Kyjivas: dronų ataka Kryme – pasiruošimo kontrpuolimui dalis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 30 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kariuomenės teigimu, šeštadienį Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje įvykdyta dronų ataka buvo pasirengimo planuojamam kontrpuolimui dalis.
„Priešo logistikos sunaikinimas yra vienas iš parengiamųjų elementų galingiems mūsų gynybos pajėgų veiksmams, apie kuriuos jau seniai kalbame“, – sekmadienį televizijai sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovė spaudai.
„Taip ruošiamasi plataus masto puolimui, kurio visi laukia“, – teigė Natalija Gumeniuk.
Po bepiločio orlaivio smūgio ankstų šeštadienio rytą Krymo uostamiestyje Sevastopolyje užsidegė didelis Rusijos degalų sandėlis. Maskva pranešė, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra. Civiliniai objektai taip pat nenukentėjo.
Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad buvo sunaikinta 10 naftos rezervuarų. Kijevas neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, tačiau karinė žvalgyba teigia, kad tokių sprogimų dar bus.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, spalio 29 d. (ELTA). Per ankstų šeštadienio rytą Sevastopolio įlankoje surengtą dronų ataką apgadintas vienas Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausantis laivas.
Tai pareiškė Rusijos gynybos ministerija. Remiantis jos pranešimu, laivui padaryta žala esą yra „minimali“.
Ministerija kartu dėl šios tariamai „teroristinės“ atakos kaltę suvertė Ukrainai ir Jungtinei Karalystei (JK). Ministerijos tvirtinimu, tie patys britų specialistai taip pat prisidėjo prie sprogimų, pažeidusių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą dar metams pratęsti sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.
„Taryba iki 2020 metų birželio 23 d. pratęsė ribojamųjų priemonių, kurių buvo imtasi atsakant į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją, galiojimą“, – sakoma ES pranešime.
Grupė kairiųjų pažiūrų čekų politikų sukėlė Ukrainos vyriausybės pasipiktinimą dar kartą apsilankiusi Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, pirmadienį pranešė Čekijos naujienų agentūra CTK.
Skelbiama, kad Europos Parlamento (EP) narys Jaromiras Kohličekas ir keli aukšti pareigūnai, priklausantys Čekijos komunistų partijai, dalyvavo Sevastopolyje vykusiame Juodosios jūros flotilės parade.
Be kita ko, jie planavo vykti į Jaltą ir „Arteko“ vaikų stovyklą.
Ukraina kritikavo politikų apsilankymą teritorijoje, kurią 2014 metų kovą aneksavo Rusija. Europos Sąjunga ir daugelis kitų šalių Krymo aneksijos nepripažįsta.
Kijevas įspėjo, kad Čekijos įstatymų leidėjams gali grėsti „plataus spektro sankcijos“.
Seimas ragina Europos Sąjungos institucijas, tarptautines organizacijas ir jų parlamentines asamblėjas, vyriausybes ir parlamentus, visą tarptautinę bendruomenę ir jos politinius lyderius skirti reikiamą dėmesį žmogaus teisių padėties Kryme klausimams. Už tai numatantį Seimo nutarimą antradienį vienbalsiai balsavo 75 Seimo nariai.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos Federacijos okupacinė valdžia suverenios Ukrainos teritorijos dalyje, pažeisdama tarptautinės teisės normas, įkalinusi laiko Krymo totorių tautos aktyvistus, kurie, gindami savo Tėvynę nuo Rusijos okupacinės armijos, 2014 m. vasario 26 d. dalyvavo taikioje akcijoje prie Krymo vietos parlamento.
„Žmogaus teisių padėtis Kryme, ypač Krymo totorių, smarkiai pablogėjo, o Krymo totorių intelektualai, žurnalistai ir paprasti piliečiai, nesutinkantys su Rusijos Federacijos valdžia, nuolat dingsta, randami negyvi su kankinimų žymėmis arba neteisėtai persekiojami teismuose“, – teigiama dokumente.
