Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje.
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
„Trampas pergudravo Putiną pasitraukdamas iš Sirijos. Trampas protingai pasielgė išeidamas iš šio regiono. Putinas be reikalo džiūgauja. Rusija ten įkimps, ir netrukus tame regione taps visų nekenčiama pabaisa“. Tai – saugumo eksperto Zevo Čafetso prognozės (Bloomberg).
Kaip rašo Bloomberg, „kai D.Trump paskelbė išvedantis JAV karius iš Sirijos, ir demokratai, ir respublikonai teigė, esą tai naudinga Amerikos priešams, įskaitant Rusiją, Iraną ir Kiniją. Būta net tokių pastabų: pasitraukus JAV kariams iš karto susidarys tuštuma, kurią užpildys visi Vašingtono oponentai.“
Bet Bloomberg taip pat skelbia Zevo Čafetso abejones, ar tikrai amerikiečių pasitraukimas – jau toks kvailas sprendimas? Saugumo ekspertas mano, kad D.Trampas tiesiog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pakišo vadinamąją „kiaulę“. Kodėl?
D.Trampas vadina Siriją „kruvinais smėlynais“. Ir jis – teisus. Ten tarpusavyje pjaunasi dešimtys genčių, sektų, klanų, grupuočių, tautų ir tautelių, ir jas vargu ar įmanoma sutaikyti. Todėl D.Trampas, pasak Z.Čafetso, ir nenori ten įklimpti. D.Trampas greičiausiai šitaip skaičiuoja: ten neįmanoma įvesti tvarkos. Vis tiek kam nors neįtiksi, vis vien būsi kam nors blogas. D.Trampas atvėrė vartus V.Putinui: nori ateiti – prašau, vartai atkelti. V.Putinas išdidžiai įžengė. Bet ar tai – V.Putino pergalė?
Anksčiau ar vėliau Sirijoje į laisvę išsiverš „Al Qaeda“, „Islamo Valstybė“, kils kraujo kerštas, įvairūs džihadai. Kai tai nutiks, pagrindiniu tų grupuočių ir tautų priešu taps ne JAV, o Rusija. Ne Amerika, o Rusija taps parindiniu jų taikiniu. Jei Rusija norės ten išsilaikyti, jai teks sutelkti dar daugiau karinės jėgos. Be to, Maskvos kariniai veiksmai Sirijoje įaudrins Rusijoje gyvenančius musulmonus. Musulmonai bėdą vers ne amerikiečiams o rusams.
Štai tada žlugs visos „saugumo zonos“, kurias V.Putinas kuria drauge su Turkijos prezidentu Radžepu Erdoganu. Sirijos prezidentas Bašaras Asadas teigia, kad „saugumo zona“ sukurta pažeidžiant jo šalies teritorinį vientisumą. Ir tai – dar viena skaudi tiesa. V.Putinas nepajėgs įtikti abiems vienu metu – ir Turkijos, ir Sirijos vadovams. Jei palaikys B.Asadą, supyks Turkijos lyderis. Jei rems R.Erdoganą, įsižeis Sirijos prezidentas.
Be kita ko, Z.Čafetsas mano, kad Rusija įklimpo Sirijoje dar ir dėl to, kad šios šalies atstatymui prireiks 400 – 500 milijardų JAV dolerių. D.Trampas nenori, nesiruošia mokėti šių pinigų. Todėl jis ir pakišo Siriją V.Putinui – jei jau taip trokšti, pats ir rūpinkis šios valstybės reikalais…
Įeidamas į Siriją Rusijos vadovas V.Putinas įsigys priešų ir dėl Irano – Izraelio priešpriešos. Kol kas V.Putinas šiame konflikte laikosi neutraliteto. Bet ateis metas, kai jam teks pasirikti vieną iš konfliktuojančių pusių. Tuomet jis automatiškai taps mirtinu priešu tos valstybės, kurios nepalaikys. Žodžiu, bet koks žingsnis taps blogu sprendimu. Ir vienu, ir kitu atveju Rusija taps kieno nors priešu. Amerika iš tokios dilemos išsisuko.
