Penktadienį visas pasaulis ima ruoštis Dievo gailestingumo šventei

Šventė, kurią viso pasaulio katalikams švęsti nurodė popiežius Jonas Paulius II, pirmą kartą švęsta Vilniuje prieš 85-erius metus.
 
Tai Dievo Gailestingumo sekmadienis, minimas sekmadienį po Šv. Velykų. Jau šį – Didįjį penktadienį, balandžio 10 dieną, prasideda devynių dienų budėjimas su malda, kuris atves į Dievo Gailestingumo šventę.
 
1935 metais Vilniuje Atvelykio sekmadienį Aušros Vartų galerijoje buvo iškabintas iki tol viešai nematytas Dievo Gailestingumo paveikslas ir švęstas Dievo Gailestingumo sekmadienis.
 
Nuo to laiko šio paveikslo kartotės plačiai pasklido po pasaulį, o šv. popiežius Jonas Paulius II prieš dvidešimt metų visoje Bažnyčioje antrąjį Velykų sekmadienį paskelbė Dievo Gailestingumo sekmadieniu.
 
Jonas Paulius II tuomet, skelbdamas sesę Faustiną šventąja, sakė: „Kristus mums parodė daug gailestingumo kelių, pasilenkė prie žmogaus materialinio ir dvasinio skurdo. Kenčiančiam žmogui ištiesta jo ranka visų laikų žmonėms skelbia gailestingumo žinią.“
Aušros vartai. Slaptai.lt nuotr.
 
Garsusis Dievo Gailestingumo atvaizdas dabar gerbiamas Vilniuje, Dievo gailestingumo šventovėje, kurioje visą savaitę po Velykų bus švenčiama Gailestingumo savaitė. Žmonės kviečiami nuotoliniu būdu jungtis į maldą šv. Mišiose, kalbėti Gailestingumo vainikėlį, adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą, klausyti skaitomo Faustinos dienoraščio.
 
Norintieji gali surašyti savo artimųjų vardus, už kuriuos meldžiasi, – vardai bus sudėti prie Gailestingumo paveikslo. Šv. Mišios aukojamos kasdien 10.00, 12.00, 18.00 ir 20.00 valandomis. Lenkų kalba šv. Mišios – 16.00 val. Gailestingumo sekmadienį 17.00 val. vyks šv. Mišios anglų kalba, kurios bus transliuojamas EWTN kanalu daugeliui anglakalbių šalių.
 
Iš Antakalnyje esančio šv. Faustinos namelio, buvusio seserų vienuolyno, nuo penktadienio devynias dienas, 15 valandą, vadinamą Gailestingumo valanda, bus internetu transliuojamos devyndienio maldos. Visi kviečiami jungtis į maldą „Vilnius piligtim center“ feisbuko puslapyje. Atsinaujinęs šv. Faustinos namelis lankytojams ir piligrimams duris atvers pasibaigus karantinui. Gailestingumo novena nuo penktadienio bus meldžiamasi ir Dievo Gailestingumo šventovėje.
Vienuoliai Bernardinų sode. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vilniuje, Antakalnyje, vienuolyne gyvenusi Šventoji s. Faustina, patyrė regėjimus, kuriuose Jėzus prašė melsti gailestingumo visam pasauliui. Pagal Šv. Faustinos regėjimus dail. E. Kazimirowskis nutapė Dievo Gailestingumo paveikslą, buvo užrašyta Jėzaus padiktuota malda – Dievo Gailestingumo vainikėlis, maldų devyndienis (novena) prieš Gailestingumo sekmadienį, įkurta Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija, visame pasaulyje pradėta melstis Gailestingumo valandą (trečia valanda po pietų), taip pagerbiant Jėzaus mirties laiką.
 
Faustinos dienoraštyje įrašyti tokie Jėzus žodžiai apie devynias maldos dienas prieš Gailestingumo šventę: „Trokštu, kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kiekvieną dieną atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo jūroje. O aš visas šias sielas nuvesiu į savo Tėvo namus.“
 
Visą parą transliaciją iš Dievo Gailestingumo šventovės galima stebėti internetu (Youtube kanalas „Dievo Gailestingumo šventovė“). Ne pamaldų metu šventovė yra atvira asmeninei maldai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.10; 03:00

Arkivyskupas Gintaras Grušas ir dizaineris Robertas Kalinkinas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita. Taip teigė Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas, komentuodamas Strasbūro teismo vertinimą, kad Lietuvos dizainerio Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklamos neatrodo perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos ir nekursto neapykantos religiniu pagrindu.

ELTA primena, kad 2012 metų rudenį dizainerio R. Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje buvo vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“

Tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

UAB „Sekmadienis“ sprendimą apskundė Strasbūro teismui.

Komentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą UAB „Sekmadienis“ byloje prieš Lietuvą, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas G. Grušas teigė, kad reklama, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, neturi nieko bendro nei su religijos kritika, nei su nuomonių įvairovės ar idėjų konkurencijos užtikrinimu laisvoje demokratinėje visuomenėje.

„Teismas šioje byloje negebėjo pastebėti Jėzaus ir Marijos atvaizdų profanacijos komerciniais ir pasipelnymo tikslais“, – pastebi Vilniaus arkivyskupas.

Pasak LVK primininko, teisėjas Dė Gaetano konkuruojančioje nuomonėje sako, kad šis sprendimas nesuteikia visiškos laisvės naudoti religinius simbolius bet kokiame kanale, kontekste ar žinioje. Valstybė gali imtis priemonių apriboti konkrečias elgesio formas, įskaitant informacijos ir idėjų sklaidą, kurios nesuderinamos su pagarba minties, sąžinės, kitų religijos laisvėmis.

„Šiuo atveju, sutapatinant komercinį interesą su saviraiškos laisve, teismo sprendimu pavojingai atveriamas kelias pasipelnyti, siekti komercinių tikslų, skaudinant tikinčiuosius visuomenės narius ir profanuojant jų religiją“, – pabrėžia arkivysk. G. Grušas.

Pasak jo, vargu, ar galima vadinti laisva ir atsakinga tokią visuomenę, kurioje negerbiami kitų – nesvarbu kurios religijos – žmonių religiniai įsitikinimai, o ypač kai jie išnaudojami pasipelnymo tikslais supriešinant, skaldant visuomenę, menkinant tikintiesiems svarbius simbolius.

Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad reklamos įžeidžia visus krikščionis, bet net jei taip ir būtų, dauguma negalėtų primesti savo nuomonės.

Dizaineris R. Kalinkinas pasveikino teismo sprendimą, pakartodamas, kad reklama nebuvo siekiama įžeisti tikinčiųjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.02; 00:30

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.05.12

robinzonas_kruzas

Įstatymai… įstatymai… įstatymų pakeitimai… įstatymų pakeitimų papildymai…

Visas mūsų gyvenimas tvarkomas įstatymais.

O kas ir kada priėmė patį pirmąjį įstatymą?

Daugelis pirmykščių genčių turėjo tam tikras ir gana griežtas iš patirties, tradicijų susiformavusias elgesio taisykles, kurių daug buvo draudimų. Pirmykštis žmogus buvo įsitikinęs, kad už jų pažeidimą dvasios ar kitos dievybės žmones bausdavo ligomis ir dargi mirtimi.

Continue reading „Kada ir kaip atsirado įstatymai“