Serbija

Trumposios naujienos

ES vyriausiasis įgaliotinis smerkia ginkluotą išpuolį šiaurės Kosove. EPA-ELTA nuotr.

Priština, rugsėjo 24 d. (dpa-ELTA). Nežinoma ginkluota grupuotė įžengė į šiaurės Kosovą ir dalyvavo susišaudyme su vietos policija, sekmadienį paskelbė Kosovo premjeras Albinas Kurtis, praneša naujienų agentūra dpa.
 
„Mūsų policijos pajėgos Banskos kaime apsupo apie 30 gerai ginkluotų, uniformuotų vyrų, profesionalių karių ar policininkų“, – premjeras sakė vietos žiniasklaidai ir paragino juos pasiduoti.
 
Ankstyvą sekmadienio rytą kilo susišaudymas tarp Kosovo policininkų ir šios grupuotės. Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad vienas pareigūnas žuvo, o dar mažiausiai vienas buvo sužalotas. Anot ministerijos, užpuolikai surengė pasalą ir apšaudė policininkus, kai šie atvyko apžiūrėti dviejų sunkvežimių be registracijos numerių, kurie buvo palikti ant tilto, kad užtvertų įvažiavimą į Banską netoli Mitrovicos miesto. Manoma, kad grupuotė iš kaimyninės Serbijos pateko į šiaurės Kosovą, kur daugumą gyventojų sudaro etniniai serbai. Premjeras sakė, kad tai išpuolis prieš Kosovo valstybę, už kurį atsakomybė tenka Serbijai. Anot jo, ginkluota grupuotė turėjo visureigius ir net šarvuotą transporto priemonę. Susišaudyme ji panaudojo granatsvaidžius, rankines granatas ir automatinius ginklus.
 
Ginkluotas susidūrimas yra rimčiausias incidentas tarp Kosovo ir Serbijos pastaraisiais metais. Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis sekmadienį pasmerkė ginkluotą išpuolį prieš Kosovo policijos pareigūnus. „Reikia išsiaiškinti visus faktus apie ataką. Nusikaltėliai turi stoti prieš teisingumą“, – sakė jis. Anot J. Borrellio, ES teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) palaiko ryšį su valdžia ir NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis Kosove (KFOR). Jis dar kartą paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares sumažinti įtampą šiaurės Kosove.
 
Kosovas nuo Serbijos atsiskyrė 1999 m. su NATO parama po karinio konflikto. Valstybė, kurios daugumą gyventojų sudaro etniniai albanai, 2008 m. paskelbė nepriklausomybę.
 
Kosovą pripažįsta daugiau nei 100 šalių. Tačiau Serbija atsisako pripažinti nepriklausomybę ir reikalauja, kad Kosovas grįžtų į jos sudėtį.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.09.25; 00:30
Trumposios naujienos

Belgradas, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Po dvejų žudynių, kurios praėjusią gegužę pareikalavo 18 žmonių gyvybių, žmonės Serbijoje atidavė iš viso 108 833 neteisėtai laikytus ginklus. Tai Belgrade pareiškė policijos atstovė, kurią cituoja serbų naujienų agentūra „Tanjug“. Atiduoti ginklus žmones ragino vyriausybė.
 
Terminas nebaudžiamiems atiduoti ginklus, kuris kartą jau buvo pratęstas, baigėsi penktadienio vidurnaktį. Policijos duomenimis, atiduota 82 400 rankinių šaunamųjų ginklų, apie 26 500 minų ir kitų sprogmenų, taip pat 4,2 mln. vienetų šaudmenų.
 
Dvejos žudynės smarkiai sukrėtė Serbijos visuomenę. 13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės tarpusavyje nėra susijusios. Nuo tada kiekvieną savaitę dešimtys tūkstančių serbų protestuoja prieš smurtą. Demonstracijos turėjo vykti ir šeštadienio vakarą.
 
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus buvo viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.02; 03:00
Trumposios naujienos

Serbijos vėliavos. EPA – ELTA nuotr.

Belgradas, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Serbijos sostinėje Belgrade ir dar trijuose miestuose išėjo į gatves, protestuodami prieš smurtą šalyje. Tai buvo septintas protestas iš eilės nuo tada, kai per dvejas žudynes gegužę buvo nušauta 18 žmonių.
 
Mitingo Belgrade dalyviai šeštadienio vakarą susirinko prie parlamento sostinės centre. Dviem atskiromis kolonomis jie žygiavo prie miesto greitkelio, kur dviem valandoms blokavo kelio ruožą.
 