Arabų pasaulis puikiai supranta, ką reiškia „pragmatinė politika“, ir D.Trampo, pasitraukusio iš Sirijos mėsmalės, nelaiko silpnu. Jie mano, kad D.Trampas – gudrus, įžvalgus žaidėjas.
Artimųjų Rytų šalys, turtingos dujomis ir nafta, Ameriką laiko labai galingu, svarbiu savo draugu bei partneriu, ir šios draugystės neiškeis į jokias draugystes su Rusija.
„Islamo valstybės“ (IS) lyderis Abu Bakras al-Baghdadis žuvo Jungtinių Valstijų karinės operacijos, vykusios Sirijos Idlibo regione, metu, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Žiniasklaida, cituodama keletą vyriausybės šaltinių, pranešė, kad A. B. al-Baghdadis greičiausiai susisprogdino detonavęs savižudžio liemenę tuo metu, kai atakavo JAV specialiųjų operacijų pajėgos.
Pareigūnai teigė, kad IS lyderis buvo slaptai planuojamos operacijos taikinys. A. B. al-Baghdadžio buvo ilgai ieškota, kadangi per pastaruosius kelis metus keletą kartų jau buvo pranešta apie jo mirtį.
IS lyderis buvo 48 metų Irako pilietis, atsakingas už džihadistų judėjimo įtakos išplėtimą ir „kalifato“ teritorijos Sirijoje ir Irake įsteigimu. Jis yra kaltinamas tūkstančių civilių mirtimis ir karo nusikaltimais.
Pareigūnai naujienų tarnybai „ABC News“ teigė, kad šiuo metu vyksta visų atakos metu žuvusiųjų atpažinimo darbai.
Jungtinės Valstijos anksčiau buvo paskelbusios apie 25 mln. dolerių atlygį už žinias apie A. B. al-Baghdadžio buvimo vietą.
Ankara pirmadienį apkaltino ES, kad kritikuodami Turkijos operaciją prieš Sirijos kurdų pajėgas, bloko vadovai gina „teroristinius elementus“.
Turkija jau šeštą dieną vykdo puolimą prieš Sirijos kurdus. Kurdai yra pagrindiniai ES sąjungininkai kovoje prieš „Islamo valstybės“ grupuotę šiaurės rytų Sirijoje. ES vadovai griežtai pasmerkė šią Turkijos operaciją Sirijoje.
„Visiškai nepriimtina, kad ES rodo teroristinius elementus ginantį požiūrį“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai ES pasmerkė Turkijos veiksmus Sirijoje.
„Mes tikrai atmetame ir smerkiame sprendimus ir mūsų šaliai išsakytus raginimus“, – skelbė ministerija.
ES atstovai kiek anksčiau yra teigę „smerkiantys viso regiono stabilumui ir saugumui grėsmę keliančius Turkijos karinius veiksmus“. ES taip pat atvėrė kelią sankcijoms Turkijai dėl prie Kipro krantų Ankaros vykdomų angliavandenilio gavybos veiksmų.
„Mums tai atrodo nepriimtina, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. – Kadangi ES požiūris yra neteisėtas ir šališkas, rimtai persvarstysime bendradarbiavimą su bloku kai kuriose srityse.“
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas įspėjo, kad, Turkijai įžengus į Šiaurės Siriją, į karą gali būti įtrauktos NATO valstybės. „Tai, kas ten vyksta, man atrodo gana nežemiška“, – pareiškė jis pirmadienį Bavarijos radijui. Jis atkreipė dėmesį į Sirijos kurdų susitarimus su Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
J. Asselbornas Turkijos vykdomą operaciją pavadino „nusikaltimu“. Turkija, pažymėjo jis, būdama NATO narė, yra susieta su kitomis šalimis gynybos paktu.
„Įsivaizduokite, Sirija ar Sirijos sąjungininkai smogia atgal ir užpuola Turkiją, – kalbėjo ministras. – Aš pasakiau NATO narė, dabar dar sakau ir 5-asis straipsnis. Tai reiškia, kad galioja gynybos paktas. Vadinasi, jei Turkija bus užpulta, visos NATO šalys privalės padėti Turkijai. Todėl aš ir sakau – tai nežemiška“.
