Didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų šiuo metu nesijaučia užtikrinti dėl savo pajamų, kai baigs karjerą, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa.
 
Dėl savo finansinės padėties senatvėje nerimauja 46 proc. šalies dirbančiųjų, o ramūs jaučiasi tik 18 proc.
 
„Daugelis Lietuvos dirbančiųjų savo finansinę ateitį mato nelabai pozityviai, nes ir „Sodra“ pripažįsta, kad valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys tik apie 20–30 proc. dabartinių gyventojų pajamų. Dar apie 20 proc. galima prisidurti kaupiant II pakopoje, tačiau akivaizdu, kad to neužtenka, norint užsitikrinti kokybišką gyvenimą sulaukus 65 metų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, „Luminor investicijų valdymo“ vadovas.
Pasak jo, rekomenduojama senatvėje gauti apie 70–80 proc. dabartinių pajamų, o tam reikia pasirūpinti kaupimu ne tik II, bet ir III pensijos pakopoje.
 
„Tyrimas patvirtina, kad tie gyventojai, kurie jau kaupia III pakopoje, jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės“, – sako Š. Ruzgys.
Kaip rodo apklausos duomenys, tarp III pakopoje nedalyvaujančių gyventojų, neramūs dėl savo finansinės padėties senatvėje jaučiasi 49 proc., o pozityviai ją mato tik 16 proc. Palyginti, tarp kaupiančiųjų pensijai III pakopoje nerimaujančių yra mažiau, o ramiai besijaučiančių – daugiau: atitinkamai 38 proc. ir 24 proc.
 
Pinigus į III pakopą, kaip ir į II, taip pat gali pervesti darbdavys – tokiu atveju dėl papildomų lengvatų naudos gali gauti tiek bendrovė, tiek darbuotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 09:45

Pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60-75 metų amžiaus sulaukusieji, senyvais žmonėmis – 75-90 metų, o ilgaamžiais žmonėmis – tie, kurie skaičiuoja 90 ir daugiau metų. 

Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.
Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dar 1998 metais priimtoje deklaracijoje „Sveikata visiems XXI a.“ Europos regionui buvo numatyti du siekiniai: „Sveika senatvė“ ir „Moksliniai tyrimai ir žinios – sveikatai“.

Remiantis EUROSTAT demografinėmis prognozėmis, 2020 metais Lietuvoje bus apie 17 procentų vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių.

Akivaizdu, jog esant tokioms prognozėms, darbas su senjorais matomas būtent kaip nuolatinis veikimas per sveikatinimo programas ir projektus bendruomenėse, kad senjorus lydėtų mėgiamos veiklos nuolatinis procesas.

Mat psichologai teigia, kad turint mėgiamą veiklą, toks dalykas kaip persivalgymo tikimybė savaime sumažėja, o tai padeda apsisaugoti nuo širdies ir sąnarių ligų, virškinimo sutrikimų, nugaros skausmų ir pan.

Kalbant apie mitybą, tapti vegetarais tikrai nereikėtų, nes gryno vegetarizmo – maitinimosi vienomis daržovėmis ir vaisiais, jei tam nėra rimtų medicininių priežasčių, – šiuolaikinė dietologija nepripažįsta todėl, kad ir garbaus amžiaus žmonėms būtinai reikia gauti pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio ir pan.

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu jau nusprendėte laikytis vegetariškos dietos, leiskite sau valgyti bent pieno produktus ir 4–5 kiaušinius per savaitę. Valgote mėsą? Puiku. Tik pasistenkite tai daryti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę, nes mėsa sunkiai virškinamas maistas kaip ir buljonai.

Apskritai, tiek mitybos mokslas, tiek kitos mokslo šakos, susijusios su žmogaus sveiko senėjimo procesais, teigia, kad būtinas normalus judėjimas (per savaitę apie 150 min., bet kokios patinkančios veiklos – važiavimas dviračiu, ėjimas sparčiu žingsniu, bėgimas ristele ir t.t…). Tai yra esminis sveiko senėjimo pagrindas. 

Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Modernioji neuro reabilitacija teigia, kad judesius atlikdami priešinga ranka nei paprastai tai darote: pvz., šukuojate plaukus, užsisegat sagas, valote dantis, plaunate indus ir panašiai, gerėja atmintis, kurios dėka atitolinate arba net galite išvengti Alzheimerio ligos.

Sporto mokslas priduria, kad atliekant paprastus jėgos pratimus tokius, kaip pritūpimai, atsispaudimai, pilvo preso pratimai, pusiau sulenktų kojų kilnojimas atsigulus, pratimai su svareliais rankose, yra stiprinam ir aumenys, ir kaulai, išlieka paslankūs sąnariai, geriau pasisavinamas kalcis ir vitaminas D.

Būtent jėgos pratimai padedai švengti osteoporozės (kaulų retėjimo), kuris būdingas moterims, nes tik jėgos pratimai aktyvina vyriškąjį hormoną testosteroną, kuris ir reguliuoja kaulinio audinio tvirtumą.

Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų atliekama galimų griuvimų profilaktika.

Pratimai griuvimų profilaktikai taip pat paprasti: atsargiai atlikite po 10-12 žingsnių į kairę, į dešinę, atbulom, užmerktomis akimis ir įvairiomis kryptimis ženkite po 2-3 žingsnius. Tokia veikla nieko nekainuoja, bet yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo griuvimų ir išvengti kaulų lūžių.

Užbaigsiu šį komentarą tokia sentencija: “Nėra vaistų, pakeičiančių judesius, bet yra judesiai, pakiečiantys vaistus”.

2016.10.31; 16:01

Tyrimai rodo, jog dabar suaugusieji tokie nesveiki, kad jie 15 metų „vyresni“, nei buvo jų tėvai ir seneliai tokio pat amžiaus, rašo "Daily Mail".

European Journal of Preventive Cardiology"  žurnale paskelbti tyrimų duomenys byloja, jog dėl silpnos sveikatos mus dažniau negu ankstesnes kartas kamuoja aukštas kraujospūdis, diabetas ir nutukimas“, – rašo straipsnio autorė Anna Hodžkiss.

Continue reading „Kodėl mes tokie nesveiki?“