Demonstracijos taip pat vyko Novi Sado, Nišo ir Kragujevačo didmiesčiuose. Mitingų dalyviai reikalavo prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir už saugumo aparatą atsakingų pareigūnų atsistatydinimo. Protestuotojai kaltino A. Vučičių ir jo kontroliuojamą bulvarinę žiniasklaidą kuriant neapykantos ir smurto atmosferą. Žmones į demonstracijas sukvietė kairioji ir liberali opozicija bei piliečių judėjimai.
 
13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės, kurios tarpusavyje tiesiogiai nesusijusios, sukrėtė Serbijos visuomenę.
 
Prieš kelias savaites Serbija iki birželio 30 d. pratęsė terminą atiduoti neteisėtai laikomus ginklus. Iki šios datos gyventojai gali atiduoti ginklus nebaudžiami. Iki šiol jau atiduota dešimtys tūkstančių šaunamųjų ginklų ir sprogmenų.
 
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus yra viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.06.19; 00:30
Trumposios naujienos

Kosovo premjeras kaltina Serbiją organizuojant susirėmimus. EPA – ELTA foto

Priština, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kosovo ministras pirmininkas apkaltino Serbiją organizuojant etninių serbų ir NATO vadovaujamų taikdarių susirėmimus.
 
Daugiau nei 80 žmonių, tarp jų 30 taikdarių, buvo sužeisti pirmadienį viename Šiaurės Kosovo mieste, kai NATO vadovaujami KFOR kariai susirėmė su protestuotojais serbais, svaidžiusiais akmenis, butelius ir Molotovo kokteilius.
 
„Padėties eskalavimas gegužės 29 d. buvo suplanuotas, gerai suorganizuotas ir turi autorių, – parlamente įstatymų leidėjams sakė Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurtis. – Autorius yra oficialusis Belgradas“.
 
A. Kurtis apkaltino Serbiją „mobilizavus nusikalstamas grupes“, kad išprovokuotų susirėmimus, ir teigė, jog daugelis Kosovo serbų buvo Belgrado „paversti tokių nusikalstamų išpuolių gyvuoju skydu“.
 
Kosovo serbų mažuma boikotavo balandį vykusius vietos rinkimus šiaurėje, tai leido etniniams albanams perimti vietos tarybų kontrolę, nors rinkėjų aktyvumas nesiekė nė 3,5 procento. Daugelis serbų reikalauja išvesti Kosovo specialiąsias policijos pajėgas, o taip pat ir merus albanus, kurių nelaiko tikraisiais savo atstovais.
 
Nuo pirmadienio susirėmimų Zvečane šimtai serbų kasdien būriuojasi prie miesto rotušės, aptvertos spygliuota viela ir apsuptos KFOR karių.
Kosovo ministro pirmininko teigimu, mitingai rengiami Belgrado įsakymu.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.03; 05:00
Gordijo mazgas

Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotr.

Belgradas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Serbijos sostinėje Belgrade į demonstraciją prieš smurtą po dviejų gegužės mėnesį įvykusių masinių žudynių per kurias žuvo 18 žmonių, informuoja AFP.
 
Tai buvo trečiasis „Serbija prieš smurtą“ protestas pastarosiomis savaitėmis, kuris į gatves pritraukė tūkstančius serbų, siekiančių aukštas pareigas užimančių valdžios pareigūnų atsistatydinimo.
 
„Mes šokiruoti, mes negalime patikėti tuo, kas vyksta ir mes esame pikti. Visiems mums kyla klausimas, kokią valstybę paliksime savo vaikams?“, – protestuotoja Jelena Mihailovič penktadienį sakė miniai žmonių prie parlamento.
 
Tai vieni didžiausių mitingų nuo tada, kai po masinių demonstracijų daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo nuverstas tuometis šalies vadovas Slobodanas Miloševičius.
 
Keli opozicijos politikai vėlų penktadienį surengė dviejų svarbių Belgrado tiltų blokadą ir ragino savo rėmėjus nesitraukti nuo kelio tol, kol bus priimti visi jų reikalavimai, o kai kurie protestuotojai įsirengė palapines.
 
Protestuotojai reikalauja, kad valdžia atšauktų smurtinį turinį rodančių TV kanalų retransliacijos licencijas. Jie taip pat siekia uždrausti provyriausybinius laikraščius kurstančius įtampą ir nukreiptus prieš politinius disidentus, ir reikalauja vidaus reikalų ministro bei žvalgybos tarnybos vadovo atsistatydinimo.
 