J. Asselbornas paragino ES užsienio reikalų ministrus savo susitikime priimti sprendimą netiekti ginklų Turkijai. „Mane pozityviai nuteikia tai, kad Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija tai jau pareiškė, – sakė jis. – Bet jūs žinote ir tai, kad R. T. Erdoganas ginklus gauna ne iš Europos. Jis turi kitų šaltinių, kad gautų ginklų šiai operacijai“.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paragino Turkiją sustabdyti veržimąsi į Šiaurės rytų Siriją ir perspėjo, kad puolimas gali atnešti „rimtų pasekmių“ Ankarai, penktadienį informavo Pentagonas.
M. Esperas su Turkijos gynybos ministru Hulusiu Akaru kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu JAV gynybos sekretorius „griežtai paragino Turkiją nutraukti veiksmus Šiaurės rytų Sirijoje“, pareiškime teigė Pentagono atstovai.
„Nors sekretorius pakartojo, kad vertina strateginius dvišalius santykius, jis teigė, kad dėl antpuolio Turkija gali susilaukti rimtų pasekmių“, – buvo sakoma pareiškime.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „visiškai sugriauti Turkijos ekonomiką“, jei Ankara Sirijoje įgyvendins ką nors, kas, jo manymu, bus „ribų peržengimas“. Prieš tai prezidentas sakė nestabdysiantis Turkijos invazijos regione.
„Kaip griežtai sakiau ir pirma, noriu pakartoti. Jei Turkija įgyvendins ką nors, ką, dėl savo didžios ir neprilygstamos išminties, laikyčiau ribų peržengimu, visiškai sužlugdysiu ir sunaikinsiu Turkijos ekonomiką (tą jau esu daręs!)“ – tviterio paskyroje rašė D. Trumpas.
Jis pabrėžė, jog Turkija ir Europos šalys bus atsakingos už Šiaurės rytų Sirijoje kalinamus tūkstančius sulaikytųjų „Islamo valstybės“ kovotojų ir jų šeimų. „Laikas kitiems regiono veikėjams saugoti savo teritoriją“ – rašė D. Trumpas.
Prezidentas dėl sprendimo iš Sirijos pasienio zonos patraukti JAV karius sulaukė Kongreso nepritarimo. Baltieji rūmai paskelbė, kad jei Turkija vykdys ilgai planuotą operaciją Sirijoje, JAV nesikiš.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu konflikte su Iranu paprašė Rusijos paramos. „Mes nesiruošiame taikstytis su šia grėsme“, – pareiškė B. Netanyahu ketvirtadienio vakarą Sočyje susitikęs su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Rusijos ir Izraelio karinės pajėgos, anot premjero, turi derinti savo pozicijas.
„Tai šiuo momentu yra ypač svarbu“, – kalbėjo B. Netanyahu, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Pilietinio karo šalyje Sirijoje esą vis dažniau pasitaiko Irano mėginimų ten naudoti ir raketas.
B. Netanyahu pastaruoju metu per pokalbius su Rusija vis pabrėždavo klausimą, kaip būtų galima užkirsti kelią Irano kariniam įsitvirtinimui Sirijoje. Rusija ir Iranas kare su sukilėliais remia Sirijos vyriausybę.
V. Putinas sakė, kad bendradarbiavimas su Izraeliu dėl terorizmo yra svarbus. Saugumo klausimais ir karinio bendradarbiavimo srityje santykiai esą pasiekė „naują kokybę“. Kremliaus vadovas kartu paskelbė, kad kitų metų pradžioje ketina vykti į Izraelį.
V. Putinas ir B. Netanyahu pastarąjį kartą buvo susitikę balandį – prieš pat Izraelio parlamento rinkimus. Šie pokalbiai vėl vyko prieš balsavimą: kitą antradienį Izraelyje vėl vyks rinkimai. Anot V. Putino, jam nėra tas pats, kas pateks į naująjį parlamentą. Konkrečiai nieko neįvardydamas, jis pareiškė tikįs, kad bus išrinkti „atsakingi politikai“, kurie išsaugos santykius tarp Rusijos ir Izraelio.
Gibraltaro Aukščiausiasis teismas nusprendė pratęsti tanklaivio „Grace 1“ sulaikymą dviem savaitėms. Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi šios Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijos vyriausybe.
