Šiaurės Airijoje dėl žurnalistės Lyros McKee nužudymo 2019 metais trečiadienį pareikšti kaltinimai vidutinio amžiaus vyrui. Žurnalistė nušauta Londonderyje, kai mieste vyko riaušės.
 
L. McKee ruošė reportažą apie riaušes, kai buvo pašauta į galvą. Tuo metu moteris stovėjo šalia policijos transporto priemonės.
 
Pasak Šiaurės Airijos policijos tarnybos (PSNI), dėl 29 metų žurnalistės L. McKee nužudymo 2019 metų balandžio 18 d. kaltinimai pateikti 52 metų amžiaus vyrui. PSNI nurodo, kad moterį nušovė teroristai.
 
Be kita ko, šiam vyrui, kurį antradienį sulaikė detektyvai, taip pat pateikti kaltinimai dėl šaunamojo ginklo turėjimo su tikslu sukelti pavojų gyvybei ir atviro prisipažinimo priklausant uždraustai organizacijai.
 
Policijos pareiškime nurodoma, kad ketvirtadienį jis pasirodys Londonderio teisme.
 
Atsakomybę už moters nužudymą pernai prisiėmė disidentų respublikonų grupuotė „Naujoji Airijos respublikonų armija“ (New IRA) ir atsiprašė jos artimųjų. Pasak grupuotės, L. McKee „žuvo tragiškai, kai stovėjo šalia priešo pajėgų“.
 
52 metų vyras yra vienas iš keturių asmenų, kurie antradienį buvo sulaikyti dėl L. McKee nužudymo. Trys kiti vyrai – 20, 28 ir 29 metų amžiaus paleisti po apklausos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.13; 05:54

Buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į prezidentus per 2016 m. rinkimus Hillary Clinton ketvirtadienį tapo naująja Belfasto Karalienės universiteto kanclere.
 
Šiaurės Airijos universitetas paskelbė, kad šias daugiausiai simbolines pareigas H. Clinton eis penkerius metus.
 
„Tai yra didžiulė privilegija – tapti Karalienės universiteto kanclere – vietos, kurią mėgstu ir su kuria per daug metų pavyko sukurti stiprų ryšį, – sakė H. Clinton. – Šis universitetas visame pasaulyje garsėja dėl tyrimų ir įtakos, jaučiu pasididžiavimą galėdama būti jo ambasadorė ir padėti skleisti (informaciją) apie nepriekaištingą (universiteto) reputaciją.“
 
2016 m. demokratų kandidatė JAV prezidento rinkimuose pralaimėjo respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui.
 
2018 m. Karalienės universitetas H. Clinton suteikė garbės daktaro laipsnį.
 
„(Valstybės) sekretorė H. Clinton daug prisidėjo prie Šiaurės Airijos (gerovės) ir kaip tarptautinės bendruomenės pripažįstama lyderė ji bus nepriekaištinga Karalienės universiteto ambasadorė bei įkvepiantis pavyzdys Karalienės universiteto bendruomenei“, – sakė universitetą valdančiai institucijai vadovaujantis Stephenas Prenteris.
 
Kanclerio pareigos – vadovauti diplomų teikimo ceremonijoms, būti universiteto ambasadoriumi ir jam atstovauti, taip pat patarti universitetą valdančiam organui.
 
Karalienės universitetas yra vienas seniausių Jungtinės Karalystės universitetų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 03:00

Per šaudynes, kilusias ketvirtadienio vakarą Šiaurės Airijoje, Olsterio provincijos Kregano mieste, žuvo žmogus. Policija laiko incidentą teroro aktu. 

„Deja, galime patvirtinti, kad šįvakar Kregane buvo nušauta 29 metų moteris. Mes laikome šį incidentą teroro aktu, nužudymas tiriamas“, – rašoma provincijos policijos tviteryje.

Pasak laikraščio „The Daily Telegraph“, moteris nužudyta per riaušes, kilusias 1916 metų Velykų sukilimo Dubline su nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos šūkiais metinių išvakarėse. Nežinomi asmenys su kaukėmis mėtė į policijos automobilius butelius su padegamuoju mišiniu ir petardas. Buvo sudeginti automobilis ir furgonas. Po to policija apsupo riaušių rajoną.

Pastaraisiais mėnesiais į protestantų ir katalikų bendruomenes susiskaldžiusiame Olsteryje padidėjo radikaliųjų jėgų aktyvumas, galintis destabilizuoti padėtį tvyrant neaiškumui dėl būsimo pasienio režimo tarp Šiaurės Airijos, paliekančios Europos Sąjungą kartu su Didžiąja Britanija, ir Bendrijoje pasiliekančios Airijos Respublikos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 00:30

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May kreipsis į šalies parlamentarus, prašydama skirti daugiau laiko kontraversiškai „Brexito“ susitarimo daliai dėl Šiaurės Airijos atviros sienos garantijos, informuoja BBC.

