Parlamentaras Naglis Puteikis: “Net neabejoju – jie sieks mane pasodinti į kalėjimą”


Print

Naglis Puteikis nuo 2004-ųjų metų – aktyviojoje politikoje. Ne vienerius metus vadovauja Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriui. Nuo 2007-ųjų išrinktas Klaipėdos miesto tarybos nariu. Šiandien – Seimo narys. Visuomenės aktualijų portalą Slaptai.lt domina konflikto su STT vadovybe priežastys.

Ši tema mūsų portalui atrodo labai svarbi. Susidaro įspūdis, jog šiandien jau niekam neįdomu, ar, remiantis parlamentaro N.Puteikio žodžiais, Klaipėdos STT vadovybė iš tikrųjų dirba atmestinai. Visos Lietuvos institucijos sukoncentravusios savo dėmesį tik į tai, ar N.Puteikis turėjo teisę pavartoti vieną kitą aštresnį žodį, apibūdindamas STT pareigūnus. Bet juk valstybei labiausiai rūpėti turėtų šios painios istorijos esmė: ar tikrai uostamiesčio STT skyrius deramai neatlieka savo pareigų, o jei netinkamai atlieka – tai kodėl? Parlamentarą Naglį PUTEIKĮ kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Jūs jau seniai kritikuojate Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyrių. Kodėl kritikuojate? Kokiais faktais remiatės?

Mano požiūris į uostamiesčio STT skyriaus vadovybę – kritiškas. Tokia nuomonė – ne iš piršto laužta. Daug kartų teko kreiptis į STT Klaipėdos skyrių. Tikrai ne vieną dešimtį sykių. Ir galiu drąsiai tvirtinti, jog STT Klaipėdos skyrius tinkamai neatlieka savo pareigų. Negina viešojo intereso. Negina visiškai. Negina net tada, kai sulaukia skundų iš politikų ar iš Kultūros paveldo departamento dėl galimų teritorinio planavimo dokumentų klastojimo. Teritorinio planavimo dokumentų klastojimas – viena iš populiariausių kyšio rūšių. Kas nori greitai ir geroje vietoje ką nors pastatyti, privalo duoti daug didelių kyšių. Įvairiose grandyse.

Beje, tokiais atvejais bandoma sutaupyti lėšų ignoruojant kai kurias privalomas procedūras. Sakykim, į svarstymus nekviečiant visuomenės atstovų. Arba kviečiant tik tuos visuomenės atstovus, kurie palankūs verslininkams.

Kiekvienas bandymas kreiptis į STT uostamiesčio skyrių baigdavosi niekuo. Arba vilkindavo, arba tyrimą atlikdavo vangiai, kol sueidavo senaties terminas. Arba visai nieko neatsakydavo. Tai – tipiškas STT Klaipėdos skyriaus veikimo stilius.

Tada Jūs pradėjote varstyti centrinės STT būstinės duris Vilniuje?

Bandymai kreiptis į centrinę STT būstinę Vilniuje parodė, jog STT vadovybė kažkodėl užtaria uostamiesčio STT pareigūnus. Jei norime išsiaiškinti, kaip iš tiesų dirba uostamiesčio STT, palyginkime jų veiklą, pavyzdžiui, su Panevėžio ar Šiaulių STT pareigūnų veikla. Skirtumas – akivaizdžiausias. Kontrastas rėžia akis. Jei šiauliečiai ir panevėžiečiai pagauna ir pačio aukščiausio rango kyšininkų, piktnaudžiautojų tarnybine padėtimi beveik visose valdiškose institucijose pradedant savivaldybėmis ir baigiant teismais, tai Klaipėdos STT pareigūnai, vaizdžiai tariant, nėra pagavę “stambių žuvų”.

O juk uostamiestyje darbo, logiškai mąstant, turėtų būti žymiai daugiau. Čia plaukioja žymiai “stambesnės žuvys” nei Šiauliuose ar Panevėžyje. Tad man įdomu žinoti, kodėl STT vadovybė, konkrečiai – ponas Žimantas Pacevičius, nesiima konkrečių priemonių? Atsakymo į šį klausimą iki šiol neturiu. Jei tik susiduriame su stambesne statybos bendrove, tai mūsų skundai atsimuša tarsi žirniai į sieną. Stambesnės statybos bendrovės – nepajudinamos kaip granito uola.