Penktadienį proeuropietiška opozicija išėjo iš specialios parlamento sesijos kaltindama valdančiąją partiją ir jos sąjungininkes siekiu nutildyti demonstracijas užuot sprendus žmonių iškeltas problemas.
Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotrauka
 
Demokratų partijos pirmininkas Zoranas Lutovacas sakė, kad jo partija nenori būti tokių įvykių parlamente dalimi ir vietoj to prisidėsianti prie protestuotojų.
 
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sumenkino demonstracijas pareikšdamas, kad jos tėra „politinis triukas“. Kitą savaitę jis žada surengti savo rėmėjų mitingą, kuris, anot jo, „bus didžiausias Serbijos istorijoje“.
 
Tuo metu artima A. Vučičiaus sąjungininkė premjerė Ana Brnabič pareiškė, kad po masinių šaudynių „užsienio saugumo tarnybos“ neva siekia sukelti neramumus ir destabilizuoti padėtį Serbijoje.
 
Po mirtinų išpuolių A. Vučičius pažadėjo imtis ambicingo plano ir nuginkluoti serbus, kurie laiko ginklus tiek teisėtai, tiek neteisėtai.
 
Serbija yra daugiausiai ginklų savininkų turinti Europos valstybė. Remiantis šaunamųjų ginklų tyrimų organizacija „Small Arms Survey“, maždaug 39 iš 100 serbų laiko šaunamuosius ginklus.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.05.21; 07:14
Trumposios naujienos

Televizija – vis dar įtakingiausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.

Belgradas, lapkričio 14 d. (ELTA). Serbijoje pradeda darbą Rusijos propagandinio kanalo „Russia Today“ (RT), kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, filialas, praneša portalas „N1“.
 
RT filialui Serbijoje vadovaus Jelena Milinčič, kuri yra Ljubinkės Milinčič, vadovaujančios propagandinės agentūros „Sputnik Srbija“ redakcijai, duktė.
 
Nepatikslinama, kada konkrečiai bus pradėtos transliuoti RT laidos serbų kalba.
 
ES atstovas Peteris Stano, atsakydamas į portalo „N1“ klausimą, priminė, kad Briuselis paskelbė sankcijas RT, prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą. Anot jo, Serbija, pretenduojanti į narystę Europos Sąjungoje, turėtų laipsniškai harmonizuoti savo politiką tarptautinių santykių ir saugumo srityje su ES politika.
 
„Russia Today“ yra dalis Rusijos propagandos ir dezinformacijos rinkinio, kuriuo Kremlius papildo savo agresiją prieš Ukrainą ir ukrainiečių žudymą“, – pabrėžė jis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.15; 07:30
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ragina Kosovą ir Serbiją deeskaluoti tarpusavio konfliktą.
 
„Raginu visas puses būti santūrias ir vengti smurto“, – pareiškė jis Briuselyje spaudos konferencijoje su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučićiumi. Nors padėtis vietoje pagerėjo, tačiau esą pirmiausiai Belgrado ir Prištinos atsakomybė yra užkirsti kelią naujai eskalacijai.
 
Tačiau kartu J. Stoltenbergas pareiškė, kad NATO misija KFOR“ bet kuriuo metu yra pasirengusi įsikišti, jei kils grėsmė stabilumui. Nuo 1999 metų Kosove dislokuotą apsaugos dalinį sudaro beveik 4 000 karių.
 
Įtampa tarp Serbijos ir Kosovo paaštrėjo prieš maždaug dvi savaites. To priežastis buvo naujos įvažiavimo taisyklės serbams, kurias norėjo įvesti Kosovas. Spaudžiant JAV ir ES, jų įvedimas mėnesiui atidėtas.
 
ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis šį ketvirtadienį pakvietė pokalbių A. Vučićių ir Kosovo ministrą pirmininką Albiną Kurtį. J. Stoltenbergas pareiškė raginąs visas puses būti lanksčias ir konstruktyvias.
 
Tačiau A. Vučićius pareiškė, kad tikisi sunkių pokalbių. „Mes nesutariame beveik jokiais klausimais“, – sakė jis. Kartu prezidentas atmetė kaltinimus, kad Serbija kišasi į daugiausiai etninių serbų gyvenamą šiaurinę Kosovo dalį. „Mes nieko neprovokavome“, – patikino jis. A. Vučićius pateikė sąrašą su „provokacijomis“, kurias Kosovo institucijos įvykdė prieš serbų mažumą.
 