T. May kreipsis į parlamentą po bandymų įtikinti Europos Sąjungą priimti paskutinę akimirką pristatytus pakeitimus dėl atviros sienos garantijos (vadinamojo „backstop“). Manoma, kad ji parlamentui pažadės dar vieną balsavimą dėl įvairių „Brexito“ variantų, jeigu susitarimas nebus parengtas iki vasario pabaigos.

Leiboristų partija siekia, kad balsavimas iš tikrųjų įvyktų. Šešėlinis „Brexito“ sekretorius Keiras Starmeris pareiškė, kad Leiboristų partija parengė pasiūlymą, kurio priėmimas garantuotų, jog balsavimas įvyks iki mėnesio pabaigos.

Jis kaltino T. May švaistant laiką tam, kad parlamentas galėtų rinktis tik tarp jos susitarimo dėl „Brexito“ ir pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo.

Iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES liko mažiau nei 50 dienų, įstatymas jau parengtas, o tai reiškia, kad šalis iš ES pasitrauks 2019 m. kovo 29 d.

T. May ilgai tarėsi dėl „Brexito“ su ES, ir jos sandoris apima atsiskyrimo sąlygas ir ateities santykių gaires. Tačiau šį susitarimą atmetė Jungtinės Karalystės parlamentas ir, jo nepatvirtinus iki kovo 29 d., šalis gali išstoti iš ES be jokio susitarimo.

Sausį šalies parlamentas balsavo dėl pataisų, kuriomis pritariama daugumai T. May su ES suderėtų punktų, tačiau pareikalavo pakeisti Šiaurės Airijos atviros sienos garantiją kita alternatyva. Šiuo metu T. May dėl pakeitimų derasi su Briuseliu.

Tačiau nepasiekus susitarimo dėl sienos iki trečiadienio, premjerė kreipsis į parlamentarus, prašydama skirti daugiau laiko.

Be to, vyriausybė žada, kad parlamentarai turės galimybę pateikti savo siūlymus, jei dėl „Brexito“ nepavyks sutarti iki vasario 27 d. Tarp šių pasiūlymų gali būti ir „Brexito“ atidėjimas, kad būtų skirta daugiau laiko susitarti su Briuseliu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 05:00

Britų laikraštis „Sunday Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pašalintas didžiausias kliuvinys „Brexit“ derybose. Ministrė pirmininkė Theresa May esą sulaukė patikinimo iš Briuselio, jog Didžioji Britanija ir po išstojimo iš ES galės likti Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta „fizinės sienos“ tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Londono narystė Muitų sąjungoje bus ribotos trukmės. Į susitarimą, pasak Sunday Times“, bus įtraukta atitinkama speciali išlyga.

Vyriausybė dėl šių planų tarsis antradienį, rašo laikraštis. Tiesa, vyriausybės atstovas „Sunday Times“ informaciją pavadino spekuliacija. „Mes pasiekėme geros pažangos dėl mūsų būsimų santykių“, – tepasakė jis.

Didžioji Britanija ES paliks 2019 metų kovo gale. Abi pusės baiminasi, kad fizinė siena su kontrolėmis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos gali pakenkti trapiai taikai buvusiame pilietinio karo regione. Londonui ir Briuseliui iki šiol nepavyko susitrati, kaip tam praktiškai būtų galima užkirsti kelią.

Airijos klausimas laikomas svarbiausia kliūtimi, neleidžiančia užbaigti beveik visiškai suderinto „Brexit“ susitarimo tarp Briuselio ir Londono. T. May neseniai kalbėjo, kad sutartis baigta „95 proc.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 03:30

Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras įspėja, kad į Šiaurės Airiją gali grįžti smurtas, jei „Brexit“ derybos pasuks netinkama linkme. „Žinoma, jog aš galvoju, kad taip gali nutikti, jei padarysime klaidų“, – kalbėjo jis Briuselyje, informuoja agentūra „Reuters“.

Siena tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos yra vienas didžiausių ginčytinų punktų „Brexit“ derybose. Po 2019 metų kovo 29-ąją planuojamo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES 500 km ilgio siena per Airijos salą būtų ES išorės siena. Tačiau Airija nori išvengti naujos pasienio kontrolės su Šiaurės Airija.

Galimas pereinamojo laikotarpio išplėtimas po „Brexit“ nesumažins Airijos poreikio, kad siena su Šiaurės Airija liktų atvira, sakė L. Varadkaras. Pereinamojo laikotarpio pratęsimas esą nėra alternatyva.

30 metų – nuo britų karių nusiuntimo į Šiaurės Airiją 1969-aisiais iki 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimo – Šiaurės Airijos konfliktą ženklino smurtas, išpuoliai ir tūkstančiai žuvusiųjų. Susitarimas reglamentuoja valdžios pasidalijimą tarp airių katalikų nacionalistų ir protestantų junionistų. Prie taikos prisidėjo ir laisvas asmenų bei prekių judėjimas ES.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Lietuvoje lankosi Airijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Coveney (kairėje). Dešinėje – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje besilankantis Airijos vicepremjeras Saimonas Coveney ES šalyse ieško palaikymo dėl Šiaurės Airijos sienos klausimo – pagrindinio pleišto Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybose dėl išstojimo iš Bendrijos.

