimo narių persekiojimo už jų kalbas Seime forma, o tai griežtai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl prašau ištirti ir įvertinti Seimo nario R. Karbauskio veiksmus, skundžiantis dėl kitų Seimo narių pasisakymų Seime, ir nustatyti, ar juose nėra Seimo narių persekiojimo dėl jų kalbų Seime požymių“, – teigė A. Kubilius.

Parlamentaras taip pat prašo ištirti, ar Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendime tirti ir svarstyti Seimo nario R. Karbauskio skundą dėl kitų Seimo narių pasisakymų nėra šių Seimo narių persekiojimo dėl jų pasisakymų Seime požymių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.19; 00:30

Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Bronislovas Matelis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių žinių, kad Seimo narys Artūras Skardžius esą tarėsi su Seimo nariu Ramūnu Karbauskiu dėl Seimo Antikorupcijos komisijos veiklos ir jos pirmininko Vitalijaus Gailiaus pozicijos. 

Politinė korupcija

Šiuo metu Seimo Antikorupcijos komisija atlieka tyrimą dėl Artūro Skardžiaus šeimos narių interesų energetikos sektoriuje.

Seimo nariai prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pradėti tyrimą ir apklausti Seimo narius Ramūną Karbauskį, Artūrą Skardžių ir Vitalijų Gailių, ar pirmieji du asmenys nedarė spaudimo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui dėl šio šiuo metu vykdomo tyrimo rezultatų.

Taip pat Seimo nariai ragina komisiją apklausti Seimo narius R. Karbauskį ir A. Skardžių, ar jie privačiuose pokalbiuose neaptarinėjo būsimo Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo likimo ir ar nebuvo aptariama išankstinė sąlyga, kad Seimo narys Vitalijus Gailius liks savo pozicijoje tik su sąlyga, jei Seimo Antikorupcijos komisija nutars, kad Seimo narys Artūras Skardžius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

„Raginame apklausti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį, ar jis viešai spaudė Seimo narį Vitalijų Gailių palikti Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją, už tai žadant palikti jį Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo pozicijoje“, – sako kreipimosi iniciatoriai.

korupcija_pazaboti
Kaip pažaboti korupciją?

Taip pat prašoma komisijos į tyrimą įtraukti Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūną Andrių Palionį ir apklausti jį, taip pat galimai kitus koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija sutartį pasirašiusius Seimo narius. A. Maldeikienė ir B. Matelis siūlo išsiaiškinti, ar šis Seimo narys (ar nariai) šių metų rugsėjo mėnesį vykusiose derybose dėl koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nepradėjo šiuo metu vykdomo Mindaugo Basčio apkaltos proceso ir tyrimo dėl Artūro Skardžiaus veiklos vilkinimo ir galimo nutraukimo kaip išankstinės sąlygos Socialdemokratų partijos frakcijos prisijungimui prie „valstiečių“ koalicijos.

„Šie klausimai yra esminiai Seimo, kaip institucijos, prestižui. Prašome įvertinti, ar šie politikų veiksmai yra priimtini Valstybės politikų elgesio kodekso visa imtimi, konkrečiai, ar jie dera su jame išdėstytais teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, nesavanaudiškumo ir nešališkumo principais“, – sako A. Maldeikienė ir B. Matelis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.29; 06:30

Naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Jau rugsėjo 10-ąją po ilgų, tačiau neoficialių, atostogų Seimas grįš į plenarinių posėdžių salę. Šįkart parlamentarams nepasisekė: rugsėjo 10-oji bus sekmadienis.

Tačiau net Konstitucijoje įtvirtinta, kad būtent šią dieną prasideda rudens sesija. Kadangi daugiau nei prieš du dešimtmečius visa Tauta pritarė Konstitucijai, net ir ne itin patogius sau jos straipsnius parlamentarai vengia keisti. Pernelyg būtų rizikuojama reitingais.

Seimas yra susikūręs statutą, pagal kurį gyvena ir kuris nėra įstatymas, todėl jo viso ar atskirų dalių net šalies vadovas negali vetuoti. O jame iki šiol išlikę daugybė parlamentarams patogių nuostatų. Pagrindinė – kad „tarp eilinių Seimo sesijų PAPRASTAI daroma komiteto darbo vieno mėnesio pertrauka“.

Sunku atkapstyti, kas pasiūlė į nuostatą įrašyti žodelytį „paprastai“, tačiau jis Seimo nariams labai palengvino gyvenimą. Didžiąją vasaros dalį plenariniai posėdžiai nevyksta, tačiau reikėtų rinktis į komitetų posėdžius, kurie nevyktų tik vieną mėnesį.