Sprendimą pratęsti tanklaivio sulaikymą 14-kai dienų paskelbė Gibraltaro generalinis prokuroras Michaelis Llamas.
Gibraltaro valdžia ketvirtadienį sulaikė tanklaivį „Grace 1“, įtarusi, kad jis gabena naftą į Siriją, pažeisdamas šiai šaliai taikomas sankcijas. Operacijoje dalyvavo Didžiosios Britanijos jūrų pėstininkai. Pasak Gibraltaro pareigūnų, 28 įgulos nariai, Indijos, Pakistano ir Ukrainos piliečiai, tebėra tanklaivyje, kuriame, kol vyksta tyrimas, taip pat yra Gibraltaro policijos ir muitinės darbuotojų.
ES sankcijų Damaskui paketas draudžia beveik visus Europos verslo kontaktus su Sirija, ypač naftos ir jos produktų prekybos srityje. Be to, sankcijos taikomos šios šalies vadovybei – į didelį „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukti prezidentas Basharas al Assadas ir jo šeimos nariai.
JAV pajėgos, Pentagono teigimu, pradėjo atitraukti techniką iš Sirijos, tačiau kariai kol kas neišvedami. „Šiame etape kariai neatitraukiami“, – penktadienį Vašingtone sakė neįvardytas Gynybos departamento pareigūnas.
Prieš tai JAV vadovaujamos karinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) atstovas pareiškė, kad „mūsų tikslingo pasitraukimo procesas“ iš Sirijos prasidėjo.
Šis pareiškimas nuskambėjo nepraėjus nė mėnesiui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad iš Sirijos bus atitraukti visi 2 000 amerikiečių karių, nes kova su IS laimėta. Protestuodamas prieš tai, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
Po savo patarėjų ir sąjungininkų kritikos D. Trumpas neseniai pareiškė, kad karių išvedimas vyks „apdairiai“ ir „deramu tempu“.
Nuo
2001 metų Rugsėjo 11-osios aš buvau tiesiogiai įtrauktas į šalies vyriausiąją
Nacionalinio saugumo komandą patarinėti planuojant ir vykdant Jungtinių
Valstijų ir jungtinių pajėgų atsaką į atakas.
Aš
treniravau karinius būrius išsiskleisti, prižiūrėjau ir vedžiau žvalgybos, sekimo
ir zondavimo operacijas, ir buvau pirmosios operacijos „Patvari laisvė“, taip
pat operacijos „Irako laisvė“ vadas.
Mano
parama prezidentui Trumpui išvesti amerikiečių karius iš Sirijos ir netrukus –
iš Afganistano nulemta ne tik mano žinių ir patirčių po Rugsėjo 11-osios, bet ir
keturių dešimtmečių karinės ir civilinės patirties planuojant ir vykdant
nacionalinio saugumo politiką. Nacionalinio saugumo dalyką studijavau pas
Harvarde dėstantį amerikietį atsargos jūrų pėstininką, generolą leitenantą
Micką Trainorą ir daugelį kitų didžių mąstytojų JAV Karinio jūrų laivyno
koledže.
Iš mano biografijos faktų matyti, kad esu ne pacifistas, tačiau karo baisumus mačiau savo paties akimis ir suprantu, kad karinė jėga turi būti paskutinė išeitis, ir kad vyriausiojo vado pareiga yra parvesti karinius dalinius namo, kai tik nustatytos misijos tikslas yra pasiektas.
Priešingai nei dvipartinė užsienio politikos pelkė[1], kuri pastarąjį dešimtmetį nuolat parodydavo savo klaidingumą dėl beveik kiekvieno svarbesnio karinio sprendimo, prezidentas Trumpas laikosi aiškios, tvirtos ir tikroviškos užsienio politikos, susitelkdamas į „pirmiausia – Amerika“ tikslo iškėlimą. Atkurdamas Amerikos kariuomenę, sumušdamas ISIS, padarydamas galą sandėriui su Iranu, sumažindamas įtampą su Šiaurės Korėja, jis kaskart įrodo, kad užsienio politikos pelkės neigiami balsai neteisūs.