Seimo priimtu nutarimu Rusijos Federacija, kaip okupuojanti valstybė, paraginta įvykdyti visus savo įsipareigojimus pagal taikomas tarptautinės teisės normas. Tarp svarbių Seimo paraginimų Rusijai: panaikinti sprendimus dėl Krymo totorių tautos Medžliso paskelbimo ekstremistine organizacija ir dėl draudimo Medžliso lyderiams įvažiuoti į Krymo teritoriją, susilaikyti nuo draudimų arba apribojimų Krymo totorių bendruomenei išsaugoti savo atstovaujamas institucijas; nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus ir apribojimus Krymo gyventojams, taip pat ir savavališkus sulaikymus, kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką arba žmogaus orumą žeminantį elgesį ir panaikinti visus diskriminuojančius įstatymus. Rusijos Federacija paraginta išlaisvinti Ukrainos piliečius, kurie buvo neteisėtai sulaikyti ir nuteisti nepaisant elementarių teisės įgyvendinimo principų, bei tuos, kurie buvo perkelti arba deportuoti per tarptautiniu lygiu pripažintas sienas iš Krymo į Rusijos Federaciją; sustabdyti darbus Bachčisarajaus istorijos ir kultūros draustinyje (Chano rūmuose) – vieninteliame tokiame objekte, išlaikiusiame autentiką iki mūsų dienų ir kt.
Seimas patvirtino, kad nepripažįsta kitų Rusijos Federacijos veiksmų, kuriais siekiama pakeisti Ukrainos laikinai okupuotos teritorijos – Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto – statusą ir įteisinti suverenios Ukrainos teritorijos aneksiją, pavyzdžiui, neteisėto tilto per Kerčės įlanką statybą ir jo atidarymą 2018 m. gegužės mėnesį.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir nariai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl galimų Rusijai taikomų sankcijų pažeidimų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. ytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Kreipimesi Seimo nariai prašo peržiūrėti trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklą Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste po Europos Sąjungos sankcijų įvedimo ir įvertinti, ar šių įmonių veikla nepažeidžia dar 2014 m. Europos Tarybos priimtų apribojimų, taikytinų šių miestų kilmės prekių importui į Europos Sąjungą (ES). Kartu klausiama, ar nepažeidžiami ir Lietuvos teisės aktai.
„Mūsų įsitikinimu, ES sankcijų režimas bus efektyvus tik tada, kai valstybės narės tinkamai užtikrins jų įgyvendinimą. Šios sankcijos galios tol, kol Rusija nutrauks okupaciją ir sugrąžins Krymą ir Sevastopolį Ukrainai. Visą šį laikotarpį atsakingos Lietuvos institucijos privalo nuolat stebėti, kad nebūtų sankcijų pažeidimų. Todėl tikimės, kad žiniasklaidoje pateikta informacija bus nedelsiant deramai išnagrinėta“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo narys L. Kasčiūnas teigė, kad galimi ES reglamento pažeidimai turi būti atsakingai peržiūrėti ir įvertinti.
„Mūsų šalies pozicija dėl Rusijos agresijos veiksmų prieš Ukrainą ir palaikymas jos teritorijos vientisumui yra ilgalaikis ir nuoseklus. Todėl bet kokia informacija apie galimus Europos Sąjungos reglamento pažeidimus turi būti atidžiai ir atsakingai įvertinta“, – komentavo L. Kasčiūnas.
„Verslo žinių“ informacijoje „Įstrigę Kryme: sankcijų pažeidimo šešėlis“ keliami klausimai dėl trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklos Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste. 2014 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas numato, kad į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus, ES piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas Kryme ir Sevastopolyje, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.
Ukrainos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui. Jeigu šis įstatymo projektas įsigalios, rusų kalbai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas 13-oje iš 27-ių Ukrainos apygardų, įskaitant Kijevą ir Sevastopolį, kuriose mažiausiai 10 proc. gyventojų sudaro rusai.
Pagal įstatymą, Ukrainoje liks viena valstybinė kalba, tačiau bus panaikinti kitų šalyje vartojamų kalbų, tokių kaip rusų, bulgarų, rumunų ir vengrų, apribojimai. Šioms kalboms bus suteiktas oficialus regioninis statusas. Rusų kalba yra paplitusi didelėje Ukrainos dalyje, ypač rytuose, Krymo pusiasalyje ir sostinėje Kijeve.
