Šiaurės Korėjoje surengtas didžiulis karinis paradas. EPA-ELTA nuotr.
Nepaisydama koronaviruso apribojimų, Šiaurės Korėja, kaip manoma, šeštadienio rytą surengė didžiulį karinį paradą, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė.
„Anksti šįryt rasta įrodymų, kad Kim Il Sungo aikštėje vyko plataus masto karinis paradas, kuriame būta (karinės) technikos ir daugybės žmonių“, – sakoma Seulo štabų vadovų pranešime.
Jie pridūrė, kad „renginį atidžiai stebėjo“ Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos agentūros.
Šis paradas yra šalies valdančiosios Darbininkų partijos 75-ųjų metinių minėjimo dalis.
Tokio pobūdžio renginiuose įprastai žygiuoja tūkstančiai karių, kuriems iš paskos seka virtinė šarvuotų transporto priemonių ir tankų. Kulminacija tampa raketų demonstravimas.
Šiuos renginius atidžiai stebi stebėtojai, ieškodami įžvalgų apie šalies ginklų kūrimo procesus.
Iki ankstyvos popietės valstybinis transliuotojas KCNA nebuvo paskelbęs nuotraukų iš galimai vykusio parado.
Tačiau tarnyba „NK News“ citavo kelis šaltinius, kurie teigė ankstų šeštadienio rytą girdėję skrendančių lėktuvų, bepiločių skraidyklių ir sunkiosios technikos garsų.
Nepaisant Pietų Korėjos perspėjimų ir mėginimų švelninti situaciją, Šiaurės Korėja tęsia savo konfrontacinį kursą kaimynės atžvilgiu. Praėjus dienai po to, kai susprogdino abiejų šalių ryšių biurą, Šiaurės Korėjos karinė vadovybė trečiadienį paskelbė, kad planuoja pasienyje vykdyti karines pratybas ir į anksčiau bendrai naudotas pramonines ir turistines teritorijas permesti karius.
Be to, vėl bus įrengti jau likviduoti kontrolės postai karinėje buferinėje zonoje tarp abiejų valstybių ir pradėtos skrajučių akcijos prieš Pietų Korėją, valstybinė žiniasklaida citavo Generalinį štabą. Dėl savo branduolinės programos izoliuota šalis jau prieš tai grasino tokiais žingsniais.
Pietų Korėjos prezidento Moon Jae Ino pasiūlymą nusiųsti specialiuosius pasiuntinius situacijai švelninti komunistinė vadovybė, jos pačios duomenimis, kategoriškai atmetė. Šiaurės Korėjos lyderio Kim jong-uno įtakinga sesuo Kim Yo Jong apkaltino Pietų Korėją pateikus „netaktišką ir miglotą pasiūlymą“. Pietų Korėja pirmiausiai turi „kontroliuoti žodžius ir elgesį tokių kvailių, kurie toliau mus provokuoja“, sakė Kim Yo Jong, turėdama omenyje Pietų Korėjos aktyvistų ir Šiaurės Korėjos pabėgėlių propagandinių skrajučių akcijas pasienyje.
Po pastarosios akcijos, kai gegužės pabaigoje Šiaurės Korėjos kryptimi buvo nusiųsti balionai su maždaug 500 000 skrajučių su kritika autokratinei vadovybei Pekine, įtampa tarp šalių aštrėja. Pchenjanas kaltina Seulą toleruojant tokias akcijas. Šiaurės Korėja prieš kurį laiką nutraukė ryšių linijas su Pietų Korėja. Antradienį susprogdinus ryšių biurą pasienio mieste Kaesonge, Seulas įspėjo kaimynę dėl tolesnių žingsnių, kurie gali dar labiau paaštrinti situaciją.
Šiaurės Korėjos karinė vadovybė dabar paskelbė, kad daliniai bus nusiųsti į Kaesongo pramonės parką ir turistinį regioną Kumgango kalnuose prie rytinės pakrantės. Pramonės kompleksas neeksploatuojamas nuo 2016 metų. Pietų korėjiečių turistinės kelionės į kalnus negalimos nuo 2008-ųjų, kai Seulas įšaldė bendrą kelionių programą. To priežastis buvo mirtini Šiaurės Korėjos kario šūviai į Pietų Korėjos turistę uždaroje teritorijoje regione.
Jei įgyvendins savo karinius žingsnius, kuriais grasina, Šiaurės Korėja pažeis 2018 metų susitarimus dėl pasitikėjimą skatinančių priemonių.
Pietų Korėjos sostinė nurodė uždaryti visus naktinius klubus ir barus, kadangi padidėjęs naujų užsikrėtimo koronaviruso atvejų skaičius sukėlė antrosios viruso bangos baimę.