Nors oficialiai JK Išstojimo iš ES reikalų ministras Dominikas Raabas tikina esą susitarimas su ES pasiekiamas ranka, JK priklausančios Šiaurės Airijos sienos su Airijos Respublika klausimas nėra išspręstas. Abi pusės siekia išvengti patikros postų arba taip vadinamos „kietosios sienos“, nes tai reikštų 1998 metais pasirašyto „Gerojo penktadienio“ susitarimo, užbaigusio kruviną konfliktą tarp respublikai ištikimų katalikų ir britams ištikimų protestantų, griūtį.

Kol kas nė viena pusė nepateikė aiškaus sprendimo, kaip išvengti muitinės patikrų JK išstojus iš ES ir Muitų sąjungos. Britų pareigūnai kalba apie technologines priemones, kurios leistų patikrinti krovinių ir gyventojų srautą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos be patikros postų, tačiau skeptikai abejoja, ar tokias priemones įmanoma įgyvendinti.

Tuo tarpu siūlymai palikti Šiaurės Airiją Muitų sąjungoje yra nepriimtini britams, nes tai reikštų, kad Šiaurės Airija tampa ES teisinės sistemos dalis, taip de facto atsiskirdama nuo JK.

Airijos vicepremjeras Lietuvoje bandys priminti pamatinę ES derybų su JK nuostatą – Bendrijos vieningumą. Londonas Rytų Europos valstybėms gali pasiūlyti palaikymą regione aktualiais saugumo klausimais, tikintis, kad dėl to derybose regiono šalys Bendrijos viduje atstovaus JK artimesnę poziciją. Tuo tarpu Dublinas gali Vilniui priminti, kad nedidelės ES narės turėtų vertinti vieningos ES galią.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 09:00

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės paskirtas „Brexit“ sekretorius Deividas Deivisas (David Davis) vyksta į derybas su Europos Sąjunga (ES), kuriose, remiantis pranešimais, ragins pasiekti susitarimą, koks dar nebuvo pasiektas per visą istoriją, informuoja BBC.

Brexit

Pirmoji derybų diena prasidės apie 11.00 val. Didžiosios Britanijos vasaros laiku Europos Komisijos (EK) pastatuose Briuselyje. Derybose bus aptariamos šios temos: emigrantų statusas, JK „išstojimo sąskaita“ ir Šiaurės Airijos siena.

Anot D. Deiviso, priešakyje laukia ilgas kelias, tačiau jis prognozavo „gilią ir ypatingą partnerystę“. JK iš ES turėtų išstoti iki 2019-ųjų metų kovo mėnesio pabaigos. Baigiantis šiai dienai ES vyriausiasis derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) – buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir ES komisaras – ir D. Deivisas surengs bendrą spaudos konferenciją.

Tikimasi, kad JK pareigūnų komandos lydimas ministras pasakys: „Šiandien pradedamos derybos, kurios lems ES ir JK ateitį bei suformuos mūsų piliečių gyvenimus. Norime, kad abi pusės būtų stiprios ir klestinčios, galinčios skleisti mūsų europietiškas vertybes, pirmaujančios pasaulyje ir demonstruojančios savo pasiryžimą ginti mūsų piliečių saugumą“.

Tikimasi sulaukti ir tokių D. Deiviso žodžių: „Prasidedant deryboms noriu priminti, kad JK išliks įsipareigojusia partnere ir mūsų draugų sąjungininke šiame žemyne. Ir nors priešakyje laukia ilgas kelias, mūsų tikslas aiškus – gili ir speciali partnerystė tarp JK ir ES, susitarimas, koks dar nebuvo pasiektas per visą istoriją“.

Derybų išvakarėse JK iždo kancleris Filipas Hamondas (Philip Hammond) pateikė griežtą įspėjimą apie pasekmes, su kuriomis tektų susidurti, JK išstojus iš ES be jokio susitarimo. F. Hamondas sakė, kad nepasiekus jokio susitarimų, pasekmės JK būtų labai labai blogos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.19; 01:30

Aktualijų portalas Slaptai.lt neturėjo galimybės stebėti teismo posėdžių, kuriuose nagrinėta baudžiamoji Michaelio Kembelo byla. Visi teismo posėdžiai buvo uždari. Ši byla nuo pat pradžios buvo apgaubta slaptumo skraiste. Nieko nuostabaus. Pagrindiniai dalyviai čia buvo užsienio ir mūsų slaptųjų tarnybų pareigūnai, siekę kilnių, taurių tikslų – demaskuoti neteisėta ginklų kontrabanda užsiimti panūdusius potencialius teroristus. Bet ar MI 5 ir VSD kontržvalgybininkai nepersistengė, M.Kembelą trakduodami kaip potencialų nusikaltėlį?

Su Michaelio Kembelo (Michael Campbell) advokate Ingrida BOTYRIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ar žvalgyba pagrįstai Lietuvoje persekiojo airį Mihaelį Kembelą?“