Parlamentarui Valerijui Simulikui pranešus apie užsikėtimą koronavirusu, epidemiologai ragina visus, turėjusius kontaktų su juo – izoliuotis. Sveikatos apsaugos ministro atstovės spaudai Linos Bušinskaitės teigimu, tikėtina, kad laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas.
 
„Įvertinus tai, kad Seimo narys savo socialinėje paskyroje rašo, jog turėjo nežymių simptomų, panašių į peršalimą, epidemiologai ragina visus žmones, turėjusius kontaktą su sergančiuoju, izoliuotis, kol susisieks NVSC specialistai. Žinoma, galima ir patiems susisiekti konsultacijai su karštosios linijos 1808 specialistais, registruotis tyrimui po 3–5 dienų nuo turėto kontakto su sergančiuoju žmogumi.
 
Panašu, kad tai bus didelio masto epidemiologinis tyrimas, su daug kontaktinių žmonių. Tad ekspertai labai prašo visų kontaktinių žmonių supratingumo, kantrybės ir, svarbiausia, bendradarbiauti“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. Bušinskaitė, pabrėždama, kad visi Seimo nariai, kurie antradienį vykusio posėdžio metu ilgesnį laiką bendravo su užsikrėtusiu parlamentaru, turėtų izoliuotis.
 
„Svarbi žinia dalyvavusiems antradienį Seimo posėdyje. Jei turėjote tiesioginį kontaktą su Seimo nariu, kuriam šįvakar nustatytas koronavirusas, pvz., spaudėte ranką, sėdėjote šalia, bendravote ilgiau nei 15 minučių, buvote viename kabinete, susitikime ar pan., nelaukiant kol Jums paskambins NVSC specialistai ir kol bus atliktas testas, prašome izoliuotis dėl visų saugumo. Pabrėžiame, kad visam Seimui nereikia izoliuotis. Tik tiems, kurie turėjo artimą kontaktą – sėdėjo šalia Seimo salėje, kabinete, bendravo ne mažiau kaip 15 minučių.
 
Taip pat prašome ir kitus žmones, ne Seimo narius, jei šią savaitę bendravote su juo, izoliuotis ir konsultuotis su specialistais dėl tolesnių veiksmų. Visa tai reikalinga, siekiant suvaldyti tolesnį viruso plitimą“, – teigė L. Bušinskaitė.
 
Pasak jos, su V. Simuliku prasilenkė ir A. Veryga. Tačiau dėl menko kontakto ministrui izoliuotis neteks.
 
„Sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga neturėjo kontakto šią savaitę su V. Simuliku. Jie tik prasilenkė koridoriuose. Tad ministrui nereikia izoliuotis“, – teigė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.25; 08:30

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Statistinis kandidatas  į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.
 
Tokį statistinio kandidato į Seimo narius portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
 
Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose, taip ir šiemet, dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 66,7 proc. kandidatų. Moterų rinkimuose dalyvauja trečdalis – 33,3 procento.
 
Vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Vienintelėje Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje- Krikščioniškų šeimų sąjungoje ya daugiau moterų, nei vyrų, jų šioje partijoje yra 63 proc. Mažiausiai moterų turi Nacionalinis susivienijimas – jų skaičius šios partijos sąraše sudaro vos 15 procentų.
 
Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Kęstutis, Saulius, Tomas, Arūnas.
Tarp kandidačių moterų populiariausi Daivos, Linos, Janinos, Kristinos ir Rasos vardai.
 
Beveik 64 proc., nurodė, kad yra susituokę. 19 kandidatų (1,1 proc.) deklaravo esą partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 201, arba 11,4 proc. 48 kandidatai yra našliai, tai sudaro beveik 3 proc.
 
Daugiau kaip 10 proc. kandidatų (187 asmenys) nurodė, jog yra išsiskyrę, o 185 kandidatai (10,5 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.
 
Teikdami pareiškinius dokumentus VRK, kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą. Tokį faktą nuslėpę asmenys buvo pašalinti iš kandidatų sąrašų.
Priešais Seimą – gėlių jūra. Slaptai.lt nuotr.
 