Tauta buvo laikoma pasauliniu pavyzdžiu, kaip pažaboti virusą, tačiau šeštadienį Seulo merui teko reaguoti į naują infekcijų židinį Itevone, viename judriausių miesto naktinio gyvenimo rajonų.
Beveik dvi dešimtys patvirtintų užsikrėtimo atvejų buvo susieti su 29-erių vyru, kuriam virusas buvo diagnozuotas po to, kai praėjusį savaitgalį jis apsilankė penkiuose Itevono naktiniuose klubuose ir baruose.
Sveikatos apsaugos pareigūnai įspėjo dėl galimai dar labiau išaugsiančio infekcijų skaičiaus, kadangi identifikuotose penkiose vietose tą savaitgalį galimai lankėsi apie 7,2 tūkst. žmonių.
„Neatsargumas gali privesti prie infekcijų sprogimo“, – sakė Seulo meras Park Won-soonas, pridurdamas, kad nurodymas galios neribotą laiką.
Meras prašė identifikuotose vietose besilankiusiųjų prisistatyti savanoriškai.
Iš 18 šeštadienį Pietų Korėjoje patvirtintų užsikrėtimo atvejų 17 yra siejami su Itevono židiniu, teigė Pietų Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Infekcijų skaičius išaugo kasdieniam Pietų Korėjos gyvenimui pamažu grįžtant į senas vėžes, šalies vyriausybei praėjusį trečiadienį sušvelninus saugaus atstumo laikymosi taisykles.
Prezidentas Moon Jae-inas sekmadienį teigė, kad naujas židinys „padėjo suprasti, jog, net ir įžengus į stabilizacijos etapą, panašios situacijos gali bet kokiu metu iškilti dar kartą.“
„Dar nebaigta“
„Viskas yra nebaigta tol, kol nebaigta“, – Moon Jae-inas sakė kalboje, su kuria pažymėjo trečiąsias savo kadencijos metines.
„Iki pat pabaigos laikydamiesi sustiprinto budrumo, niekada neturime susilpninti savo apsaugos, susijusios su epidemijos prevencija“, – pridūrė jis.
Moon Jae-inas pastaruoju metu galėjo mėgautis augančia visuomenės parama, kadangi jo vyriausybė sėkmingai tvarkėsi su viruso protrūkiu, o tai paskatino triuškinamą jo valdančiosios partijos pergalę praėjusį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose.
Šalyje sekmadienį patvirtinti 34 nauji užsikrėtimo atvejai. Bendras užsikrėtimų skaičius – 10 874.
Į naujienas apie atvejų išaugimą šalies piliečiai reagavo su įniršiu ir baime.
„Kokia katastrofa… Ar tai yra kitos šalies koronaviruso protrūkio bangos pradžia?“ – rašė vienas komentuotojas.
Kitas komentuotojas pridūrė: „Siaubinga, kokie savanaudiški ir neišmanantys žmonės gali būti. Visi turime likti namie.“
Šiaurės Korėja į jūrą paleido dvi balistines raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja šeštadienį į jūrą paleido, kaip manoma, dvi trumpo nuotolio balistines raketas.
Pietų Korėjos karinės pajėgos pasmerkė raketų paleidimą ir Pchenjano žingsnį pavadino „itin netinkamu, esant dabartinei situacijai dėl COVID-19 viruso… Raginame juos nedelsiant sustabdyti panašius veiksmus“.
Šiaurės Korėja apie užsikrėtimo koronavirusu atvejus nepraneša. Pasaulyje iš viso užregistruota daugiau nei 270 tūkst. susirgimų ir 11 300 mirčių.
Svarstoma, ar virusas iš tiesų nepasiekė šios izoliuotos valstybės. Sveikatos apsaugos ekspertai teigia, kad virusas Šiaurės Korėjai padarytų daug žalos dėl silpnos sveikatos apsaugos infrastruktūros ir nepakankamos daugelio gyventojų mitybos.
Japonijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Šiaurės Korėja paleido raketas.
Po Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo susitikimų kilusios viltys dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo sumenko, nuo to laiko Pchenjanas ir toliau didina karinį pajėgumą, tvirtina analitikai.
Atlikusi šį raketų testą Šiaurės Korėja ir toliau „vykdo tarptautinę strategiją, kuria siekia normalizuoti raketinius bandymus“, – AFP žurnalistams sakė Ewha universiteto Seule profesorius Leifas Ericas Easley’as.
Rusija trečiadienį paskelbė, kad šalies kariniai lėktuvai Pietų Korėjos oro erdvę pažeidė netyčia, teigė Seulo prezidentūros atstovai. Apie tai paskelbė BBC.