Šiandien beveik vien albanų gyvenamas Kosovas iki 1999 metų priklausė Serbijai. Po ginkluoto Kosovo albanų sukilimo NATO oro antskrydžiais privertė Serbijos valstybę pasitraukti. Nuo 1999 metų iki 2008-ųjų provincija buvo valdoma JT laikinosios administracijos.
 
Serbija nepripažįsta Kosovo 2008 metais paskelbtos nepriklausomybės.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.18; 07:25
Trumposios naujienos

Belgradas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Pirmadienį Serbijos kompanijos „Krušik“ ginklų gamykloje Valjevo mieste nugriaudėjo sprogimas.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas RTS, per incidentą viena įmonės darbuotoja buvo sunkiai sužeista, o kita nukentėjo nesunkiai.
 
40 metų moteris patyrė sunkių sužalojimų, kai jos rankoje sprogo šaudmuo. Iš pradžių ji buvo nugabenta į Valjevo ligoninę, o paskui perkelta į oftalmologijos kliniką Belgrade.
 
Serbijos gynybos ministerija patvirtino, kad pirmadienio rytą karinėje įmonėje Valjeve įvyko sprogimas. Incidento aplinkybės tiriamos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.16; 05:43
Trumposios naujienos

Briuselis, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pakvietė Serbiją ir Kosovą Briuselyje susėsti prie bendro krizinių derybų stalo.
 
Tokių pokalbių metu abi šalys galėtų „aptarti tolesnius veiksmus, galimus sprendimus ir būdus užkirsti kelią įtampos pasikartojimui“, teigė ES užsienio politikos vadovo atstovas spaudai Peteris Stano. Jis nenurodė konkrečios derybų datos.
 
ES savo kvietimą pateikė po to, kai tarp Serbijos ir Kosovo įsiplieskė nauja įtampa. Kosovas planavo nuo pirmadienio nebepripažinti Serbijoje išduotų asmens dokumentų – pasak šalies valdžios, Serbija Kosovo gyventojų atžvilgiu jau taiko analogiškas priemones. Dėl to regione pratrūko smurtas.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.02; 00:01
Trumposios naujienos

Belgradas, liepos 2 d. (ELTA). Vienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sunkiai sužeisti per masines migrantų muštynes, kilusias netoli Serbijos Suboticos miesto, kuris yra prie sienos su Vengrija. Tai šeštadienį pranešė Serbijos laikraštis „Kurir“.
 
Leidinio žiniomis, konfliktas kilo tarp migrantų iš Afganistano ir Pakistano, kurie buvo įsikūrę miške netoli Serbijos ir Vengrijos sienos.
 
Vietos gyventojai iškvietė policiją, kai išgirdo šūvius. Atvykę serbų pareigūnai aptiko nužudytą migrantą, keli žmonės su šautinėmis žaizdomis nugabenti į Suboticos ligoninę. Tarp sunkiai sužeistų migrantų – 16-metė mergina, gydytojai dabar kovoja dėl jos gyvybės.
 
Policija atlieka tyrimą kartu su Serbijos sienos apsaugos tarnyba ir bando nustatyti tikslų muštynių dalyvių skaičių. Į incidento vietą atvyko vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas. Pasak Suboticos mero Stevano Bakičiaus, migrantai buvo Serbijos teritorijoje be jokių dokumentų.
 
Per Balkanus driekiasi migracijos maršrutas iš Artimųjų Rytų į Vakarų Europą. 2016-2018 metais migracijos krizei pasiekus piką, Serbijos teritoriją kirto daugiau kaip 1 mln. migrantų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.07.03; 07:01
Gordijo mazgas

Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…

Belgradas, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Daugiau nei 100 Vakarų Balkanų intelektualų prieš šią savaitę vyksiantį svarbų ES aukščiausiojo lygio susitikimą parašė atvirą laišką, kuriame teigiama, kad į šį regioną vis dar nekreipiama dėmesio.
 
„Nepaisant daugybės pareiškimų ir iniciatyvų, susijusių su Vakarų Balkanais, Vakarai (pirmiausia ES) nepasiūlė realios paramos, apsaugos ir konkrečios regiono ateities perspektyvos“, – sakoma antradienį Belgrade paskelbtame laiške.
 
Vakarų Balkanus supa ES šalys, tačiau jų perspektyvos vis dar neaiškios, teigia autoriai, kritikuodami dviprasmišką pastarųjų dviejų dešimtmečių ES politiką ir teigdami, kad ji lėmė regiono regresą ir posūkį į kitus galios veiksnius.
 