Tais, kurie mus vedė į nuokalnę nenusisekusių ir pavojingų, nesibaigiančių karų Viduriniuosiuose Rytuose, Pietvakarių Azijoje ir dar toliau keliu, turėtų būti žmonės, kurių mažiausiai reikia klausytis kalbant apie Siriją. Iš tikrųjų daugelis žmonių, šiandien puolančių prezidentą Trumpą dėl Sirijos, yra patys atsakingi už chaosą, regimą dabar Viduriniuosiuose Rytuose. Kodėl reikėtų tikėti žmonių grupe, kurios taisyklės visą laiką pasirodo abejotinos palyginti su žmogumi, kurio taisyklės ir instinktas užsienio politikos atžvilgiu nuolat pasirodo esantis teisingas?
Užsienio
politikos pelkės nariai netgi negali paaiškinti, kodėl Amerikos nacionalinis
interesas yra 2000 amerikiečių karių ir žvalgybos karininkų laikyti Sirijoje
įvykdžius misiją, kurią prezidentas jiems pavedė prieš dvejus metus: sunaikinti
ir nugalėti ISIS. Ar negali būti, kad užsienio politikos pelkei niekada iš
tikrųjų nerūpėjo įveikti ISIS, ir vietoj to ji nori, kad mes liktume Sirijoje
dėl jos klaidinančio ir pavojingo fetišo sukurti dar vieną režimo pasikeitimą
Viduriniuosiuose Rytuose?
Jie šaukia, kad mums išėjus prasidės chaosas, patogiai ignoruodami faktą, kad didžiausias chaosas, kurį regime Viduriniuosiuose Rytuose, yra tiesioginė jų dienotvarkės pakeisti režimą Libijoje ir Irake pasekmė. Dar daugiau: nejaugi iš tikrųjų norime, kad Sirija pavirstų į dar vieną Afganistaną, kuriame stovime 17 metų be jokio realaus tikslo ir Amerikos interesų, dėl kurių vertėtų rizikuoti?
Mes jau anksčiau matėme šį scenarijų, ir jis Jungtinėms Valstijoms baigėsi nekaip. Bet užsienio politikos pelkei tai nieko nereiškia, nes ji net ir nepretenduoja į nacionalinį interesą, veikiau tai – neįgyvendinama svajonė Viduriniuosiuose Rytuose įdiegti liberaliąją demokratiją.
Laimė,
prezidentas Trumpas supranta, kad mes mūsų karo padaliniams skolingi daug
daugiau.
Prezidentas
supranta tai, ką suprantame mes: Vidurinieji Rytai niekada nebus liberaliai
demokratiški, ir kad mūsų užsienio politika niekada neturi būti vedama didingų
ideologinių tikslų, o veikiau privalo remtis paparasta dogma, kuri kelia
klausimą: „Kas geriausia Amerikai ir jos žmonėms?“
Kai
dėl Sirijos, man visiškai aišku, kad nėra jokio apčiuopiamo Amerikos intereso
tenai pasilikti. Kaip trisdešimt dvejų metų kariškis galiu pasakyti, kad
prezidentas Trumpas yra visiškai teisus – mes įvykdėme misiją, sunaikinome
priešą, ir dabar atėjo laikas mūsų kariams grįžti namo bei paskelbti pergalę.
O
tų, kurie su tuo nesutinka, galiu paklausti tik vieno: „Kiek dar amerikiečių
kraujo jūs ketinate išlieti, kad pasiektumėte savo tikslą pakeisti režimą
Sirijoje? Nes jeigu paklaustumėte manęs, atsakymas būtų labai aiškus – nė vieno
lašo.“
Atsargos pulkininkas Robas Manessas įstojo į JAV oro pajėgas būdamas septyniolikos metų, jose dirbo sprogstamųjų atliekų šalinimo techniku. Kaip karininkas jis tarnavo Jungtinio štabo viršininkų gretose, išgyveno Rugsėjo 11-osios išpuolį prieš Pentagoną, kovos metu vadovavo B-1 bombonešių eskadrilei, buvo didžiausio Amerikos desantinės oro žvalgybos sparno vado pavaduotojas ir šio sparno branduolinių operacijų aviacijos pulko vadas.
