Vytautas Landsbergis – pajėgiausias vadovauti TS – LKD


Print

Pa­aiš­kė­jo, kad iš 18 iš­kel­tų kan­di­da­tų į Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) pir­mi­nin­ko pos­tą tik ke­tu­ri pa­reiš­kė no­rą da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se – vie­nas žy­miau­sių Lie­tu­vos po­li­ti­kų eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Land­sber­gis, eu­ro­par­la­men­ta­rė Lai­ma An­dri­kie­nė, da­bar­ti­nis pir­mi­nin­kas An­drius Ku­bi­lius ir pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Va­len­ti­nas Stun­dys.

TS-LKD par­ti­jos na­rio Nag­lio Pu­tei­kio kan­di­da­tū­ra ir­gi bu­vo iš­kel­ta, ta­čiau TS-LKD par­ti­jos Prie­žiū­ros ko­mi­te­to spren­di­mu, jis ku­rį lai­ką ne­ga­lės ei­ti va­do­vau­jan­čių pa­rei­gų vi­sų ly­gių par­ti­jos or­ga­nuo­se. Ki­ti iš­kel­ti be­veik 20 kan­di­da­tų, net ir bu­vu­si Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė, at­si­sa­kė kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­ras. Tai, kad be­veik kiek­vie­nas kon­ser­va­to­rių sky­rius kė­lė sa­vo kan­di­da­tą, ro­do, jog par­ti­jo­je su­bren­do pa­si­prie­ši­ni­mas vien­val­diš­kai Andriaus Ku­bi­liaus bei jo ša­li­nin­kų gru­pe­lės po­li­ti­kai ir no­ri­ma per­mai­nų. 

Ta­čiau pa­kan­ka­mai pa­si­ren­gu­sio kan­di­da­to beveik nė­ra. Vie­nin­te­lis pri­im­ti­niau­sias kan­di­da­tas yra Lie­tu­vo­je ir ypač pa­sau­ly­je ver­ti­na­mas po­li­ti­kas V. Land­sber­gis. Su juo kon­ku­ruo­ti ga­li gal tik L. An­dri­kie­nė, ak­ty­viai dir­ban­ti Eu­ro­pos Par­la­men­te. Bu­vęs Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų pir­mi­nin­kas V. Stun­dys daug kuo pa­si­gir­ti ne­ga­li – jo va­do­va­vi­mo me­tais bu­vo bū­tent suž­lug­dy­ta ir net­gi su­nai­kin­ta Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja ir pri­jung­ta prie kon­ser­va­to­rių par­ti­jos.

Ta­da LKDP vai­rą pe­rė­męs V. Stun­dys gy­rė­si įvai­rio­mis ino­va­ty­vio­mis idė­jo­mis su­stip­rin­ti ją, po me­tų ne­su­ra­dęs nie­ko ki­to, kaip pri­si­jung­ti prie Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mos par­ti­jos, da­bar sa­vo no­rą va­do­vau­ti TS-LKD grin­dė „par­ti­jos vi­di­nė­mis dis­ku­si­jo­mis“ apie „par­ti­jos per­spek­ty­vos, ta­pa­ty­bės klau­si­mus“, sie­kiu rem­tis „ati­des­nės po­li­ti­kos, ben­druo­me­niš­kes­nės po­li­ti­kos idė­ja“. Jo nu­si­bo­du­sios „švie­tė­jiš­kos“ nuo­sta­tos yra įky­rė­ju­sios ir par­ti­jos na­riams. V. Stun­dys aiš­ki­no, kad net V. Land­sber­gio ap­si­spren­di­mas da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se jo pla­nų dėl kan­di­da­ta­vi­mo ne­kei­čia.

Bu­vęs vals­ty­bės va­do­vas eu­ro­par­la­men­ta­ras V. Land­sber­gis pa­tvir­ti­no kan­di­da­tuo­sian­tis į Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko pos­tą. Jis ma­no, kad tai pa­ska­tins de­ba­tus par­ti­jos vi­du­je.

V.Landsber­gis kon­ser­va­to­riams va­do­va­vo 1993–2003 me­tais, kai iš šių pa­rei­gų jį iš­stū­mė da­bar­ti­nis par­ti­jos pir­mi­nin­kas A. Ku­bi­lius. V. Land­sber­gis pri­mi­nė, kad jo va­do­vau­ja­mas par­ti­jos Po­li­ti­kos ko­mi­te­tas tuoj pat po Sei­mo rin­ki­mų ke­lis kar­tus siū­lė reng­ti su­va­žia­vi­mą ap­tar­ti par­ti­jos stra­te­gi­ją, bet jis ne­įvy­ko prie­ši­nan­tis Ku­bi­liaus ša­li­nin­kams. Ši gru­puo­tė fak­tiš­kai at­ve­dė par­ti­ją į de­ge­ne­ra­ci­ją, vien­val­diš­ku­mą ir tuš­čią aro­gan­ci­ją, tuo ne­pa­ten­kin­ti ei­li­niai par­tie­čiai ją pa­lie­ka, o pa­ti par­ti­ja pra­ran­da rė­mė­jus.