Visų pirma, didėjanti Rusijos įtaka Serbijoje ir serbiškoje Bosnijos dalyje kelia klausimą, kam iš tikrųjų priklauso Vakarų Balkanai, teigė pasirašiusieji, tarp kurių yra daugiau kaip 100 buvusių politikų, istorikų, rašytojų ir žurnalistų.
 
„Stojimas į ES yra geopolitinė visų Vakarų Balkanų neišvengiamybė, atsižvelgiant į nuolatines Rusijos pastangas juos destabilizuoti“, – teigia autoriai iš Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos, Kosovo ir Kroatijos.
 
Jie paragino ES viršūnių susitikime Bosnijai ir Hercegovinai suteikti kandidatės statusą, o Kosovo piliečiams – bevizį režimą į ES, teigdami, kad tam jau seniai sudarytos sąlygos.
 
Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime bus sprendžiama, ar suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai. Vakarų Balkanų valstybės yra skirtingose paraiškų dėl narystės ES teikimo stadijose.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.06.22; 09:00
Trumposios naujienos

Serbijoje sekmadienį buvo renkamas prezidentas ir parlamentas. EPA-ELTA nuotr.

Belgradas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Šį sekmadienį serbai balsuoja prezidento ir parlamento rinkimuose.
 
Aiškus favoritas į prezidento postą yra perrinkimo siekiantis dabartinis vadovas Aleksandras Vučičius. Šis nacionalistinių pažiūrų politikas Serbijai įvairiuose postuose vadovauja nuo 2012 m.
 
Parlamentas, kuriame dominuoja A. Vučičiaus vadovaujama Serbijos pažangos partija (SNS), išrinktas 2020 m. Tačiau prezidentas pasiryžo kartu su prezidento rinkimais surengti ir naujus parlamento rinkimus, taip siekdamas dar labiau padidinti savo partijos dominavimą.
 
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. ryte vietos laiku. Balsuoti bus galima iki 20 val. Rinkimų rezultatų tikimasi vėlai vakare.
 
Irma Jančiauskaitė (DPA)
 
2022.04.04; 06:19
Trumposios naujienos

Novakas Džokovičius. tenisininkas. EPA – ELTA nuotr.

Belgradas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Novakas Džokovičius yra „politinės raganų medžioklės“ auka, ketvirtadienį pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, Australijos valdžiai pareiškus, kad sportininkas nesilaikė griežtų atvykimo per pandemiją reikalavimų.
 
34-erių metų geriausio pasaulio teniso žaidėjo advokatai skundžia sprendimą, tačiau nesėkmės atveju sportininkas bus deportuotas iš Australijos.
 
Vakcinacijos skeptikas N. Džokovičius buvo sulaikytas atvykęs į Melburno Tulamarino oro uostą, nes nepateikė „tinkamų įrodymų“ dėl dvigubos vakcinacijos ar medicininės išimties. Trečiadienį N. Džokovičius atvyko į Melburną, kai „Australian Open” organizatoriai jam suteikė medicininę išimtį. Jis tikėjosi apginti savo karūną per „Australian Open“ čempionatą ir laimėti precedento neturintį 21-ąjį „Didžiojo kirčio“ titulą. A. Vučičius tvirtino, kad N. Džokovičius persekiojamas, nes kitiems tenisininkams buvo leista atvykti į Australiją suteikus medicininę išimtį.
 
„Tai nėra sąžiningas žaidimas, tai – politinė raganų medžioklė (vykdoma prieš Novaką), kai visi, įskaitant Australijos ministrą pirmininką, apsimeta, jog taisyklės taikomos visiems“, – žiniasklaidai sakė A. Vučičius. Pasak jo, Serbijos valdžia du kartus susisiekė su Australijos ambasadoriumi, o Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič kalbėsis su vyresniuoju Australijos vidaus reikalų departamento nariu.
 
Serbai nori, kad Australijos valdžios institucijos bent jau leistų N. Džokovičiui, kol nagrinėjamas jo skundas, pasilikti name Melburne, kurį jis išsinuomojo „Australian Open“ turnyrui (jis vyks nuo sausio 17 d. iki sausio 30 d.), o ne viešbutyje, į kurį jis išsiųstas.
 
