Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Už kitą Seimo narį balsavęs parlamentaras Petras  Gražulis vėl yra kolegų dėmesio centre. Antradienį startuos 47 parlamentarų grupės jam inicijuota apkalta, kurią iš Seimo tribūnos ketina pateikti Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
 
Apkaltos procedūros P. Gražulis  sulaukė dėl to, kad  pernai rugsėjo 15 d. Seimo plenarinio vakarinio posėdžio metu, balsuodamas už  Seimo narį Liną Jonauską, „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
 
Seimui bus siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų siūlymo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui pagrįstumą ir pateiktų išvadą, ar yra pagrindo pradėti tokį procesą.
 
Komisiją siūloma sudaryti iš 11 Seimo narių. Jeigu Seimas pritartų, jai būtų pavesta iki šių metų gegužės 1 d. atlikti tyrimą bei pateikti išvadą Seimo Pirmininkui.
 
Kaip primena ELTA, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pernai nustatė, kad Seimo narys Petras Gražulis, balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, pažeidė Seimo statuto nuostatas ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą.
 
Seimo narys P. Gražulis etikos sargams nurodė, kad galėjo netyčia klaidingai paspausti Seimo nario L. Jonausko darbo vietoje esantį balsavimo mygtuką.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.03.21; 06:13

Gautą pranešimą dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio elgesio Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė perduoti nagrinėti savireguliacijos principu veikiančiai Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (SEPK).

Teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų vertinti Seimo narių veikos atitiktį Politikų elgesio kodeksui, Seimo Statutui ar pareigą nusišalinti įtvirtinančioms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Šis teisės aktas numato išimtį, kad šią pareigą apibrėžiančios jo nuostatos (11 straipsnis) Seimo nariams taikomos tiek, kiek viešųjų interesų viršenybės neužtikrina Seimo narių veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Seimo narių prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti reglamentuoja Seimo statutas (18 straipsnis). Iškilus interesų konfliktui, Seimo nariai privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei SEPK ir VTEK rekomendacijos. Statute taip pat įtvirtinta, kad SEPK prižiūri, kaip laikomasi šio bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo Statuto reikalavimų, SEPK turi teisę atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą.

Atsiųstame pranešime Kultūros ministerija teigia, kad politikas galbūt pažeidžia Politikų elgesio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Esą Seimo narys galbūt nenusišalina įstatymo nustatyta tvarka, daro įtaką dėl lėšų skyrimo organizacijoms, kurioms priklauso, daro įtaką renkant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą, tinkamai nedeklaruoja privačių interesų ir kt.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.09; 02:00