Iš
anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas
Versta iš https://www.breitbart.com/politics/2018/12/21/maness-the-foreign-policy-swamp-why-they-are-wrong-and-president-trump-is-right-on-syria/
[1]foreign policy swamp – frazeologizmas, reiškiantis Vašingtono ir jo apylinkių lobistus, išnaudojančius valdžią praturtėjimo tikslu. Išsireiškimas nurodo į miestui dovanotus plotus – pelkes Kolumbijos rajone. Apygardos aplink Vašingtoną pačios turtingiausios pagal gyventojų pajamas, jose gyvena lobistai ir biurokratai, turintys valdiškus darbus su didesnėmis algomis nei privačiam sektoriuje, labai didelėmis pensijomis ir sveikatos draudimais, jų beveik neįmanoma atleisti iš darbo. Donaldo Trumpo kampanijos metu buvo iškeltas šūkis – „nusausinkime pelkes“. Taigi perkeltine prasme norima pasakyti, kad „pelkių gyventojai“ (krokodilai ir gyvatės) priešinasi naujojo prezidento reformoms. (Vert. past.)
Sekmadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė apie būsimą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Neseniai Sirijoje įvykus incidentui, per kurį numuštas Rusijos lėktuvas su kariais, abiejų šalių lyderiai ketina aptarti saugumo operacijų koordinavimą.
B. Netanyahu teigia kalbėjęsis su V. Putinu ir sutaręs „susitikti artimiausiu metu, kad būtų tęsiamas svarbus karinis tarpusavio saugumo koordinavimas“.
Izraelio vyriausybės posėdžio metu kalbėjęs ministras pirmininkas vėl patikino, kad Irano kariuomenei nebus leista įtvirtinti savo buvimo Sirijoje. B. Netanyahu taip pat teigė, kad bus sutrukdyta „Hezbollah“ grupuotei Libane perduoti mirtinus ginklus.
Izraelio premjeras ir Rusijos vadovas pirmą kartą gyvai susitiks po to, kai Sirijos oro pajėgos, atsakiusios į Izraelio reidą Sirijoje, numušė Rusijos lėktuvą. Po rugsėjo 17 d. įvykusio incidento V. Putinas ir B. Netanyahu telefonu kalbėjosi jau tris kartus.
Per incidentą Sirijoje žuvo 15 rusų karių. Maskva dėl nelaimės apkaltino Izraelį, kurio pilotai esą didesniu rusų lėktuvu pasinaudojo kaip priedanga, todėl pastarasis atsidūrė Sirijos oro gynybos ugnyje. Savo ruožtu Izraelis tikina, kad žydų lėktuvai nelaimės metu buvo Izraelio oro erdvėje.
Per 3 metus trunkančius Rusijos antskrydžius Sirijoje žuvo 18 tūkst. žmonių, iš kurių beveik pusė – civiliai gyventojai, informuoja Sirijos žmogaus teisių stebėjimo centras.
Rusija, tvirta Sirijos valdančiojo režimo sąjungininkė, puolamuosius oro antskrydžius pradėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. Tuo metu kruvinas konfliktas Sirijoje buvo įpusėjęs ketvirtus metus.
Nuo to laiko Rusijos įvykdyti antskrydžiai pražudė 18 tūkst. 96 žmones, teigia Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija.
„Į šį skaičių įeina 7 tūkst. 988 civiliai, o tai yra beveik pusė visų žuvusiųjų“, – sakė organizacijos vadovas Ramis Abdelis Rahmanas.
Per Rusijos oro antskrydžius nukauti 5 tūkst. 233 „Islamo valstybės“ kovotojai.
Nepanašu, kad pabėgėlių srautai į Europą mažės, ir šios problemos sprendimas gali būti tik politinis, po pokalbių su Rusijoje besilankančiu Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Migrantų skaičius nuolat didėja. Padėtis keičiasi tik geografiniu požiūriu ir srautai vėl didėja. Akivaizdu, migracijos į Europą potencialas milžiniškas“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovo teigimu, didelės socialinės išmokos ir kitos išmokos Europoje tik skatina migracijos procesus. Pasak V. Putino, pirmiausiai jie kalbėjo apie migrantus iš Sirijos, Irako ir kitų Artimųjų Rytų šalių, o dabar kalba apie Užsachario Afriką. Dėl to nepanašu, kad pabėgėlių srautai į Europą mažės.