Elgesį su N. Džokovičiumi A. Vučičius apibūdino kaip „gėdingą tikrąja to žodžio prasme“. „Bijau, kad šis nepaliaujamas politinis Novako persekiojimas tęsis tol, kol jie galės ką nors įrodyti, nes tuomet, kai negali ko nors nugalėti, imiesi panašių dalykų“, – sakė A. Vučičius.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.07; 05:05
Trumposios naujienos

Juodkalnija. Protestai dėl serbų stačiatikų bažnyčios vadovo įšventinimo. EPA-ELTA nuotr.

Juodkalnijoje prasidėjo susirėmimai tarp policijos ir šimtų protestuotojų, blokuojančių kelius į istorinę šalies sostinę Cetinę ir bandančių sutrukdyti naujojo šalies Serbijos stačiatikių bažnyčios vadovo inauguracijai.
 
Pagrindiniame kelyje, vedančiame iš dabartinės sostinės Podgoricos į Cetinę, naujienų agentūros „dpa“ žurnalistas matė į krūvas sukrautas automobilių padangas bei akmenis, taip pat puspriekabę, pastatytą skersai eismo juostų.
 
Gatvėje sėdėjo apie 50 moterų. Kai kurie vyrai minioje su savimi turėjo dujokaukes ir metalines ir medines lazdas.
 
„Mes esame čia, norėdami apsiginti nuo Serbijos bažnyčios okupacijos“,– „dpa“ sakė 40 metų Ivica. Jis pridūrė, kad žmonės čia būriuojasi nuo šeštadienio vidurdienio ir niekur nesitrauks.
 
Policijai kartais teko panaudoti ašarines dujas, o kai kurie protestuotojai mėtė įvairius daiktus, pranešė naujienų portalas vjesti.me. Panašios chaoso scenos buvo matyti ir šeštadienio vakarą.
 
Juodkalnijos protestuotojai nerimauja dėl šliaužiančios serbų įtakos jų šalyje ir savo pyktį nukreipė į metropolitą Joanikijų, kuris sekmadienį įšventintas Cetinės vienuolyne.
Juodkalnijoje – protestai dėl serbų stačiatikų bažnyčios vadovo įšventinimo. EPA-ELTA nuotr.
 
Joanikijus eina šias pareigas nuo praėjusių metų, kai jo pirmtakas Amfilohijus mirė nuo COVID-19 komplikacijų. Po sekmadienio ceremonijos jis oficialiai tapo metropolitu.
 
Sprendimas surengti ceremoniją mieste, kurį juodkalniečiai glaudžiai sieja su savo nacionaline tapatybe, sukėlė pyktį. Be to, daugelis patriotų įtariai žiūri į bažnyčią, kuri neigia Juodkalnijos valstybinę tapatybę ir mažą Balkanų tautą laiko Serbijos dalimi.
 
Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę nuo kaimyninės Serbijos 2006 metais.
 
Apie 30 proc. jos piliečių yra etniniai serbai, o dar daugiau žmonių priklauso Serbijos stačiatikių bažnyčiai.
 
Serbijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Porfirijus sakė, kad dalyvaus ceremonijoje Cetinėje. Šeštadienio vakarą jis Podgoricoje laikė mišias tūkstančių tikinčiųjų akivaizdoje. Pamaldos praėjo be incidentų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.05; 16:00
Trumposios naujienos

Naktį į pirmadienį Serbijos karinės įmonės „Sloboda“ sandėlyje Čačako mieste, kur birželio 4 d. griaudėjo sprogimai ir kilo gaisras, įvyko dar vienas sprogimas. Tai pranešė televizijos kanalas „Prva“.
 
Kanalo korespondentė iš incidento vietos papasakojo, kad, neoficialiais duomenimis, naktį avariniame sandėlyje nugriaudėjo dar vienas galingas sprogimas. Šiuo metu virš jo kyla dūmai. Policija apsupo įmonę ir neleidžia darbuotojų į jos teritoriją.
 
Anksčiau valdžia teigė, kad padėtis karinėje gamykloje kontroliuojama.
 
Po birželio 4 d. incidento Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad „sprogimai karinėje gamykloje Čačake padarė 1,5-2 mln. eurų žalos“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.07; 06:00
Atsargiai

Naktį į penktadienį Serbijos karinės įmonės „Sloboda“ sandėlyje Čačako mieste nugriaudėjusių sprogimų ir gaisro padaryta žala siekia 1,5-2 mln. eurų. Tai žurnalistams pareiškė šalies prezidentas Aleksandaras Vučičius.
 