Kaip skelbia Pietų Korėjos atstovai, Rusijos karinių pajėgų pareigūnas Pietų Korėjos gynybos ministrui pasakė, kad „giliai apgailestauja“ ir dėl incidento apkaltino techninį gedimą.
Antradienį Seulo atstovai paskelbė, kad Rusijos karinis lėktuvas du kartus pažeidė Pietų Korėjos teritorinę oro erdvę. Rusijos gynybos ministerija po pareiškimo įpyko ir kaltinimus įnirtingai neigė.
Pasak Pietų Korėjos Mėlynųjų rūmų, trečiadienį Rusija tvirtino, kad pažeidimas buvo netyčinis ir šalis nedelsiant pradės tyrimą dėl šio atvejo. Vis dėlto to dar nepatvirtino Rusijos pareigūnai.
Antradienį Rusijos gynybos ministerijos atstovai teigė, kad oro erdvę pažeidęs lėktuvas buvo vienas iš jungtinių Rusijos ir Kinijos oro pajėgų lėktuvų, patruliuojančių virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų – tai pirmoji bendra oro patruliavimo programa tarp Kinijos ir Rusijos.
Vis dėlto Kinijos gynybos ministras trečiadienį paneigė, kad kuris nors iš patruliavusių lėktuvų pažeidė bet kokios kitos šalies oro erdvę.
Pietų Korėjos prezidentas ir Šiaurės Korėjos lyderio sesuo kartu stebėjo koncertą Seule. EPA-ELTA nuotr.
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas sekmadienį Seule vykusio Šiaurės Korėjos muzikantų koncerto metu sėdėjo šalia Kim Jong-uno sesers, o tuo metu lauke susirinkę protestuotojai degino Šiaurės Korėjos vėliavą.
Šis koncertas – paskutinis renginys, numatytas istorinio Šiaurės Korėjos delegacijos vizito Pietų Korėjoje programoje. Po jo Pchenjano delegatai išskrido namo.
Viena iš ryškiausių delegacijos vizito akimirkų buvo Kim Jong-uno sesers ir ypatingosios pasiuntinės Kim Yo-jong prezidentui Moon Jae-inui šeštadienį perduotas brolio kvietimas apsilankyti Šiaurės Korėjoje.
Tiesa, Pietų Korėjos prezidentas kvietimo iš karto nepriėmė ir pareiškė besiviliantis, kad bus sudarytos „tinkamos sąlygos“, jog vizitas galėtų įvykti.
Nuotraukose iš sekmadienio koncerto matyti plojantys Moon Jae-inas, Kim Yo-jong ir nominalusis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Yong-namas, oficialus Pchenjano delegacijos vadovas.
Pchenjano Samdžijono orkestro koncerto metu, be kita ko, netikėtai pasirodė atlikėja Seohyun iš vienos populiariausių Pietų Korėjos popmuzikos grupių „Girls Generation“. Tai buvo dalis tarpvalstybinio susitarimo, pagal kurį Šiaurės Korėja į Pietų Korėjoje vykstančias žiemos olimpines žaidynes atsiuntė šimtus atletų, palaikymo šokėjų ir kitų.
Tačiau pacifistinių pažiūrų prezidento Moon Jae-ino siekis suartinti kaimynes pykdo šalies konservatorius, kurie jį kaltina esant Šiaurės Korėjos šalininką ir kenkiant saugumo aljansui su JAV.
„Tai, kad tie raudonieji komunistai yra Seulo širdyje – visiškas pažeminimas!“ – netoli koncertų salės šaukė vienas iš protestuotojų, kol dešimtys kitų laikė transparantus su užrašais, smerkiančiais tiek Kim Jong-uną, tiek Moon Jae-iną.
Kai kurie protestuotojai padeginėjo Šiaurės Korėjos vėliavas, o kiti, plėšydami Šiaurės Korėjos lyderį vaizduojančius plakatus, šaukė: „Suplėšykime Kim jong-uną į gabalus!“
Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.
JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.
Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.
Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.
Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.
Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.
Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.
Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.
1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.
Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.
Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.
1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.
Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.
Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.
Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.
EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio
Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).
Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.
Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.
Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien Seule (Korėjos Respublika), 25-ajame Pasaulio kelių kongrese, į kurį susirinko daugiau nei 40 valstybių transporto ministrai ir keli šimtai delegatų iš įvairių šalių, pristatė Lietuvos pasiekimus ir planus saugaus eismo srityje.
„Eismo sauga – prioritetinė mūsų ministerijos veiklos sritis, todėl kelių inžinerijos tobulinimui ir švietėjiškos veiklos organizavimui skiriame ypatingą dėmesį, – šiandien kongrese pabrėžė Lietuvos susisiekimo ministras. – Kiekviena gyvybė – neįkainojama, todėl darome viską, kad mirčių ir sužalojimų Lietuvos keliuose visai neliktų.“
