šimonytė

Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad prezidentas Gitanas Nausėda pavėlavo sušaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT), samdinių grupuotei „Wagner“ Rusijoje sukėlus suirutę. Vyriausybės vadovė, komentuodama prezidentui tekusią kritiką, pažymi – visos institucijos ir atsakingi asmenys tuo metu aktyviai bendravo nuotoliniu būdu.
 
„Nenoriu komentuoti prezidento sprendimų, kada jis nusprendė sušaukti VGT. Tikrai žinau, kad visą šeštadienį mes palaikėme ryšį, ir visos institucijos – Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija – buvome tikrai ant to paties puslapio“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
 
„Man nebuvo svarbu, kur fiziškai konkretus asmuo tuo metu yra“, – akcentavo premjerė, pridurdama, kad tokiais atvejais labai svarbu turėti kuo detalesnę žvalgybos institucijų surinktą informaciją.
 
„Tokiais atvejais mes tikimės daug iš savo žvalgybos institucijų, kad jos mums duos kažkokius atsakymus. Kai situacija klostosi labai dinamiškai, valstybės institucijos turi tikrinti informaciją. Jų uždavinys yra tikrinti, kontaktuoti su partneriais ir duoti solidesnį vaizdą“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Šalies vadovo sprendimą VGT sušaukti sekmadienio popietę, o ne šeštadienį, opozicija įvertino kritiškai. Pasak jų, Prezidentūros reakcija buvo gerokai pavėluota, nes tokius sprendimus reikėjo priimti dar šeštadienį. Parlamentarai kritiškai įvertino ir į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją bei nuotraukas, esą šeštadienį, tęsiantis samdinių „Wagner“ šturmui į Maskvą, G. Nausėda ilsėjosi Preiloje.
 
Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusią kritiką dėl pernelyg pasyvios reakcijos, prezidentas sekmadienį sakė, kad panašių priekaištų Prezidentūra sulaukia nuolat. Šalies vadovas tvirtino, kad šioje situacijoje buvo itin svarbu tinkamai įvertinti, kaip klostosi įvykiai Rusijoje, ir surinkti pakankamai informacijos priimti reikiamus sprendimus.
 
„Visada pasiūlymų, kaip vairuoti automobilį, turi tie, kurių net niekas neprileidžia prie vairo ir jie apskritai net ne automobilyje. Panašių pasisakymų, komentarų mes girdime visą laiką“, – sekmadienio popietę Prezidentūroje po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.06.29; 10:00
Aktualijos

Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdančioji dauguma galėtų į Vyriausybės vadovus siūlyti Ingridos Šimonytės kandidatūrą, jei po NATO viršūnių susitikimo ji nutartų atsistatydinti. Visgi, akcentuoja jis, valdantieji neturėtų pamiršti, kad tokiu atveju Ministrų kabinetą reikės formuoti iš naujo. O šiame procese, akcentuoja šalies vadovas, jis aktyviai bei atsakingai dalyvaus.
 
„Visokie galimi variantai. Jei valdančioji koalicija matys ir laikys, kad dabartinė premjerė galėtų būti Vyriausybės vadove ir kitoje Vyriausybėje, tokia yra jos teisė. Ji gali šią kandidatūrą teikti. Tačiau atsistatydinus premjerei, atsistatydina ir visi kiti ministrai. Tad Ministrų kabinetą teks formuoti iš naujo. Ir kaip tą dariau atsakingai formuojant šią Vyriausybę, taip tą darysiu ir dabar“, – pirmadienį LNK televizijai sakė prezidentas.
 
Interviu metu G. Nausėda įvertino ir konservatorių partijoje išsiskyrusias nuomones dėl to, ką premjerė turėtų daryti kilus vadinamajam „čekučių skandalui“. Šalies vadovas pažymi, kad politikai turi prisiimti atsakomybę už tai, ką viešai kalbėjo ir žadėjo.
 
„Reikia prisiimti atsakomybę už tai, ką kalbi viešojoje erdvėje, gal kitą kartą geriau tarp keturių sienų pakalbėti ir kad niekas to negirdėtų. Bet jei viešai paskleidžiamos žinutės, be jokios abejonės, reikia pasakius A, pasakyti ir B“, – sakė G. Nausėda.
 
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
 
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
 
Po tokių pareiškimų, imta vis garsiau diskutuoti, kas I. Šimonytę galėtų pakeisti Vyriausybės vadovės poste. Konservatorių pirmininkas G. Landsbergsis leido suprasti, kad ministrės pirmininkės pareigų dar kartą galėtų imtis pati I. Šimonytė. Pasak jo, formuojant naują Ministrų kabinetą, jam galėtų vadovauti „naujas senas“ premjeras.
 
Tačiau pati I. Šimonytė nesiėmė spekuliuoti, ar po atsistatydinimo imtųsi vadovauti naujai Vyriaysybei.
 