Seimo Etikos ir procedūrų komiteto posėdyje, pateikdamas savo paaiškinimus, Jūs minėjote atvejį, kai viena įmonė tik imitavo, jog išveža užterštą gruntą.

Taip, tas atvejis – skandalingas ir puikiai iliustruoja, kaip kas iš tiesų dirba. Žodžiu, viena įmonė privalėjo užterštą gruntą išvežti iš uosto teritorijos. Žmonės nufilmavo, kaip darbininkai kasa, pluša. Bet visuomenė tuo pačiu pastebėjo, jog surinkto grunto darbininkai niekur neišveža – tiesiog nuplukdo truputį į šoną ir suverčia atgal. Suverčia visai netoli tos vietos, kur buvo kasta. Žodžiu, tik apsimeta, kad užterštąjį gruntą išgabena. O juk lėšų šiems darbams gauta iš europinių fondų. Ir didelių pinigų. Kreipėmės į centrinę STT būstinę, nes kreiptis į uostamiesčio STT pareigūnus, mano supratimu, – beviltiška. Bet Vilniuje taip pat nieko nepešėme.

STT vadovybė nenorėjo priimti net Jūsų skundų?

Taigi… Atvažiuoju į STT priimamąjį Vilniuje. Paaiškinu, kodėl, būdamas klaipėdiečiu, kreipiuosi į Vilnių. Mano paaiškinimas – konkretus. Nepasitikiu uostamiesčio pareigūnais. Nes uostamiesčio STT darbuotojai, skirtingai nei šiauliečiai ir panevėžiečiai, nepagauna jokių stambių kyšininkų ir piktnaudžiautojų tarnybine padėtimi. Mano manymu, nesugauna ne dėl to, kad kyšininkų Klaipėdoje nėra, o dėl to, kad nenori gaudyti. 

Tačiau centrinės STT būstinės priimamojo darbuotojai atsisako iš manęs priimti dokumentus, atsisako oficialiai užregistruoti mano laišką. Man neoficialiai paaiškinama, jog STT gal ir galėtų sučiupti kyšininkų, tačiau tokia veikla beprasmiška, kadangi kyšininkavimu įtariami pareigūnai teismuose vis tiek bus išteisinti. Taigi Vilniuje iš manęs nenorėjo paimti surinktos medžiagos, nenorėjo atlikti net slaptojo tyrimo.

Po Jūsų primygtinių reikalavimų tyrimas vis tik buvo pradėtas, tačiau ne slaptas, o viešas, ir visa operacija tokiu būdu buvo sužlugdyta?

Būtent. Kai vis tik nenusileidau, kai savo laiškus atkakliai siunčiau ir paštu, ir registruotais laiškais, kai priverčiau pasirašyti, jog mano dokumentai priimti, tada sostinės STT pareigūnai šios temos ėmėsi. Bet permesdami uosto policijai. Žodžiu, atlikti tyrimą liepė pareigūnams, kurie neišmano seklių darbo specifikos. O čia reikėjo būtent seklių. Tereikėjo slapta stebėti, filmuoti, fiksuoti. Bet STT pasirinko priešingą kelią. Pasirinko niekur nevedantį kelią – ėmėsi viešo tyrimo. Jie išsidavė, kad tiria, ir toji bendrovė puolė mėtyti pėdas bei ieškoti būtinų leidimų. Ėmė skubiai viską derinti su aplinkosaugininkais. Sakyčiau taip: ne susitvarkė, bet apsitvarkė. Ir pasirodo, jog visus tenkina būtent tokia padėtis, kai užterštas gruntas neišvežtas ten, kur privalėjo būti išgabentas. Tiesa, buvo nubausti keli eiliniai policininkai už tyrimo vilkinimą, nors jie, mano įsitikinimu, čia nieko dėti.

Taigi niekaip nesuprantu, kodėl centrinė STT vadovybė gina uostamiesčio padalinį. Aš net siūliau atlikti rotaciją – klaipėdiečius pasiųsti į Šiaulius ir Panevėžį, o šiauliečiams ir panevėžiečiams patikėti Klaipėdos regioną. Deja, jokios rotacijos nėra iki šiol. Matyt, Klaipėdoje susipynę labai dideli politiniai ir finansiniai interesai. “Klaipdėdietiška tvarka” kažkam, matyt, labai paranki. Ir tas kažkas – labai galingas bei įtakingas.

Jei teisingai suprantu, po pažertos kritikos STT vadovybė ėmėsi jai nebūdingų funkcijų – pradėjo skųsti tuos, kurie ją kritikuoja?