Tačiau tas žodelis „paprastai“ atvėrė galimybę ir nesirinkti, kuo komitetai mielai pasinaudojo ir šią vasarą. Aktyviau rinkosi tik vienas kitas.

Šios kadencijos Seimas darbą pradėjo akcentuodamas, kad bus baigta su parlamentarų privilegijomis. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad teuždrausta mokesčių mokėtojų pinigais mokėti už automobilių nuomą. O minėta nuostata dėl komitetų darbo buvo „pražiūrėta“.

Pagalvokime, kas būtų, jei ir kituose teisės aktuose būtų tokių neapibrėžtų nuostatų, kurias galima įvairiai interpretuoti. Pavyzdžiui, įstatyme būtų numatyta, kad „paprastai“ pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Tokiu atveju įmonės net ir nuo milijoninių pelnų galėtų mokėti 10,5, o gal net ir nulį procentų. Vargu ar atsirastų daug savanorių solidžiau papildyti šalies biudžetą.

Arba, pavyzdžiui, gal į Baudžiamąjį kodeksą įrašykime, kad už kyšininkavimą „paprastai“ yra baudžiama? Atspėkime, ar tokiu atveju už kyšio ėmimą sėstų bent vienas įtakingesnis valdininkas ar politikas (tiesa, ir šiuo metu tai retas dalykas). Geriausiu atveju būtų nubaustos smulkios žuvelės.

Tikslumas teisės aktuose yra būtinas, kad būtų išvengta nesusipratimų, kad būtų užkirstas kelias interpretacijoms, kuriomis gudročiai galėtų išvengti mokesčių, bausmių ir t.t. Ir kad parlamentarai, kurie sau niekaip nenori pasitvirtinti oficialių atostogų, negalėtų kaip niekur nieko atostogauti. Ir dar gauti už tai pinigus.

Taip, jei parlamentarų atostogos būtų įteisintos, jie, kaip ir visi dirbantieji, gautų atostoginius. Tačiau atostogų laikotarpiu negautų lėšų, skirtų parlamentinėms išlaidoms. O dabar gauna net ir tokiu atveju, jei akivaizdžiai jokios parlamentinės veiklos nevykdo ir net nesigėdija tuo pasigirti, kraudami nuotraukas iš egzotiškų kraštų į socialinius tinklus.

Spalio pabaigoje Seimo Etikos ir procedūrų komisija paviešins suvestines, kaip kiekvienas parlamentaras liepos-rugsėjo mėnesiais leido lėšas, skirtas parlamentinėms išlaidoms. Labai sunku patikėti, kad tos išlaidos bus keliskart mažesnės, nors turėtų. Veikiausiai įvairiausias išlaidas deklaruos ir tie, kurie puikavosi, kad vasarą leido po palmėmis, kurios Lietuvoje šiaip jau neauga.

Dėl tų išlaidų būtų galima nepriekaištauti, jei parlamentarai bent jau būtų rinkęsi į komitetų posėdžius. Tačiau nesirinko. Lyg jau sugalvoti vaistai nuo visų Lietuvos problemų, lyg Vyriausybė ir kitos institucijos dirba be priekaištų ir jau nebereikia parlamentinės kontrolės.

Komentaro autorėNaujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė.

2017.09.09; 05:00

Seimo Etikos ir procedūrų komisija mano, kad Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius tinkamai deklaravo visus sandorius, kuriuos privalo deklaruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 

Seimo narys Artūras Skardžius

Tačiau, komisijos nuomone, parlamentaras, nors neprivalėjo, bet galėjo deklaruoti ir žemės, ant kurios pastatyta vėjo jėgainė, subnuomos santykius.

„Mūsų komisija, įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad galėjo kilti interesų konfliktas subnuomojant žemę. (…) Taip pat noriu pažymėti, kad nėra nustatyta, jog Seimo nariai ar valstybės tarnautojas privalo subnuomos santykius deklaruoti, nes jie jiems gali būti ir nežinomi“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė.

Etikos sargai rekomendavo Seimo nariui Artūrui Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika.

„A. Skardžius iš tiesų nedalyvavo balsavimuose, jis nusišalindavo tiek komiteto, tiek Seimo posėdžių metu sprendžiant klausimus, susijusius su vėjo jėgainių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu. Jis elgėsi tinkamai ir mes taip pat rekomenduojame jam ir ateityje nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetikos klausimų svarstymu, neteikti pataisų ir siūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką“, – sakė R. Tamašunienė.

Žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija, kad Seimo narys A. Skardžius galimai proteguoja jo šeimai priklausančios žemės nuomininkų interesus valdžios institucijose ir galimai gauna iš to naudos.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį atvykęs A. Skardžius sakė, kad tai „išgalvota, netikra žinia“. „Tai melaginga žinia, kurią aš skundžiu teismui“, – sakė A. Skardžius, manantis, kad taip yra siekiama sumenkinti jo, kaip politiko, įvaizdį.

Politikas tvirtino, kad jokių korupcinių įstatymų projektų dėl vėjo energetikos niekada neteikė, o jo teikti pasiūlymai susiję su viešojo intereso gynimu.

„Aš neteikiu jokių korupcinių įstatymų“, – tvirtino politikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai nenumato pareigos deklaruoti subnuomos santykius.

„Deklaruoti, kas yra subnuomininkai mano žmonos nuomojamos žemės nuomininko, to nenumato Lietuvos įstatymai, nuomininkas neturi pareigos informuoti žemės savininką. (…) Tai neužsiiminėkime tokiomis interpretacijomis, tai yra neteisinis procesas. Jeigu bus reglamentuota, bus nustatyta tvarka, kad apie subnuomininkus, apie jų akcininkus privaloma pranešti, tai turi būti numatyta sutartyse, tada ir Seimo nariai deklaruos. Tai būtų tas pats, kai, pvz., išnuomojus pastatą, viešbučiui deklaruoti viešbučio gyventojus“, – žurnalistams aiškino A. Skardžius.

Šių metų birželio 20 d. Seimas priimdamas protokolinį nutarimą pavedė Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.

Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turėjo nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas Seime svarstant klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.

Seimas pavedė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.31; 05:00

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal Seimo nario Kęstučio Pūko skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai panaikinti savo išvadą. K. Pūkas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2017-04-26 išvadą. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.

Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad buvo pateikęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai 5 skundus dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos padarytų Seimo statuto, Konstitucijos, Valstybės politikų elgesio kodekso ir Konstitucinio Teismo nutarimų pažeidimo.

Pasak K. Pūko, Seimo specialioji tyrimo (apkaltos) komisija neleidžia pareiškėjui bei jo gynėjams dalyvauti apkaltos komisijos posėdžiuose, teikti paaiškinimų, girdėti apklausiamus liudytojus, susipažinti su bylos medžiaga. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017-04-26 išvadoje konstatavo, kad ji jokių pažeidimų K. Pūko atžvilgiu nenustatė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija sprendimą šioje administracinėje byloje skelbs birželio 29 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 01:00

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turėtų imtis parlamentaro Artūro Skardžiaus veiklos tyrimo ir nustatyti, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, proteguodamas vėjo verslininkų interesus, mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas. 

Vėjo jėgainės

Parlamentaro teigimu, tai taip pat atveria galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tyrimui dėl galimos prekybos poveikiu, kurios rezultatas – Seime priimti vėjo energetikos verslui palankūs sprendimai ir iš to paties verslo gautos pajamos.

Taip A. Anušauskas nutarė reaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Seimo narys Artūras Skardžius kasmet galimai gauna dešimtis tūkstančių eurų iš energetikos verslininkų, kurių interesus gina Seime. Remdamasis 15min. atlikto tyrimo duomenimis, parlamentaras sako, kad A. Skardžius vėjo verslininkams nuomoja jam Šilutės rajone priklausantį žemės sklypą, kuriame stovi vėjo jėgainių parkas, ir gauna gerokai didesnę nuomos kainą nei šalia esančių sklypų savininkai. A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad A. Skardžius aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, susijusius su elektros energija ir atsinaujinančiais ištekliais.

Seimo narys Artūras Skardžius

„Šiuo metu būtent dėl priešiškos A. Skardžiaus pozicijos yra vilkinamas dabartinės tvarkos dėl jėgainių statybos, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino kaip ydingą ir sudarančią prielaidas korupcijai, pataisų priėmimas“, – sako parlamentaras.

Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Anušausko nuomone, tokie atvejai atskleidžia „vis dar neįveikiamas potencialios korupcijos džiungles, žemina Seimo autoritetą bei kelia dar didesnį visuomenės nepasitikėjimą valdžia“.

Tuo tarpu Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario Artūro Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08:00

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti galimai neteisėtą Seimo nario pažymėjimo panaudojimą.

Praėjusią savaitę po parlamentarų registracijos skandalo į etikos sargus su tokiu prašymu kreipėsi Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo „valstiečiai“ neįžvelgia jokio kriminalo tame, kad Seimo narė Agnė Širinskienė prieš Seimo plenarinį posėdį užregistravo dar neatėjusius į salę du savo kolegas – frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį ir parlamentarą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Jų manymu, tai daugiau techninis veiksmas, kurį įvertins Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

„Mes nei balsavome, nei registravomės balsavimui, nei ruošėmės balsuoti, nei posėdis vyko. (…) Čia nėra jokio kriminalo ir jokios problemos. Tiesiog laukiame Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo“, – praėjusią savaitę, ketvirtadienį, žurnalistams sakė R. Karbauskis.