„Kam čia tuos hipotetinius scenarijus nagrinėti. Kol kas aš einu šias pareigas, einu pareigas ne kažkokiame laikiname statuse“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2023.05.30; 06:22
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vėl užvirus diskusijoms apie Vokietijos įsipareigojimus Lietuvoje dislokuoti karių brigadą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad politikams būtų išmintingiausia nekomentuoti vieniems kitų pareiškimų. Anot jos, būtent reakcijos į kitų institucijų atstovų pasisakymus ir sukuria įvaizdį, jog Lietuva nežino, ko nori ir kaip supranta prezidento Gitano Nausėdos bei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą komunikatą.
 
„Man atrodo, kad čia daugiau yra galbūt ne tai, kad mums nepavyksta kažko išsiaiškinti, bet kad, matyt, yra toks gal ir suprantamas noras ar tokia pagunda visada prašyti, kad vienas kitą komentuotų. Turbūt išmintingiausia būtų nustoti komentuoti vieniems kitų pasakymus, nes iš to komentavimo paskui susidaro toks vaizdas, kad žmonės tarsi nežino, ko nori“, – penktadienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovė.
 
Ji pabrėžė, kad Lietuvos tikslas yra labai aiškus – tai maksimalus sąjungininkų karių buvimas šalyje. Ir dėl to, pasak premjerės, jokių prieštaravimų tarp institucijų ji nepastebėjo.
 
„Terminai, kažkokie kiti dalykai – yra detalės. Nepaisant to, kad labai svarbios detalės, bet, vis dėto, pagrindinis klausimas yra – tai ko mes siekiame, kokia yra mūsų ambicija. Ir, man atrodo, dėl to nėra labai didelio nesutarimo, apskritai jokio nesutarimo nėra – bent jau mano žiniomis. Ir ambicija yra brigados turėjimas Lietuvoje“, – pažymėjo I. Šimonytė.
 
„Šitas tikslas buvo aptartas tuose formatuose, kuriuose dera tokius dalykus aptarti“, – pridūrė ji.
 
Vyriausybės lyderė atkreipė dėmesį, kad nepaisant Rusijos pralaimėjimų fronte, saugumo situacija regione negerėja, todėl šalyje suburtos gausesnės Aljanso bendražygių pajėgos taptų realia priešo atgrasymo priemone.
 
„Kuo didesnės pajėgos yra čia, tuo didesnis tai yra atgrasymas. Kai diskutuojame užtenka ar neužtenka 10 dienų atvykti – čia jau kalbame apie situaciją, kada yra reali karinė kažkokia situacija. Bet man atrodo, kad mums pirmiausiai reikėtų siekti maksimalaus atgrasymo. Ir todėl maksimalios pajėgos Lietuvoje veikia taip pat kaip atgrasymas“, – nurodė I. Šimonytė.
 
„Aišku, kad tai nebus labai lengvas pasivaikščiojimas, todėl, kad tam, jog tas pajėgas čia turėti, kažkas turi stipriai padidinti savo pajėgas ir skirti tam papildomus resursus ir finansus. Bet ir mes tą turime daryti, ir mes tą darome, ir mes to tikėtumėmės taip pat iš savo partnerių“, – aiškino politikė.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.30; 09:36
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė tapo oficialia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nare. Šį jau anksčiau Vyriausybės vadovės žadėtą žingsnį Eltai patvirtino TS-LKD vykdantysis sekretorius Martynas Prievelis.
 
„Šiandien Ingrida Šimonytė įstojo į partiją. Ji tapo Naujosios Vilnios skyriaus nare. Tikrai džiaugiamės dėl tokio premjerės sprendimo. Manome, kad tai yra akivaizdus kvietimas jungtis nepartiniams žmonėms į partiją“, – Eltai teigė TS-LKD Vykdantysis sekretorius.
 
Pasak jo, prašymą I. Šimonytė užpildė anksčiau, o šiandien susirinkusi skyriaus tarybą jį patvirtino.
 
„I. Šimonytė pateikė prašymą Naujosios Vilnios skyriuje kaip ir kiekvienas narys norintis stoti į partiją. Šiandien susirinkusi skyriaus taryba tą prašymą patvirtino“, – sakė M. Prievelis.
 
Apie tai, kad ketina stoti į TS-LKD premjerė Eltai užsiminė lapkričio viduryje.
 
„Aš manau, kad tai yra laiko klausimas ir tas klausimas yra išsispręstas“, – interviu Eltai sakė premjerė kalbėdama apie savo politinės ateities planus.
 
I. Šimonytė 2009–2012 m. konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo finansų ministrės pareigas. Vėliau, 2016 m. su TS-LKD sąrašu politikė buvo išrinkta į Seimą. Partija 2019 m. I. Šimonytės kandidatūrą iškėlė prezidento rinkimuose. Pastaruosiuose konservatoriams sėkminguose parlamento rinkimuose I. Šimonytė vedė TS-LKD sąrašą ir tapo Vyriausybės vadove. Tuo metu ne kartą klausiama, kodėl nestoja į konservatorių partiją, premjerė teigė, kad „tai nėra degančio svarbumo klausimas“ ir tokį sprendimą priims tada, kai to reikės.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.12.07; 05:50