„Sprogimai karinėje gamykloje Čačake padarė 1,5-2 mln. eurų žalos“, – sakė valstybės vadovas. Jis pridūrė, kad šiuo metu gaisrą gesina sraigtasparniai.
 
Anksčiau Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas pranešė, kad sprogimai prasidėjo apie 1 val. 30 min. Aukų ir nukentėjusiųjų nėra, visi įmonės darbuotojai buvo evakuoti.
 
Kompanijos „Sloboda“ atstovai informavo, kad gaisras kilo atskiroje fabriko dalyje, kur sandėliuojami mažo kalibro šaudmenys.
Incidento aplinkybės tiriamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.05; 07:08
Trumposios naujienos

Serbijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai žmonių keliuose Serbijos miestuose penktadienį ketvirtą dieną iš eilės protestavo prieš vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją.
 
Protestuotojai prie sostinėje Belgrade esančio šalies parlamento į policijos pareigūnus ėmė mėtyti akmenis. Kai kurie protestuotojai, pasak naujienų agentūros AFP reporterių, mėtė petardas ir skandavo nacionalistinius šūkius.
 
Protestai vyko šaliai paskelbus apie rekordinį naujų užsikrėtimo atvejų prieaugį.
Premjerė Ana Brnabič anksčiau penktadienį paskelbė, kad Balkanų šalyje per pastarąsias 24 valandas užfiksuotas „dramatiškas padidėjimas“ – 18 mirčių ir 386 infekcijos.
 
Tuo pat metu A. Brnabič pasmerkė Belgrade ir kituose šalies miestuose vykdomus „nerūpestingus“ protestus, kadangi ankstesnėmis dviem dienomis sostinėje vykusios demonstracijos pavirto smurtinėmis.
 
„Kalbant apie demonstracijas, dabar, ko gero, neįmanoma elgtis dar neatsakingiau“, – teigė A. Brnabič.
 
„Po trijų ar keturių dienų pamatysime protestų rezultatus“, – sakė ji, ragindama žmones „gerbti priemones“, įvestas viruso plitimo ribojimo tikslams.
 
Protestuotojai taip pat reiškė nepasitenkinimą šalies prezidentu Aleksandru Vučičiumi, kurį dauguma kaltina sukėlus antrą viruso bangą, kadangi tam, kad birželio 21 dieną būtų galima rengti rinkimus, kuriuos laimėjo jo Serbijos pažangos partija (SNS), nuspręsta atlaisvinti karantino apribojimus.
 
Pirmąją antradienį vykusią demonstraciją sukėlė A. Vučičiaus pranešimas, kad kovai su antrąja viruso banga grąžinama savaitgalio komendanto valanda.
 
Prezidentas vėliau atsisakė šių planų, tačiau protestai nesiliovė vykę – jie pavirto būdu išreikšti bendrą nepasitenkinimą jo atsaku į virusą.
Ketvirtadienį vyriausybė oficialiai atsisakė komendanto valandos planų ir paskelbė apie suvaržymus daugiau nei 10 žmonių susibūrimams.
 
Tai reiškia, kad nuo tol draudžiama rengti ir protestus.
 
Naujų infekcijų skaičius išaugo po to, kai buvo leisti sporto renginiai, laikantis minimalaus saugaus atstumo.
 
Tarp šių renginių – ir tenisininko Novako Džokovičiaus organizuojamas teniso turnyras. Jam ir dar keletui dalyvių buvo diagnozuotas koronavirusas.
 
Koronavirusas taip pat buvo diagnozuotas keletui SNS rinkimų triumfą šventusių aukšto rango politikų.
 
Iki šiol Serbijoje užfiksuota 370 su COVID-19 susijusių mirčių ir 18 tūkst. užsikrėtimo atvejų.
 
Kaimyninėse valstybėse Kroatijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje penktadienį užfiksuoti paros atvejų prieaugio rekordai – atitinkamai po 116 ir 316 naujų atvejų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.11; 10:56
Trumposios naujienos

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. EPA – ELTA nuotr.

Po naktį į trečiadienį vykusių masinių protestų Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius atšaukė jo paties dėl koronaviruso pandemijos paskelbtus judėjimo ribojimus. „Neabejotinai bus naujų priemonių Belgrade, tačiau komendanto valandos nebus“, – sakė jis. Vyriausybės krizės štabas detales ketina paskelbti ketvirtadienį.
 
A. Vučičius antradienį paskelbė, kad vyriausybė dėl pastaruoju metu smarkiai išaugusių užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus skelbs komendanto valandą, kuri galios nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto. Tai sukėlė milžiniškus protestus. Tūkstančiai žmonių susirinko prie parlamento Belgrado centre.
 