Beveik 98 procentai kandidatuojančių į Seimą asmenų nurodė niekada nebuvę teisti. 2 procentai kandidatų savo teistumą deklaravo ir yra registruoti kandidatais į Seimo narius.
 
Dalyvauti šių metų  spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1755 kandidatai. Lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.11; 10:31

Klounai. BBC.com nuotr.

Rolandas Paksas, papilkėjusio ir beveik negyvo veido savininkas, drėbtelėjo iš peties: reikia skelbti referendumą dėl lito grąžinimo!

Netruko praeiti nei porai valandų, kaip žymūs politologai bei nekurie taip pat žymūs ekonomistai (bent tokiais jie save laiko, nes nuolat šmėžuoja televizijose ir kitose plovyklose) rimtais veidais puolė aiškinti, kaip to šiukštu negalima daryti, nes grąžinus litą Lietuvai nuo mūsų nusisuktų investuotojai, o gal net būtume išmesti iš ES.

O dabar pabandykime įsivaizduoti situaciją kitu kampu – užlipa ant bačkos kitas, bet kitokia pavarde ir kitokiu veidu, tapšnotojas ir ima šaukti: nusikelkime nuo dangaus ant žemės mėnulį, kad nebereikėtų kas tris savaites kentėti jo pilnatį, kuri, kaip žinia, labai negerai veikia tam tikros kategorijos žmonių psichinę sveikatą.

O gal visdėlto įmanoma nusikelti mėnulį?

Girdėjau labai smagų žydų anekdotą. Toks gudrus žydelis vardu Chatabas miestelyje visiems pareiškė, kad jis galėtų nukelti Mėnulį. Susirinko visi miestelio žmonės į aikštę, ir laukia pasirodant Chatabo. Šis atėjo nešinas virve, kabliu, kopėčiomis bei kitais būtinais įnagiais. Visi sustingę laukia, ką gi šis darys. Tas pasižiūrėjo užkėlęs galvą į Mėnulį, pakrapštė barzdą, ir sako vienam iš žioplių: na va, aš pririšiu prie virvės kablį, o tu jį užkabink už Mėnulio krašto, to, kuris arčiau žemės, tai aš jį ir prisitrauksiu prie žemės.

Kitas iš tapšnotojų kompanijos, švento vardo nešiotojas Petras Grąžulis, ne apie mėnulį galvoja, o kaip išsisukti iš labai jau trivialios situacijos. Kiaušų jau nebespaudžia, kadai jau nuleido, tad grąžydamas rankas, kraujais pasruvusiomis ašaromis rauda tiesiai į kameras: atleisk man, Viešpatie, padariau didžiulę klaidą, ta Birutė mane suviliojo, apgavo… Atleisk, Viešpatie, – toliau rauda Gražulis, suspaudęs kojytes, suglaudęs delnus ir ištiesęs juos į dangų.

Bet apie ką galvojai, šventasai Petrai, kai kišai galvelę ten, kur tau nederėtų; o jeigu jau kišai, tai bent laiku reikėjo ją ištraukti.

Taigi vienas – europarlamentaras, vis dar pasvajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, kitas – garbaus Lietuvos Seimo narys, pretenduojantis į Žmogaus teisių komiteto narius.

Paklaustas, ar jam tai priimtina ir ar turės čia ką pasakyti, naujienų lrytas.lt portalui P.Gražulis išvardijo būsimus darbus. „Manau, kad tikrai turėsiu daug ką pasakyti. Gi negalime pritarti nešamoms ES vertybėms, vienalytėms santuokoms, negalime pritarti jų vaikų įsivaikinimui. Mes gi turime laikytis savo krikščioniškų ir pamatinių vertybių“, – kalbėjo P.Gražulis.

Žodžiu, tapšnotojai, savo rinkėjams, o ir visai Lietuvai nemokamai dovanojantys ypatingo aromato kvepalus.

Taigi visame šiame kontekste, kaip dabar įprasta ant kiekvieno kampo vartoti šį magišką, daugeliui visiškai nesuprantamą žodį, Karbauskis ir kiti šaunūs mūsų rinktieji ir išrinktieji atrodo kaip aniuolai, iš dangaus nusileidę ant šventos Marijos žemės.