V. Land­sber­gis par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti ža­da dėl to, kad jam ne­pa­tin­ka kai ku­rie reiš­ki­niai par­ti­jo­je. Pa­ma­tęs, kad iš ko­vos pa­si­trau­kus I. De­gu­tie­nei rin­ki­mai ga­li virs­ti vi­siš­ku for­ma­lu­mu ir net ga­li ne­įvyk­ti de­ba­tai apie par­ti­jos pa­dė­tį ir at­ei­tį, V. Land­sber­gis ap­si­spren­dė su­ak­ty­vin­ti par­ti­jos dis­ku­si­jas. Jis pri­pa­žįs­ta, kad par­ti­jo­je yra „tam tik­ra stag­na­ci­ja“. Tie­sa, jau po TS-LKD pra­lai­mė­ji­mo per­nai Sei­mo rin­ki­muo­se V. Land­sber­gis sie­kė dis­ku­tuo­ti apie par­ti­jos stra­te­gi­ją ir pa­dė­tį, ta­čiau A. Ku­bi­liaus ša­li­nin­kai su tuo nie­kaip ne­su­ti­ko.

Jie su­ge­bė­jo kuo to­liau ati­dė­ti par­ti­jos su­va­žia­vi­mą, kai dis­ku­si­jos apie pra­lai­mė­ji­mo rin­ki­muo­se prie­žas­tis bus ne­ak­tu­a­lios. Ti­kė­ti­na, kad A. Ku­bi­liaus ša­li­nin­kai par­ti­jos su­va­žia­vi­me tų klau­si­mų su­ge­bės įman­triai iš­veng­ti. Jau da­bar sa­vo „nu­ste­bi­mą“ V. Land­sber­gio spren­di­mu da­ly­vau­ti par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se pa­reiš­kė Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos Sei­me se­niū­no pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ma. Jis net­gi per­spė­ja, kad dėl rin­ki­mi­nės ko­vos tarp V. Land­sber­gio ir A. Ku­bi­liaus par­ti­jo­je ga­li kil­ti tam tik­rų įtam­pų, nors jis „pa­si­ti­ki par­ti­jos bran­da“ ir „ko­kie nors ski­li­mai“ esą par­ti­jai ne­gre­sia.

Po­li­to­lo­gai ma­no, kad V. Land­sber­gio ir A. Ku­bi­liaus tie­sio­gi­nė kon­ku­ren­ci­ja Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se su­ku­ria su­dė­tin­gą si­tu­a­ci­ją jos na­riams. Jie at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad bu­vu­sio vals­ty­bės va­do­vo V. Land­sber­gio spren­di­mą kan­di­da­tuo­ti la­biau lė­mė ne tiek no­ras grįž­ti į par­ti­jos va­do­vo pa­rei­gas, kiek sie­kis at­kreip­ti dė­me­sį į jo ma­to­mas pro­ble­mas.

Žy­miai aiš­kiau pa­dė­tį api­bū­di­na Nag­lis Pu­tei­kis. Jis sa­ko, kad V. Land­sber­gis nu­spren­dė siek­ti par­ti­jos pir­mi­nin­ko pos­to no­rė­da­mas už­kirs­ti ke­lią TS-LKD li­be­ra­lė­ji­mui. Pa­brėž­da­mas, kad „iš es­mės TS-LKD vir­to li­be­ra­lų par­ti­ja“, „už­si­da­ry­da­ma dvie­juo­se mies­tuo­se“, N. Pu­tei­kis ma­no, kad I. De­gu­tie­nė at­si­sa­kė ko­vo­ti su TS-LKD vir­ti­mu li­be­ra­lų par­ti­ja, o prof. V. Land­sber­gis, „kaip vie­nas pa­grin­di­nių par­ti­jos kū­rė­jų, pri­si­ė­mė pa­rei­gą ne­leis­ti, kad ji virs­tų li­be­ra­lų ar net li­ber­ta­rų par­ti­ja“. N. Pu­tei­kis iš­sa­ko tie­są, ku­ri jau se­niai pa­reiš­kia­ma mąs­tan­čių „de­mo­kra­tiškos“ par­ti­jos na­rių.

Šie­met kon­ser­va­to­rių su­va­žia­vi­mas nu­ma­to­mas ba­lan­džio pa­bai­go­je ar­ba ge­gu­žės pra­džio­je. Iki jo par­ti­jos va­do­vas jau tu­ri bū­ti iš­rink­tas. Su­va­žia­vi­mo de­le­ga­tams be­liks tik pa­tvir­tin­ti „de­mo­kra­tinės“ par­ti­jos pir­mi­nin­ką, ir tuo su­va­žia­vi­mas, kaip ga­li­ma spė­ti, baig­sis, net ne­pra­dė­jus dis­pu­tų apie par­ti­jos pa­dė­tį ir pra­lai­mė­ji­mo prie­žas­tis.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: profesorius europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Laikraštis "XXI amžius"

2013.03.28


Prisijunkite prie diskusijos