Priština, rugsėjo 24 d. (dpa-ELTA). Nežinoma ginkluota grupuotė įžengė į šiaurės Kosovą ir dalyvavo susišaudyme su vietos policija, sekmadienį paskelbė Kosovo premjeras Albinas Kurtis, praneša naujienų agentūra dpa.
„Mūsų policijos pajėgos Banskos kaime apsupo apie 30 gerai ginkluotų, uniformuotų vyrų, profesionalių karių ar policininkų“, – premjeras sakė vietos žiniasklaidai ir paragino juos pasiduoti.
Ankstyvą sekmadienio rytą kilo susišaudymas tarp Kosovo policininkų ir šios grupuotės. Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad vienas pareigūnas žuvo, o dar mažiausiai vienas buvo sužalotas. Anot ministerijos, užpuolikai surengė pasalą ir apšaudė policininkus, kai šie atvyko apžiūrėti dviejų sunkvežimių be registracijos numerių, kurie buvo palikti ant tilto, kad užtvertų įvažiavimą į Banską netoli Mitrovicos miesto. Manoma, kad grupuotė iš kaimyninės Serbijos pateko į šiaurės Kosovą, kur daugumą gyventojų sudaro etniniai serbai. Premjeras sakė, kad tai išpuolis prieš Kosovo valstybę, už kurį atsakomybė tenka Serbijai. Anot jo, ginkluota grupuotė turėjo visureigius ir net šarvuotą transporto priemonę. Susišaudyme ji panaudojo granatsvaidžius, rankines granatas ir automatinius ginklus.
Ginkluotas susidūrimas yra rimčiausias incidentas tarp Kosovo ir Serbijos pastaraisiais metais. Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis sekmadienį pasmerkė ginkluotą išpuolį prieš Kosovo policijos pareigūnus. „Reikia išsiaiškinti visus faktus apie ataką. Nusikaltėliai turi stoti prieš teisingumą“, – sakė jis. Anot J. Borrellio, ES teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) palaiko ryšį su valdžia ir NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis Kosove (KFOR). Jis dar kartą paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares sumažinti įtampą šiaurės Kosove.
Kosovas nuo Serbijos atsiskyrė 1999 m. su NATO parama po karinio konflikto. Valstybė, kurios daugumą gyventojų sudaro etniniai albanai, 2008 m. paskelbė nepriklausomybę.
Kosovą pripažįsta daugiau nei 100 šalių. Tačiau Serbija atsisako pripažinti nepriklausomybę ir reikalauja, kad Kosovas grįžtų į jos sudėtį.
Belgradas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Serbijos sostinėje Belgrade į demonstraciją prieš smurtą po dviejų gegužės mėnesį įvykusių masinių žudynių per kurias žuvo 18 žmonių, informuoja AFP.
Tai buvo trečiasis „Serbija prieš smurtą“ protestas pastarosiomis savaitėmis, kuris į gatves pritraukė tūkstančius serbų, siekiančių aukštas pareigas užimančių valdžios pareigūnų atsistatydinimo.
„Mes šokiruoti, mes negalime patikėti tuo, kas vyksta ir mes esame pikti. Visiems mums kyla klausimas, kokią valstybę paliksime savo vaikams?“, – protestuotoja Jelena Mihailovič penktadienį sakė miniai žmonių prie parlamento.
Tai vieni didžiausių mitingų nuo tada, kai po masinių demonstracijų daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo nuverstas tuometis šalies vadovas Slobodanas Miloševičius.
Keli opozicijos politikai vėlų penktadienį surengė dviejų svarbių Belgrado tiltų blokadą ir ragino savo rėmėjus nesitraukti nuo kelio tol, kol bus priimti visi jų reikalavimai, o kai kurie protestuotojai įsirengė palapines.
Protestuotojai reikalauja, kad valdžia atšauktų smurtinį turinį rodančių TV kanalų retransliacijos licencijas. Jie taip pat siekia uždrausti provyriausybinius laikraščius kurstančius įtampą ir nukreiptus prieš politinius disidentus, ir reikalauja vidaus reikalų ministro bei žvalgybos tarnybos vadovo atsistatydinimo.
Penktadienį proeuropietiška opozicija išėjo iš specialios parlamento sesijos kaltindama valdančiąją partiją ir jos sąjungininkes siekiu nutildyti demonstracijas užuot sprendus žmonių iškeltas problemas.
Demokratų partijos pirmininkas Zoranas Lutovacas sakė, kad jo partija nenori būti tokių įvykių parlamente dalimi ir vietoj to prisidėsianti prie protestuotojų.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sumenkino demonstracijas pareikšdamas, kad jos tėra „politinis triukas“. Kitą savaitę jis žada surengti savo rėmėjų mitingą, kuris, anot jo, „bus didžiausias Serbijos istorijoje“.
Tuo metu artima A. Vučičiaus sąjungininkė premjerė Ana Brnabič pareiškė, kad po masinių šaudynių „užsienio saugumo tarnybos“ neva siekia sukelti neramumus ir destabilizuoti padėtį Serbijoje.
Po mirtinų išpuolių A. Vučičius pažadėjo imtis ambicingo plano ir nuginkluoti serbus, kurie laiko ginklus tiek teisėtai, tiek neteisėtai.