V. Putinas taip pat sulygino migracijos procesus Europoje ir Rusijoje, pabrėždamas, kad Rusija taip pat turi savų su migracija susijusių problemų.
„Tam tikru mastu, jie nėra geresni nei Europos, nes mes neturime jokių sienų su šalimis, iš kurių atvyksta migrantai. Tačiau paprastai šios šalys yra buvusios sovietinės respublikos“, – sakė V. Putinas ir pažymėjo, kad žmonės bent jau moka kalbėti rusiškai ir gali lengviau prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Anot V. Putino, kalbant apie Europą, padėtis šiuo atžvilgiu daug sudėtingesnė. „Į Europos šalis atvyksta visiškai skirtingo mentaliteto žmonės. Tokia adaptacija labai sudėtingas procesas“, – teigė jis.
Dėl incidento, per kurį virš Sirijos buvo numuštas Rusijos lėktuvas, Rusija antradienį iškvietė Izraelio ambasadorių. Dėl jo Maskva kaltina Izraelio oro pajėgas.
„Dėl susidariusios situacijos Izraelio ambasadorius buvo iškviestas į užsienio reikalų ministeriją“, – agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas.
Izraelis incidento kol kas oficialiai nekomentavo.
15 žmonių skraidinusį Rusijos karo lėktuvą „Il-20“ pirmadienį vakare numušė Sirijos oro gynybos sistema.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „visa kaltė“ dėl šio incidento tenka Izraelio lėktuvui, vykdžiusiam antskrydžius Sirijos Latakijos provincijoje ir „pasinaudojusiam Rusijos lėktuvu kaip priedanga“.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šį klausimą aptarė su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Liebermanu ir įspėjo Tel Avivą, kad Maskva gali imtis atsakomųjų priemonių.
Izraelio užsienio slaptoji tarnyba „Mossad“, anot laikraščio „New York Times“, Sirijoje likvidavo žinomą raketų tyrėją. Anonimu norėjęs likti aukštas vienos žvalgybos Artimuosiuose Rytuose darbuotojas pareiškė, kad dėl mokslininko nužudymo kaltė tenka „Mossad“.
Asisas Asbaras žuvo naktį į sekmadienį Masjafe Vakarų Sirijoje, kai buvo detonuotas užminuotas automobilis. Izraelio laikraštis „Haaretz“ antradienį atkreipė dėmesį į tai, kad atsakomybę už išpuolį prieš A. Asbarą prisiėmė Sirijos sukilėlių grupuotė „Abu Amara brigados“.
A. Asbaras, pasak „New York Times“, buvo vienas svarbiausių Sirijos raketų technikų. Jis palaikė labai glaudžius kontaktus su Sirijos vyriausybe bei „Al Kudso brigadų“, kurios laikomos Irano ginkluotųjų pajėgų elitiniu daliniu, vadu.
Be to, anot laikraščio, Izraelis spėja, kad A. Asbaras vadovavo slaptam daliniui, kūrusiam ilgojo nuotolio raketas Sirijoje. Jis esą taip pat bendradarbiavo statant požeminį ginklų fabriką. Pasak anoniminio šaltinio, „Mossad“ jau seniai norėjo nužudyti mokslininką dėl jo vaidmens Sirijos raketų programai.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu atstovai bei gynybos ministras Avigdoras Liebermanas straipsnio komentuoti nenorėjo. Tačiau A. Liebermanas atitinkamus kaltinimus paneigė Izraelio žiniasklaidoje. „Jie kaskart mėgina mus apkaltinti. Todėl mes to rimtai nevertiname“, – laikraštis citavo ministro pokalbį su „Channel 2 News“.
Prancūzijos cemento, betono ir statybų įrangos milžinei „Lafarge“ ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai bendrininkavus vykdant nusikaltimus žmogiškumui bei finansavus teroristines organizacijas. Tokie kaltinimai bendrovei pareikšti dėl to, kad ji, norėdama per karą išlaikyti savo gamyklą Sirijoje, sumokėjo milijonus dolerių džihadistų grupuotėms, tarp jų – ir „Islamo valstybei“ (IS).