Nedidelė grupė demonstrantų trumpam buvo įsiveržusi į pastatą. Policija išvaikė protestuotojus panaudojusi ašarines dujas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyti 23 žmonės. 43 policininkai ir virtinė demonstrantų buvo sužeisti.
 
Ekstremalios padėties metu nuo kovo vidurio iki gegužės pradžios vyriausybė su pandemijos plitimu kovojo judėjimo ribojimais. Jie galiojo naktimis ir savaitgaliais. Infekcijų skaičiai tada pastebimai sumažėjo.
 
Tačiau jau daugiau kaip dvi savaites virusas kasdien vėl patvirtinamas 300 žmonių. Ypač pandemija siautėja sostinėje Belgrade. A. Vučičius antradienį sakė, kad ligoninės Belgrade jau pilnos pacientų. Trečiadienį vėl pranešta apie 357 naujus ligos atvejus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 08:00
Trumposios naujienos

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pranešė, kad koronavirusu užsikrėtęs jo sūnus buvo paguldytas į ligoninę.
 
„Mano pirmagimis užsikrėtė koronavirusu, ir jo klinikinė būklė yra tokia, kad jis buvo paguldytas į infekcinių ligų ligoninę“, – prezidentas skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle instagrame.
 
„Kai viskas prasidėjo, mano Danilas man pasakė, kad pasidavimas nėra pasirinkimas. (…) Sūnau, tu laimėsi. Tėtis tave myli, mes visi tave mylime“, – rašė A. Vučičius.
 
Prezidento sūnui Danilui yra 22 metai, jis – vyriausias iš trijų A. Vučičiaus vaikų.
 
Serbijoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) skaičius siekia 2 666, iš jų 65 mirė.
 
Serbijoje dėl koronaviruso pandemijos paskelbta nepaprastoji padėtis ir nuo 17.00 val. vakaro iki 5.00 val. ryto galioja komendanto valanda. Šalis taip pat uždarė savo sienas užsienio piliečiams, uždarytos mokyklos, koledžai, sporto salės.
 
Naujasis koronavirusas iš pirminio židinio – Kinijos Uhano miesto išplito jau į mažiausiai 184 šalis ir teritorijas. Remiantis Johnso Hopkinso universiteto surinktais duomenimis, pasaulyje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 1,5 mln. ribą, o mirčių skaičius artėja prie 87 500. Daugiau kaip 317 600 susirgusių žmonių jau pasveiko.
 
Informacijoss šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 00:30
Trumposios naujienos

Juodkalnijos premjeras Duškas Markovičius penktadienį pareiškė, kad Belgrade per protesto akciją prieš Juodkalnijoje priimtą religinių bendruomenių įstatymą buvo užpulta šalies ambasada Serbijoje, praneša „RIA Novosti“.
 
Juodkalnijos Skupščina (parlamentas) gruodžio mėnesį valdančiosios koalicijos balsų dauguma priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą „Dėl tikėjimo ir įsitikinimų laisvės ir religinių bendruomenių teisinės padėties“. Po muštynių posėdžių salėje policija sulaikė visus opozicinio Demokratinio fronto deputatus. Valdančiosios Demokratinės socialistų partijos lyderis ir šalies prezidentas Milas Džukanovičius pasirašė ginčus keliantį įstatymą. Juodkalnijos miestuose kasdien vyksta protesto akcijos prieš šį įstatymą.
 
Nors 2006 metais Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos, septyni iš 10 Juodkalnijos gyventojų tebėra ištikimi Serbijos stačiatikių bažnyčiai, kuri teigia, kad įstatymu siekiama susilpninti jos įtaką.
 
Ketvirtadienio vakarą tūkstančiai klubo „Crvena Zvezda“ aistruolių surengė eitynes centrinėmis Belgrado gatvėmis ir susirinko prie Juodkalnijos ambasados pareikšti protesto prieš šį įstatymą. Atstovybės duomenimis, jie mėgino sudeginti Juodkalnijos nacionalinę vėliavą.
 
„Naktį Belgrade įvyko dar vienas necivilizuotas išpuolis prieš Juodkalnijos ambasadą ir šalies vėliavą. Stebina Serbijos valdžios požiūris. Juodkalnijai vėl iškilo iššūkis apginti savo nepriklausomybę ir laisvę“, – parašė D. Markovičius tviteryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:50