STT vadovybė griebėsi atsakomųjų veiksmų. Pradėjo mane skųsti. Skundžia visoms institucijoms iš eilės. Skundžia visiems, kam tik gali skųsti. Kol nebuvau Seimo nariu, skundė Klaipėdos miesto tarybos etikos komisijai, dabar, kai tapau parlamentaru, buvau apsųstas Seimo etikos ir procedūrų komisijai.

Koks pagrindinis tokių skundų tikslas – Jus nutildyti?

Jie rado priemonių, kurių pagalba tikisi mane nutildyti. Prokuratūra gavo verslininkų pareiškimą, esą aš neva pažeidžiu jų interesus, nes trukdau jiems atlikti statybos darbus. Bet aš negaliu duoti leidimo, kadangi verslininkai savo statybų nesuderino pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas. Beje, mano oponentai nukerpa teismo sprendimo pabaigą: “suderinti pagal departamento sąlygas”. O sąlygos tokios: mes prašome, kad naujosios statybos nedarkytų istorinio Klaipėdos miesto charakterio. Tačiau tie verslininkai absoliučiai nesistengė, kad jų supermodernūs vadinamieji “stiklainiai” atitiktų istorinę uostamiesčio aplinką. Mes prašėme atstatyti vieną senovinį pastatą ir viską pritaikyti prie senovinės architektūros. Verslininkai nesutiko…

Su Generaline prokuratūra Jums bendradarbiauti sekasi lengviau?

Generalinė prokuratūra, skirtingai nei centrinė STT vadovybė, yra priėmusi iš manęs net penkis skundus dėl prasto Klaipėdos prokurorų darbo. Ne tik priėmė, bet ir nustatė, jog keturi mano pareiškimai – pagrįsti. Taigi pagal mano pastebėjimus GP panaikino kai kuriuos nepagrįstus privatizavimus, anuliavo kelis savivaldybei nenaudingus sandorius.

Kokių priekaištų sulaukėte iš nepatenkintų verslininkų? Kuo Jūs buvote kaltinamas?

Verslininkai pareiškė, kad aš pažeidžiu jų interesus, kad trukdau statyti. Bet juk aš netrukdau jų verslui. Statykite, kiek tik geidžia širdis. Bet statykite pagal nurodytas sąlygas. Jie privalo suderinti statybos planus su mumis. Ir ne bet kaip privalo suderinti, o būtent pagal nustatytas Kultūros paveldo departamento sąlygas.

Esmė štai kokia: grupė verslininkų įkūrė akcinę bendrovę, kuri supirkinėjo nekilnojamąjį turtą Klaipėdos centre, beje, labai problematiškose vietose. Būtent tose vietose, kur negalima bet ko ir bet kaip statyti. Tada verslininkai ten sumanė statyti didelį kompleksą pastatų. O mes paprašėme, kad būtų atstatytas vienas senovinis pastatas, kuris bent šiek tiek pridengtų jų moderniuosius dangoraižius – vadinamuosius “stiklainius”. Mes siekėme gražių tikslų: kad ir po naujųjų statybų praeivis suvoktų esąs senoviniame Klaipėdos kvartale. Verslininkai nesutiko. Kreipėsi į teismą. Teismas priėmė sprendimą – įpareigojo suderinti pagal departamento nurodytas sąlygas. Sąlygos reikalauja, kad būtų maksimaliai atsižvelgiama į istorinį paveldą.

Jūsų veikla susidomi Organizuoto nusikalstamumo skyriaus darbuotojai? Į Jus pradedama žvelgti kaip į potencialų nusikaltėlį, beje, stambaus kalibro nusikaltėlį?

Taip. Nes verslininkai rašo raštą, esą aš piktnaudžiauju tarnybine padėtimi – nevykdau teismo sprendimo. Bet tyčia nutylima labai svarbi teismo nutarties dalis, kurioje įsakmiai nurodoma – “suderinti pagal departamento nurodytas sąlygas”. Tačiau tos labai svarbios sakinio pabaigos kai kurios institucijos specialiai nepastebi. Vaizdžiai tariant, minėtoji sakinio pabaiga – nukerpama.

Ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Medžiaga perduodama Organizuotų nusikaltimų tyrimų skyriaus darbuotojams. Sąmoningai parenkamas Organizuotų nusikaltimų tyrimų skyrius. Tarsi demonstruojama, kad ieškoma visos organizuotos nusikaltėlių grupės. Sprendžiant iš šio veiksmo daug kas gali susidaryti nuomonę, jog aš subūriau nusikaltėlių grupuotę. Suprask, aš vadovauju visuomenininkams bei paveldo ir aplinkos apsaugos specialistams, kurie piktybiškai, sąmoningai kenkia vienos ar kelių bendrovių akcininkams.

Štai tada ir prasideda teisminė ekvilibristika?

Žodžiu, man norima iškelti baudžiamąją bylą. Norima, kad baudžiamosios bylos iškėlimą inicijuotų būtent tie pareigūnai, kurie narplioja organizuotų nusikaltimų veikas. Skamba įspūdingai. Bet keisčiausia, kad šį reikalą pavedama narplioti tai pačiai institucijai, kurią jau seniai kritikuoju.

Tokiu būdu bandoma pažeminti Jus kaip politiką, atkakliai ginantį viešąjį interesą?

Netiesiogiai metamas šešėlis, kad aš galbūt esu kyšininkas. Puikiai prisimenu, kaip tyrėja, kuri neturi jokio supratimo nei apie istoriją, nei apie architektūrą, nei apie kultūros pavaledą, pareiškė man: “įtariame jus korupcija”. Tada pasiteiravau, ar korupcija įtariami ir visuomenininkai, siekiantys išsaugoti autentišką Klaipėdos senamiestį. O tyrėja atkirto, esą jie tiria visus atvejus ir neatmeta galimybės, jog ir visuomenininkų gali būti visokių.

Taigi bandydami užčiaupti man burną jie surado galimą nusikaltėlių gaują – visuomenininkus. Beje, susibūrusius į organizuotą grupę. Ir šią versiją tiria labai rimtai, tarsi nebūtų kur kas rimtesnių bėdų. Šiaulių ir Panevėžio SST pareigūnai išaiškino korupcijos atvejų tarp šių miestų politikų, teisėjų, antstolių. Šių miestų STT pareigūnai puikiai įsigilinę į bylas, susijusias su viešaisiais pirkimais, teritorinio planavimo ypatumais. O štai Klaipėdos STT iki šiol grumiasi su visuomenininkais, paveldo specialistais, istorijos gerbėjais.

Įsigilinus į Jūsų konfliktą su STT vadovybe į akis krenta vienas ypatumas: šiandien niekas nesidomi, ar Naglis Puteikis sako tiesa, esą STT Klaipėdos skyrius dirba atmestinai. Šiandien visa energija metama tik tam, kad būtų išsiaiškinta, kokiais būdvardžiais ir epitetais Naglis Puteikis turi teisę apibūdinti STT pareigūnus. Kitaip tariant, vardan takelio pametams tikrasis kelias. Valstybinės institucijos pradeda analizuoti smulkmenas, pamiršdama pagrindinį galvosūkį – kaip iš tiesų pluša uostamiesčio STT skyrius.

Jei aš turiu teisę kritikuoti STT vadovybę, tai ji turi teisę gintis. Jie taip pat turi teisę mane kritikuoti. Pavyzdžiui, dėl pasakytų kelių aštresnių žodžių. Čia nematau nieko keisto ar smerktino. Tačiau visuomet reikia ieškoti esmės. Negalima drausti Seimo nariui reikšti kritikos. Nejaugi visi mano argumentai – neverti dėmesio?

Net neabejoju, jog mane siekiama ne tik nutildyti, bet ir pasodinti į kalėjimą. Ginsiuosi. Ši istorija – užtektinai klampi. Seime jau buvo surengtas vienas Etikos ir procedūrų komiteto posėdis, kuriame buvo išklausyta STT juridinio skyriaus darbuotojo pozicija. STT visą dėmesį sukoncentravusi į keletą mano pasakytų aštresnių žodžių. Parlamentaro Algimanto Salamakino vadovaujama Etikos ir procedūrų komisija taip pat domėjosi, turėjau ar neturėjau teisę piktais žodžiais kritikuoti STT. Bet juk šio konflikto pagrindas – visai kitas. Aš tvirtinau ir tvirtinu, kad uostamiesčio STT vadovybė prastai dirba. Kas ir kada pradės tirti šį mano pareiškimą?

Nuotraukoje: parlamentaras Naglis Puteikis.

2011.12.20


Prisijunkite prie diskusijos