Šaltinio teismų sistemoje teigimu, bendrovė taip pat kaltinama stačiusi į pavojų buvusių cemento gamyklos, veikusios Šiaurės Sirijos Džalabijos mieste, darbuotojų gyvybes.
Teigiama, kad tai – pirmas kartas, kai kuriai nors pasaulio bendrovei buvo pareikšti kaltinimai bendrininkavus vykdant nusikaltimus žmogiškumui.
Iki teismo proceso pradžios „Lafarge“ nurodyta sumokėti 30 mln. eurų užstatą.
Aštuoni vadovaujančias pareigas bendrovėje ėję asmenys, tarp jų – buvęs generalinis direktorius Bruno Laffont’as, jau buvo apkaltinti teroristinės grupuotės finansavimu ir (arba) pavojaus kitų asmenų gyvybėms sukėlimu.
Įtariama, kad mainais į leidimą bendrovės gamyklai Džalabijoje veikti ir toliau „Lafarge“ IS ir kitoms kovotojų grupuotėms sumokėjo beveik 13 mln. eurų. Sandorį su kovotojais cemento milžinė sudarė tuo metu, kai kitos Prancūzijos bendrovės jau buvo pasitraukusios iš Sirijos.
Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Sirijos sprendimą pripažinti du Rusijos kontroliuojamus Gruzijos regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją – ir užmegzti su jais diplomatinius santykius, teigdamos, kad visiškai remia Gruzijos nepriklausomybę, skelbia „Reuters“.
JAV taip pat pakartojo savo raginimus Rusijai pasišalinti iš tų teritorijų.
„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Sirijos režimo ketinimus užmegzti diplomatinius santykius su Rusijos okupuotais Gruzijos regionais – Abchazija ir Pietų Osetija. Šie regionai yra Gruzijos dalis. JAV pozicija Abchazijos ir Pietų Osetijos atžvilgiu – nepajudinama“, – sakė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert.
Šis JAV pranešimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai Sirija pripažino regionus nepriklausomomis valstybėmis, o Gruzija pareiškė nutrauksianti diplomatinius santykius su Sirija.
Anksčiau Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažino Nikaragva, Venesuela ir Nauru.
„Visiškai remiame Gruzijos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir raginame visas valstybes daryti tą patį“, – sakė H. Nauert.
Lietuva tvirtai remia Sakartvelo (Gruzijos) suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautinės bendruomenės pripažįstamų sienų ribose ir smerkia Sirijos sprendimą pripažinti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus „nepriklausomomis valstybėmis“, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Tai – šiurkštus Sakartvelo suvereniteto ir teritorinio vientisumo bei tarptautinės teisės pažeidimas. Raginame Sirijos vyriausybę vykdyti užsienio politiką, paremtą tarptautinės teisės normomis, o ne trečiųjų šalių spaudimu, ir nedelsiant atšaukti šį sprendimą“, – sakoma URM pareiškime.
Sirija pripažino dviejų Rusijos kontroliuojamų Gruzijos regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – nepriklausomybę ir šiuo veiksmu supykdė Gruziją, informuoja transliuotojas BBC.
Gruzijos užsienio reikalų ministerija į tai sureagavo paskelbdama, kad „pradėjo procedūras, skirtas nutraukti diplomatinius santykius su Sirija“.
„Tai padarydamas Assado režimas parėmė Rusijos karinę agresiją prieš Gruziją, neteisėtą Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) okupaciją ir daugelį metų vykdomą etninį valymą“, – sakė Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Davidas Dondua.
Be Rusijos ir Sirijos, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažįsta Venesuela, Nikaragva, Vanuatu ir Nauru.
Rusijai 2015 metų rugsėjį pradėjus remti Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimą, B. al-Assadas užmezgė labai glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Rusijos įsikišimas padėjo pakreipti pilietinį Sirijos karą B. al-Assado naudai ir jo pajėgoms susigrąžinti didžiules prarastas teritorijas.