Pasekmės? Pasekmių nėra jokių. Ir niekuomet nebus, kaip visados, – avinų ir avių krašte.

Jau baigė nuo amžinos galvų sausros išdegti mūsų žemelė.

Tik ruduo neišvengiamai atėjo, norėsis kam nors ką nors kur nors dar įkišti.

Juk smagu, ar ne?

2018.09.13; 04:51

Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nėra asmenybių, todėl nėra ir idėjų. Tai, ko gero, didžiausia šiandieninės Lietuvos bėda, iš kurios išplaukia visos kitos. Ir ji labiausiai matoma  viešojoje erdvėje.

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui  piliečiai turėjo progą dalytis savo idėjomis Lietuvai. Nežinau ar kas skaičiavo, kiek jų iš viso pasiūlyta, tačiau su apgailestavimu tenka pripažinti, kad tokių, kurias įgyvendinus kardinaliai pasikeistų šalies veidas, šalis įgautų tarsi naują kvėpavimą, – vargu ar buvo. Net ir žinomi ir žymūs žmonės nardė smulkmėje, o neretai ir banalybių mariose: kas siūlė į provincijos miestelį pritraukti naujų investicijų, kas – idėją naujai žemės ūkio reformai, arba įteisinti tos pačios lyties santuokas ir pan.

Ar tai – idėjos? O juk viskas jau pasakyta iki mūsų, tik, deja, pamiršta.

Lygiai prieš šimtą metų garsusis Hermanas Hesse savo esė Apie sielą („Atsitokėjimai“) rašė: Netyras ir iškreipiantis noro žvilgsnis. Tik ten, kur nieko netrokštame, kur žiūrėti tampa vien stebėti, tik ten atsiveria daiktų siela ir grožis. Žvelgdamas į mišką, kurį noriu pirkti, išsinuomoti, kirsti, gauti užstatą, kuriame noriu medžioti, matau ne mišką, o tik jo ir mano noro, mano ketinimų, rūpesčių bei piniginės santykius. Tada jis – mediena, tada nesvarbu, ar jis jaunas, ar senas, sveikas ar ligotas. O kai nieko iš jo nenoriu, vien “be minčių“ žvelgiu į jo žalią gelmę, tik tada jis miškas, gamta ir augmenija, tik tada jis gražus.

Viso pasaulio mokslininkai sutinka, kad miškai – viena svarbiausių gamtos buveinių, mūsų plaučiai, ir būtina stengtis išlaikyti kuo didesnius miškų plotus. Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje kasmet iškertami vis didesni vertingų miškų plotai. Dažnai jų vietoje lieka tik neįžengiami brūzgynai, nors reikia atsodinti, bet retas kuris kirtėjas to paiso. 

Miškas žiemą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Teigiama, kad Lietuvos miškingumas (lyginant su tarpukariu) padidėjo iki 35 proc. Tuo tarpu kitos Baltijos šalys miškų turi daugiau. Latvijoje miškai užima 52 proc. šalies teritorijos, o Estijoje – 49 proc. Nuo Baltijos šalių kiek atsilieka kaimynė Lenkija, kurios miškingumas yra apie 28 proc. Tačiau miškų specialistai pripažįsta, jog džiaugtis mums labai nereikėtų: šiuo metu Lietuvos miškingumas vertinamas netiksliai, tiksliau, pusiau melagingai, nes į miško teritoriją įtraukiamos ir kirtavietės, jaunuolynai, kurie dar ilgai yra tarsi pilkoji zona. Tai nėra  brandus miškas, ir vargu ar kada bus, jis netinka ir kaip gyvūnų buveinė.

Prieš mėnesį, pliaupiant įkyriam nepaliaujamam lietui, verslininkas (…) iš kaimo gūdumos, bet turintis galingą vakarietišką miško techniką, pjovė nusipirktą mišką. Buvęs kolchozo partsekretorius pardavė, nes jau paseno, grožio jam nebereikia, reikia pinigų. Taigi pasakyti , kad jaunasis verslininkas mišką pjovė, reiškia pameluoti: vieni seni medžiai išrauti su šaknimis , kitų palikti dvimetriniai kelmai, pusės metro gylio traktorių provėžos miško paklotėje; viskas, kas pasitaikė nebeesančiame miško kelyje, išlaužyta ir įmurkdyta į purvą.