A.Veryga irgi sako, kad tai buvo techninis veiksmas. „Tai yra perduota Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ir ji įvertins, ar mes padarėme kažką, ko nereikėjo daryti“, – sakė A. Veryga, primena ELTA.

Kolegas parlamentarus užregistravusi A. Širinskienė pakartojo tą patį.

„Buvo atliktas tam tikras techninis veiksmas, padedant Seimo nariams užsiregistruoti, bet jokiu būdu nebalsuojant. Etikos ir procedūrų komisija atliks tyrimą ir aš bendradarbiausiu su komisija“, – sakė A. Širinskienė.

Tuo tarpu „tvarkiečiai“ pareiškė, kad inicijuoja apkaltos procedūras Seimo nariams A. Širinskienei, A. Verygai, R. Karbauskui.

Apie tai trečiadienį spaudos konferencijoje ketina informuoti Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis ir Seimo narys Rimas Andrikis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 11:52

Dėl nuslėpto Ramūno Karbauskio turto ir galimo interesų konflikto kreiptasi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją bei VMI.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Gabrielius Landsbergis ir Andrius Kubilius kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydami atlikti išsamų mokestinį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko R. Karbauskio patikrinimą, siekiant nustatyti, ar yra daugiau nedeklaruoto ir slepiamo Seimo nario turto, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse.

Opozicijos atstovai taip pat kreipėsi ir į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar pateikdamas nepilną turto deklaraciją, R. Karbauskis nepažeidė Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų? Taip pat prašoma nustatyti, ar toks politiko veikimas negali būti traktuojamas, kaip rinkėjų apgaudinėjimas?

„Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog R. Karbauskis, prieš rinkimus deklaravęs aukščiausius skaidrumo ir atskaitingumo standartus, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė nepilną turto ir pajamų deklaraciją bei tokiu būdu nuo rinkėjų nuslėpė informaciją apie Ispanijoje turimą didelės vertės nekilnojamą turtą ir šios šalies bankuose paimtas paskolas, kreipėmės į VMI dėl išsamaus mokestinio patikrinimo ir Seimo etikos sargus prašydami įvertinti tokį Seimo nario elgesį bei išsiaiškinti, ar tikrai daugiau niekas neslepiama nuo visuomenės“, – teigė G. Landsbergis.

2017.02.07; 08:51

naglis_puteikis

Naglis Puteikis nuo 2004-ųjų metų – aktyviojoje politikoje. Ne vienerius metus vadovauja Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriui. Nuo 2007-ųjų išrinktas Klaipėdos miesto tarybos nariu. Šiandien – Seimo narys. Visuomenės aktualijų portalą Slaptai.lt domina konflikto su STT vadovybe priežastys.

Ši tema mūsų portalui atrodo labai svarbi. Susidaro įspūdis, jog šiandien jau niekam neįdomu, ar, remiantis parlamentaro N.Puteikio žodžiais, Klaipėdos STT vadovybė iš tikrųjų dirba atmestinai. Visos Lietuvos institucijos sukoncentravusios savo dėmesį tik į tai, ar N.Puteikis turėjo teisę pavartoti vieną kitą aštresnį žodį, apibūdindamas STT pareigūnus. Bet juk valstybei labiausiai rūpėti turėtų šios painios istorijos esmė: ar tikrai uostamiesčio STT skyrius deramai neatlieka savo pareigų, o jei netinkamai atlieka – tai kodėl? Parlamentarą Naglį PUTEIKĮ kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Parlamentaras Naglis Puteikis: “Net neabejoju – jie sieks mane pasodinti į kalėjimą”“

adomenas_mantas

Kai Konstitucinis Teismas paskelbė savo sprendimą dėl Šeimos koncepcijos, kur voliuntaristiškai, neatsižvelgdamas į teisinius argumentus ir Konstitucijos vidinę darną, iškreipė konstitucinę šeimos sampratą, įvesdamas teisinį kentaurą – “kitokios negu santuokos pagrindu sukurtos šeimos” sąvoką – tuomet būtent susirūpinimas Konstitucija, siekis ją apginti, siekis atkreipti visuomenės dėmesį į grėsmes, kurias Konstitucijoje įtvirtintai tautos valiai savo sprendimu iškėlė Konstitucinis teismas, vertė aiškiai įvardyti šių veiksmų tikrąją prigimtį.

Continue reading „Kas iš tiesų pažeidžia politiko etiką?“