Serbija yra daugiausiai ginklų savininkų turinti Europos valstybė. Remiantis šaunamųjų ginklų tyrimų organizacija „Small Arms Survey“, maždaug 39 iš 100 serbų laiko šaunamuosius ginklus.
Belgradas, sausio 7 d. (ELTA). Naktį į šeštadienį Kosovo pietryčiuose esančios Gnilanės apygardos Klokoto mieste buvo sumuštas 18-metis serbas Stefanas Tomičius.
Pasak portalo „eurointegration“, tai pranešė Serbijos vyriausybės Kosovo ir Metochijos reikalų valdyba.
Teigiama, jog Stefaną ir jo brolį, grįžtančius iš vidurnaktį vykusių stačiatikių Kalėdų pamaldų, apie 2 val. 30 min. užpuolė grupė albanų. Pasak nukentėjusiojo, jis atpažino kai kuriuos užpuolikus, jie dirba apsaugininkais tenykščiame restorane.
„Stefanas patyrė akies, rankos, pilvo ir kojų sužeidimų, jis paprašė Vitinos miesto ligoninės medikų pagalbos“, – sakoma pranešime.
Anot Kosovo ir Metochijos reikalų valdybos atstovų, „šis žiaurus serbų vaikino užpuolimas rodo, kokia antiserbiška isterija viešpatauja regione ir koks pavojus gresia ten gyvenantiems serbams“.
Serbijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nemanja Starovičius pareiškė, kad S. Tomičiaus sumušimas yra dar vienas „neapykantos nusikaltimas“.
Penktadienį buvo pranešta apie šaudynes Kosovo pietuose, per kurias buvo sužeisti 21 metų serbas ir jo 11-metis pusbrolis. Kosovo policija sulaikė užpuoliką. Paaiškėjo, kad jis yra vietos jėgos struktūrų pareigūnas.
Kosovas 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisakė jį pripažinti ir skatino 120 tūkst. etninių Kosovo serbų nepaklusti Prištinos valdžiai, ypač šiaurėje, kur etniniai serbai sudaro daugumą.
Serbijoje tęsiasi protestai prieš prezidentą Aleksandrą Vučičių: tūkstančiai žmonių jau šeštą šeštadienį iš eilės išėjo į gatves, praneša agentūra „Reuters“.
Kai kurie demonstrantai skandavo šūkius „Vučičius – vagis“ arba laikė plakatus su užrašais „Sustabdykite išdavystę, ginkite konstituciją ir remkite tautą“.
Protestai kilo po kelių incidentų, per kuriuos, be kita ko, buvo sumuštas opozicinio aljanso „Aljansas už Serbiją“ lyderis. Aljansas spėja, kad muštynes pakurstė A. Vučičiaus „Serbijos pažangos partija“ (SNS). Ši tai neigia. Žmonės nepatenkinti ir vyriausybės spaudimu žiniasklaidai.
Šios demonstracijos yra pirmieji reikšmingi protestai nuo 2017 metų pavasario, kai po A. Vučičiaus pergalės rinkimuose į gatves išėjo tūkstančiai daugiausiai jaunų serbų. Kritikai kaltina prezidentą autoritariniu valdymo stiliumi ir siekiu užčiaupti opoziciją, žiniasklaidą bei civilinę visuomenę.
Serbijoje ketvirtą savaitę besitęsiant protestams prieš valdžią, auga spaudimas prezidentui Aleksandrui Vučičiui, praneša AFP.
AFP korespondento vertinimu, šeštadienio proteste Belgrade dalyvavo apie 25 000 žmonių. Vienas jo dalyvis sakė, kad žmonės susirinko pareikšti nepasitenkinimą ekonomiškai ir politiškai sudėtinga situacija šalyje.
Demonstracija Serbijos sostinėje įvyko be incidentų, o jos dalyviai atvirai nerodė palaikymo kuriai nors politinei jėgai. Kai kurie protestuotojai skandavo „A. Vučičius vagis“ ir nešė plakatus su užrašais „Užtenka melo“.
Opozicija ir pilietinė visuomenė kaltina A. Vučičių – griežtosios linijos nacionalistą, tapusį proeuropietišku, – įvedus autokratinį valdymą ir visišką žiniasklaidos kontrolę, kuria jis naudojasi veikdamas prieš savo oponentus.
Protestai iki šiol didžiausias iššūkis prezidento valdžiai. Juos sušaukė opozicijos partijos po to, kai vienas jų lyderių buvo sumuštas prieš politinį susirinkimą centrinėje Serbijoje lapkritį.
Opozicijos sąjunga „Už Serbiją“ (SZS), kurią sudaro įvairių politinių pažiūrų partijos, dėl užpuolimo apkaltino A. Vučičiaus rėmėjus iš Serbijos „Progresyviosios partijos“ (SNS). Tačiau valdžia tokius įtarimus neigia.
Kalbėdamas apie protestus, Serbijos prezidentas teigė esąs „pasirengęs išklausyti piliečius, kurie dalyvauja demonstracijose, bet ne melagius iš opozicijos“.
Naujausiame pranešime apie Serbiją Europos Parlamentas rimtai paragino Belgradą „pagerinti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės situaciją“.