Ką dabar pasakytų atsikėlęs Antanas Baranauskas?

O kelias, bendro naudojimo visų kelias, – lyg būtų okupanto tankai pravažiavę.

Kas pjauna, veža mišką per lietus, juk seniau žmogus laukdavo, kol žemę sukaustys gruodas? Tas, kas nemato miško. Ir, dingojas, jokia urėdijų reforma čia nieko nepakeis.

Kai senolis, atskirtas kaimo vienkiemyje nuo pasaulio bekele, mandagiai paprašė verslininko pataisyti kelią, šis, išlipęs iš prabangaus visureigio, su ironiška šypsena naujojo barbaro akyse atšovė: valstybei sumokėta penki procentai, ji ir turi sutvarkyti.

O dabar užduokime sau klausimą: kas formuoja dabartinio žmogaus gyvenimo filosofiją? Ir atsakymas bus labai paprastas ir banalus – gobšumas.

Mes  stebimės ir piktinamės, kad naujasis barbaras be atodairos niokoja mišką; kad neišprusęs, pusalkanis, pusgalvojantis kaimietis neria prie liauno medelio kilpą ar merkia tinklą ežeran?

Iškirstas miškas. EPA-ELTA nuotr.

O gal jis, vis dėlto, net labai galvojantis, kuomet mato, kaip tūlas Seimo narys net ir kone pusę metų sirgdamas (?) ligi paskutinio cento ištratina kanceliarines lėšas? Kai nuolatos televizoriaus ekranuose mato oriai postringaujantį garsųjį psichologą, irgi buvusį Seimo narį, tik jau buvusį anoj kadencijoj, kuris irgi tą patį pasimėgaudamas darė? Arba buvusį kurortinio miesto merą, senokai nuteistą už ežerų pakrančių bei gražių gojelių parceliavimą, tačiau nebesėdintį, o dažnai besimeldžiantį Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.

Gal atgailauja?

Įstrigo jaunojo kūrėjo Mariaus Povilo Elijo Martynenko tekste „kontracepcija“ ištarti  žodžiai:

„Gerai įsižiūrėjus į visų mūsų veidus, pastebimas klausimas: „Ką aš čia veikiu?“ Ir visi mes turime atsakymą. Kuris pats baigiasi klaustuku…“.

Gal toks klausimas ir yra raktas į idėją Lietuvai, sustojusiai kažkur pusiaukelėje  tarp hedonistinio alkio ir vis vėluojančių atsitokėjimų.

2018.01.26; 03:00

Kokie svarbiausi pastarųjų dienų įvykiai?

Teismo sprendimas omonininkų byloje, Rusijos šnipų gaudymas, pabėgėlių iš Afrikos likimas, režisieriaus Rimo Tumino pareiškimai, kryptingi kai kurių žiniasklaidos priemonių išpuoliai prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, amerikiečių karinės pratybos Lietuvoje, įsilaužimas į Krašto apsaugos ministerijos internetinį puslapį, rusiškos propagandos bei dezinformacijos nuodai?

Aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Tai – antroji videointerviu dalis (trukmė – 19 min).

Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

Continue reading „Naiviai tikėta, jog priešų nebėra ( 2 )“

Kokie svarbiausi pastarųjų dienų įvykiai?

Teismo sprendimas omonininkų byloje, Rusijos šnipų gaudymas, pabėgėlių iš Afrikos likimas, režisieriaus Rimo Tumino pareiškimai, kryptingi kai kurių žiniasklaidos priemonių išpuoliai prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, amerikiečių karinės pratybos Lietuvoje, įsilaužimas į Krašto apsaugos ministerijos internetinį puslapį, rusiškos propagandos bei dezinformacijos nuodai?

Aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Tai – pirmoji videointerviu dalis (trukmė – 23 min).

Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

Continue reading „Naiviai tikėta, jog priešų nebėra ( 1 )“